Administracinė byla Nr. eA-131-822/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01305-2015-0
Procesinio sprendimo kategorija 25.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. balandžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. B. ir atsakovo Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. B. skundą atsakovui Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja I. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2015 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. 3R-54(AG-17/05-2015) ir Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus (toliau – ir Kontrolierius) 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. SP-18.
Pareiškėja nurodė, kad VAGK neteisingai įvertino Kontrolieriaus kompetenciją, Kontrolieriaus sprendimo teisinę prigimtį ir jo sukeltas pasekmes. Kontrolieriaus sprendimas priešingai, negu nurodė VAGK, susijęs su pareiškėjos interesais ir teisėmis. Pareiškėja paaiškino, jog yra Šiaulių universiteto dėstytoja, akademinės bendruomenės narė, pripažinta mokslininkė, todėl sprendimas, konstatuojantis, kad pareiškėja nuplagijavo magistrantės darbą ir pažeidė Etikos kodeksą, sukelia jai neigiamas pasekmes – kvestionuoja nepriekaištingą akademinę ir profesinę reputaciją. Sprendimu sukuriamos ir pareigos – plagiatu pripažinto straipsnio neįtraukti į savo bibliografinių darbų rinkinį ir nesinaudoti kitomis autorinėmis teisėmis. Be to, Kontrolieriaus sprendimu pareiškėjai buvo pritaikytos tiesioginės poveikio priemonės, t. y. Šiaulių universitetas žodžiu įspėjo pareiškėją apie Kontrolieriaus priimtą sprendimą ir atsižvelgdamas į konstatuotą etikos pažeidimą priėmė sprendimą netęsti pareiškėjos darbo sutarties bei atleido pareiškėją iš ryšių su visuomene tarnybos direktorės pareigų. Poveikio priemones taikė ir Kontrolieriaus tarnyba – sprendimą dėl tariamai nustatyto etikos pažeidimo paviešino, o tai užkerta kelią lygiomis teisėmis konkuruoti darbo rinkoje. Pabrėžė, kad Kontrolieriaus sprendimas, kuriuo yra konstatuotas tariamas etikos pažeidimas, vadovaujantis Šiaulių universiteto darbuotojų ir studentų etikos kodekso ir Kontrolieriaus tarnybos nuostatomis, visoms mokslo ir studijų institucijoms ir kitiems tretiesiems asmenims yra privalomas, todėl veiksmai, kurių ėmėsi ar imsis studijų institucija negalės būti nuginčyti neįrodžius Kontrolieriaus sprendimo neteisėtumo. Atkreipė dėmesį, jog praktikoje kitų profesijos sričių etikos komisijų sprendimai dėl etikos pažeidimų nustatymo gali būti ginčijami, todėl Kontrolieriaus sprendimui negali būti taikoma išimtis.
Pareiškėjos nuomone, panaudodama J. R. magistro darbo tyrimo faktus savo publikuotame straipsnyje, ji nepažeidė Šiaulių universiteto darbuotojų ir studentų etikos kodekso. Pasak pareiškėjos, ne kiekvienas formalus nukrypimas nuo kūrinio pateikimo taisyklių laikytinas akademinės etikos pažeidimu. Autorių teisių apsaugos mechanizmas nedraudžia naudoti autoriaus kūrinio, bet reikalauja atskleisti autorystę, o šio reikalavimo pareiškėja nepažeidė. Atkreipė dėmesį, jog Kontrolierius nevertino mokslinių straipsnių formalių reikalavimų, t. y. citavimo ir kitų bibliografinių nuorodų reikalavimų. Paaiškino, kad mokslinio straipsnio leidyba, t. y. jo atitikimas mokslinio straipsnio reikalavimams buvo suderinta su Maskvos miesto pedagoginio universiteto Humanitarinių mokslų institutu. Institutui nekilo abejonių dėl šio straipsnio. Straipsnis buvo parengtas, remiantis konferencijos, kurios metu buvo viešai pažymėta, kad nagrinėjamas klausimas yra J. R. magistro darbo tyrimo objektas, medžiaga, todėl kai kurie dėstomi faktai nagrinėjama tema yra paimti iš jos atlikto darbo. Pabrėžė, jog tai buvo pažymėta ir straipsnyje, parengtame kaip konferencijoje pateiktos medžiagos santrauka – straipsnyje yra nuoroda į šaltinį, kuriuo remtasi. Straipsnyje pažymėta, kad pateikti faktai yra iš J. R. magistro darbo, todėl tikslo straipsnyje išdėstytą medžiagą pateikti kaip savo pareiškėja niekada neturėjo. Nuoroda apie informacijos šaltinį buvo 259 psl. išnašoje, kurioje nurodyta, kad „straipsnyje naudojami J. R. magistro darbo (2010) tyrimo faktai“. Ši nuoroda, pasak pareiškėjos, galioja ne vienai pastraipai, o visam tekstui – būtent taip nurodyta straipsnio išnašoje, nes kalbama ne apie konkrečią pastraipą, bet pažymima, kad straipsnyje naudojami faktai paimti iš konkretaus šaltinio. Pareiškėja pažymėjo, kad apie rengiamą straipsnį buvo informuota ir pati J. R. Pareiškėjos teigimu, idėjų ir faktų autorius buvo atskleistas, o pareiškėjos vaidmuo buvo paremtas tikslu populiarinti naujus sovietinės literatūros tyrinėjimus ir tyrinėtojus, t. y. J. R. darbą ir jos atliktą analizę.
Nurodė, kad Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 22 straipsnyje yra nustatytos specialios kūrinio panaudojimo mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais taisyklės. Šiame straipsnyje nustatyta, kad be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, leidžiama kaip pavyzdį nekomerciniais mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais atgaminti, viešai paskelbti ir viešai rodyti nedidelius teisėtai išleistus ar viešai paskelbtus kūrinius ir trumpas teisėtai išleistų ar viešai paskelbtų kūrinių ištraukas tiek originalo kalba, tiek išverstus į kitą kalbą, kiek tai susiję su mokymo programomis ir neviršija mokymui ar moksliniam tyrimui reikalingo masto. Anot pareiškėjos, straipsnyje ji panaudojo labai mažą J. R. magistro darbo dalį ir tai atitiko Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 22 straipsnį. Pažymėjo, kad Kontrolierius skundžiamą sprendimą priėmė nevertindamas šaltinių pateikimo tinkamumo bei etikos standartų. Pareiškėjos teigimu, ji neturėjo kitų pažeidimų profesinėje srityje, jos reputacija iki tol buvo vertinama labai gerai, ji buvo gerbiama ir vertinama savo profesinėje srityje. Pabrėžė, jog iš karto po to, kai buvo iškeltas klausimas dėl neva pasirodžiusio plagiato ji kreipėsi į Humanitarinio fakulteto dekaną ir Katedros vedėją, parašė paaiškinimą universiteto vadovybei bei Etikos komisijai. Universiteto Etikos komisija svarstė pareiškėjos elgesį ir, atsižvelgusi į visas aplinkybes, pripažino, kad taikyti poveikio priemonių priežasties nėra.
