Civilinė byla Nr.2A-605-345/2008
Procesinio sprendimo kategorija:
121.15.;121.18.;121.21.;73.2.5.;
42.8.;44.8.;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. liepos 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho
Jaglinskio,
kolegijos teisėjų Danutės
Kutrienės ir Almos Urbanavičienės,
sekretoriaujant Deimantei
Šernaitei,
dalyvaujant ieškovės
Liudmilos Selezniovos atstovei adv. Aušrai Saulėnienei,
viešame
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB DK
„PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo
2008 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje, pagal ieškovės Liudmilos
Selezniovos ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“, tretieji asmenys AB DnB
NORD bankas, Gitana Gutauskaitė, UAB „Vovytas“, dėl draudimo išmokos
priteisimo.
Kolegija išnagrinėjusi bylą
n u s t a t ė :
Ieškovė Liudmila Selezniova ieškiniu kreipėsi į teismą
prašydama išieškoti iš atsakovo 23 650,91 Lt (1t., b.l.141) draudimo išmoką,
20,99 Lt išlaidas, patirtas siekiant išvengti nuostolių, 5 ? metines palūkanas
nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo
visiško įvykdymo, bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2002-09-10 sudarė
su atsakovu Turto draudimo sutartį Nr.TD034616, kurios pagrindu 240 000,00 Lt
sumai nuo ugnies, neteisėtos trečiųjų asmenų veikos, vandentiekio ar šilumos
tinklų avarijos, gamtinių jėgų buvo apdraustas ieškovui nuosavybės teise
priklausantis butas, esantis Laisvės pr. 121-51, Vilniuje. Taip pat 2002-09-10
ieškovė sudarė su atsakovu Namų turto draudimo sutartį Nr.NTD0033191, kurios
pagrindu nuo ugnies, neteisėtos trečiųjų asmenų veikos, vandentiekio ar šilumos
tinklų avarijos, gamtinių jėgų buvo apdraustas minėtame bute esantis
kilnojamasis turtas. 2006-03-17 bei 2006-03-19 ieškovė pastebėjo, kad buto
antrojo bei pirmojo aukšto sienos ir buto pirmojo aukšto lubos yra sušlapusios
bei padengtos pūslėmis. Norėdama išvengti galimų nuostolių 2006-03-20 ieškovė
iškvietė UAB „Avarija“, kurios darbuotojai paaiškino, jog vanduo bėga nuo stogo
arba yra apledėjęs lietaus vandens nutekėjimo vamzdis, todėl kaupiasi lietaus
vanduo. 2006-03-20 ieškovė apie įvykį pranešė atsakovui. Atsakovas, neatlikęs
jokio tyrimo, atsisakė mokėti draudimo išmoką, nes nuo vandens prasiskverbimo
pro stogo konstrukciją butas, bei jame esantis kilnojamasis turtas nėra
apdrausti. 2006-06-19 ieškovė gavo namo bendrijos pirmininko aktą, kuriame
nurodyta, kad ant gyvenamojo namo, esančio Laisvės pr. 121, Vilniuje, antro
korpuso namo stogo, t. y. tiesiai virš ieškovės buto, yra savavališkai
pastatytas priestatas su laiptais ir durimis išėjimui ant stogo iš buto,
esančio Laisvės pr. 121-59, Vilniuje, nuosavybės teise priklausančio trečiajam
asmeniui G. Gutauskaitei, taip pat ant stogo įrengta poilsiavietė. Stogo danga
nuimta ir stogas išklotas plytelėmis, tuo pažeista stogo izoliacija. Televizijos
kabelis pritvirtintas prie sniego surinkėjo bei pažeista lietaus nutekėjimo
sistema. Sužinojusi aukščiau nurodytas aplinkybes ieškovė 2006-11-02
pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos mokėjimo, tačiau
atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką, nes nėra jokių įrodymų,
patvirtinančių, kad 2006-03-17 įvykis, kurio metu nukentėjo ieškovės apdraustas
turtas, įvyko dėl neteisėtų trečiojo asmens veiksmų.
Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė,
kad 2002-09-10 sudarė su ieškove turto draudimo sutartis TD Nr. 034616 ir NTD
Nr. 003191, kurių pagrindu buvo apdraustas ieškovei nuosavybės teise
priklausantis butas, esantis Laisvės pr. 121-51, Vilniuje. Šalys susitarė, kad
draudimo sutartys sudaromos trečiojo asmens naudai. 2006-03-20 atsakovas gavo
ieškovo pranešimą apie apdrausto buto užliejimą vandeniu. Atsakovas, atlikęs
įvykio tyrimą, nustatė, kad vanduo į apdraustą butą pateko dėl nekokybiškos
stogo konstrukcijos. Kadangi tokio pobūdžio rizika apdrausta nebuvo, atsakovas
2006-04-04 atsisakė mokėti ieškovei draudimo išmoką. Ieškovė papildomai pateikė
atsakovui duomenis, kad ieškovės butas buvo užlietas dėl neteisėtos trečiųjų
asmenų veikos ir įvykis turi būti pripažintas draudiminiu. Atsakovas
pakartotinai ištyrė įvykio aplinkybes, tačiau nustatęs, kad dėl įvykio tretysis
asmuo G. Gutauskaitė nebuvo nubausta administracine tvarka, pakartotinai
atsisakė atlyginti ieškovei turėtus nuostolius. Nurodė, kad ieškovės
paskaičiuotų nuostolių suma yra nepagrįsta, nes į žalos sąmatą yra įtraukta ne
tik atliktų darbų, medžiagų vertės su PVM sumos, bet ir darbuotojų darbo
užmokestis, išlaidos socialiniam draudimui, statybos įmonės pelnas ir kitos
papildomos išlaidos. Atsakovas prašė teismo ieškovės ieškinį atmesti kaip
nepagrįstą, bei priteisti iš ieškovės 1 000 Lt atstovavimo išlaidų.
Tretysis asmuo AB „DnB NORD bankas“ su ieškiniu sutiko
ir nurodė, jog neprieštarauja, kad priteista draudimo išmoka būtų tiesiogiai
išmokėta ieškovei.
Tretysis asmuo Gitana Gutauskaitė su ieškiniu nesutiko.
Nurodė, kad butą, esantį adresu Laisvės pr. 121-59, Vilniuje, 2001-12-12 įsigijo
jau su įrengta terasa. Įrengta terasa yra virš namo laiptinės, o ne virš ieškovės
buto. 2006-06-19 aktas, kuriuo ieškovas grindžia ieškininius reikalavimus, nėra
pakankamas pagrindas konstatuoti, jog dėl terasos įrengimo įvyko ieškovės buto
užpylimas. Padarytos žalos dydį įrodo UAB „Mūruva“ sudaryta lokalinė sąmata negali
būti vertinama kaip objektyvus padarytos žalos kriterijaus, nes darbų sąmata
įrodo tik atliktų darbų kainos dydį. Prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. G.
Gutauskienė susipažinusi su ekspertizės aktu, teismo prašė ieškinį patenkinti.
Tretysis asmuo UAB „Vovytas“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė,
kad butą, esantį adresu Laisvės pr. 121-59, Vilniuje, 2000-12-07 dieną perdavė
Angelei Danutei Steikūnienei. Buto perdavimo metu, ant namo stogo nebuvo
įrengta terasa su baldais, plytelių danga bei televizijos kabeliu. 2000-12-07
perduodant butą, priėmimo-perdavimo aktu trečiajam asmeniui jokių pretenzijų ar
pastabų dėl patalpų kokybės pareikšta nebuvo. Tretysis asmuo prašė ieškovo
ieškinį, kiek jis yra susijęs su trečiuoju asmeniu, atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo posėdžio metu, ieškinio pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismo
nuožiūra.
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2008 m.
vasario 21 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė ieškovei Liudmilai
Selezniovai iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, 23 658,91 Lt draudimo išmoką,
20,99 Lt išlaidas, patirtas siekiant išvengti nuostolių, 5 ? metines palūkanas
nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, nuo 2007-03-21 iki
teismo sprendimo visiško įvykdymo, 710,40 Lt žyminį mokestį, 2 360,00 Lt
ekspertizės išlaidų, bei 3 658,00 Lt atstovavimo išlaidų. Konstatavo, kad nedraudiminiai
įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl nedraudiminiai įvykiai jose
turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o esant abejonių, draudimo
sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios
šalies naudai. Vadovaujantis rašytiniais įrodymus, liudytojų parodymus bei
šalių paaiškinimus, konstatavo, kad atsakovas neteisėtai pripažino 2006-03-17
įvykį nedraudiminiu, Turto draudimo taisyklių Nr. 004 nuostatose, tokio
pobūdžio įvykis nėra nurodytas kaip nedraudiminis įvykis. Atsakovas neįrodė
aplinkybių, atleidžiančių jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančių
teisę sumažinti draudimo išmoką.
