Civilinė byla Nr. 2S-2594-436/2017
Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00932-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.3.2.1.
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. lapkričio 28 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ž. Ž. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1233-805/2017 pagal pareiškėjo Ž. Ž. skundą dėl antstolės D. M. veiksmų.
Teismas
n u s t a t ė:
Ginčo esmė
Ginčas kilęs dėl ribojimų taikymo vykdant išieškojimą iš fizinio asmens, esančio įkalinimo įstaigoje, turto.
Pareiškėjas Ž. Ž. kreipėsi į antstolę D. M. su skundu prašydamas laikinai netaikyti jam pinigų išskaičiavimo iš lėšų, esančių jo sąskaitoje, kadangi šiuo metu jis atlikinėja bausmę, nedirba, bet bando susirasti darbą, kad galėtų mokėti priteistą ieškinį. Bausmės pabaiga 2018 m. kovo 1 d. Šiuo metu pareiškėjas neturi savarankiško pajamų šaltinio, piniginių lėšų kartais jam atsiunčia sesuo arba draugas, visos pajamos per mėnesį tėra 100 Eur. Pinigus siunčia tam, kad jis galėtų įsigyti higienos priemonių. Nurodo, kad jeigu gautų daugiau pinigų, pats parašytų antstolei prašymą, kad ji išskaičiuotų iš jam pervestų sumų. Skundu pareiškėjas taip pat prašė sudaryti taikos sutartį iki jis įsidarbins.
Antstolė D. M. 2017 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymu skolininko skundą atsisakė patenkinti ir jį kartu su vykdomąja byla Nr. 0100/17/00678 persiuntė Prienų rajono apylinkės teismui. Patvarkyme antstolė nurodė, kad patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, atliekant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje priimtas nebuvo, todėl nėra pagrindo nustatyti konkrečią sumą, kurią asmuo turi teisę naudoti. Pareiškėjas prašė sudaryti taikos sutartį, tačiau pagal civilinio proceso nuostatas, taikos sutartis gali būti sudaryta tarp išieškotojo ir skolininko ir yra tvirtinama antstolio, o šiuo atveju skolininkas jokios taikos sutarties nepateikė.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pareiškėjo Ž. Ž. skundą dalyje dėl piniginių lėšų išskaitymo atmetė, o skundą dalyje dėl taikos sutarties sudarymo vykdymo procese paliko nenagrinėtą. Teismas nutartyje nurodė šiuos esminius argumentus:
Vykdomojoje byloje priimto antstolės 2017 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. S-17-100-14985 pareiškėjas neskundžia, su juo sutinka, tačiau prašo taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalies ir 688 straipsnio nuostatas, nors vykdomojoje byloje patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, dėl kurių, teismo manymu, jis skundžiasi, antstolė nėra priėmusi.
Teismas sutiko su antstolės D. M. 2017 m. rugpjūčio 18 d. patvarkyme atsisakyti patenkinti skolininko skundą išdėstytais motyvais dėl taikos sutarties sudarymo, todėl šioje dalyje pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtu. Pareiškėjui teismas išaiškino, kad dėl taikos sutarties sudarymo vykdymo procese jis turi teisę kreiptis į išieškotoją, kurią gavęs antstolis kreiptųsi į apylinkės teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Pareiškėjas Ž. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir skundą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Teismas nepagrįstai bylą išnagrinėjo neišklausęs pareiškėjo.
Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas niekur nedirba, jo gaunamos pajamos sudaro vos 100 Eur per mėnesį, nevengia vykdyti prievolės, tačiau galės mokėti priteistą sumą tik tada, kai įsidarbins, todėl antstoliui reiškė prašymą dėl taikos sutarties sudarymo.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepareikštas.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas taikyti išieškojimo apribojimus iš įkalinimo įstaigoje esančio asmens turto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
Apeliantas atskirajame skunde išdėstė prašymą išklausyti jį teismo posėdyje, iš ko darytina išvada, kad yra reiškiamas prašymas nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka. Apeliantas savo prašymo iš esmės nepagrindė jokiais argumentais, tik nurodė, kad nemoka raštu paaiškinti visų aplinkybių.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal bendrąją taisyklę apeliacine tvarka skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame (atskirajame) skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą (atskirąjį skundą) arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo (atskirojo skundo) gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013) (CPK 321 str. 2 d., 338 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad atskiruoju skundu iš esmės kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas procesinės teisės normų tinkamo taikymo aspektu, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo bendrosios skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad bylai reikšmingų esminių aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytinio apeliacinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai apelianto prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas.
Dėl antstolės veiksmų
Iš bylos medžiagos ir vykdomosios bylos Nr. 0100/17/00678 duomenų nustatyta, kad antstolės D. M. kontoroje vykdomas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. rugpjūčio 7 d. išduotas ir pateiktas vykdomasis dokumentas dėl administracinės 1 020,00 Eur baudos išieškojimo iš Ž. Ž. valstybės naudai. Antstolė vykdomojoje byloje yra priėmusi 2017 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, 2017 m. rugpjūčio 7 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą, 2017 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos, nurodant, kad Alytaus pataisos namai turi pervesti į antstolės sąskaitą kiekvieną mėnesį išskaičiuojant 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną minimalų mėnesio atlyginimą. 2017 m. rugpjūčio 17 d. skundu Ž. Ž. paprašė antstolės taikyti išieškojimo apribojimus iš jo gaunamų lėšų. Antstolė šio skundo netenkino, jo taip pat skundžiama nutartimi netenkino ir Prienų rajono apylinkės teismas, sutikdamas su antstolės argumentais apie tai, kad išieškojimas į skolininko atsiskaitomąją sąskaitą, esančią įkalinimo įstaigoje, šiuo metu nėra nukreiptas, todėl negali būti taikomi išieškojimo iš šios sąskaitos apribojimai. Apeliantas nesutinka su teismo nutartimi atskirajame skunde nurodydamas, kad teismas neišklausė paties pareiškėjo. Kiti atskirajame skunde dėstomi argumentai iš esmės atitinka skunde antstolei nurodytus argumentus, dėl kurių jau pasisakė pirmosios instancijos teismas.
