Administracinė byla Nr. I-3211-171/2015
Teismo proceso Nr. 3-61-3-01156-2014-3
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 59;74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiškėjui O. B., pareiškėjo atstovui advokatui R. L., atsakovės atstovo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato atstovui Edvinui Venskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, kuriai atstovauja Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatas, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas O. B. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), kuriame prašo iš Lietuvos valstybės, kuriai atstovauja Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatas (toliau – Varėnos r. PK), priteisti 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, todėl dažnai iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) buvo vežamas į Varėnos r. PK areštinę, kurioje buvo laikomas nuo 7 iki 14 dienų. Nurodė, kad Varėnos r. PK areštinėje buvo laikomas nuo 2013-02-12 iki 2013-02-19 (7 paras), nuo 2013-04-02 iki 2013-04-09 (7 paras), nuo 2013-06-11 iki 2013-06-25 (14 parų), nuo 2013-07-09 iki 2013-07-23 (14 parų), nuo 2013-08-27 iki 2013-09-03 (7 paras), nuo 2013-09-10 iki 2013-09-11 (1 parą), nuo 2013-09-24 iki 2013-01-01 (7 paras), nuo 2013-10-29 iki 2013-11-12 (14 parų) ir nuo 2013-11-19 iki 2013-11-26 (7 paras). Iš viso Varėnos r. PK areštinėje kalėjo 88 paras.
Būdamas Varėnos r. PK areštinėje visada atsisakydavo maisto davinio (patiekalų, gamintų su mėsa), kadangi yra vegetaras, todėl visą laiką būdavo alkanas. Areštinės pareigūnams ne vieną kartą yra sakęs, kad yra vegetaras, tačiau visada sulaukdavo vienintelio atsakymo, kad tokio maisto niekas netiekia, ir replikų, kad „kai gerai išalksiu, išgaruos iš galvos religijos ir pradėsiu valgyti, ką duoda, prašydamas dar įdėti“. Varėnos r. PK areštinei maistą tiekia Varėnos ligoninė, kurioje gaminamas įvairus maistas.
Pareiškėjas su prašymais ir skundais kreipėsi į Departamentą, kuris visada pateikdavo vienodus atsakymus, problemos nespręsdavo ir Vidaus reikalų ministerijai (toliau – Ministerija) teikdavo klaidingą informaciją, kad suimtieji areštinėje būna labai trumpą laiko tarpą, todėl netikslinga užtikrinti reikiamą maitinimą. Pareiškėja Ministerijai parašė antrą skundą, kuriame paneigė Departamento pateiktą klaidingą informaciją, Ministerija atsakyme į skundą patvirtino, kad ateityje bus užtikrintas reikiamas maitinimas, atsižvelgiant į suimtojo religinius įsitikinimus. Departamentas, kaip centrinis administravimo subjektas, turėjo užtikrinti, kad jam pavaldžiose įstaigose su asmenimis būtų elgiamasi nepažeidžiant jų teisių.
Pagal Suėmimo vykdymo įstatymą (44 straipsnio 5 dalis) tiekiant maistą turi būti atsižvelgiama į suimtųjų religinius įsitikinimus. Pareiškėjo manymu, Varėnos ligoninei tikrai nebūtų sunkumų tiekti vegetarinį maistą, tačiau tiesiog areštinės pareigūnai nenori elgtis taip, kaip reikalauja įstatymai. Atkreipė dėmesį, kad, pagal policijos generalinio komisaro 2003 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. V-100 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių asmenims, laikomiems areštinėje nustatymo“ nuostatas, įmanoma ir tikslinga asmenims, turintiems maitinimosi ypatumų dėl jų religinių įsitikinimų, užtikrinti galimybę tam tikrą maisto produktą pakeisti kitu maisto produktu.
