Administracinė byla Nr. I-3314-281/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01376-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija 38; 74.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTARCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Ryčio Krasausko ir Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos atstovei Olgai Grinienei, atsakovo atstovui Romualdui Urnikui, trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros atstovei Dovilei Krikščiukaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skundą atsakovui Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra ir Viešųjų pirkimų tarnyba, dėl įsakymo panaikinimo.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir PAGD, Departamentas) 2014-03-07 skundu prašo panaikinti Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir IVPK) direktoriaus 2014-02-07 įsakymą Nr. T-18 „Dėl Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. T-17 „Dėl finansavimo skyrimo projektui pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems" įgyvendinimo priemonę Nr. VP2-3.1-IVPK-03-V „Intelektualios valdymo sistemos" pakeitimo" (toliau – ir Įsakymas) (b. l. 1-7).
Pareiškėjas nesutinka su Įsakymu, kuriuo atsakovas sumažino „Gyventojų perspėjimas ir informavimas naudojant viešųjų judriojo ryšio paslaugų teikėjų infrastruktūrą“, projekto kodas VP2-3.1-IVPK-03-V-01-009 (toliau – ir Projektas), skirtą finansavimą ir pavedė VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai (toliau – ir CPVA) iš Departamento pateikiamų prašymų išskaičiuoti išmokėtų lėšų dalį, kurią sudaro 297 415,70 Lt. Pareiškėjas nesutikimą su Įsakymu grindžia tuo, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Dėl procedūrinių teisės normų pažeidimų pareiškėjas paaiškino, kad atliekant tyrimą dėl įtariamų pažeidimų ir priimant ginčijamus sprendimus bei tarpinius aktus buvo pažeisti teisės aktuose nustatyti pažeidimų tyrimo terminai. CPVA, atlikdama įtariamo pažeidimo tyrimą, nesilaikė Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų 2008 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1225, 64 punkte nustatytų terminų. Vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų 2007 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Taisyklės), 193, 194, 195 punktų nuostatomis, tyrimą galima pradėti gavus tam tikros informacijos apie finansavimo ir administravimo sutarties pažeidimus. Pagal Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių 63, 64 punktus, įtariamo pažeidimo tyrimo pradžia siejama su informacijos apie įtariamą pažeidimą gavimo momentu, t. y. nuo 2010 m. gegužės 21 d. Viešųjų pirkimų tarnybos rašto Nr. 4S-1888 (toliau – ir VPT raštas), kuriuo CPVA pranešta apie Projekto vykdytojo Pirkimo metu galimai padarytus Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 27 str. 5 d. pažeidimus, gavimo dienos. Todėl šiuo atveju tyrimą dėl galimo pažeidimo CPVA privalėjo pradėti nuo VPT rašto gavimo dienos ir jį turėjo atlikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų, bet ne ilgiau kaip per 60 darbo dienų esant įgalioto asmens sprendimui pratęsti pažeidimo tyrimą. CPVA Pirkimo pažeidimo tyrimą atliko 2011 m. lapkričio 30 d., t. y. pažeisdama Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių 64 punkte nustatytus terminus. CPVA, remdamasi Valstybės kontrolės 2012 m. atliktu valstybinio finansinio (teisėtumo) auditu, kurio metu patikrintas pareiškėjo įvykdytas Pirkimas ir nustatyta, kad pareiškėjas du kartus pratęsė pasiūlymų pateikimo terminą, tačiau nei vienu atveju nebuvo tikslinamas skelbimas apie Pirkimą, 2013-12-20 įsakymu Nr. 2013/8-1-32 (toliau – ir CPVA įsakymas Nr. 2013/8-1-32) neteisėtai atnaujino 2011 m. lapkričio 30 d. atliktą Pirkimo pažeidimo tyrimą, nes pagal Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. IK-173 (toliau - ir Rekomendacijos), 271 punktą, pažeidimo tyrimo atnaujinimas galimas tik dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, gi šiuo atveju aplinkybė, kad nebuvo patikslintas skelbimas apie Pirkimą, CPVA buvo žinoma dar iš 2010 m. gegužės 21 d. VPT rašto, todėl negali būti traktuojama kaip nauja aplinkybė.
Dėl materialinių teisės normų pažeidimų pareiškėjas paaiškino nesutinkantis su CPVA įsakyme Nr. 2013/8-1-32 ir IVPK įsakyme Nr. T-18 nurodytais VPĮ 24 str. 7 d. ir 3 str. l d. reikalavimų pažeidimais. Pareiškėjo teigimu, nors skelbimo ES OL patikslinimo nepaskelbimas ir neatitinka VPĮ nuostatų, tačiau šiuo atveju neatitikimas yra formalus ir jis iš esmės neturėjo įtakos konkurso dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai. Šiuo atveju nukrypimas nuo VPĮ nuostatų faktiškai (realiai) nepaveikė konkurso dalyvių ir nesuteikė vienam konkurso dalyviui daugiau teisių, nei kitiems. Visi konkurso dalyviai turėjo vienodas galimybes pateikti savo pasiūlymus, o CPVA neįrodė, kad skelbimo ES OL patikslinimo nepaskelbimas nepagrįstai suvaržė galimybę kuriam nors tiekėjui sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Priešingai, CPVA įsakyme Nr. 2013/8-1-32 pati pripažino, kad net ir tuo atveju, jei būtų paskelbtas patikslinimas dėl pasiūlymų termino nukėlimo iki 2010 m. kovo 29 d., tiekėjai, kurie apie Pirkimą sužinotų tik kovo 15 d., atsižvelgiant į Pirkimo specifiką bei apimtį, realiai nesugebėtų pateikti tinkamo pasiūlymo, t. y. realiai naujų dalyvių šiame Pirkime atsirasti negalėtų. Be to, VPT rašto, kuriame VPT neišreiškė prieštaravimo tam, jog perkančioji organizacija toliau tęstų Pirkimo procedūras, turinys taip pat netiesiogiai patvirtina formalų padarytų VPĮ reikalavimų pažeidimų pobūdį. Pareiškėjas pažymi, kad vykdydamas Pirkimą jis negavo tiekėjų pretenzijų dėl konkurencijos ribojimo ar diskriminacijos, o CPVA nurodyti tariami VPĮ pažeidimai nustatyti formaliai vertinant Pirkimo dokumentus. Priimant sprendimą dėl finansinių korekcijų taikymo neatsižvelgta į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, pagal kurią perkančiosios organizacijos sprendimų turinio vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3- 293/2011), taip pat į tai, kad pagal Europos Komisijos parengtų Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairių COCOF 07/0037/03-ES (toliau – ir Gairės) 12 punktą, yra būtina atsižvelgti į pastabą, kurioje nurodyta, kad tuo atveju, jei pažeidimas yra tik formalus ir neturi galimo finansinio poveikio, nebus taikoma jokia pataisa. Pareiškėjo nuomone, skelbimo ES OL patikslinimo nepaskelbimas neturėjo jokio poveikio Pirkimo rezultatams, todėl nėra pagrindo taikyti 2 procentų dydžio finansinę pataisą, nes pareiga grąžinti gautą ir panaudotą paramą galioja ne bet kokiam viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimui, o tik tokiam, kuris turi itin didelę ekonominę svarbą.
Per teismo posėdį pareiškėjo atstovė prašė skundą patenkinti iš esmės remdamasi skunde nurodytais motyvais.
Atsakovas IVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 84-90).
