Civilinė byla Nr. e2-382-661/2022

Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00153-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.4.2.6; 3.2.6.1

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas,

Sekretoriaujant Martai Ribinskienei,

dalyvaujant ieškovui A. M. E. ir jo atstovui advokatui I. M., atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei G. M.,

nuotoliniu būdu, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. E. patikslintą ieškinį atsakovams V. V., J. V., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė ,,Registrų centras“, M. V., notarės D. S. ir L. M.,

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Byloje nagrinėjamas ginčas susijęs su valstybinės žemės pirkimo - pardavimo teisiniais santykiais.

2.       Ieškovas A. M. E. (buvęs vardas ir pavardė A. V., (1 t, b. l. 14); 3 t., b.l. 78)) patikslintu ieškiniu prašo: atnaujinti terminą skųsti Vilniaus apskrities viršininko 2007-12-12 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo pil. J. V.“ (toliau – ir Įsakymas); pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ir panaikinti: Įsakymą; 2008-01-24 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį Nr. P01/2008-55 (toliau – ir Sutartis); 2018-05-28 dovanojimo sutartį Nr. 4488 (toliau – ir Dovanojimo sutartis) nuo jos sudarymo momento; taikyti restituciją ir 1000 kv. m ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir Žemės sklypas) grąžinti valstybei; priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2001-10-12 dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. 4-7725) (toliau – ir 2001 m. Dovanojimo sutartis) pagrindu įsigijo Žemės sklype esantį gyvenamąjį namą, garažą, ūkinį pastatą ir kiemo statinius. Pažymi, kad po šio dovanojimo sandorio sudarymo buvo tartasi, kad visus formalumus, susijusius su dovanos registravimu ir tolimesnio priklausančio statiniams priklausančios žemės išpirkimu rūpinsis ieškovo mama M. V. ir tėvas J. V., nes ieškovas gyveno užsienyje ir pasitikėjo tėvais, kurie žadėjo ieškovui, jog Žemės sklypas atiteks ieškovui, tačiau ieškovo tėvai šio pažado netesėjo ir nuslėpė faktą apie dovanojimo Sutarties sudarymą su ieškovo broliu V. V., kuriam padovanojo ginčo žemės sklypą, dėl šių priežasčių valstybė taip pat buvo apgauta. Ieškovas taip pat nurodo, kad Įsakymas ir Sutartis yra neteisėti.

4.       Atsakovė valstybę atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau NŽT) pateikė atsiliepimą į ieškinį (1 t., b.l. 58-78; 3 t., b.l. 100-103), prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad valstybės klaidos ar neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nėra, to neįrodinėja ir ieškovas.

5.       Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registro esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata įtvirtinta ir Civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centro išrašo duomenis Žemės sklypo archyvinėje byloje esantis 2007-12-21 VĮ „Registrų centro“ pažymėjimas „Apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre“ įrodo, kad J. V. nuosavybės teise priklausė: pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas 1A1p; pastatas - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas 7I1p; pastatas - ūkinis pastatas, žymėjimas 8I1p; kiti statiniai (inžineriniai) kiemo statiniai (šulinys, kiemo aikštelė, tvora) (nuosavybės įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) statinio priėmimo naudoti aktas, 1992-03-13 seniūnijos potvarkis Nr. 25, 1992-03-23 statinio priėmimo naudoti aktas). Įrašas galiojo nuo 1992-09-25. Taigi, atsakovas J. V. 2008 metais įgyvendindamas savo teisę išsipirkti ginčo žemės sklypo dalį, šia teise ir pasinaudojo.

