Civilinė byla Nr. 2A-1230-413/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11228-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.4.1.4; 2.4.2.2; 2.4.2.10; 2.6.16.5;
3.3.1.18.1.
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Edvardo Palioko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacijos „Retromobile“ ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-229-285/2019 pagal ieškovės Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacijos „Retromobile“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl 2018 m. gegužės 29 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-312 „Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), nuomos“ panaikinimo, ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės priešieškinį ieškovei Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacijai „Retromobile“ dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų ir baudos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje Kauno miesto savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Žemės zondas“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacija „Retromobile“ teismui pateiktu ieškiniu prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. T-312 „Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), nuomos“.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2013 m. gegužės 31 d. tarp Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacijos „Retromobile“ (ieškovės) ir Kauno miesto savivaldybės (atsakovės) buvo sudaryta Savivaldybės nekilnojamojo turto panaudos sutartis Nr. SR-1282, pagal kurią atsakovė perdavė ieškovei panaudos pagrindais laikinai (iki 2018 m. gegužės 30 d.) naudotis nekilnojamuoju turtu – 850,40 kv. m bendrojo ploto negyvenamuoju pastatu – stalių cechu, esančiu (duomenys neskelbtini), ieškovės įstatuose numatytai veiklai vykdyti.
3. 2014 m. gruodžio 22 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta dar viena Savivaldybės nekilnojamojo turto panaudos sutartis Nr. SR-1937, pagal kurią atsakovė perdavė ieškovei panaudos pagrindais laikinai (iki 2018 m. gegužės 30 d.) naudotis nekilnojamuoju turtu – 28,61 kv. m bendrojo ploto sandėliu, 306 kv. m užstatyto ploto stogo stogine ir 50 kv. m ploto ūkiniu pastatu, esančiais (duomenys neskelbtini), ieškovės įstatuose numatytai veiklai vykdyti.
4. 2014 m. sausio 20 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta trečioji Savivaldybės nekilnojamojo turto panaudos sutartis Nr. SR-0056, pagal kurią atsakovė perdavė ieškovei panaudos pagrindais laikinai (iki 2018 m. gegužės 30 d.) neatlygintinai naudotis nekilnojamuoju turtu – 235,35 kv. m bendrojo ploto administraciniu pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), ieškovės įstatuose numatytai veiklai vykdyti.
5. Pastatai buvo apleisti, išdaužytais langais, viduje pilna šiukšlių. Ieškovė savo pastangomis bei lėšomis atnaujino turtą, įstatė trūkstamus langus, visose patalpose sutvarkė grindis (pirmajame aukšte sudėjo trinkeles), perdažė sienas ir lubas, sutvarkė elektros instaliaciją, išvežė didžiulius kiekius šiukšlių, sutvarkė aplinką. Ieškovė tvarkė ir prižiūrėjo patalpas, nes atsakovė buvo davusi pažadą po 2018 m. gegužės 30 d. pratęsti panaudos sutartis, jei ieškovė įvykdys įsipareigojimą ir įkurs jai perduotose patalpose technikos muziejų. 2014 m. gegužės mėn. ieškovė šiose patalpose įkūrė Istorinės technikos muziejų. Muziejus nuo jo įkūrimo pradžios iki šiol vykdo aktyvią veiklą, yra įtrauktas į Lietuvos muziejų sąrašą, kasmet pritraukia vis daugiau lankytojų, yra išlaikomas iš privačių lėšų ir dirba išimtinai miesto interesais.
6. 2018 m. sausio 30 d. šalys pasirašė susitarimus dėl nekilnojamojo turto panaudos sutarčių nutraukimo ir sudarė Savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos sutartį Nr. SR-0056 (toliau – Sutartį ar nuomos sutartį), kurios 6 punktu susitarė, kad patalpos išnuomojamos iki 2018 m. gegužės 30 d., o 17 punktu – jog pasibaigus šios sutarties terminui, su nuomininku, tinkamai vykdžiusiu sutarties įsipareigojimus, sutartis gali būti atnaujinta. Ieškovė pagrįstai tikėjosi, jog jai sutikus nutraukti panaudos sutartis ir pasirašius nuomos sutartį, ji bus atnaujinta.
7. Atsakovė 2018 m. gegužės 16 d. pranešė ieškovei, jog nuomos sutartis nebus atnaujinta, o ieškovė iki 2018 m. birželio 6 d. privalo atlaisvinti patalpas.
8. 2018 m. gegužės 29 d. atsakovė priėmė sprendimą Nr. T-312 „Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), nuomos“, kuriuo nusprendė minėtas patalpas išnuomoti viešo konkurso būdu 3 metams, bet ne ilgiau kaip iki nuosavybės teisės į turtą perėjimo kitam asmeniui gamybos ir pramonės veiklai, administracinei veiklai ir sandėliavimo veiklai vykdyti.
9. Ieškovė nesutinka su tokiu atsakovės sprendimu, kadangi atsakovė sprendimą priėmė skubotai, nederindama jo su ieškove ir turėdama klaidingą informaciją apie faktinę situaciją. Ieškovė moka nuompinigius, visiškai išlaiko nuomojamas patalpas, naudojasi patalpomis ir sėkmingai jose vykdo veiklą. Ieškovei, kaip žadėta, ne tik nebuvo atnaujinta nuomos sutartis, bet ir užkirstas kelias dalyvauti viešajame nuomos konkurse, nes muziejinė veikla nepatenka nei į gamybinę, nei į pramoninę veiklą.
10. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė naudojasi nekilnojamuoju turtu, mokėdama 232,87 Eur (0,2 Eur už 1 kv. m) per mėnesį. Pažymėjo, kad savivaldybė turi teisę, o ne pareigą atnaujinti nuomos sutartis. Savivaldybė turi skirti lėšas miesto reikmėms ir miestiečių interesams tenkinti, todėl gali šį didelės apimties turtą, esantį patrauklioje Kauno miesto vietoje, išnuomoti daug didesne rinkos kaina.
11. Trečiasis asmuo UAB „Žemės zondas“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė turi teisę disponuoti jai priklausančiu turtu, turtą nuomoti ir gauti iš jo pajamas.
12. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė pareiškė byloje priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti ieškovę per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsikelti iš ginčo patalpų su visa manta ir perduoti jas perdavimo–priėmimo aktu Kauno miesto savivaldybei. Per nurodytą terminą ieškovei neišsikėlus ir neperdavus atsakovei nekilnojamojo turto, iškeldinti ieškovę su visa manta, nesuteikiant jai kitų patalpų; priteisti iš ieškovės atsakovei 7044,62 Eur baudą nuo 2018 m. birželio 7 d. iki priešieškinio teismui padavimo dienos (2018 m. spalio 5 d.) ir procesines palūkanas.
