Administracinė byla Nr. I-3343-821/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01533-2019-7
Procesinio sprendimo kategorija: 37.3; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), kurį vėliau patikslino (b. l. 13), prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 2019-02-07 raštą Nr. 42-146 (toliau – ir raštas Nr. 42-146); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) 2019-03-26 raštą Nr. 2S-1313 dalyje (kurioje buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl minėto Vilniaus pataisos namų 2019-02-07 rašto Nr. 42-146); 3) įpareigoti jo 2019-01-21 prašymą išnagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas, patikslinęs skundą, laikosi pozicijos, kad Vilniaus PN nepagrįstai atsisakė jam raštu pateikti: 1) teisės aktus (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą; Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą); 2) nacionalinių teismų sprendimus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimus, priimtus nuo 2005-01-01 iki šios dienos; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtus sprendimus nuo 2015-01-01 iki šios dienos; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus nuo 2009-01-01 iki šios dienos); 3) tarptautinių teismų sprendimus (Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Europos žmogaus teisių konvenciją, priimtus nuo 2009-01-01 iki šios dienos; 4) CPT (Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą) rekomendacijas šalims narėms nuo 2005-01-01 iki šios dienos.
Teigia, kad pagal BVK 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą turi teisę gauti visus prašomus dokumentus raštu.
Atsakovo atstovas pateiktame atsiliepime (b. l. 45–47) su skundu nesutinka. Teigia, kad Vilniaus PN atsakymas teisingas, teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas abstraktus, paremtas tik pareiškėjo samprotavimais ir prielaidomis, todėl visiškai nepagrįstas.
Paaiškina, kad Vilniaus PN skundžiamame rašte Nr. 42-146 detaliai paaiškino pareiškėjui, jog nuteistieji su pagrindiniais, laisvės atėmimo bausmę reglamentuojančiais, teisės aktais gali susipažinti nuteistųjų bibliotekoje (t. y. su BVK, PĮ VTT, CPK ir Lietuvos Respublikos Konstitucija).
Teigia, kad pareiškėjas raštu informuotas, kad susipažinti su jam aktualiais teisės aktais, ieškoti teismų sprendimų jis gali naudojantis riboto interneto prieiga. Pažymi, kad pataisos įstaigos administracijos pareiga pateikti asmens pageidaujamą informaciją yra susijusi su asmens motyvuotu ir pagrįstu prašymu, kylančiu iš siekio įgyvendinti ar ginti pažeistas savo teises, kai tokiam teisių įgyvendinimui ar gynybai yra būtina konkreti informacija. Pasak Vilniaus PN, pareiškėjas nenurodė nei vieno motyvo, kodėl jam reikalingi tokios didelės apimties dokumentai, todėl pareiškėjo prašymo netenkino. Taip pat pareiškėjui paaiškinta apie galimybę bet kada kreiptis į Vilniaus PN administraciją su prašymu išspausdinti tam tikrus dokumentus iš pareiškėjo nurodytos konkrečios interneto svetainės ar pateiktos elektroninės laikmenos PĮ VTT 1921 punkte nustatyta tvarka.
Trečiasis suinteresuotas asmuo pateiktame atsiliepime (b. l. 27–29) su skundu nesutinka. Teigia, kad Vilniaus PN administracija, netenkindama pareiškėjo prašymo pateikti raštu visus prašomus teisės aktus ir teismų sprendimus, nepažeidė galiojančio teisinio reguliavimo ar pareiškėjo teisių.
Pareiškėjas pateikė atsikirtimus (b. l. 66) į Vilniaus PN ir Departamento atsiliepimuose išdėstytą poziciją, kuriuose jis nesutiko su atsiliepimuose nurodytais argumentais. Mano, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nepaneigė nei vieno jo skundo argumento ir fakto, todėl mano, kad jo argumentai yra pagrįsti.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Ginčas šioje byloje kilo dėl Vilniaus PN 2019-02-07 rašto Nr. 42-146 ir Departamento 2019-03-26 sprendimo Nr. 2S-1313 dalyje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.
Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad pareiškėjas 2019-01-21 kreipėsi į Vilniaus PN su prašymu (b. l. 38) pateikti: teisės aktus (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą (toliau – ir BVK); Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles (toliau – ir PĮ VTT); Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – ir CPK); 2) nacionalinių teismų sprendimus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo sprendimus, priimtus nuo 2005-01-01 iki šios dienos; Lietuvos Aukščiausiojo teismo priimtus sprendimus nuo 2015-01-01 iki šios dienos; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus nuo 2015-01-01 iki šios dienos); 3) tarptautinių teismų sprendimus (Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Europos žmogaus teisių konvenciją), priimtus nuo 2009-01-01 iki šios dienos; 4) CPT (Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą) rekomendacijas šalims narėms nuo 2005-01-01 iki šios dienos.
