Civilinė byla Nr. e2A-564-823/2018

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00749-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.27

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

                            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Partners ir Ko“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1130-479/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės CMA CGM LIETUVA ieškinį atsakovei UAB „Baltic Partners ir Ko“ dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ginčas byloje kilęs dėl netinkamo pareigos atsiskaityti už pagal 2013 m. lapkričio 21 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą krovinių vežimo sutartį Nr. 2013/11/003 (toliau ir – Sutartis) suteiktas paslaugas vykdymo.
2. Ieškovė UAB CMA CGM LIETUVA šioje byloje pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Baltic Partners ir Ko“ 55 893 Eur skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad už pagal Sutartį suteiktas paslaugas atsakovė su ieškove atsiskaitė tik iš dalies, t. y. atsakovė nėra apmokėjusi ieškovės 2014 m. gruodžio mėnesį ir 2015 m. sausio mėnesį išrašytų sąskaitų – faktūrų už papildomas paslaugas (konteinerių saugojimą, prastovą, užlaikymą), kurių bendra vertė yra 55 893 Eur.
3. Atsakovė UAB „Baltic Partners ir Ko“ nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji iš Sutarties kilusius savo įsipareigojimus atsikaityti su ieškove už suteiktas paslaugas yra įvykdžiusi tinkamai, nes 2014 m. gruodžio 22 d. sumokėjo ieškovei 8 615,43 ir 63 207,72 USD, o 2014 m. gruodžio 30 d. – 24 000 Eur sumą. Ieškovė skolą skaičiuoja už konteinerių saugojimą, prastovą, užlaikymą, nors jokios pretenzijos atsakovei laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 8 d. iki 2014 m. lapkričio 13 d. nebuvo pareikštos. Ieškovės pateiktos sąskaitos – faktūros už papildomas paslaugas turėjo būti pateiktos iki krovinio atsiėmimo, tačiau ieškovė Sutartyje nustatyta tvarka sąskaitų – faktūrų nepateikė ir tai patvirtina tinkamą atsakovės įsipareigojimų įvykdymą. Be to, ieškovė krovinių nesulaikė ir tai taip pat patvirtina, kad atsakovė ieškovei nėra skolinga. Vienašališkas sąskaitų – faktūrų išrašymas negali sukurti atsakovės prievolės sumokėti ieškovei jose nurodytas sumas.
4. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2017 m. kovo 16 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimą ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nutartimi, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad papildomų paslaugų, už kurias ieškovė reikalauja apmokėti atlygintinumas, sulygtas Sutarties 3.3 punkte, yra aiškiai išreikšta Sutarties sąlyga, tačiau iš į bylą pateiktų dokumentų nėra galimybės aiškiai nustatyti, kokia tikslia apimtimi apeliantė turi teisę reikšti reikalavimą dėl skolos priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, nagrinėjant bylą iš naujo, turi būti nustatyta tiksli visų apeliantės atsakovei suteiktų papildomų paslaugų, vykdant 2013 m. lapkričio 21 d. krovinių vežimo sutartį Nr. 2013/11/003, apimtis, detalizuotos apeliantės pateiktos sąskaitos – faktūros dėl atsiskaitymo už papildomas paslaugas, atsakovės įvykdyti mokėjimai ir jų paskirtis pagal Sutartį bei apeliantės išrašytas apmokėti sąskaitas, ir tik tada padaryta išvada dėl atsakovės įsiskolinimo fakto bei dydžio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 55 893 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. gruodžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 382 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad ginčas tarp bylos šalių kilo dėl ieškovės nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki 2015 m. sausio 20 d. už atsakovei suteiktas papildomas paslaugas, t. y. už konteinerių laikymą uoste, pavėluotą jų pasiėmimą bei pavėluotą grąžinimą, išrašytų sąskaitų – faktūrų neapmokėjimo. Ieškovės duomenimis, už krovinio sandėliavimą atsakovės skola sudaro 3 407 Eur, o už pavėluotą konteinerių pasiėmimą ir grąžinimą – 52 486 Eur.
7. Teismas pažymėjo, kad CMA CGM Konosamento standartinių sąlygų (toliau ir – Konosamentas), su kuriomis atsakovė yra susipažinusi, 26 punkte nurodyta, jog komersantas yra atsakingas už krovinio pavėluotą atsiėmimą iš uosto, laikymą uoste ilgiau nei nurodyta sutartyje, pavėluotą konteinerių grąžinimą. Konosamento priede nurodyti Lietuvoje taikomi konteinerių prastovos ir sulaikymo tarifai patvirtina, kad atsakovei buvo žinomos ne tik krovinių gabenimo, bet ir papildomų paslaugų suteikimo kainos. Atsižvelgęs į tai teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovė pareiškė reikalavimus sumokėti už paslaugas, dėl kurių šalys nebuvo susitarusios. Teismo vertinimu, atsakovei buvo žinoma, kad už ieškovės suteiktas papildomas paslaugas atsakovei reikės sumokėti, nes Sutarties 3.3 punkte nurodyta, jog paslaugos, susijusios su konteinerių nuoma, saugojimu, sulaikymu, prastovomis, yra apmokamos pagal papildomas sąskaitas – faktūras. Teismas sprendė, kad ieškovė skolą už atsakovei suteiktas paslaugas apskaičiavo teisingai, nes sąskaitose – faktūrose nurodytų duomenų atsakovė neginčija.
8. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad ji iki ginčijamų sąskaitų – faktūrų pateikimo tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, nes iš ieškovės pateiktos atsakovės skolų suvestinės nustatė, jog nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. atsakovė vėlavo sumokėti už suteiktas paslaugas. Ieškovės darbuotojas 2015 m. vasario 18 d. elektroniniu laišku atsakovei pranešė, kad nėra įvykdyti įsipareigojimai sumokėti mokesčius už konteinerius TCNU4352849, TCNU4359273, t. y. ieškovė atsakovei reiškė pretenzijas dėl tinkamo Sutarties vykdymo, be to, ieškovė naudojosi krovinio sulaikymo teise.
9. Vertindamas atsakovės nurodytus 2014 m. gruodžio 22 d. ir 2014 m. gruodžio 30 d. atliktus mokėjimus, teismas pažymėjo, kad 2014 m. gruodžio 22 d. pavedimu Nr. 479 buvo padengtos atsakovės skolos pagal sąskaitas – faktūras, išrašytas 2014 m. spalio ir lapkričio mėnesiais, už krovinių gabenimą (frachtą). Teismo vertinimu, atsakovė, 2014 m. gruodžio 30 d. sumokėdama 24 000 Eur už konteinerių negrąžinimą per Sutartyje nurodytus terminus, už konteinerių nepasiėmimą laiku iš uosto ir už ieškovės paslaugas, susijusias su dviejų konteinerių pargabenimu, pripažino, kad už suteiktas papildomas paslaugas ji privalo ieškovei sumokėti. Ieškovė šią sumą įskaitė atsakovės skoloms už papildomas paslaugas padengti, tačiau jos nepakako sumokėti už visas atsakovei suteiktas papildomas paslaugas. Atsakovė 2014 m. gruodžio mėnesio mokėjimais iš dalies padengė ne ieškinyje nurodytas, bet ankstesnes skolas, t. y. atsakovė nėra apmokėjusi ieškinyje nurodytos skolos. Atsižvelgęs į tai teismas konstatavo, kad ieškovė, apskaičiuodama atsakovės skolą, Sutarties nuostatų ar įstatymų reikalavimų nepažeidė.
10. Pasisakydamas dėl atsakovės argumento, kad ieškinio suma turi būti sumažinta 17 000 Eur suma, kurią ieškovė gavo realizavusi atsakovės neatsiimtuose konteineriuose TCNU4359273, TCNU4352849 buvusį krovinį, teismas nurodė, kad ieškovė ginčija šio įskaitymo teisėtumą, nes atsakovės užsakytas krovinys nebuvo atsiimtas 5 mėnesius ir ieškovė dėl to patyrė 19 538 Eur nuostolių. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad atsakovės nurodytas įskaitymas negali būti atliekamas, nes įstatymas draudžia ginčijamų reikalavimų įskaitymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
11. Teismas nepripažino pagrįstais atsakovės argumentų, kad ji ieškovės išrašytose sąskaitose – faktūrose nurodytų konteinerių nebuvo užsakiusi, ir nurodė, kad atsakovė 2014 m. rugsėjo mėnesį užsakė pergabenti krovinius konteineriuose iš Kinijos, o po to pateikdavo prašymus ieškovei dėl konkrečių konteinerių perdavimo atsakovei Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste: atsakovė 2014 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į ieškovę dėl 18 konteinerių (15 iš jų nurodyti ginčo sąskaitose – faktūrose) perdavimo, 2014 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į ieškovę dėl 11 konteinerių, kurie nurodyti ginčo sąskaitose – faktūrose, perdavimo, o 2014 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į ieškovę dėl 12 konteinerių, kurie taip pat nurodyti ginčo sąskaitose – faktūrose, perdavimo). Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad atsakovė buvo užsakiusi paslaugas dėl ginčo konteinerių laikymo, perdavimo, grąžinimo ir ieškovė šias paslaugas suteikė, tačiau atsakovė tinkamai nevykdė Sutarties sąlygų dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas.
12. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktuose 2014 m. lapkričio mėnesio paskyrose – įgaliojimuose –leidimuose, kuriuose yra nurodyta, jog ieškovė išduodavo pakrautus ir priimdavo tuščius konteinerius, kuriuose buvo gabenami atsakovės užsakyti kroviniai, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė pažeidinėjo Sutartyje nurodytas konteinerių paėmimo, grąžinimo sąlygas ir šie pažeidimai bei papildomos atsakovės išlaidos yra įtrauktos į ieškovės išrašytas sąskaitas – faktūras, dėl kurių yra kilęs ginčas.
13. Teismas sprendė, kad išrašydama sąskaitas – faktūras po krovinio atsiėmimo ieškovė nepažeidė Sutarties nuostatų, kadangi, negalėdama iš anksto nustatyti papildomų paslaugų suteikimo terminų, ieškovė privalėjo sąskaitas – faktūras pateikti atsakovei tik tada, kai išnykdavo papildomų paslaugų suteikimo pagrindas, t. y. kai ieškovei buvo grąžinami ar atsiimami konteineriai.
14. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovė, kaip krovinio ekspeditorė, savo pareigas pagal Sutartį atliko tinkamai, suteikė atsakovei ginčo paslaugas, tačiau atsakovė nepagrįstai atsisakė už šias papildomas paslaugas sumokėti, todėl ieškovė pagrįstai pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės dėl to susidariusią skolą (CK 6.824 straipsnio 6 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Atsakovė UAB „Baltic Partners ir Ko“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Tarp bylos šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovė yra atsiskaičiusi už krovinių transportavimą (frachtą). Mokamų papildomų paslaugų (ne)suteikimo faktas yra esminis šioje byloje spręstinas klausimas, į kurį turėjo būti atsakyta pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, nes atsakovė visą laiką ginčijo papildomų mokamų paslaugų suteikimo faktą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovei būdavo suteikiamas 30 ir daugiau dienų nemokamo naudojimosi konteineriais terminas. Būtent ieškovei teko pareiga įrodyti, kad atsakovė neatsiėmė krovinių per „nemokamą laiką“ ir kad tušti konteineriai nebuvo grąžinti į uostą per „nemokamą laiką“, t. y. kad atsakovė viršijo nemokamo naudojimosi konteineriais terminus, tačiau tai nebuvo įrodyta.
2. Vienašališkai ieškovės išrašytos sąskaitos – faktūros, iš kurių negalima suprasti, dėl kokių paslaugų tariamo suteikimo susidarė skola, taip pat vienašališkai parengtos skolų suvestinės nepatvirtina ieškovės nurodomų mokamų papildomų paslaugų suteikimo fakto. To nepatvirtina ir ieškovės papildomai pateikti įrodymai, nes atsakovė neginčija tarifų už papildomas paslaugas dydžio (1–3 priedai), byloje taip pat nėra ginčo dėl atsakovei suteikiamų nemokamų dienų skaičiaus (4–5 priedai), ieškovės vidiniai dokumentai (6 priedas) neturi jokio ryšio su papildomų paslaugų suteikimo fakto įrodinėjimu, o kiti dokumentai nėra niekaip susiję su atsakove (juose nurodomos kitos ekspedicinės firmos) ir nėra paaiškintas šių rašytinių įrodymų ryšys su nagrinėjama byla. Ieškovės tariamai suteiktų mokamų papildomų paslaugų nepatvirtina ir 2014 m. gruodžio 30 d. atsakovės atliktas mokėjimas (24 000 Eur), nes šis mokėjimas buvo atliktas už krovinio gabenimo paslaugas. Tai reiškia, kad ieškovė nepateikė jokių patikimų įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius apie tariamai atsakovei suteiktas papildomas mokamas paslaugas. Nesant įrodymų apie faktinį papildomų paslaugų suteikimą, nebuvo pagrindo priteisti iš atsakovės tariamą skolą.
3. Sutartyje nustatyta, kad užsakovas, nurodytą dieną neatsiėmęs krovinio, privalo informuoti vežėją apie naują krovinio atsiėmimo datą, kuriai vežėjas išrašo papildomą sąskaitą už krovinio saugojimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas. Užsakovas privalo apmokėti pagrindinę ir papildomą sąskaitą iki krovinio atsiėmimo (Sutarties 3.4 punktas). Šios Sutarties nuostatos reiškia, kad tuo atveju, jeigu atsakovė laiku neatsiima krovinio, turi būti rašomas pranešimas ieškovei (vežėjai) apie naują krovinio atsiėmimo laiką, nes kitaip nebūtų galimybės pasiimti krovinio iš uosto. Tuo atveju, jeigu atsakovė nebūtų pasiėmusi krovinio per „nemokamą laiką“ ir jai būtų skaičiuojamos prastovos, egzistuotų abejonių nekeliantys rašytiniai įrodymai – atsakovės pranešimai dėl krovinio atsiėmimo laiko, kurių šiuo atveju nėra. Be to, jeigu atsakovė būtų konteinerius atsiėmusi pavėluotai, tai patvirtintų ir kiti įrodymai – ieškovės išrašytos papildomos sąskaitos už papildomas paslaugas. Šios sąskaitos turi būti išrašytos ir pareikalautos apmokėti iki krovinio atsiėmimo, kaip tai nustatyta Sutarties 3.3, 3.4 punktuose, tačiau šiuo atveju ginčo sąskaitos – faktūros buvo išrašytos jau po krovinių atsiėmimo. Tuo atveju, jeigu yra pradelsiamas „nemokamas laikas“, ieškovė pagal Sutarties 2.1.5 punktą krovinio užsakovams neatiduoda tol, kol su ja nėra visiškai atsiskaitoma. Šiuo atveju krovinys buvo atiduotas, t. y. jis nebuvo sulaikytas. Tai dar kartą patvirtina, kad papildomos paslaugos atsakovei nebuvo suteiktos.
4. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Sutarties nuostatas. Sutartis, kuri reglamentuoja ginčijamus šalių verslo santykius, turėjo būti vykdoma taip, kaip nustatyta jos sąlygose, o Konosamentas taikomas tik Sutartyje nereglamentuotiems santykiams (Sutarties 4.1.3 punktas). Kadangi mokėjimo santykiai yra reglamentuoti Sutarties 3.1–3.4 punktuose, būtent šiomis nuostatomis, o ne Konosamentu ar pasaulyje nusistovėjusia tarptautine krovinių pervežimo jūrų keliais praktika, kaip teigė ieškovė, ir turėjo būti vadovaujamasi. Ieškovė, kuri yra savo srities pasaulinio lygmens profesionalė ir dėl to jai keliami ypač aukšti atidumo reikalavimai, šiuo atveju siekia pakeisti Sutarties nuostatas ir jos vykdymą be atsakovės sutikimo (CK 6.39 straipsnio 1 dalis) bei priversti atsakovę sumokėti už tariamai pavėluotą krovinių atsiėmimą, prastovas ir kt., nors, kaip jau minėta, atsakovė niekada neviršijo klientams suteikto standartinio „nemokamo laiko“.
5. Ieškovė pati sau prieštarauja, nes apeliaciniame skunde (21 punktas) pripažino, kad frachtas (persiuntimo kaina) apima visus mokesčius, mokamus vežėjui pagal taikomus įkainius ir Konosamentą, įskaitant sandėliavimą ir mokestį už prastovą, tačiau tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde teigė, jog atsakovė yra skolinga už tą patį krovinių sandėliavimą ir prastovas.
6. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad atsakovė nevykdė Sutarties 3.4 punkte nustatytų įpareigojimų, t. y. ieškovei iš anksto nepranešdavo apie papildomų paslaugų suteikimo terminus, nes atsakovė jokių papildomų paslaugų iš ieškovės neužsakinėjo ir tai nėra paneigta jokiais byloje esančiais įrodymais. Taip pat nėra pagrindo sutikti su teismo išvadomis, kad išlaidos už krovinio konteineriuose saugojimą paskirties uosto terminale ir krovinio konteineriuose laukimą negalėjo būti apskaičiuotos anksčiau, nes būtent ieškovės kontroliuojamo krovinio atsiėmimo iš uosto terminalo metu yra nustatoma, ar yra pradelstas standartinis stovėjimo importui ir eksportui skirtas laikas, bei ar atsiranda užsakovo pareiga mokėti papildomą mokestį pagal papildomai išrašytą sąskaitą – faktūrą. Tai atitinka Sutarties nuostatas, pagal kurias už papildomas paslaugas pagal papildomai išrašytą sąskaitą apmokama iki krovinio atsiėmimo (Sutarties 3.3 punktas).
7. Atsakovei niekada iki šio ginčo nebūdavo išrašomos sąskaitos – faktūros už papildomas paslaugas po krovinio atsiėmimo, kaip teigia ieškovė, nes atsakovė visą laiką krovininius konteineriuose pasiimdavo ir tuščius konteinerius grąžindavo laiku. Jeigu būtų kitaip, ieškovė neabejotinai turėtų tai patvirtinančius įrodymus, nes šalys bendradarbiauja nuo 2013 m. lapkričio 21 d. Be to, jeigu ieškovei patogiau papildomas paslaugas fiksuoti ir sąskaitas – faktūras už papildomas paslaugas pateikti apmokėti po tuščio konteinerio grąžinimo, o ne iki krovinio atsiėmimo, ieškovė turėjo inicijuoti Sutarties nuostatų pakeitimą, tačiau tai niekada nebuvo padaryta.
8. Teismo sprendimo dalis, kuria buvo atsisakyta įskaityti dalį ieškovės reikalaujamos priteisti sumos, taip pat yra nepagrįsta. Jeigu teismas konstatavo, kad atsakovė yra skolinga ieškovei, tai ši skola turėjo būti mažinama bent jau 17 000 Eur suma, nes ieškovė pripažįsta faktą, jog tretiesiems asmenims pardavė atsakovės konteineriuose buvusius krovinius ir iš to uždirbo 17 000 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 5 punktas), o patikimi įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovė dėl krovinio saugojimo realiai patyrė nurodyto dydžio (19 538 Eur) nuostolius, nebuvo pateikti. Teismui atsisakius mažinti ieškovės prašomą priteisti skolą, ieškovė nepagrįstai praturtėjo net 17 000 Eur suma.
