Civilinė byla Nr. 2S-551-232/2012
Teisminio proceso Nr. 2-02-03-12423-2010-2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria atsakovės L. B. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas,
NUSTATĖ:
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas atsakovus iškeldinti su visu jiems priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, esančių M.K. Č. g., Vilniuje, ir garažo, esančio M.K. Č. g., Vilniuje. Nurodė, kad buto, esančio M.K. Č. g., Vilniuje, ir garažo, esančio M.K. Č. g., Vilniuje, savininkas yra ieškovas. Butas bei garažas 2010-07-20 sutartimi įsigytas iš atsakovų. Savininkų pakeitimas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Atsakovai po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo iš ieškovui perleisto buto bei garažo neišsikėlė, toliau neteisėtai be pagrindo jais naudojosi.
Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad preliminari buto ir garažo pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta su atpirkimo teise. Tokiu būdu šalys susitarė, kad atsakovai turės teisę atpirkti butą. Papildomu susitarimu šalys pakeitė preliminarios sutarties sąlygas, tačiau sąlyga dėl buto atpirkimo išliko. Nurodė, kad pagrindinė sutartis yra ankstesnių susitarimų tęsinys, kurioje aptartas tik disponavimo teisinis statusas, tačiau ankstesnių normų nepakeitė. Pažymėjo, kad buvo kreiptasi į notarą dėl sutarties su atpirkimo teise parengimo, tačiau notaras paaiškinęs, kad pagal CK normas atpirkimo teisės nėra galimybės numatyti buvo sudaryta paprasta pirkimo pardavimo sutartis. Prie šios sutarties žodžiu su ieškovu susitarta dėl atpirkimo teisės realizavimo pagal anksčiau sudarytas sutartis bei susitarimus.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-03-23 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai, nusprendė iškeldinti atsakovus L. B. ir A. B. su visu jiems priklausančiu turtu iš buto su terasa, esančio M.K. Č. g., Vilniuje, ir garažo, esančio M.K. Č. g., Vilniuje. Priteisė iš atsakovų L. B. ir A. B. ieškovui A. L. 134 Lt žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovų L. B. ir A. B. į valstybės biudžetą 19,98 Lt pašto išlaidų.
A. L. B. pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-03-23 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, jog atsakovė į parengiamąjį posėdį negalėjo atvykti dėl objektyvių priežasčių, nes turi 40 proc. nedarbingumo, serga rimtomis ligomis, atstovavimu negali pasirūpinti dėl mažų pajamų. Teismui iki posėdžio datos buvo pateiktas atsakovės prašymas atidėti teismo posėdį dėl atsakovės sunkios ligos ir pateikti ligą ir nedalyvavimą teismo posėdyje pagrindžiantys dokumentai, tačiau teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovės prašymą. Pažymėjo, jog bendraatsakoviui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką. A. B. negavo nei ieškinio, nei šaukimo, kadangi jis jau seniai gyvena užsienyje ir dėl objektyvių bei pateisinamų priežasčių šių dokumentų negavo ir negalėjo jų gauti. Teismas neteisingai nustatė kilusio ginčo dalyką ir esmę, o taip pat neteisingai vertino įrodymus. 2010-07-20 sudaryta buto su terasa ir garažo pirkimo-pardavimo sutartis buvo apsimestinis sandoris, kuris negalioja. Minėtas sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti. Realiai tarp atsakovės ir ieškovo buvo sudaryta paskolos sutartis.
Ieškovas atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė teismo atsakovės pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad bendraatsakoviui pranešta tinkamai - dokumentus priėmus atsakovei. Atsakovės liga nėra svarbi priežastis nedalyvauti teismo posėdye. Be to atsakovė nepateikė įrodymų dėl kurių priimtas teismo sprendimas už akių būtų neteisėtas ar nepagrįstas, todėl nėra jokio pagrindo bylos nagrinėjimo atnaujinimui.
Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2011-05-13 nutartimi atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atmetė. Teismas nurodė, jog teismo šaukimas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, siųstas atsakovui, įteiktas L. B.. Todėl atsakovei, priėmus jos sūnui adresuotą šaukimą atsirado pareiga apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešti atsakovui. Atsakovė iki teismo posėdžio negrąžino šaukimo, todėl teismas laikė, kad pagal LR CPK 123 str. apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui pranešta tinkamai ir laiku. Atsakovės nurodyta neatvyko į teismo posėdį priežastis – liga pagal naujausią teismų praktiką negali būti vertinama kaip svarbi neatvykimo į teismo posėdį priežastis. Atsakovės argumentai, kad ši negalėjo pasirūpinti savo atstovavimu taip pat nepagrįsti ir atmestini, kadangi atsakovė galėjo pasirūpinti savo atstovavimu arba valstybės lėšomis, esant sunkiai turtinei padėčiai, arba savo lėšomis. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė neatvyko į teismą be svarbių priežasčių, nepasirūpino savo atstovavimu, todėl teismas turėjo teisę ieškovo prašymu priimti sprendimą už akių. Nurodė, jog atsakovė nepateikė įrodymų, turinčių įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovė teismui nepateikė įrodymų, jog kreipėsi dėl sutarties nuginčijamo ar pripažinimo negaliojančia, teismui nebuvo pateiktas atsakovės priešieškinys. Pažymėjo, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių neformaliai vertino šalių pateiktus įrodymus, išanalizavo surinktą medžiagą ir priėmė įrodymais pagrįstą sprendimą už akių.
Atskiruojau skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-05-13 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-03-23 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės; nušalinti teisėją G. S. nuo civ.b. Nr.2-1349-294/2011 nagrinėjimo. Nurodė, jog teismas neteisingai konstatavo, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką. Atsakovas A. B. iki teismo posėdžio nieko nežinojo nei apie ieškovo reikalavimus jam, nei apie paskirto teismo posėdžio datą ir vietą. Teismai visiškai neatsižvelgė į atsakovės argumentus, kad dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių negalėjo A. B. informuoti apie posėdžio datą ir vietą, kadangi jis jau seniai gyvena užsienyje. Teismas neteisingai konstatavo, kad atsakovės liga nėra svarbi neatvykimo į teismo posėdį priežastis. Pažymėjo, kad liga paprastai nelaikoma svarbia neatvykimo priežastimi, tačiau esant išskirtinėms aplinkybės, kaip atsakovės atveju, turėjo būti laikoma svarbiomis neatvykimo į teismo posėdį priežastimi. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tą faktą, kad šiuo atveju buvo ne pirkimo-pardavimo sutartis, bet paskola. Atsakovės pateikti įrodymai aiškiai įrodo, kad ieškovas nepirko iš atsakovės buto su terasa ir garažo, bet suteikė atsakovei paskolą, o butas su teresa buvo tik paskolos grąžinimo garantas.
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-05-13 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, jog byloje neginčytinai nustatyta, kad A. B. siųsti procesiniai dokumentai buvo priimti atsakovės L. B.. Atsakovė priimdama A. B. skirtus dokumentus, tuo pačiu pripažino, jog ji turi teisę šiuos veiksmus atlikti. Atsakovė iki teismo posėdžio datos negrąžino teismui A. B. skirto teismo šaukimo bei neinformavo teismo, kad ji procesinių dokumentų arba duomenų apie bylos nagrinėjimą datą ir laiką nebūtų pateikusi atsakovui, tuo patvirtindama, kad ji įvykdė CPK 123 str. 5 d. nurodytą pareigą. Pažymėjo, jog A. B. neprašo peržiūrėti sprendimo už akių ar panaikinti priimtą nutartį, t.y. jis pripažįsta priimtų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą. Atsakovės neatvykimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis, nes jos atsakovei buvo žinomos dar iki bylos nagrinėjimo datos. Atsakovės liga nekliudė jai pasirūpinti tinkamu atstovavimu, neturint finasinių išteklių samdyti atstovą, paprašyti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Nors atsakovė teigia, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta ne pirkimo-pardavimo, o paskolos sutartis, ji teismui nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, o taip pat nei bylos nagrinėjimo eigoje, nei po sprendimo už akių priėmimo nesikreipė dėl pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo.