6.       Atsakovė dėl Įsakymo ginčijimo nurodo, kad Ieškovas neneigia, jog procesinis terminas įsakymui apskųsti, numatytas ABTĮ, yra praleistas, prašo atnaujinti terminą tokiam įsakymui skųsti. Savo prašymą ieškovas grindžia tuo, kad jis apie Įsakymą sužinojo tik prasidėjus teisminiam procesui. Priežastys dėl termino praleidimo yra svarbios ir pateisinamos atsižvelgiant į tai, kad ieškovas Lietuvoje negyvena. Atsakovė su tokiais ieškovo teiginiais nesutinka, nes patikslintas ieškinys teismui buvo pateiktas tik 2022-03-04. Ieškovui apie Įsakymo datą / numerį / pavadinimą jau buvo žinoma gavus Nacionalinės žemės tarnybos 2019-04-04 raštą Nr. 1SS-627-(7.5) ,,Dėl skundo išnagrinėjimo“. Be to, atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, savo atsiliepimą teismui pateikė 2020-08-11, kartu su atsiliepimu pridėdama Žemės sklypo archyvinėje byloje esančių dokumentų kopijas tarp jų ir pačią Sutartį bei Įsakymą. Ieškovui susipažinus su Sutarties tekstu, buvo akivaizdu, kad Sutartis sudaroma Įsakymo pagrindu. Ieškovas, procese yra atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, kuris turėjo užtikrinti tinkamą procesinių veiksmų atlikimą, todėl ieškovas yra praleidęs terminą ginčyti administracinį aktą, o nurodytos priežastys dėl termino praleidimo nėra laikytinos svarbiomis ar sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą administraciniam aktui ginčyti.

7.       Atsakovas J. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį (1 t., b.l. 82), kuriame nurodė, kad jis išpirko ginčo žemės sklypą, nes ieškovas A. E. tuo metu neturėjo pinigų sumokėti už ginčo žemės sklypą. J. V. nurodė, kad išvyko gyventi į JAV pas sūnų V. V., o žmona M. V. liko gyventi Lietuvoje, kuri nutarė ieškovui padovanoti namą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nors ginčo žemė iš valstybės dar nebuvo išpirkta. J. V. (duomenys neskelbtini) išdavė žmonai M. V. įgaliojimą, pagal kurį suteikė teisę padovanoti nurodytą namą ieškovui. Jo žiniomis ieškovas, jam dovanojus namą, dėl žemės privatizavimo niekur nesikreipė. Atsakovas nurodo, jog žemės sklypas priklausė nuosavybės teise atsakovui jam – J. V., jis nutaręs sklypą padovanoti kitam sūnui V. V..

8.       Atsakovas V. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

9.       Trečiasis asmuo Valstybės įmonė Registrų centras pateikė atsiliepimą į ieškinį (1 t., b.l. 85), kuriame nurodė, kad teismo sprendimas atmesti ar patenkinti ieškinį neturės įtakos Registrų centro teisėms ir pareigoms. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šioje civilinėje byloje Registrų centras trečiuoju asmeniu įtrauktas nepagrįstai.

6.        Trečiasis asmuo notarė L. M. prašė teismo priimti sprendimą savo nuožiūra.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

10.       Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta (1 t., b.l. 58-78; 3 t., b.l. 83-90; ), kad pagal Vilniaus miesto skyriaus archyve saugomoje Žemės sklypo archyvinėje byloje esančius dokumentus J. V. tuometiniam Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 1999-06-15 pateikė prašymą įsigyti 0,1175 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste.

11.       Vilniaus apskrities viršininkas Įsakymu nusprendė nustatyti Žemės sklypo plotą, pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą, pobūdį; parduoti J. V. 1000 kv. m ploto Žemės sklypą.

12.       Žemės

13.       Įsakymo pagrindu, tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir J. V., už kurį pagal 2007-11-19 įgaliojimą, patvirtintą valstybinio Connecticut Valstijos notaro A. U., veikė M. M., buvo sudaryta ginčijama Sutartis.

14.       Nacionalinė žemės tarnyba 2018-05-04 gavo ieškovo skundą dėl Sutarties panaikinimo. Nacionalinė žemės tarnyba 2018-05-29 raštu Nr. 1SS-1033-(7.5) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – Raštas) nurodė ieškovui kokiu pagrindu su J. V. buvo sudaryta Sutartis bei nurodė Sutarties ginčijimo tvarką.