Be to, pareiškėjos manymu, priimant skundžiamą sprendimą buvo pažeistos ir procedūrinės taisyklės. Pareiškėjos nuomone, nagrinėjamu atveju pagal analogiją turėjo būti taikomas Šiaulių universiteto darbuotojų ir studentų etikos kodekse įtvirtintas 1 metų senaties terminas. Taip pat buvo pažeistas gero administravimo principas, nes apie pradėtą tyrimą Kontrolierius pareiškėjos neinformavo, jai nebuvo žinoma tyrimo eiga ir kitos aplinkybės, į pareiškėją nebuvo kreiptasi, jai nebuvo suteikta teisė duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, susipažinti su tyrimą inicijavusio asmens pateikta medžiaga. Be to, Kontrolierius pažeidė skundo išnagrinėjimo terminus, nes ginčijamas sprendimas priimtas po 10 mėnesių nuo skundo gavimo, nors skundo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminas gali būti pratęstas tik iki 3 mėnesių.
Atsakovas Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Kontrolierius, vadovaudamasis Šiaulių universiteto darbuotojų ir studentų etikos kodekso nuostatomis, konstatavo pareiškėjos veikimo nesuderinamumą su akademine etika, t. y. akademinės etikos pažeidimą, nesuponuojant teisinės atsakomybės ir teisinės sankcijos pareiškėjai. Tokiu atveju, nustatytas akademinės etikos pažeidimas yra kilęs ne iš teisinių, bet iš etinių santykių. Kontrolierius, atsižvelgdamas į nustatytus uždavinius, priėmė sprendimą, kuriuo siekė ne teisinių pasekmių, ne teisinės atsakomybės pareiškėjai, bet skatinti mokslo ir studijų institucijas laikytis akademinės etikos ir procedūrų, bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis, sprendžiant su akademinės etikos ir procedūrų pažeidimais susijusias problemas, ir prisidėti prie mokslo ir studijų kokybės, puoselėjant akademinės atsakomybės principus. Pabrėžė, jog sankcija pareiškėjai nebuvo paskirta ir pareiškėja nebuvo nubausta, Kontrolierius jokių poveikio priemonių, nukreiptų į skunde minimus pareiškėjos teisinius darbo santykius, nesiėmė, jokių privalomojo pobūdžio sprendimų pareiškėjos atžvilgiu nepriėmė, taigi Kontrolieriaus sprendimas nėra teisės normų taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, turintis įtakos šio subjekto teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms).
Atsakovas paaiškino, kad nėra nustatyti bendri etikos standartai, kurie yra svarbūs Etikos kodekso prasme, kaip ir nėra reglamentuoti akademinės etikos pažeidimo nustatymo reikalavimai, tačiau Kontrolierius nagrinėdamas skundus ir atlikdamas tyrimus vadovaujasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – ir Mokslo ir studijų įstatymas) 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtintais teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo principais. Atkreipė dėmesį, jog Kontrolierius buvo paskirtas 2013 m. birželio mėnesį, o Tarnyboje pirmas ir vienintelis iki 2014 m. vasario mėn. pabaigos darbuotojas, turintis teisę nagrinėti skundus ir / ar atlikti tyrimus dėl akademinės etikos ir / ar procedūrų galimų pažeidimų, buvo įdarbintas gruodžio mėnesį. Iki 2014 m. birželio mėnesio tokių darbuotojų Tarnyboje buvo du, o šiuo metu – trys. Naujai įsteigtos Tarnybos veiklai užtikrinti, be minėtos Kontrolieriaus funkcijos nagrinėti skundus ir atlikti tyrimus, buvo būtinas teisės aktų ir dokumentų, susijusių su Tarnybos personalo formavimu, viešaisiais pirkimais ir kt., parengimas ir kitų teisės aktų reikalavimų bei Kontrolieriaus pavedimų, būtinų Tarnybos strateginiams tikslams ir Kontrolieriaus užduotims įgyvendinti, vykdymas. Šios ir kitos aplinkybės suponavo skundų nagrinėjimo / tyrimų atlikimo ir sprendimų priėmimo terminų nesilaikymą, tačiau šis pažeidimas, atsakovo nuomone, nėra esminis.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjos I. B. skundą tenkino: panaikino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. 3R-54(AG-17/05-2015) ir Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. SP-18; įpareigojo Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių iš naujo išnagrinėti G. Š. skundą dėl pareiškėjos veiksmų.
Nustatyta, kad 2014 m. vasario 19 d. Tarnyboje gautas „Lietuvos ryto“ korespondento G. Š. skundas, kuriame prašoma išsiaiškinti, ar Šiaulių universiteto dėstytoja I. B. nepažeidė akademinės etikos Rusijoje publikuodama straipsnį, kurio didžiąją dalį sudaro magistrantės J. R. baigiamojo darbo tekstai.
Kontrolierius, išnagrinėjęs minėtą skundą, 2014 m. gruodžio 23 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. SP-18, kuriame konstatavo, kad pareiškėjos mokslinio straipsnio „Jono Avyžiaus romanai sovietinės literatūros tradicijos ir naujo jos įvertinimo kontekste” (rus. k. „P????? ?????? ??????? ? ????????? ???????? ? ?????????? ????????? ??????????“) kai kurios dalys yra J. R. magistro darbo kai kurių dalių pažodinis vertimas į rusų kalbą, tačiau straipsnyje nėra ženklų, nurodančių J. R. magistro darbo atitinkamų dalių panaudojimo mokslinio straipsnio tekste (išskyrus mokslinio straipsnio 259 psl. esančią išnašą). Atsižvelgdamas į tai Kontrolierius padarė išvadą, kad pareiškėja svetimą tekstą, t. y. J. R. magistro darbo atitinkamas dalis, išverstas į rusų kalbą, pateikė kaip savo, ir taip pažeidė Šiaulių universiteto darbuotojų ir studentų etikos kodekso 4.1.5 papunktį, kuriame nustatyta, kad mokslinės veiklos, grindžiamos sąžiningu tyrimu ir tiesos siekimu, nuostatą pažeidžia plagijavimas, t. y. svetimo teksto pateikimas kaip savo. Kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 12 dalimi nusprendė informuoti Šiaulių universitetą ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie Kontrolieriaus sprendimą.
Pareiškėja, nesutikdama su Kontrolieriaus sprendimu, apskundė jį Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. VAGK skundžiamu 2015 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 3R-54(AG-17/05-2015) pareiškėjos skundą atmetė, motyvuodama tuo, kad skundžiamame Kontrolieriaus sprendime nebuvo suformuluota jokių privalomų įpareigojimų ne tik pačiai pareiškėjai, bet ir kitoms institucijoms, taigi jokio pagrindo teigti, kad skundžiamas sprendimas kaip nors lėmė pareiškėjos teisinio statuso pokyčius, todėl skundžiamas Kontrolieriaus sprendimas nesudaro savarankiško bylos dalyko.
