Civilinė byla Nr. e2A-146-945/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02781-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 3.3.1.18.1
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 6 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. H. F. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7549-285/2019 pagal ieškovės 138-tosios butų savininkų bendrijos ieškinį atsakovui S. H. F. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 411,14 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė administruoja pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šiame pastate atsakovas nuosavybės teise valdo butą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė teikė bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo, nuolatinės techninės priežiūros, valymo ir kitas paslaugas. Atsakovas naudojosi paslaugomis, tačiau tinkamai už jas neatsiskaito, dėl ko už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. susidarė 411,14 Eur skola.
2. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovė pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo 12 ir 13 punktų reikalavimus, nesudarė daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų aprašo, be kurio negalima nustatyti ir įvertinti pastato būklės, nustatyti priežiūrai reikalingų atlikti darbų ir apskaičiuoti rinkliavų bei mokesčių. Bendrijos pirmininkas E. M. išrinktas neteisėtai, nes nebuvo buto ar kitų patalpų (duomenys neskelbtini) savininku. Pagal bendrijos įstatų 33 punktą, valdybos, išrinktos 2015 m. rugsėjo 7 d., kadencija baigėsi 2018 m. rugsėjo 7 d., t. y. bendrija neturi nei pirmininko, nei valdybos. Ieškovė nepateikė ir savo buveinės detaliojo plano, dėl to neaišku, kodėl yra renkamas aplinkos priežiūros paslaugos mokestis. Į bylą nepateikti su samdomais darbuotojais sudarytos darbo sutartys, jų pareigybinės instrukcijos, darbo laiko apskaitos tvarka ir kiti dokumentai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo ieškovei 411,04 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (411,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 580 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą, taip pat priteisė iš atsakovo valstybei 6,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė teikia gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo, nuolatinės techninės priežiūros, valymo ir kitas paslaugas, todėl atsakovui, kuriam nuosavybės teise priklauso butas gyvenamajame name, tenka pareiga už paslaugas atsiskaityti. Ši prievolė kyla iš įstatymo ir jos nepaneigia aplinkybė, kad tarp šalių nėra sudaryta sutartis dėl paslaugų teikimo.
5. Atmesdamas atsakovo argumentą, kad jis neprivalo apmokėti išlaidų už namo aplinkos priežiūrą, nes prie namo nėra suformuotas žemės sklypas, teismas pažymėjo, jog Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklės, patvirtintos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 (iš dalies pakeistos vėlesniais Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimais) (toliau – Taisyklės) nustato pareigą tvarkytis ir palaikyti švarą įstatymų nustatyta tvarka priskirtose arba faktiškai naudojamose teritorijose. Jeigu teritorijų planavimo dokumentuose teritorija nėra apibrėžta (nurodyta), faktiškai naudojama teritorija laikoma teritorija iki gretimos teisės aktų nustatyta tvarka priskirtos ar faktiškai naudojamos teritorijos, bet ne daugiau kaip 50 metrų nuo pastatų išorinių atitvarų arba pagal savivaldybės nustatytas prižiūrimų teritorijų schemas. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra sudariusi sutartį su uždarąja akcine bendrove „Mano aplinka“, kuri tvarko ir palaiko švarą faktiškai naudojamoje teritorijoje prie gyvenamojo namo.
6. Teismas atmetė atsakovo samprotavimus, kad jam nekyla pareiga mokėti ieškovei, nes bendrosios dalinės nuosavybės dalis nėra nustatyta, nėra aišku, kokia konkreti bendrosios dalinės nuosavybės dalis priklauso atsakovui. Remdamasis VĮ Registrų centro išduotu butų (patalpų) sąrašu pastate, kurį pripažino oficialiu rašytiniu įrodymu, teismas nustatė, kad viso daugiabučio namo plotas yra 6 926,25 m2, naudingas plotas 5 802,92 m2, o atsakovo patalpos (buto) plotas – 44.64 m2. Ieškovės skaičiavimą, pagal kurį atsakovui tenkanti dalinės nuosavybės dalis apskaičiuota pagal atsakovo patalpos ploto ir pastato naudingojo ploto santykį, teismas pripažino pagrįstu.