16. Ieškovė UAB CMA CGM LIETUVA atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir priimti naujus įrodymus. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantė, prieš tai byloje nuosekliai įrodinėjusi, kad ji už papildomas paslaugas neturi mokėti, nes jų nebuvo užsakiusi, apeliaciniame skunde pakeičia poziciją ir nurodo, jog niekada nėra praleidusi krovinių atsiėmimo ir konteinerių grąžinimo terminų, nors šiomis aplinkybėmis negrindė savo atsikirtimų į ieškinį ir jų neįrodinėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kadangi apeliacinio skundo pagrindas gali būti tik tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012), apeliantės dėstomi nauji argumentai neturėtų būti nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme. Be to, šiuos atsakovės teiginius paneigia byloje esantys įrodymai (sąskaitos – faktūros, kuriose detalizuotos krovinių konteineriuose atvykimo į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą datos, tuščių konteinerių grąžinimo datos, konteineriams taikomas „nemokamas laikas“, ir ieškovės direktorės 2017 m. spalio 16 d. teismo posėdyje teikti paaiškinimai žodžiu) bei Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-137-330/2017 nustatyti faktai, kad apeliantė vėlavo paimti ir grąžinti konteinerius ir yra mokėjusi už tokias suteiktas papildomas paslaugas. Pati apeliantė pripažįsta, kad ji neatsiėmė konteineriuose TCNU4352849 ir TCNU4359273 gabento krovinio.
2. Pagal laivybos kompanijų ir užsakovų susitarimus konteineriai per šalių susitartą tam tikrą laiką („nemokamą laiką“) turi būti paimami iš paskirties uosto ir taip pat per šalių susitartą tam tikrą laiką („nemokamą laiką“) privalo būti grąžinti į paskirties uostą. Jeigu būdavo viršijamas nemokamo konteinerių naudojimosi terminas, už kiekvieną pradelstą konteinerio grąžinimo dieną būdavo skaičiuojamos prastovos. Krovinių konteineriuose judėjimas jo pervežimo jūrų keliais (išvykimas / atvykimas) ir pristačius į terminalą (iškrovimas / saugojimas / pilno konteinerio išdavimas / tuščio konteinerio grąžinimas) yra fiksuojamas bendroje ieškovės, terminalo ir uostų sistemoje, taip pat ieškovės tinklalapyje ir po pervežimo atlikimo tikslios datos automatiškai perkeliamos į ieškovės išrašomas sąskaitas – faktūras.
3. Ginčo sąskaitose – faktūrose, kurios patvirtina, kad apeliantė vėlavo paimti ir grąžinti konteinerius per „nemokamą laiką“, papildomų paslaugų skaičiavimo principus bei laikotarpius, yra nurodytos krovinių konteineriuose atvykimo į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą datos, taip pat tuščių konteinerių grąžinimo datos. Ieškovė taip pat pateikė pirminius įrodymus – paskyras – įgaliojimus – leidimus, kuriuose yra fiksuojamos konteinerių iš jūrų uosto pasiėmimo datos ir konteinerių grąžinimo datos. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantė neįrodinėjo ir neginčijo, kad sąskaitose – faktūrose yra neteisingos / netinkamai iš elektroninės sistemos perkeltos krovinio konteineriuose pristatymo į Klaipėdos konteinerių terminalą, krovinio konteineriuose paėmimo ir grąžinimo datos. Kai apeliantė informuodavo ieškovę apie krovinio konteineriuose atsiėmimo datą, ieškovė informuodavo UAB Klaipėdos konteinerių terminalą, kad leidžiama atsiimti krovinį. Būtent apeliantės pasamdytam vežėjui, kuris apeliaciniame skunde įvardijamas kaip tariamai nesusijusi ekspedicinė firma, buvo išduodama paskyra – įgaliojimas – leidimas ir leidžiama atsiimti krovinį konteineriuose arba grąžinti iškrautą konteinerį į konteinerių terminalą.
4. Kai apeliaciniame skunde buvo iškeltas naujas argumentas, tam, kad būtų išsklaidytos bet kokios abejonės dėl ginčijamų paslaugų suteikimo realumo, ieškovei iškilo būtinybė pateikti papildomus įrodymus, kurie atitinka kituose byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose nurodytus duomenis. UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ 2017 m. liepos 14 d. raštas Nr. S1-110 „Dėl informacijos pateikimo“ patvirtinta, kad visi ginčo konteineriai buvo išvežti iš / atvežti į Klaipėdos konteinerių terminalą ginčo sąskaitose – faktūrose nurodytomis datomis, t. y. ginčo sąskaitose – faktūrose konteinerių naudojimosi terminai yra nurodyti teisingai. Tai reiškia, kad ginčo sąskaitose – faktūrose nurodyti kroviniai konteineriuose nebuvo atsiimti ir grąžinti per „nemokamą laiką“, todėl apeliantė turi atlyginti krovinių konteineriuose saugojimo išlaidas ir apmokėti už konteinerių prastovas.
5. Dėl apeliantės akcentuojamos aplinkybės, susijusios su ginčijamų sąskaitų – faktūrų išrašymo momentu (po krovinių atsiėmimo), jau yra pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-137-330/2017. Nurodytoje įsiteisėjusioje teismo nutartyje nustatytų faktų, kad šalys susitarė dėl papildomų paslaugų teikimo, kad papildomos paslaugos neturi būti užsakytos, bei kad ieškovė neprivalėjo ir net negalėjo visais atvejais sąskaitos už suteiktas paslaugas išrašyti anksčiau, nei jai buvo grąžinti tušti konteineriai, nereikia pakartotinai nagrinėti ar iš naujo įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis). Ieškovė būtų turėjusi galimybę Sutartyje nustatyta tvarka išrašyti sąskaitas – faktūras tik už storage (krovinio konteineriuose sandėliavimą) ir demurrage (pakrauto jūros konteinerio sandėliavimą / laukimo laiką paskirties uoste, t. y. konteinerio buvimo laiką uoste iki jo išvežimo dienos) išlaidas patirtas jūrų uoste, tačiau negalėjo apskaičiuoti ir išrašyti sąskaitos už vėlavimą grąžinti iškrautus konteinerius į jūrų uostą (detention), nes nežinojo, kada apeliantė grąžins konteinerius į jūrų uostą ir grąžinimo negalėjo kontroliuoti ar nuspėti. Kadangi šalis siejo ilgalaikiai bendravimu ir pasitikėjimu grįsti santykiai, ieškovė neišrašinėdavo kelių sąskaitų, t. y. iki konteinerio atsiėmimo ir po konteinerio grąžinimo, ir dėl susidariusios skolos nesulaikydavo krovinių. Tačiau po to, kai ieškovė suprato, kad apeliantė piktnaudžiauja pasitikėjimu, apeliantės kroviniai buvo sulaikyti. Dėl šios priežasties apeliantė 2014 m. gruodžio 30 d. mokėjimo pavedimu Nr. 492 buvo apmokėjusi prastovas ir saugojimo išlaidas – 24 000 Eur.
6. Kadangi ieškovė ginčija apeliantės nurodomus 17 000 Eur įskaitymo motyvus ir neigia, kad ji yra skolinga apeliantei už realizuotą krovinį, apeliantė galėjo pareikšti ieškovei reikalavimus atskiroje civilinėje byloje arba pateikti priešieškinį nagrinėjamoje byloje, tačiau to nepadarė. Taigi, teismas neturėjo teisinio pagrindo atlikti apeliantės nurodytą įskaitymą ir taip sumažinti ieškinio reikalavimo sumą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, parduoto krovinio kaina tik iš dalies padengė ieškovės nuostolius, patirtus dėl itin ilgo konteinerių saugojimo krovinių terminale. Be to, pretenzijas dėl konteineriuose TCNU4352849 ir TCNU4359273 gabento krovinio pardavimo ieškovei teoriškai galėtų reikšti tik krovinio savininkas, o ne apeliantė, kuri nėra krovinio savininkė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl įsiskolinimo už pagal Sutartį suteiktas papildomas paslaugas (konteinerių saugojimą, prastovą, užlaikymą) priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Nesutikdama su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovė nurodo tokius pagrindinius argumentus: 1) papildomos paslaugos, už kurias ieškovė reikalauja sumokėti, atsakovei niekada nebuvo suteiktos – byloje nebuvo įrodyta, kad atsakovė viršijo nemokamo naudojimosi konteineriais terminus; 2) pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Sutarties nuostatas ir dėl šios priežasties netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kiek jie susiję su papildomų paslaugų suteikimo atsakovei faktu; 3) teismas nepagrįstai atsisakė sumažinti ieškovės prašomą priteisti skolos sumą 17 000 Eur suma, kurią ieškovė gavo tretiesiems asmenims pardavusi atsakovės konteineriuose buvusius krovinius ir tokiu būdu sudarė prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Nurodyti argumentai ir ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą pateikti atsakovės argumentus paneigiantys motyvai sudaro apeliacijos nagrinėjamoje byloje ribas, pagrindo peržengti kurias apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė. Kolegija taip pat nenustatė absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

19. Ieškovė UAB CMA CGM LIETUVA kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė į bylą naujus įrodymus – ieškovės prašymo dėl informacijos pateikimo kopiją bei 2017 m. liepos 14 d. UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ atsakymo į ieškovės prašymą bei jo priedų kopijas. Naujų įrodymų pateikimo byloje būtinybę ieškovė sieja su būtinybe atsikirsti į atsakovės apeliaciniame skunde nurodomus naujus argumentus, kurių atsakovė anksčiau nebuvo nurodžiusi.
20. Kasacinio teismo praktika, aiškinant CPK 314 straipsnio nuostatas, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui įvykdyti teisingumą konkrečioje byloje. CPK 314 straipsnio tikslas panaikinti galimybę šalims piktnaudžiauti procesu, skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą. Šito reikalauja civilinio proceso ekonomiškumo, koncentracijos, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-701/2017 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovės teikiami nauji įrodymai susiję su bylai reikšmingų aplinkybių nustatymu, taip pat nenustačiusi ieškovės piktnaudžiavimo, siekio vilkinti procesą – nauji įrodymai teismui pateikti ne prieš pat paskirtą teismo posėdį apeliacinės instancijos teisme, o kartu su ieškovės atsiliepimu į apeliacinį skundą, atsakovė su jais yra susipažinusi bei turėjo pakankamai laiko dėl jų teikti teismui paaiškinimus, atsikirtimus, priima ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus naujus įrodymus – ieškovės prašymo dėl informacijos pateikimo kopiją bei 2017 m. liepos 14 d. UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ atsakymo į ieškovės prašymą ir jo priedų kopijas, bei juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. 

