Baudžiamoji byla Nr. 1-259-297/2016
(Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12897-2016-9)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.;
1.1.8.2.; 1.2.4.8.3.; 2.1.15.1.;
2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.
(S)

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugpjūčio 29 d.
Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė,
sekretoriaujant Neringai Čėsnaitei,
dalyvaujant prokurorei Rasai Urbienei,
nepilnametės nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą I. V.,
valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovėms Ž. A., V. B.,
kaltinamajam G. V.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdailininku, neteistas, gyvenantis „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Teismas
n u s t a t ė :
kaltinamasis G. V. 2015 m. spalio 24 d. apie 15 val. savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia pastūmė nepilnametę dukrą S. V., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko ji griūdama atsitrenkė galva į lovos kampą, po to koridoriuje ją pargriovė, gulinčiai spyrė tris kartus į dešinę blauzdą ir du kartus į dubens sritį bei ranka smaugė jos kaklą, tokiais veiksmais nukentėjusiajai, savo šeimos narei, dukrai S. V. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis G. V. kaltės nepripažino. Paaiškino, kad jis turi du nepilnamečius vaikus – dukterį S. V. ir sūnų M. V.. Vaikų motina, kaltinamojo sutuoktinė, 2015 m. rugpjūčio mėnesį išvyko į užsienį dirbti, nuo tada vaikai gyveno su juo dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini). Santykiai su vaikais buvo normalūs. 2015 m. spalio 24 d., šeštadienį, kaltinamasis namie išgėrė dvi skardines alaus, girtas nesijautė. Duktė S. buvo išėjusi pas draugę, namo grįžo apie 17 val. Kaltinamasis pradėjo ją barti, nes S. žadėjo pareiti iš draugės anksčiau. Jis priekaištavo, kad duktė per mažai dėmesio skiria mokslui, o ji atsikalbinėjo ir ginčijosi. Barnio metu į butą atėjo uošvienė S. K.. Duktė S., būdama savo kambaryje, pasakė kaltinamajam necenzūrinius žodžius, užsimojo ranka, norėdama suduoti jam per veidą. Kaltinamasis sulaikė jos ranką, apkabino dukrą per pečius ir laikė prispaudęs prie savęs, o S. muistėsi, stengėsi išsilaisvinti iš jo rankų ir galėjo pati susimušti, nes besimuistydama atsitrenkė į šalia stovėjusią spintelę. Kaltinamasis tyčia dukters nemušė, nespardė ir nesmaugė, visa tai duktė išsigalvojo, primokinta motinos ir močiutės S. K., nes jos pyksta, kad jis nepriėmė vaikų pas save gyventi. Atsisakė priimti vaikus todėl, kad sutuoktinė nesiunčia jam pinigų iš užsienio ir jis neišgali vienas išlaikyti du vaikus, todėl pasakė vaikams, kad jie eitų gyventi pas močiutę S. K.. Pastaroji vykstant konfliktui su S. užstojo anūkę, klausė kodėl jis rėkia ant vaikų. Kaltinamasis norėjo išstumti S. K. iš laiptinės, bet S. neleido. Tada jis nuėjo į virtuvę, užsidarė duris, pasileido muziką ir sėdėjo. Kitą dieną S. atsidūrė ligoninėje, apie tai jis sužinojo iš pačios S., ji pranešė jam telefonu, kad blogai pasijautė dėl širdies, o ne dėl konflikto su tėvu. Kaltinamasis nesutiko su Valstybinės ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo, nes jo manymu nuostolius turi atlyginti tas, kas iškvietė S.i greitąją med. pagalbą. Tuo tarpu su ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo kaltinamasis sutiko.
Bylos ikiteisminio tyrimo metu G. V. kaltės taip pat nepripažino ir davė analogiškus parodymus (b. 1. 53-54, 57-58).