7. Sutikdamas su atsakovo argumentais, kad bendroji nuosavybė nėra registruota viešajame registre, teismas sprendė, kad ši aplinkybė negali paneigti atsakovo pareigos savo nuosavybę išlaikyti ir prižiūrėti. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo, proporcingumo kriterijų, nes atsakovui priklausanti bendroji dalinė nuosavybė vis tiek turėtų būti išlaikoma, t. y. ją turėtų išlaikyti kiti bendraturčiai arba administratorius savo sąnaudomis.
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė duomenų, kodėl ieškovės pateikti mokesčių apskaičiavimai turėtų būti vertinami kaip neteisingi ar neteisėti, mokesčiai apskaičiuoti nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Atsakovui nepateikus duomenų, kad jis savo piniginę prievolę ieškovei yra įvykdęs visiškai ar iš dalies, teismas ieškinį patenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, nesivadovaujant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis), formaliai išnagrinėjus bylą.
1.2. Į bylą pateiktas bendrojo naudojimo objektų aprašas yra niekinis, kadangi jame nurodyti tik name esantys 119 butų, kurie yra asmeninė butų savininkų nuosavybė, ir jiems priskirti sandėliukai, tačiau nėra nei vieno bendro naudojimo objekto. Kadangi žemės sklypas nėra suformuotas, nenustatytos jo ribos, jis neturi kadastrinių duomenų, nėra galimybių apskaičiuoti prižiūrimo žemės ploto ir nustatyti atsakovui tenkančią bendro naudojimo žemės sklypo dalį.
1.3. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą, bendrijai draudžiama bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų ir kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose (ši nuostata įrašyta ir bendrijos įstatuose), tačiau teismas leido naudoti bendrijos lėšas bylinėjimosi tarp bendrijos nario ir bendrijos išlaidoms padengti. Remiantis bendrijos įstatų 33.7 punktu, ginčą dėl sąskaitų apmokėjimo buvo galima ir privaloma spręsti bendrijos ginčų komisijoje, tačiau bendrijos pirmininkas prieštaravo tam ir tuo pažeidė atsakovo teisę spręsti ginčą ne teismo keliu ir, pažeisdamas bendrijos įstatų 15.1 punktą, panaudojo bendrijos lėšas teisminiam ginčui su bendrijos nariu.
1.4. Ieškovės skaičiavimas, kai buto plotą padauginus iš skaičių be dimensijų gaunami eurai, yra netinkamas. Be to, skirtingai nei nurodo ieškovė, gyvenamojo namo naudingasis plotas yra ne 5 802,92 m2, bet 5 828,83 m2. Atsakovui tenkanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis apskaičiuotina atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingąjį plotą (44,64 m2) padalijus iš gyvenamojo namo naudingojo ploto (5 828,83 m2) ir sudaro 0,0076. Teismo nurodytas skaičiavimo būdas, kai atsakovo dalis apskaičiuojama namo naudingąjį plotą padalijus iš atsakovo buto ploto, yra akivaizdžiai netinkamas.
1.5. Suabsoliutinęs atsakovui tenkančią namo bendro naudojimo dalį, teismas be pagrindo pagal ją skaičiavo ir jam tenkančią teritorijos aplink namą dalį. Kadangi žemės sklypas namui nepriskirtas ir nežinomas jo plotas, neįmanoma apskaičiuoti bendros dalinės nuosavybės dalies. Valstybinė žemė panaudos teise valdoma savivaldybės, nesuformuoti prie namo esantys žemės sklypai yra savivaldybės prižiūrimi ir tvarkomi.