Ginčijamu Kontrolieriaus sprendimu Kontrolierius nusprendė informuoti Šiaulių universitetą ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie tai, kad pareiškėja pažeidė Šiaulių universiteto darbuotojų ir studentų etikos kodekso 4.1.5 papunktį, taigi Kontrolierius priėmė Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 12 dalies 1 punkte nurodytą sprendimą. Nors minėtame sprendime išdėstyta Kontrolieriaus pozicija dėl pareiškėjos veiksmų atitikimo akademinei etikai, tačiau nėra nurodyta jokių privalomųjų nurodymų, teismo vertinimu, negalima teigti, kad toks sprendimas pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukelia. Kontrolieriaus sprendimu konstatuojamas akademinės etikos pažeidimas – magistrantės darbo nuplagijavimas, teismo vertinimu, iš esmės yra pagrindas nepripažinti asmens turinčių nepriekaištingą reputaciją Mokslo ir studijų įstatymo prasme, o tai iš esmės užkerta kelią tapti valstybinės aukštosios mokyklos nariu (Mokslo ir studijų įstatymo 20 str. 4 d.). Be to, plagiatu pripažinto straipsnio pareiškėja negalės įtraukti į savo bibliografinių darbų rinkinį, taip pat sutiktina su pareiškėjos argumentu, kad akademinės etikos pažeidimo konstatavimas iš esmės užkerta kelią jai lygiomis teisėmis konkuruoti darbo rinkoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad skundžiamas Kontrolieriaus 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. SP-18 nedaro įtakos pareiškėjos teisiniam statusui, todėl VAGK 2015 m. vasario 3 d. sprendimas Nr. 3R-54(AG-17/05-2015) naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.).
Teismas, vertindamas Kontrolieriaus 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. SP-18 teisėtumą ir pagrįstumą, pažymėjo, kad nei Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatuose, nei Mokslo ir studijų įstatyme ar kituose teisės aktuose nėra reglamentuota Kontrolieriui pateiktų skundų nagrinėjimo tvarka, todėl, atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, Tarnybos ir Kontrolieriaus veiklai taikytinas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), kurio 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Kaip minėta, Kontrolierius tyrimą atliko G. Š. skundo pagrindu. Minėto asmens kreipimasis atitinka prašymo sąvoką, pateikiamą VAĮ 2 straipsnio 14 dalyje, kurioje nustatyta, kad prašymas – tai su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (nagrinėjamu atveju įvertinti pareiškėjos akademinės etikos laikymąsi). Pagal VAĮ 14 straipsnio 1 dalį asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.
Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, tačiau pastarosiose detali prašymo nagrinėjimo procedūra nenustatyta. Taigi, nors Kontrolieriaus sprendimų priėmimo procedūra nėra išsamiai reglamentuota, teismo vertinimu, tai nereiškia, kad Kontrolierius savo veikloje gali nesivadovauti gero viešo administravimo principu. Pažymėtina, kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės valstybės principo dalimi, viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-385/2014).
Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja, nesutikdama, kad jos darbas yra plagiatas, neturėjo jokios galimybės įrodinėti aplinkybių, susijusių su ginčo straipsnio rašymu. Skundžiamas Kontrolieriaus sprendimas priimtas neišklausius pareiškėjos pozicijos ginčo klausimu. Pažymėtina, jog kaip nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje apibrėžiant gero administravimo principo turinį, be kita ko, taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Pagrindinių teisių chartijos 41 str. 2 d. a p.). Ši Chartijos nuostata išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę (pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimas Distillerie Fratelli Cipriani SpA prieš Ministero delle Finanze, C-395/00, 51 p.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kontrolierius minėto reikalavimo nesilaikė, taigi pareiškėjos teisė į gynybą nebuvo užtikrinta.
Be to, teismo vertinimu, skundžiamas sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, kaip to reikalaujama pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį. Kaip nurodyta skundžiamame sprendime, plagijavimu pripažįstamas svetimo teksto pateikimas kaip savo. Toks teksto pateikimas sietinas su tinkamų nuorodų į kito autoriaus kūrinį nebuvimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos straipsnyje buvo viena nuoroda į J. R. magistro darbą, tačiau Kontrolierius šios nuorodos pateikimo tinkamumo nevertino, nors, kaip matyti iš pareiškėjos argumentų, būtent dėl minėtos nuorodos buvimo ji nesutinka su išvada, kad jos mokslinis straipsnis yra plagiatas. Teismo vertinimu, tik įvertinus citavimo tinkamumą, galima daryti išvadą dėl plagiavimo.
Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalbą, o šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai priimami ir skelbiami valstybine kalba. Pagal VAĮ 32 straipsnio 1 dalį administracinės procedūros kalba – valstybinė lietuvių kalba. Sistemiškai aiškinant minėtas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad viešojo administravimo subjektų dokumentai turi būti tvarkomi valstybine lietuvių kalba. Pažymėtina, kad ginčo straipsnis buvo surašytas rusų kalba, tačiau Kontrolierius, lygindamas šį tekstą su J. R. magistro darbu, pareiškėjos straipsnio į lietuvių kalbą neišsivertė, o vertė į rusų kalbą atitinkamas J. R. magistro darbo dalis.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta teismas darė išvadą, kad Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. SP-18 priimtas nesilaikant gero viešojo administravimo principo, neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl turi būti panaikintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.). Kadangi panaikinus skundžiamą Kontrolieriaus sprendimą dėl procedūrinių pažeidimų, G. Š. skundą Kontrolieriui padavusio asmens, skundas lieka neišnagrinėtas nustatyta tvarka, minėto asmens skundo nagrinėjimo klausimas perduodamas nagrinėti Kontrolieriui iš naujo.
III.
Pareiškėja I. B. su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo taikyti senaties terminą bei panaikinti 2015 m. lapkričio 9 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. 3R-54(AG-17/05-2015), Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. SP-18 kaip nepagrįstus.
Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai nepasisakė dėl pareiškėjos reikalavimo dėl patraukimo atsakomybėn senaties termino taikymo, todėl yra pagrindas šioje dalyje peržiūrėti sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismo sprendime turi būti atsakyta i visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Teismas neprivalo detaliai analizuoti ir vertinti argumentų, kurie nesusiję su nagrinėjama byla ar neturi teisinės reikšmės bylai, tačiau prašymas taikyti senatį buvo vienas pagrindinių pareiškėjos reikalavimu, todėl teismas privalėjo įvertinti pareiškėjos prašymo dėl senaties termino taikymo pagrįstumą. Tariamas pažeidimas, dėl kurio Kontrolierius atliko tyrimą, buvo padarytas 2012 metais, kai Maskvoje buvo publikuotas pareiškėjos straipsnis. Skundas Kontrolieriui buvo paduotas 2014 m. vasario mėnesį, t. y. praėjus beveik dvejiems metams nuo tariamo pažeidimo padarymo. Tuo tarpu Kontrolieriaus sprendimas, kuriuo buvo nustatytas tariamas pareiškėjos pažeidimas ir kuriuo buvo taikytos poveikio priemonės, buvo priimtas praėjus trejiems metams nuo tariamo pažeidimo padarymo. Nors Mokslo ir studijų įstatymas bei Kontrolieriaus tarnybos nuostatai senaties terminų nereglamentuoja, patraukimo atsakomybėn terminai negali būti begaliniai.
Teismo sprendimu buvo patvirtinta, kad skundžiamas Kontrolieriaus sprendimas daro įtaką pareiškėjos teisiniam statusui, todėl teismas turėjo įvertinti tiek teisinės atsakomybės, tiek senaties terminų prigimtį ir paskirtį, kaip orientyrus, nulemiančius juos nustatančių taisyklių aiškinimą bei taikymą bei išspręsti klausimą dėl sprendimo teisėtumo.
Kontrolierius turėjo taikyti Šiaulių universiteto darbuotojų ir studentų etikos kodekso 5.6 punkte įtvirtintą 1-erių metų senaties terminą, kurį taiko Šiaulių universiteto etikos komisija. Šiaulių universiteto etikos komisijoje nagrinėjami tik tie pažeidimai, kurie yra padaryti ne anksčiau negu prieš metus. Šiaulių universiteto etikos kodeksas yra universiteto vidaus teisės aktas, kuriuo yra susistemintos akademinės bendruomenės narių etikos reikalavimai – Kontrolierius etikos pažeidimą nustatė vadovaujantis Šiaulių universiteto etikos kodekso nuostatomis, todėl ir senaties terminų skaičiavimo taisyklės taip pat turėjo būti taikomos tos, kurios yra įtvirtintos Šiaulių universiteto etikos kodekse. Net jeigu laikytume, kad Kontrolieriaus tarnyba savo veikloje vadovaujasi Mokslo ir studijų įstatymų, kuris nustato konkrečias poveikio priemones, kurias gali taikyti Kontrolierius už nustatytus pažeidimus, tokiu atveju manome, kad senaties termino nebuvimas Mokslo ir studijų įstatyme yra įstatymo spraga.
Nesirėmimas įstatymo ar teisės analogija, nenustatant senaties termino skaičiavimo taisyklių taikymo pareiškėjos nenaudai, lemtų, jog asmuo galėtų būti patrauktas atsakomybėn ir jo etikos teisinis įvertinimas galėtų tęstis neapibrėžtą laiką, kas yra nesuderinama su teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. A662-996-14 pasisakydamas dėl senaties terminų taikymo skiriant poveikio priemones, kurias taiko Žurnalistų etikos inspektorius vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis, kurios pagal savo prigimtį yra labai panašios į poveikio priemones, kurias taiko Kontrolierius už akademinės etikos pažeidimus vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu, konstatavo, kad Visuomenės informavimo įstatyme yra įstatymo spraga, nes įstatymas nereglamentavo senaties terminų skiriant poveikio priemones. Teismas nurodė, kad Visuomenės informavimo įstatyme konstatavus teisės spragą, taikomi panašaus pobūdžio poveikio priemones numatantys įstatymai ir taikė Vertybinių popierių įstatyme įtvirtintas nuostatas dėl senaties taikymo. Žurnalistų etikos kodekse nebuvo numatyti jokie senaties terminai, todėl buvo taikytas kitas teisės aktas, labiausiai atitinkantis taikomas poveikio priemones.
Pažymi, kad viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis. Tirti įtariamus teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir priimti sprendimą, konstatuojantį, kad jie buvo pažeisti bei taikyti poveikio priemones, viešojo administravimo subjektas gali tik tada, kai tokie įgalinimai teisės aktais jai yra suteikti aiškiai ir nedviprasmiškai, o visos abejonės dėl viešojo administravimo subjekto įgalinimų tokiais atvejais turi būti vertinamos asmens, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas, naudai.
Atsakovas Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.
Nurodo, kad Kontrolierius, vadovaudamasis Šiaulių universiteto darbuotojų ir studentų etikos kodekso nuostatomis, konstatavo pareiškėjos veikimo nesuderinamumą su akademine etika, t. y. akademinės etikos pažeidimą, nesuponuojant teisinės atsakomybės ir teisinės sankcijos pareiškėjai. Nustatytas akademinės etikos pažeidimas yra kilęs ne iš teisinių, bet iš akademinės etikos santykių.
Taikyti sankcijų už akademinės etikos pažeidimus Kontrolierius neturi įgaliojimų. Teisinę atsakomybę už akademinės etikos pažeidimus, vadovaudamasi vidaus dokumentais, gali taikyti mokslo ir studijų institucija.
Kontrolieriui įstatymų leidėjo suteikta teisė priimti įpareigojantį sprendimą tik dėl procedūrų pažeidimų mokslo ir studijų institucijoje, t. y. įpareigoti mokslo laipsnį suteikusią ir (arba) konkursą pareigoms eiti vykdžiusią instituciją atšaukti sprendimą dėl mokslo laipsnio suteikimo ir (arba) konkurso laimėtojo (Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 18 str. 12 d. 2 p.). Akademinės etikos pažeidimo atveju Kontrolierius priima informacinio arba rekomendacinio pobūdžio sprendimus, kurie patys savaime atsakomybės pažeidėjui nesukelia.
Atsakovas pažymi, kad užsienio šalių praktikoje senaties terminas akademinės etikos pažeidimų konstatavimui nėra taikomas.
Atsakovas Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
Nurodo, kad Kontrolierius, nustatydamas akademinės etikos pažeidimą, jį grindžia ne teisės, bet etikos normomis, įtvirtintomis mokslo ir studijų institucijų etikos kodeksuose, ir akademinės etikos pažeidimą kvalifikuoja, atsižvelgdamas į mokslo ir studijų institucijos etikos kodekso normos(-ų) turinį. Sprendime už nustatytą akademinės etikos pažeidimą Kontrolierius sankcijos netaikė, tačiau apie nustatytą akademinės etikos pažeidimą, vadovaudamasis Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 12 dalies 1 punktu, informavo Šiaulių universitetą ir Švietimo ir mokslo ministeriją. Taikyti sankcijas už akademinės etikos normų pažeidimus Kontrolierius neturi įgaliojimų. Tokia teisė suteikta pačiai mokslo ir studijų institucijai.
