Civilinė byla Nr.2A-1409-467/2010
Procesinio sprendimo kategorijos 78.2.1;
121.15.; 121.18.; 121.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. gruodžio
27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
kolegijos teisėjų Romualdos
Janovičienės, Dalios Kačinskienės,
sekretoriaujant
Inesai Ulevičiūtei,
dalyvaujant atsakovui V.C.,
atsakovo atstovui adv.
Raimondui Garlauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo
V. C. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės
teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V.G. ieškinį atsakovui V.C.
dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Kolegija,
išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovė V. G. 2010-03-09 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė
priteisti iš atsakovo V. Cesiulio išlaikymą
E. C., gimusiai 2005-03-12, po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis
išmokomis nuo 2010 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad kartu su
atsakovu susilaukė dukters E. C., kuri šiuo metu gyvena su ieškove. Šalys kartu
gyveno iki dukrai suėjo treji metai. Šiuo metu ieškovė gyvena atskirai, su
atsakovu bendro ūkio neveda. Pradėjus gyventi atskirai, atsakovas išlaikymą
nepilnametei dukrai teikė nereguliariai. Atsakovas yra dirbantis, kitų
nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovė gauna nedidelį darbo užmokestį, vaiko
lopšeliui-darželiui kas mėnesį išleidžia apie 300 Lt, turi mokėti komunalinius
mokesčius. Nepilnametei dukrai reikalinga nuolatinė medikų priežiūra ir
gydymas, ji serga lėtiniais susirgimais, periodiškai lankosi Vilniaus
Santariškių klinikose, todėl atsakovas privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo.
Atsakovas
V. C. su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė priteisti iš jo
nepilnametės dukters E.C. išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis
išmokomis nuo 2010-03-01 iki vaiko pilnametystės. Atsiliepime į ieškinį nurodė,
kad niekada neatsisakė prisidėti prie nepilnametės dukters išlaikymo pagal savo
ir savo artimųjų galimybes. Jis dirbti pradėjo tik 2009 metų lapkričio mėnesį
ir vaiko išlaikymui visada skirdavo apie 200 Lt. Nepilnametį vaiką augina ir
juo rūpinasi kartu su ieškove. Ieškovė dirba pamaininį darbą, todėl dvi
savaites per mėnesį vaikas būna pas atsakovo motiną. Atsakovo tėvai remia
ieškovę finansiškai, perduoda vaikui drabužių, yra nupirkę ieškovei automobilį
bei, ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu, mokėjo už buto nuomą ir komunalines
paslaugas. Ieškovės reikalaujama išlaikymo suma yra per didelė ir nepagrįsta
jokiais įrodymais. Atsakovas vaiko išlaikymui sutinka skirti po 200 Lt per
mėnesį, kadangi uždirba 500 Lt kas mėnesį, darbovietė yra Ukmergėje ir reikia
nuomotis kambarį, už kurį kas mėnesį sumoka 250 Lt. Taip pat atsakovas turi
išlaidų viešajam transportui ir savo asmeninėms reikmėms.
Molėtų
rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš
dalies ir iš atsakovo priteisė išlaikymą dukrai po 300 Lt kas mėnesinių išmokų
nuo 2010-03-01 iki jos pilnametystės; paskyrė ieškovę E. C. priteisto išlaikymo
tvarkytoja uzufrukto teise bei įpareigojo apdairiai ir protingai tvarkyti vaiko
išlaikymui skirtas lėšas. Teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo iš atsakovo
priteisimo laikė pagrįstu ir atitinkančiu vaiko interesus, siekiant užtikrinti
jo gerovę ir būtiniausių poreikių patenkinimą. Atsižvelgęs į CK 3.192
straipsnio 3 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įvertinęs tėvų
turtinę padėtį atsižvelgiant ne tik į jų turimą turtą, gaunamas pajamas, darbingumą,
bet ir į objektyvias galimybes pagerinti savo materialinę padėtį bei prisidėti
prie vaiko išlaikymo, teismas konstatavo, jog nepilnametei dukrai iš atsakovo
prašoma priteisti 300 Lt suma yra pagrįsta, būtina minimaliems vaiko interesams
užtikrinti ir atitinkanti atsakovo gaunamas pajamas bei turtinę padėtį.