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodo, kad atsakovas neginčija aplinkybės, jog aplink ieškovės eksploatuojamą pastatą yra žemės sklypas, fakto, kad šis sklypas naudojamas pastate esančių butų savininkų poreikiams tenkinti, todėl prievolė išlaikyti ir prižiūrėti tokį žemės sklypą egzistuoja nepaisant to, jog sklypas nėra suformuotas. Atsakovo nurodoma nuostata, kad bendrijai draudžiama bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų ir kitiems tikslams, netaikytina bylose, kuriose nagrinėjamas ginčas nėra kilęs tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų, be to, joje įtvirtintas draudimas naudoti lėšas, o ne atlyginti kitos šalies išlaidas, jei jos teismo pripažįstamos pagrįstomis ir priteisiamos. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovas nepateikė duomenų, kodėl ieškovės pateikti apskaičiavimai turėtų būti vertinami kaip neteisingi ar neteisėti. Atsakovas turėjo teisę byloje reikšti priešieškinį dėl jo minimų tarifų (koeficientų) pripažinimo neteisėtais ir jų netaikymo, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Bendrijos ginčų nagrinėjimo komisija nėra privaloma neteisminio ginčo nagrinėjimo procedūra, kuria nepasinaudojus būtų pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtu. Komisija skirta spręsti ginčus tarp bendrijos valdymo organų ir jos narių dėl bendrijos valdymo klausimų, o šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl skolos priteisimo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (šiai aplinkybei pagrįsti ieškovė su ieškiniu pateikė iš VĮ Registrų centro gautą butų (patalpų) sąrašą pastate su nurodomais patalpų savininkais). Su ieškiniu pateikti ieškovės įstatai taip pat patvirtina, kad namo bendro naudojimo objektams eksploatuoti CK 4.83 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme nustatyta tvarka yra įsteigta bendrija.
13. Ginčas byloje kilo dėl atsakovo pareigos mokėti bendrijai mokesčius už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir eksploatavimą egzistavimo ir apimties. Su ieškiniu pateiktuose mokėjimo dokumentuose ir pažymoje apie priskaičiuotas ir išmokėtas sumas, o taip pat su 2019 m. rugsėjo 17 d. raštu ieškovės pateiktame mokesčių apskaičiavime nurodoma, kad prašoma priteisti skola susidarė laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn., jog nurodytu laikotarpiu teiktų sąskaitų pagrindu nebuvo atliekami jokie mokėjimai. Atsakovas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniu skundu neįrodinėja aplinkybės, kad jis atliko mokėjimus už ieškovės teikiamas paslaugas. Apeliaciniu skundu atsakovas iš esmės ginčija savo pareigą mokėti ieškovės skaičiuojamus mokesčius ir ieškovės įrodinėjamo prievolės dydžio pagrįstumą.
14. Buto savininko pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus įtvirtinta CK 4.83 straipsnio 3 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįsta pripažįsta skundžiamame sprendime pateiktą išvadą, kad ginčijama atsakovo prievolė kyla iš įstatymo. Atsakovo argumento, kad reikalavimai jam negali būti reiškiami dėl to, jog jis su ieškove nėra sudaręs jokios sutarties dėl atlygintinų paslaugų teikimo, pagrįstumą paneigia ir nutarties 12 punkte konstatuota aplinkybė, kad ieškovė paslaugas teikia CK 4.83 straipsnio 3 dalies ir ieškovės įstatų pagrindu. Nors pirmosios instancijos teismui atsakovas teikė argumentus dėl neteisėto bendrijos pirmininko išrinkimo ir valdybos narių įgaliojimų pasibaigimo, teismas pažymi, kad: pirma, į bylą su ieškiniu pateikti juridinių asmenų registro duomenys apie ieškovės valdymo organus (CK 2.66 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 5 dalis) nėra nuginčyti teisės aktuose nustatyta tvarka; antra, nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl ieškovės valdymo organų išrinkimo teisėtumo ar jų įgaliojimų; trečia, pirmosios instancijos teismui nusprendus, kad atsakovo argumentai dėl ieškovės organų įgaliojimų nėra kliūtis ieškiniui tenkinti, aptariamais argumentais savo apeliacinio skundo atsakovas negrindžia (CPK 320 straipsnis).
