Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-11-06][nuasmenintas sprendimas byloje][eI3-3806-535-2024].docx
Bylos nr.: eI3-3806-535/2024
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Regionø administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 188710061 atsakovas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyrius 188704927 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Pirmosios instancijos teismo nutartis
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Jeigu pareiškėjas atsisako skundo
Kiti su žemės teisiniais santykiais susiję klausimai
Nuosavybės teisių atkūrimas
Žemės teisiniai santykiai
Bylos nutraukimas
Teismo procesiniai dokumentai
Teismo procesiniai dokumentai

?

Administracinė byla Nr. eI3-3806-535/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09448-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 55.1.3

 (S)

 

img1 

 

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

 

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Irmantui Balsiui,

atsakovės atstovei Justinai Jodkienei,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Mindaugui Miliauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. M. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėja E. M. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti 2023-10-16 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) administracinį aktą Nr. A51-164346/23(3.3.15.4E-PAS) „Dėl papildomų grąžintinų natūra žemės sklypų suformavimo iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose“ (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Administraciją iš naujo įvertinti (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją, nustatant joje laisvą (neužstatytą) bei nepriskirtą valstybės išperkamai žemę, kurioje gali būti projektuojami grąžintini natūra žemės sklypai; 3) įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti jos 2023-10-09 prašymą dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą atkūrimo; 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodo, kad 2023-10-09 kreipėsi į Administracijos direktorių su prašymu dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo. Prašyme prašė atkurti nuosavybės teisę į laisvą (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje esantį žemės sklypą, nurodytą kartu su prašymu pateiktame žemės sklypo plane. Administracijos direktorius, išnagrinėjęs jos prašymą, 2023-10-16 priėmė administracinį aktą Nr. A51-164346/23(3.3.15.4E-PAS) „Dėl papildomų grąžintinų natūra žemės sklypų suformavimo iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžimo kaimo ribose“, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) rėžinis kaimas yra įtrauktas į kaimų, kuriuose natūra grąžintinų sklypų formavimas baigtas, sąrašą. Administracija remdamasi šiuo argumentu, nutarė, jog papildomi natūra grąžintini sklypai (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje nebus formuojami, ir tuo pagrindu jos prašymą atmetė.

Pareiškėja teigia, kad remiantis VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenimis, (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime suformuoti sklypai: Nr. (duomenys neskelbtini) (9,5 ha), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); sklypas - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (6,4 ha), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); sklypas - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1,15 ha), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sklypai) nepagrįstai įregistruoti Valstybės miškų registre ir iš minėto registro turi būti išregistruoti, kadangi neatitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatyme miškui keliamų reikalavimų, o Administracija savo neveikimu užkerta kelią jai atkurti turėtas nuosavybės teises natūra.

Pažymi, kad tai, jog Sklypai buvo nepagrįstai įregistruoti Kadastre, patvirtina ir galiojantys 2001-02-28 Vilniaus miesto tarybos sprendimu Nr. 235 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir teritorijos (34 ha sklypo) (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ patvirtinti Vilniaus miesto detaliojo plano (toliau - Detalusis planas) sprendiniai, kuriais remiantis ginčo teritorijoje numatytas žemės panaudos pobūdis yra mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba (1, 2 aukštai). Taigi, (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje yra likusių žemės sklypų, kuriuose realiai gali būti formuojami žemės sklypai atkūrimui natūra. Nepaisant aukščiau nurodytų aplinkybių, atsakovė nesiima veiksmų nustatyti visą galimą (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje esančią laisvą (neužstatytą) bei nepriskirtą valstybės išperkamai žemę, kurioje gali būti projektuojami grąžintini natūra žemės sklypai. Toks atsakovės neveikimas akivaizdžiai pažeidžia gerojo viešojo administravimo principus bei jos teisėtą lūkestį. Atsakovės neveikimas taip pat lėmė tai, kad buvo priimtas skundžiamas Sprendimas. Ginčo atveju atsakovė akivaizdžiai nepagrįstai skundžiamame Sprendime nurodė, kad detaliai ir kompleksiškai išnagrinėjo iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją ir joje nenustatė esančios laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kuri galėtų būti panaudota suformuojant natūra grąžintinus sklypus. Kaip jau minėta, tokia žemė (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje egzistuoja, todėl atsakovei, kaip viešojo administravimo subjektui, neveikiant aktyviai ir tinkamai, ji neturi galimybės teisės aktuose nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises natūra.