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo panaikinti Vilniaus miesto
pirmo apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują
sprendimą, ieškinį atmesti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė
procesinės teisės normas bei netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės
normas.
Nurodo, jog ieškovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės
pabaigos buvo galutinai suformulavusi ieškininio reikalavimus, t. y. priteisti
iš atsakovo draudimo išmoką Taisyklių 2.1.2. p. pagrindu, dėl trečiojo asmens
Gitanos Gutauskaitės neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio
ribų. Ieškovė neįrodė nei ieškinio dalyko, kad butas buvo užlietas dėl Gitanos
Gutauskaitės savavališkos statybos, nei ieškinio pagrindo, atsakovo pareigos
mokėti draudimo išmoką pagal Taisyklių 2.1.2 p. Priešingai, paneigus ieškovės
prielaidą dėl turto sugadinimo priežasties teismas analizavo atsakovo Taisyklių
2.1.3. - 2.1.4. p., tinkamą sutarties sąlygų ieškovei atskleidimą nepaisant to,
kad Taisyklių nuostatos nagrinėjant bylą nebuvo analizuojamos. Ieškovė savo
reikalavimų šių Taisyklių punktais negrindė ir nereikalavo pripažinti, jog žala
jai buvo padaryta dėl pastato projektavimo klaidų. Teismas sprendime išdėstė
aplinkybes bei argumentus, kurios nebuvo analizuojamos bylos nagrinėjimo iš
esmės metu, tokiu būdu užkirto atsakovui kelią pateikti savo atsikirtimus, ir
pažeidė rungimosi bei procesinio lygiateisiškumo principą.
Pirmos instancijos teismas savo iniciatyva pakeitė
tiek ieškinio dalyką, tiek ieškinio pagrindą. Teismas apeliantui nesuteikė
galimybės tinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, bei pažeidė LR CPK 21
str. įtvirtintą teismo nešališkumo principą.
Turto sugadinimas dėl pastato konstrukcinių klaidų
nėra priskiriamas prie draudžiamųjų įvykių, nepaisant to, kad draudžiamųjų
įvykių sąlygos yra labai detalios, aiškiai ir nedviprasmiškai atskleidžia
draudiko prisiimtos rizikos turinį. Taisyklėse išvardinti draudžiamieji įvykiai
– ugnis, neteisėta trečiųjų asmenų veika, vandentiekio ar šilumos tinklų
avarija, audra, kruša, nuošliauža, poplūdis, liūtis, sniego slėgis. Ieškovės
turto sugadinimas dėl užliejimo negali būti priskiriamas nei prie ugnies
rizikos (Taisyklių 2.1.1. p.), nei prie neteisėtos trečiųjų asmenų veikos
(Taisyklių 2.1.2. p. - bylos nagrinėjimo metu ši ieškovės prielaida buvo
atmesta eksperto išvados), nei prie vandentiekio ar šilumos tinklų avarijos
(Taisyklių 2.1.3. - žala atsirado dėl nepakankamo lietvamzdžių kiekio ir jų
netinkamo įrengimo besikaupiančio kritulių vandens patekimo į pastato
konstrukcijas, o ne dėl vandens išsiveržimo iš vamzdžių sistemos ar
šildymo/garų įrengimų), nei prie stichijos reiškinių (Taisyklių 2.1.4. p. -
ieškovė 2007-03-17 patikslintame ieškinyje nurodė, jog jos butas buvo nuolat
užliejamas daugiau kaip pusę metų, tuo tarpu Vilniaus mieste 2006 m. kovo -
rugsėjo mėnesį nuolatinių liūčių nebuvo). Kadangi ieškovės turto sugadinimas
nėra draudžiamasis įvykis, atsakovas neturi pagrindo mokėti draudimo išmoką.