Nukentėjusioji S. V., gim. (duomenys neskelbtini), apklausta ikiteisminio tyrimo metu (b. 1. 26-27) ir teisme, parodė, kad kaltinamasis yra jos tėvas. Ji su broliu gyveno pas tėvą bute (duomenys neskelbtini). Jų mama I. V. 2015 m. rugpjūčio mėn. išvažiavo dirbti į Olandiją. 2015 m. spalio mėn. įvyko konfliktas su tėvu, nes jis buvo girtas, pradėjo įžeidinėti mamą, o kai S. jam atsikirto, jis tyčia ją pastūmė, ji griuvo ant lovos, galva atsitrenkė į lovos kampą, susimušė, jautė fizinį skausmą. Norėjo išbėgti iš buto, bet koridoriuje tėvas ją pargriovė, spyrė tris kartus į dešinę blauzdą, du kartus į dubens kaulą, paskui prirėmė prie sienos ir smaugė. Jai pavyko ištrūkti ir ji nubėgo pas kaimynę, pas kurią prabuvo iki 21.30 val. Kaimynė davė valerijono, kad ji nusiramintų. Vakare ji grįžo namo, nes nerimavo dėl savo brolio, kuriam tik 10 metų. Tėvas nenorėjo jos įsileisti, bet brolis ją užtarė. Konflikto metu brolio nebuvo namuose ir jis nematė, kaip tėvas ją mušė. Po konflikto su tėvu jai skaudėjo visą kūną, ant kaklo buvo smaugimo žymės, o ant kojos blauzdos srityje atsirado labai didelė kraujosruva. Ji nesikreipė nei į policiją, nei į polikliniką, nes bijojo, kad gali pakenkti į užsienį dirbti išvykusiai mamai. Kitą dieną jos savijauta dar pablogėjo, pradėjo skaudėti širdį, tada nuėjo pas kaimynę, o ši iškvietė močiutę, kuri paskambino į greitąją med. pagalbą, ir S. buvo išvežta į ligoninę, ten gulėjo tris dienas. Gydytojams skundėsi, kad jai labai silpna ir skauda galvą, o apie tai, kad buvo tėvo sumušta, nesakė. Dėl to, kad buvo smaugta, savaitę laiko negalėjo nuryti, jautė skausmą.
Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad 2016-03-17 S. V. kreipėsi į policiją dėl to, kad 2015-10-24 jos tėvas G. V. girtas namuose ją sumušė, t. y. spyrė tris kartus į dešinę koją blauzdos srityje, smaugdamas pristūmė prie sienos, parvertęs ant grindų spyrė du kartus į dubens sritį. Kitą dieną jai buvo iškviesta greitoji med. pagalba, kuri pristatė ją į ligoninę (b. l. 1-3).
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje fiksuota, kad 2015-10-25 14.18 val. buvo kviečiama greitoji med. pagalba adresu (duomenys neskelbtini), S. V., kuri skundėsi dėl sutrikusio širdies ritmo (b. l. 125-126).
2015-10-27 išduota medicininė pažyma patvirtina, kad S. V. buvo gydoma nuo 2015-10-25 iki 2015-10-27, jai nustatyta diagnozė F 45.9, t. y. nepatikslintas somatoforminis sutrikimas (b. 1. 34).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 335/2016 (06) nurodyta, kad S. V. gydėsi ligoninėje dėl somatinio susirgimo, t. y. nepatikslinto somatoforminio sutrikimo, jai sužalojimo žymių nekonstatuota (b. 1. 38-39).
Iš S. V. pateikto jos mobiliojo ryšio telefono SMS išklotinių matyti, kad 2016-01-01 – 2016-03-16 laikotarpyje nukentėjusioji susirašinėjo su kaltinamuoju SMS, ir 2016-01-31 17.24 val. siųstame pranešime S. V. nurodo, kad ji niekam nesiskundė dėl to, kad tėvas ją sumušė (b. l. 4-8). Kaltinamasis G. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad tikrai rašė bei siuntė S.i SMS pranešimus, o taip pat gavo ir jos siųstus pranešimus.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja S. K. parodė, kad nukentėjusioji S. V. yra jos anūkė, o kaltinamasis G. V. – jos žentas. 2015 m. rugpjūčio pabaigoje S. mama I. V. išvažiavo į Olandiją dirbti, o vaikai S. ir M. liko gyventi su tėvu bute (duomenys neskelbtini). Buvo toks atvejis, kada liudytojai paskambino draugė M. N., kuri prižiūri neįgalią moterį, gyvenančią (duomenys neskelbtini), ir pranešė, kad kaltinamasis sumušė jos anūkę S.. Liudytoja tuoj pat nubėgo pažiūrėti kas įvyko, S. rado kaimynės bute, ji gulėjo lovoje, verkė, buvo išsigandusi, skundėsi, kad labai blogai jaučiasi, pasakojo, kad kaltinamasis ją smaugė ir sumušė, rodė mėlynes ant rankos ir ant kojos, taip pat buvo smaugimo žymės ant kaklo. Liudytoja iškvietė greitąją med. pagalbą, po to nuėjo pas kaltinamąjį į butą paimti mergaitei rūbų, bet kaltinamasis ją išvijo, jis buvo labai girtas. Atvykusi greitoji med. pagalba išvežė S. į ligoninę, liudytoja ją lydėjo. Ligoninėje S. niekam nesakė, kad buvo tėvo sumušta, nes bijojo pakenkti savo motinai. Dėl tos pačios priežasties S. nesikreipė ir į policiją.