Pažymėtina, kad antstolis vykdymo procese privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tuo pačiu tinkamai apginti išieškotojo interesai nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 str. 1 d.). Priėmęs vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau - SVI) redakcijos, galiojusios nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. 4 p.).
CPK 668 straipsnyje siekiant apsaugoti skolininkų interesus ir užtikrinti minimalius, būtiniausius asmenų kasdieninius poreikius, numatyti tam tikri apribojimai išieškojimui iš fizinių asmenų turto. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, išaiškino, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatyto 1 MMA dydžio, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto.
Kaip jau nurodyta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis 2017 m. rugpjūčio 7 d. Patvarkymu dėl skolos išieškojimo, adresuotu Alytaus pataisos namams nurodė, kad iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuotina 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną minimalų mėnesio atlyginimą, taigi, antstolis patvarkyme nurodė išieškojimo apribojimus, kuriuos iš esmės skundu ir prašo taikyti skolininkas. Kartu pažymėtina, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, neareštavo skolininko lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, be to, iš artimųjų giminaičių jam skiriamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, ir iš jų išieškojimas vykdytinas kaip iš kitų skolininko gaunamų pajamų bendra tvarka, t. y. vadovaujantis CPK 733-743 straipsniais. Taigi, tokios pajamos, kurios neviršija 1 MMA, pagal vykdomosios bylos medžiagą, apelianto gali būti naudojamos jo asmeninėms reikmėms, ir iš jų negali būti vykdomas išieškojimas.
Dėl pareiškėjo informavimo apie bylos nagrinėjimą ir bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas priėmė nutartį neišklausęs pareiškėjo, todėl jis neturėjo galimybės teismui tinkamai paaiškinti faktinių aplinkybių.
Pažymėtina, kad bylos dėl antstolių veiksmų yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 6 p.). Šios bylos yra nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.). CPK 133 straipsnio 3 dalyje reglamentuota apie rašytinio proceso tvarka vyksiantį teismo posėdį pranešimo dalyvaujantiems byloje asmenims tvarka – kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka, turi būti laikomasi bendrųjų civilinio proceso principų, įskaitant ir asmens teisės į tinkamą procesą principą. Tinkamas byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių įgyvendinimas inter alia užtikrinamas teisės normų nustatytais procesiniais terminais bei teismo posėdžių forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo posėdžių formą, pažeidimas vertintinas kaip esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris reiškia asmens teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010).
Pažymėtina ir tai, kad byloms dėl antstolio veiksmų būtinas žodinis bylos nagrinėjimas įstatyme nėra numatytas.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nutarties 18-20 punktuose aptartu teisiniu reglamentavimu, 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje 2017 m. rugsėjo 19 d. 15.30 val. rašytinio proceso tvarka. Tą pačią dieną apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.
Pagal procesinių dokumentų turinį matyti, kad pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų reiškė tokius prašymus: nustatyti išieškojimo apribojimus, sudaryti taikos sutartį iki kol pareiškėjas įsidarbins. Pažymėtina, kad antstolės patvarkymas, kuriuo netenkintas skundas ir byla perduodama teismui, yra adresuotas ir pareiškėjui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstina, kad pareiškėjas žinojo apie CPK 510 straipsnyje nustatytą skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarką, tačiau pats nevykdė savo procesinės pareigos – domėtis nagrinėjamos bylos eiga, nereiškė teismui prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei neprieštaravo teismo posėdžio formai (CPK 42 str. 5 d.), todėl jo atskirojo skundo argumentai apie tai, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie skundo nagrinėjimą ir nebuvo išklausytas, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl taikos sutarties sudarymo vykdomajame procese
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad antstoliui teikė prašymą sudaryti taikos sutartį vykdomojoje byloje iki jis įsidarbins, tačiau šis jo prašymas buvo nepagrįstai netenkintas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 595 straipsnyje numatyta galimybė vykdomajame procese sudaryti taikos sutartį, tačiau galimybė sudaryti nurodytą taikos sutartį siejama ne su antstoliu, o su išieškotoju. Šiuo atveju skolininkas (apeliantas), kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, pirmiausia turėtų kreiptis į išieškotoją (Valstybinę mokesčių inspekciją) su pasiūlymu dėl taikos sutarties sudarymo ir tik ją sudarius, jis galėtų kreiptis į antstolį, kuris, vadovaujantis CPK 595 straipsnio 2 dalimi, sustabdytų vykdomosios bylos vykdymą ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sutarties gavimo perduotų ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, tokią taikos sutartį tvirtinti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo, priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo nutartį, kuri atitinka kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl vykdymo veiksmų teisėtumo išieškant iš įkalinimo įstaigoje esančio asmens lėšų, kurias jam pervedė artimieji (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016), be to, teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso teisės normų, todėl jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies punktu,
n u t a r i a:
Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Arūnas Rudzinskas