Civilinė byla Nr. e2A-550-555/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12633-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 28 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2300-435/2021 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui N. S. dėl naudojimosi tvarkos butu pakeitimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. sprendimą dalyje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir nustatyti buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), tokią naudojimosi tvarką: ieškovui paskirti naudotis kambariais, buto techninės apskaitos byloje esančiame plane pažymėtais indeksu Nr. 65-4 (11,70 kv. m.) ir 65-5 (7,81 kv. m.), o atsakovui N. S. – kambariu plane pažymėtu indeksu Nr.65-7 (17,99 kv. m.), paskiriant bendrai naudotis patalpomis, buto techninės apskaitos byloje esančiame plane pažymėtomis Nr.65-1 (koridorius 10,85 kv. m.), 65-2 (tualetas 1,06 kv. m.), 65-3 (vonia 2,90 kv. m.), 65-6 (virtuvė 7,48 kv. m.), 65-8 (1,48 kv. m.).
2. Ieškovas nurodė, jog Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 23 d. sprendimu padalino santuokos metu tarp atsakovo ir J. S. įgytą turtą – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), natūra lygiomis dalimis po ½ šio buto dalį atsakovui ir J. S.. Pripažino atsakovui nuosavybės teisę į šio buto ½ dalį. Taip pat nustatė buto naudojimosi tvarką: atsakovui paskyrė naudotis kambariais, buto techninės apskaitos byloje esančiame plane pažymėtais indeksu Nr.65-4 (11,70 kv. m.) ir 65,5 (7,81 kv. m.), ieškovui – kambariu, plane pažymėtu indeksu Nr.65-7 (17,99 kv. m.) bei patalpa 65-8 (1,48 kv. m.). Šalims paskyrė bendrai naudotis patalpomis, buto techninės apskaitos byloje esančiame plane pažymėtomis Nr.65-1 (koridorius 10,85 kv. m.), 65-2 (tualetas 1,06 kv. m.), 65-3 (vonia 2,90 kv. m.), 65-6 (virtuvė 7,48 kv. m.), bei butui priklausančio rūsio patalpomis. Įpareigojo ieškovą per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti atsakovui buto bei rūsio patalpų raktus. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. sprendimą, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ieškovo kasacinį skundą priimti atsisakė. Ieškovas prašė teismo nustatyti kitokią naudojimosi butu tvarką dėl to, jog jam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) ir transporto išlaidų kompensacijos poreikis nuo 2017 m. spalio 11 d. neterminuotai. Pagal Darbingumo lygio pažymą Nr. 2975/DL-1, yra netektas 80 procentų nedarbingumas. Jis turi fizinę ir protinę negalią, tačiau ieškinio pateikimo teismui dienai neveiksnumas nėra pripažintas teismo sprendimu. Ligoms progresuojant įgaliota atstovė K. O. G. ruošiasi teikti pareiškimą dėl jo pripažinimo ribotai veiksniu tam tikrose srityse. Ieškovas negali gyventi visiškai vienas, nes jo elgesys neprognozuojamas, jo atstovė priversta samdyti asmenį, kuris prižiūrėtų ieškovą. Kadangi atstovė turi savo namus ir asmeninį gyvenimą, todėl negali kiekvieną dieną prižiūrėti sūnėno. Nepaisant to, kad atstovė nebūna kiekvieną dieną pas ieškovą, bet nepertraukiamai būna jį prižiūrintis asmuo, todėl tikslinga atsakovui naudotis dviem kambariais. Kadangi ieškovas turi ir fizinę negalią, jis beveik nevaikšto, naudojasi neįgalumo vežimėliu, jam reikalinga asmeninė – atskira erdvė nuo jį slaugančių asmenų. Atsakovas nesiruošia gyventi bute ir, kiek yra žinoma, buto dalį nori realizuoti (parduoti). Atsakovas niekuomet bute negyveno, jo neišlaikė ir nepagerino.