Liudytoja M. N., apklausta teisme, parodė, kad ji prižiūri neįgalią moterį, gyvenančią (duomenys neskelbtini), dažnai pas ją būna, todėl gerai pažįsta kaimynystėje gyvenantį G. V. bei jo šeimą. 2015 m. spalio 24 d., šeštadienį, į butą (duomenys neskelbtini) atbėgo verkdama S. V. ir pasakė, kad ją sumušė tėvas, t. y. kaltinamasis G. V.. Liudytoja matė ant S. kaklo paraudimus. Ji paguldė S. į lovą, davė raminančių vaistų, o paskui paskambino jos močiutei S. K. ir papasakojo kas įvyko. Atėjusi S. K. iškvietė greitąją med. pagalbą ir S. buvo išvežta į ligoninę.
Teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad jie yra pakankami kaltinamojo G. V. kaltei pagrįsti.
BK 140 str. 2 d. įtvirtinta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kaltinamasis G. V. tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad kaltinime nurodytą dieną, apie 17 val., įvyko jo konfliktas su nepilnamete dukra S. V., jie abu susibarė, susiginčijo, bet kaltinamasis neigė tyčia smurtavęs prieš dukrą ir ją mušęs bei smaugęs, jo teigimu S. V. galėjo pati susižaloti, atsitrenkdama į spintelę ar kitą daiktą, kai bandė ištrūkti iš kaltinamojo glėbio. Teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip gynybinius ir jais nesiremia, nes jie prieštarauja kitiems bylos duomenims, kurių patikimumas teismui abejonių nekelia. Nukentėjusioji S. V. viso bylos proceso metu vienodai aiškino, kad kaltinamasis tyčia ją pastūmė, dėl ko ji pargriuvo ant lovos ir susimušė galvą, po to buto koridoriuje spyrė kelis kartus į kojas, dubens sritį, ranka smaugė kaklą, šiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kurie yra išsamūs, nuoseklūs, juos patvirtina kiti bylos faktiniai duomenys. Liudytojos S. K., M. N. patvirtino, kad nukentėjusioji buvo streso būsenoje, ji verkė, buvo išsigandusi, sutrikusi, aiškino, kad tėvas ją sumušė. Abi liudytojos nurodė mačiusios sumušimus ir odos paraudimus ant S. V. kūno. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenys, 2015-10-27 medicininė pažyma, teismo med. specialisto išvada patvirtina, kad S. V. sekančią dieną po įvykio buvo skubiai išvežta į ligoninę, ten gydyta 3 paras dėl somatinio susirgimo. Kaltinamojo iškelta versija, kad nukentėjusioji S. V. pati susižalojo, atsitrenkdama į spintelę, yra nelogiška ir prieštaraujanti faktinėms įvykio aplinkybėms. Neatitinka tiesos ir kaltinamojo paaiškinimai, kad konfliktas vyko S. K. akivaizdoje, tokius jo paaiškinimus paneigė liudytoja S. K. ir nukentėjusioji S. V.. Dėl išdėstytų motyvų teismas daro išvadą, kad kaltinamojo G. V. kaltė yra įrodyta. Kaltinamojo veiksmai, susiję su fizinio smurto panaudojimu prieš savo artimąjį giminaitį (vaiką), dėl ko atsirado padariniai, t. y. nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, atitinka BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymius.
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 str. nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kartu atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, nebaustas administracinėmis nuobaudomis, dirba, teisme jis atsiprašė nukentėjusiosios, šią aplinkybę teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančia. Įvertinus visas bylos aplinkybes ir siekiant BK 41 str. nustatytų bausmės tikslų, skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 str.).
Byloje pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini pilnai. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusioji S. V. patyrė dvasinius išgyvenimus ir emocinę depresiją, būtent dėl to S. V. kreipėsi med. pagalbos ir nuo 2015-10-25 iki 2015-10-27 buvo gydoma VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje, diagnozė – nepatikslintas somatoforminis sutrikimas. S. V. suteiktų gydymo paslaugų kaina – 378,16 Eur (b. l. 101), gydymo išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Žalą, padarytą asmeniui, jo turtui, privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo (CK 6.263 str.), tuo pagrindu kaltinamajam tenka pareiga atlyginti 378,16 Eur ligonių kasai už patirtas išlaidas, o taip pat iš jo priteistina S. V. 150 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti (BPK 109 str., CK 6.250 str. 1 d., 2 d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-307 str.,
n u s p r e n d ž i a :
G. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir skirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, nustatant įpareigojimą būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 722 str., paskirti G. V. kartu su bausme baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš G. V. 378,16 Eur (tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 16 ct) Vilniaus teritorinei ligonių kasai (Ž. L. g. 6, 01101 Vilnius, įmonės kodas 188783796, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000) žalos atlyginimo.
Visiškai tenkinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus civilinį ieškinį. Priteisti S. V. iš G. V. 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Voką su kompaktiniu disku (nepilnametės nukentėjusiosios apklausos garso įrašas) palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.
Teisėja Danguolė Urbanavičienė