Turtas gali būti sugadintas dėl įvairių priežasčių,
kurių visų numatyti ir išvardinti bei aprašyti draudimo sutartyje neįmanoma, bei
netikslinga. Dėl šios priežasties draudikas formuluoja kriterijus, pagal
kuriuos įvykiai pripažįstami draudžiamaisiais - apsibrėžia savo prisiimamą
draudimo riziką, bei įvykius, už kuriuos draudikas neprisiima atsakomybės -
nedraudžiamuosius įvykius. Kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo įrodyta, jog ieškovės
turtas buvo sugadintas dėl statinio konstrukcinių klaidų, kas nėra
draudžiamasis įvykis pagal Taisyklių 2.1.11 - 2.1.4., apeliantas neturi
pagrindo mokėti draudimo išmoką.
Apeliantas nesutinka dėl priteistos sumos dydžio.
Nurodo, kad tuo atveju, kai turtas neremontuojamas, tai prievolės apskaičiuoti
ir mokėti į biudžetą PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, nėra teikiamos
prekės ar teikiamos paslaugos, todėl kai turtas neremontuojamas, tai tiek PVM
mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų
turtui suremontuoti, vertė be PVM. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog jos turtas
suremontuotas, todėl draudimo išmokos suma turėjo būti mažinama PVM mokesčio
dydžiu. Tuo pačiu pagrindu nepagrįstai priteistos statybvietės rangovo
darbuotojų darbo užmokestis, socialinio draudimo išlaidos bei rangovo pelnas.
Taip pat nepagrįstai priteistos visos remonto sąmatoje nurodytos papildomos ir
netiesioginės išlaidos, nes jeigu turtas neremontuojamas, neįmanoma nustatyti,
ar netiesioginės, papildomos išlaidos būtų reikalingos ir kokio konkrečiai dydžio,
todėl šios išlaidos yra galimos, bet neaišku ar būtinos, todėl neatlikus turto
remonto šios išlaidos neturi būti priteisiamos.
Tuo atveju, jeigu ieškovei būtų pagrįstai pripažinta
teisė į draudimo išmoką, jai priteistinos draudimo išmokos dydis sudarytų
remonto sąmatoje nurodytą sumą be mokesčių bei papildomų ir netiesioginių
išlaidų (11 565,13 Lt), sumažinta draudimo sutartyje nurodytos besąlyginės
franšizės suma (400 Lt), t. y. 11 165,13 Lt.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB „Vovytas“ nurodo, jog pagal
LR CK 6.698 str. l d. l p. rangovas atsako už objekto defektus, jeigu defektai
buvo nustatyti per 5 metus. Nurodyti terminai pradedami skaičiuoti nuo darbų
rezultato atidavimo naudoti dienos. Nuo 2000-12-07 jau yra praėję daugiau kaip
7 metai ir UAB „Vovytas“ nei iš trečiojo asmens Gitanos Gutauskaitės, nei iš
ieškovės Liudmilos Selezniovos pretenzijų dėl patalpų ar pastato kokybės nėra
gavusi, todėl UAB „Vovytas“ nėra atsakinga už defektus, kurie nustatyti praėjus
LR CK 6.698 str. l d. l p. nustatytam terminui.
Vadovaujantis 2008-01-07 ekspertizės aktu lemiamą
reikšmę ieškovės buto užpylimui turėjo stogo konstrukcijos ypatumai. UAB „Vovytas“
buvo minėto statinio rangovas, o pagal LR statybos įstatymo 15 str. 5 d. 3 p.,
rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą. Duomenų apie
tai, jog UAB „Vovytas" būtų pažeidęs minėtą rangovo pareigą, nėra. Tarp
šalių iškilusį ginčą prašo spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. Selezniova
prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti
bylinėjimosi išlaidas.
Nesutinka, jog pirmos instancijos teismas išėjo už
ieškinio ribų, bei pažeidė LR CPK 265 str. 2 d., LR CPK 263 str. nuostatas.
Ieškovės butas buvo apdraustas nuo ugnies, vandens, gamtinių jėgų, ir vagystės.
Ieškovei buvo padaryta žala užliejus ieškovės butą. Šios aplinkybės sudarė
faktinį ieškinio pagrindą. Ekspertizė šių faktų nepaneigė, todėl teismas
priimdamas sprendimą neišėjo už ieškinio ribų.
Nedraudiminiai įvykiai yra esminė draudimo sutarties
sąlyga, todėl nedraudiminiai įvykiai jose turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai
apibrėžti, o esant abejonių draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos
sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.