Pažymėjo, kad buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), nes dėl tokio areštinės pareigūnų elgesio buvo žeminamas jo orumas, ir tai yra žiaurus elgesys ir jo diskriminacija. Toks pareigūnų elgesys taip pat prilygo kankinimui, kadangi 3 mėnesius turėjo badauti. Dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų jam buvo trukdoma išpažinti savo pasirinktą religiją, būdavo dirbtinai sukuriama situacija, kad pareiškėjas būtų priverstas per fizines ir dvasines kančias atsisakyti savo religinių įsitikinimų (budizmo). Pareigūnų replikos bei pašaipos vertė jį jaustis beteisiu asmeniu, šiukšle. Dėl to patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, slėgė niūrios mintys, dėl badavimo buvo sutrikdyta sveikata bei psichika. Nurodo, kad patyrė nepatogumus ir dėl to, kad maisto turėjo prašyti iš kitų asmenų arba savo daiktus (drabužius) tekdavo keisti į maistą bei skolintis.
Pareiškėjas teismo posėdyje skundą palaikė ir prašė jį patenkinti. Papildomai paaiškino, kad išpažįsta budizmą, o dėl jo prašymų paaiškino, kad pareigūnai tiesiog jų neregistruodavo.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje pareiškėjo skundo argumentus palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Varėnos r. PK atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 30–33).
Nurodė, kad šioje byloje yra teisinis pagrindas palikti pareiškėjo 2014 m. vasario 20 d. skundą nenagrinėtą, kadangi jis 2014 m. vasario 20 d. skunde ir 2013 m. gruodžio 5 d. skunde? (administracinė byla Nr. 1-9721-244/2013) teismui nurodo tą patį ginčo objektą – netinkamą maitinimą jo buvimo Varėnos r. PK areštinėje metu.
Pareiškėjo teiginiai, kad, būdamas Varėnos r. PK areštinėje, negaudavo vegetarams skirto maisto, dėl to neva buvo priverstas badauti, visiškai neatitinka tikrovės. Pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui, nepateikė nė vieno tai patvirtinančio įrodymo.
Nurodė, kad pareiškėjas, būdamas Varėnos r. PK areštinėje, nepateikė pareigūnams jokių duomenų, kad yra vegetaras ir kad jam reikalingas kitoks maitinimas nei kitiems areštinėje esantiems asmenims. Pareiškėjas dėl to nepateikė nė vieno skundo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui ar kitiems komisariato pareigūnams. Areštinėje laikomų asmenų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų ir laiškų priėmimo, išsiuntimo ir rašytinių atsakymų į juos įteikimo registracijos žurnale pareiškėjo skundų dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų negauta.
Kaip ir minėta anksčiau, pareiškėjas dėl neva netinkamo maitinimo pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriame nurodė, kad nebuvo užtikrintas maitinimas, maisto kaloringumas, negaudavo pakankamo paros maisto kiekio, buvo pažeidžiami maitinimo intervalai. Nors skunde nurodo, kad Varėnos r. PK areštinėje nebuvo užtikrintas tinkamas maitinimas, tačiau apie tai, kad jis neva yra vegetaras, duomenų nepateikė. Pareiškėjas skundus dėl negauto vegetarams skirto maisto ir informaciją, kad jis yra vegetaras, pateikė tik 2014 m. sausio mėnesį. 2014 m. vasario 11 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas A. V. parengė tarnybinį pranešimą Nr. 52-PR5-217 „Dėl O. B. skundo“, kuriame nurodė, kad pareiškėjo buvimo areštinėje metu nebuvo gauta skundų dėl jo maitinimo, taip pat nebuvo gauta raštiškų ar žodinių prašymų teikti jam vegetarinį maistą. Pareiškėjas niekada areštinėje nekentė alkio, išskyrus atvejį, kai buvo nurodęs, kad badauja dėl Lukiškių TI-K laikymo sąlygų. Taigi, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai neturėjo jokio pagrindo pareiškėjo traktuoti kaip vegetaro ir kartu neįžvelgė jokio poreikio keisti maitinimo pobūdžio. Tai reiškia, kad nebuvo nei veiksmų neteisėtumo, nei pareigūnų kaltės.