13. Atsakovė nurodė, jog nuomos sutartis yra pasibaigusi, todėl ieškovė privalėjo nustatytu terminu perduoti Kauno miesto savivaldybei nuosavybes teise priklausantį turtą pagal perdavimo–priėmimo aktą, tačiau ieškovė nuomojamo turto neperdavė ir jame toliau vykdo veiklą. Nuomos sutarčių 15 punktas nustatė, kad laiku neperdavęs šios sutarties 1 punkte nurodyto turto pagal šioje sutartyje nustatytas sąlygas, už pradelstą laiką nuomininkas (ieškovė) moka baudą – 1/4 dalį mėnesinio nuomos mokesčio už kiekvieną uždelstą turto perdavimo dieną ir visus su šia sutartimi susijusius mokesčius (už komunalines paslaugas, administravimą ir kt.). Baudos sumokėjimas neatleidžia nuomininko nuo prievolės vykdyti įsipareigojimus dėl turto perdavimo jo nuomotojui. Kadangi ieškovė neperdavė Kauno miesto savivaldybės administracijai nekilnojamojo turto, ieškovei buvo išsiųstos sąskaitos faktūros ir paskaičiuota iš viso 7044,62 Eur dydžio bauda.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies – įpareigojo ieškovę Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociaciją „Retromobile“ per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsikelti su visa jai priklausančia manta ir perdavimo–priėmimo aktu perduoti Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: pastatą–administracinį, pažymėtą 4B2p, bendras plotas 235,35 kv. m.; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą–stalių cechą, pažymėtą 5Glp, bendras plotas 850,40 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą– sandėlį, pažymėtą 6Glp, bendras plotas 28,61 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą– ūkinį pastatą, pažymėtą 9Ilp, 50,00 kv. m. užstatytas plotas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Per nurodytą terminą – 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, neišsikėlus ir neperdavus nekilnojamojo turto, iškeldinti ieškovę Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociaciją „Retromobile“ iš minėtų negyvenamųjų patalpų su visa jai priklausančia manta, nesuteikiant jai kitų patalpų.
15. Teismas priteisė iš ieškovės Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacijos „Retromobile“ atsakovės Kauno miesto savivaldybės naudai 5006,92 Eur baudą, skaičiuotiną už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 006,92 Eur) nuo priešieškinio pateikimo teisme dienos (2018 m. spalio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
16. Teismas priteisė valstybei iš ieškovės Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacijos „Retromobile“ 250,00 Eur žyminio mokesčio bei 14,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
17. Teismas nurodė, kad viena iš sutarties šalių – Kauno miesto savivaldybė – yra viešasis juridinis asmuo, kurios kompetenciją apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Vietos savivaldos įstatymas. Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnyje numatytos savivaldybių funkcijos, kurias privalo įgyvendinti kiekviena savivaldybė. Savivaldybei esant viešuoju juridiniu asmeniu, atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje apibrėžiami principai, kuriais vadovaujantis savivaldybė privalo įgyvendinti savivaldos teisę ir vykdyti jai priskirtas funkcijas.
18. Nuomos sutartyje buvo nurodytas konkretus nuomos terminas – nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. Ieškovė, pasirašydama Sutartį, su tokia sąlyga sutiko, šios sąlygos įstatymų nustatyta tvarka neginčijo. Todėl teismas sprendė, kad nebuvo abiejų šalių suderintos valios tęsti nuomos teisinius santykius, kadangi nesutikimą dėl tolesnio nuomininkės (ieškovės) patalpų naudojimo pasibaigus nuomos sutarčiai atsakovė (nuomotoja) išreiškė ieškovei adresuotuose raštuose, reikalaudama grąžinti išsinuomotas patalpas ir jomis nebesinaudoti per sutartyje (23 p.) nustatytą 5 dienų terminą nuo jos pasibaigimo. Tuo tarpu ieškovė kreipėsi į nuomotoją prašydama pratęsti terminą iki paaiškės viešo konkurso laimėtojas jau pasibaigus nuomos sutarties terminui.
19. Ginčo patalpos nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Taigi nurodytas turtas yra viešosios nuosavybės objektas, kuris įstatymų leidėjo valia valdomas, naudojamas ir juo disponuojama viešosios teisės aktuose nustatyta tvarka. Teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis.
20. Ieškinio reikalavimą ieškovė taip pat grindžia tuo faktiniu pagrindu, kad atsakovė (nuomotoja) žadėjo pratęsti ginčo pastatų nuomos sutartį, tačiau ieškinio dalyku yra siekiama ne užkirsti kelią ieškovės iškeldinimui iš ginčo patalpų pasibaigus 2018 m. sausio 30 d. nuomos sutartyje numatytam nuomos terminui, o reikalavimai yra reiškiami dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo nuspręsta išnuomoti ginčo patalpas viešo konkurso metu. Sprendžiant iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, ieškinio tenkinimas ieškovei nesukeltų jokių savarankiškų teisinių pasekmių. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo naikinti nurodytą Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą.
21. Teismas pažymėjo, kad sutartyje buvo numatyta galimybė pasibaigus sutarties terminui su nuomininku, tinkamai vykdžiusiu sutarties įsipareigojimus, sutartį atnaujinti. Apie teisę atnaujinti nuomos sutartį nuomotojas informuoja nuomininką likus mėnesiui iki sutarties pabaigos (sutarties 17 p.). CK 6.482 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui, turi pirmenybės prieš kitus asmenis teisę atnaujinti sutartį. Sudarant nuomos sutartį naujam terminui, jos sąlygos šalių susitarimu gali būti pakeistos (CK 6.482 straipsnio 3 dalis).
22. Teismas nustatė, kad atsakovė nesiūlė ieškovei sudaryti naujos terminuotos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitus sąlygas (padidinus nuomos mokestį). Nagrinėjamu atveju vyko šalių derybos dėl galimybės ieškovei naudotis ginčo patalpomis, derybos prasidėjo dar nesibaigus terminuotai nuomos sutarčiai, ieškovei jau derybų pradžioje tapo žinoma atsakovės pozicija netęsti nuomos santykių prieš tai galiojusios nuomos sutarties sąlygomis. Šalių sudaryta 2018 m. sausio 30 d. nuomos sutartimi nuomininkui nustatyta pareiga pasibaigus sutarties terminui per 5 dienas perduoti pagal aktą tvarkingą turtą su visais atliktais pertvarkymais, neatskiriamais nuo turto (23 p.). Tai rodo išankstinę nuomotojo (atsakovės) nuostatą dėl nuomininkės (ieškovės) naudojimosi išsinuomotu turtu ilgiau nei sulygta sutartimi, t. y. nuomotojas nesutinka, kad nuomininkė naudotųsi patalpomis pasibaigus nuomos sutarties terminui.
23. Šalių sudarytos nuomos sutarties terminas yra pasibaigęs, tačiau ieškovė vis dar užima ginčo patalpas, todėl teismas sprendė, kad atsakovės priešieškinis dalyje dėl iškeldinimo yra pagrįstas ir ieškovė įpareigotina išsikelti iš atsakovei priklausančių negyvenamųjų patalpų, o to nepadarius – iš jų iškeldinama nesuteikiant kitų patalpų. Kadangi ieškovė nustatytu terminu (2018 m. birželio 6 d.) neperdavė atsakovei nekilnojamojo turto, ieškovei buvo išrašytos ir išsiųstos sąskaitos faktūros: 2018 m. liepos 11 d. sąskaita faktūra serija BAUD Nr. 02, kurioje buvo nurodyta sumokėti 1397,28 Eur; 2018 m. rugpjūčio 1 d. sąskaita faktūra serija BAUD Nr. 03, kurioje buvo nurodyta sumokėti 1804,82 Eur; 2018 m. rugsėjo 3 d. sąskaita faktūra serija BAUD Nr. 06, kurioje buvo nurodyta sumokėti 1804,82 Eur. Taigi nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31d. ieškovei priskaičiuota 5006,92 Eur bauda (t. y. 24 d. birželio mėn.+31 d. liepos mėn. +31 d. rugpjūčio mėn. x 58,22 Eur). Kadangi atsakovė nepateikė į bylą duomenų apie ieškovei išrašytas sąskaitas faktūras už rugsėjo ir spalio mėnesius, teismas šioje priešieškinio dalyje atsakovės reikalavimą tenkino iš dalies, priteisdamas atsakovei iš ieškovės 5 006,92 Eur baudą.
24. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. papildomu sprendimu trečiojo asmens UAB „Žemės zondas“ naudai priteista iš ieškovės Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacijos „Retromobile“ 280,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
25. Apeliaciniu skundu ieškovė Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacija „Retromobile“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti, atsakovės priešieškinį atmesti, priteisti ieškovei iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pagal CK 6.842 straipsnio 1 dalies nuostatą, nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui, turi pirmenybės teisę, palyginti su kitais asmenimis, atnaujinti sutartį. CK 6.482 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuomotojas privalo per nuomos sutartyje numatytą terminą raštu pranešti nuomininkui apie šio teisę sudaryti nuomos sutartį naujam terminui, o jei toks terminas nenumatytas – per protingą terminą iki nuomos sutarties pabaigos. Sutarties 17 punkte nustatyta, kad pasibaigus sutarties terminui, su nuomininku, tinkamai vykdžiusiu sutarties įsipareigojimus, sutartis gali būti atnaujinta. Sutartyje taip pat nustatyta, jog apie teisę atnaujinti nuomos sutartį nuomotojas informuoja nuomininką likus mėnesiui iki sutarties pabaigos. Atsakovė šios pareigos neįvykdė, tačiau teismas šios aplinkybės netyrė ir nesiaiškino.
1.2. Galima būtų sutikti su teismo argumentais, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuomotojo priverstinai atnaujinti nuomos sutartį, jeigu jis nusprendžia pasibaigus nuomos sutarties terminui, naudoti nuosavybės teise priklausantį daiktą savo poreikiams tenkinti, jei ne faktinės bylos aplinkybės, kurios rodo, jog nutraukusi sutartį su ieškove atsakovė nedelsiant paskelbė viešą patalpų nuomos konkursą, kurio sąlygose numatyta išnuomoti patalpas tik gamybos ir pramonės veiklai vykdyti. Kitaip tariant, ieškovei ne tik nebuvo atnaujinta nuomos sutartis, kaip buvo žadėta ir numatyta įstatyme bei sutartyje, bet dėl jos specifinės veiklos ir užkirstas kelias dalyvauti viešajame konkurse.
1.3. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad šalių sudarytos valstybei ar savivaldybei priklausančių nuomos patalpų sutarties nuostata apie nuomininko pirmumo teise pratęsti sutartį aptartomis sąlygomis nėra betikslė ir bereikšmė. Jeigu būtų nustatyta, kad nuomininkas nepažeidė nuomos sutarties sąlygų, jas vykdė tvarkingai, būtų pagrindas su nuomininku pratęsti nuomos teisinius santykius, neskelbiant naujo viešo patalpų nuomos konkurso (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-740- 180/2016). Sprendžiant dėl pirmenybės teisės esamam nuomininkui suteikimo esminę reikšmę turi sutartinių įsipareigojimų įvykdymo kokybės klausimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje Nr. e2A-76- 381/2017). Toks klausimas byloje nebuvo nagrinėtas.
1.4. Pažymi, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 7 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-519- 196/2018, kurioje buvo nagrinėjamas tokio paties pobūdžio ginčas, ir ieškinį tenkino bei panaikino skundžiamą teisės aktą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškinio patenkinimas ieškovei nesukeltų jokių savarankiškų teisinių pasekmių, nors nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje toks ieškinio reikalavimas buvo patenkintas, nekeliant klausimo, ar toks sprendimas sukels teisines pasekmes. Tokiu būdu teismas ne tik neįvertino visų byloje esančių įrodymų ir nenustatė visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, bet ir nesivadovavo suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose.
1.5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovės reikalautos ir jai priteistos baudos dydis yra aiškiai per didelis. Atsakovė reikalauja priteisti iš ieškovės baudą –1/4 dalį mėnesinio nuomos mokesčio už kiekvieną uždelstą perduoti turtą dieną (nuomos mokestis už mėnesį yra 240 Eur, tuo tarpu baudos dydis 1804 Eur). Ieškovas neginčija, jog pasirašė sutartį su tokia sąlyga, tačiau, atsižvelgiant į sutarties sudarymo faktines aplinkybes, matyti, jog keisti Sutarties sąlygų ieškovė neturėjo galimybių, pasirašė tokią nuomos sutartį, kokią pateikė atsakovė. Teismas visiškai neatskleidė bylos esmės.
26. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas yra viešoji nuosavybė ir, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savivaldybių sudaryti sandoriai negali prieštarauti jų veiklą reglamentuojantiems teisės aktams. 2018 m. sausio 30 d. nuomos sutarties 17 punkte buvo numatyta, kad pasibaigus šios sutarties terminui, su nuomininku, tinkamai vykdžiusiu sutarties įsipareigojimus, sutartis gali būti atnaujinama. Taigi, Kauno miesto savivaldybė turi teisę, bet ne pareigą atnaujinti nuomos sutartį.
2.2. Atsakovė, būdama viešosios nuosavybės savininkas, veikdamas kaip viešasis juridinis asmuo, spręsdamas dėl nuomos sutarties atnaujinimo/neatnaujinimo, vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Viešojo administravimo įstatyme nustatytais viešosios teisės principais ir Savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos tvarkos aprašu. Kadangi savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos tvarkos aprašo 52 punkte įtvirtinta galimybė nuomotojui atnaujinti nuomos sutartį su nuomininku, sąžiningai vykdžiusiu nuomos sutarties sąlygas, o ne tokia pareiga, atsakovė, nuspręsdama nuomos sutarties neatnaujinti, o nuomoti turtą viešojo nuomos konkurso būdu, veikė teisėtai, ką teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas.
2.3. Apeliantė nurodo, jog ji investavo savo lėšas į turto atnaujinimą ir jo pagerinimus (išvežė šiukšles, sutvarkė aplinką, langus, klojo trinkeles ir pan.), tačiau tokie apeliantės veiksmai nesukuria jokių papildomų prievolių nuomotojui, kadangi pagal anksčiau galiojusių panaudos sutarčių ir vėliau (2018 m. sausio 30 d.) pasirašytos nuomos sutarties sąlygas, nuomininkas įsipareigoja prižiūrėti nuomojamą turtą, ne rečiau kaip kas 3 metai atlikti nuomojamo turto paprastąjį remontą, taip pat vykdyti techninę turto priežiūrą. Techninė priežiūra ir (ar) paprastasis remontas turi užtikrinti turto funkcionalumą, normalią fizinę būklę, maksimalią apsaugą nuo bet kokių kenksmingų veiksnių ir saugų išnuomoto turto eksploatavimą (nuomos sutarties 11.3 p.). Taip pat nuomos sutartyje nustatyta, kad nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama (nuomos sutarties 4 p.). Taigi, nuomininkas, prižiūrėdamas ir tvarkydamas nuomojamą turtą, vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o investavęs į turto gerinimą daugiau nei privalu – veikė savo rizika.
