Administracinio nusižengimo byla 

Nr. AN2-42-768/2022

                                                                                           Teisminio proceso Nr. 4-30-3-00043-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.1. 21.11.10 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 14  d.

Panevėžys

      Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs P. Š. atstovo advokato Remigijaus Rinkevičiaus (toliau Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. vasario 17 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,

n u s t a t ė :

1.       P. Š. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo (toliau ir – Institucija) 2021 m. gegužės 13 d. nutarimu (toliau ir – Institucijos nutarimas) nubaustas už tai, kad jis 2021 m. vasario 17 d. 12 val. 22 min., (duomenys neskelbtini), karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau ir - Vyriausybės nutarimas), laikotarpiu, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai. Tokiais veiksmais jis nesilaikė Vyriausybės nutarimo 2.1.5.2. papunkčio reikalavimų ir padarė ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

2.       Skundžiama Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. vasario 17 d. nutartimi P. Š. skundas netenkintas.

3.       Panevėžio apygardos teisme gautas Apelianto skundas, kuriame jis prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. vasario 17 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną P. Š. nutraukti. Skunde apeliantas nurodo:

3.1. Dar 2021 m. liepos 21 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėjas vertindamas ANB medžiagoje esančius įrodymus objektyviai pažymi, jog Institucijos nutarimas surašytas išimtinai dviejų policijos pareigūnų pateiktais identiškais tarnybiniais pranešimais. Teismas minėtų tarnybinių pranešimų nevertino, nes ji neatitinka įrodymams keliamų standartų ir prieštarauja įrodymų sąvokai;

3.2. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog 2021 m. vasario 17 d. administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, jog buvo daromas vaizdo įrašas. Be to, Body kameros įrašo fragmentas, pateiktas teismo posėdžio metu, nepatvirtina P. Š. apsauginės kaukės nedėvėjimo fakto jam einant gatve ir prasilenkiant su kitais piliečiais, kurie šioje byloje neapklausti;

3.3. P. Š. neginčija to, kad būdamas nurodytoje vietoje, sudrėkusios kaukės keitimo metu keletą sekundžių jos nedėvėjo, todėl nesutinka, kad nurodytas pažeidimas sukėlė pavojų išplisti Covid ligai, kaip ir nesutinka su tuo, kad buvo padarytas ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas. Apelianto nuomone, turi būti įrodyta, kad teisės aktų pažeidimas sukėlė pavojų išplisti pavojingai užkrečiamai ligai. Jo nuomone, asmuo negali užkrėsti kito asmens ir tuo sukelti pavojų užkrečiamai ligai, jeigu jis pats pažeidimo padarymo metu nebuvo užkrečiamo viruso nešiotoju. Pagal Žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ŽULPKĮ) 9 straipsnį asmenys, kurie neprivalo būti izoliuoti ar hospitalizuoti, nėra laikomi pavojingais asmenimis, kadangi nuo jų negali užsikrėsti kiti asmenys;

3.4. Pareiga įrodyti, kad P. Š. tariamo pažeidimo metu buvo pavojingu asmeniu ŽULPKĮ prasme ir kėlė realų pavojų išplisti Covid  - 19 ligai, tenka administracinio nusižengimo bylą tyrusiam įgaliotos Institucijos pareigūnui, tačiau tai padaryta nebuvo, be to, nepateikta video medžiaga, kuri patvirtintų administracinio teisės pažeidimo faktą. Aplinkybė, kad kaukės dėvėjimas tik sumažina riziką užsikrėsti Covid  - 19 liga, tačiau pavojaus visiškai neeliminuoja, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad kaukės nedėvėjimas sukelia pavojų išplisti Covid – 19 ligai, kadangi pavojus plisti ligai kyla (egzistuoja) tiek kaukę dėvint, tiek jos nedėvint. Tuo tarpu ANK 45 straipsnio 4 dalis gali būti taikoma tik dėl tokių teisės pažeidimų, kurie sukelia pavojų išplisti ligai.

