Administracinė byla Nr. eAS-409-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06519-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 49 

 (S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Bangladešo piliečio M. L. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas M. L. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 23S223483, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir į Šengeno erdvę nuo 2024 m. gruodžio 20 d. iki 2026 m. gruodžio 19 d. (toliau – ir Sprendimas), nes buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi). 

Pareiškėjas pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ? sustabdyti Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje arba leisti pareiškėjui vykti į Europos Sąjungos ir Šengeno valstybes iki kol bus priimtas sprendimas šioje byloje. 

Pareiškėjas prašymą grindė argumentais, kad jis nėra padaręs jokios nusikalstamos veikos, prieš pareiškėją nėra pradėta jokių baudžiamųjų bylų, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas galėtų būti pavojingas ir jo negalima įleisti į Europos Sąjungos ir Šengeno valstybes. Sprendimu stipriai ribojamos pareiškėjo teisės, dėl esamo draudimo pareiškėjas negali laisvai judėti, pritaikyta priemonė yra akivaizdžiai neteisinga ir neproporcinga, todėl yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

II.

Regionų administracinis teismo Šiaulių rūmai 2025 m. vasario 10 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo M. L. A. skundą ir iš dalies tenkino jo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdė Sprendimo galiojimą iki bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas.

Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl šių nuostatų taikymo, įvertinęs kilusį ginčą apibūdinančias aplinkybes, skundo reikalavimus, pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, sprendė, kad nagrinėjamu atveju, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas vertino, kad egzistuoja sąlygos ir pagrindai, numatyti ABTĮ 70 straipsnyje, sudarantys pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Sprendimo galiojimą iki bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas. Pritaikius šią reikalavimo užtikrinimo priemonę, netikslingas pareiškėjo prašomos kitos (alternatyvios) reikalavimo užtikrinimo priemonės (leisti pareiškėjui vykti į Europos Sąjungos ir Šengeno valstybes iki kol bus priimtas sprendimas šioje byloje) taikymas.

III.

Atsakovas Departamentas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 10 d. nutartį.

Atsakovo teigimu, pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę neatitinka ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų. Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, nes jis (pareiškėjas) neatitiko Įstatymo reikalavimų). Pareiškėjas sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi neapskundė, todėl jis yra įsiteisėjęs, nenuginčytas ir vykdytinas. Taigi Departamentas turėjo teisę priimti ginčijamą Sprendimą, o pareiškėjas su skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Sprendimą ar jame nustatytas faktines aplinkybes.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nei prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nei teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kokia pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Tai, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Pareiškėjas M. L. A. atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, netinkamai taikė Įstatymo nuostatas, suabsoliutino savo teisę priimti tokio pobūdžio sprendimus visais atvejais, kai asmeniui yra panaikinamas leidimas laikinai gyventi. Atsakovas net nenustatė pareiškėjo grėsmės Lietuvai ar kitų svarbių priežasčių, dėl kurių Sprendimas galėtų likti galioti, todėl akivaizdu, kad skundžiamas Sprendimas turi būti panaikintas. Atsakovo Sprendimas nėra proporcingas, jis riboja pareiškėjo teises. Pareiškėjas dėl taikyto draudimo negali keliauti į Europos Sąjungos šalis ir ten dirbti, jo kilmės šalyje yra labai sunku susirasti darbą ir išlaikyti šeimą, todėl neteisėtas draudimas judėti neabejotinai daro pareiškėjui didelę žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 10 d. nutarties dalies, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo Bangladešo piliečio M. L. A. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdytas Sprendimo galiojimas iki bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą, nes netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Atsakovas Departamentas atskirajame skunde teigia, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepagrindė abiejų būtinųjų sąlygų tokiam prašymui tenkinti, t. y. tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimo pagrįstumo ir neįrodė, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024; kt.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.).

Nustatyta, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Departamento 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. 23S223483 pagrįstumo ir teisėtumo. Sprendimu nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Įstatymo 139 straipsnio 1 dalis nustato atvejus, kada apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, o 2 dalis nurodo, kad šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo sustabdyti Sprendimo dėl draudimo atvykti vykdymą. Taigi pagal galiojantį teisinį reguliavimą sprendimo dėl draudimo atvykti apskundimas teismui jo vykdymo savaime nesustabdo: apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento Sprendimu, pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde išdėstė nesutikimo argumentus. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas atitinka ABTĮ 24–25 ir 35 straipsniuose nustatytus reikalavimus, 2025 m. vasario 10 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo turinį, nenustatė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą.

Pažymėtina, kad reikalavimų užtikrinimo priemonei taikyti pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto reikalavimų patenkinimo, tačiau vienos iš dviejų būtinųjų sąlygų konstatavimas nėra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Padarius išvadą, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, turi būti vertinama, ar nesiėmus jo (pareiškėjo) nurodomos užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje pareiškėjas grindė argumentais, kad dėl Sprendimu pritaikyto draudimo atvykti ir apsigyventi kitose Šengeno valstybėse pareiškėjas negali laisvai judėti, susirasti darbą ir išlaikyti savo šeimą, jo gyvenimas tapo stipriai apsunkintas, todėl pritaikyta priemonė nėra proporcinga ir teisinga, atsižvelgiant į tai, jog leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas formaliu pagrindu – kad pareiškėjas nepradėjo dirbti pas darbdavį, pas kurį darbo pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad vien tik galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-556/2023; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-658-1047/2024; 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-191-789/2025 ir kt.). Taigi aplinkybė, kad pareiškėjas dėl atsakovo Sprendimo negali keliauti į kitas Šengeno valstybes ir ten ieškoti darbo, nes kilmės šalyje pareiškėjui sunku susirasti darbą ir išlaikyti šeimą, pati savaime nėra pagrindas taikyti jo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi pareiškėjas neįrodė, kad jo nurodomų neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Byloje surinkti duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės, t. y. jis nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo nurodomas aplinkybes dėl jam kylančių neigiamo pobūdžio pasekmių ir to, kad jis negali pašalinti jo nurodomas neigiamas pasekmes kitais būdais. Taigi byloje nenustatyta aplinkybių, kurios pagrįstų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, iš esmės neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir pasekmių egzistavimo ir nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl atsakovo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 10 d. nutarties dalis, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdytas Departamento 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. 23S223483 galiojimas iki bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas, panaikinama, o pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkinamas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva arba proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, taip pat pareiškėjui pateikus įrodymus dėl jam kylančių neigiamo pobūdžio pasekmių, išlieka galimybė iš naujo spręsti klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 10 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjo Bangladešo piliečio M. L. A. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmesti. 

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas