Civilinė byla Nr.2A-1409-467/2010

                                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos  78.2.1;   

                                                                                            121.15.; 121.18.; 121.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. gruodžio 27 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės  Almos Urbanavičienės (pranešėja),

kolegijos teisėjų           Romualdos Janovičienės,  Dalios Kačinskienės,       

sekretoriaujant              Inesai Ulevičiūtei,                                                              

dalyvaujant atsakovui  V.C.,

atsakovo atstovui         adv. Raimondui Garlauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. C. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V.G. ieškinį atsakovui V.C. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

 

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

Ieškovė V. G. 2010-03-09 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo V. Cesiulio išlaikymą E. C., gimusiai 2005-03-12, po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad kartu su atsakovu susilaukė dukters E. C., kuri šiuo metu gyvena su ieškove. Šalys kartu gyveno iki dukrai suėjo treji metai. Šiuo metu ieškovė gyvena atskirai, su atsakovu bendro ūkio neveda. Pradėjus gyventi atskirai, atsakovas išlaikymą nepilnametei dukrai teikė nereguliariai. Atsakovas yra dirbantis, kitų nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovė gauna nedidelį darbo užmokestį, vaiko lopšeliui-darželiui kas mėnesį išleidžia apie 300 Lt, turi mokėti komunalinius mokesčius. Nepilnametei dukrai reikalinga nuolatinė medikų priežiūra ir gydymas, ji serga lėtiniais susirgimais, periodiškai lankosi Vilniaus Santariškių klinikose, todėl atsakovas privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Atsakovas V. C. su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė priteisti iš jo nepilnametės dukters E.C. išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-03-01 iki vaiko pilnametystės. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad niekada neatsisakė prisidėti prie nepilnametės dukters išlaikymo pagal savo ir savo artimųjų galimybes. Jis dirbti pradėjo tik 2009 metų lapkričio mėnesį ir vaiko išlaikymui visada skirdavo apie 200 Lt. Nepilnametį vaiką augina ir juo rūpinasi kartu su ieškove. Ieškovė dirba pamaininį darbą, todėl dvi savaites per mėnesį vaikas būna pas atsakovo motiną. Atsakovo tėvai remia ieškovę finansiškai, perduoda vaikui drabužių, yra nupirkę ieškovei automobilį bei, ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu, mokėjo už buto nuomą ir komunalines paslaugas. Ieškovės reikalaujama išlaikymo suma yra per didelė ir nepagrįsta jokiais įrodymais. Atsakovas vaiko išlaikymui sutinka skirti po 200 Lt per mėnesį, kadangi uždirba 500 Lt kas mėnesį, darbovietė yra Ukmergėje ir reikia nuomotis kambarį, už kurį kas mėnesį sumoka 250 Lt. Taip pat atsakovas turi išlaidų viešajam transportui ir savo asmeninėms reikmėms.

Molėtų rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovo priteisė išlaikymą dukrai po 300 Lt kas mėnesinių išmokų nuo 2010-03-01 iki jos pilnametystės; paskyrė ieškovę E. C. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise bei įpareigojo apdairiai ir protingai tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas lėšas. Teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo laikė pagrįstu ir atitinkančiu vaiko interesus, siekiant užtikrinti jo gerovę ir būtiniausių poreikių patenkinimą. Atsižvelgęs į CK 3.192 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įvertinęs tėvų turtinę padėtį atsižvelgiant ne tik į jų turimą turtą, gaunamas pajamas, darbingumą, bet ir į objektyvias galimybes pagerinti savo materialinę padėtį bei prisidėti prie vaiko išlaikymo, teismas konstatavo, jog nepilnametei dukrai iš atsakovo prašoma priteisti 300 Lt suma yra pagrįsta, būtina minimaliems vaiko interesams užtikrinti ir atitinkanti atsakovo gaunamas pajamas bei turtinę padėtį. Atsižvelgęs į 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme Nr.1R-85 nurodytas rekomendacijas bei apibrėžtus maksimalius priteistinus dydžius, įvertinęs bylos sudėtingumą, prašomų priteisti sumų dydį, advokato darbo krūvį byloje, teismas padarė išvadą, kad ieškovei iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma yra neprotingai didelė ir turi būti sumažinta.