4.       Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas A. Micikevičius (toliau – Atstovas) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su Apelianto skundu nesutinka, prašo jį atmesti bei palikti galioti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. vasario 17 d. nutartį. Atstovas nurodė, kad inkriminuojamo pažeidimo kvalifikavimui pakanka nustatyti faktą, kad asmuo nesilaikė reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, nepriklausomai ar tai sukėlė kokias nors pasekmes kitiems asmenims, t.y., užkrėtė juos Covid – 19 ar ne, be to, pažeidimo kvalifikavimui visiškai nesvarbu, ar pažeidėjas pats sirgo ar ne užkrečiama liga. P. Š.veika kvalifikuota teisingai nustačius faktą, kad jis nedėvėjo apsaugos priemonės.

5.       Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde Apeliantas ginčija priimto sprendimo pagrįstumą dvejais aspektais. Pirma – neįrodyta, kad P. Š. eidamas gatve nedėvėjo apsaugos priemonės. Antra – P. Š. veikoje nėra ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, nes neįrodyta, kad P. Š. sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamoms ligoms.

6.       Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs skundžiamo procesinio sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto P. Š. kaltės padarius visuomenės sveikatos srities teisės akto pažeidimą bei jo veikos kvalifikacijos pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Taip pat nėra pagrindo nepritarti, kad šioje byloje buvo įrodyta, jog P. Š. nedėvėjo apsaugos priemonės viešoje vietoje.

7.       Pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė kyla už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Nagrinėjamu atveju P. Š. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį patrauktas dėl to, kad 2021 m. vasario 17 d., 12. 22 val., (duomenys neskelbtini), būdamas viešoje vietoje, nedėvėjo apsaugos priemonės, taip sukeldama pavojų išplisti Covid – 19 ligai ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.5.2 punkto reikalavimų.

8.       Apygardos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai įrodymų (vaizdo įrašas, liudytojų – policijos pareigūnų Z. J., D. P. parodymai teisme ir jų tarnybinių pranešimų duomenys (b. l. 20, 21), iš dalies P. Š. paaiškinimai teigiant, kad jis nusiėmė apsaugos priemonę tam, kad išsipūstų nosį), daryti išvadą, jog P. Š. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Esminiai prieštaravimai nagrinėjamoje byloje buvo kilę tarp liudytojų – policijos pareigūnų, užfiksavusių pažeidimo faktą, ir P. Š. parodymų. Išklausęs liudytojų parodymus ir juos sugretinęs su P. Š. paaiškinimais, įvertinęs vaizdo įrašo duomenis, apylinkės teismas prieštaravimus pašalino ir padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas (skundžiamos nutarties 12 punktas), kad neturi pagrindo netikėti liudytojų nuosekliais parodymais ir vertinti juos kaip nepatikimus. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinant vaizdo įraše (b.l. 74) užfiksuotą pokalbio tarp policijos pareigūnų ir P. Š. turinį, galima daryti išvadą, kad policijos pareigūnai aiškindami P. Š. sulaikymo priežastį neabejojo tuo, kad aiškiai matė, kaip P. Š. ėjo per pėsčiųjų perėją nedėvėdamas apsaugos priemonės bei gavę P. Š. paaiškinimą, jog pastarasis norėjo išsipūsti nosį, tai neabejodami paneigė. Be to, pokalbio turinio kontekstas duoda pagrindą teigti, kad P. Š. iš esmės neprieštaravo policijos pareigūnų teiginiams, o  vyriausybės nutarimą dėl įpareigojimo dėvėti veido apsaugos priemones vadino nelogišku. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad policijos pareigūnai dėl kokių nors priežasčių apkalba P. Š. Liudytojai – policijos pareigūnai su P. Š. yra nepažįstami, P. Š. anksčiau baustas nebuvo, policijos pareigūnai davė parodymus būdami įspėti pagal BK 235 straipsnį už žinomai melagingų parodymą davimą teismui. Klaidos tikimybė taip pat atmestina įvertinus liudytojų parodymus, iš kurių matyti ir nekyla abejonių tuo, kad liudytojai akivaizdžiai matė faktą, jog P. Š. eidamas gatve nedėvėjo veido apsaugos priemonės, ją užsidėjo tik po policijos pareigūnų raginimo sustoti. Policijos pareigūnai Z. J. ir D. P. važiavo tuo pačiu tarnybiniu automobiliu, taigi, iš esmės turėjo vienodas sąlygas bei galimybes matyti einantį P. Š. Vien tai, kad šių policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai sutampa turinio prasme, savaime nesudaro pagrindo jais nesivadovauti kaip šios bylos įrodymais.