Pagal LR Draudimo įst. 88 str. draudimo išmokos dydis
yra lygus dėl draudiminio įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo
nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių
susitarimu nenustatyta, jog draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių
(kitų išlaidų). Turto draudimo taisyklių Nr. 004, 12.2 p., reglamentuojantis
draudimo išmokos apskaičiavimą, nustato, kad draudimo išmoka mokama
proporcingai draudimo sumos ir draudinio atkuriamosios vertės santykiui, tačiau
ne daugiau negu sugadintos draudinio dalies atkuriamoji vertė prieš pat
draudiminį įvykį bei ne daugiau už draudimo sumą iš viso. Minėtų taisyklių 6.2
p. pateikia atkuriamosios vertės sąvoką. Atkuriamąja verte laikoma suma, kurią
reikia išleisti, norint įsigyti arba iš naujo pasigaminti ar pastatyti naujus
tos pačios rūšies, būklės ir kokybės turtą. Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr.
060 15.7.1 p. nustato, kai turtas apdraustas visa verte, draudimo išmoka lygi
patirto nuostolio sumai. Remiantis šiomis nuostatomis į draudimo išmoką įeina
ir PVM ir visos kitos išlaidos, būtinos žalai atlyginti, todėl apelianto
(atsakovo) argumentai, kad PVM ir kitos papildomos išlaidos neįeina į draudimo
išmoką ir yra neatlygintinos, yra nepagrįsti. Ieškovė yra fizinis asmuo, ne PVM
mokėtoja, todėl apelianto argumentai dėl draudimo išmokos dydžio atmestini.
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320
str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo
sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Patikrinama, ar pirmos
instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai
nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės ir procesinės teisės
normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos
teismas taip pat patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. numatytų absoliučių
sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje nustatyta, kad ieškovė Liudmila Selezniova 2002-09-10
sudarė su atsakovu UAB DB „PZU Lietuva“ Turto draudimo sutartį Nr. TD 034616,
kuria 240 000 Lt sumai buvo apdraustas, nuo ugnies, neteisėtos trečiųjų asmenų
veikos, vandentiekio ar šilumos tinklų avarijos, gamtinių jėgų, ieškovei
nuosavybės teise priklausantis butas, esantis Laisvės pr. 121-51, Vilniuje.
2002-09-10 ieškovė su atsakovu sudarė Namų turto draudimo sutartį Nr. NTD0033191,
kuria nuo ugnies, neteisėtos trečiųjų asmenų veikos, vandentiekio ar šilumos
tinklų avarijos, gamtinių jėgų buvo apdraustas ieškovės bute esantis
kilnojamasis turtas. 2006-03-17 ir 2006-03-19 ieškovė pastebėjo, kad jos buto
antrojo bei pirmojo aukšto sienos ir buto pirmojo aukšto lubos yra sušlapusios ir
padengtos pūslėmis. 2006-03-20 ieškovė iškvietė UAB „Avarija“, kurios
darbuotojai konstatavo, jog vanduo bėga nuo stogo, arba yra apledėjęs lietaus
vandens nutekėjimo vamzdis, todėl kaupiasi lietaus vanduo. 2006-03-20 ieškovė
apie įvykį pranešė atsakovui. Atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką, nes
nuo vandens prasiskverbimo pro stogo konstrukciją butas, bei jame esantis
kilnojamasis turtas nėra apdrausti. 2006-11-02 ieškovė pakartotinai kreipėsi į
atsakovą dėl draudimo išmokos, pateikdama 2006-06-19 namo bendrijos pirmininko
aktą, jog virš ieškovės buto, yra savavališkai įrengta poilsiavietė, t. y.
nuimta stogo danga, stogas išklotas plytelėmis, tuo pažeista stogo izoliacija,
televizijos kabelis pritvirtintas prie sniego surinkėjo, pažeista lietaus
nutekėjimo sistema. Atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką, dėl trečiųjų
asmenų kaltės, nes nėra įrodymų, jog ieškovės butui padaryta žala dėl neteisėtų
trečiųjų asmenų veikų.
Pagal LR CK 6.987 str. draudimo sutartimi viena šalis
(draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją)
sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai
sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką,
apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta
įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas
sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, bet
visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo
būdu sudariusios šalies naudai. Šioje teisės normoje įtvirtinta taisyklė
susijusi su silpnesniosios šalies sutartiniuose santykiuose gynimo principu.