2.4. Atsakovė, prieš priimdama sprendimą dėl disponavimo savivaldybės turtu (šiuo atveju - dėl ginčo turto nuomos), yra saistoma ne tik valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto disponavimą nustatančiu reglamentavimu, bet ir viešosios teisės principais. Tai reiškia, kad toks turtas turi būti tvarkomas racionaliai, jis turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama taip, kad būtų tenkinami visuomenės poreikiai, viešasis interesas, o ne vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai. Apeliantė nėra viena iš subjektų, kuriems savivaldybės turtas gali būti nuomojamas ne konkurso būdu, todėl ginčo turtą ji turėtų nuomotis viešo nuomos konkurso būdu, tačiau dėl nežinomų priežasčių dalyvauti konkurse ji net nebandė.
2.5. Savivaldybė neturėjo pareigos atnaujinti sutartį su apeliante tomis pačiomis sąlygomis, priešingai, norminis aktas (Nuomos aprašas) ją įpareigoja sutarties atnaujinimo atveju perskaičiuoti nuompinigius. Šiuo atveju apskaičiuotų nuompinigių dydis ženkliai skiriasi nuo to, kurį mokėjo apeliantė. Atsakovė tik viešo nuomos konkurso būdu galėjo gauti didžiausią rinkos kainą už turto nuomą ir tuo būdu gauti maksimalią naudą iš viešosios nuosavybės. Atsakovė, įsitikinusi, kad savivaldybės taryba pagrįstai nusprendė nuomoti turtą rinkos kaina viešo nuomos konkurso būdu, t. y. taip, kaip tai nustato Nuomos aprašas.
2.6. Tinkamo Sutarties vykdymo atveju, pasibaigus nuomos sutarties terminui ir per 5 darbo dienas nuo sutarties pasibaigimo dienos ieškovei perdavus Savivaldybei turtą ir jį palaisvinus, atsakovė būtų pasirašiusi nuomos sutartį su viešo nuomos konkurso, kuris įvyko 2018 m. spalio 11 d., laimėtoju ir už patalpų nuomą gautų 867,40 Eur + 240,05 Eur + 22,03 Eur + 19,00 Eur = 1148,48 Eur/mėn nuomos mokesčio. Šiuo atveju apeliantė nemoka nuomos mokesčio, o naudojasi savivaldybės turtu, be to, jo neatlaisvina ir neperduoda savivaldybei turto perdavimo-priėmimo aktu. Dėl tokių apeliantės veiksmų atsakovė negali turto nuomoti teisėtam viešo nuomos konkurso laimėtojui – trečiajam asmeniui UAB „Žemės zondas“, kuris taip pat patiria nepatogumų ir nuostolių, nes turi nuomotis kitas patalpas.
27. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Žemės zondas“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti trečiajam asmeniui iš ieškovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
3.1. Apeliantės mokamas nuomos mokestis netenkino patalpų savininko, kadangi buvo naudojamasi patalpomis, kurių plotas yra daugiau kaip vienas tūkstantis kvadratinių metrų, todėl atsakovė pagrįstai nusprendė rengti viešąjį patalpų nuomos konkursą ir gauti kuo didesnę miestui ekonominę naudą. Apie tai, kad patapos bus nuomojamos, ieškovė buvo ne kartą informuota, taip pat apie būsimą nuomos konkursą buvo paskelbta viešai, tačiau ieškovė nedalyvavo nuomos konkurse, tokiu būdu aiškiai parodydama, kad neketina mokėti už patalpų nuomą kainą, kuri nurodyta konkurso sąlygose. Paskelbus nuomos konkursą, ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu pratęsti Sutarties terminą, tokiu būdu patvirtindama, kad neketina dalyvauti konkurse ir mokėti už patalpų nuomą rinkos kainą.
3.2. Apeliantė neturėjo pirmumo teisės nuomotis patalpų – patalpose vykdoma apeliantės veikla – muziejus, neatitiko ir neatitinka ginčo patalpų paskirties. Esant šiai svarbiai aplinkybei, Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacija „Retromobile“ negali ginčo patalpomis naudotis nuomininko teisėmis, kadangi ji nevykdė ir nevykdo veiklos, kuri nurodyta patalpų paskirtyje.
3.3. Apeliantės nurodytos aplinkybės apie pastatų būklę 2013 metais bei atlikti pastatų teritorijos tvarkymo ir valymo darbai neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant šį ginčą. Ieškovė sutiko gauti patalpas neatlygintinai, matė patalpų būklę, ją įvertino ir toks susitarimas tenkino abejas šalis. Atsakovės netenkino ne tik ieškovės mokama kaina už patalpų nuomą, bet ir greta esančio sklypo kokybinis naudojimas – patalpose ir teritorijoje sandėliuojami/eksponuojami privatiems asmenims priklausę automobiliai, teritorija netvarkoma.
3.4. Nėra pagrindo sutikti apeliantės argumentais, kad cituojama Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-519-196/2018 savo pobūdžiu yra identiška nagrinėjamam ginčui, kadangi paminėtos bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės yra skirtingos.
28. Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą pakeisti, priešieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas nepagrįstai sutrumpino baudos taikymo laikotarpį, jo pabaigą nustatydamas iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. Apeliantė įsitikinusi, jog laikotarpio, už kurį turėjo būti priteistos sutartinės netesybos, pabaiga turėjo būti 2018 m. spalio 5 d., t. y., netesybos turėjo būti skaičiuojamos iki priešieškinio pateikimo teismui dienos. Teismas nepagrįstai savo sprendimą susiejo tik su pateiktomis į bylą sąskaitomis faktūromis ir jose nurodytu laikotarpiu.
4.2. Ieškovė nuomos sutartimi prisiimtos prievolės neįvykdė. Kaip nustato CK 6.256 straipsnio 2 dalis, sutartinės prievolės neįvykdžiusiai šaliai kyla sutartinė civilinė atsakomybė - ji privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Ginčo byloje netesybos yra nustatytos nuomos sutartimi, kuri yra galiojanti ir privaloma abiem sutarties šalims (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Kadangi nuomos sutarties terminas baigėsi 2018 m. gegužės 30 d. (nuomos sutarties 6 punktas), nuomininkas (ieškovas) privalėjo per 5 darbo dienas nuo sutarties pasibaigimo dienos, t. y., 2018 m. birželio 6 d. perduoti nuomotojui (apeliantei) turtą pagal perdavimo–priėmimo aktą, taigi, bauda už prievolės pažeidimą turėjo būti pradedama skaičiuoti nuo 2018 m. birželio 7 d.