3. Atsakovas N. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, jog nepaisant priimto Kauno apylinkės teismo sprendimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, jis nėra vykdomas, atsakovui nesudaroma galimybė naudotis nuosavybe, jis į butą neįleidžiamas, jam buto raktai nėra perduoti, kelis kartus atvykus į butą, į savo nuosavybę įleistas nebuvo, nors K. O. G. teismo sprendimas yra žinomas. Pareikštas ieškinys yra ne ieškovo valios išraiška, o K. O. G., nes pačiame ieškinyje nurodyta, kad ieškovas galimai nesupranta savo veiksmų prasmės ir negali jų kontroliuoti. Pasitvirtinus aplinkybei, kad ieškovui yra reikalinga priežiūra ar globa, tikslingiau būtų, kad globėjas gyventų toje pačioje patalpoje, nes kaip teigiama ieškinyje, ieškovas gali sukelti gaisrą. Gyvenant atskiruose patalpose gaisro tikimybė išauga. Atsakovas yra neįgalus, senyvas asmuo ir jo pajamos yra ženkliai mažesnės nei ieškovo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-69-214/2018 pagal atsakovo ieškinį buvo ne tik pripažinta jam nuosavybės teisė į ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), bet ir nustatyta šio buto naudojimosi tvarka. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme ieškovas neginčijo atsakovo prašomos nustatyti naudojimosi tvarkos, taip pat nesiūlė nustatyti kitokios naudojimosi butu tvarkos. Kadangi byloje ieškovas buvo atstovaujamas advokato, laikytina, kad jis suprato savo pasirinktą poziciją ir tuo pačiu prisiėmė visas su ja susijusias pasekmes. Teikdamas apeliacinį skundą dėl 2018 m. kovo 23 d. teismo sprendimo, ieškovas savo apeliacinį skundą jau grindė tuo, jog teismas nepagrįstai atsakovui paskyrė naudotis dviem gyvenamaisiais kambariais, o jam vienu, nes globėjai K. O. G. tektų gyventi kartu su ieškovu. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė naudojimosi butu tvarką, šios tvarkos nepakeitė.
6. Teismas nurodė, jog keičiant naudojimosi tvarką taikytini teisėtumo, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijai. Jie taikytini tik tiems juridiniams faktams, kurie atsirado po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, priėmimo, nes priešingu atveju būtų pažeistas galiojančio teismo sprendimo res judicata principas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2010).
7. Teismas nustatė, kad po anksčiau priimto teismo sprendimo neįvyko jokių juridinių faktų, kurie suteiktų pagrindą keisti juo nustatytą naudojimosi butu tvarką: ieškovas ieškiniu šioje byloje iš esmės tik kvestionavo teismo 2018 m. kovo 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2‑69‑214/2018, tačiau nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios būtų pagrindu netgi svarstyti jau nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimo reikalingumą, t. y. neįrodė svarbių aplinkybių, kurios rodytų objektyvią būtinybę keisti teismo sprendimu nustatytą naudojimosi tvarką ar leistų teigti, jog nustatyta tvarka neatitinka realiai susiklosčiusios situacijos.
8. Teismas konstatavo, jog aplinkybė, kad ieškovas Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu tam tikrose srityse pripažintas neveiksniu, o 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi K. O. G. paskirta jo globėja ir turto administratore, nėra naujai atsiradusi aplinkybė, rodanti būtinybę keisti anksčiau nustatytą naudojimosi butu tvarką, kadangi ieškinys šioje byloje yra grindžiamas iš esmės ta pačia aplinkybe – neveiksnaus asmens globa, o ir ieškinio pagrindas tikslintas nebuvo.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovas A. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovas turi fizinę ir protinę negalią, beveik nevaikšto, naudojasi neįgaliojo vežimėliu. Ieškovas yra netekęs 80 procentų darbingumo. Nuo 2017 m. spalio 11 d. neterminuotai yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) ir transporto išlaidų kompensacijos poreikis. Ieškovo globėja yra senyvo amžiaus, negali tinkamai atstovauti savo globotinio teisme. Teismas žinojo ir apie ieškovo neveiksnumą tam tikrose srityse, ir apie globėjos prašymą atidėti teismo posėdį dėl advokato susiradimo, pageidavo iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kaimo skyriaus, nesutiko, kad byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant. Nepaisant to, civilinė byla buvo išnagrinėta. Teismas tokį sprendimą motyvuoja tuo, kad iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus nebuvo gauta duomenų, jog teismo posėdžio dienai (2021 m. lapkričio 23 d.) kreiptasi dėl teisinės pagalbos suteikimo.
1.2. Globėja, supratusi, jog nesugebės tinkamai atstovauti sūnėno, norėjo kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, tačiau to padaryti nespėjo iki teismo posėdžio, o teismas nesuteikė tokios galimybės padarydamas pertrauką ar atidėdamas teismo posėdį. Teismas pažeidė ieškovo teisę bylą vesti per advokatą, juolab, kad kita šalis turėjo kvalifikuotą atstovą – advokato padėjėją. Tuo pačiu buvo pažeistas ir šalių lygiateisiškumo principas.