Dėl atlikto pažeidimo tyrimo procedūrų paaiškino, kad CPVA pažeidimo tyrimą atliko tinkamai ir teisėtai. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog atliekant tyrimą dėl įtariamų pažeidimų ir priimant ginčijamus sprendimus bei tarpinius aktus buvo pažeisti teisės aktuose nustatyti pažeidimų tyrimo terminai. CPVA atlieka Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėse įgyvendinančiajai institucijai priskirtas funkcijas, tarp jų - tikrinti projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus, nustatyti mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir deklaruoti (10.3.1. p.); atlikti pažeidimų tyrimus, nustatyti pažeidimus ir priimti sprendimus dėl nustatytų (10.3.5. p.). Minėtas funkcijas CPVA gali atlikti tik po Projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo. Šiuo atveju Projekto finansavimo ir administravimo sutartis pasirašyta 2011 m. vasario 24 d., o Viešųjų pirkimų tarnybos raštas Nr. 4S-1888 buvo gautas 2010 m. gegužės 21 d., todėl 2011-08-31 - 2011-11-30 laikotarpiu CPVA atlikto pažeidimo tyrimo dėl pareiškėjo įgyvendinamo Projekto pirminės informacijos šaltiniu laikomas ne minėtas VPT raštas, o pareiškėjo 2011-08-03 pateiktas mokėjimo prašymas Nr. 2. Nagrinėjant šį mokėjimo prašymą ir buvo užregistruotas įtarimas dėl pažeidimo ir atliktas pažeidimo tyrimas. 2013-10-23 CPVA gavo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės raštą Nr. S- (80-2741)-2416, kuriuo buvo pateikti tarpiniai audito rezultatai, t. y. pateiktos pastabos dėl pareiškėjo vykdyto Pirkimo. CPVA, įvertinusi VK pastabas, nusprendė, kad yra pagrindas pradėti pažeidimo tyrimą ir atsižvelgdama į tai, kad VK pateiktos pastabos susijusios su Pirkimu, dėl kurio 2011-08-31 - 2011-11-30 laikotarpiu buvo atliktas pažeidimo tyrimas, atnaujino pažeidimo tyrimą. Vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 62 punkto nuostatomis, pažeidimus įtarti gali kiekvienas institucijos, atsakingos už strategijos ir veiksmų programų įgyvendinimą, darbuotojas pagal kompetenciją. Šiuo atveju darbuotojas, pagal kompetenciją tikrinęs VK pateiktas pastabas ir rekomendacijas, nusprendė atnaujinti pažeidimo tyrimą dėl VK nurodytų Pirkimo vykdymo aspektų.
Dėl pareiškėjo nurodomų materialinių teisės normų pažeidimo paaiškino, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog padarytas VPĮ reikalavimų pažeidimas yra formalus. Viešųjų pirkimų įstatymo 27 str. 5 d. nustatyta, jog tuo atveju, kai tikslinama paskelbta informacija, perkančioji organizacija privalo atitinkamai patikslinti skelbimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui raštu Nr. 9.4-682(5.2.) ir raštu Nr. 9 .4-725(5.2.) pratęsus pasiūlymų pateikimo Pirkimui terminus, nebuvo patikslintas 2010-01-22 paskelbtas skelbimas apie Pirkimą. Pažymi, kad pagal Lietuvos A. T. suformuotą teismų praktiką, Viešųjų pirkimų įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams yra nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, jog šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio mėn. 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 583/2008). VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas prikimo tikslas gali būti pasiektas tik laikantis esminių viešųjų pirkimų principų, nustatytų VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje, t. y. lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Pareiškėjui pratęsus pasiūlymų pateikimo Pirkimui terminą, tačiau apie termino pratęsimus nepranešus VPĮ numatytu būdu, tiekėjai, kurie su skelbimu Europos Sąjungos oficialiame leidinyje susipažino iki 2010 m. kovo 15 d. (pirminio pasiūlymo pateikimo termino pabaigos), turėjo galimybę žinoti apie pratęsimus, nes informacija apie pratęsimus buvo pateikta (ne paskelbta) CVPIS, tačiau tiekėjai, kurie su skelbimu Europos Sąjungos oficialiame leidinyje galbūt būtų susipažinę po 2010 m. kovo 15 d., nebūtų turėję informacijos apie pasiūlymų pateikimo termino pratęsimus, nes skelbimas Europos Sąjungos oficialiame leidinyje baigė galioti šiame skelbime nustatytu pirminiu pasiūlymų pateikimo termino laiku. Tokia situacija neatitinka VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, nes Europos Sąjungos oficialiame leidinyje nepateikiant aktualių paskelbtos informacijos pakeitimų dėl pasiūlymų pateikimo Pirkimui termino pabaigos, galimai buvo suklaidinti ir dėl to Pirkime nedalyvavo potencialus tiekėjai. Atsakovas remiasi Lietuvos A. T. praktika (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2004; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008 ir kt.) ir pažymi, kad šiuo atveju nebuvo užtikrintas skaidrumo principo laikymasis vykdant Pirkimo procedūras. Atsakovas teigia, kad CPVA jokiame dokumente nėra nurodžiusi, jog parengti pasiūlymą Pirkimui per 14 dienų terminą yra neįmanoma ar potencialūs tiekėjai nesugebėtų to padaryti. CPVA direktoriaus 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 201318-1-32 teiginys, kad „tiekėjams, kurie susipažintų su informaciją apie paskelbtą Pirkimą likus 14 d. iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos (iki 2010 m. kovo 29 d.) manytina, būtų sudėtinga parengti tinkamą pasiūlymą" yra vertintinas atsižvelgiant į tai, kad 14 dienų terminas pasiūlymo parengimui objektyviai vertinant yra trumpas, tačiau, antra vertus, esant trumpam terminui, tikėtina, bet koks Pirkime ketinantis dalyvauti tiekėjas pasiūlymui parengti atitinkamai skirtų papildomų išteklių. Todėl pareiškėjo teiginiai, jog per 14 dienų parengti pasiūlymą yra „neįmanoma" ar tiekėjai to „nesugebėtų", vertintini kaip spekuliatyvaus pobūdžio subjektyvūs samprotavimai. Pažymi, kad Viešųjų pirkimų tarnyba 2010-05-21 rašte Nr. 4S-1888 nurodė, jog Pirkimo procedūras leidžiama tęsti tik dėl to, kad įpareigojimas nutraukti Pirkimo procedūras nebūtų proporcinga priemonė. Dėl pareiškėjo teiginio, kad taikant finansines korekcijas turėjo būti vadovaujamasi Gairių 12 punktu, atsakovas pasisakė, kad IVPK, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punktu, neturėjo teisės keisti pažeidimo apimties ar netinkamos finansuoti išlaidų sumos. Gairių 12 punkte nurodyta pastaba (jei pažeidimas formalus ir neturi galimo finansinio poveikio, nebus taikoma jokia pataisa) negali būti taikoma pareiškėjo padaryto pažeidimo atveju, nes padarytas pažeidimas nėra formalus ir turi finansinį poveikį. CVPA tinkamai pritaikė 2 proc. vienodo dydžio normą ir tokiu būdu užtikrino, kad Europos Komisijai deklaruotos išlaidos atitiktų taikomas nacionalines ir bendrijos taisykles.
Per teismo posėdį atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 29-35).