Atsakovė Administracija atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – Atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Tvarka) nėra nustatyto reikalavimo savivaldybių institucijoms grąžintinus natūra žemės sklypus projektuoti tuose žemės plotuose, iki nacionalizacijos turėtų žemėvaldų ar rėžinių kaimų ribose ir taip, kaip pretendentai ar juos atstovaujantys asmenys nurodo savivaldybės administracijai pateikiamose schemose ar planuose, nepaisant to, Administracija ne kartą nagrinėjo (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentų prašymus suprojektuoti papildomus grąžintinus natūra žemės sklypus su prašymais pateiktose schemose nurodytose teritorijose.

Administracija, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo kiekvieną pretendentų prašymą dėl konkrečių, pageidaujamų susigrąžinti natūra žemės sklypų iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose ir apie galimybes suprojektuoti grąžintinus natūra žemės sklypus nurodytose teritorijose raštais informavo tiek pačius pretendentus tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyrių. Į pareiškėjos prašymus atkurti nuosavybės teises į konkrečius, jos pageidaujamus susigrąžinti natūra žemės sklypus Administracija išsamiai ir motyvuotai jau yra atsakiusi 2022-08-09 raštu Nr. A51-113620/22, 2023-02-08 raštu Nr. A51-42797/23 ir skundžiamu Sprendimu.

Paaiškina, kad tenkindama pretendentų prašymus tarpininkauti ir kreiptis į kompetentingas institucijas, kad minėti Sklypai būtų išbraukti iš valstybinės reikšmės miško plotų Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2023-02-03 raštu Nr. A51-22773/23(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų ir miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą inicijuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų valstybinės reikšmės miškų plotų schemos patikslinimą ir išbraukti iš Miškų valstybės kadastro miškus (miškų ūkio paskirties žemės sklypus), patenkančius į Vilniaus miesto tarybos 2001-02-28 sprendimu Nr. 235 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir teritorijos (34 ha sklypo) (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano teritoriją į kurią patenka ir pareiškėjos nurodyti Sklypai.

Valstybinė miškų tarnyba 2023-02-09 raštu Nr. R2-464 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų ir Miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje“ informavo Skyrių ir buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentus, kad nėra teisinio pagrindo išbraukti nagrinėjamą teritoriją iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro bei siūlyti Aplinkos ministerijai tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotus. Valstybinė miškų tarnyba atlikusi faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje konstatavo, kad Sklypai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus

        Atsakovė teigia, kad pareiškėjos argumentai dėl Administracijos neveikimo ir pareigos išregistruoti pareiškėjos minimus žemės Sklypus iš Valstybės miškų registro yra nepagrįsti, Administracija pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo klausimu veikė ypač aktyviai, dėjo pastangas išsiaiškinti visus įmanomus situacijos sprendimo variantus, tačiau ginčo nagrinėjimo metu reikia konstatuoti, jog pareiškėjos nuosavybės teisės jos norimame žemės plote negali būti atkurtos. Taip pat paaiškina, kad Administracija ne kartą nagrinėjo (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentų prašymus atkurti nuosavybės teises į minėtus Sklypus. Šis klausimas taip pat buvos svarstytas Administracijos direktoriaus pavaduotojos organizuotame pasitarime su NŽT Vilniaus miesto skyriaus specialistais ir (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentais (2023-01-01 protokolas Nr. A17-28/23), tačiau pareiškėjos nurodomi žemės Sklypai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ir priskirti valstybinės reikšmės miškams.