Apeliaciniu skundu atsakovas V. C. prašo sprendimą pakeisti – sumažinti dukrai E. C.  priteisto išlaikymo sumą iki 200 Lt kas mėnesinių išmokų nuo 2010-03-01 iki jos pilnametystės. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovas prisideda prie vaiko išlaikymo ir auklėjimo pagal galimybes. Nuo 2009 metų lapkričio mėnesio atsakovas pradėjo dirbti ir vaiko išlaikymui visada skyrė po 200 Lt. Vaiką augina ir išlaiko tiek ieškovė, tiek atsakovas. Ieškovė dirba pamaininį darbą, todėl vaiką dvi savaites per mėnesį prižiūri atsakovo motina V.C.. Priteista išlaikymo suma yra neproporcingai didelė, kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie vaikui reikalingo išlaikymo dydį. Tuo tarpu atsakovas per mėnesį uždirba 500 Lt, iš kurių jis turi susimokėti už kambario nuomą, kelionės išlaidas iš Ukmergės į Molėtus bei turimas asmenines išlaidas. Kadangi atsakovui pačiam save išlaikyti lėšų neužtenka, tai teikti išlaikymą dukrai padeda jo tėvai. Įvertinus atsakovo turtinę padėtį, turimas būtinas išlaidas, yra pagrindas nepilnametei dukrai priteistą išlaikymą sumažinti iki 200 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis. Atsižvelgiant į CPK 736 straipsnio 1 dalį, numatančią išskaitų dydį iš skolininko darbo užmokesčio, sprendimo vykdymas yra realiai neįmanomas, kadangi  galimai išieškotina suma sudarytų daugiau kaip 250 Lt. Sprendimas priimtas nedalyvaujant Vaikų teisių apsaugos tarnybai, dėl ko buvo pažeisti CPK reikalavimai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. G.prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas atsižvelgė į vaiko poreikius bei ieškinyje nurodytas aplinkybes, susijusias su vaiko ligomis. Atsakovo prašomas priteisti išlaikymas po 200 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis neatitinka vaiko poreikių ir neužtikrins įstatymo saugomų interesų, t.y. neužtikrins būtinų vaikui vystytis sąlygų bei tinkamos vaiko sveikatos priežiūros. Ieškovė neneigia, kad vaikas lankosi pas senelius, pas kuriuos praleidžia savaitgalius. Kadangi atsakovas dirba Ukmergėje, o atsakovo tėvai gyvena Molėtų rajone, tai atsakovas niekaip negali prižiūrėti ir išlaikyti vaiko po dvi savaites per mėnesį. Ieškovė išlaiko būstą, kuriame šiuo metu gyvena su vaiku. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl turi dėti didesnes pastangas susirasti papildomo darbo. Ieškovė teismui pateikė įrodymus, pagrindžiančius papildomas išlaidas, skirtas vaiko sveikatai gydyti. Atsakovas nepagrįstai nurodo išieškojimą reguliuojančias teisės normas, kadangi jomis negali būti grindžiamas priteisto išlaikymo dydis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Atsakovas V. C. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui dydį. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas apskųstajam teismo sprendimui pakeisti.

Pagrindinis atsakovo V. C. argumentas, kuriuo jis grindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, yra tai, jog, apelianto teigimu, priteista išlaikymo suma yra neproporcingai didelė, atsižvelgiant į tai, kad jis (atsakovas) ir jo tėvai ženkliai prisideda prie vaiko išlaikymo ir auklėjimo, o būtent: ieškovė dirba pamainomis, todėl tuo metu, kai ji dirba, šalių nepilnametis vaikas gyvena pas atsakovo tėvus ir yra pilnai jų arba atsakovo išlaikomas. Be to, apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis nuo 2009 metų lapkričio mėnesio pradėjo dirbti ir uždirba 500 Lt per mėnesį, iš kurių dukters išlaikymui skiria apie 200 Lt kas mėnesį bei turi papildomų asmeninių išlaidų. Teisėjų kolegija apelianto argumentus pripažįsta iš esmės pagrįstais ir teismo nepakankamai įvertintais.

CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nepilnametei šalių dukrai priteistinas 300 Lt dydžio išlaikymas, mokamas kas mėnesį, yra būtinas bent minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti bei atitinkantis atsakovo gaunamas pajamas. Tačiau tokia teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi,  jog abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikai turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Tė­vų tur­ti­nė pa­dė­tis yra fak­ti­nė ap­lin­ky­bė, tu­rin­ti neabejotinos reikš­mės pri­teis­ti­nam iš­lai­ky­mo dy­džiui (CK 3.192 str. 2 d.), to­dėl vi­sa­pu­siš­kas jos nu­sta­ty­mas yra bū­ti­na są­ly­ga tin­ka­mai įgyven­di­nant tė­vų iš­lai­ky­mo pa­rei­gą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teis­mas, nu­sta­ty­da­mas tė­vų tur­ti­nę pa­dė­tį, tu­ri iš­si­aiš­kin­ti kiek­vie­no iš tė­vų gau­na­mas pa­ja­mas ir tu­ri­mą tur­tą, ki­tus pa­gal įsta­ty­mą iš­lai­ko­mus vai­kus bei kitas reikšmingas aplinkybes. Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovė dirba S.Venclovo IĮ Minduva, jos gaunamos pajamos apie 400 Lt kas mėnesį (b.l. 8), turto ir kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas nuo 2009 m. lapkričio mėnesio dirba UAB „Topo centras“, jo gaunamos pajamos apie 600 Lt kas mėnesį (b.l. 23). Duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų kitų išlaikomų asmenų ir nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, byloje nėra. Dėl šių aplinkybių abiejų tėvų turtinė padėtis iš esmės yra vienoda. Apeliantas šios aplinkybės neneigia, tačiau laiko, jog ieškovė neįrodė, kad šalių nepilnametės dukros išlaikymui per mėnesį reikia 600 Lt ir teisėjų kolegija su tokiu argumentu sutinka.

