Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-144-628/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26369-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2;
1.2.25.4.2.6
(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Rakauskienės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko, Alvydo Pikelio, Artūro Ridiko, Tomo Šeškausko, Armano Abramavičiaus ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
nuteistajam O. M. (O. M.),
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Motiejūno kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžio.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu O. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 75 MGL (2824,50 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nustatyta skaičiuoti nuo 2017 m. gegužės 29 d.
O. M. paskirta kardomoji priemonė dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinta. Nuosprendžiui įsiteisėjus O. M. vairuotojo pažymėjimą nurodyta perduoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintas laikinas nuosavybės teisių į automobilį „BMW 320“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apribojimas.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio dalis dėl automobilio konfiskavimo ir konfiskuotas O. M. priklausantis automobilis „BMW 320“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. O. M. nuteistas už tai, kad 2017 m. gegužės 29 d., apie 11.43 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 320“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,37 promilės etilo alkoholio).
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Egidijus Motiejūnas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 26 d. nuosprendį, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria O. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams – terminas skaičiuojamas nuo 2017 m. gegužės 29 d., nurodant, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams – terminas skaičiuojamas nuo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžio paskelbimo dienos; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vadovavosi Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 602 straipsnio 3 dalies, 686 straipsnio nuostatomis, nes administracinių nusižengimų teisenoje apskritai nėra nei kardomųjų priemonių, nei baudžiamojo poveikio priemonių institutų. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad, paskyrus kardomąją priemonę dokumento paėmimą, paėmus vairuotojo pažymėjimą ir išdavus pažymą, laikytina, kad asmuo neteko teisės vairuoti transporto priemones, nes kardomųjų priemonių tikslai nenumato tokios galimybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 119 straipsnis). Nustačius, kad transporto priemonę vairuoja asmuo, kuriam paskirtas dokumentų paėmimas, vairuotojo pažymėjimo paėmimas, sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės pažeidimo, bet policijos pareigūnai negali jo nubausti pagal ANK, kaip asmens, kuris neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes jam tokia teisė nėra atimta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. 444-974/2011). Teismas nepagrįstai nesirėmė kaip precedentu kasacinėmis nutartimis Nr. 2K-125-699/2017 ir 2K-418-222/2016, nes jos priimtos baudžiamosiose bylose, kuriose buvo sprendžiama analogiška situacija – kardomosios priemonės (dokumento paėmimo) taikymo įskaitymas į baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laiką. Teismo argumentą, kad užsitęsęs ikiteisminis tyrimas, bylos nagrinėjimas teisme gali pažeisti žmogaus teises ir pažeisti BK 68 straipsnio 2 dalį, paneigia BK 68 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atėmimo.
2.2. Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nuteistam O. M. pagrįstai, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Tačiau teismai neteisingai nustatė šios baudžiamojo poveikio priemonės termino skaičiavimo pradžią, t. y. nuo kardomosios priemonės – vairuotojo pažymėjimo paėmimo – paskyrimo (2017 m. gegužės 29 d.), ir netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. BK nėra numatytas kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo – įskaitymas į paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laiką. Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas (BK 66 straipsnis) į paskirtą bausmę turi būti įskaitytas kardomasis kalinimas (suėmimas) (kasacinės nutartys Nr. 2K-418-222/2016, 2K-125-699/2017). Dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas šiuo atveju buvo tik kardomoji priemonė, kuri neatėmė teisės O. M. vairuoti transporto priemones. Tokia teisė O. M. apribota tik pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laiko yra naikintina.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Motiejūno kasacinis skundas atmestinas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones termino skaičiavimo pradžios
4. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai (BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodytas sprendimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės (BPK 307 straipsnio 4 punktas). Nuosprendį, kuriuo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė, paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės turinį ir terminą, jos atlikimo tvarką ir sąlygas, nuteistojo teises ir pareigas (BPK 357 straipsnio 1 dalis).
4.1. Pagal teismų praktiką šiuose BK straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis blaivus ar neblaivus vairavo automobilį. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistąjį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017).
4.2. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2017 m. gegužės 29 d. nutarimu skirti kardomąją priemonę, vadovaujantis BPK 119, 120, 121, 125, 134 straipsniais, O. M. buvo skirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas ir paimtas jo vairuotojo pažymėjimas. Tą pačią dieną O. M. išduota pažyma apie kardomosios priemonės paskyrimą. Laikinas leidimas vairuoti transporto priemones O. M. išduotas nebuvo.
5. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, siekdamas įgyvendinti BK 41 straipsnyje nurodytus bausmės tikslus, nusprendė nuteistajam O. M. kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nes jis nusikalto neleistinai naudodamasis minėta įgyta specialia teise, ja neteisėtai piktnaudžiaudamas. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirtos O. M. baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams – terminą teismas nustatė skaičiuoti nuo 2017 m. gegužės 29 d., t. y. nuo nusikaltimo padarymo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė – dokumento – vairuotojo pažymėjimo atėmimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą, šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį pripažino pagrįsta, teisinga ir teisėta. Šis teismas sutiko su prokuroro argumentu, jog BK nėra numatytas kardomosios priemonės – dokumento paėmimo įskaitymas į paskirtą bausmę, tačiau nesutiko su prokuroro pozicija, jog vairuotojo pažymėjimo paėmimas iš asmenų, kurie padarė nusikaltimą neblaivūs, nesutampa su specialiosios teisės atėmimu.