Pareiškėjas reiškia reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnyje yra pateikta neturtinės žalos samprata: „neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais“.
Pažymėtina, kad areštinėje nebuvo užregistruota nė vieno pareiškėjo skundo (pareiškimo) dėl netinkamo pareigūnų elgesio, todėl manytina, kad pareiškėjo teiginys, kad su juo buvo elgtasi pašaipiai, žeminančiai, yra nepagrįstas ir neatitinka tikrovės. Pareiškėjas su skundu nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio buvimą aplinkybių, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus. Kitaip tariant, pareiškėjas neįrodė, kad neva dėl neteisėtų atsakovo veiksmų atsirado CK 6.250 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurių buvimas bei pasireiškimo mastas kartu leistų spręsti apie padarytą neturtinę žalą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą negali būti tenkinamas, kadangi nėra viešosios atsakomybės sąlygų: Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato neteisėtų veiksmų, žalos pareiškėjui padarymo fakto ir priežastinio ryšio tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Varėnos r. PK atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti remdamasis atsiliepime nurodytais argumentais.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 69–70).
Nurodė, kad pareiškėjas administracinėje byloje Nr. I-6617-171/2014 teismui nurodo tą patį ginčo objektą – netinkamą maitinimą jo buvimo Varėnos r. PK areštinėje metu. 2014-03-31 Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo pareiškėjo skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento, Kalėjimo departamento prie Teisingumo ministerijos, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo ir pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Taigi yra teisinis pagrindas palikti pareiškėjo skundą nenagrinėtą.
Teismo posėdyje Lietuvos valstybės atstovo Departamento atstovas nedalyvavo. Departamentui apie teismo posėdį pranešta įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 92).
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas iš esmės kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neskiriant jam vegetarinio maisto Varėnos r. PK areštinėje.
Iš byloje esančio Sulaikytų, suimtų ir nuteistų asmenų registracijos žurnalo (b. l. 39–58) nustatyta, kad pareiškėjas Varėnos r. PK areštinėje buvo kalinamas nuo 2013-02-12 iki 2013-02-19, nuo 2013-04-02 iki 2013-04-09, nuo 2013-06-11 iki 2013-06-25, nuo 2013-07-09 iki 2013-07-23, nuo 2013-08-27 iki 2013-09-03, nuo 2013-09-10 iki 2013-09-11, nuo 2013-09-24 iki 2013-10-01, nuo 2013-10-29 iki 2013-11-12 ir nuo 2013-11-19 iki 2013-11-26. Kaip matyti, pareiškėjas areštinėje buvo laikomas su pertraukomis nuo 2013-04-02 iki 2013-11-26.
Pareiškėjas su 2013-04-11 prašymu kreipėsi į Departamentą, šis 2013-04-15 raštu Nr. 5-13-S-733 „Dėl prašymo“ pareiškėją informavo, kad asmenys policijos areštinėse maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir policijos generalinio komisaro 2003 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių asmenims, laikomiems areštinėje nustatymo“ patvirtintomis maitinimo normomis; konkrečius valgiaraščius, atsižvelgiant į minėtų teisės aktų reikalavimus, sudaro konkreti maitinimo įstaiga, sudariusi sutartį su policijos komisariatu dėl asmenų, laikomų policijos areštinėje, maitinimo (b. l. 7–8).
Pareiškėjas su 2013-08-05 prašymu vėl kreipėsi į Departamentą, šis 2013-08-13 rašte Nr. 5-13-S-1646 „Dėl prašymo“ pakartojo, kokiais teisės aktais vadovaujantis maitinami policijos areštinėse kalintys asmenys, papildomai nurodė, kad policijos areštinių veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenustato atskirų valgiaraščių, siekiant užtikrinti atskirų asmenų grupių maitinimą (vegetarų, veganų, žaliavalgių); pažymėjo, kad pamaitinti tokius asmenis policijos areštinėse problemiška, kadangi jose maistas negaminamas (b. l. 9–10).