15. Tarp šalių kilusio ginčo pobūdis yra reikšmingas ir vertinant skundo argumentą, kad prieš kreipdamasi į teismą ieškovė be pagrindo nesikreipė į bendrijos įstatų 33.7 punkte nurodomą bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją. Teismas pažymi, kad atsakovo nurodomame bendrijos įstatų punkte tėra įvardinta visuotinio narių susirinkimo kompetencija spręsti klausimą dėl tokios komisijos ir jos darbo tvarkos patvirtinimo, tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, jog tokia komisija yra sudaryta ir jai pavesta nagrinėti ginčus dėl skolos bendrijai už teikiamas paslaugas priteisimo iš bendrijos nario. Pabrėžtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, komisijai, kai ji sudaroma, perduodami bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime, nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs ne tarp bendrijos nario ir jos valdymo organo, bet tarp patalpų savininko ir bendrijos. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvu, kad aptariamas teisinis reglamentavimas negali būti vertinamas kaip nustatantis imperatyvią neteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką, kurios nesilaikius galiotų CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas kilusį ginčą nagrinėti teisme.
16. Kaip nesusijusį su byloje nagrinėjamu ginču teismas vertina ir atsakovo argumentą dėl neteisėto bendrijos lėšų naudojimo teisinėms išlaidoms prieš bendrijos narį. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas atsakovo prievolės mokėti privalomas įmokas bendrijai egzistavimo ir apimties klausimas, bet ne klausimas dėl surinktų lėšų panaudojimo teisėtumo. Manydamas, kad bendrijos teisėtai renkamos lėšos yra naudojamos ne pagal paskirtį, atsakovas gali teisės aktuose nustatyta tvarka ginčyti bendrijos organų sprendimų dėl tokių išlaidų teisėtumą.
17. Apibendrindamas nutarties 13–16 punktuose nurodytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad abejoti pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo pareigos atsiskaityti su ieškove už daugiabučio namo, kuriame yra atsakovui priklausantis butas, bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir eksploatavimą egzistavimo nėra pagrindo.
18. Įvertinęs apeliacinio skundo argumentus dėl skolos dydžio nepagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas pažymi keletą reikšmingų aplinkybių:
8.1. Atsakovas skunde akcentuoja, kad tiek ieškovė, tiek ir pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo atsakovui tenkančią dalį bendrojoje nuosavybėje, į skaičiavimą įtraukdamas neteisingą namo naudingąjį plotą: 5 802,92 m2 vietoj 5 828,83 m2. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 5 828,83 m2 naudingas namo plotas yra nurodomas ieškovės su 2019 m. balandžio 16 d. prašymu į bylą pateiktame 2015 m. rugsėjo 7 d. tuo metu buvusio bendrijos pirmininko patvirtintame Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų apraše, kurio teisėtumą teikdamas argumentus teismui pats atsakovas ginčija. Teismas pažymi, kad 5 802,92 m2 pastato naudingąjį plotą ieškovė nurodė skaičiuojanti pagal su ieškiniu pateiktus viešojo registro duomenis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino oficialiais rašytiniais įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Kitaip tariant, ieškovė atsakovui tenkančiai bendrojo naudojimo objektų daliai apskaičiuoti taikytiną pastato naudingąjį plotą apskaičiavo sudėdama viešajame registre nurodomą name esančių 119 butų plotą. Abejoti tokia išvada nėra pagrindo.
8.2. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad ieškovės pateiktuose atsakovo dalies bendrojoje nuosavybėje skaičiavimuose skaičiai įvardijami nenurodant dimensijų (ar tai kvadratiniai metrai, ar eurai, ar vieneto dalys), o teismas sprendimo motyvuose nepagrįstai nurodė, jog nustatant atsakovo dalį pastato naudingasis plotas turi būti dalinamas iš atsakovo buto ploto, nors turėtų būti daroma atvirkščiai. Šiuos argumentus teismas vertina kaip formalius, nepaneigiančius skolos dydžio apskaičiavimo pagrįstumo. Skolos dydį apskaičiuodami pagal atsakovo buto ploto ir visų name esančių butų plotų sumos santykį, tiek ieškovė, tiek ir pirmosios instancijos teismas nepažeidė CK 4.82 straipsnio 7 dalies reikalavimų.