Teisme yra gautas atsakovės L. B. prašymas dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo kol bus išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr.10-1-000679 ir Nr.10-2-699-11. Atsakovė nurodė, jog ieškovui A. L. yra iškeltos dvi baudžiamosios bylos – Nr.10-1-000679-11 pagal LR BK 182 str. 2 d . dėl stambaus masto sukčiavimo ir baudžiamoji byla Nr.10-2-699-11 pagal LR BK 145 str. 2 d. dėl asmens terorizavimo. Kadangi tiek civilinėje byloje, tiek abejose baudžiamosiose bylose nagrinėjamos aplinkybės yra tapačios t.y. dėl apgaule iš atsakovės pasisavinto buto M.K. Č. g. 84A-15, Vilniuje, todėl tuo atveju jeigu baudžiamojoje byloje bus priimti apkaltinamieji nuosprendžiai ši civilinė byla praras bet kokią prasmę, nes tas pagrindas ir tie patys reikalavimai bus išspręsti baudžiamosiose bylose, be to baudžiamosiose bylose nustatytos aplinkybės turės prejudicinę reikšmę civilinei bylai išspręsti.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacijos dalyką sudaro vertinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo institutą ir jo taikymo sąlygas.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai įvertino aplinkybes, susijusias su atsakovės neatvykimu į parengiamąjį teismo posėdį bei apeliantės procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes bei surinktus rašytinius įrodymus, dėl to netinkamai aiškino ir taikė sprendimo už akių priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 285 str., 2 d.), kas galėjo sudaryti prielaidas neteisingai išspręsti bylą. Tokiu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, apeliantės prašymas tenkintinas ir byla grąžintina pagal kompetenciją pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).
LR CPK 287 straipsnis nustato, jog šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šiuo šalies procesiniu dokumentu pradedama LR CPK 288 straipsnyje nurodyta procedūra – sprendimo už akių peržiūrėjimas. Pareiškimas peržiūrėti sprendimą už akių nėra apeliacinis skundas, nes neperkelia bylos nagrinėjimo į aukštesnės instancijos teismą. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (LR CPK 285 str. 5 d.). Sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija į teismo posėdį neatvykusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (LR CPK 7 str. 2 d.) ir numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintina su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, teisminės gynybos principu, nurodytu LR CPK 7 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-167/2005).
Pagal LR CPK 288 straipsnio 4 dalį, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi pagrindui panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą būtinas bent vienos iš šių sąlygų egzistavimas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas susiklosčiusioje procesinėje situacijoje negalėjo tinkamai išspręsti šio ginčo priimdamas sprendimą atsakovams už akių.
Sprendimo už akių institutas taikomas proceso šaliai už įstatyme numatytų procesinių pareigų neatlikimą. CPK 285 str. 1 d. įtvirtinta galimybė priimti sprendimą už akių tuo atveju, kai į teismo posėdį neatvyksta viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką bei vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (procesinis pasyvumas kaip sąlyga tokiam sprendimui priimti), o į posėdį atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo. Kitaip tariant, sprendimas už akių gali būti priimtas, kuomet, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ar siekia vilkinti bylos nagrinėjimą.