Dėl pareiškėjo nurodomų pažeidimo tyrimo procedūrinių pažeidimų paaiškino, kad CPVA tinkamai. Vadovaudamasi teisės aktuose nustatytais reikalavimais, atliko pažeidimo tyrimą ir nepažeidė teisės aktuose nustatytų terminų. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog nagrinėjamu atveju pažeidimo tyrimą CPVA privalėjo pradėti nuo VPT 2010 m. gegužės 21 d. rašto Nr. 4S-1888 gavimo dienos ir jį atlikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų, bet ne ilgiau kaip per 60 darbo dienų esant įgalioto asmens sprendimui pratęsti pažeidimo tyrimą. Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių 10.3, 10.3.1, 10.3.5 punktai nustato, kad įgyvendinančioji institucija, t. y. CPVA, be kita ko, privalo įsitikinti ir patvirtinti, kad pagal sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos bei paslaugos suteiktos ir, kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų; tikrinti projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus, nustatyti mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti; atlikti pažeidimų tyrimus, nustatyti pažeidimus, priimti sprendimus dėl nustatytų pažeidimų ir teisės aktų nustatyta tvarka pranešti apie juos atitinkamoms institucijoms. CPVA pažymi, kad nustatyti mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą ji gali tik tuomet, kai toks mokėjimo prašymas yra pateiktas CPVA. Pažeidimų tyrimai dėl Projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygų nesilaikymo gali būti pradėti tik po tokios sutarties pasirašymo dienos. Šiuo atveju Projekto finansavimo ir administravimo sutartis buvo pasirašyta 2011 m. vasario 24 d. Kadangi VPT 2010 m. gegužės 21 d. raštą Nr. 4S-1888 CPVA gavo iki šios sutarties pasirašymo dienos, todėl ji neturėjo pagrindo pradėti pažeidimo tyrimą dėl Projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygų nesilaikymo VPT pateiktos informacijos pagrindu. Išlaidos, susijusios su pareiškėjo įvykdytu Pirkimu, pirmą kartą buvo prašytos apmokėti kartu su 2011 m. rugpjūčio 3 d. mokėjimo prašymu Nr. 2, kurį nagrinėjant buvo užregistruotas įtarimas dėl pažeidimo ir atliktas pažeidimo tyrimas. Pareiškėjas kartu su 2011 m. rugpjūčio 3 d. mokėjimo prašymu nepateikė su Pirkimo vykdymu susijusių svarbių dokumentų, t. y. 2010 m. kovo 9 d. rašto Nr. 9.4-628(5.2) ir 2010 m. kovo 16 d. rašto Nr. 9.4-725(5.2), kurie buvo teikti Pirkime dalyvavusiems dalyviams. Vadovaujantis Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių 62 punkto nuostatomis, pažeidimų tyrimus atlieka įgyvendinančiosios institucijos. CPVA gavo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2013 m. spalio 23 d. raštą Nr. S-(80-2741)-24l6, ir, įvertinusi jame pateiktus pastebėjimus dėl pareiškėjo vykdyto Pirkimo, nusprendė, kad yra pagrindas pradėti pažeidimo tyrimą. Kadangi VK pateikti pastebėjimai buvo susiję su Pirkimu, dėl kurio jau buvo atliktas pažeidimo tyrimas (2011 m. lapkričio 30 d. pažeidimo tyrimo išvada), CPVA, nepažeisdama Veiksmų programų taisyklių 63.1 punkte nurodyto 5 d. d. termino, 2013 m. spalio 30 d. atnaujino pažeidimo tyrimą dėl pareiškėjo atlikto Pirkimo ir pažeidimo tyrimą atliko nepažeisdama Veiksmų programų taisyklių 64 punkte nurodytų terminų. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad vadovaujantis Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 271 punkto nuostatomis, CPVA neturėjo teisinio pagrindo atnaujinti pažeidimo tyrimą. CPVA pažymi, kad 2011 m. atlikto pažeidimo tyrimo metu nebuvo nagrinėti aspektai dėl su Pirkimu susijusių patikslintų skelbimų nepaskelbimo, o pagal Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo taisyklių X skyriaus nuostatas VK pastebėjimai nėra vertinami kaip paaiškėjusi nauja aplinkybė Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 271 punkto prasme.
Dėl pareiškėjo nurodomų materialinių teisės normų pažeidimo paaiškino, kad pareiškėjas pripažįsta, jog vykdydamas Pirkimą pažeidė VPĮ 3 str. 1 d. ir 24 str. 7 d. nuostatas, tačiau vertina, kad padarytas pažeidimas yra formalus. CPVA teigimu, konstatavus VPĮ nustatytų principų pažeidimą, negalima vertinti, jog padarytas pažeidimas yra formalaus pobūdžio. Remiasi Lietuvos A. T. praktika (LAT 2009 m. liepos 29 d Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. A-3), LAT 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009) ir teigia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog padarytas pažeidimas neturėjo įtakos kitų tiekėjų teisių apimčiai. Nepaskelbus patikslintos informacijos apie vykdomą Pirkimą, buvo pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, kadangi tiekėjai, kurie su skelbime apie Pirkimą nurodyta informacija susipažino iki 2010 m. kovo 15 d., turėjo galimybę žinoti tiek apie pirmąjį, tiek apie antrąjį pasiūlymų pateikimo termino pratęsimą, o tiekėjai, kurie būtų susipažinę su skelbime apie Pirkimą pateikta informacija po 2010 m. kovo 15 d., nebūtų turėję informacijos apie pasiūlymų pateikimo termino pratęsimus, nes skelbimas apie Pirkimą baigė galioti pirminiame skelbime apie Pirkimą nustatytu pasiūlymų pateikimo termino laiku. CPVA, nustatydama netinkamų finansuoti išlaidų dydį, atsižvelgė į tai, kad tiekėjams, kurie susipažintų su informacija apie paskelbtą Pirkimą likus 14 d. iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos (iki 2010 m. kovo 29 d.) būtų sudėtinga parengti pasiūlymą, tačiau, ji neteigia, kad tiekėjai apskritai negalėtų parengti tokio pasiūlymo. Pažymi, kad VPT nėra priskirta teisė pirkimo dokumentus ar pirkimo procedūras pripažinti neteisėtomis, todėl ji neturėjo teisinio pagrindo sustabdyti Pirkimo procedūras. IVPK atlieka tarpinės institucijos (ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos) vaidmenį, kuriai nėra priskirta funkcija tirti pažeidimus ar nustatyti netinkamas finansuoti išlaidas (nustatant taikyti finansines pataisas), todėl šiuo atveju atsakovas nėra priėmęs sprendimo dėl finansinių korekcijų taikymo ir netinkamų finansuoti išlaidų dydžio nustatymo. IVPK neturėjo teisės keisti pažeidimo apimties ar netinkamos finansuoti išlaidų sumos, kurią, atlikusi pažeidimo tyrimą, CPVA nustatė įsakyme Nr. 2013/8-1-32. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, CPVA įsakymas Nr. 2013/8-1-32 sukelia pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes, tačiau jis šio įsakymo teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo. Vadovaujantis Veiksmų programų taisyklių 63.3 punktu, įgyvendinančioji institucija, atlikdama pažeidimo tyrimą, turi vadovautis Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijomis, t. y. laiku nustatyti ir ištaisyti pažeidimą, siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos biudžeto finansinius interesus. Pagal Europos Komisijos parengtų Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairių (2007 m. lapkričio 29 d. galutinė redakcija, COCOF 07/0037/03'ES) nuostatas, finansinių korekcijų tikslas - atstatyti situaciją, kurioje visos deklaruotos išlaidos atitiktų taikomas nacionalines ir bendrijos taisykles. Gairių 12 punkte nurodyta pastaba (jei pažeidimas formalus ir neturi galimo finansinio poveikio, nebus taikoma jokia pataisa) negali būti taikoma pareiškėjo padaryto pažeidimo atveju, nes jo padarytas pažeidimas nėra formalus ir turi finansinį poveikį. CPVA teigia, kad ji tinkamai pritaikė 2 proc. vienodo dydžio normą, pagrįstai tinkamomis finansuoti pagal Pirkimo sutartį nepripažino 297 415,70 Lt ir tokiu būdu užtikrino, kad Europos Komisijai deklaruotos išlaidos atitiktų taikomas nacionalines ir bendrijos taisykles.
Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 26-27).
Paaiškino, kad VPT, vadovaudamasi VPĮ 82 str. 1 d. 2 p., įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus, susijusius su jo vykdomu Pirkimu ir 2010-05-21 rašte Nr. 4S-1888 „Dėl viešojo pirkimo įvertinimo“ pateikė pastabas dėl kai kurių Pirkimo dokumentuose nustatytų sąlygų bei pareiškėjo veiksmų, vykdant Pirkimą, neatitikimo VPĮ nuostatoms, tačiau pažeidimų, galinčių turėti įtakos Pirkimo rezultatams, nenustatė, todėl, atsižvelgdama į tai, kad Pirkimui „<...> pateikti 3 tiekėjų pasiūlymai ir jau yra atplėšti vokai su tiekėjų techniniais pasiūlymais ir pradėta pasiūlymų vertinimo procedūra <...>“, neprieštaravo, kad atsakovas tęstų Pirkimo procedūras.
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad Departamentas vykdo projektą „Gyventojų perspėjimas ir informavimas naudojant viešųjų judriojo ryšio paslaugų teikėjų infrastruktūrą“, projekto kodas VP2-3.1-IVPK-03-V-01-009, kuris įgyvendinamas ES fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis (b. l. 71-76). Pagal 2011 m. vasario 24 d. Projekto finansavimo ir administravimo sutartį, sudarytą tarp IVPK, CPVA ir Departamento, pareiškėjui buvo skirta iki 15 196 363,25 litų paramos Projekto išlaidoms finansuoti, o 2013 m. vasario 8 d. pasirašytas Susitarimas dėl Projekto finansavimo administravimo sutarties pakeitimo Nr. l, kuriuo suma Projekto veikloms finansuoti padidinta iki 16 716 527,05 litų (b. l. 29-33).
