Nr. DOK-4349
Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00012-2019-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. rugsėjo 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės–Balynienės, Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2020 m. rugsėjo 3 d. gautu atsakovės UAB „Vakarų mediena Torso“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 22 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 22 d. nutartimi paliktas nepakeistas Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimas, kuriuo tenkinus ieškinį priteista ieškovei UAB „S.K.S.“ iš atsakovės UAB „Vakarų mediena Torso“ 25 850,47 Eur skolos, 819,39 Eur palūkanų už pagal sutartį atsiskaitymo termino praleidimą bei 6 proc. procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Teismai nustatė, kad šalys savo faktiniais veiksmais sukūrė rangos teisinius santykius, sudarė žodinę rangos sutartį. Ieškovė už šalių suderintą kainą atliko durų staktų ruošinių apklijavimo popieriumi darbus, o jų rezultatą perdavė atsakovei. Šiuo pagrindu ieškovė išrašė, o atsakovė priėmė PVM sąskaitas faktūras už 25 850,47 Eur, kurių atsakovė nėra apmokėjusi. Visus apklijuotus ruošinius atsakovė utilizavo, todėl teismai konstatavo, kad nėra galimybės skirti ekspertizę ruošinių kokybei patikrinti. Atsakovė taisė ruošinių dalį (klijavo atsilupusį popierių, pjaustė, jungė detales, lupo popierių ir glaistė nuluptas vietas) ir savo rizika naudojo tolesnėje gamyboje bei tiekė savo pirkėjams; kokybės reikalavimai ir kiti parametrai nebuvo aptarti ir užfiksuoti; klijus ir popierių iš ieškovės pateiktų variantų atsirinko, savo tolesnėje gamyboje patikrino ir patvirtino pati atsakovė. Atsakovė ruošinius priėmė, už juos nesumokėjo, todėl teismai priteisė skolą su palūkanomis už atsiskaitymo termino praleidimą. Kartu teismai nurodė, kad įrodymų, kuriais atsakovė įrodinėja, jog dėl netinkamai atliktų ieškovės darbų yra nuolat gaunama pretenzijų, byloje yra pakankamai, dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atsisakė priimti atsakovės papildomus įrodymus dėl pateiktų pretenzijų ieškovei.
Kasacija grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.
Kasaciniame skunde teigiama, kad:
1. Teismai, pažeisdami ekspertizės skyrimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 212 straipsnis), teismo pareigą veikti ex officio (savo iniciatyva) skiriant ekspertizę, kai byloje sprendžiamas darbų kokybės klausimas, rungimosi principą (CPK 12 straipsnis), šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis), įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 176-178, 185 straipsniai), nukrypdami nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019), nenustatė esminių faktinių bylos aplinkybių, t. y. neišsiaiškino, kokios priežastys lėmė atliktų darbų trūkumus; neturėdami specialių žinių patys nusprendė už ekspertą, kad ieškovės atliktų ir perduotų atsakovei darbų kokybės patikrinti ekspertas neturės galimybės, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė, ginčas išspręstas neteisingai.
2. Teismai nustatė atsakovei prievolę atsiskaityti už netinkamos kokybės darbų rezultatą, taip netinkamai taikė darbų kokybę ir atsiskaitymo už atliktą tinkamos kokybės darbą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.663 straipsnio 1 dalis, CK 6.664 straipsnio 1 ir 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti naujus įrodymus ir neteisingai sprendė, kad byloje esančių pretenzijų dėl netinkamai atliktų ieškovės darbų pakanka, o byloje nėra sprendžiamas atsakovės nuostolių dėl netinkamos kokybės darbų atlyginimo klausimas.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.
Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti atsakovei UAB „Vakarų mediena Torso“ (j. a. k. 252632590) 600 (šešis šimtus) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. rugsėjo 2 d. AB SEB banke, mokėjimo nurodymo Nr. 834.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė–Balynienė
Dalia Vasarienė
Vincas Verseckas