        Atsakovė nurodo, kad pareiškėjai yra išaiškinta, jog (duomenys neskelbtini) rėžinis kaimas įtrauktas į kaimų, kuriuose natūra grąžintinų sklypų formavimas baigtas, sąrašą, pareiškėjai nuosavybės teisės natūra negali būti atkurtos dar ir dėl to, kad Atkūrimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės miško žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei ir natūra negali būti grąžinta. Už žemę, priskirtą valstybės išperkamai, piliečiams atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, be kita ko, nuosavybės teisės.

        Teigia, kad Administracijos raštas, kuriuo pareiškėja informuojama apie tai, kad (duomenys neskelbtini) rėžinis kaimas įtrauktas į kaimų, kuriuose natūra grąžintinų sklypų formavimas baigtas, sąrašą, niekaip nepažeidė pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų, ginčijamas raštas yra priimtas teisės aktų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo nustatytų terminų bei įvertinus visą reikšmingą faktinę, be kita ko, teisinę situaciją.

Administracija išsamiai, aiškiai ir detaliai išnagrinėjo pareiškėjos 2023-10-09 prašymą „Dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą atkūrimo“ bei konkrečiai ir motyvuotai atsakė į jame keliamus reikalavimus. Pareiškėjos skunde teismui nėra pateikta argumentų, kad Administracijos ginčijamame rašte pateikta informacija būtų neteisinga, ar kaip realiai pažeistų pareiškėjos teises, iš esmės pareiškėja tik išreiškia savo nepasitenkinimą susiklosčiusia situacija.

Dar daugiau, pareiškėja nors ir nukreipia savo reikalavimus Administracijai, skunde pasisako dėl kitų valstybinės institucijų kompetencijų, kvestionuoja kitų institucijų priimtus sprendimus, o konkrečiai reikalauja išregistruoti Sklypus iš miškų registro, nors tai yra Valstybinės miškų tarnybos kompetencija ir veiklos sritis. Atitinkamai, Administracijai lieka neaišku, kodėl jos ginčijamas raštas, kuris yra išsamus, aiškus ir teisingas, turėtų būti panaikintas. Ginčijamas raštas atitinka visus Viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) reikalavimus, yra pagrįstas bei teisėtas ir todėl paliktinas galioti.

        Atsakovė pastebi, kad pareiškėja, pateiktame teismui skunde, net nebando įrodinėti skundžiamo rašto neteisėtumo ar nepagrįstumo, pareiškėja tik pateikia savo situacijos matymo apibendrinimą, kaltiną Administraciją neveikimu, nors faktinės bylos aplinkybės liudija priešingai. Šiuo konkrečiu atveju, Administracija laikosi pozicijos, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis, išsamus, pakankamai motyvuotas, todėl nėra pagrindo abejoti atsakymo teisėtumu ir pagrįstumu, jį naikinti vadovaujantis skunde išdėstytomis aplinkybėmis nėra teisinio, nei faktinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neįrodė skundžiamo akto panaikinimo pagrindų, kaip ir nepagrindė Sprendimo neteisėtumo.

        Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo prašo teismo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.

        Nurodo, kad remiantis NŽT dokumentų valdymo sistemoje esančiais duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus miesto skyriuje 2023-09-29 gautas Administracijos 2023-09-29 raštas Nr. A51-154929/23(3.3.15.3E-AD24) ,,Dėl informacijos apie iki nacionalizacijos buvusius rėžinius kaimus, kuriuose nėra laisvos (neužstatytos) galimos grąžinti natūra žemės, pateikimo“ (toliau – Raštas 1), kuriuo Administracija informavo Vilniaus miesto skyrių, kad vadovaujantis Atkūrimo įstatymu ir Tvarka, iki nacionalizacijos buvusių (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rėžinių kaimų ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžintini natūra žemės sklypai, nėra.