Atsižvelgęs į 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme
Nr.1R-85 nurodytas rekomendacijas bei apibrėžtus maksimalius priteistinus
dydžius, įvertinęs bylos sudėtingumą, prašomų priteisti sumų dydį, advokato
darbo krūvį byloje, teismas padarė išvadą, kad ieškovei iš atsakovo priteistinų
bylinėjimosi išlaidų suma yra neprotingai didelė ir turi būti sumažinta.
Apeliaciniu
skundu atsakovas V. C. prašo sprendimą pakeisti – sumažinti dukrai E. C.
priteisto išlaikymo sumą iki 200 Lt kas mėnesinių išmokų nuo 2010-03-01 iki jos
pilnametystės. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovas prisideda
prie vaiko išlaikymo ir auklėjimo pagal galimybes. Nuo 2009 metų lapkričio
mėnesio atsakovas pradėjo dirbti ir vaiko išlaikymui visada skyrė po 200 Lt.
Vaiką augina ir išlaiko tiek ieškovė, tiek atsakovas. Ieškovė dirba pamaininį
darbą, todėl vaiką dvi savaites per mėnesį prižiūri atsakovo motina V.C..
Priteista išlaikymo suma yra neproporcingai didelė, kadangi ieškovė nepateikė
jokių įrodymų apie vaikui reikalingo išlaikymo dydį. Tuo tarpu atsakovas per
mėnesį uždirba 500 Lt, iš kurių jis turi susimokėti už kambario nuomą, kelionės
išlaidas iš Ukmergės į Molėtus bei turimas asmenines išlaidas. Kadangi
atsakovui pačiam save išlaikyti lėšų neužtenka, tai teikti išlaikymą dukrai
padeda jo tėvai. Įvertinus atsakovo turtinę padėtį, turimas būtinas išlaidas,
yra pagrindas nepilnametei dukrai priteistą išlaikymą sumažinti iki 200 Lt per
mėnesį periodinėmis išmokomis. Atsižvelgiant į CPK 736 straipsnio 1 dalį,
numatančią išskaitų dydį iš skolininko darbo užmokesčio, sprendimo vykdymas yra
realiai neįmanomas, kadangi galimai išieškotina suma sudarytų daugiau kaip 250
Lt. Sprendimas priimtas nedalyvaujant Vaikų teisių apsaugos tarnybai, dėl ko
buvo pažeisti CPK reikalavimai.
Atsiliepimu
į apeliacinį skundą ieškovė V. G.prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas
atsižvelgė į vaiko poreikius bei ieškinyje nurodytas aplinkybes, susijusias su
vaiko ligomis. Atsakovo prašomas priteisti išlaikymas po 200 Lt per mėnesį
periodinėmis išmokomis neatitinka vaiko poreikių ir neužtikrins įstatymo
saugomų interesų, t.y. neužtikrins būtinų vaikui vystytis sąlygų bei tinkamos
vaiko sveikatos priežiūros. Ieškovė neneigia, kad vaikas lankosi pas senelius,
pas kuriuos praleidžia savaitgalius. Kadangi atsakovas dirba Ukmergėje, o
atsakovo tėvai gyvena Molėtų rajone, tai atsakovas niekaip negali prižiūrėti ir
išlaikyti vaiko po dvi savaites per mėnesį. Ieškovė išlaiko būstą, kuriame šiuo
metu gyvena su vaiku. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl turi dėti
didesnes pastangas susirasti papildomo darbo. Ieškovė teismui pateikė įrodymus,
pagrindžiančius papildomas išlaidas, skirtas vaiko sveikatai gydyti. Atsakovas
nepagrįstai nurodo išieškojimą reguliuojančias teisės normas, kadangi jomis
negali būti grindžiamas priteisto išlaikymo dydis.