Sprendimas informuoti apie pažeidėją pats savaime jokių teisinių pasekmių nesukėlė, nesukūrė ir teisių ar pareigų pažeidėjui, nenustatė pareigos mokslo ir studijų institucijai taikyti teisinę atsakomybę pažeidėjui. Kontrolierius, pripažindamas Šiaulių universiteto autonomiją, priėmė sprendimą, kurio pagrindu paprašė Šiaulių universiteto informuoti Tarnybą apie tai, kokių veiksmų bus imtasi, atsižvelgiant į sprendimą. Kontrolierius viršytų Mokslo ir studijų įstatyme nustatytas įgaliojimų ribas ir pažeistų mokslo ir studijų institucijos autonomiją sprendimu įpareigodamas už nustatytą akademinės etikos pažeidimą mokslo ir studijų institucijai taikyti poveikio priemones.
Kontrolieriaus konstatuotas akademinės etikos pažeidimas pats savaime nesuponuoja ir teisinių pasekmių pažeidėjui. Toks etikos pažeidimas gali būti sąlyga (tik tokiu atveju, kai tokia sąlyga yra įtvirtinta mokslo ir studijų institucijos vidaus dokumentuose) mokslo ir studijų institucijai, vadovaujantis vidaus dokumentais, taikyti poveikio priemones pažeidėjui. Vadinasi, galima teigti, kad sprendimas gali turėti įtakos mokslo ir studijų institucijos sprendimui, bet ne pareiškėjos teisiniam statusui.
Kontrolieriaus konstatuotas akademinės etikos pažeidimas negali būti traktuojamas ir kaip pagrindas, kurį teisės norma sietų su teisinių santykių atsiradimu, pasikeitimu arba pasibaigimu. Be to, sprendimas nėra skiriamas tik individui, sprendimu yra informuojama akademinė bendruomenė ir kiti suinteresuoti asmenys apie etikos pažeidimą, nėra siekiama nubausti, bet padėti akademinei bendruomenei siekti tiesos, užtikrinti sąžiningumą ir teisingumą mokslinėje veikloje ir studijų procese.
Atsižvelgiant į tai, kad Kontrolierius jokių poveikio priemonių, nukreiptų į pareiškėjos teisinius darbo santykius ir kitus teisinius santykius, nesiėmė, jokių privalomojo pobūdžio sprendimų pareiškėjos atžvilgiu nepriėmė, Šiaulių universitetui nenustatė nei Kontrolieriaus sprendimo vykdymo aplinkybių, nei jo (sprendimo) vykdymo įpareigojimo, darytina išvada, kad sprendimas Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalies turinio prasme pagal savo požymius nėra individualus administracinis aktas, t. y. teisės normų taikymo aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, turintis įtakos šio subjekto teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms) (2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2780/2011), juo nenustatomos teisės ar pareigos pažeidėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-201/2009), jis nėra privalomas konkrečiam subjektui, nes yra informacinio pobūdžio (2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-737/2011; 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-288/2012).
Sprendimas pagal požymius yra traktuotinas kaip „administracinis sprendimas“, t. y. nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 11 d.).
Vadovaujantis Šiaulių universiteto darbuotojų ir studentų etikos kodekso 4.1.5 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad mokslinės veiklos, grindžiamos sąžiningu tyrimu ir tiesos siekimu, nuostatą pažeidžia „Plagijavimas, t. y. svetimo teksto <...> pateikimas kaip savo“, galima teigti, kad plagijavimas kaip akademinės etikos pažeidimas nėra siejamas su pažeidėjo kalte. Vadinasi, ir plagijavimo rezultato – plagiato konstatavimui plagiatoriaus kaltės etiniu požiūriu nustatymas nėra reikšmingas, t. y. pakanka teksto, pateikto tokiu būdu, kuriuo nuslepiama svetima autorystė, tačiau kaltės etiniu požiūriu klausimas sprendžiamas, nustatant plagiatorių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir pati plagijavimo sąvoka siejama su tiesos siekimu ir sąžiningumu. Todėl Kontrolierius, vertindamas teksto kūrinyje pateikimo būdą, vertina, ar, vadovaujantis skundo medžiagoje turimomis faktinėmis aplinkybėmis, galima daryti išvadą, kad svetimas (kito autoriaus) tekstas buvo pasisavintas, ar nėra kliūčių identifikuoti ir atskirti svetimo (kito autoriaus) teksto pateikties kito autoriaus kūrinyje. Visi dokumentai, informacija, reikalinga Mokslo ir studijų įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytiems Kontrolieriaus uždaviniams įgyvendinti buvo gauti iki sprendimo priėmimo. Kvalifikuojant plagiatą kaip pateiktį tekste yra reikšmingos ne pačios plagijavimo priežastys, ir ne tai, ar plagijuota buvo tyčia ar ne, bet svetimo (kito autoriaus) teksto pateikimo būdas, todėl „aplinkybių, susijusių su ginčo straipsnio rašymu“ įrodinėjimas ir pareiškėjos pozicija plagiato kvalifikavimo tikslu būtų buvusi nereikšminga.
Autoriaus tyrimo faktų panaudojimas daugiau reikšmingas autorių teisių pažeidimo vertinimo ir mažiau akademinės etikos požiūriu, t. y. svetimu tyrimo duomenų kaip savo pateikimu pažeidžiamas darbo originalumas ir naujumas, taip pažeidžiant autorių teises, o svetimo teksto kaip savo pateikimu pažeidžiama ir akademinė etika. Kadangi Kontrolieriaus įgaliojimai yra saistomi su akademinės etikos, bet ne su autorių teisių, pažeidimų tyrimu ir konstatavimu, buvo priimtas sprendimas nuorodos į naudotą šaltinį pateikimo tinkamumo nevertinti.
Pažymėtina, kad, kai kūrinyje nėra naudojami citavimo ar kiti svetimo teksto panaudojimo ženklai, neįmanoma nustatyti cituojamo ar kitaip panaudoto autoriaus teksto dalies. Tokiu būdu, t. y. be citavimo ar kitų ženklų, svetimo teksto savame kūrinyje pateikimas suponuoja svetimo teksto autorystės nuslėpimą ir akademinės bendruomenės bei kitų suinteresuotų moksline veikla asmenų suklaidinimą, tuo pačiu pažeidžiant tiesos siekimo ir sąžiningumo mokslinėje veikloje principą.
Pareiškėja I. B. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo taikyti senaties terminą bei panaikinti 2015 m. lapkričio 9 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. 3R-54(AG-17/05-2015), Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. SP-18 kaip nepagrįstus.