Nagrinėjamos bylos atveju teismas 2010 m. sausio 3 d. nutartimi priėmė ieškovo A. L. ieškinį atsakovams L. B. ir A. B. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, išsiųsti pranešimai dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo (b.l. 34-35). Ieškinio bei teismo pranešimo nuorašai atsakovams įteikti 2011-01-06 atsakovų gyvenamosios vietos adresu M.K. Č. g., Vilniaus m., atsakovui A. B. siųstus procesinius dokumentus priėmė L. B. (A. B. motina). Gavus atsakovės I. B. atsiliepimą į pareikštą ieškinį pirmosios instancijos teismas paskyrė parengiamąjį teismo posėdį 2011-03-23. Teismo šaukimai buvo išsiusti šalims (b.l. 60-62). Apeliantei adresuotas šaukimas įteiktas 2011-01-31, atsakovui A. B. siųstas šaukimas įteiktas atsakovei L. B. 2011-01-31 (b.l. 61-62). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iki sprendimo už akių priėmimo t.y. 2011-03-22, pirmosios instancijos teisme buvo gautas atsakovės L. B. prašymas bylos nagrinėjimą atidėti dėl atsakovės ligos. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė yra antros grupės invalidė, jai nustatytas 40 proc. darbingumas. Šiame prašyme taip pat atsakovė paaiškino, kad atsakovas A. B. nuo 2010 m. liepos mėn. negyvena Lietuvoje. Apeliantė pateikė VšĮ Centro poliklinikos medicininę pažymą (b.l. 58). Pirmos instancijos teismas sprendė, kad aukščiau nurodytos aplinkybės t.y. atsakovės liga negali būti vertinama kaip svarbia neatvykimo į parengiamąją teismo posėdį priežastimi, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokia teismo išvada padaryta tinkamai neįvertinus byloje esančių duomenų apie atsakovės ligą ir to, jog ji iki teismo posėdžio pateikė teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo bei pažymą apie ligą. Teismo vertinimu, šioje byloje susiklosčiusių aplinkybių kontekste pripažinti atsakovę piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis ir atimti iš jos teisę į bylos nagrinėjimą iš esmės nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis ar siektų vilkinti procesą, kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovė sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, atsiliepimą pateikė įstatymo nustatytais terminais, apie negalėjimą dalyvauti posėdyje informavo teismą raštiškai bei prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos, kurią pagrindė medicinine pažyma. Todėl teismas sprendžia, kad nors atsakovė buvo laiku ir tinkamai informuota apie parengiamąjį teismo posėdį, tačiau aptariamoje situacijoje jos veiksmų negalima pripažinti kaip šalies nevykdančios procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu, piktnaudžiaujančio procesinėmis teisėmis ar siekiančio vilkinti bylos nagrinėjimą. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė byloje neturi atstovo, atsižvelgiant ir į nagrinėjamos bylos stadiją, taip pat negali būti laikytina piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
Dėl nurodytų priežasčių apeliantės procesinės teisės į teisingą (tinkamą) teismo procesą (EŽTK 6 str., LR Konstitucijos 109 str. 117 str., Teismų įstatymo 5 str.) gintinos nenustačius pirmosios instancijos teismo procese atsakovo (apelianto) nesąžiningumo požymių.
Minėta tai, kad pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu taip pat konstatuojama, jog pareiškime dėl sprendimo peržiūrėjimo nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. teismas turi įsitikinti, kad, priešingai šaliai nepaneigus teismo nustatytų aplinkybių, būtų pagrindas priimti tokį pat sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Formalus įrodymų vertinimas iš esmės netiriant įrodymų turinio reiškia, kad teismas vertina tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą; be to, teismas tokiu atveju privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas laikė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, reikšmingų CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyto reglamentavimo aspektu. Nors LR CPK 285 straipsnio 2 dalyje ir yra numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių iš esmės atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tačiau pabrėžtina tai, kad formalaus įrodymo vertinimo principas sprendimo už akių taikymo institute