Teismas sutinka su pateikta Departamento informacija, kuri nurodyta minėtuose raštuose atsakant į pareiškėjo prašymus.
Pareiškėjas su 2013-11-14 prašymu kreipėsi į Ministeriją, ši 2013-12-09 rašte Nr. 1D-10942 (12) „Dėl prašymo“ (b. l. 17–18) pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja policijos areštinėse laikomų asmenų maitinimo ypatumų, tokių kaip vegetarizmas, veganizmas, žaliavalgystė ir pan., užtikrinimo, ir sutiko su išdėstyta Departamento pozicija, kuri pareiškėjui jau buvo žinoma.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialistas G. N. 2014-01-29 surašė tarnybinį pranešimą Nr. 52-55PR5-80 „Dėl O. B. skundo“ (b. l. 37–38), kuriame nurodė, kad O. B. būnant Varėnos r. PK areštinėje nebuvo gauta skundų dėl jo maitinimo, taip pat nebuvo gauta raštiškų ar žodinių prašymų teikti vegetarinį maistą. Šiame tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad O. B. Varėnos r. PK areštinėje niekada nebadavo dėl jam netinkamų laikymo sąlygų ar teikiamo maisto.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas A. V. 2014-02-11 surašė tarnybinį pranešimą Nr. 52-PR5-217 „Dėl O. B. skundo“ (b. l. 34–36), kuriame nurodė, kad O. B. būnant Varėnos r. PK areštinėje nebuvo gauta skundų dėl maitinimo, taip pat nebuvo gauta raštiškų ir žodinių prašymų jam teikti vegetarinį maistą. Šiame tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad 2013 metų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos r. PK areštinėje laikomų asmenų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų ir laiškų priėmimo, išsiuntimo ir rašytinių atsakymų į juos įteikimo žurnale yra įrašai apie O. B. laiškų siuntimą ir laiškų gavimą bei vienas prašymas-pareiškimas dėl bado akcijos, kitų O. B. prašymų negauta.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintose Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklėse reglamentuota policijos areštinėse laikomų asmenų žodinių ir raštiškų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų ir laiškų priėmimo, išsiuntimo ir rašytinių atsakymų į juos įteikimo tvarka. Šių taisyklių 16.3 punkte nustatyta, kad policijos areštinėse laikomų asmenų pasiūlymai, prašymai, pareiškimai, skundai, laiškai turi būti registruojami policijos areštinės pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų ir laiškų priėmimo, išsiuntimo ir rašytinių atsakymų į juos įteikimo registracijos žurnale.
Iš byloje esančio Areštinėje laikomų asmenų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų ir laiškų priėmimo, išsiuntimo ir rašytinių atsakymų į juos įteikimo žurnalo (b. l. 59–68) nustatyta, kad pareiškėjas 2013-04-03, 2013-06-12 pateikė laiškus A. B., nurodydamas gavėją G. N., 2013-06-12 pateikė 2 laiškus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, vėl nurodydamas gavėją G. N., 2013-07-17 pateikė laišką, adresuotą Kalėjimų departamento direktoriui, nurodydamas gavėją G. N., 2013-09-10 Varėnos r. PK pateikė prašymą-pareiškimą dėl bado akcijos, 2013-11-05 pateikė laišką R. Z., nurodydamas gavėją G. N., 2013-11-11 pateikė laiškus Varėnos rajono savivaldybei ir Teisingumo ministerijai, 2013-11-20 pateikė laišką Lukiškių TI-K direktoriui, nurodydamas gavėją G. N..
Taigi iš rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas, būdamas Varėnos r. PK areštinėje, nesikreipė į jos pareigūnus dėl vegetarinio maisto skyrimo, dėl to šis klausimas ir negalėjo būti svarstomas. Šiais rašytiniais įrodymais teismas neturi pagrindo abejoti. Pareiškėjas posėdyje teigė, kad jo teikiami prašymai nebuvo registruojami, nors iš žurnalo matyti, kad jo prašymai buvo registruojami. Kaip matyti iš susirašinėjimo, pareiškėjas tuo periodu, kai buvo laikomas areštinėje, vegetarinio maisto tiekimo klausimais susirašinėjo su centrinėmis institucijomis, o ne teikė prašymus areštinei.