Nurodo, kad Kontrolieriaus nurodyti argumentai yra nepagrįsti. Teismas teisingai nustatė Kontrolieriaus sprendimo paskirtį, teisinę galią ir sukeliamas pasekmes. Nors Kontrolieriaus sprendime nėra nurodyta jokių privalomų nurodymų, negalima teigti, kad toks sprendimas nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Konstatuotas etikos pažeidimas – magistrantės darbo nuplagijavimas, iš esmės yra pagrindas nepripažinti asmenį turinčiu nepriekaištingą reputaciją Mokslo ir studijų įstatymo prasme, o tai iš esmės užkerta kelią tapti valstybinės aukštosios mokyklos nariu (Mokslo ir studijų įstatymo 20 str. 4 d.). Kontrolierius vertino pareiškėjos elgesį Šiaulių universiteto etikos kodekso, kaip etikos reikalavimus susisteminusio akademinės bendruomenės narių vidaus teisės akto, atitikties atžvilgiu, todėl šia prasme išvada dėl etikos reikalavimų laikymosi yra kartu ir pareiškėjos etikos teisinis įvertinimas, kuris pareiškėjai sukėlė teisines pasekmes.
Kontrolieriaus sprendimas, kad pareiškėja pažeidė Etikos kodeksą, sukėlė jai neigiamas pasekmes – paviešintas etikos pažeidimas kvestionuoja pareiškėjos nepriekaištingą akademinę ir profesinę reputaciją. Sprendimu sukuriamos ir pareigos – plagiatu pripažinto straipsnio pareiškėja negali traukti į savo bibliografinių darbų rinkinį bei naudotis kitomis autorinėmis teisėmis. Paviešintas etikos pažeidimas ne tik sugadino pareiškėjos dalykinę reputaciją ir pareiškėja nebus laikoma nepriekaištingos reputacijos mokslininke, dėstytoja ir akademinės bendruomenės nare, tačiau dėl tariamai nustatyto etikos pažeidimo pareiškėja negalės kandidatuoti ir į tam tikras užimamas pareigas, nes tą draudžia mokslo ir studijų įstatymas, Šiaulių universiteto kodeksas ir pan. Šiaulių universitetas 2015 m. birželio 30 d. pasibaigus darbo sutarčiai sudarytai su pareiškėja, jos nepratęsė, ateityje tiek Šiaulių universitetas, tiek kitos mokslo ir studijų institucijos, saugodamos reputaciją taip pat nenorės savo tarpe turėti neetiškų akademinės bendruomenės narių, todėl pareiškėjai apsunkinama galimybė susirasti kitą darbą savo profesinėje srityje – ji negalės konkuruoti su kitais akademinės bendruomenės atstovais lygiomis teisėmis.
Sprendimu Kontrolierius konstatavo, kad pareiškėja padarė teisės pažeidimą, t. y. nuplagijavo magistrantės darbą, ir tai pareiškėjai užtraukė etinę atsakomybę. Kontrolierius, vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 12 dalies 1 punktu ir 8 punktu, priėmė sprendimą informuoti mokslo ir studijų institucijas ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie asmenį, padariusį akademinės etikos ir procedūrų pažeidimą, taip pat paviešino nustatytą akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo atvejį savo interneto tinklapyje – šie Kontrolieriaus veiksmai vertintini kaip poveikio priemonė, nes remiantis viešai paskelbtu sprendimu buvo išspausdinti keli straipsniai skaitomiausiuose ir didžiausiuose dienraščiuose, o apie pareiškėjos tariamai padarytą pažeidimą dėl teisės normų nesilaikymo panaudojant kito autoriaus kūrinį sužinojo akademinė bendruomenė, studentai, dėstytojai, kiti profesinės srities atstovai, kolegos mokslininkai ir kita didelė visuomenės dalis – šiais veiksmais pareiškėjai buvo sukeltos neigiamos teisinės pasekmės. Etinės atsakomybės atveju toks etikos pažeidimo paviešinimas yra viena iš griežčiausių poveikio priemonių, kuri taikoma išimtinais atvejais, nes tai sukelia ne tik teisines pasekmes, bet ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra kraštutinė priemonė.
Nors šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta konkrečių įpareigojimų, kurių turi imtis Šiaulių universitetas arba Mokslo ir švietimo ministerija, tačiau tokio sprendimo, kuriuo yra konstatuotas etikos pažeidimas, privalomumas kildinamas iš Kontrolieriaus tarnybos funkcinės paskirties, kuri yra aukščiausia valstybiniu lygiu akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų tyrimą atliekanti institucija. Kontrolieriaus tarnybos nuostatų II dalies 2 punkte yra numatyta, kad Kontrolieriaus tarnybai yra pavesta prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip mokslo ir studijų institucijos laikosi akademinės etikos kodeksų. Iš to išplaukia, kad Šiaulių universitetas negali ignoruoti Kontrolieriaus sprendimo, nes jis šiam universitetui ir kitoms mokslo įstaigoms ar institucijoms yra privalomas. Pažymėtina, kad priešingai negu nurodo Komisija, Kontrolieriaus sprendimu pareiškėjai poveikio priemones taikė ir Kontrolierius, ir Šiaulių universitetas. Vadovaujantis Etikos kodekso 32.1 punktu ir 32.3 punktu, Šiaulių universitetas žodžiu įspėjo pareiškėją apie Kontrolieriaus priimtą sprendimą ir atsižvelgiant į konstatuotą etikos pažeidimą nuo 2015 m. birželio 30 d. priėmė sprendimą netęsti pareiškėjos darbo sutarties, be to dar iki sprendimo priėmimo ir vykstant tyrimui pareiškėją 2013 m. rugpjūčio 9 d. atleido iš Ryšių su visuomene tarnybos direktorės pareigų – kaip tik tuo metu spaudoje pasirodę straipsniai dėl Pareiškėjos tariamai plagijuoto magistrantės darbo galėjo turėti neigiamos įtakos Šiaulių universiteto geram vardui, dėl to smuko pasitikėjimas Šiaulių universiteto akademinės bendruomenės nariais, Šiaulių universitetas buvo veikiamas neigiamos visuomenės nuomonės. Tuo metu pareiškėja buvo atleista iš užimamų pareigų ir naujo konkurso užimamoms pareigoms Šiaulių universitetas neskelbė.
Kontrolieriaus sprendimas pareiškėjai sukėlė tiesiogines teisines pasekmes ir yra privalomas, todėl šis sprendimas yra skundžiamas, kaip individualus teisės aktas, priimtas viešojo administravimo subjekto. Kontrolieriaus sprendime buvo nurodyta galimybė sprendimą skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Kartu atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą byloje Nr. Gl-6/2013 (S), kurioje teismas pasisakė dėl Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimų apskundimo galimybės, kai nėra konstatuojamas teisėjo drausmės pažeidimas, bet yra nustatomas etikos pažeidimas. Šioje byloje kasacinis teismas akcentavo, kad nustačius etikos pažeidimą turi būti užtikrinama diskusija bei sprendimo peržiūrėjimas, nes etikos pažeidimo nustatymas yra konkretaus asmens etikos teisinis įvertinimas, kuris sukelia ir moralines, ir teisines pasekmes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinimų šiuo klausimu nėra, todėl teismai turėtų remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje yra suformuluota teisės aiškinimo taisyklė panašioje byloje.