6. Grįsdamas savo poziciją, kad dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimas šiuo atveju buvo tik kardomoji priemonė, kuri neatėmė teisės O. M. vairuoti, prokuroras kasaciniame skunde nurodo tas pačias, ir apeliaciniame skunde minėtas, kasacinės instancijos teismo nutartis, kuriose, jo nuomone, buvo sprendžiama analogiška situacija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-699/2017, 2K-418-222/2016).
7. Pritariant apeliacinės instancijos teismo motyvams, kad prokuroro nurodytose bylose situacija nebuvo identiška arba analogiška, pažymėtina, kad: 1) byloje Nr. 2K-125-699/2017 kasatorius argumentavo, jog jam nepagrįstai į paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės laiką neįskaitytas kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) – paėmimo laikas. Minėtoje byloje kasacinės instancijos teismo buvo konstatuota, kad po eismo įvykio iš kaltininko buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, bet jam išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones, taigi teisė vairuoti jam nebuvo atimta; 2) byloje Nr. 2K-418-222/2016 kasatorius teigė, kad jam nebuvo išduotas laikinas vairuotojo pažymėjimas ir jis nuo tyrėjos nutarimo skirti jam kardomąją priemonę – vairuotojo pažymėjimo paėmimą – daugiau kaip dvejus metus negalėjo vairuoti transporto priemonės. Šioje byloje kasatorius prašė taikant įstatymo analogiją (suėmimas įskaitomas į laisvės atėmimo bausmės laiką) į paskirtos jam baudžiamojo poveikio priemonės laiką įskaityti kardomosios priemonės – vairuotojo pažymėjimo paėmimo – taikymo laiką. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija byloje Nr. 2K-418-222/2016 konstatavo, kad BK nėra numatytas kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo – įskaitymas į paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laiką.
8. Kasacinės instancijos teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje O. M. byloje teismai nepriėmė sprendimų kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo laiką įskaityti į paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Savo sprendimais teismai nustatė skaičiuoti baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminą nuo 2017 m. gegužės 29 d., t. y. nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę priėmimo dienos (b. l. 32). Taigi akivaizdu, jog nuo 2017 m. gegužės 29 d. O. M. realiai buvo suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Nors prokuroras kasaciniame skunde nurodo, kad dokumento – vairuotojo pažymėjimo – paėmimas šiuo atveju buvo tik kardomoji priemonė, kuri neatėmė teisės O. M. vairuoti transporto priemones, vertinant de facto (faktiškai) kaltininko patirtus suvaržymus, matyti, jog galimybės vairuoti transporto priemonę jis neteko iš karto po to, kai jam nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė, t. y. nuo 2017 m. gegužės 29 d.
9. Ši analizė leidžia pritarti apeliacinės instancijos teismo išvadoms, kad šiuo atveju teisinga baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę. Šioje byloje tai buvo padaryta 2017 m. gegužės 29 d. nutarimu.
10. Kasacinės instancijos teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindu skaičiuoti baudžiamojo poveikio priemonės pradžią nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos turėtų būti tai, jog šioje byloje taikytos kardomosios priemonės turinys faktiškai atitiko baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. asmeniui buvo taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Ši kardomoji priemonė buvo skirta apriboti O. M. teises valdyti didesnio pavojaus šaltinį – automobilį ir tokio pobūdžio draudimas skirtas pagal BPK 119 straipsnio nuostatas, turint tikslą užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui. Pažymėtina, kad, vadovaujantis generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. I-306 patvirtintų Rekomendacijų dėl kardomųjų priemonių, išskyrus suėmimą, skyrimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės 7 skyriaus „Dokumentų paėmimo sąlygų laikymosi kontrolės tvarka“ nuostatomis, vairuotojo pažymėjimas paimamas siekiant pasunkinti asmens judėjimą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kurios gali būti padarytos vairuojant transporto priemonę, ir ji laikoma paskirta, kai priimamas nutarimas ar nutartis bei dokumentas paimamas. Kai paimamas vairuotojo pažymėjimas, įtariamasis, kuriam skirtas dokumentų paėmimas, įspėjamas, kad išduota pažyma (apie kardomosios priemonės dokumento paėmimą) nelaikytina dokumentu, patvirtinančiu teisę vairuoti transporto priemones.
11. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos atlikimo tvarką, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų ar esminių BPK pažeidimų nepadarė. Prokuroro kasaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo tenkinti kasatoriaus prašymą – pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, nurodant, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams – terminas skaičiuojamas nuo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžio paskelbimo dienos.
Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Motiejūno kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Olegas Fedosiukas
Alvydas Pikelis
Artūras Ridikas
Tomas Šeškauskas
Armanas Abramavičius
Sigita Jokimaitė