        Vilniaus miesto skyrius 2023-11-15 raštu Nr. 49SD-14944-(14.49.136 E.) ,,Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Atkūrimo įstatymu, Tvarka bei kitais teisės aktais Administracijos direktoriaus įsakymais grąžinimui natūra (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, Vilniuje buvo patvirtinti 11 žemės sklypų, kurių bendras plotas – 2,3782 ha. Šiuo raštu pareiškėja taip pat buvo informuota, kad Administracija Raštu 1 informavo Vilniaus miesto skyrių, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžintini natūra žemės sklypai, nėra ir prašoma nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimus rėžinio kaimo pretendentams pagal kompetenciją spręsti Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatytais būdais. Pareiškėjai taip pat buvo paaiškinta, kad Vilniaus miesto skyrius 2023 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. laikotarpiu Vilniaus miesto skyrius atskirais raštais ,,Dėl atlyginimo būdo pakeitimo“ (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentus ir jų paveldėtojus informavo, kad piliečiai iki 2024-03-01 gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, išskyrus valstybės įmonei valstybinių miškų urėdijai Vyriausybės nutarimu numatytus perduoti laisvos valstybinės žemės fonde esančius valstybinius miškus kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti pagal valstybinės miškų tarnybos parengtas miškų tvarkymo schemas, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nėra priimtas.

Pažymi, kad valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Atkūrimo įstatymu, Tvarka bei kitais teisės aktais.

        Pabrėžia, kad iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio rėžinio kaimo ribų nustatymas yra vienas iš nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūros sudėtinio proceso veiksmų, kuriuos turi atlikti NŽT. Šios procedūros baigiamasis aktas yra sprendimas atkurti nuosavybės teises į rėžiniame kaime turėtą žemę grąžinant žemę Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais būdais, o nesant galimybės – atlyginant kitais Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nurodytais būdais.

        Iš išdėstyto teisinio reglamentavimo ir nurodytų faktinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, daro išvadą, kad NŽT sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. NŽT negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2010-525/2015). Priešingu atveju, NŽT nepaisant savivaldybės administracijos pateiktų duomenų, reikštų NŽT kompetencijos išplėtimą Tvarkos nuostatų prasme. Be to, tuo būtų pažeistas nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų eiliškumas.

        Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktu, teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybių funkcija. Taigi, NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinė ir vienas iš nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančių subjektų, negali veikti viršydama turimos kompetencijos ribų ir priimti sprendimų dėl valstybinės žemės plotų priskyrimo valstybės išperkamai žemei. Taip pat aptartas teisinis reguliavimas nesuteikia NŽT vertinti savivaldybės administracijos pateiktų duomenų teisėtumo dėl valstybės išperkamos žemės statuso, nes tokia funkcija yra suteikta savivaldybės administracijos direktoriui. Kitu atveju, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros bus tęsiamos ir už iki nacionalizacijos valdytą žemės plotą galės būti kompensuojama kitais Atkūrimo įstatyme nustatytais būdais.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsakovės atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

Byloje ginčas kilo dėl Administracijos Sprendimo, kuriuo pareiškėjai atsisakyta atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, teisėtumo ir pagrįstumo. 

Teismo posėdyje buvo sprendžiamas klausimas dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo iki įsiteisės Regionų administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI4-12410-1161/2024 (Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03346-2024-7), kurioje bus sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024-01-02 potvarkio Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ 1.1 papunkčio ir 2 punkto atitikties teisės principams.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė bylos nagrinėjimą stabdyti. Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai prašė nestabdyti nagrinėjamos bylos, nes tam nėra pagrindo.

Teismas, palyginęs nagrinėjamoje administracinėje byloje ir administracinėje byloje eI4-12410-1161/2024 pareikštus skundo reikalavimus, konstatuoja, jog administracinėje byloje eI4-12410-1161/2024 nebus nustatinėjamos jokios aplinkybės, be kurių negalėtų būti tęsiama nagrinėjama administracinė byla. Šioje byloje pareiškėjos pareikšti reikalavimai nėra susiję su Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024-01-02 potvarkio Nr. 955-1/24 atitiktimi teisės principams, kuris be to priimtas vėliau negu ginčijamas Administracijos Sprendimas (2023-10-16).

Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo stabdyti nagrinėjamą bylą iki įsiteisės Regionų administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI4-12410-1161/2024 (Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03346-2024-7).

Byloje nustatyta, kad Administracijoje 2022-06-30 gautas NŽT raštas, kuriuo informuojama, jog NŽT vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas į buvusių savininkų, tame tarpe ir pareiškėjos E. M., iki 1940 metų nacionalizacijos turėtą žemę, buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, Vilniuje.

Administracija 2022-08-08 raštu Nr. A51-113620/22(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl papildomų grąžintinų natūra žemės sklypų iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) suprojektavimo“ pateikė informaciją bei paaiškinimus dėl pareiškėjos E. M. prašyme ir pateiktose schemose nurodytų teritorijų bei informavo, kad pareiškėjos prašyme nurodytos teritorijos pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį priskirtos valstybės išperkamai žemei, todėl nėra galimybės jose projektuoti papildomus grąžintinus natūra žemės sklypus iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams.

Pareiškėja 2023-01-31 kreipėsi į Administraciją raštu Nr. A50-4044/23 „Dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą atkūrimo, (duomenys neskelbtini)“, prašydama suprojektuoti papildomą grąžintiną natūra žemės sklypą iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose pateiktoje schemoje nurodytoje vietoje prie (duomenys neskelbtini).

        Administracija 2023-03-08 raštu Nr. A51-42797/23(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl galimybės projektuoti papildomą natūra grąžintiną žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini)“ pareiškėją informavo, kad jos pateiktoje schemoje nurodyta teritorija pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą patenka į neurbanizuojamą miškų ir miškingų teritorijų funkcinę zoną. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 12 punktu, pareiškėjos pateiktoje schemoje nurodyta teritorija prie (duomenys neskelbtini), esanti iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose, priskirta valstybės išperkamai žemei už kurią piliečiams atlyginama pagal minėto įstatymo 16 straipsnį.

Administracijoje 2023-10-10 gautas pareiškėjos prašymas „Dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą atkūrimo“ (toliau – Prašymas), kuriuo buvo prašoma atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje pagal prie Prašymo pridedamą planą.

Administracijos direktorius 2023-10-16 raštu Nr. A51-164346/23(3.3.15.4E-PAS) informavo pareiškėją apie tai, kad Administracijos direktorius 2023-09-29 raštu Nr. A51-154929/23(3.3.15.3E-AD24) „Dėl informacijos apie iki nacionalizacijos buvusius rėžinius kaimus, kuriuose nėra laisvos (neužstatytos) galimos grąžinti natūra žemės, pateikimo“ informavo NŽT Vilniaus miesto skyrių, nurodydamas iki nacionalizacijos buvusius rėžinius kaimus, kurių teritorijose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės nėra ir tai, kad (duomenys neskelbtini) rėžinis kaimas įtrauktas į kaimų, kuriuose natūra grąžintinų sklypų formavimas baigtas, sąrašą.

        Pareiškėja nesutinka su Sprendimu, savo poziciją grindžia argumentais, kad VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenimis, Sklypai nepagrįstai įregistruoti Valstybės miškų registre ir iš minėto registro turi būti išregistruoti, kadangi neatitinka Miškų įstatyme miškui keliamų reikalavimų, o Administracija savo neveikimu užkerta kelią jai atkurti turėtas nuosavybės teises natūra.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Administracijos Sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas projektuoti papildomus žemės sklypus iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, kadangi (duomenys neskelbtini) rėžinis kaimas įtrauktas į kaimų, kuriuose natūra grąžintinų sklypų formavimas baigtas, sąrašą ir įpareigojimo Administraciją iš naujo įvertinti (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją, nustatant joje laisvą (neužstatytą) bei nepriskirtą valstybės išperkamai žemę, kurioje gali būti projektuojami grąžintini natūra žemės sklypai.