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš
atsakovo draudimo išmoką, remiantis 2002-09-10 Turto draudimo sutartimi Nr. TD 034616.
Ieškinyje, bei patikslintuose ieškiniuose ieškovė išdėstė faktines bylos
aplinkybes, jog butui žala padaryta dėl vandens poveikio, kuris galimai
atsirado dėl neteisėtų trečiųjų asmenų veikos. Kaltojo asmens indentifikavimą ieškovė
siejo tik su regresiniu draudiko reikalavimu. Tuo tarpu atsakovas bylos
nagrinėjimo metu atsikirtimus grindė Turto draudimo sutarties Nr. TD 034616 taisyklių
nuostatomis nurodydamas, jog ieškovei padaryta žala yra dėl neteisingos namo
konstrukcijos, ir tai nėra draudiminis įvykis. Šios aplinkybės rodo, jog bylos
nagrinėjimo metu buvo analizuojamos draudimo sutarties sąlygos, ir šalys savo
reikalavimus bei atsikirtimus grindė visomis Turto draudimo sutarties Nr.
TD034616 taisyklių nuostatomis. Esant šioms aplinkybėms kolegija atmeta
apelianto argumentus, jog ieškovė savo reikalavimus grindė išimtinai tik dėl
neteisėtų trečiųjų asmenų veikos, ir pirmos instancijos teismas priimdamas
sprendimą išėjo už ieškinio ribų.
Pagal LR CPK 17 str. šalių procesinės teisės yra
lygios, t. y. ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį, atsakovas – teisę gintis
nuo pareikšto ieškinio, pateikdamas atsikirtimus. Rungimosi principo esmę
sudaro tai, jog kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes kuriomis remiasi kaip
savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 12 str., 78 str.). Teisėjų
nepriklausomumo, teismų nešališkumo, dispozytivumo ir rungimosi principai
draudžia teismui tapti šalių advokatu patariant jiems kokius gynybos būdus ar
priemones taikyti, ar reikalavimus reikšti (LR CPK 6 str., 8 str., 13 str., 35
str.,). Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė reiškė reikalavimus dėl
padarytos žalos, užliejus jos butą vandeniu. Nurodydama asmenį dėl padarytos
žalos, siejo jį tik su draudiko regresiniu reikalavimu. Atsakovas į ieškinį bei
patikslintus ieškinius pateikė atsiliepimus nurodydamas, jog vanduo į apdraustą
butą pateko dėl nekokybiškos
stogo
konstrukcijos, kas nėra draudiminis įvykis, o tretysis asmuo G. Gutauskienė
nebuvo nubausta administracine tvarka, todėl žala padaryta dėl neteisėtų
trečiųjų asmenų veikos, taip pat nėra pripažintina draudiminiu įvykiu. Tokiu
būdu teismas priimdamas sprendimą įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovo argumentus,
todėl kolegija atmeta apelianto argumentus, jog teismas sprendime išdėstė
aplinkybes bei argumentus, kurios nebuvo analizuojamos bylos nagrinėjimo iš
esmės metu, tokiu būdu užkirto atsakovui kelią pateikti savo atsikirtimus, ir
pažeidė rungimosi, procesinio lygiateisiškumo bei teismo nešališkumo principus.
Kolegija pažymi, kad teisinį bylos aplinkybių kvalifikavimas yra teismo
prerogatyva, todėl ieškovui įrodžius faktinį ieškinio pagrindą, turi teisę ieškinį
patenkinti remdamasis visai kita materialiosios teisės norma, nei remiasi
ieškovas.
Kolegija atmeta apelianto argumentus, jog ieškovės
nurodytos faktinės aplinkybės nėra draudiminis įvykis, todėl atsakovas neturi
pareigos išmokėti ieškovei draudimo išmoką. Pagal Turto draudimo liudijimą TD
Nr. 034616, 2002-09-10 draudimo sutartimi buvo apdraustas ieškovės L.