15.       LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I- 477-821/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02591-2018-1) pagal ieškovo skundą, kuriuo ieškovas prašė teismo: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018-06-28 sprendimą Nr. 2R-298 (4R-580); 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018-05-04 Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui pateiktą skundą „Dėl valstybinės žemės pardavimo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus“. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019-01-14 sprendimu nusprendė ieškovo skundą tenkinti bei įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo (ieškovo) 2018-05-04 Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui pateiktą skundą „Dėl valstybinės žemės pardavimo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus“. Nacionalinė žemės tarnyba vykdydama teismo sprendimą 2019-04-04 raštu Nr. 1SS-627-(7.5) ,,Dėl skundo išnagrinėjimo“ atsakė į ieškovo 2018-05-04 skundą (atsakymas pateiktas ieškovo kartu su ieškiniu el. b. 1 t., 12-14 psl.)

16.       Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centro išrašo duomenimis 1654 kv. m ploto Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šiems bendraturčiams: 1000 kv. m – V. V. (ieškovo broliui) (2018-05-28 dovanojimo sutarties notarinio registro Nr. 4488 pagrindu); 654 kv. m – Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos.

Teisiniai argumentai

Dėl ieškinio senaties

17.       Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

18.       Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, reikalavimas taikyti ieškinio senatį teisines pasekmes sukelia tik tada, jei to reikalauja ginčo materialiojo teisinio santykio šalis.

19.       Nagrinėjamu atveju Ieškovas neginčija, kad procesinis terminas įsakymui apskųsti, numatytas ABTĮ, yra praleistas, bei prašo atnaujinti terminą tokiam įsakymui skųsti, nes ilgą laiką negalėjo gauti Sutarties ir Įsakymo iš VĮ „Registrų centro“, kreipėsi į teismą žinodamas sandorio sudarymo datą, apie Įsakymą sužinojo tik prasidėjus teisminiam procesui ir ne iš VĮ ,,Registrų centras“, todėl priežastys dėl termino praleidimo yra svarbios ir pateisinamos atsižvelgiant į tai, kad ieškovas Lietuvoje negyvena.

20.       Asmenims parduodamų ar nuomojamų žemės sklypų dalių dydis yra nustatomas valstybinės žemės patikėtinio priimtu įsakymu. Sutartis buvo sudaryta vadovaujantis Įsakymu, kurio 2 punktu nuspręsta parduoti J. V. Žemės sklypą.

21.       Asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis CPK ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Ši asmens teisė yra neatskiriamai susijusi su pareiga minimą teisę įgyvendinti laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš jų – kreiptis į teismą įstatymo nustatytu terminu. Ieškovas kelia du skirtingo pobūdžio reikalavimus: pripažinti negaliojančiu Įsakymą ir Sutartį.

22.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti - administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-568/2013.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-568/2013). Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies (2007-12-12 galiojusios įstatymo redakcijos 33 straipsnio 1 dalis) jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

23.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo, ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar jis buvo paskelbtas, ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymų nustatytą terminą teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS556- 395/2010). Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad teisiškai reikšmingo fakto - sužinojimo apie ginčijamą sprendimą - momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus (2014 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2014).

24.       ABTĮ įtvirtintas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujinamas, jeigu teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017, 33 punktas; 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-916/2019, 35, 36, 38 punktai). Sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, be kitų aplinkybių, turi būti įvertinamas ir momentas, nuo kurio sąžiningai veikdamas asmuo turėjo suvokti galimą savo teisių pažeidimą, lemiantį poreikį dėl to kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011).