Kontrolierius tyrimo metu vertino išimtinai tik skundą padavusio asmens pateiktą medžiagą bei aplinkybes, o pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, todėl laikytina, kad Kontrolierius buvo šališkas, nes sprendimą priėmė remdamasis tik vienos šalies argumentais. Pažymėtina, kad apie priimtą sprendimą, kuriuo pareiškėja buvo pripažinta pažeidusią Etikos kodeksą, jai individualiai nebuvo pranešta. Kontrolieriaus sprendimas gali būti skundžiamas, todėl turi būti užtikrinta galimybė pasinaudoti šia teise.
Kontrolierius nevertino mokslinių straipsnių formalių reikalavimų, t. y. citavimo ir kitų bibliografinių nuorodų reikalavimų, todėl yra neaišku, kaip galėjo nustatyti plagiatą lyginamuoju teksto tyrimo metodu, nes yra neaiški tokio tyrimo metodo prasmė. Kontrolierius apeliacine skunde nemotyvavo, kuo skiriasi „plagiato“ nustatymas akademinės etikos ir autorių teisių kontekste, taip pat iš Kontrolieriaus sprendimo yra neaišku, ką Kontrolierius lygino pasitelkdamas šį metodą. Autorių teisių apsaugą garantuoja visuma imperatyvių nuostatų ir taisyklių, tuo tarpu akademinė etika visada pirmiausia yra moralinė – etinė kategorija, todėl ne kiekvienas „formalus“ nukrypimas nuo kūrinio pateikimo taisyklių laikytinas akademinės etikos pažeidimu, tačiau bet kuriuo atveju plagiatas negali būti nustatomas apeinant autorių teises reglamentuojančius teisės aktus. Autorių teisių apsaugos mechanizmas nedraudžia naudoti autoriaus kūrinio, bet reikalauja atskleisti autorystę – šio reikalavimo pareiškėja nepažeidė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. SP-18 „Dėl Šiaulių universiteto doc. dr. I. B. akademinės etikos pažeidimo“ ir VAGK 2015 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 3R-54(AG-17/05-2015) teisėtumo ir pagrįstumo.
Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ; 1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
ABTĮ 136 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Pagal ABTĮ 136 straipsnio 2 dalį teismo, apeliacine tvarka nagrinėjančio bylą, nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.
Pažymėtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį adm. byloje Nr. A261-3555/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį adm. byloje Nr. A444-341/2013; 2014 m. gegužės 14 d. nutartį adm. byloje Nr. A261-706/2014 ir kt.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias nuostatas ir patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms bei nurodytiems argumentams, jų iš naujo nekartos, plačiau pasisakys tik dėl apeliaciniuose skunduose nurodomų argumentų, dėl kurių nebuvo pasisakyta skundžiamame teismo sprendime.
Kontrolieriaus veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (toliau – ir MSĮ) ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583 „Dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įsteigimo ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai; ginčui aktuali Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2014 m. liepos 22 d.).
Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus funkcijos reglamentuojamos MSĮ 18 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad Kontrolierius yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus ir inicijuojantis tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo.
MSĮ 18 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad Kontrolierius vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais. Kontrolieriaus veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo principais (Mokslo ir studijų įstatymo 18 str. 9 d.).
MSĮ 18 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs skundą arba atlikęs tyrimą, kontrolierius priima sprendimą: 1) informuoti mokslo ir studijų institucijas ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie asmenis, padariusius akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų; 2) įpareigoti mokslo laipsnį suteikusią ir (arba) konkursą pareigoms eiti vykdžiusią instituciją atšaukti sprendimą dėl mokslo laipsnio suteikimo ir (arba) konkurso laimėtojo; 3) rekomenduoti mokslo ir studijų institucijoms atšaukti sprendimą, priimtą remiantis akademinę etiką ir procedūras reglamentuojančiais dokumentais; 4) rekomenduoti darbuotojui atsisakyti dalyvauti vykdomame mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projekte; 5) informuoti už atitinkamą sritį atsakingą instituciją apie nukentėjusius nuo akademinės etikos pažeidimų asmenis (autorius); 6) informuoti teisėsaugos institucijas, jei nustatomas nusikalstamos veikos požymis; 7) kreiptis į teismą, jei nevykdomas kontrolieriaus įpareigojimas; 8) viešinti nustatytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo atvejus; 9) pripažinti skundą nepagrįstu.
MSĮ 18 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad Kontrolieriaus veiklą užtikrina Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba (toliau – Tarnyba). Nuostatų 2 punkte numatyta, kad Kontrolieriaus tarnyba – valstybės biudžetinė įstaiga, kurios veiklos tikslas – užtikrinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus darbą, jam nagrinėjant skundus ir inicijuojant tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo, prižiūrint, kad nebūtų pažeidžiamos akademinės etikos nuostatos ir procedūros. Pagal Nuostatų 12 punktą, Kontrolieriaus uždaviniai yra šie: 1) skatinti mokslo ir studijų institucijas laikytis akademinės etikos ir procedūrų; 2) prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip mokslo ir studijų institucijos laikosi akademinės etikos kodeksų; 3) bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis sprendžiant su akademinės etikos ir procedūrų pažeidimais susijusias problemas; 4) užtikrinti efektyvų ir konfidencialų akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų tyrimą; 5) prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip įgyvendinamos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių akademinę etiką ir procedūras, nuostatos; 6) prisidėti prie mokslo ir studijų kokybės, puoselėjant akademinės atsakomybės principus ir etiškas mokslines praktikas, taikant plagijavimo, neteisėto kopijavimo ar kitokio kitų asmenų sukurtų intelektinės nuosavybės rezultatų neteisėto naudojimo, taip pat mokslinių tyrimų duomenų padirbinėjimo, klastojimo arba manipuliavimo jais prevencijos priemones.