Vilniaus PN 2019-02-07 raštu Nr. 42-146 (b. l. 2) pareiškėjas informuotas, kad jo prašymas negali būti tenkinamas. Nurodomi pagrindiniai argumentai, kad nuteistieji turi teisę nuteistųjų bibliotekoje susipažinti su pagrindiniais, laisvės atėmimo bausmę reglamentuojančiais, teisės aktais (t. y. BVK, PĮ VTT, CPK). Paaiškinta, kad teisės aktai neįpareigoja nuteistųjų aprūpinti visais jų pageidaujamais teisės aktais ir teismų sprendimais, paaiškinta apie galimybę ieškoti teismų sprendimų naudojantis riboto interneto prieiga (toliau – RIP), kurios naudojimosi tvarką nustato Nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga tvarkos aprašas, patvirtintas Vilniaus PN direktoriaus 2019-01-09 įsakymu Nr. 3-1. Taip pat paaiškinta, kad pareiškėjas turėtų konkretizuoti, kokie dokumentai jam reikalingi ir ko siekia, o pareiškėjo nekonkretizuoto prašymo tenkinimas reikštų neproporcingai dideles laiko ir darbo sąnaudas.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus PN raštu, 2019-02-25 su skundu (b. l. 30–35) kreipėsi į Departamentą. Departamentas 2019-03-26 sprendimu Nr. 2S-1313 (b. l. 3–4) pareiškėjo skundo netenkino, padaręs išvadą, kad Vilniaus PN pareiškėjui pateikė aiškų ir teisės aktais pagrįstą atsakymą ir nėra nustatytų faktinių duomenų apie tai, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė gauti rašytinę informaciją apie jo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas.
Bausmių vykdymo kodeksas (BVK) reglamentuoja bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką bei sąlygas. Šio Kodekso normos taikomos nuteistiesiems, kuriems įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirta ir bausmės atlikimo vietos įstaigoje vykdoma laisvės atėmimo bausmė. BVK 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas. Šią informaciją bausmės vykdymo institucija pateikia lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią nuteistasis supranta.
Vienas iš pagrindinių poįstatyminių teisės aktų, susijusių su BVK įgyvendinimu, yra Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, nuteistųjų teises bei pareigas bausmės vykdymo institucija pateikia lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią nuteistasis supranta. Nuteistojo prašymu pataisos įstaigos administracija privalo padaryti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, išspausdinti nuteistojo nurodytoje interneto svetainėje ar pateiktoje elektroninėje laikmenoje esančią informaciją. Šios paslaugos nuteistajam suteikiamos vadovaujantis Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 „Dėl Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos patvirtinimo“, ir tik tada, kai nuteistasis yra mokus (Taisyklių 1921 punktas). Taisyklių 192 punkte numatyta, kad jeigu nuteistasis nori prie pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo pridėti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, tačiau nuteistojo asmeninėje sąskaitoje nepakanka lėšų pataisos įstaigos administracijai atlyginti už kopijų parengimą, pataisos įstaigos administracija privalo nuteistajam padaryti prašomų dokumentų ir kitos medžiagos kopijas, o šioms kopijoms parengti reikalinga suma iš nuteistojo asmeninės sąskaitos nurašoma, kai jis tampa mokus.
Teismas, apibendrindamas aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad nuteistasis turi teisę gauti informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, bei nuteistųjų teises ir pareigas, todėl pataisos įstaiga privalo nuteistajam pateikti tokio pobūdžio prašomą informaciją. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktų, teismų sprendimų ir kitų dokumentų pateikimo raštu (atspausdinimas ar kopijų padarymas) tvarka yra aiškiai reglamentuota Taisyklių 192 ir 1921 punktuose, o šios paslaugos nuteistajam suteikiamos vadovaujantis Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka.
Iš skundžiamo Vilniaus PN rašto matyti, kad pareiškėjas buvo informuotas, kad su pagrindiniais bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, taip pat nuteistųjų teises ir pareigas reglamentuojančiais teisės aktais (t. y. BVK, PĮ VTT, CPK ir Lietuvos Respublikos Konstitucija), pareiškėjas turi galimybę susipažinti Vilniaus PN bibliotekoje, o šios aplinkybės neneigia ir pats pareiškėjas. Taip pat pareiškėjui pateikta informacija, kad su nacionalinių ir tarptautinių teismų sprendimais bei kitais aktualiais teisės aktais gali susipažinti, pasinaudojant ribota interneto prieiga (RIP), kurios naudojimosi tvarka nustatyta Nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga tvarkos apraše, patvirtintame Vilniaus PN direktoriaus 2019-01-09 įsakymu Nr. 3-1 (toliau – ir RIP tvarkos aprašas). Taip pat paaiškinta pareiškėjui apie galimybę bet kada kreiptis į Vilniaus PN administraciją su prašymu išspausdinti tam tikrus dokumentus iš pareiškėjo nurodytos konkrečios interneto svetainės ar pateiktos elektroninės laikmenos PĮ VTT 1921 p. nustatyta tvarka. Taigi skundžiamame rašte iš esmės aiškiai pateikta informacija apie pareiškėjo teises, kaip tai numato BVK 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad siekdamas efektyviai apginti savo teises ir laisves, siekia susipažinti su jo 2019-01-21 prašyme nurodytais dokumentais, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo prašymas gauti pageidaujamą informaciją ir rašytinius dokumentus nėra absoliutus. Todėl teismas sutinka su Vilniaus PN rašte išdėstytais argumentais, jog pagal BVK 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuteistasis turi teisę gauti informaciją, susijusią su asmens motyvuotu ir pagrįstu prašymu, kylančiu iš siekio įgyvendinti ir ginti pažeistas savo teises, kai tokiam teisių įgyvendinimui ar gynybai yra būtina konkreti informacija, tačiau norėdamas gauti tam tikrų, konkrečių, viešai prieinamų sprendimų (kuriuos galima surasti interneto svetainėse) kopijas pagal PĮ VTT 1921 punkte nustatytą tvarką turi pateikti prašymą dėl dokumentinės medžiagos atspausdinimo.