Selezniovos butas, esantis Laisvės pr. 121-51, Vilniuje, nuo ugnies; neteisėtų
trečiųjų asmenų veikos, vagystės su įsilaužimu, vandalizmo po įsilaužimo ar
mėginimo padaryti tokį nusikaltimą, plėšimo ar kitokios neteisėtos trečiųjų
asmenų veikos, užtraukiančios administracinę ar baudžiamąją atsakomybę;
vandentiekio ar šilumos tinklų avarijos; audros krušos nuošliaužos, poplūdžio,
liūties, bei sniego slėgio (1t., b.l.8-9). Turto draudimo taisyklių Nr. 004, 2.1.3
p. numatyta, jog draudiminiu įvykiu pripažįstama vandentiekio ar šilumos tinklų
avarijos, smulkiau pateikiant, kad draudiminiu įvykiu pripažįstamas vandens
išsiveržimas iš vandentiekio ar kanalizacijos sistemos vamzdžių, kitų su
vamzdžių sistema stacionariai sujungtų vandentiekio įrengimų, šildymo karštu
vandeniu ar garų įrengimų. Pagal taisyklių 3.1.5 p. bei 3.1.6 p. nedraudiminiais
įvykiais laikytini nuostoliai, atsiradę tik dėl vandens garų, vandens
ištekėjimo iš gesinimo purkštukų ar drėkinimo įrenginių purkštuvų gedimo. 2008-01-07
Teismo ekspertizės aktu konstatuota, jog ieškovės buto užliejimo priežastis yra
vandens prasiskverbimas į pastato konstrukcijas dėl užsikimšusio lietvamzdžio
(45 l.), kuris vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo bei draudimo
taisyklių 2.1.3 p., 3.1.5 p., 3.1.6 p., yra pripažintinas draudiminiu įvykiu,
todėl atsakovas turi pareigą išmokėti draudimo išmoką. Taisyklėse nėra numatyta
kaltės forma, t. y. dėl kokių priežasčių, projektavimo ar statytojo kaltės išsiveržė
vanduo iš vandentiekio ar kanalizacijos sistemos vamzdžių, kitų su vamzdžių
sistema stacionariai sujungtų vandentiekio įrengimų, šildymo karštu vandeniu ar
garų įrengimų, todėl ieškovė sudarydama sutartį negalėjo protingai tikėtis, jog
padaryta žala užliejus butą vandeniu, išskyrus nedraudiminius įvykius (žala dėl
vandens garų, vandens ištekėjimo iš gesinimo purkštukų ar drėkinimo įrenginių
purkštuvų gedimo), bus nedraudiminis įvykis. Atsakovas atsisakydamas išmokėti
draudimo išmoką dėl vandens išsiliejimo padarytai žalai atlyginti iš esmės
susiaurina draudimo apsaugą, kas prieštarauja draudimo sutarties prigimčiai bei
sampratai (LR CK 6.987 str.). Patenkinus apeliacinį skundą, draudikui būtų
sudaryta galimybė bet kada atsisakyti mokėti draudimo išmoką, draudimo
taisykles aiškinant sau naudinga linkme.
Turto draudimo
taisyklių Nr. 004, 6.1. p. (1t., b.l. 10)
numatyta, kad draudimo suma gali būti turto atkuriamoji vertė ar jos dalis.
Atkuriamąją verte laikoma suma, kurią reikia išleisti, norint įsigyti arba iš
naujo pasigaminti ar pastatyti naujus tos pačios rūšies daiktus, būklės ir
kokybės turtą. Pagal UAB „Mūruva“ lokalinę sąmatą, atkuriamoji darbų vertė,
įskaitant darbuotojų darbo užmokestį yra 11 565,13 Lt. Lokalinė darbų sąmata yra
pateikta uždarosios akcinės bendrovės, kuri yra pridėtinės vertės mokėtojas
(PVM mok. kodas LT100001415113), todėl kolegija laiko pagrįstai, UAB „Mūruva“
lokalinėje sąmatoje priskaičiuota prie 11 565,13 Lt, 18 proc. PVM suma.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad pateiktoje lokalinėje darbų
sąmatoje yra pagrįsta 13 646,85 Lt suma (11 565,13 + 18 proc.). Kadangi lokalinė
darbų sąmata sudaryta 2006 metais, o teismo sprendimas dėl draudimo išmokos
priimtas tik 2008 metais, galimai pasikeitusioms, ir išaugusioms medžiagų bei paslaugų
kainoms, taip pat atsižvelgiant į tai, jog didžiąją atkuriamosios darbų vertės dalį
sudaro lubų iš gipso kartono ardymas, naujų sumontavimas, lubų ir sienų
glaistymas, kas jau buvo atlikta pirminio remonto metu, ir darant kosmetinį
remontą pakartotinai nėra atliekama, laikytina, jog atlikus remonto darbus
ieškovė, kaip naują daiktą turės tik naujai perdažytas sienas, todėl kolegija
daro išvadą, jog nėra pagrindo mažinti UAB „Mūruva“ lokalinėje sąmatoje
nurodytą atkuriamųjų darbų vertę (11 565,13 Lt + PVM, viso 13 646,85 Lt). Atsižvelgiant
į tai, jog draudimo sutartyje numatyta 400 Lt besąlyginė išskaita, ieškovei iš
atsakovo priteistina 13 646,85 Lt draudimo išmoka mažintina 400 Lt suma.