Apeliacinės
instancijos teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas apeliacinį skundą
palaikė ir prašė jį tenkinti.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir
teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas
(CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja
neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja
viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo
negaliojimo pagrindų nenustatė. Atsakovas V. C. apeliaciniu
skundu ginčija pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo periodinėmis
išmokomis nepilnamečiam vaikui dydį. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir
atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra
pakankamas pagrindas apskųstajam teismo sprendimui pakeisti.
Pagrindinis atsakovo V. C. argumentas, kuriuo jis
grindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą,
yra tai, jog, apelianto teigimu, priteista išlaikymo suma yra neproporcingai
didelė, atsižvelgiant į tai, kad jis (atsakovas) ir jo tėvai ženkliai prisideda
prie vaiko išlaikymo ir auklėjimo, o būtent: ieškovė dirba pamainomis, todėl
tuo metu, kai ji dirba, šalių nepilnametis vaikas gyvena pas atsakovo tėvus ir
yra pilnai jų arba atsakovo išlaikomas. Be to, apelianto teigimu, teismas
neatsižvelgė į tai, kad jis nuo 2009 metų lapkričio mėnesio pradėjo dirbti ir
uždirba 500 Lt per mėnesį, iš kurių dukters išlaikymui skiria apie 200 Lt kas
mėnesį bei turi papildomų asmeninių išlaidų. Teisėjų kolegija apelianto
argumentus pripažįsta iš esmės pagrįstais ir teismo nepakankamai įvertintais.
CK 3.192
straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio
straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas
nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti
būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad
teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų
pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Vertinant konkrečioje
byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose,
reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų
reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais
principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo
ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas
prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi
būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų
turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė
padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius
išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi
patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties
principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą,
įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Pirmosios instancijos
teismas pripažino, jog nepilnametei šalių dukrai priteistinas 300 Lt dydžio
išlaikymas, mokamas kas mėnesį, yra būtinas bent minimaliems vaiko poreikiams
užtikrinti bei atitinkantis atsakovo gaunamas pajamas. Tačiau tokia teismo
išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų.
Apeliacinės
instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog abu tėvai yra atsakingi už
tai, kad vaikai turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už
paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Tėvų
turtinė padėtis yra faktinė aplinkybė, turinti neabejotinos reikšmės
priteistinam išlaikymo dydžiui (CK 3.192 str. 2 d.), todėl visapusiškas
jos nustatymas yra būtina sąlyga tinkamai įgyvendinant tėvų išlaikymo
pareigą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas, nustatydamas
tėvų turtinę padėtį, turi išsiaiškinti kiekvieno iš tėvų gaunamas
pajamas ir turimą turtą, kitus pagal įstatymą išlaikomus vaikus
bei kitas reikšmingas aplinkybes. Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovė dirba
S.Venclovo IĮ Minduva, jos gaunamos pajamos apie 400 Lt kas mėnesį (b.l. 8), turto
ir kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas nuo 2009 m. lapkričio mėnesio dirba UAB
„Topo centras“, jo gaunamos pajamos apie 600 Lt kas mėnesį (b.l. 23). Duomenų
apie tai, kad atsakovas turėtų kitų išlaikomų asmenų ir nuosavybės teise
valdomo nekilnojamojo turto, byloje nėra. Dėl šių aplinkybių abiejų tėvų
turtinė padėtis iš esmės yra vienoda. Apeliantas šios aplinkybės neneigia,
tačiau laiko, jog ieškovė neįrodė, kad šalių nepilnametės dukros išlaikymui per
mėnesį reikia 600 Lt ir teisėjų kolegija su tokiu argumentu sutinka.