Byloje nustatytos, nagrinėjai bylai reikšmingos, faktinės aplinkybės

22. Ieškovė UAB CMA CGM LIETUVA (vežėja) ir atsakovė UAB „Baltic Partners ir Ko“ (užsakovė) 2013 m. lapkričio 21 d. sudarė krovinių vežimo sutartį Nr. 2013/11/003. Sutartimi ieškovė (vežėja), be kita ko, įsipareigojo organizuoti krovinių persiuntimą pagal atsakovės (užsakovės) rašytinius nurodymus (Sutarties 2.1.1 punktas), tuo tarpu atsakovė (užsakovė), be kita ko, įsipareigojo tinkamai ir laiku apmokėti ieškovės (vežėjos) pateiktas sąskaitas pagal Sutarties sąlygas (Sutarties 2.2.6 punktas) bei patvirtinti visas dokumentais pagrįstas išlaidas, kurias ieškovė (vežėja) patiria vykdydama atsakovės (užsakovės) nurodymus (Sutarties 2.2.7 punktas). Sutarties 3 skyriuje – „MOKĖJIMAI“, įtvirtinta, kad persiuntimo kaina (įskaitant papildomų paslaugų įkainius) yra nurodoma Sutarties prieduose ar šalims apsikeičiant laiškais, faksimiliniais pranešimais, teleksu ar elektroninio pašto pranešimais, su sąlyga, kad yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą (Sutarties 3.1 punktas); už papildomas paslaugas, įskaitant, bet neapsiribojant, krovinių gabenimą iš paskirties uosto į užsakovės (atsakovės) nurodytą vietą, konteinerių nuomą, saugojimą, sulaikymą ir prastovas, išrašoma papildoma sąskaita; užsakovė (atsakovė) įsipareigoja apmokėti ieškovei (vežėjai) už suteiktas paslaugas negrynaisiais pinigais pagal ieškovės (vežėjos) pateiktą mokėjimo sąskaitą iki krovinio atsiėmimo importuojant prekes arba iki originalaus konosamento atsiėmimo eksportuojant prekes (Sutarties 3.3 punktas); užsakovė (atsakovė) nurodytą dieną neatsiėmusi krovinio, privalo informuoti vežėją (ieškovę) apie naują krovinio atsiėmimo datą, kuriai vežėja (ieškovė) išrašo papildomą sąskaitą už krovinio saugojimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas. Užsakovė (atsakovė) privalo apmokėti pagrindinę ir papildomą sąskaitas iki krovinio atsiėmimo (Sutarties 3.4 punktas). Pagal Sutarties 4.1.3 punktą Sutartyje nereglamentuotiems santykiams tarp šalių yra taikomos CMA CGM Konosamento standartinės sąlygos, kuriomis privalo būti vadovaujamasi ginčo tarp Šalių atveju. CMA CGM Konosamento standartinės sąlygos yra neatskiriama šios Sutarties dalis.
23. CMA CGM Konosamento, su kurio sąlygomis atsakovė patvirtino susipažinusi bei sutinkanti, 2 punktas numato, kad ten, kur vežėjas yra nustatęs gabenimui, kuris pagal CMA CGM Konosamentą reiškia visą arba dalį operacijų, kurias vežėjas vykdo prekių atžvilgiu, taikomus įkainius, taikomų įkainių nuostatos ir sąlygos yra inkorporuojamos į šį dokumentą. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į tas nuostatas ir sąlygas, kurios yra susijusios su konteinerių ir transporto priemonių prastova. Viena ir tokių CMA CGM Konosamento dalių – „Prastovos ir sulaikymo tarifai“, numato, kad prastovos ir sulaikymo mokesčiai taikomi gabenant krovinius, kai klientai viršija standartinį stovėjimo importui ir eksportui skirtą laiką; prastovos mokestis taikomas, jei klientas laiko CMA CGM įrangą terminale, viršijant sutartą stovėjimo laiką (mokestis taikomas visiems konteineriams, laikomiems terminale viršijant sutartą stovėjimo laiką), sulaikymo mokestis – jei klientas laiko CMA CGM įrangą už terminalo ribų, viršijant sutartą stovėjimo laiką (mokesčiai skaičiuojami tiek, kiek CMA CGM konteineris (-ai) išlieka kliento žinioje (iki jų grąžinimo CMA CGM)); stovėjimo laikas, prastovos ir sulaikymo mokesčiai bei sąlygos skirtingose šalyse skiriasi (byloje pateikti prastovų ir sulaikymo tarifai taikytini Lietuvoje).
24. Lietuvos apeliacinis teismas, 2017 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-137-330/2017, kuria ši byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, jau įvertino, kad 2013 m. lapkričio 21 d. tarp šalių sudaryta krovinių vežimo sutartis Nr. 2013/11/003 kvalifikuotina kaip krovinių vežimo ir ekspedijavimo sutartis, kuria ieškovė, kaip vežėja ir ekspeditorė, įsipareigojo savo vardu, tačiau užsakovės (atsakovės) sąskaita, organizuoti šios krovinių gabenimą. Lietuvos apeliacinis teismas aptariamoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad papildomų paslaugų atlyginimas, sulygtas Sutarties 3.3 punkte, yra aiškiai išreikšta Sutarties sąlyga, o tai reiškia, kad šalys, sudarydamos Sutartį, aiškiai aptarė (išskyrė, suderino) ir vežėjos (ekspeditorės) teiktinas papildomas paslaugas užsakovei, kurios vykdant vežimo (ekspedijavimo) sutartį turi būti atlyginamos. Taigi, šalių susitarimo dėl papildomų paslaugų atlygintinumo faktas byloje jau yra nustatytas. Byla pirmosios instancijos teismui buvo grąžinta iš esmės tik visų ieškovės atsakovei suteiktų papildomų paslaugų pagal Sutartį apimčiai ir atsakovės įsiskolinimo faktui bei dydžiui nustatyti.
25. Ieškovė UAB CMA CGM LIETUVA (vežėja) pateikė į bylą laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki 2015 m. sausio 20 d. išrašytas 29 sąskaitas – faktūras, iš kurių, kaip nurodė pati ieškovė, iš dalies apmokėta yra tik viena, t. y. 2014 m. gruodžio 22 d. sąskaita – faktūra 7 947 Eur sumai, ieškovės nurodoma, atsakovės pagal minėtą sąskaitą – faktūrą neapmokėta suma sudaro 423 Eur, tuo tarpu likusios sąskaitos – faktūros, pasak ieškovės, atsakovės yra neapmokėtos visiškai, bendra neapmokėta suma pagal jas, kartu su pagal minėtą 2014 m. gruodžio 22 d. sąskaitą – faktūrą likusia mokėti suma, iš viso sudaro 55 893 Eur sumą.