Įgyvendindamas Projektą, Departamentas įvykdė „Gyventojų perspėjimas ir informavimas naudojant viešųjų judriojo ryšio paslaugų teikėjų infrastruktūrą sistemos“ pirkimą atviro konkurso būdu (pirkimo Nr.83769, toliau – ir Pirkimas), kuris paskelbtas 2010 m. sausio 22 d. leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 60 ir Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje (b. l. 71-76). Vykdydamas Pirkimą, Departamentas 2011-03-08 pasirašė Projekto informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugų pirkimo sutartį Nr. 35-6, kurios vertė 14 870 785, 05 Lt (b. l. 13-15).
CPVA atliko pažeidimo tyrimą ir 2013 m. gruodžio 20 d. priėmė įsakymą Nr. 2013/8-1-32 „Dėl pažeidimo projekte „Gyventojų perspėjimas ir informavimas naudojant viešųjų judriojo ryšio paslaugų teikėjų infrastruktūrą“, projekto Nr. VP2-3.1-IVPK-03-V-01-009“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 2013/8-1-32), kuriame konstatavo, kad Departamentas, vykdydamas Pirkimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų Įstatymo 3 str. 1 d. ir 24 str. 7 d. nuostatas, nes patikslinęs pasiūlymų pateikimo terminą, nepatikslino skelbimo apie Pirkimą ir tuo pagrindu pasiūlė IVPK sumažinti Projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi, t. y. 297 415, 70 litų (b. l. 13-15).
Išnagrinėjęs CPVA pateiktą informaciją apie nustatytą pažeidimą, IVPK direktorius 2014-02-07 priėmė įsakymą Nr. T-18 „Dėl Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. T-17 „Dėl finansavimo skyrimo projektui pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems" įgyvendinimo priemonę Nr. VP2-3.1-IVPK-03-V „Intelektualios valdymo sistemos" pakeitimo", kuriuo įgyvendino CPVA įsakyme Nr. 2013/8-1-32 pateiktą siūlymą ir sumažino Projekto finansavimo sumą iki 16 419 111, 35 litų (b. l. 9-11).
Šioje byloje turi būti sprendžiamas IVPK direktoriaus 2014-02-07 įsakymo Nr. T-18 pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.
Dėl materialinių teisės normų taikymo
Įsakyme konstatuota, kad pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, neužtikrino VPĮ 3 str. 1 d. nuostatų laikymosi ir pažeidė VPĮ 24 straipsnio 7 dalyje nurodytą reikalavimą, nes pratęsdamas pasiūlymų Pirkimui pateikimo terminą, nepatikslino skelbimuose pateiktos informacijos (nepaskelbė patikslinančių skelbimų).
Pareiškėjas sutinka, kad, vykdydamas Pirkimą, pažeidė VPĮ 24 str. 7 d., 3 str. 1 d. reikalavimus, tačiau vertina, kad padarytas pažeidimas yra formalus, nes, pareiškėjo nuomone, padarytas pažeidimas iš esmės neturėjo įtakos konkurso dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, o atsakovas neįrodė, kad skelbimo ES OL patikslinimo nepaskelbimas nepagrįstai suvaržė galimybę kuriam nors tiekėjui sudaryti viešojo pirkimo sutartį.
1996 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 (skelbimo apie Pirkimą paskelbimo metu, t. y. 2010-01-22, galiojusios VPĮ redakcijos, aktualios nuo 2009-08-04 iki 2010-03-01) 3 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai pirkimų principai, tarp kurių numatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (1 d.); pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (2 d.). Vadovaujantis VPĮ 7 straipsnio 1 dalimi, perkančioji organizacija (…) rengia ir tvirtina planuojamų vykdyti einamaisiais biudžetiniais metais viešųjų pirkimų planus ir kasmet, ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos, o šiuos planus patikslinusi, – nedelsdama, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir savo tinklalapyje, jei toks yra, skelbia tais metais planuojamų vykdyti viešųjų pirkimų suvestinę Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka ir nurodo perkančiosios organizacijos pavadinimą, adresą, kontaktinius duomenis, pirkimo objekto pavadinimą ir kodą, numatomą kiekį ar apimtį (jeigu įmanoma), numatomą pirkimo pradžią, pirkimo būdą ir ketinamos sudaryti pirkimo sutarties trukmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pirkimas prasideda, kai Viešųjų pirkimų tarnyba gauna perkančiosios organizacijos pateiktą skelbimą apie pirkimą (…). Pagal VPĮ 7 straipsnio 3 dalies nuostatas, pirkimas (ar atskiros dalies pirkimas) pasibaigia, kai: 1) sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas; 2) atmetamos visos paraiškos ar pasiūlymai; 3) nutraukiamos pirkimo procedūros; 4) per nustatytą terminą nepateikiama nė viena paraiška ar pasiūlymas; 5) pasibaigia pasiūlymų galiojimo laikas ir pirkimo sutartis nesudaroma dėl priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų; 6) visi tiekėjai atsiima pasiūlymus ar atsisako sudaryti pirkimo sutartį. VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skelbimai (išankstiniai skelbimai apie numatomus pirkimus, skelbimai apie pirkimus, skelbimai apie pirkimo sutarties sudarymą, skelbimai apie projekto konkurso rezultatus) spausdinami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ bei skelbiami Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Skelbimas apie iš anksto numatomus pirkimus gali būti skelbiamas perkančiosios organizacijos tinklalapyje specialiai tam skirtoje dalyje (toliau – “pirkėjo profilis”). Šis skelbimas dalyje “pirkėjo profilis” gali būti skelbiamas tik išsiuntus Europos Bendrijų Komisijai pranešimą apie ketinimą jį skelbti tokia forma. Dalyje “pirkėjo profilis” paskelbtame skelbime turi būti nurodyta pranešimo išsiuntimo Europos Komisijai data. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visus skelbimus, skirtus spausdinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose leidiniuose ir skelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, perkančioji organizacija pateikia Viešųjų pirkimų tarnybai. Viešųjų pirkimų tarnyba šio įstatymo reikalavimus atitinkančius skelbimus privalo per 3 darbo dienas išsiųsti spausdinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose leidiniuose ir paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos diena yra pirkimo išankstinio paskelbimo ar pirkimo paskelbimo data. VPĮ 24 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Vadovaujantis VPĮ 27 str. 5 dalimi, tuo atveju, kai tikslinama paskelbta informacija, perkančioji organizacija privalo atitinkamai patikslinti skelbimą ir prireikus pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiam terminui, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į patikslinimus.
Nustatyta, kad pareiškėjas, vadovaudamasis VPĮ 23 str. 3 d. nuostatomis, skelbimą apie Pirkimą 2010 m. sausio 22 d. išsiuntė VPT, ir, atsižvelgiant į tai, kad vykdytas tarptautinis pirkimas, skelbimas apie Pirkimą buvo išspausdintas ir Europos Sąjungos oficialiame leidinyje, kuriame nurodyta, kad tiekėjai pasiūlymus turi pateikti iki 2010 m. kovo 15 d., t. y. per 52 dienas nuo skelbimo išsiuntimo iš VPT dienos (b. l. 71-76). Skelbimo, išspausdinto Europos Sąjungos oficialiame leidinyje, VI.3) p. buvo pateikta informacija, kad Pirkimo dokumentai skelbiami CVPIS ir perkančiosios organizacijos interneto svetainėje adresu http://www.vpgt.lt/ skiltyje "Viešieji pirkimai", t. y. visi potencialūs tiekėjai buvo informuoti, kad Pirkimo dokumentai bus skelbiami CVPIS ir Projekto vykdytojo internetinėje svetainėje. Vykstant konkursui, prie Pirkimo prisijungę dalyviai pareiškėjo 2010 m. kovo 9 d. raštu Nr. 9.4- 628(5.2) buvo informuoti ir šis raštas patalpintas CVPIS, kad pasiūlymų pateikimo terminas pratęsiamas iki 2010 m. kovo 22 d., o 2013 m. kovo 16 d. raštu Nr. 9.4-725(5.2) pareiškėjas informavo visus konkurso dalyvius (šio rašto nepridėjo CVPIS sistemoje), kad pasiūlymų pateikimo terminas yra 2010 m. kovo 29 d. (b. l. 69, 70). Taip pat nustatyta, kad Pirkimo sąlygų 50 punkte buvo numatyta, jog tuo atveju, kai tikslinama paskelbta informacija, perkančioji organizacija atitinkamai patikslina skelbimą (b. l. 36-38, 84-90). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, patikslinęs pasiūlymų pateikimo terminą, 2010-01-22 skelbime apie Pirkimą pateiktos informacijos nepatikslino, t. y. nepaskelbė patikslinančių skelbimų.