Atsakovės atstovai atsiliepimuose prašė pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtą, kadangi pareiškėjas, jų manymu, su analogiškais reikalavimais jau yra kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (administracinė byla Nr. I-4661-244/2014).
Teismas pažymi, kad pareiškėjo administracinėje byloje Nr. I-4661-244/2014 keliami reikalavimai nėra analogiški nagrinėjamoje byloje keliamiems reikalavimams, t. y. jis administracinėje byloje Nr. I-4661-244/2014 kėlė ginčą dėl to, kad nebuvo išduotas maisto davinys, etapuojant jį į iš Varėnos r. PK areštinės į Lukiškių TI-K, tačiau dėl vegetarinio maitinimo užtikrinimo Varėnos r. PK jokio reikalavimo nekėlė, todėl palikti skundą nenagrinėtą nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo) 44 straipsnyje nustatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus.
Asmenys policijos areštinėse maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-03-27 įsakymu Nr. V-100 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių asmenims, laikomiems policijos komisariatų areštinėse, patvirtinimo“.
Pareiškėjas teismo posėdyje teigė, kad išpažįsta budizmą, tačiau šis klausimas plačiau nenagrinėtinas, nes neįrodyta, kad būdamas areštinėje būtų teikęs prašymus dėl vegetarinio maitinimo, juo labiau religiniu pagrindu.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje nustatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje nustatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.
Kaip nurodyta anksčiau, į bylą pateiktame Areštinėje laikomų asmenų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų ir laiškų priėmimo, išsiuntimo ir rašytinių atsakymų į juos įteikimo žurnale (b. l. 59–68) nėra įregistruota O. B. prašymų dėl vegetarinio maitinimo Varėnos r. PK areštinėje. Nei pareiškėjas, nei atsakovės atstovai nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas su raštiškais prašymais dėl vegetarinio maitinimo būtų kreipęsis į Varėnos r. PK areštinės administraciją. Atsakovės atstovas atsiliepime taip pat nurodė, kad pareiškėjas, būdamas Varėnos r. PK areštinėje, nepateikė pareigūnams jokių duomenų ar skundų, kad yra vegetaras. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, į pateiktus įrodymus bei į tai, kad teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad Varėnos r. PK ir Departamentas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ir teisėtus interesus ir dėl to pareiškėjas būtų patyręs žalą, daro išvadą, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra, nenustačius atsakovės atstovų neteisėtų veiksmų, t. y. nesant vienos civilinės atsakomybės sąlygos, kurios pakanka, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą būtų atmestas.
Į bylą yra pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2015-03-02 pažyma Nr. TP-7-(2.10)-961 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ (b. l. 100), kurioje nurodoma, kad 2015-03-02 gavo advokato R. L. prašymą apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą O. B. pagal Tarnybos 2014-04-16 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-14-T-1466-1845.
ABTĮ 451 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 44 ir 45 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, todėl nepatenkinus pareiškėjo skundo, atmetamas ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 44 straipsnio 1 d.). Advokatas R. L. atstovavo pareiškėjui pagal Tarnybos sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-14-T-1466-1845, antrinės teisinės pagalbos išlaidos apmokėtos 100 procentų (b. l. 82–83).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Šiame straipsnyje įtvirtinta bendra išlaidų atlyginimo taisyklė, kad „moka pralaimėjusi šalis“. CPK 96 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 96 straipsnio 2 dalį, jeigu reikalavimai yra atmetami, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas, šiuo atveju pareiškėjas nuo jų yra atleistas, todėl išlaidos negali būti priteistos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44, 451, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo O. B. skundą atmesti.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti valstybei išlaidas už antrinę teisinę pagalbą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Irena Paulauskienė