4.3. Ieškovė neatlaisvino apeliantei nuosavybės teise priklausančių patalpų, tuo pažeidė nuomos sutarties sąlygas. Siekdama apginti savo pažeistas teises, savivaldybė 2018 m. spalio 5 d. pateikė teismui priešieškinį dėl netesybų priteisimo iš ieškovės iškeldinimo iš savivaldybės negyvenamųjų patalpų, pagrįstai prašydama teismo priteisti 1/4 dalį mėnesinio nuomos mokesčio dydžio baudą (232,87 Eur x 1/4 = 58,22 Eur) už kiekvieną uždelstą dieną nuo prievolės neįvykdymo dienos iki kreipimosi į teismą su priešieškiniu dienos, t. y., nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2018 m. spalio 5 d. Taigi, netesybų dydis yra 7044,62 Eur, tačiau teismas jų dydį apskaičiavo neteisingai.
29. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacija „Retromobile“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
5.1. Teismas teisingai pažymėjo, jog priteisti reikalaujamos baudos nebuvo teisinio pagrindo, nes į bylą nebuvo pateiktos sąskaitos faktūros, pagal kurias buvo reiškiamas priešieškinio reikalavimas. Atsakovė teikdama dalį sąskaitų faktūrų dėl baudos, turėjo teisę pateikti ir likusias sąskaitas faktūras, tačiau to nepadarė, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
5.2. Ieškovė atkreipia dėmesį, jog baudos dydis apskritai prasilenkia su protingumo principu, todėl jis turėtų būti mažinamas.
30. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Žemės zondas“ prašo atsakovės apeliacinį skundą patenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
6.1. Atsakovė reiškė reikalavimą priteisti iš ieškovės 2018 m. sausio 30 d. nuomos sutarties 15 punkte aptartą baudą, kuri yra lygi ¼ daliai mėnesinio nuomos mokesčio už kiekvieną uždelstą dieną perduoti patalpas. Atsakovės reikalavimas priteisti baudą kildinamas iš minėtos sutarties. Teismas sprendime nurodė, kad sutarties laisvės principas leidžia šalims laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), t. y. susitarti ir dėl netesybų ir dėl jų dydžio.
6.2. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė nepateikė teismui išrašytų sąskaitų faktūrų už 2018 rugsėjo ir spalio mėnesius (iki priešieškinio pateikimo dienos), neužkerta atsakovei kelio reikšti reikalavimą ir prašyti priteisti jos naudai baudą, kurios dydis aptartas sutartyje. Akivaizdu, kad laikotarpis priteisiant iš skolininko baudą kreditoriaus naudai negali būti siejamas tik su laikotarpiu, už kurį yra išrašytos atsakovės sąskaitos, ir nepaisant sutartinių įsipareigojimų.
6.3. Atsakovė turi teisę, bet ne pareigą įforminti netesybas buhalteriniu apskaitos dokumentu – sąskaita. Pagrindas priteisti baudą šiuo ginčo atveju yra nuomos sutartis, todėl tik priėmus teismui sprendimą, t. y. pasisakius, ar prašomas priteisti baudos dydis yra galimas (paprastai skolininkas nesutinka su baudos dydžiu, prašo baudą sumažinti arba reikalavimą dėl baudos priteisimo atmesti), kreditorius priteistą baudą perkelia į pagrindines veiklos pajamas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.
Faktinės bylos aplinkybės
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2013 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. T-311, 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T-713 ir 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-674 nusprendė perduoti ieškovei Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacijai „Retromobile“ neatlygintinai naudotis negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), sudarydama tris turto panaudos sutartis (2013 m. gegužės 31 d., 2014 m. sausio 20 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d.), kurios galiojo iki 2018 m. gegužės 30 d. (1 t., b. l. 66-88).
33. Kauno miesto savivaldybės taryba 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. T-852, ieškovei sutikus, nusprendė prieš laiką nutraukti minėtas panaudos sutartis ir sudaryti su ieškove ne konkurso būdu, tam pačiam terminui (iki 2018 m. gegužės 30 d.) ginčo patalpų nuomos sutartį (1 t., b. l. 89-90). Šio savivaldybės tarybos sprendimo pagrindu ieškovė ir atsakovė 2018 m. sausio 30 d. pasirašė susitarimus dėl 2013 m. gegužės 31 d., 2014 m. sausio 20 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. savivaldybės nekilojamojo turto panaudos sutarčių nutraukimo. Nutraukus panaudos sutartis, ieškovė ir atsakovė 2018 m. sausio 30 d. pasirašė nuomos sutartį Nr. SR-0056, kurios pagrindu savivaldybė išnuomojo ieškovei iki 2018 m. gegužės 30 d. negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 32–37).
34. Baigiantis sutarties galiojimo terminui, Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius 2018 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 60-2-572 informavo ieškovę, jog pasibaigus sutarties galiojimo terminui, 2018 m. sausio 30 d. nuomos sutartis nebus atnaujinta (1 t., b. l. 118).
35. Ieškovė, atsakydama į atsakovės raštą, 2018 m. gegužės 2 d. raštu Kauno miesto savivaldybės prašė pratęsti 2018 m. sausio 30 d. nuomos sutarties terminą (1 t., b. l. 122).
36. Atsakovė 2018 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 60-2-655 dar kartą pakartojo ieškovei, jog negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis pasibaigia 2018 m. gegužės 30 d., ji nebus pratęsta ir įpareigojo ieškovę remiantis sutarčių 23 punktu iki 2018 m. birželio 6 d. įskaitytinai perduoti turtą perdavimo–priėmimo aktu turto savininkei – Kauno miesto savivaldybei (1 t., b. l. 126).
37. Ieškovė pakartotinai 2018 m. gegužės 28 d., 2018 m. gegužės 30 d. ir 2018 m birželio 6 d. raštais kreipėsi į savivaldybę dėl nuomos sutarties termino pratęsimo (1 t., b. l. 131–134), tačiau savivaldybė patvirtino, jog negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nebus pratęsta, taip pat išaiškino, jog iki 2018 m. birželio 6 d. neperdavus nekilnojamojo turto savivaldybei, vadovaujantis nuomos sutarčių 15 punktu, ieškovei bus skaičiuojama bauda už sutarties nevykdymą (1 t., b. l. 135).
38. Savivaldybė 2018 m. birželio 21 d. raštu Nr. 60-2-822 informavo ieškovę, kad ginčo patalpos bus nuomojamos viešo aukciono būdu, kadangi 2018 m. gegužės 29 d. Kauno miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-312, t. y. ginčijamą sprendimą, kurio 1.1 – 1.4 punktais nutarė ieškovės nuomotas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), išnuomoti 3 metų terminui viešo aukciono būdu (1 t., b. l. 113–114).
39. Apeliantė teismui pateiktu ieškiniu prašė šį sprendimą panaikinti, nurodydama, kad atsakovė pažeidė nuomos sutarties 17 punktą, kadangi Sutartyje buvo numatyta galimybė atnaujinti jos terminą, jeigu nuomininkas tinkamai vykdė savo įsipareigojimus. Apeliantės nuomone, ginčijamu tarybos sprendimu nuspręsdama nuomoti patalpas viešojo konkurso būdu ir atsisakydama atnaujinti Sutartį su ieškove, atsakovė pažeidė CK 6.482 straipsnio nuostatas.
Dėl ieškovės pirmumo teisės nuomotis ginčo patalpas
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju reikia įvertinti, ar nusprendusi nuomoti ginčo turtą viešo konkurso būdu, atsakovė nepažeidė savivaldybės turto nuomos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, ar sutartyse buvo įtvirtinta ieškovės pirmumo teisė kitų subjektų atžvilgiu pratęsti nuomos sutartis, jei taip – ar atsakovė tinkamai užtikrino šios teisės įgyvendinimą.
41. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamas ginčas yra susijęs su specifiniu teisiniu objektu – savivaldybei priklausančiu nekilnojamuoju turtu, kurio valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką reglamentuoja viešoji teisė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad valstybės ar savivaldybės turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus. Valstybei ar savivaldybei priklausančio turto perleidimas privatiems asmenims yra susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl įstatymas tokiam perleidimui nustato specialius reikalavimus, kurie dažniausiai yra imperatyvūs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2006; 2009 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2009; kt.).
42. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka ir sąlygos reglamentuojamos specialiame Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme. Vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsniu, valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Šios nuostatos reiškia, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu negali būti disponuojama savo nuožiūra, kad visi sprendimai dėl savivaldybei priklausančio turto turi būti pagrįsti teisės aktų nuostatomis, kad šis turtas turi būti naudojamas tik tokiu būdu, kuris geriausiai atitinka visuomenės, o ne pavienių privačių subjektų, interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-81-790/2019).
43. Nuomininko pirmenybės teisė atnaujinti pasibaigusią nuomos sutartį įtvirtinta CK 6.482 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui turi pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis atnaujinti sutartį. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nuomotojas privalo per nuomos sutartyje numatytą terminą raštu pranešti nuomininkui apie šio teisę sudaryti nuomos sutartį naujam terminui; jeigu toks terminas nenumatytas, – per protingą terminą iki nuomos sutarties pabaigos. Sudarant nuomos sutartį naujam terminui, jos sąlygos šalių susitarimu gali būti pakeistos (CK 6.482 straipsnio 3 dalis). Taigi, paminėtas straipsnis nustato galimybę sutarties šalims derėtis dėl naujų sutarties sąlygų.
44. Tuo tarpu nuomos sutarties 17 punkte nurodyta, kad pasibaigus sutarties terminui, su nuomininku, tinkamai vykdžiusiu sutarties įsipareigojimus, sutartis gali būti atnaujinta. Sutartyje taip pat nustatyta, jog apie teisę atnaujinti nuomos sutartį nuomotojas informuoja nuomininką likus mėnesiui iki sutarties pabaigos.
45. Minėta, kad Kauno miesto savivaldybei priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotos ieškovei iki 2018 m. gegužės 30 d. Ieškovė, gavusi atsakovės pranešimą, kad nuomos sutartis nebus pratęsiama, likus mėnesiui iki nuomos pabaigos kreipėsi į savivaldybės administraciją su prašymais pratęsti šių patalpų nuomos terminą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad sutarčių galiojimo laikotarpiu ieškovė tinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus. Dėl šios priežasties ieškovė mano, kad pagal CK 6.482 straipsnį ji įgijo akivaizdžią pirmenybės teisę pratęsti Sutartį, o ginčijamas Tarybos sprendimas nuomoti patalpas viešo konkurso būdu yra neteisėtas.
46. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo sutarčių objektu, kaip minėta, yra specifinį teisinį statusą turintis turtas – savivaldybei nuosavybės teise priklausančios patalpos, kurių atžvilgiu yra taikomos viešosios teisės nuostatos, nesutinka su tokia ieškovės pozicija.
47. Vadovaujantis CK 1.1 straipsnio 2 dalimi, teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas ir vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas, sutarties laisvės principas turi būti derinamas su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Turto valdymo įstatymas) 9 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2015). Nors valstybės materialiojo turto nuomos sutartims taikytinos ir bendrosios CK 6 knygos XXVIII skyriaus normos, be kita ko, bendrosios nuostatos, nuomos sutarčių šalių teises ir pareigas bei nuomos sutarties pabaigą nustatančios normos, tačiau jos taikytinos atsižvelgiant į specialų valstybės turto nuomos reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009). Nuomos teisinius santykius reglamentuojančios CK normos, konkrečiai CK 6.482 straipsnio 1 dalis, numatanti nuomininko pirmenybės teisę atnaujinti sutartį, nėra nei speciali nuostata Turto valdymo įstatymo prasme, nei imperatyvi, nei tiesiogiai susijusi su viešu konkursu ir jo pagrindu sudarytina sutartimi.
48. Taigi, sprendžiant klausimą dėl ieškovės pirmenybės teisės pratęsti viešosios teisės objektu esančių patalpų nuomos sutartis, taip pat dėl sprendimo vykdyti patalpų nuomą viešo konkurso būdu ir dėl vykdomo konkurso teisėtumo, visų pirma, turi būti vadovaujamasi tiesiogiai šiuos santykius reglamentuojančiomis viešosios teisės normomis, o CK nuostatos šiems teisiniams santykiams yra taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja tiesiogiai taikomi teisės aktai.
49. Kaip minėta, savivaldybei priklausančio turto valdymo ir naudojimo tvarką nustato Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas. Vadovaujantis šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaujantis įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos. To paties įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
50. Kauno miesto savivaldybei priklausančio nekilnojamo turto nuomos tvarką nustato Kauno miesto savivaldybės nekilnojamojo turto tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. T-527 (toliau – Aprašas). Aprašo (redakcija nuo 2017-12-21 iki 2018-11-14) 2 punkte nustatyta, kad Savivaldybės turtas, jei jis nereikalingas Savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų funkcijoms įgyvendinti, nuomojamas viešo konkurso būdu, išskyrus 3, 4 ir 5 punktuose nurodytus atvejus. Viešo konkurso būdu Savivaldybės turtas išnuomojamas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui. Sprendimus dėl Savivaldybės turto nuomos viešo konkurso ir ne konkurso būdu priima Savivaldybės taryba (Aprašo 6 p.). Aprašo 52 punkte reglamentuota, kad pasibaigus nuomos sutarties terminui, jei išnuomotas Savivaldybės turtas nereikalingas Savivaldybės funkcijoms įgyvendinti, su nuomininku, tvarkingai vykdžiusiu pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, nuomos sutartis gali būti atnaujinama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad nei Aprašas, nei šalių pasirašytos nuomos sutartys nenumatė ieškovei pirmumo teisės pratęsti (atnaujinti) sutartį, nuomininkui ją tvarkingai vykdant.
51. Iš aptartų teisės aktų nuostatų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu savivaldybės ilgalaikis turtas visais atvejais, išskyrus Apraše nurodytas išimtis, turėjo būti nuomojamas viešo konkurso būdu, o įgaliojimai priimti sprendimą dėl konkretaus turto nuomos buvo suteikti Tarybai. Apraše taip pat buvo numatyta tik galimybė atnaujinti jau sudarytas nuomos sutartis, tačiau šią teisę įtvirtinanti norma nebuvo suformuluota imperatyviai, kaip ir šalių pasirašytoje nuomos sutartyje. Aptartos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad atsakovė turėjo teisę pasirinkti, kokiu būdu nuomoti savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą – atnaujinat jau sudarytą sutartį ar skelbiant naują viešą konkursą dėl nekilnojamojo turto nuomos, juo labiau, kad iki 2018 m. gegužės 30 d. negyvenamosios patalpos ieškovei buvo išnuomotos ne konkurso būdu. Atsakovė likus mėnesiui iki negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pabaigos ieškovei ne kartą nurodė, jog nuomos sutartis nebus atnaujinta, o patalpos bus išnuomotos viešo aukciono būdu. Ieškovė tokią aiškiai išreikštą atsakovės poziciją turėjo suprasti.
52. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus aiškinamajame rašte dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) nuomos, nurodyta, jog sprendimo projekto tikslas – išnuomoti negyvenamąsias patalpas viešo konkurso būdu, 3 metams ir rinkos kainomis, kadangi Kauno miesto savivaldybė gaus papildomų lėšų, bus efektyviai naudojamas savivaldybei priklausantis turtas <...> (1 t., b. l. 115–117123–125). Sprendimas nuomoti patalpas viešo konkurso būdu buvo priimtas apsvarsčius galimus šių patalpų nuomos variantus, be kita ko, atsižvelgiant į aiškinamajame rašte nurodytus pasiūlymus ir siekiant užtikrinti, kad iš patalpų nuomos būtų gauta didžiausia nauda.
53. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas nuomoti patalpas viešo konkurso būdu visiškai atitiko savivaldybės turto nuomos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus – sprendimas buvo priimtas apsvarsčius galimus turto nuomos variantus ir pasirinkus turto nuomą viešo konkurso būdu kaip racionaliausią, visuomenei naudingiausią šio turto nuomos būdą, o tokį sprendimą priėmė Apraše įvardinti kompetentingi subjektai. Sprendimas nuomoti patalpas viešo konkurso būdu neprieštaravo ir Turto valdymo įstatyme įtvirtintiems viešojo turto valdymo principams. Tuo atveju, jeigu pasibaigus savivaldybės turto nuomos sutartims savivaldybė būtų besąlygiškai įpareigota pratęsti šias sutartis naujam terminui, ji neturėtų galimybių peržiūrėti savo ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo, naudojimo sąlygų, įvertinti pasikeitusių aplinkybių, siekti, kad turtas būtų naudojamas kuo racionaliau ir su maksimalia nauda visuomenei. Tokiu atveju būtų suteiktos jokiais teisės aktais nepagrįstos privilegijos vienam konkrečiam ūkio subjektui nuomotis patalpas ir vykdyti jose veiklą, tuo tarpu kitiems ūkio subjektams būtų neteisėtai užkirstas kelias varžytis dėl ginčo patalpų nuomos sutarties sudarymo ir, pateikus geriausią pasiūlymą, jas išsinuomoti sudarant nuomos sutartį. Todėl nėra pagrindo pripažinti savivaldybės sprendimą išnuomoti patalpas viešo konkurso būdu neteisėtu.
54. Apeliantė nurodo, kad buvo pažeista ne tik jos pirmumo teisė nuomotis ginčo patalpas, bet ir užkirsta galimybė dalyvauti vešame aukcione, kadangi ginčijamu sprendimu nuspręsta išnuomoti 850,40 kv. m negyvenamąjį pastatą – stalių cechą – gamybos ir pramonės veiklai vykdyti, kai tuo tarpu ieškovės veikla yra muziejinė.
55. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Bylos duomenys patvirtina, kad paraišką dalyvauti aukcione pateikė tik vienas dalyvis – UAB „Žemės zondas“. Tačiau į bylą nepateikti duomenys, kad ieškovė būtų išreiškusi norą dalyvauti aukcione; kad būtų ginčijusi viešojo konkurso sąlygas; kad sutiko mokėti savivaldybei už patalpų nuomą didesnę numos kainą, nei buvo mokama iki nuomos sutarčių pabaigos. Iš apeliantės raštų savivaldybei matyti, jog ji prašė pratęsti nuomos sutartis, nes jos vykdoma muziejinė veikla atitinka visuomenės interesus, yra didelis lankytojų susidomėjimas eksponatais, tačiau apie siūlomą mokėti didesnį nuomos mokestį ir kitas Sutarties atnaujinimo sąlygas neužsiminė.
56. Apeliantės įsitikinimu, patalpų nuomos sutarties sąlygos įtvirtina jos pirmenybės teisę pratęsti (atnaujinti) nuomos sutartį. Kaip nurodyta šios nutarties 44 punkte, nuomos sutarties 17 punkte nustatyta, kad pasibaigus sutarties terminui, su nuomininku, tinkamai vykdžiusiu sutarties įsipareigojimus, sutartis gali būti atnaujinta. Apie teisę atnaujinti nuomos sutartį nuomotojas informuoja nuomininką likus mėnesiui iki sutarties pabaigos. Taigi, iš paminėtos sutarties sąlygos lingvistinės formuluotės matyti, kad joje nėra įtvirtinta besąlyginė nuomininko, tinkamai vykdančio sutartinius įsipareigojimus, pirmenybės teisė prieš kitus asmenis pratęsti sudarytą sutartį. Priešingai, patalpų nuomotojui paliekama diskrecijos teisė nuspręsti, ar pasibaigus sutarties terminui ją atnaujinti, informuojant apie tai nuomininką likus ne mažiau kaip mėnesiui iki sutarties pabaigos, ar sutartį nutraukti. Kaip minėta, savivaldybė, nepažeisdama sutartyje nustatytų terminų, ieškovę aiškiai informavo, kad patalpų nuomos sutartis nebus atnaujinta. Ieškovė iki sutarties nutraukimo tokios patalpų nuomotojo pozicijos neginčijo, neprašė peržiūrėti (pakeisti) sutarties sąlygų ir kitaip savo teisių negynė.
57. Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad sutartyje nebuvo įtvirtinta absoliuti ieškovės pirmenybės teisė atnaujinti nuomos santykius, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad atsakovė, priėmusi sprendimą išnuomoti patalpas viešo konkurso būdu, pažeidė sutarties pagrindu prisiimtus įsipareigojimus ir ieškovės pirmenybės teisę įtvirtinančias sutarties sąlygas.
58. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat remiasi aplinkybe, kad ji investavo savo nuosavas lėšas į ginčo patalpų priežiūrą ir pagerinimus. Atkreiptinas dėmesys, kad 2013 m. gegužės 31 d. ir 2014 m. sausio 20 d. pasirašytose panaudos sutartyse šalys 8.4 punktuose nustatė, jog panaudos gavėjui (ieškovei), pagerinusiam pagal panaudos sutartį perduotą turtą, už pagerinimą neatlyginama. Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos 2014 m. gruodžio 22 d. panaudos sutarties 14 punkte ir 2018 m. sausio 30 d. nuomos sutarties 4 punkte. Taigi, aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovės investuotos lėšos į ginčo patalpų priežiūrą ir pagerinimus suteikia jai pirmenybės teisę ar kitą naudą sprendžiant dėl apeliantės teisės toliau nuomotis šias patalpas, taip pat neturi reikšmės sprendžiant ginčijamo Tarybos sprendimo (ne)teisėtumo klausimą.
59. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovės pozicijos pagrįstumą patvirtina teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, tame skaičiuje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-519-196/2018, kurioje taip pat buvo keliamas klausimas dėl nuomininko pirmenybės teisės atnaujinti sudarytą valstybei priklausančio turto nuomos sutartį. Pažymėtina, kad nurodytoje byloje patalpų nuomotoja atsisakė atnaujinti nuomos sutartį remdamasi tuo, kad sutartimis nustatytas patalpų nuomos terminas – 10 metų yra ilgiausias pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatas, todėl įstatymas nenumatė šio termino pratęsimo. Be to, apeliantės minėtoje byloje šalys buvo susitarę, jog nuomininkas, tvarkingai vykdęs sutartinius įsipareigojimus ir nepadaręs esminių pažeidimų, pasibaigus sutarties galiojimo laikui, įgyja pirmumo teisę išsinuomoti šias patalpas. Nagrinėjamu gi atveju šalių sudarytose sutartyse nurodyta tik galimybė atnaujinti nuomos sutartį, tačiau ieškovės pirmenybės teisė ją atnaujinti nenustatyta.
60. Atsižvelgdama į apeliantės argumentą dėl pažeisto teisėtų lūkesčių principo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuomos sutarties 17 punkte įtvirtinta tik galimybė atnaujinti sutartį CK nustatyta tvarka, kaip ir CK 6.482 straipsnyje imperatyvia forma neįtvirtinta papildoma nuomininko apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018). Be to, apie trumpalaikį nuomos sutarties terminą ir atsakovės poziciją jo nepratęsti ieškovė žinojo gerokai iki sutarties nutraukimo, todėl nebuvo realaus pagrindo tikėtis, kad pasibaigus sutarties terminui Sutartis bus atnaujinta vadovaujantis CK 6.482 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Dėl baudos dydžio
61. Apeliantės nuomone, apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovės reikalautas priteisti baudos dydis yra aiškiai per didelis. Ieškovė neginčija, jog pasirašė sutartį su tokia sąlyga, bet, atsižvelgus į sutarties sudarymo faktines aplinkybes, matyti, jog keisti Sutarties sąlygas ieškovė neturėjo galimybių ir pasirašė tokią sutartį, kokią pateikė atsakovė.
62. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuomos sutarties 15 punktu šalys susitarė, jog laiku neperdavęs turto pagal šioje sutartyje nustatytas sąlygas, už pradelstą laiką nuomininkas moka baudą – ¼ mėnesinio nuomos mokesčio už kiekvieną uždelstą perduoti dieną ir visus su šia sutartimi susijusius mokesčius (1 t., b. l. 34). Sutiktina su ieškovės argumentais, kad sutarties projektas buvo parengtas atsakovės ir tokią sąlygą nustatė būtent atsakovė, tačiau negalima sutikti su apeliantės argumentais, kad ji neturėjo galimybių reikalauti pakeisti tokią sutarties sąlygą, nes tokie argumentai grindžiami prielaidomis ir nepatvirtinti kitais įrodymais (CPK 178 straipsnis).
63. Pažymėtina, kad ieškovė yra juridinis asmuo, derybos dėl nuomos ir panaudos sutarčių nutraukimo ir naujos nuomos sutarties sudarymo vyko nuo 2017 m. gruodžio mėnesio, nuomos sutartis pasirašyta 2018 m. sausio 30 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtas terminas yra pakankamas ne tik susipažinti su 2017 m. pabaigoje parengtu ir pateiktu iš esmės nedidelės apimties nuomos sutarties projektu, bet ir derėtis dėl sutarties sąlygų, teikti pastabas ir pan. (CK 6.163 straipsnio 2 dalis).
64. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė, vadovaudamasi nuomos sutarties 15 punktu, priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės už sutarties pažeidimą 7044,62 Eur baudą. Bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas skundžiamu sprendimu šį priešieškinio reikalavimą tenkino iš dalies, sumažindamas prašomos priteisti baudos dydį iki 5006,92 Eur. Teismas nurodė, kad byloje yra pateiktos atsakovės ieškovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros sumokėti baudą už 2018 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius, tačiau nėra pateiktų sąskaitų už 2018 m. rugsėjo – spalio mėnesius, todėl baudos dydį paskaičiavo pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras.
65. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu nesutinka su tokia teismo išvada ir nurodo, kad prievolė mokėti baudą kylą ne iš PVM sąskaitų faktūrų, o iš Sutarties, todėl teismas nepagrįstai vadovavosi tik į bylą pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis, nors už kitus mėnesius pateikti PVM sąskaitų faktūrų nereikalavo.
66. Teisėjų kolegija su šiais atsakovės argumentais sutinka. Netesybų samprata pateikiama CK 6.71 straipsnio 1 dalyje. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, be kita ko dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
67. Nagrinėjamu atveju atsakovė iš ieškovės reikalauja netesybų baudos forma dėl to, kad ieškovė, pasibaigus 2018 m. gegužės 30 d. atsakovei priklausančių negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties terminui, iki 2018 m. birželio 6 d. įskaitytinai minėtų patalpų perdavimo–priėmimo aktu savivaldybei neperdavė. Už tokį sutarties pažeidimą sutarties 15 punkte numatyta bauda. Taigi, šalys sutartimi susitarė dėl netesybų skaičiavimo ir jų dydžio, todėl ieškovės pareiga už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą kyla būtent iš sutarties (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
68. Remdamasi nurodytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad priteisdamas netesybas tik PVM sąskaitų faktūrų pagrindu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias netesybas ir jų nustatymo dydį.
69. Ieškovė savo apeliaciniame skunde prašo sumažinti netesybų dydį, kadangi, jos vertinimu, priteista bauda už sutarties nevykdymą yra aiškiai per didelė.
70. Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).
71. Apeliacinės instancijos teismui šios nutarties 66–68 punktuose padarius išvadą, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti netesybas (baudą) pagal Sutartį yra pagrįstas ir teisėtas, atsakovei iš ieškovės turėtų būti priteista reikalaujama 7044,62 Eur bauda. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas prašomas priteisti netesybas sumažinti atsižvelgiant į ieškovės juridinį statusą, vykdomą muziejinę veiklą ir naudą, kurią ji suteikė miesto gyventojams ir jos svečiams; į šalių susiklosčiusius ilgalaikius panaudos/nuomos teisinius santykius ir tinkamą jų vykdymą; į tai, kad ieškovės veiksmuose dėl pirmumo teisės toliau tęsti su atsakove patalpų nuomos teisinius santykius nenustatyti piktnaudžiavo teise požymiai.
72. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes ir minėtą teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamu teismo sprendimu priteista daugiau nei dviem tūkstančiais eurų sumažinta netesybų suma – 5006,92 Eur, atitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.5 straipsnis), sutarties šalių interesų pusiausvyrą, todėl mažinti ją daugiau nėra pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
73. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą teisingai, todėl panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
74. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinius skundus atmestus, apeliantų turėtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos nepriteistinos (CPK 93 str.).
75. Trečiasis asmuo UAB „Žemės zondas“ už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą surašymą prašo priteisti iš ieškovės 140 Eur turėtų teisinių paslaugų išlaidų.
76. Ieškovės prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija 2015 m. kovo 19 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgus į tai, kad ieškovės ir trečiojo asmens interesai byloje yra priešingi, prašymas laikytinas pagrįstu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Žemės zondas“ (juridinio asmens kodas 300655724) iš ieškovės Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacijos „Retromobile“ (juridinio asmens kodas 300104436) 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų teisinės pagalbos išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Algimantas Kukalis
Edvardas Paliokas