25.       Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl ABTĮ 33 nustatyto termino praleidimo priežasčių svarbos, taikomi tokie pat kriterijai kaip ir ieškinio senaties termino praleidimo atveju (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/20172018-12-31-12-31 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-532-687/2018; kt.), bei, jog konstatavus termino praleidimą ir pagrindo jį atnaujinti nebuvimą, šiuo pagrindu ieškinys atmetamas, nevertinant ieškovo įrodinėjamų aplinkybių, nesprendžiant dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-31-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-532- 687/2018 40).

26.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

27.       Kadangi vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu ir tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

28.       Pripažinęs, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo dieną, teismas turi įvertinti, ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais. Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

29.       Nagrinėjamu atveju teismui pradinis patikslintas ieškinys buvo pateiktas tik 2020 m. vasario 25 d., o kitas patikslintas ieškinys pateiktas 2022 m. kovo 7 d. Pažymėtina, kad ieškovui apie Įsakymo datą, numerį, pavadinimą jau buvo žinoma gavus Nacionalinės žemės tarnybos 2019-04-04 raštą Nr. 1SS-627-(7.5) ,,Dėl skundo išnagrinėjimo“. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, savo atsiliepimą teismui pateikė 2020-08-11, kartu su atsiliepimu pridėdama Žemės sklypo archyvinėje byloje esančių dokumentų kopijas tarp jų ir pačią Sutartį bei Įsakymą. Be to ieškovui susipažinus su Sutarties tekstu turėjo būti akivaizdu, kad Sutartis sudaroma Įsakymo pagrindu. Ieškovas, kaip jis nurodė teismo posėdžio metu, turi teisinį išsilavinimą, procese yra atstovaujamas profesionalaus teisininko advokato, kuris turėjo užtikrinti tinkamą procesinių veiksmų atlikimą, todėl konstatuotina, jog ieškovas yra praleidęs terminą ginčyti administracinį aktą, o nurodytos priežastys dėl termino praleidimo nėra laikytinos svarbiomis ar sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą administraciniam aktui ginčyti.

Dėl kitų ieškinio argumentų

30.       Ieškovas nurodo, kad 2001-10-12 dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. 4-7725) pagrindu įsigijo Žemės sklype esantį gyvenamąjį namą, garažą, ūkinį pastatą ir kiemo statinius. Šį sandorį sudarė ieškovo motina M. V. veikdama už save ir pagal įgaliojimą veikdama už ieškovo tėvą J. V.. Ieškovas teigia, kad po šio dovanojimo sandorio sudarymo buvo tartasi, jog visus formalumus, susijusius su dovanos registravimu ir tolimesnio priklausančio statiniams priklausančios žemės išpirkimu rūpinsis ieškovo mama M. V. ir tėvas J. V., nes ieškovas gyveno užsienyje. Ieškovo tėvai pažadėjo, jog Žemės sklypas atiteks jam, tačiau šio pažado netesėjo ir nuslėpė faktą apie žemės sklypo dovanojimo Sutarties (2018-05-28 ginčo dovanojimo sutartis Nr. 4488) sudarymą atsakovo V. V. naudai, dėl šių priežasčių valstybė taip pat buvo apgauta.

31.       Taigi, ieškovas iš esmės savo ieškinį grindžia tuo, kad jis jau nuo 2001-10-12 yra Žemės sklype esančių statinių savininkas, todėl būtent tik jis, o ne kiti asmenys (šiuo atveju jo tėvai) turėjo teisę iš valstybės išsipirkti ginčo Žemės sklypą. Kadangi ginčo žemės sklypą iš valstybės įsigijo J. V., t. y. asmuo nebeturėjęs teisės jo įsigyti, todėl Įsakymas ir ginčo Sutartis yra neteisėti. Teismas su tokiais ieškovo teiginiais nesutinka.

32.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnis numato, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Pažymėtina, kad, restitucijos taikymas yra neatsiejamas nuo sandorio pripažinimo negaliojančiu, t. y. sandorio pripažinimas negaliojančiu yra būtinoji restitucijos taikymo sąlyga (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019).