Dėl apeliantės argumentų, susijusių su netinkamu Sutarties nuostatų aiškinimu

26. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino tarp šalių sudarytos Sutarties nuostatas ir todėl nepagrįstai konstatavo atsakovės įsiskolinimo ieškovei faktą. Pasak atsakovės, mokėjimo santykiai yra reglamentuoti Sutartimi, o ne Konosamento standartinėmis sąlygomis, todėl būtent Sutarties nuostatomis šiuo atveju ir turėjo būti vadovaujamasi; pagal Sutarties nuostatas, tuo atveju, jeigu atsakovė nebūtų pasiėmusi krovinio per „nemokamą laiką“ ir jai būtų skaičiuojamos prastovos, egzistuotų abejonių nekeliantys rašytiniai įrodymai – atsakovės pranešimai dėl krovinio atsiėmimo laiko, kurių šiuo atveju nėra. Be to, jeigu atsakovė būtų konteinerius atsiėmusi pavėluotai, tai patvirtintų ir kiti įrodymai – sąskaitos už papildomas paslaugas, kurios turi būti išrašytos ir pareikalautos apmokėti iki krovinio atsiėmimo, kaip tai nustatyta Sutarties 3.3, 3.4 punktuose, tačiau šiuo atveju ginčo sąskaitos – faktūros buvo išrašytos jau po krovinių atsiėmimo; jeigu ieškovei tapo patogiau papildomas paslaugas fiksuoti ir sąskaitas – faktūras už papildomas paslaugas pateikti apmokėjimui po tuščio konteinerio grąžinimo, o ne iki krovinio atsiėmimo, ieškovė turėjo inicijuoti Sutarties nuostatų pakeitimą ir, raštu suderinusi su atsakove, šias nuostatas pakeisti.
27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas įsiteisėjusia 2017 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-137-330/2017, kuria ši byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, jau konstatavo atitinkamas aplinkybes, susijusias su šalių sudarytos Sutarties turiniu, kurių pakartotinio aiškinimo siekia atsakovė apeliaciniame skunde keldama tuos pačius klausimus, t. y. Sutartimi sulygto papildomų paslaugų teikimo, jų atlygintinumo, ieškovės sąskaitų – faktūrų išrašymo momento. Paminėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, be kita ko, konstatuota, kad, įvertinus šalių aiškiai išreikšta sutarties sąlyga išskirtų papildomų paslaugų / išlaidų prigimtį (krovinių gabenimas iš paskirties uosto į užsakovės nurodytą vietą, konteinerių nuoma, saugojimas, sulaikymas, prastovos) ir galimą jų (išlaidų) susidarymo momentą, apmokėjimas už visas šias paslaugas/išlaidas objektyviai negalėtų sutapti su krovinio atsiėmimo iš paskirties uosto momentu; Sutarties 3.3 punkte įtvirtintų sąlygų aiškinimas, jog apeliantė papildomų paslaugų ir / ar papildomų išlaidų atlyginimo visais atvejais galėtų tikėtis tik pareikalavusi jų apmokėjimo iki krovinio atsiėmimo, prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (atskirais atvejais – ir objektyviai logikai) bei paneigtų ieškovės, sudariusios atlygintinę vežimo ir ekspedijavimo sutartį ir aiškiai išskyrusią papildomas paslaugas ir/ar išlaidas, teisėtus lūkesčius dėl tokių paslaugų apmokėjimo ar išlaidų atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šių apeliantės argumentų, jau įvertintų įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, iš naujo neanalizuoja.
28. Teisėjų kolegija taip pat plačiau nepasisako dėl atsakovės argumentų, susijusių su mokėjimo santykių reglamentavimu Sutartimi, o ne Konosamentu, dar kartą pažymėdama, kad pagal Sutarties nuostatas (Sutarties 4.1.3 punktą) CMA CGM Konosamento standartinės sąlygos, su kuriomis atsakovė susipažino bei su jomis sutiko, yra neatskiriama Sutarties dalis. Be to, atsakovė šioje byloje neginčijo ieškovės taikytų tarifų dydžio, tą, be kita ko, akcentuodama ir apeliaciniame skunde.

Dėl apeliantės argumentų, susijusių su jai suteiktų papildomų paslaugų suteikimo fakto neįrodymu