Pareiškėjas skunde teigia, kad naudotis RIP gali tik du kartus per mėnesį po 15 minučių, todėl jis negali tinkamai susipažinti su nacionalinių ir tarptautinių teismų sprendimais. Iš byloje esančio RIP tvarkos aprašo (b. l. 53–57) matyti, kad nuteistieji turi teisę laisvai naudotis bibliotekos paslaugomis, taip pat turi teisę naudotis RIP paslaugomis pagal RIP nustatytą tvarką. Iš šios tvarkos 1.1., 1.2. ir 1.3. punktų matyti, kad būtent Aprašo tikslas yra pagerinti nuteistųjų galimybę susipažinti su galiojančiais teisės aktais, sudaryti sąlygas nuteistiesiems susipažinti su valstybės institucijų ir įstaigų, viešai interneto svetainėse platinama informacija, taip pat susipažinti ir su tarptautiniais teisės aktais bei įvairių tarptautinių institucijų, įstaigų bei organizacijų viešai interneto svetainėse platinama informacija, tačiau ši pareiškėjų teisė nėra absoliuti. Naudojimosi RIP tvarkoje nustatyta, kad suimtieji gali naudotis ribota interneto prieiga, lankydamiesi tik tose interneto svetainėse, kurios įtrauktos į leistinų interneto svetainių sąrašą. Aprašo 6 ir 8 punktuose nurodyta naudojimosi RIP trukmė bei apribojimai, o pagal 10 punktą nuteistasis jam reikalingą informaciją gali pasižymėti į jam priklausančius užrašus, o norėdamas išsispausdinti iš interneto svetainės teisės aktus, dokumentus ar kitą dokumentinę medžiagą, pateikia prašymą Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistui, o pati medžiaga spausdinama pagal PĮVVT 1921 straipsnyje nustatytą tvarką, apmokant dokumentinės medžiagos parengimo išlaidas. Teismas pažymi, kad tiek pareiškėjui, tiek ir kitiems nuteistiesiems galioja RIP tvarkos apraše nustatyta tvarka, naudojantis ribota interneto prieiga, tame tarpe ir dėl naudojimosi trukmės. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nenustatė, kad pareiškėjo teisė naudotis ribota interneto prieiga būtų pažeista, ar prieštarautų RIP tvarkos apraše nustatytai tvarkai, o ir pats pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų apie jo teisių pažeidimą šiuo aspektu, todėl pareiškėjo argumentas yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad įstaiga gali atsisakyti pareiškėjui pateikti prašomus dokumentus, jeigu pagal pareiškėjo prašymą reikėtų specialiai adaptuoti, apdoroti ar kitaip perdirbti dokumentus ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis, todėl teismas sutinka su Vilniaus PN 2019-02-07 rašte Nr. 42-146 pateiktu argumentu, jog teisės aktai neįpareigoja pataisos įstaigų aprūpinti nuteistuosius visais prašomais teisės aktais, tarptautinių bei nacionalinių teismų sprendimais. Todėl pareiškėjas, norėdamas gauti konkrečius teisės aktus ar teismų sprendimus, turi vadovautis PĮ VVT ir RIP tvarkos apraše nustatyta tvarka, apie tai pareiškėjas buvo informuotas skundžiamu raštu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 1 p.) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita ko) reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016) yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Įvertinus ginčijamo rašto Nr. 42-146 turinį, teismas laiko, kad ginčijamas raštas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, skundžiamų raštų turinį, sistemiškai įvertinęs išdėstytą aktualų teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad Vilniaus PN 2019-02-07 raštas Nr. 42-146 yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo teisė gauti informaciją, kaip tai nustato BVK 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nebuvo pažeista. Dėl išvardintų argumentų nėra teisinio pagrindo panaikinti Vilniaus PN raštą ir įpareigoti pateikti pareiškėjui jo prašomus dokumentus, todėl Departamentas pagrįstai netenkino pareiškėjo 2019-02-25 skundo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132–134 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Iveta Pelienė
Gediminas Užubalis