1.3. Neveiksnumo tam tikrose srityse nustatymas bei globos nustatymas turi būti laikomas esmine nauja aplinkybe, nes, nors tais metais, kai buvo nustatoma naudojimosi patalpomis tvarka ieškovui jau nesugebėjo pats visiškai rūpintis savimi, tuo laikotarpiu teismo sprendimu jis dar nebuvo pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse. Po pripažinimo neveiksniu (2021 m. gegužės 15 d. sprendimas), globėjos paskyrimo (2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis), atsirado naujų poreikių, naujų gyvenimo aplinkybių, dėl kurių reikalinga kitokia naudojimosi butu tvarka.
1.4. Globos būtinybė kilo dėl to, jog ieškovą palikus vieną, jis sukėlė žalą kaimynams, juos apliedamas. Globėja samdo asmenį ieškovui prižiūrėti, nes ji turi savo namus ir asmeninį gyvenimą, todėl negali visą laiką būti kartu. Iškilo būtinybė pakeisti naudojimosi tvarką, kad ieškovas ir globėja ar prižiūrintis asmuo turėtų asmeninę, atskirą, poilsiui skirtą erdvę. Būtina paminėti ir tai, kad atsakovas savo dalimi nesinaudoja, nesiruošia gyventi, o visi abiejų dalių buto pagerinimai (pakeisti langai, apšiltintos sienos, atliktas remontas) buvo padaryti ieškovo lėšomis. 2018 m. teismo sprendimo priėmimo metu, ieškovas nenurodė kitokios tvarkos, nes nesitikėjo, jog jo priešieškinis bus atmestas, bet tuo metu nurodė, kad šalys laisvos susitarti dėl tokios tvarkos nustatymo pakeitimų.
10. Atsiliepimai į apeliacinį skundą nepateikti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
12. Ieškovas A. J. (atstovaujamas globėjos), pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka (reg. Nr. DOK-7126). CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012).
14. Ieškovas A. J. (atstovaujamas globėjos), prašydamas nagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka, jokių pagrįstų argumentų, dėl kurių kilo būtinybė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalių teisė būti išklausytoms buvo įgyvendinta bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme. Šalys turėjo galimybę teikti paaiškinimus ginčo klausimu, tuo tarpu ieškovo (apelianto) pozicija dėl teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo yra išsamiai išdėstyta apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra jokių kliūčių apelianto argumentus išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Jokių kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių kiltų būtinybė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, egzistavimo apeliantas nepagrindžia. Esant tokioms aplinkybėms, jo prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
15. Apeliantas (atstovaujamas globėjos) apeliacinės instancijos teismui yra pateikęs rašytinius paaiškinimus ir papildomus rašytinius įrodymus: prašymą registrų centrui, apeliacinį skundą, pažymą, raštą dėl informacijos pateikimo, Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimą bei gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narių sąrašą, nekilnojamojo turto duomenų bylą, pareiškimą, nutarimą dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo, nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus, gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymas, VĮ Registrų centro sprendimą prašymą atmesti ir gyventojų registro pažymas apie asmens duomenis (reg. Nr. DOK-8206, DOK-8346, DOK-10560).
16. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Kita vertus, CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014).
17. Teisėjų kolegija, susipažinusi su prie apeliacinio skundo pridėtų naujų rašytinių įrodymų turiniu, vadovaudamasis aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, pažymi, kad ieškovas nenurodė argumentų, kodėl šie įrodymai negalėjo būti gauti anksčiau ir pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepagrindė kokias aplinkybes įrodinės naujai tiekiamomis įrodinėjimo priemonėmis, su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai nepriimami ir nevertinami (CPK 314 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
18. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje tarp bendraturčių ginčas kilo dėl nuosavybės teisės objekto naudojimosi tvarkos. Tuo atveju, kai yra bendraturčių nesutarimas, bendro daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką nustato teismas. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nustačius naudojimosi tvarką, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia. Tai reiškia, kad ir po naudojimosi turtu tvarkos nustatymo kiekvienas bendraturtis turi teisę į visą turtą (butą) (CK 4.72 straipsnio 1 dalis), todėl, įvykus tam tikriems juridiniams faktams, turi teisę reikalauti pakeisti nustatytą butu naudojimosi tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje R. J. v. L. M., bylos Nr. 3K-3-571/2009; 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje M. K. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-283/2005; kt.). Tačiau nustatytos tvarkos pakeitimas galimas tik išskirtiniais atvejais, nes civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keistųsi tik tada, kai yra svarbios priežastys.