Molėtų
„Saulutės“ vaikų lopšelio-darželio 2010-02-22 pažyma (b.l. 7) tvirtina, kad už
E.C. išlaikymą vaikų lopšelyje-darželyje per mėnesį reikia mokėti apie 90 Lt
(b.l. 7). Kitų duomenų ar įrodymų, patvirtinančių šalių nepilnamečio vaiko
poreikius, ieškovė nepateikė, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad 600
Lt per mėnesį sumos, reikalingos vaiko išlaikymui, įrodinėti nereikia, nes tai
visuotinai žinoma aplinkybė. Tačiau sutikti su tokiais ieškovės argumentais
nėra teisinio pagrindo, nes nurodyta suma yra tik orientacinė, o, kokio dydžio
išlaikymas yra reikalingas konkrečiam vaikui, teismas sprendžia byloje
nustatytų faktinių aplinkybių ir surinktų įrodymų pagrindu (CPK 178, 185 str.),
remdamasis įstatymu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir tą pripažįsta ieškovė,
kad šalių dukra dalį laiko praleidžia su atsakovu arba jo tėvais, kas rodo, jog
atsakovas turi ir papildomų išlaidų, susijusių su dukters išlaikymu. Pirmosios instancijos
teismas šios aplinkybės pakankamai neįvertino.
Kaip jau minėta,
ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 400 Lt, atsakovo - apie 600 Lt.
Šalių nepilnametis vaikas yra tik 5 metų amžiaus, o ieškovė prašomo priteisti
išlaikymo dydžio iš esmės nepagrindė jokiais paskaičiavimais ir įrodymais. Duomenys
apie išlaidas mokesčiams už komunalines paslaugas, pateikti už butą, esantį (duomenys
neskelbtini), priklausantį E.G. ir tik už vieną mėnesį, todėl nėra
galimybės nustatyti vidutinio šių mokesčio dydžio (b.l. 10). Pateikta
2010-02-22 medicininė pažyma (b.l. 9) rodo tik vienkartinį dukters susirgimą,
iš jos nesimato, kad E.C. periodiškai turi lankytis pas medikus, važiuoti pas
gydytojus į Vilnių. Dėl to ieškovės teiginys, kad dėl dukters ligų ji pastoviai
turi papildomų išlaidų, nėra įrodytas. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas
aplinkybes, taip pat į tai, jog atsakovas sutinka ir gali mokėti dukters
išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį, nereikalaudamas jokios kompensacijos už
laikotarpį, kada dukra būna su juo arba su jo tėvais, teisėjų kolegija
konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo priteistas 300 Lt dydžio išlaikymas
kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mažintinas iki 200 Lt dydžio
periodinių išmokų. Nurodyto dydžio išlaikymas per mėnesį būtų pagrįstas,
protingas ir įrodytas bei pakankamas bent minimaliems šalių nepilnametės
dukters poreikiams patenkinti duotoje situacijoje. Pažymėtina, jog po teismo
sprendimo, kuriuo priteisiamas išlaikymas, iš esmės pasikeitus šalių turtinei
padėčiai arba atsiradus papildomų vaiko priežiūros išlaidų, išlaikymo dydis ar
forma gali būti pakeistas (CK 3.201 str.). Dėl to teismo sprendimas dalyje dėl
priteistino išlaikymo dydžio keistinas dėl netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo
(CPK 320 str., 329 str. 1 d.).
Be to iš
sprendimo motyvų ir rezoliucinės dalies šalintina pirmosios instancijos teismo
nustatyta sąlyga, įpareigojanti ieškovę apdairiai ir protingai tvarkyti vaiko
išlaikymui skirtas lėšas, nes tokia sąlyga neįvykdytina, o teismo sprendimas
negali būti sąlyginis (CPK 267 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n
u t a r i a :
Molėtų rajono
apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimą pakeisti:
priteistą iš atsakovo V.C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą
dukrai E. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvieną
mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt sumažinti iki 200 (dviejų
šimtų) Lt dydžio kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų, mokant nuo 2010-03-01
iki dukters pilnametystės.
Pašalinti iš sprendimo rezoliucinės dalies sakinį „įpareigoti V.G.
apdairiai ir protingai tvarkyti vaikų išlaikymui skirtas lėšas“.
Kitas sprendimo dalis palikti
nepakeistas.
Kolegijos pirmininkė
Alma Urbanavičienė
Kolegijos teisėjos Romualda Janovičienė
Dalia Kačinskienė