LAT 2009 m. liepos 29 d Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. A-3 konstatuota, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Dėl to negalimi atvejai, kad nustatytasis viešųjų pirkimų principo pažeidimas būtų kvalifikuotas kaip neesminis, kartu pripažįstant, kad perkančiosios organizacijos veiksmai yra teisėti. Lietuvos A. T. praktikoje taip pat yra pažymėta, kad vienas iš skaidrumo viešuosiuose pirkimuose principo turinio elementų yra perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų teisės normų bei savo paskelbto viešojo pirkimo dokumentų sąlygų laikymasis. Priešingi perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidžia skaidrumo principą, nes perkančioji organizacija nesilaiko pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis savo pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų, nors tiekėjai turėjo teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo. Skaidraus viešojo pirkimo siekimas nėra savitikslis, jis padeda siekti kitų tikslų, visų pirma - tiekėjų lygiateisiškumo. Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo remiantis užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija. Tik nuoseklus ir tikslus pirkimo sąlygų reikalavimų laikymasis ir vienodas jų nuostatų traktavimas visų be išimties tiekėjų atžvilgiu gali užtikrinti paskelbto konkurso skaidrumą ir galimybę objektyviai nustatyti konkurso laimėtoją (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2004; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009).
Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad skaidrumo principo, išplaukiančio iš tiekėjų lygiateisiškumo principo, pagrindinis tikslas - garantuoti, kad bus pašalinta perkančiosios organizacijos protegavimo ir savavališkų veiksmų grėsmė (Europos B. T. Teismo 2004 m. balandžio 9 d. Sprendimas; Komisija/CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink 2004, p. 1-3801).
Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad CPVA pati pripažino, jog šiuo atveju buvo padarytas tik formalus VPĮ nuostatų pažeidimas. Teismas pažymi, kad CPVA įsakyme Nr. 2013/8-1-32 nurodytas teiginys, jog „tiekėjams, kurie susipažintų su informacija apie paskelbtą Pirkimą likus 14 dienų iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos (iki 2010 m. kovo 29 d.) manytina, būtų sudėtinga parengti tinkamą pasiūlymą“, savaime nereiškia, kad CPVA pripažino, jog nagrinėjamu atveju buvo padarytas tik formalus VPĮ nuostatų pažeidimas, neturėjęs įtakos Pirkimo rezultatams (b. l. 13-15). Pabrėžtina, kad CPVA yra institucija, kuriai priskirta pažeidimų tyrimų funkcija, todėl nustatydama dėl padaryto pažeidimo netinkamų finansuoti išlaidų dydį, ji turi atsižvelgti į pažeidimo pobūdį, sunkumą ir proporcingumo principą, kaip tai numatoma Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr.1K-173. Nagrinėjamu atveju CPVA, nustatydama netinkamų finansuoti išlaidų dydį, įvertino aplinkybę, jog tiekėjams, kurie susipažintų su informacija apie paskelbtą Pirkimą likus 14 d. iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos (iki 2010 m. kovo 29 d.), būtų sudėtinga (atsižvelgiant į tai, kad pradinis pasiūlymų pateikimo terminas buvo 52 dienos) parengti pasiūlymą. Taigi, CPVA nepripažįsta ir neteigia, jog tokie tiekėjai apskritai negalėtų parengti pasiūlymo, o aplinkybė, kad tiekėjai, sužinoję apie Pirkimą, likus 14 dienų iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, nebūtų rengę pasiūlymo, savaime nereiškia, jog pareiškėjas turi teisę nepranešti potencialiems tiekėjams apie pasikeitusį pasiūlymų pateikimo terminą. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai nurodo, kad VPT, 2010 m. gegužės 21 d. rašte Nr. 4S-1888 konstatavusi, jog pratęsiant pasiūlymų pateikimo terminą nebuvo patikslintas skelbimas apie Pirkimą ir neprieštaraudama tolimesnių Pirkimo procedūrų vykdymui, patvirtino, jog šiuo atveju vykdant Pirkimą VPĮ reikalavimai buvo pažeisti tik formaliai, nes, priešingu atveju, pareiškėjo teigimu, pirkimo procedūros būtų pripažintinos neteisėtomis ir jų nebūtų leidžiama toliau vykdyti. Teismas, pasisakydamas dėl pastarojo pareiškėjo teiginio, pažymi, kad VPT 2010 m. gegužės 21 d. rašte Nr. 4S-1888, be kita ko, pažymėta, jog pareiškėjui Pirkimo procedūras leidžiama tęsti dėl to, kad "pirkimui pateikti 3 tiekėjų pasiūlymai ir jau yra atplėšti vokai su tiekėjų techniniais pasiūlymais ir pradėta pasiūlymų vertinimo procedūra", t. y. šiame etape įpareigojimas nutraukti Pirkimo procedūras nebūtų proporcinga priemonė, ir tuo pagrindu pareiškėjui pasiūlė vykdant būsimus pirkimus nurodytų pažeidimų nedaryti, t. y. "atkreipti dėmesį į Tarnybos pastabas bei vadovautis Įstatymo reikalavimais, ypatingą dėmesį skiriant kvalifikuotam pirkimo dokumentą rengimui ir procedūrų vykdymui" (b. l. 36-38).
Ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, teismo vertinimu, patvirtina, jog nepaskelbus patikslintų skelbimų apie Pirkimą, buvo pažeisti VPĮ 24 straipsnio 7 dalies reikalavimai, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, ir VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principai, nes Europos Sąjungos oficialiame leidinyje nepateikiant aktualių paskelbtos informacijos pakeitimų dėl pasiūlymų pateikimo Pirkimui termino pabaigos, galimai buvo suklaidinti ir dėl to Pirkime nedalyvavo potencialus tiekėjai. Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai Pirkimo vykdymo metu vieniems tiekėjams buvo suteikta daugiau informacijos, nei kitiems. Tiekėjai, kurie su skelbime apie Pirkimą nurodyta informacija susipažino iki 2010 m. kovo 15 d., turėjo galimybę žinoti tiek apie pirmąjį, tiek apie antrąjį pasiūlymų pateikimo termino pratęsimą. Tačiau tiekėjai, kurie būtų (jei būtų turėję tokią galimybę) susipažinę su skelbime apie Pirkimą pateikta informacija po 2010 m. kovo 15 d., nebūtų turėję informacijos apie pasiūlymų pateikimo termino pratęsimus, nes skelbimas apie Pirkimą Europos Sąjungos oficialiame leidinyje baigė galioti pirminiame skelbime apie Pirkimą nustatytu pasiūlymų pateikimo termino laiku, t. y. 2010 m. kovo 15 d. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo veiksmai vienų tiekėjų (dalyvių) padėtį pakeitė kitų tiekėjų (potencialių dalyvių) nenaudai. Teismas pažymi, kad VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nurodytas pirkimų tikslas - sudaryti pirkimo sutartis, leidžiančias įsigyti perkančiosioms organizacijoms ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas - gali būti pasiektas tik laikantis esminių viešųjų pirkimų principų, kurie įtvirtinti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje, t. y. lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. VPĮ nustatytų principų perkančioji organizacija privalo laikytis visų pirkimo procedūrų metu. Viešųjų pirkimų principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu VPĮ nustatytu pagrindu. Atsižvelgiant į VPĮ 3 straipsnio 1 dalies turinį, VPĮ 27 str. 5 d. nustatytas reikalavimas nėra savitikslis, o kartu su VPĮ 7 str. 3 d. ir 23 str. yra nustatytas tam, kad tiekėjams būtų sudarytos teisinės prielaidos pagrįstai tikėtis, jog tiekėjai turės galimybę gauti informaciją apie rengiamus viešuosius pirkimus iš nustatytų informacijos šaltinių.