33.       Byloje nagrinėjamas ginčas susijęs su valstybinės žemės pirkimo - pardavimo teisiniais santykiais. Pažymėtina, kad valstybinė žemė – tai ypatingas civilinių teisinių santykių objektas, tai bendras visos visuomenės gėris, kurio apsauga yra užtikrinta įstatymais. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, 58 punktas).

34.       Ginčo kontekste įvertintinas ir teisinis reguliavimas – valstybinės žemės sklypų pardavimą ginčo sandorio sudarymo metu reglamentavo žemės teisinius santykius reglamentuojantis specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Naudojamų kitos paskirties valstybinių žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir kiti teisės aktai.

35.       Valstybinės žemės sklypų, reikalingų juose esantiems statiniams eksploatuoti, išsinuomoti ar įsigyti iš valstybės privačion nuosavybėn, klausimus reglamentuoja Žemės įstatymas ir su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Remiantis Žemės įstatymo 1 straipsniu, žemės santykiai reglamentuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises.

36.       Žemės

37.       Taisyklių 12 (teisės akto redakcija galiojusi Sutarties sudarymo metu nuo 2005-08-21 iki 2008-09-19) punkte buvo nustatyta, kad asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, pagal žemės sklypų buvimo vietą teritoriniam padaliniui pateikia prašymą parduoti žemės sklypą (jo dalį), žemės sklypo suteikimą ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas (jeigu žemės sklype nėra statinių ir įrenginių), asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, naudojamo žemės sklypo plano kopiją iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, jeigu prašoma pirkti namų valdos žemės sklypą, statinių ir įrenginių, esančių žemės sklype, teisinio registravimo dokumentus. Taigi atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, buvusį Sutarties sudarymo metu, asmuo, siekiantis įsigyti žemės sklypą, turi tokį žemės sklypą užimti privatinės nuosavybės teise priklausančiais pastatais, statiniais bei įrenginiais, o įsigyjama žemės sklypo dalis turi atitikti priklausančių statinių dalį, laikytina, kad asmuo negali įgyti daugiau valstybinės žemės nei numato įstatymas.

38.       CK 1.75 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šio straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Šio straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad jeigu tą patį daiktą ar daiktines teises įgijo keli asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį įregistravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daiktą ar daiktines teises įgijo sandorį įregistravęs asmuo.

39.       Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata įtvirtinta ir Civilinio kodekso 4.262 straipsnyje.

40.       Civilinio kodekso 4.27 straipsnio 2 dalies nuostatos įtvirtina, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešajame registre momento. T. y. pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, sandoriai susiję su nekilnojamuoju turtu (nekilnojamojo turto perleidimas) turi būtų įregistruoti viešajame registre. Ieškovas teigdamas, jog jam tėvai 2001-10-12 padovanojo ant ginčo Žemės sklypo esančius statinius, turėjo šį sandorį nedelsdamas įregistruoti viešajame registre, nes priešingu atveju jis neįgijo teisės panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis, šiuo konkrečiu atveju – juo remtis valstybinėse institucijose siekdamas privatizuoti po pastatais esančią valstybinę žemę. Dėl šios priežasties valstybinės institucijos, rengdamos valstybinės žemės sklypo pardavimo dokumentus, pagrįstai rėmėsi viešuosiuose registruose esančia aktualia informacija apie ant Žemės sklypo esančių statinių savininkus. Teismas taip pat neturi pagrindo remtis kita informacija, nei buvo įregistruota viešuosiuose registruose.