turi būti aiškinamas ne tik vienpusiai siekiant apginti tik vienos proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas už akių, interesus, bet ir užtikrinti analogišku būdu kitos šalies interesų apsaugą tuo atveju, kai pastaroji šalis išreiškia procesinę valią peržiūrėti sprendimo už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Ieškovas pareikštą reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo iš patalpų, esančių K. Č. g., Vilniaus m., grindė 2010-07-20 tarp ieškovo ir atsakovės atstovaujamo atsakovo pasirašyta buto su terasa ir garažu pirkimo pardavimo sutartimi, perdavimo-priėmimo aktu, kurių pagrindu nuosavybės teisės į butą su teresa ir garažu, esantį M.K. Č. g., Vilniaus m., perleistos ieškovui ir jo sutuoktinei. Kadangi atsakovai šio fakto nepaiso ir iš buto ir garažo neišsikelia, be teisėto pagrindo toliau butu naudojasi, ieškovas reiškia ieškinį teisme. Atsakovė, tiek atsiliepime į ieškinį, tiek pateikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodė, kad tarp šalių sudaryta buvo ne pirkimo-pardavimo, bet paskolos sutartis. Ieškovas nepirko iš atsakovės buto su terasa ir garažo, bet suteikė atsakovei paskolą, o butas su teresa buvo tik paskolos grąžinimo garantas. Atsakovė pateikė į bylą 2010-02-17 preliminarią sutartį dėl nekilnojamojo turto (t.y. ginčo turto, esančio M.K. Č. g., Vilniaus m.) pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise, 2010-02-18 papildomą susitarimą Nr.1 prie 2010-02-17 preliminarios sutarties, 2010-07-19 preliminarų papildomą susitarimą prie būsimos pirkimo-pardavimo sutarties, iš kurių turinio matyti, jog šalys susitarė, kad pardavėjas (atsakovas) ar bet kuris jo pasiūlytas asmuo turi teisę pasinaudoti atpirkimo teise per du metus nuo pagrindinės sutarties pasirašymo dienos, taip pat pardavėjas (atsakovas) turi teisę iki atpirkimo teisės galiojimo pabaigos gyventi parduotame bute ir pilnai naudotis ginčo butu su terasa ir garažu. Nors šiose sutartyse šalių numatytos sąlygos į pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį nėra įtrauktos, tačiau pirmos instancijos teismas turėjo atsižvelgti į atsakovės nurodytas aplinkybes, įvertinti preliminarią sutartį ir papildomus susitarimus, tikruosius šalių ketinimus ir valią, ypač atsižvelgiant į tai, jog paskutinis papildomas susitarimas prie pirkimo-pardavimo sutarties pasirašytas likus vienai dienai iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo. Minėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino abstrakčiai nurodydamas, kad sprendimo už akių priėmimo atveju LR CPK normos nenumato teismo pareigos daugiau nei formaliai tirti byloje esančius įrodymus. Kadangi minėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir netyrė, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje nebuvo atskleistos pateiktų į bylą sutarčių sudarymo aplinkybės, kurias galima įrodinėti taip pat ir liudytojų parodymais. Akivaizdu, kad susidarius tokiai ginčytinai situacijai, privalu nuodugniai ištirti atsakovės pateikiamus argumentus ir įrodymus, ir vien tik formalaus vertinimo, nepakanka.
Be išvardintų sprendimo už akių priėmimo tvarkos pažeidimo ir sąlygų jį priimti nagrinėjamojoje byloje nebuvimo argumentų, teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog ši procesinė priemonė taikytina tik tuomet, jeigu tai nekenkia tinkamam bylos išnagrinėjimui. Tai reiškia, kad priimti sprendimą už akių, net ir esant visoms įstatyme nustatytoms sąlygoms, yra teismo teisė, bet ne pareiga (imperatyvas). Kiekvienu atveju privalu atsižvelgti į tai, ar pakanka byloje duomenų, kuriuos teismas galėtų įvertinti, spręsdamas konkretų ginčą. Konstitucinis Teismas 2006-09-21 nutarime (byla Nr.35/03-11/06), vertindamas sprendimo už akių instituto konstitucingumą, pabrėžė, kad CPK yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad net ir formaliai egzistuojant visoms įstatymo nurodytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti. Antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos 109 str. kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypsta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, taip pat ir nuo konstitucinių teisinės valstybės bei teisingumo principų.
Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išspręsti iš esmės: priimtą už akių teismo sprendimą panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 str. 3 d. 2 p.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovė yra pateikusi prašymą dėl bylos sustabdymo, prašymą grindžia tuo, jog yra pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl ieškovo A. L. galimai neteisėtų veikų atsakovės atžvilgiu t.y. dėl apgaule iš atsakovės pasisavinto buto M.K. Č. g. 84A-15, Vilniuje, kadangi byla grąžinama iš naujo nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui, todėl prašymas dėl bylos sustabdymo, kaip ir prašymas dėl teisėjo nušalinimo nagrinėtinas pirmos instancijos teisme.
Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., teismas
n u t a r ė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atnaujinti bylos nagrinėjimą pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovams L. Š., A. B. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Teisėja Liuda Uckienė
Dėl CPK 288 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo
CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, pripažintinų svarbiomis CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyto reglamentavimo aspektu, padarė išvadą, kad atsakovė buvo nerūpestinga proceso metu – išrašas iš medicininių dokumentų pateiktas, prasidėjus teismo posėdžiui, atsakovė nepasinaudojo įstatymo nustatyta procesine teise ir neprašė atidėti bylos nagrinėjimo; teismai sprendė, kad pirmiau nurodytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, jog atsakovė neatvyko į teismo posėdį be svarbios priežasties ir iki teismo posėdžio pradžios apie jas nepranešė teismui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia teismo išvada padaryta, tinkamai neįvertinus byloje esančių duomenų apie atsakovės ligą ir to, jog ji į teismo posėdį neatvyko, ligai paūmėjus, apie tai pateikė pažymą. Nors atsakovė ir neprašė atidėti bylos nagrinėjimo, tačiau jos sunki liga laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios ji negalėjo atvykti į teismo posėdį ir duoti paaiškinimų. Tai konstatavus, pripažintinas nepagrįstu teismų vertinimas, kad teismo posėdžio metu gauta informacija apie atsakovės ligą paneigia CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos vienos iš sąlygų sprendimui už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimui atnaujinti buvimą.
Ieškovas pareikštus reikalavimus priteisti 65 778,34 Lt skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų, atsiradusių iš nuomos teisinių santykių, grindė tuo, kad nors atsakovas nuomos sutartimi įsipareigojo mokėti nuomos mokestį bei už komunalines paslaugas, tačiau šios pareigos nevykdė. Atsakovas, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodė, kad jis iš ieškovo patalpų išsikraustė iki 2009 m. spalio 31 d., todėl nebuvo pagrindo skaičiuoti nuomos mokestį už 2009 m. lapkričio mėn. bei mokesčius už 2009 m. lapkričio mėnesio komunalines paslaugas (b. l. 18–20). Dėl to teismas turėjo atsižvelgti ir įvertinti šias atsakovo nurodytas aplinkybes, nes, priėmęs sprendimą už akių, šių bylos duomenų nevertino ir neanalizavo. Minėta, kad pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tačiau teismai, vertindami procesiniame dokumente – pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo – atsakovo išdėstytus argumentus, kurie grindžiami bylos duomenimis (byloje pateiktais įrodymais) ir, teisėjų kolegijos vertinimu, vis dėlto kelia pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, turėjo pareigą patikrinti, ar atsakovo argumentai atitiko pareiškime nurodomus bylos duomenis (įrodymų turinį). (3K-3-24/2012)
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas iš esmės sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą nagrinėti bylą nedalyvaujant sergančiam atsakovui, kuris dėl sunkios ligos prašė atidėti teismo posėdį, buvo pažeista atsakovo teisė į tinkamą teismo procesą, kadangi atsakovas neturėjo galimybių apginti savo pažeistų teisių ir interesų – buvo užkirstas kelias atsakovo galimybei pateikti argumentus, paaiškinimus, pareikšti prašymus. Kaip minėta, nors apeliantas ir išreiškė pageidavimą dalyvauti teismo posėdyje - pateikė teismui prašymą kviesti jį į teismo posėdį, tačiau ši galimybė jam nebuvo suteikta. Susiklosčius tokiai situacijai, teismas turėtų tęsti bylos nagrinėjimą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Be išvardintų sprendimo už akių priėmimo tvarkos pažeidimo ir sąlygų jį priimti nagrinėjamojoje byloje nebuvimo argumentų, teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog ši procesinė priemonė taikytina tik tuomet, jeigu tai nekenkia tinkamam bylos išnagrinėjimui. Tai reiškia, kad priimti sprendimą už akių, net ir esant visoms įstatyme nustatytoms sąlygoms, yra teismo teisė, bet ne pareiga (imperatyvas). Kiekvienu atveju privalu atsižvelgti į tai, ar pakanka byloje duomenų, kuriuos teismas galėtų įvertinti, spręsdamas konkretų ginčą. Konstitucinis Teismas 2006-09-21 nutarime (byla Nr.35/03-11/06), vertindamas sprendimo už akių instituto konstitucingumą, pabrėžė, kad CPK yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad net ir formaliai egzistuojant visoms įstatymo nurodytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti. Antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos 109 str. kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypsta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, taip pat ir nuo konstitucinių teisinės valstybės bei teisingumo principų.
Teismo išvardinti argumentai dėl atsakovo procesinių teisių pažeidimo sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išspręsti iš esmės: priimtą už akių teismo sprendimą panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 str. 3 d. 2 p.).
Dėl prašymo stabdyti bylą. Kaip matyti iš bylos medžiagos yra pradėti ikiteisminiai tyrimai , atsakovė prašo stabdyti bylą, kadangi byla grąžina iš naujo nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui, todėl prašymas dėl bylos sustabdymo taip pat nagrinėtinas pirmos instancijos teisme.
Dėl nušalinimo.
Tai konstatavęs, kitų atskirojo skundo argumentų teismas neanalizuoja ir šioje nutartyje dėl jų nepasisako.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidų valstybės naudai priteisimo klausimas spręstinas bylą išnagrinėjus iš esmės (CPK 96 str.).
Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., teismas
Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CPK nuostatas, yra nurodęs, kad, teismui nutarus priimti sprendimą už akių, turi būti formaliai patikrinami abiejų šalių pateikti įrodymai. Teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Net esant ir visoms CPK nustatytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas turi teisę, o ne pareigą priimti tokį sprendimą. Šią savo teisę teismas turi įgyvendinti taip, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai. Teismo konstitucinė priedermė teisingai išspręsti bylą lemia tai, kad jeigu teismas mano, jog, vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant bylą, jis negalės teisingai išnagrinėti bylos ir priimti teisingo sprendimo, tai jis privalo imtis visų galimų priemonių, kad būtų užtikrintas tokios šalies dalyvavimas nagrinėjant bylą. Sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal teisinės valstybės principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Šaliai neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lavistos agrogrupė“ v. UAB „Vilbana“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2005; 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šveicarijos konfederacijos AB „MAYER & CIE AG“ v. N. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-131/2006; 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nuolatinės arbitražo institucijos Vilniaus komercinio arbitražo teismas v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-403/2006; 2006 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. UAB „Girteka“, bylos Nr. 3K-3-525/2006; 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-699/2006; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Abplanalp Engineering“ v. UAB „Transtira“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos respublikos generalinis prokuroras v. D. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-227/2008; kt.). Šalies neatvykimo į teismo posėdį priežasčių ir jų svarumo teismas neturėtų vertinti lygiaverčiai ar svarbiau, negu pateiktų argumentų ir įrodymų, turinčių esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-699/2006). Argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-316/2008). Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. teismas turi įsitikinti, kad, priešingai šaliai nepaneigus teismo nustatytų aplinkybių, būtų pagrindas priimti tokį pat sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Formalus įrodymų vertinimas iš esmės netiriant įrodymų turinio reiškia, kad teismas vertina tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą; be to, teismas tokiu atveju privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. R. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-597/2008).