Dėl CPVA atliktos Pirkimo pažeidimo tyrimo procedūros
Pareiškėjas teigia, kad CPVA, 2011 m. lapkričio 30 d. atlikusi Pirkimo pažeidimo tyrimą, pažeidė Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių 64 punkte nustatytus pažeidimo tyrimo terminus, o 2013-12-20 įsakymu Nr. 2013/8-1-32 atnaujinusi 2011 m. lapkričio 30 d. atliktą Pirkimo pažeidimo tyrimą, pažeidė Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 271 punkto reikalavimus, kadangi šiuo atveju nebuvo nustatyta jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti pažeidimo tyrimą.
Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (toliau – ir Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo taisyklės), nustato institucijų, dalyvaujančių įgyvendinant Lietuvos Respublikos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, atsakomybes, funkcijas ir teises. Šiuo teisės aktu įgyvendinančiajai institucijai (šiuo atveju - CPVA) vienos iš priskirtų funkcijų yra: gavus sprendimą dėl finansavimo projektui skyrimo, organizuoti sutarčių sudarymą su pareiškėjais, jeigu projektų finansavimo sąlygų apraše nustatyta, kad sudaromos trišalės sutartys, prižiūrėti sutarčių nuostatų laikymąsi (10.2.7. punktas); įsitikinti ir patvirtinti, kad pagal sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos bei paslaugos suteiktos ir, kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų (10.3. punktas); tikrinti projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus, nustatyti mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir deklaruoti, rengti ir teikti atitinkamai institucijai paraiškas asignavimų valdytojui dėl lėšų išmokėjimo projekto vykdytojui (10.3.1. punktas); atlikti pažeidimų tyrimus, nustatyti pažeidimus, priimti sprendimus dėl nustatytų pažeidimų ir teisės aktų nustatyta tvarka pranešti apie juos atitinkamoms institucijoms (10.3.5. punktas).
Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų 2007 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1443, 193 punkte nurodyta, kad pažeidimus įtarti gali kiekvienas ES struktūrinę paramą administruojančios institucijos darbuotojas, vykdydamas projektų administravimo ir finansavimo sutarčių priežiūros, kontrolės arba audito veiklas. Pagal šių taisyklių 194 punkto nuostatas, ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, vadovaujančioji ir tvirtinančioji institucijos, įtarusios pažeidimą ir (ar) gavusios informacijos apie įtariamus pažeidimus iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, Europos Komisijos, Europos audito rūmų, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir trečiųjų šalių, šią informaciją persiunčia įgyvendinančiajai institucijai, o 195 punkte nurodyta, kad įtariamus pažeidimus tiria ir nustato įgyvendinančioji institucija, vadovaudamasi Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų 2008 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1225, nuostatomis.
Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų 2008 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1225, 62 punkte nurodyta, kad pažeidimus įtarti gali kiekvienas institucijos, atsakingos už strategijos ir veiksmų programų įgyvendinimą, darbuotojas pagal kompetenciją, 62.1-62.7 punktuose nurodytais atvejais (tikrindamas mokėjimo prašymus ir kartu su jais pateiktus išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentus, projekto įgyvendinimo ataskaitas, paraiškas asignavimų valdytojui (62.1.p.); projekto vykdytojui atsisakius pateikti prašomą informaciją arba pateikus neišsamią informaciją apie projektą ar jo įgyvendinimo eigą (62.2.p.); atlikdamas projektų patikras vietose (62.3.p.);atlikdamas auditą (62.4.p.); gavęs informaciją iš trečiųjų šalių (62.5.p.); pastebėjęs atitinkamą informaciją visuomenės informavimo priemonėse (spaudoje, televizijos ar radijo laidose, internete ir panašiai) (62.6.p.); kitais atvejais (62.7.p.)). Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių 63 punkte nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija, įtarusi pažeidimą ir (ar) gavusi informacijos apie įtariamą pažeidimą iš koordinuojančiosios, vadovaujančiosios, tvirtinančiosios, mokėjimus atliekančiosios, audito institucijų, ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos: 63.1. šią informaciją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jos gavimo įgyvendinančiojoje institucijoje dienos, vadovaudamasi Metodinėmis pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijomis, kurios tvirtinamos finansų ministro įsakymu, registruoja įtariamų pažeidimų registravimo žurnale pagal Finansų ministerijos patvirtintą įtariamų pažeidimų registravimo žurnalo pavyzdinę formą; 63.2. įvertina įtariamo pažeidimo pobūdį ir sprendžia, ar reikia stabdyti projekto vykdytojo pateiktų mokėjimo prašymų nagrinėjimą ir (ar) siūlyti ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai išmokėti arba išmokėti su įtariamu pažeidimu nesusijusią lėšų dalį (išskyrus galutinį mokėjimo prašymą), jeigu įtariamas pažeidimas susijęs su projekto išlaidomis, kurioms apmokėti projekto vykdytojas yra pateikęs mokėjimo prašymus įgyvendinančiajai institucijai, ir (arba) pagal kompetenciją siūlo ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai imtis veiksmų dėl paramos lėšų išmokėjimo sustabdymo SFMIS arba, jeigu yra įgaliota ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos, imasi veiksmų dėl paramos lėšų išmokėjimo sustabdymo SFMIS, kol bus užbaigtas pažeidimo tyrimas; 63.3. ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pažeidimo įtarimo ir (ar) informacijos apie įtariamą pažeidimą gavimo dienos, vadovaudamasi Metodinėmis pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijomis, kurios tvirtinamos finansų ministro įsakymu, atlieka papildomą projekto vykdytojo dokumentų patikrinimą ir (ar) patikrą vietoje ar kitus veiksmus, būtinus pažeidimui ištirti. Įgyvendinančioji institucija, atlikdama pažeidimo tyrimą, gali kreiptis ir į kitas atsakingas institucijas prašydama pateikti paaiškinimus apie įtariamo pažeidimo aplinkybes ir informaciją, susijusią su atliekamu pažeidimo tyrimu; 63.4. nustačiusi pažeidimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas informaciją apie pažeidimo tyrimo eigą ir rezultatus registruoja SFMIS. Jeigu atlikusi tyrimą įgyvendinančioji institucija pažeidimo nenustato, minėtą informaciją ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pažeidimo tyrimo pabaigos registruoja įtariamų pažeidimų registravimo žurnale; 63.5. nustačiusi pažeidimą, susijusį su viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimais, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas informuoja apie jį Viešųjų pirkimų tarnybą, pateikdama informaciją, kokių veiksmų dėl šio pažeidimo imtasi. Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių 64 punkte nurodyta, jog įgyvendinančioji institucija pažeidimo tyrimą turi atlikti ir nustatyti pažeidimą (ar pripažinti, kad jo nėra) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pažeidimo įtarimo ir (ar) informacijos apie įtariamą pažeidimą gavimo dienos. Tais atvejais, kai dėl įtariamo pažeidimo reikia kompetentingos institucijos išvados arba papildomos informacijos iš projekto vykdytojo ir (ar) kitų institucijų ar įstaigų, pažeidimo tyrimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki 60 darbo dienų įgyvendinančiosios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu, kuriame taip pat turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių pratęsiamas pažeidimo tyrimas.
Taigi, vadovaujantis aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatomis, įtariamo pažeidimo tyrimo pradžia siejama su informacijos apie įtariamą pažeidimą gavimo momentu. Pažeidimo tyrimas dėl projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygų nesilaikymo yra pradedamas tik tuomet, kai tenkinamos šios dvi esminės sąlygos: 1) projekto vykdytojas pažeidė Europos Sąjungos ar nacionalinius teisės aktus; 2) projekto vykdytojas prašo apmokėti arba projekto vykdytojui yra apmokėtos su pažeidimu susijusios išlaidos. Funkcijas, nurodytas Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo taisyklių 10.3 punkte, t. y. nustatyti projekto vykdytojo mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą, CPVA gali atlikti tik po Projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo ir esant pateiktam su tokios sutarties vykdymu susijusiam mokėjimo prašymui. Pažeidimus įtarti gali kiekvienas institucijos, atsakingos už strategijos ir veiksmų programų įgyvendinimą, darbuotojas pagal kompetenciją.
Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju pažeidimo tyrimą CPVA privalėjo pradėti nuo VPT 2010 m. gegužės 21 d. rašto Nr. 4S-1888 gavimo dienos ir jį atlikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų, bet ne ilgiau kaip per 60 darbo dienų esant įgalioto asmens sprendimui pratęsti pažeidimo tyrimą.
Šiuo atveju nustatyta, kad Projekto „Gyventojų perspėjimas ir informavimas naudojant viešųjų judriojo ryšio paslaugų teikėjų infrastruktūrą", projekto Nr. VP2-3.1-IVPK-03-V-01-009 finansavimo ir administravimo sutartis tarp CPVA, pareiškėjo ir IVPK buvo pasirašyta 2011 m. vasario 24 d. (b. l. 9-11). Išlaidos, susijusios su pareiškėjo įvykdytu Pirkimu, pirmą kartą buvo prašytos apmokėti kartu su 2011 m. rugpjūčio 3 d. mokėjimo prašymu Nr. 2 (toliau – ir 2011-08-03 Mokėjimo prašymas), kurį nagrinėjant buvo užregistruotas įtarimas dėl pažeidimo ir laikotarpiu nuo 2011-08-31 iki 2011-11-30 CPVA atliko pažeidimo tyrimą dėl pareiškėjo įgyvendinamo Projekto (b. l. 39-40, 41-42, 43, 44, 45, 46-49). Minėtas pažeidimo tyrimas buvo baigtas CPVA 2011 m. lapkričio 30 d. priėmus pažeidimo tyrimo išvadą, kuria konstatuota, kad pažeidimas nebuvo padarytas (b. l. 46-49). Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnybos raštas Nr. 4S-1888, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, jog perkančioji organizacija, atlikdama pirkimo procedūras, nesilaikė VPĮ 27 str. 5 d. ir pirkimo dokumentų 50 punkto nuostatų, nes tiekėjams (2010-03-09 raštu Nr. 9.4-682(5.2.) ir 2010-03-16 raštu Nr. 9.4-725(5.2.)) pranešusi, kad nukeliami pasiūlymų pateikimo terminai, apie naujus pasiūlymų pateikimo terminus nepaskelbė patikslindama skelbimą apie pirkimą, CPVA buvo gautas 2010 m. gegužės 21 d., t. y. dar iki Projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo dienos, todėl CPVA neturėjo teisinio pagrindo pradėti pažeidimo tyrimą dėl Projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygų nesilaikymo VPT pateiktos informacijos pagrindu (b. l. 36-38). CPVA 2013-10-23 gavo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2013 m. spalio 23 d. raštą Nr. S-(80-2741)-2416, kuriuo buvo pateikti tarpiniai audito rezultatai, t. y. pateikti pastebėjimai ir rekomendacijos dėl pareiškėjo įvykdyto Pirkimo, tarp jų – ir pastabos dėl su Pirkimu susijusių patikslintų skelbimų nepaskelbimo (b. l. 56-62). CPVA, įvertinusi VK pateiktus pastebėjimus dėl Pirkimo, nusprendė, kad yra pagrindas pradėti pažeidimo tyrimą ir, atsižvelgdama į tai, kad VK pateikti pastebėjimai buvo susiję su Pirkimu, dėl kurio 2011-08-31 - 2011-11-30 laikotarpiu buvo atliktas pažeidimo tyrimas, nepažeisdama Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių 63.1 punkte nurodyto 5 d. d. termino 2013 m. spalio 30 d. atnaujino pažeidimo tyrimą dėl pareiškėjo atlikto Pirkimo (b. l. 29-33, 91-92). Taigi, šiuo atveju kompetentingas CPVA darbuotojas, pagal kompetenciją tikrinęs VK pateiktas pastabas ir rekomendacijas, nusprendė atnaujinti pažeidimo tyrimą ne VPT rašte pateiktos informacijos pagrindu, tačiau dėl VK rašte Nr. S-(80-2741)-2416 nurodytų Pirkimo vykdymo aspektų. Pažymėtina, kad 2011-08-31 - 2011-11-30 laikotarpiu atlikto pažeidimo tyrimo metu nebuvo nagrinėti aspektai dėl su Pirkimu susijusių patikslintų skelbimų nepaskelbimo ir šie aspektai buvo nagrinėjami tik atnaujinto pažeidimo tyrimo pagal VK pateiktas pastabas metu.
Vadovaujantis Projekto finansavimo ir administravimo sutarties specialiųjų sąlygų 5.3 punktu ir Projektų pirkimų, vykdomų pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto CPVA direktoriaus 2008 m. spalio 31d. įsakymu Nr. 2008/8- 153 (galiojusio 2011-08-03 Mokėjimo prašymo teikimo momentu) 28 punktu, pareiškėjas Pirkimo įvertinimui atlikti turėjo pateikti šių dokumentų kopijas: paskelbtus (tiekėjams pateiktus) pirkimo dokumentus; tiekėjams siųstų pirkimo dokumentų paaiškinimus ir patikslinimus, jei tokių buvo; viešojo pirkimo-pardavimo sutartį ir jos pakeitimus; laimėtojo pasiūlymą; prašymus tiekėjams paaiškinti pasiūlymus, jei tokių buvo; VPT teikiamą pirkimo procedūrų ataskaitą; tiekėjų skundus/pretenzijas, jei tokių buvo, ir atsakymus į juos; VPT išvadas, jei tokių buvo. Nustatyta, kad pareiškėjas kartu su 2011-08-03 Mokėjimo prašymu nepateikė CPVA dviejų su Pirkimo vykdymu susijusių dokumentų - 2010 m. kovo 9 d. rašto Nr. 9.4-628(5.2) ir 2010 m kovo 16 d. rašto Nr. 9.4-725(5.2), kurie buvo teikti Pirkime dalyvavusiems dalyviams, todėl CPVA 2013 m. lapkričio 13 d. el. paštu kreipėsi į pareiškėją dėl paaiškinimų pateikimo (b. l. 63-64). CPVA direktorius, vadovaudamasis Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių 64 punktu, numatančiu, kad tais atvejais, kai dėl įtariamo pažeidimo reikia papildomos informacijos iš projekto vykdytojo, pažeidimo tyrimo terminas gali būti pratęstas, pratęsė pažeidimo tyrimo terminą iki 2013 m. gruodžio 10 d. (b. l. 29-33). Pareiškėjui 2013 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 9.4-2611(10.18) ir 2013 m. lapkričio 28 d. el. paštu pateikus paaiškinimus bei trūkstamus dokumentus, t. y. 2010 m. kovo 9 d. raštą Nr. 628(5.2) ir 2010 m. kovo 16 d. raštą Nr. 9.4-725(5.2), pažeidimo tyrimas buvo baigtas CPVA direktoriui 2013-12-20 priėmus įsakymą Nr. 2013/8-1-32 (b. l. 65-70, 71-76, 78-80). Taigi, CPVA pažeidimo tyrimą atliko per 28 d. d., t. y. nepažeisdama Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių 64 punkte nurodytų terminų.
Pareiškėjo teiginys, kad CPVA neteisėtai atnaujino 2011 m. lapkričio 30 d. atliktą pažeidimo tyrimą, nes faktas, kad nebuvo patikslintas skelbimas apie Pirkimą, CPVA buvo žinomas dar 2010 metais iš VPT 2010 m. gegužės 21d. rašto Nr. 4S-1888, todėl jis negali būti traktuojamas kaip nauja aplinkybė ir nesudaro pagrindo atnaujinti pažeidimo tyrimą, yra nepagrįstas.
Pagal Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr.1K-173, 271 punktą, ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 1981 punktu, pateikus prašymą įgyvendinančiai institucijai įvertinti paaiškėjusias naujas aplinkybes, ar paaiškėjus kitoms naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo nagrinėtos pažeidimo tyrimo metu, pažeidimo tyrimas yra atnaujinamas.