29. Apeliantės nuomone, ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė papildomų paslaugų, už kurias reikalaujama sumokėti, suteikimo jai fakto. Apeliantės teigimu, krovinio atsiėmimo ir konteinerio grąžinimo terminų ji niekada nėra praleidusi. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, sutikti su tokiais apeliantės teiginiais pagrindo nėra, kadangi į bylą yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių atsakovės nesavalaikį krovinių atsiėmimą bei konteinerių grąžinimą.
30. Pirma, ieškovės į bylą pateiktos sąskaitos – faktūros, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą atsakovei, priešingai nei teigia atsakovė, yra aiškios bei detalizuotos. Visose sąskaitose – faktūrose detaliai ir išsamiai nurodytos ieškovei suteiktos paslaugos, jų apimtis bei už jas mokėtinos atitinkamos sumos, t. y. sąskaitose – faktūrose, be kita ko, nurodytas suteikiamų paslaugų pobūdis – krovinio saugojimas, importas arba užlaikymas ir prastova, krovinio lydraščio, kliento, konteinerio numeriai, konteinerio dydis/tipas, jo pristatymo į terminalą ir atidavimo gavėjui datos. Sąskaitose nurodytas ir „nemokamas“ laikotarpis, už kurį nėra skaičiuojamos papildomos krovinių saugojimo, užlaikymo ir prastovos sumos, kuris sutampa su atsakovės apeliaciniame skunde nurodomu, jos neginčijamu laikotarpiu, ir yra 30 arba 35 kalendorinės dienos (atsakovės apeliacinio skundo 11 punktas); taip pat konkretus „apmokestintas“ laikotarpis, nurodant tikslų kalendorinių dienų, praėjusių po „nemokamo“ laikotarpio, skaičių). Pažymėtina, kad atsakovė ne tik neįrodė, bet ir neįrodinėjo, kad ieškovės sąskaitose – faktūrose nurodytos konteinerių paėmimo, jų grąžinimo datos yra neteisingos.
31. Antra, ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktu nauju įrodymu – UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ lentele apie į/iš konteinerių terminalą, esantį Perkėlos g. Klaipėdoje, atvykusius ir išvykusius konteinerius, yra patvirtinamas visų, ieškovės sąskaitose – faktūrose nurodytų, konteinerių atvykimas į Klaipėdos konteinerių terminalą, sutampa saugotų importuotų krovinių pristatymo į terminalą (atvykimo) bei nurodoma jų atidavimo (išvykimo) data. Kai kurių sąskaitose – faktūrose nurodytų konteinerių (CMAU4019143, CMAU4103300, CMAU4202679, CMAU4432310, CMAU5136268, ECMU9537404, GESU6465967, TCLU6597139) buvimo terminale laiką patvirtina ir į bylą pateiktos paskyrų – leidimų kopijos.
32. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad sąskaitos – faktūros, kurių apmokėjimo yra reikalaujama šioje byloje pareikštu ieškiniu, yra išrašytos po krovinio atsiėmimo, atsižvelgiant į šios nutarties 27 punkte nurodytas aplinkybes, negali būti pripažinta paneigiančia papildomų paslaugų atsakovei suteikimo faktą. Be to, apeliantės teiginius, kad iki šio ginčo jai niekada nebūdavo išrašomos sąskaitos – faktūros už papildomas paslaugas po krovinio atsiėmimo, paneigia byloje esanti 2014 m. gruodžio 22 d. sąskaita – faktūra LTIM0085567, kurios dalis buvo apmokėta atsakovės 2014 m. gruodžio 30 d. mokėjimo pavedimu (šios nutarties 34, 38-40 punktai). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į byloje pateiktą ieškovės elektroninį laišką adresuotą atsakovei, kuriuo pastaroji dar 2014 m. gruodžio 30 d. (elektorinio laiško išsiuntimo data) buvo informuota apie susidariusias saugojimo, prastovų ir užlaikymo išlaidas iš viso 48 224 Eur sumai, pažymint, kad suma nėra galutinė, kadangi ne visi konteineriai grįžo tušti ir vis dar pilni yra laikomi uoste.
33. Aptarti, ieškovės pateikti, įrodymai, byloje nesant juos paneigiančių įrodymų, teisėjų kolegijos vertinimu, pakankamai patvirtina papildomų paslaugų suteikimo atsakovei faktą ir apimtį, todėl apeliantės argumentai, kad papildomų paslaugų suteikimo faktas byloje nėra įrodytas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl atsakovės atliktų mokėjimų ieškovei