19. Keičiant nustatytą naudojimosi turtu tvarką, galioja tie patys tvarkos nustatymo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aptarti šie tvarkos nustatymo kriterijai: teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006); adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje N. L. v. O. S., bylos Nr. 3K-3-572/2004); socialinės taikos ir proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Z. P. v. D. S. L., bylos Nr. 3K-3-353/2009; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006); naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. A. G., J. G., bylos 3K-3-527/2007; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006; kt.) ir kt. Tačiau šie kriterijai taikomi tik juridiniams faktams, kurie atsirado po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta naudojimosi turtu tvarka, priėmimo, t. y. teismo sprendimu nustatytos tvarkos pakeitimas turi būti pagrįstas objektyvia būtinybe, kuri atsirado po ankstesnio teismo sprendimo priėmimo. Priešingu atveju būtų pažeistas galiojančio teismo sprendimo res judicata principas (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
20. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių ginčas dėl naudojimosi butu tvarkos tęsiasi ilgą laiką, Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 23 d sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-69-214/2018 yra nustatęs naudojimosi ginčo butu tvarką. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad po anksčiau priimto teismo sprendimo neįvyko juridinių faktų, kurie suteiktų pagrindą keisti teismo sprendimu nustatytą naudojimosi tvarką. Tokia išvada grįsta tuo, kad ieškovas (apeliantas), 2018 m. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neginčijo kito bendraturčio prašomos nustatyti naudojimosi tvarkos, taip pat nesiūlė nustatyti kitokios naudojimosi butu tvarkos, o ieškovo argumentai dėl poreikio naudotis buto dviem kambariais buvo įvertinti pasinaudojus ieškovui (apeliantui) apeliacijos tvarka Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. procesiniu sprendimu.
21. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovas būtinybę keisti teismo sprendimu nustatytą naudojimosi tvarką sieja su juridiniu faktu, kuriuo ieškovui nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) ir transporto išlaidų kompensacijos poreikis. Pažymėtina, kad specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) ir transporto išlaidų kompensacijos poreikis ieškovui yra nustatytas nuo 2017 m. spalio 11 d., t. y. šis faktas egzistavo tiek bylą dėl naudojimosi tvarkos nustatyto nagrinėjant 2018 m. pirmosios instancijos teisme, taip pat šios aplinkybės buvo įvertintos ir apeliacinės instancijos teismo 2019 m. balandžio 3 d. procesiniu sprendimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nenustačius svarbių aplinkybių, kurios rodytų objektyvią būtinybę keisti teismo sprendimu nustatytą naudojimosi tvarką, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė aptartas materialiosios teisės normas ir, nenustatęs objektyvaus būtinumo keisti teismo sprendimu nustatytos naudojimosi bendru butu tvarkos, pagrįstai ieškinį atmetė.
22. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad buvo apribota jo atstovės teisė pasinaudoti kvalifikuota teisininko pagalba. CPK 51 straipsnis nustato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovą. Remiantis CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktu, fizinio asmens atstovais pagal pavedimą gali būti ne tik advokatai, jų padėjėjai (CPK 56 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui).
23. Teisėjų kolegija nustatė, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme žodinio proceso tvarka, nuo bylos proceso pradžios ieškovą atstovavo tiek advokatė E. R., kuri teikė ieškovo vardu procesinius dokumentus, dalyvavo parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, tiek ir jo atstovė pagal įgaliojimą ir, vėliau pripažinus ieškovą neveiksniu, paskirtoji globėja K. O. G..
24. CPK 161 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai teismo posėdžio pirmininkas ar kitas bylą nagrinėjantis teisėjas mano, kad šalis arba trečiasis asmuo be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese, ir dėl to atidėti bylos nagrinėjimą. Bylos nagrinėjimo metu bylą atidėti šiame straipsnyje nurodytu pagrindu galima tik vieną kartą. Remiantis CPK 161 straipsnio 2 dalimi, šaliai arba trečiajam asmeniui nepasinaudojus teismo pasiūlymu pasirūpinti atstovavimu, byla nagrinėjama toliau.
25. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal įstatymą teismas neprivalo rūpintis, kad šalis turėtų atstovą, kvalifikuotą teisininko pagalbą byloje; tik matydamas, kad šalių gebėjimai dalyvauti nagrinėjant bylą yra aiškiai nelygūs, kad dėl sveikatos ar kitos svarbios priežasties šalis be atstovo pagalbos negali tinkamai ginti savo teisių, teismo posėdžio pirmininkas gali pasiūlyti šalims pasirūpinti jų atstovavimu; toks posėdžio pirmininko veiksmas nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo principo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2006).
26. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad gebėjimas veiksmingai įgyvendinti procesines teises iš esmės priklauso nuo dalyvaujančio byloje asmens gebėjimo sekti procesą ir visapusiškai jame dalyvauti, kurį gali menkinti amžius, nepakankama branda ar negalia. Galimos situacijos, kai dalyvaujantis byloje asmuo dėl menko išsilavinimo, teisinio neišprusimo bei nepatyrimo gali nesugebėti įvertinti pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumo bei jo veiksmingumo konkrečioje byloje ir dėl to atsidurti nelygiavertėje procesinėje padėtyje kitos bylos šalies atžvilgiu, dėl ko teisingo, sąžiningo ir tinkamo bylos išnagrinėjimo tikslas gali likti neįgyvendintas. Ar šalis dėl tam tikrų priežasčių be atstovo pagalbos negali tinkamai ginti savo teisių, vertinama konkrečioje byloje vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑42/2014).
27. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovą, kuris procesiniu teismo sprendimu yra pripažintas neveiksniu, byloje atstovavo tiek advokatė, tiek paskirtoji globėja. Bylos duomenimis nustatyta, kad procesas pirmosios instancijos teisme prasidėjo 2019 m. liepos 25 d., inicijavus ieškovo neveiksnumo pripažinimo procedūras, bylos nagrinėjimas laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 31 d. iki 2021 m. rugsėjo 23 d. buvo sustabdytas. Atnaujinus bylos nagrinėjimą ir paskyrus teismo posėdį 2021 m. spalio 27 d., teismo posėdis ieškovo atstovės prašymu buvo perkeltas, 2021 m. lapkričio 19 d. ieškovo atstovė pateikė teismui prašymą atšaukti teismo posėdį paskirtą 2021 m. lapkričio 23 d., kurį motyvavo tuo, jog kreipėsi į teisinę pagalbą dėl advokato paskyrimo. 2021 m. lapkričio 23 d. teismui iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) pateikta informacija, kad paskutinis kreipimasis dėl ieškovo atstovavimo į Tarnybą buvo 2021 m. balandžio 7 d., 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimu valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos teikimas ieškovui pratęstas iki 2035 m. gruodžio 2 d., bet ne ilgiau nei iki nagrinėjamos bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Be to, 2021 m. vasario 10 d. sprendimu antrinės teisinės pagalbos teikimas ieškovui nutrauktas, kadangi 2021 m. vasario 5 d. Tarnybai pateiktas pareiškėjo prašymas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su gauta informacija iš Tarnybos bei ieškovo atstovės elgesį tiekiant prašymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo įvertinęs kaip sąmoningą veikimą prieš greitą, ekonomišką bylos išnagrinėjimą, 2021 m. lapkričio 23 d. vykusiame posėdyje bylą išnagrinėjimo iš esmės.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovas buvo netinkamai atstovaujamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir teismas turėjo pareigą sudaryti galimybę atstovei pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 161 straipsnio 1 dalis). Kaip jau minėta šioje nutartyje, ieškinį ieškovo vardu parengė profesionalus teisininkas, kuris kartu su ieškovo atstove dalyvavo parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, antrinę teisinę pagalbą nutraukus pareiškėjo (ieškovo) iniciatyva, ieškovo atstovė, po bylos atnaujinimo, nors ir turėdama pakankamą laiko tarpą, dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo į Tarnybą iki pat teismo posėdžio, kuriuo metu byla buvo išnagrinėta iš esmės, nesikreipė.
29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, baigiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje spręsdamas, kad ieškovo atstovė piktnaudžiauja savo teisėmis ir netenkinęs ieškovo atstovės prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, nepažeidė proceso teisės normų, užtikrinančių ieškovui teisę į teisingą bylos procesą.
30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, įvertino ir pasisakė dėl visų esminių byloje esančių duomenų, todėl jo padarytos išvados atitinka teismų praktiką, pagal kurią įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl neįrodytos objektyvios būtinybės pakeisti teismo sprendimu nustatytą tvarką atitinka teismų praktiką dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pagrindų ir principų, ir ji padaryta nepažeidžiant CPK 176, 185 straipsnių nuostatų bei teismų suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių. Naikinti ar keisti priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovo A. J. apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
31. Ieškovo apeliacinio skundo netenkinus, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atsakovas į bylą nėra pateikęs jo apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų, dėl to teisėjų kolegija jų atlyginimo nesprendžia ir dėl to plačiau nepasisako.
32. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Albina Rimdeikaitė
Egidijus Tamašauskas