Kolegija laiko nepagrįstomis kitas sąmatoje
priskaičiuotas sumas, t. y. kitos išlaidos 4 proc. (506 Lt), prid. išlaidos 40
proc. (2 927,20 Lt), nes sąmatoje šios išlaidos nėra tiksliai įvardintos, dėl
ko nėra galimybės nustatyti šių išlaidų pagrįstumo. Sąmatoje pateiktos kitos
išlaidos, t. y. 15 proc. (1 097,70 Lt) statybvietėje darbuotojų darbo
užmokestis, 31 proc. (2 608,87 Lt) socialinio draudimo išlaidos, ir 9 proc. (1
683,49 Lt) pelnas, laikytina, jog jau yra įskaičiuotas į 11 565,13 Lt
atkuriamųjų darbų vertę, todėl pakartotinai nėra priteistinas.
Sutinkamai su LR CPK 93 str. 2 d., 3 d., jeigu
ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui
proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai
teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu apeliacinės instancijos
teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia
teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia
bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Tokiu būdu ieškovei priteistina 13 246,85 Lt draudimo
išmoka atkuriamajai darbų vertei, 20,99 Lt išlaidų, siekiant išvengti
nuostolių, 5 ? metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme
dienos, t. y. nuo 2007-03-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 398,03 Lt
žyminio mokesčio, 2 360,00 Lt ekspertizės išlaidų, bei 3 658,00 Lt atstovavimo
išlaidų pirmos, bei 1475 Lt apeliacinės instancijos teisme.
Atitinkami patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai
atsakovui iš ieškovės priteistina 312,36 Lt žyminio mokesčio apeliacinės instancijos
teisme (10 412,06 Lt patenkintų reikalavimų suma). Atsižvelgiant į tai, jog byla
nėra pripažintina sudėtinga teisės normų taikymo prasme, nereikalavo ypatingų
ir specialių žinių, nebuvo sprendžiami nauji, teisės aiškinimo prasme klausimai,
atsižvelgiant ieškinio dalyką, bylos apimtį, atstovo dalyvavimą teismo
posėdžiuose laiką (apeliacinės instancijos teisme atstovas nedalyvavo), procesinių
dokumentų byloje parengimą, taip pat atsižvelgiant, jog pagrindiniai įrodymai
buvo surinkti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, ir atstovo darbo
sąnaudos apeliacinės instancijos teisme nebuvo didelės, atsakovo atstovavimo išlaidos
apeliacinės instancijos teisme mažintinos nuo 2 360 Lt iki 1 000 Lt. (LR CPK 98
str.).
Vadovaujantis
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p. kolegija,
n u t a r ė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m.
vasario 21 d. sprendimą pakeisti sumažinant priteistą ieškovei Liudmilai
Selezniovai (a.k. 47801311352) iš atsakovo UAB DB „PZU Lietuva“ (į.k.110057869)
draudimo išmokos dydį nuo 23 658,91 Lt iki 13 246,85 Lt, o žyminį mokestį nuo 710,40
Lt iki 398,03 Lt.
Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti ieškovei Liudmilai Selezniovai iš atsakovo UAB
DB „PZU Lietuva“ 1 475 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos
teisme.
Priteisti atsakovui UAB DB „PZU Lietuva“ iš ieškovės
Liudmilos Selezniovos 312,36 Lt žyminio mokesčio, bei 1 000 Lt atstovavimo
išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Kolegijos pirmininkas Henrichas
Jaglinskis
Teisėjos
Danutė Kutrienė
Alma Urbanavičienė