(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. kovo 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. J. ieškinio atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Enifas“ dėl draudimo atlikti veiksmus, sukeliančius grėsmę žalai atsirasti.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovas J. J. pateikė prevencinį ieškinį, prašydamas uždrausti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Enifas“ ir jos nemokumo administratoriui UAB „Kirkiliavas“ nuvertinti 337 050 Eur dydžio UAB „SportIN Grupė“ skolą 70 procentų. Nurodė, kad jam priklauso 67 procentai bendrovės akcijų, todėl suinteresuotas bendrovės turto išsaugojimu.
Ieškinį atsisakytina priimti.
2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokios teisės įgyvendinimas, be kita ko, lemia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tą teismą, kuris yra kompetentingas nagrinėti jo inicijuojamą ginčą. Todėl teismas, spręsdamas jam paduoto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių ir ar nėra kitų CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį.
3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bylinėjimasis teisme negali būti savitikslis, juo turi būti siekiama konkretaus materialiojo rezultato. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-421/2020). Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo proceso stadijos arba turi atsisakyti priimti ieškinį (šiuo atveju – skundą), arba, jeigu civilinė byla jau yra iškelta – ją nutraukti remdamasis atitinkamai CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu arba 293 straipsnio 1 punktu. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
4. Iš ieškovo procesinio dokumento turinio matyti, kad ieškovas nesutinka su 2023 m. sausio 4 d. įvykusio BUAB „Enifas“ kreditorių susirinkimo sprendimu, užfiksuotu protokole Nr. 7, dėl iš UAB „SportIN Grupė“ priteistos 337 050 Eur sumos pardavimo varžytinėse, pirmose varžytinėse kainą sumažinant 70 procentų.
5. Bankroto procese kiekvienas teisės subjektas (kreditoriai, kreditorių susirinkimas, administratorius, teismas) turi veikti jam įstatymo suteiktų įgaliojimų ribose ir neturi teisės spręsti kito subjekto kompetencijai priskirtų klausimų. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant sprendimus kreditorių susirinkime (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo, toliau – JANĮ, 43, 44, 51 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-195-241/2021 15 punktas).
6. Nagrinėjamu atveju, nors ieškovas atsakovu nurodo bankrutuojančią bendrovę ir prašo uždrausti jos nemokumo administratoriui atlikti veiksmus – uždrausti pardavinėti bendrovės skolą varžytinėse už 70 procentų sumažintą kainą, tačiau tokiu ieškinio reikalavimu iš esmės yra ginčijamas bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimas. Kaip minėta, klausimai dėl bankrutuojančuios įmonės turto realizavimo yra priskirtini kreditorių susirinkimo kompetencijai, todėl reikalavimo pareiškimas subjektui, kuriam pagal įstatymą nepriklauso ginčijamo sprendimo priėmimo teisė, nesukels ieškovui jokių materialiųjų teisinių padarinių.
7. Pažymėtina, jog ieškovui yra žinoma JANĮ 55 straipsnyje numatyta kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų ginčijimo tvarka, nes ieškovas, kaip nurodo ieškinyje, ja pasinaudojo, pateikdamas skundą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-220-407/2023, be kita ko, nurodė, jog ieškovas nepateikė argumentų, kurie pagrįstų jo teisinį suinteresuotumą reikšti reikalavimą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo nuginčijimo, todėl jo skundas pagrįstai nebuvo priimtas pirmosios instancijos teismo. Taigi, ieškovui tinkamai nerealizavus savo teisės į teisminę gynybą JANĮ 55 straipsnyje nustatyta tvarka, neįrodžius suinteresuotumo ginčyti krediturių susirinkimo sprendimą, tokia jo teisė negali būti ginama ginčo teisenos tvarka reiškiant prevencinį ieškinį bankrutuojančiai bendrovei.
8. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, ieškovo ieškinį atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290-292 straipsniais,
n u t a r i a :
atsisakyti priimti ieškovo J. J. prevencinį ieškinį atsakovei BUAB „Enifas“ dėl draudimo atlikti veiksmus, sukeliančius grėsmę žalai kilti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Kristina Lysionok