9.        Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad inkriminuoto nusižengimo padarymo metu P. Š. nesukėlė pavojaus išplisti Covid-19 ligai. Šiame kontekste pažymėtina, kad pavojingomis ir ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis laikomos ligos, kurios įstatymu nustatyta tvarka yra įtrauktos į tokių ligų sąrašus. Šiai bylai aktualiu atveju COVID-19 yra įtraukta į 2002 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 278 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais patvirtintą ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sąrašą.

10.       Šio straipsnio prasme pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms gali sukelti asmens nesilaikymas teisės aktų, priimtų šių ligų profilaktikos ir kontrolės srityje. Šis požymis inkriminuotinas, kai asmenys pažeidžia ŽULPKĮ nustatytas jiems pareigas, kai ligoniai ir asmenys, turėję sąlytį ar įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, šių ligų, įrašytų į šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, sukėlėjų nešiotojai atsisako arba vengia hospitalizavimo ir (ar) izoliavimo (ŽULPKĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kai tokia veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Tačiau šis požymis gali būti inkriminuojamas ir kitais atvejais, pvz., kai plintant ypač pavojingai užkrečiamajai ligai asmuo pažeidžia kitas teisės aktuose nustatytas priemones, skirtas šios ligos plitimui suvaldyti. Tai yra vertinamasis požymis, kurio buvimą ar nebuvimą konkrečioje asmens veikoje nustato teismas ar bylą nagrinėjanti institucija (jos įgaliotas pareigūnas). Sprendžiant dėl šio požymio buvimo, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgta į konkrečią situaciją, įvertinant turimas mokslines žinias apie pavojingą ar ypač pavojingą užkrečiamąją ligą – tos ligos šaltinius, sukėlėjų perdavimo žmogui būdus ir ypatumus bei pagal tai konkrečiu asmens elgesiu sukeliamą riziką tokiai ligai plisti ir pan.

11.       Pažymėtina, kad jei pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga sukėlė asmuo, jau būdamas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, tokia veika kvalifikuotina pagal BK 277 straipsnio 1 dalį.

12.       Byloje nustatyta ir nekyla ginčo dėl to, kad ši veika padaryta esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai ir karantinui visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl ypač pavojingos užkrečiamosios ligos koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Apie šios ligos pavojingumą ir plitimą apylinkės teismas pateikė išsamius motyvus (nutarties 13 punktas), todėl apygardos teismas jų nebekartoja.

13.       Nagrinėjamu atveju pažeidėjas buvo be burną ir veidą dengiančios kaukės viešoje vietoje, miesto pagrindinėje gatvėje, vidurdienį, kuomet pietų metu gatvėje yra žmonių. Konstatuotina, kad toks jo elgesys pagrįstai apylinkės teismo įvertintinas kaip sukėlęs pavojų tokiai ligai išplisti. Todėl jo veika pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kvalifikuota pagrįstai.

14.       Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir aukščiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai aptarė byloje surinktus įrodymus, nustatytą teisinį reguliavimą ir pagrįstai atmetė P. Š. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2021 m. gegužės 13 d. nutarimo, dėl ko skundžiama Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. vasario 17  d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

          palikti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

           Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas                                                        Donatas Jatužis