Minėta, kad Valstybės kontrolė atliko 2012 m. valstybinio finansinio (teisėtumo) auditą, kurio metu patikrino pareiškėjo įvykdytą Pirkimą ir nustatė, kad pareiškėjas du kartus pratęsė pasiūlymų pateikimo terminą, tačiau nei vienu atveju nebuvo tikslinamas skelbimas apie Pirkimą (b. l. 56-59). CPVA, atsižvelgdama į Valstybės kontrolės atlikto 2012 m. valstybinio finansinio audito išvadas ir į tai, kad 2011 m. lapkričio 30 d. buvo atliktas pažeidimo tyrimas dėl to paties Pirkimo, atnaujino pažeidimo tyrimą ir jį atlikusi 2013 m. gruodžio 20 d. priėmė įsakymą Nr. 2013/8-1-32 (b. l. 13-15, 71-76). Teismas pažymi, kad ministerijos ir (ar) valstybės institucijos funkcijos yra apibrėžtos Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo taisyklių III skyriuje, o VK, kaip audito institucijos, funkcijos apibrėžtos šių taisyklių X skyriuje, kuriame numatyta, kad audito institucija atlieka Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 62 straipsnyje nurodytas audito institucijos funkcijas. Taigi, pagal Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo taisykles, VK nėra ministerija ir (ar) valstybės institucija, todėl šios institucijos nustatyti pastebėjimai nėra vertinami kaip paaiškėjusi nauja aplinkybė, kaip tai numatyta Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 271 punkte bei Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 1981 punkte. Be to, nustatyta, kad 2011 m. CPVA atlikto pažeidimo tyrimo metu nebuvo nagrinėti aspektai dėl su Pirkimu susijusių patikslintų skelbimų nepaskelbimo. Todėl CPVA, atsižvelgdama į Valstybės kontrolės atlikto išvadas, pagrįstai atnaujino pažeidimo tyrimą.
Sisteminė procesinių teisės normų nuostatų analizė ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, teismo vertinimu, sudaro pagrindą teigti, kad CPVA, atlikdama pažeidimo tyrimą, procesinių teisės normų reikalavimų nepažeidė.
Dėl finansinių pataisų taikymo
Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad CPVA ir IVPK, priimdamas sprendimą dėl finansinių korekcijų taikymo, neatsižvelgė į tai, kad pagal Europos Komisijos parengtų Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairių COCOF 07/0037/03-ES 12 punktą, yra būtina atsižvelgti į pastabą, kurioje nurodyta, kad tuo atveju, jei pažeidimas yra tik formalus ir neturi galimo finansinio poveikio, nebus taikoma jokia pataisa.
Minėta, kad pagal Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų 2008 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1225, 63.3 punktą, įgyvendinančioji institucija, atlikdama pažeidimo tyrimą, turi vadovautis Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijomis, kurių 4 punkte nurodyta, kad pažeidimų tyrimo ir nustatymo tikslas - laiku nustatyti ir ištaisyti pažeidimą, siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos biudžeto finansinius interesus.
Europos Komisijos parengtose Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairėse (2007 m. lapkričio 29 d. galutinė redakcija, COCOF 07/0037/03'ES) numatyta, kad finansinių korekcijų tikslas - atstatyti situaciją, kurioje visos deklaruotos išlaidos atitiktų taikomas nacionalines ir bendrijos taisykles. Gairės numato, kad įprastai korekcija yra lygi nepagrįstai tinkamomis išlaidomis pripažintų išlaidų sumai, jei ją galima identifikuoti. Tik tais atvejais, kai (1) šios sumos identifikuoti neįmanoma arba (2) visų išlaidų sumažinimas yra neproporcingas, korekcijos nustatomos taikant ekstrapoliacijos arba vienodo dydžio normos metodus. Gairių prieduose pateiktose lentelėse pateikiamos vienodo dydžio normos, kurios turėtų būti taikomos ir tais atvejais, kai neproporcinga netinkamomis finansuoti pripažinti visas su pažeidimu susijusias išlaidas (pvz. visa pirkimo sutarties vertė). Taigi, pritaikius Gairių lentelėse nustatytą rekomenduojamą vienodo dydžio normą, užtikrinamas proporcingumo principo laikymasis.
Pažymėtina, kad IVPK pareiškėjo nurodomo sprendimo dėl finansinių pataisų taikymo ir netinkamų finansuoti išlaidų dydžio nustatymo nėra priėmusi. Kaip minėta aukščiau, įgyvendinančioms institucijoms (šiuo atveju - CPVA) teisės aktais priskirta funkcija atlikti pažeidimo tyrimą, t. y. nustatyti pažeidimą ar pripažinti, kad jo nėra, bei nustatyti tinkamas/netinkamas finansuoti išlaidas, o IVPK atlieka tarpinės institucijos (ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos) vaidmenį, kuriai nėra priskirta funkcija tirti pažeidimus ar nustatyti netinkamų finansuoti išlaidų dydį. Vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punktu, ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, gavusios įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo, nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo jo gavimo dienos, išnagrinėja jį ir nekeisdamos nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdamos į sprendime dėl pažeidimo įgyvendinančiosios institucijos pateiktą pasiūlymą, priima vieną iš šiame punkte nurodytų sprendimų. Taigi IVPK, priimdama ginčijamą Įsakymą, neturėjo teisės keisti pažeidimo apimties ar netinkamos finansuoti išlaidų sumos.
CPVA, atlikusi pažeidimo tyrimą, 2013 m. gruodžio 20 d. priėmė įsakymą Nr. 2013/8-1-32, kuriame konstatavo, jog Departamentas, vykdydamas Pirkimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų Įstatymo 3 str. 1 d. ir 24 str. 7 d. nuostatas, ir tuo pagrindu pasiūlė IVPK sumažinti Projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi, t. y. 297 415, 70 litų (b. l. 13-15). Taigi, CPVA priėmė pareiškėjui neigiamas teisines pasekmes sukeliantį sprendimą. Apie CPVA 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 2013/8-1-32 priėmimą ir jo apskundimo tvarką pareiškėjas buvo informuotas CPVA 2014 m. sausio 17 d. raštu Nr. 2014/2-457 ir pakartotinai 2014 m. vasario 18 d. raštu Nr. 2014/2-1313, tačiau jis per nustatytą terminą Įsakymo Nr. 2013/8-1-32 pagrįstumo ir teisėtumo neginčijo (b. l. 12, 16-17).
Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodoma Gairių 12 punkte nurodyta pastaba (jei pažeidimas formalus ir neturi galimo finansinio poveikio, nebus taikoma jokia pataisa) šiuo atveju negali būti taikoma, nes, kaip jau buvo minėta aukščiau, pareiškėjo padarytas pažeidimas nėra formalus ir turi finansinį poveikį. Nustatyta, kad CPVA, atsižvelgdama į pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį, t. y. į tai, kad pasiūlymų pateikimo terminas buvo nustatytas ilgesnis, nei nustato VPĮ, į tai, kad dalis informacijos apie pasiūlymų pateikimo terminą nors ir ne pagal VPĮ nustatytą procedūrą, tačiau buvo pateikta viešai, taip pat į tai, kad užsienio tiekėjams gavus informaciją apie Pirkimą po 2010 m. kovo 15 d. būtų likęs tik 14 d. terminas pasiūlymui parengti, įsakyme Nr. 2013/8-1-32 nustatė mažiausią galimą tokiuose pažeidimuose taikomą vienodo dydžio normą, t. y. 2 proc. (b. l. 13-15).
Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad CPVA tinkamai pritaikė 2 proc. vienodo dydžio normą, pagrįstai tinkamomis finansuoti pagal Pirkimo sutartį nepripažino 297 415, 70 Lt ir tokiu būdu užtikrino, kad Europos Komisijai deklaruotos išlaidos atitiktų taikomas nacionalines ir bendrijos taisykles.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas teisines ir faktines aplinkybes, konstatuotina, kad Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014-02-07 įsakymas Nr. T-18 „Dėl Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. T-17 „Dėl finansavimo skyrimo projektui pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems" įgyvendinimo priemonę Nr. VP2-3.1-IVPK-03-V „Intelektualios valdymo sistemos" pakeitimo", yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 127 str.,
n u s p r e n d ė:
Pareiškėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Marius Bajoras
Rytis Krasauskas
Mefodija Povilaitienė