8.3. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad įmokų dydžiui skaičiuoti yra reikšminga ne namo bendrojo naudojimo objektų skaičius, sudėtis ar charakteristikos, bet būtent santykinė dalis, tenkanti atsakovui. Dėl nurodytos priežasties atsakovo keliamos abejonės dėl bendrojo naudojimo objektų aprašo tinkamumo nesudaro pagrindo kvestionuoti ieškovės pateiktų skaičiavimų dėl atsakovui tenkančios pareigos atlyginti santykinės namo bendrojo naudojimo objektų dalies išlaikymo ir priežiūros išlaidas.
8.4. Tas pats pasakytina ir apie skundo argumentus dėl nesuformuoto žemės sklypo, už kurio priežiūrą renkamas mokestis. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime, Taisyklių 1–3 punktuose apibrėžiant jų taikymo tikslus, subjektus ir jų prievolių apimtis, nurodoma, kad Taisyklių, kurios taikomos kiemams, bendrojo naudojimo teritorijoms, daugiabučių namų bendrijoms, tikslas yra užtikrinti tinkamą aplinkos sanitarijos būklę, neužterštą urbanistinę aplinką ir kokybiškas visuomenės gyvenimo sąlygas, todėl už švaros palaikymą atsakingi asmenys privalo tvarkyti ne tik kaip savarankišką daiktą suformuotas teritorijas (žemės sklypus), bet ir faktiškai naudojamas teritorijas. Būtent vykdydama šią pareigą ieškovė su UAB „Mano aplinka“ ir sudarė sutartį, kurioje nurodomos paslaugų kainos (360,76 Eur per mėn.) dalį, proporcingą santykinei atsakovo daliai bendrojoje nuosavybėje, įtraukė į atsakovui kas mėnesį teikiamas sąskaitas.
8.5. Kartu apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo sprendimo motyvu, kad atsakovas nenuginčijo ir ieškovės skaičiuojamos mėnesinės įmokos sudedamųjų dalių pagrįstumo. Su 2019 m. balandžio 16 d. prašymu atsakovas pateikė teismui detalią informaciją apie skaičiuojamus mokesčius. Teismui taip pat buvo pateikti dokumentai, kurių pagrindu skaičiuojamas darbo užmokestis pirmininkui (2018 m. birželio 21 d. susirinkimo protokolas, darbo sutartis ir registro išrašas pateikti su 2019 m. balandžio 2 d. prašymu), išlaidos buhalterinei apskaitai (2017 m. kovo 15 d. susirinkimo protokolas su nutarimu dėl buhalterinės apskaitos perdavimo UAB „Skaidri apskaitos sistema“ pateiktas teismui su 2019 m. rugpjūčio 27 d. prašymu), aplinkos priežiūrai (aptarta nutarties 18.4 punkte), šiukšlių išvežimui, elektros energijai, šilumos punkto ir kitos išlaidos bendrojo naudojimo objektų priežiūrai – pagal tiekėjų teikiamas sąskaitas, išlaidos nuolatinei techninei priežiūrai ir kaupiamosios lėšos (pagal 2017 m. kovo 15 d. susirinkime priimtus nutarimus; susirinkimo protokolas pateiktas teismui su 2019 m. rugpjūčio 27 d. prašymu). Jokių duomenų, kurie leistų abejoti šių išlaidų realumu ir teisingumu, į bylą nepateikta.
19. Apibendrindamas nutarties 18 punkte nurodytų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė savo argumentų dėl jo teisių pažeidimo pagrįstumo. Į bylą surinkti duomenys leidžia spręsti, kad atsakovas ne tik ignoruoja įstatyme įtvirtintą pareigą mokėti mokesčius už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir eksploatavimą, bet ir teikdamas formalius argumentus siekia jos išvengti. Dėl nurodytos priežasties naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Skundą atmetus, iš atsakovo ieškovei priteisiamas atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas – 200 Eur (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei 138-ajai butų savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas 135346130, iš atsakovo S. H. F., gim. (duomenys neskelbtini), 200 Eur (dviejų šimtų eurų) atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Marius Bartninkas