Molėtų „Saulutės“ vaikų lopšelio-darželio 2010-02-22 pažyma (b.l. 7) tvirtina, kad už E.C. išlaikymą vaikų lopšelyje-darželyje per mėnesį reikia mokėti apie 90 Lt (b.l. 7). Kitų duomenų ar įrodymų, patvirtinančių šalių nepilnamečio vaiko poreikius, ieškovė nepateikė, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad 600 Lt per mėnesį sumos, reikalingos vaiko išlaikymui, įrodinėti nereikia, nes tai visuotinai žinoma aplinkybė. Tačiau sutikti su tokiais ieškovės argumentais nėra teisinio pagrindo, nes nurodyta suma yra tik orientacinė, o, kokio dydžio išlaikymas yra reikalingas konkrečiam vaikui, teismas sprendžia byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir surinktų įrodymų pagrindu (CPK 178, 185 str.), remdamasis įstatymu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir tą pripažįsta ieškovė, kad šalių dukra dalį laiko praleidžia su atsakovu arba jo tėvais, kas rodo, jog atsakovas turi ir papildomų išlaidų, susijusių su dukters išlaikymu. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės pakankamai neįvertino.

Kaip jau minėta, ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 400 Lt, atsakovo - apie 600 Lt. Šalių nepilnametis vaikas yra tik 5 metų amžiaus, o ieškovė prašomo priteisti išlaikymo dydžio iš esmės nepagrindė jokiais paskaičiavimais ir įrodymais. Duomenys apie išlaidas mokesčiams už komunalines paslaugas, pateikti už butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį E.G. ir tik už vieną mėnesį, todėl nėra galimybės nustatyti vidutinio šių mokesčio dydžio (b.l. 10). Pateikta 2010-02-22 medicininė pažyma (b.l. 9) rodo tik vienkartinį dukters susirgimą, iš jos nesimato, kad E.C. periodiškai turi lankytis pas medikus, važiuoti pas gydytojus į Vilnių. Dėl to ieškovės teiginys, kad dėl dukters ligų ji pastoviai turi papildomų išlaidų, nėra įrodytas. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, jog atsakovas sutinka ir gali mokėti dukters išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį, nereikalaudamas jokios kompensacijos už laikotarpį, kada dukra būna su juo arba su jo tėvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo priteistas 300 Lt dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mažintinas iki 200 Lt dydžio periodinių išmokų. Nurodyto dydžio išlaikymas per mėnesį būtų pagrįstas, protingas ir įrodytas bei pakankamas bent minimaliems šalių nepilnametės dukters poreikiams patenkinti duotoje situacijoje. Pažymėtina, jog po teismo sprendimo, kuriuo priteisiamas išlaikymas, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai arba atsiradus papildomų vaiko priežiūros išlaidų, išlaikymo dydis ar forma gali būti pakeistas (CK 3.201 str.). Dėl to teismo sprendimas dalyje dėl priteistino išlaikymo dydžio keistinas dėl netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo (CPK 320 str., 329 str. 1 d.).

Be to iš sprendimo motyvų ir rezoliucinės dalies šalintina pirmosios instancijos teismo nustatyta sąlyga, įpareigojanti ieškovę apdairiai ir protingai tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas lėšas, nes tokia sąlyga neįvykdytina, o teismo sprendimas negali būti sąlyginis (CPK 267 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 

n u t a r i a :

Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimą  pakeisti:

priteistą iš atsakovo V.C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai E. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt sumažinti iki 200 (dviejų šimtų) Lt dydžio kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų, mokant nuo 2010-03-01 iki dukters pilnametystės.

Pašalinti iš sprendimo rezoliucinės dalies sakinį „įpareigoti V.G. apdairiai ir protingai tvarkyti vaikų išlaikymui skirtas lėšas“.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas. 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                 Alma Urbanavičienė

 

Kolegijos teisėjos                                                                                       Romualda Janovičienė

                                                                                                                                               

                                                                                                                   Dalia Kačinskienė