Nuostatų II dalies „Kontrolieriaus uždaviniai ir funkcijos“ 13 punkte numatyta, kad Kontrolierius, vykdydamas jam pavestus uždavinius: 1) nagrinėja pareiškėjų skundus ir savo iniciatyva atlieka tyrimus dėl fizinių ir juridinių asmenų veiksmų (veikimo ar neveikimo), kuriais pažeidžiama arba įtariama, kad gali būti pažeista, akademinė etika ir procedūros, pirmiausia akademinio sąžiningumo, akademinės laisvės, mokslo darbų vertinimo nešališkumo, lygių teisių dalyvauti konkursuose, etiškų tarpusavio santykių principai; taip pat skundus dėl mokslo ir studijų institucijų vadovų ir padalinių administracijos vadovų piktnaudžiavimo akademinės etikos ir procedūrų srityje; 2) teikia rekomendacijas mokslo ir studijų institucijoms dėl akademinės etikos kodeksų ir kitų akademinės etikos priemonių kūrimo, įgyvendinimo ir tobulinimo; 3) teikia Seimui, Vyriausybei ir kitoms kompetentingoms institucijoms siūlymus dėl priemonių akademinės etikos ir procedūrų laikymuisi užtikrinti; 4) kaupia, nagrinėja ir apibendrina duomenis apie kontrolieriui žinomus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus, Mokslo ir studijų įstatymo ar mokslo ir studijų institucijų statutų, institucijų akademinės etikos kodeksų pažeidimus, taikytus administracinės atsakomybės atvejus, taip pat kitus duomenis, susijusius su akademinės etikos ir procedūrų laikymusi Lietuvoje; 5) bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių institucijomis, tarnybomis ir organizacijomis, taip pat su tarptautinėmis organizacijomis, kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis, nagrinėjant akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų atvejus, pasitelkia akademinius tinklus keistis informacija apie akademinės etikos pažeidimus, pirmiausia plagijavimo ir kitus intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus, susijusius su neteisėtu mokslo ar meno rezultatų panaudojimu, taip pat mokslinių tyrimų duomenų padirbinėjimo, klastojimo arba manipuliavimo jais atvejus; 6) teisės aktų nustatyta tvarka skatina ir remia juridinių ir fizinių asmenų bei visuomenės iniciatyvas, padedančias įgyvendinti akademinės etikos principais grindžiamas mokslo ir studijų kokybės skatinimo ir užtikrinimo priemones; 7) informuoja visuomenę apie Kontrolieriaus tarnybos veiklą, nagrinėjamus skundus ar atliekamus tyrimus ir kontrolieriaus priimtus sprendimus Kontrolieriaus tarnybos interneto svetainėje.
Nuostatų 21 punkte nustatyta, kad skundas kontrolieriui pateikiamas, nagrinėjamas ir sprendimas dėl pateikto skundo priimamas Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Nuostatų 23 punktą, Kontrolieriaus priimti sprendimai gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Todėl kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010).
Analizuojant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose, kuriose ginčijami Kontrolieriaus sprendimai, pažymėtina, kad sprendžiant tokių skundų priimtinumo ir skundžiamų sprendimų teisinių pasekmių klausimą, kaskart vertinamos individualios bylų aplinkybės (žr., pvz., 2015 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-499-624/2015, 2015 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-459-556/2015, 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-896-520/2015; 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-384-662/2016, 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2957-520/2016; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2273-556/2016).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal MSĮ 18 straipsnio 12 dalies nuostatas Kontrolieriaus priimami sprendimai gali būti konstatuojamo pobūdžio, rekomendacinio pobūdžio arba sukurti tam tikriems subjektams konkrečias pareigas, todėl sistemiškai aiškinant minėtas ABTĮ normas ir Nuostatų 23 punktą, galima teigti, kad konstatuojamo ir rekomendacinio pobūdžio Kontrolieriaus sprendimai, nesukeliantys konkrečių teisinių pasekmių pareiškėjams, nėra skundžiami teismui (žr., pvz. 2015 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-499-624/2015).
Tačiau bylose, kuriose buvo ginčijami Kontrolieriaus sprendimai, priimti pagal MSĮ 18 straipsnio 12 dalies 1 bei 8 punktus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė, jog nėra pagrindo vienareikšmiškai pripažinti, kad tokie sprendimai pareiškėjams nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl šios bylos buvo išnagrinėtos iš esmės (žr. 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2105-525/2015; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2170-502/2016).
Nagrinėjamu atveju iš Kontrolieriaus sprendimo turinio matyti, kad jame buvo ne tik konstatuota, kad pareiškėja padarė akademinės etikos pažeidimą, bet ir nuspręsta apie tai informuoti Šiaulių universitetą ir Švietimo ir mokslo ministeriją, kaip numatyta MSĮ 18 straipsnio 12 dalies 1 punkte, kas savo ruožtu negali būti prilyginama atsakomybės pareiškėjai taikymui, tačiau gali turėti įtakos pareiškėjos statusui, jos reputacijos vertinimui. Bylos duomenys, pareiškėjos paaiškinimai, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad skundžiamas Kontrolieriaus sprendimas tokias pasekmes pareiškėjai sukėlė. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad Kontrolieriaus sprendimas pareiškėjai nesukelia jokių teisinių padarinių, yra atmestinas.
Atsižvelgusi į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, bei pritardama pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytiems motyvams, teisėjų kolegija vertina, kad ginčijamas Kontrolieriaus sprendimas yra individualus administracinis aktas, kurio pagrįstumas ir teisėtumas gali būti ginčo administraciniame teisme dalykas.
Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ginčijamam Kontrolieriaus sprendimui, kaip individualiam administraciniam aktui, turi būti taikomi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Taigi Kontrolieriaus pagal Mokslo ir studijų įstatymo 12 straipsnį priimamas sprendimas privalo būti motyvuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų, reglamentuojančių akademinę etiką ir procedūras, normomis, t. y. sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo Kontrolierius vadovaujasi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Be to, su individualaus administracinio akto faktiniu pagrįstumu sietinas ir viešojo administravimo procedūrų tinkamo atlikimo reikalavimas, įskaitant administracines procedūras pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo III skirsnio nuostatas, ypač susijusias su asmens išklausymu, jo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ištyrimu ir vertinimu (žr. taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-2957-520/2016). Nagrinėjamu atveju, prieš Kontrolieriui priimant sprendimą, pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė pateikti savo poziciją, todėl teisėjų kolegija pagrįsta laiko pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai užtikrinta pareiškėjos teisę būti išklausytai, taigi ir jos teisė į gynybą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012 pabrėžė, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų aiškinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog skundžiamas Kontrolieriaus sprendimas, kiek tai susiję su nustatytais pareiškėjos akademinės etikos pažeidimais, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad skundžiamas sprendimas nėra pakankamai motyvuotas. Kontrolierius išvadą dėl plagijavimo padarė nevertinęs pareiškėjos moksliniame straipsnyje pateiktos nuorodos į naudotą šaltinį (J. R. magistro darbą) pateikimo tinkamumo, nors, teismo vertinimu, į šį aspektą negali būti neatsižvelgiama, norit padaryti tokias išvadas.
Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad teismas turėjo spręsti dėl senaties termino taikymo pažymėtina, kad nei Mokslo ir studijų įstatyme, nei Nuostatuose ar kituose teisės aktuose nėra nustatyti senaties terminai akademinės etikos pažeidimams konstatuoti. Pareiškėja nepagrįstai Kontrolieriaus sprendimą tapatina su asmens patraukimu atsakomybėn, todėl jos apeliacinio skundo argumentai dėl senaties taikymo atmestini kaip nepagrįsti (žr. taip pat 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2273-556/2016).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles. Apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų teisingumo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos I. B. ir atsakovo Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Anatolijus Baranovas
Ričardas Piličiauskas
Skirgailė Žalimienė