41.       Remiantis Nekilnojamojo turto registro centro išrašo duomenimis Žemės sklypo archyvinėje byloje esantis 2007-12-21 VĮ „Registrų centro“ pažymėjimas „Apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre“ įrodo, kad J. V. nuosavybės teise priklausė: pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas 1A1p; pastatas - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas 7I1p; pastatas - ūkinis pastatas, žymėjimas 8I1p; kiti statiniai (inžineriniai) kiemo statiniai (šulinys, kiemo aikštelė, tvora) (nuosavybės įregistravimo pagrindas - (duomenys neskelbtini) statinio priėmimo naudoti aktas, 1992-03-13 seniūnijos potvarkis Nr. 25, 1992-03-23 statinio priėmimo naudoti aktas). Įrašas galiojo nuo 1992-09-25. Taigi, pagal viešuose registruose esančius duomenis ne ieškovas, o atsakovas J. V., ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo statinių, esančių ant Žemės sklypo savininkas, todėl būtent jis turėjo teisę išsipirkti ginčo Žemės sklypo dalį, šia teise 2008 metais ir pasinaudojo. Įsigijęs Žemės sklypą, vėliau jį teisėtai (kaip savo nuosavybę) padovanojo atsakovui V. V..

42.       Civilinio kodekso 4.20 straipsnis nustato, jog daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises. Civilinio kodekso 4.27 straipsnio 2 dalies nuostatos įtvirtina, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešajame registre momento, pagal Civilinio kodekso 4.33 straipsnio 3 dalies nuostatas nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi nuo valdymo išregistravimo iš viešojo registro momento. Vadovaujantis aktualiais Nekilnojamojo turto registro centro išrašo duomenimis (duomenys neskelbtini) (žiūrėta 2020-08-07) ieškovas savo nuosavybės teises į Žemės sklype esančius pastatus – gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, kitus inžinerinius statinius (kiemo statinius) viešajame registre įregistravo tik 2015-09-17. Taigi, tik nuo to momento ieškovas įgijo teisę disponuoti minėtais pastatais ir įgyvendinti su jais susijusias teises.

43.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad sandorio šalies sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas; teisės klausimas - ar teisingai aiškinami sąžiningumo kriterijai atitinkamuose teisiniuose santykiuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija sudarydama Sutartį, neturėjo jokio ketinimo veikti prieš kitus asmenis, juo labiau, tai nebuvo pagrindinis šio sandorio sudarymo tikslas. Atsakovas J. V., šiuo sandoriu siekė įgyvendinti savo teisės, kurių įgyvendinimo procesas buvo pradėtas dar 1999 m., o Vilniaus apskrities viršininko administracija vykdė jai priskirtas valstybines funkcijas.

44.       Viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinį aktą ir jo pagrindu vėliau sudarydamas sandorį, turi vadovautis šio administracinio akto priėmimo metu esama faktine situacija bei galiojančiais teisės aktais. T. y. Vilniaus apskrities viršininko administracija (jos teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba) kaip viešojo administravimo subjektas, privalo savo funkcijas vykdyti laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų ir negali nesivadovauti aktualiais ir nenuginčytais duomenimis. Kaip jau aptarta – pagal viešuosiuose registruose esančius duomenis būtent atsakovas J. V. Sutarties sudarymo metu nuosavybės teise valdė visą namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), Vilnius. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, jog valstybė elgėsi neteisėtai būtent jam, o ne ieškovui parduodama Žemės sklypą. Vilniaus apskrities viršininko administracija, atstovavusi Lietuvos valstybę sudarant Sutartį, būdama sąžininga sutarties šalis pagrįstai rėmėsi tuo metu aktualiais Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis ir J. V. pateiktais duomenimis apie Žemės sklype atsakovui priklausančius pastatus. Taigi, Žemės sklypas J. V. buvo parduotas pagrįstai iš dėl to nėra pagrindo ginčijamų sandorių pripažinti negaliojančiais.

45.       Teismas apibendrindamas, konstatuoja, jog ieškovas neįrodė savo ieškinio pagrįstumo ir nepaneigė, jog jo ginčijami sandoriai buvo neteisėti ir pažeidė ieškovo teises, todėl ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovai nepateikė jokių duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovų bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovo A. M. E. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                Alvydas Barkauskas