34. Remiantis atsakovės į bylą pateiktais jos mokėjimų nurodymais, atsakovė ieškovei 2014 m. gruodžio 22 d. sumokėjo iš viso 63 207,72 USD sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant – INV LTIM0083107, 83108, 83255, 83317, 83543, 83544, 83740, 84092, 84093, 84094, 84290, 84291 (nurodyti numeriai neatitinka ieškovės pateiktų, jos nurodomų kaip neapmokėtų, sąskaitų – faktūrų numerių) (mokėjimo pavedimas Nr. 479); o 2014 m. gruodžio 30 d. – 24 000 Eur sumą – mokėjimo paskirtyje nurodant – Detention, demur. payment for release TCNU4351170, TCNU4354266 (mokėjimo pavedimas Nr. 492). Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-137-330/2017, kuria byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, pastarąjį – 2014 m. gruodžio 30 d., mokėjimo pavedimą vertino bei pažymėjo, kad atsakovės atliktas 2014 m. gruodžio 30 d. mokėjimo pavedimas Nr. 492, kuriuo atsakovė pervedė ieškovei 24 000 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje įvardindama „detention, demur., payment for realease“, leidžia pagrįstai teigti būtent apie papildomų paslaugų apmokėjimo faktą.
35. Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, ieškovė, vykdydama teismo įpareigojimą pateikti į bylą duomenis apie tai, už kokį laikotarpį, už kokias paslaugas susidarė atsakovės skola bei už ką atsakovė 2014 m. gruodžio 22 d. ir 2014 m. gruodžio 30 d. mokėjimo pavedimais sumokėjo ieškovei atitinkamas pinigų sumas, pateikė duomenis dėl atsakovės skolos ir mokėjimo už paslaugas detalizavimo. Minėtame detalizavime nurodoma, kad pagal 2014 m. gruodžio 22 d. iš UAB „Baltic Partners ir Ko“ gautą pavedimą 63 207,72 USD sumai buvo užskaitytos atsakovei laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 15 d. iki lapkričio 13 d. išrašytos sąskaitos (iš viso 13 sąskaitų 63 207,72 USD sumai) už frachtą, t. y. transportavimą jūra ir su tuo susijusius mokesčius; pagal 2014 m. gruodžio 30 d. iš UAB „Baltic Partners ir Ko“ gautą pavedimą 24 000 Eur sumai buvo užskaitytos skolos už konteinerių saugojimą Klaipėdos Konteinerių Terminale (storage) – 1 985 Eur ir 22 015 Eur už konteinerių prastovas ir naudojimą (detention&demurrage) pagal iš viso 15 2014 m. gruodžio 22 d. sąskaitų (LTIM0085544, LTIM0085545, LTIM0085548, LTIM0085549, LTIM0085550, LTIM0085551, LTIM0085552, LTIM0085553, LTIM0085554, LT1M0085557, LTIM0085558, LTIM0085559, LTIM0085560, LTI M0085561, LTIM0085567) 24 000 Eur sumai; likusi neapmokėta 55 893 Eur atsakovės skola susidarė už konteinerių saugojimą, prastovas ir naudojimą už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki 2015 m. sausio 20 d. pagal 29 sąskaitas (LTIM0085567, LTIM0085568, LT1M0085569, LTIM0085570, LTIM0085571, LTIM0085572, LTIM0085573, LTIM0085683, LTIM0085684, LTIM0085685, LTI M0085777, LTIM0085778, LTIM0085779, LTIM0085780, LTIM0085781, LTIM0085826, LTIM0085827, LTIM0085828, LTIM0085829, LTIM0085830, LTIM0085831, LTIM0085832, LTIM0085833, LTIM0085834, LTIM0085835, LTIM0085836, LTIM0085837, LTIM0085930, LTIM0086334).
36. Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, terminas pateikti duomenis apie tai, už kokias paslaugas buvo atlikti 2014 m. gruodžio 22 d. ir 2014 m. gruodžio 30 d. mokėjimai ieškovei, teismo 2017 m. balandžio 11 d. pranešimu buvo taip pat nustatytas ir atsakovei, tačiau pastaroji minėto teismo įpareigojimo nustatytu terminu nevykdė, tik 2017 m. birželio 19 d. teismui pateiktame prašyme nurodė, kad visi mokėjimai ieškovei buvo atlikti už krovinio gabenimą (frachtą).
37. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad 2014 m. gruodžio mėnesio mokėjimais atsakovė iš dalies padengė ne ieškinyje nurodytas, bet ankstesnes skolas – 2014 m. gruodžio 22 d. pavedimu Nr. 479 buvo padengtos atsakovės skolos pagal sąskaitas – faktūras, išrašytas 2014 m. spalio ir lapkričio mėnesiais, už krovinių gabenimą (frachtą), 2014 m. gruodžio 30 d. pavedimu 24 000 Eur suma buvo sumokėta už konteinerių negrąžinimą per Sutartyje nurodytus terminus, už konteinerių nepasiėmimą laiku iš uosto ir už ieškovės paslaugas, susijusias su dviejų konteinerių pargabenimu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė, atlikdama minėtą 2014 m. gruodžio 30 d. pavedimą, pripažino, kad už suteiktas papildomas paslaugas ji privalo ieškovei sumokėti.
38. Atsakovės apeliaciniu skundu minėtos pirmosios instancijos teismo išvados yra ginčijamos tik iš dalies, t. y. atsakovė neginčija, kad 2014 m. gruodžio 22 d. pavedimu Nr. 479, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, buvo padengtos atsakovės skolos pagal sąskaitas – faktūras, išrašytas 2014 m. spalio ir lapkričio mėnesiais. Atsakovės apeliaciniu skundu nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovės 2014 m. gruodžio 30 d. atlikto mokėjimo ieškovės naudai, pažymint, kad pastarasis mokėjimas buvo atliktas už krovinio gabenimo paslaugas, todėl ieškovės suteiktų papildomų paslaugų jis nepatvirtina. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija tokiems atsakovės apeliacinio skundo teiginiams nepritaria, laiko juos nepagrįstais.
39. Visų pirma, kaip minėta, Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-137-330/2017 jau įvertino, kad 2014 m. gruodžio 30 d. atsakovės atlikto mokėjimo paskirties turinys – „detention, demur., payment for realease“, sudaro pagrindą spręsti būtent apie papildomų paslaugų apmokėjimo faktą. Taip pat minėta, kad atsakovė, bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, turėjo galimybę teismui teikti duomenims apie tai, už kokias paslaugas buvo atlikti mokėjimai 2014 m. gruodžio 30 d., tačiau jokių duomenų atsakovė teismui nepateikė, apsiribodama teiginiu, kad visi mokėjimai, kurie buvo atlikti ieškovės naudai, yra už krovinio gabenimą (frachtą). Taigi, aplinkybė, kad 2014 m. gruodžio 30 d. mokėjimo nurodymu atsakovė 24 000 Eur sumą ieškovės naudai sumokėjo išimtinai už krovinio gabenimą (frachtą), grindžiama išimtinai atsakovės paaiškinimais, nepagrįstais jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu aplinkybė, kad 2014 m. gruodžio 30 d. mokėjimo nurodymu buvo atsiskaityta už papildomas paslaugas iš esmės jau yra konstatuota šioje byloje priimta įsiteisėjusias nutartimi – Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-137-330/2017.
40. Antra, remiantis ieškovės į bylą pateikta atsakovės skolos ir mokėjimo už paslaugas detalizacija, atsakovės ieškovei 2014 m. gruodžio 30 d. pavedimu sumokėtos sumos dalis – 7 524 Eur, buvo užskaityta, kaip apmokėjimas už 2014 m. gruodžio 22 d. sąskaitą LTIM0085567. Iš minėtos sąskaitos – faktūros turinio matyti, kad ji buvo išrašyta už krovinių saugojimą, importą bei užlaikymą ir prastovą. Taigi, atsakovei neginčijant ieškovės detalizacijoje nurodytų duomenų, neteigiant, kad 24 000 Eur suma buvo apmokėta už kitas sąskaitas, nei nurodyta ieškovės detalizacijoje, teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos aplinkybės taip pat patvirtina, jog 2014 m. gruodžio 30 d. mokėjimo pavedimu buvo apmokėta už papildomas ieškovės atsakovei suteiktas paslaugas. Pastarosios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą vertinti kaip pagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovė, atlikdama 2014 m. gruodžio 30 d. pavedimą, iš esmės pripažino, jog už suteiktas papildomas paslaugas ji privalo su ieškove atsiskaityti. Pagrindą tokiai išvadai sudaro ir likusi, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartimi nevertinta, 2014 m. gruodžio 30 d. mokėjimo pavedimo paskirties turinio dalis – „TCNU4351170, TCNU4354266“, ypač ją neatsiejamai vertinant kartu su pirmąja, jau vertinta, pavedimo paskirties turinio dalimi – „detention, demur., payment for realease“, kadangi 2014 m. gruodžio 30 d. mokėjimo paskirtyje nurodyti numeriai TCNU4351170 ir TCNU4354266, pagal pateiktus byloje įrodymus – sąskaitas – faktūras, yra konteinerių numeriai, už kuriuos buvo skaičiuojamos atitinkamos krovinio saugojimo, importo bei užlaikymo ir prastovos išlaidos (t. y. išlaidos būtent už suteiktas papildomas paslaugas) (2014 m. gruodžio 31 d. sąskaita – faktūra Nr. LTIM0085778, 2015 m. sausio 12 d. sąskaita – faktūra Nr. LTIM0085930).  

Dėl įskaitymo

41. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nors įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-969/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, viena iš būtinų įskaitymo, atliekamo pagal CK 6.130 straipsnį, sąlygų – abi šalis saistančios priešpriešinės prievolės. Atsižvelgiant į tai, kad įskaitymas galimas tik esant priešpriešinėms vienarūšėms prievolėms, teismas, taikydamas šį institutą, privalo nustatyti esant tokias prievoles.
42. Kaip teisingai nurodoma ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovė byloje neįrodė turtinti reikalavimo teisę į ieškovę, t. y. neįrodė priešpriešinės vienarūšės prievolės, konkrečiai – nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad buvo ieškovės už 17 000 Eur parduoto konteinerių turinio savininkė (CPK 178 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, atsakovės nurodomo įskaitymo pirmosios instancijos teismas negalėjo padaryti.
43. Kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad atsisakydamas įskaityti 17 000 Eur sumą, ieškovės gautą už realizuotą krovinį, pirmosios instancijos teismas sudarė prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas niekaip neriboja atsakovės teisės, esant pagrindui, reikšti ieškovei reikalavimus, susijusius su realizuotu kroviniu, savarankiškoje civilinėje byloje.

Dėl procesinės bylos baigties

44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai ištyrė bei įvertino į bylą pateiktų įrodymų visumą, pagrįstai konstatavo tiek ieškovės pareigų pagal Sutartį tinkamą atlikimą, tiek atsakovės nepagrįstą atsisakymą atsiskaityti už jas; tinkamai nustatė ieškovės atsakovei suteiktų papildomų paslaugų mastą bei atsakovės įsiskolinimo ieškovei dydį. Pagrindas keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nenustatytas, todėl apeliacinio skundo argumentai atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, ieškovės naudai iš atsakovės priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos advokato pagalbai už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą apmokėti, neviršijančio 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų atitinkamų maksimalių priteistinų dydžių, – 1 090 Eur.

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

     Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

     Priteisti ieškovės UAB CMA CGM LIETUVA naudai iš atsakovės UAB „Baltic Partners ir Ko“ 1 090 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai                                                                                              Goda Ambrasaitė - Balynienė

                                                                      Konstantinas Gurinas

                                                                      Antanas Rudzinskas