Pagal Atkūrimo įstatymo 5, 17 ir 18 straipsnių nuostatas atkuriant natūra nuosavybės teises į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, nuosavybės atkūrimo procedūrose dalyvauja savivaldybių administracijos ir NŽT. Įstatymų leidėjas aiškiai paskirstė šių institucijų kompetenciją. Įstatymų lygmenyje nustatyta, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius (Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p.). Piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja ir sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo priima NŽT (Atkūrimo įstatymo 17 str. 1 d., 18 str.1 d.). Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinimo tvarką nustato Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punktas.

Pažymėtina, kad minėtuose teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo savivaldybių institucijoms grąžintinus natūra žemės sklypus projektuoti tuose žemės plotuose, iki nacionalizacijos turėtų žemėvaldų ar rėžinių kaimų ribose ir taip, kaip pretendentai ar juos atstovaujantys asmenys nurodo savivaldybės administracijai pateikiamose schemose ar planuose.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Administracija ne kartą nagrinėjo (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentų prašymus suprojektuoti papildomus grąžintinus natūra žemės sklypus su prašymais pateiktose schemose nurodytose teritorijose. Administracija, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo kiekvieną pretendentų prašymą dėl konkrečių, pageidaujamų susigrąžinti natūra žemės sklypų iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose ir apie galimybes suprojektuoti grąžintinus natūra žemės sklypus nurodytose teritorijose raštais informavo tiek pačius pretendentus tiek NŽT Vilniaus miesto skyrių.

        Byloje pateikti Administracijos 2022-08-09 raštas Nr. A51-113620/22, 2023-02-08 raštas Nr. A51-42797/23 patvirtina, kad pareiškėjai į prašymus atkurti nuosavybės teises į konkrečius, jos pageidaujamus susigrąžinti natūra žemės sklypus, Administracija išsamiai ir motyvuotai jau yra atsakiusi. 

Pažymėtina, kad tenkindamas pretendentų prašymus Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2023-02-03 raštu Nr. A51-22773/23(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų ir miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą inicijuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų valstybinės reikšmės miškų plotų schemos patikslinimą ir išbraukti iš Miškų valstybės kadastro miškus (miškų ūkio paskirties žemės sklypus), patenkančius į Vilniaus miesto tarybos 2001-02-28 sprendimu Nr. 235 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir teritorijos (34 ha sklypo) (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano teritoriją į kurią patenka ir pareiškėjos nurodyti Sklypai. Valstybinė miškų tarnyba 2023-02-09 raštu Nr. R2-464 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų ir Miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje“ informavo Skyrių ir buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentus, kad nėra teisinio pagrindo išbraukti nagrinėjamą teritoriją iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro bei siūlyti Aplinkos ministerijai tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotus. Valstybinė miškų tarnyba, atlikusi faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje, konstatavo, kad Sklypai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus.

(duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentų prašymai atkurti nuosavybės teises į Sklypus. taip pat buvo svarstyti Administracijos direktoriaus pavaduotojos organizuotame pasitarime su NŽT Vilniaus miesto skyriaus specialistais ir (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentais (2023-01-01 protokolas Nr. A17-28/23). 

Aptartos faktinės aplinkybės teismui leidžia konstatuoti, kad Administracija kas kartą detaliai nagrinėjo pareiškėjos prašymus savo kompetencijos ribose ir ne kartą atsakė, taip pat ir ginčijamu Sprendimu, pareiškėjai dėl kokių priežasčių negali projektuoti žemės sklypų grąžinimui natūra (pareiškėjos nurodomi žemės Sklypai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ir priskirti valstybinės reikšmės miškams). Be to, Administracija tarpininkaudama kreipėsi į kompetentingas institucijas, kad prašomi Sklypai būtų išbraukti iš valstybinės reikšmės miško plotų.

        Atsižvelgdamas į tai, kas aptarta, teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad remiantis VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenimis, (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime suformuoti Sklypai nepagrįstai įregistruoti Valstybės miškų registre ir iš minėto registro turi būti išregistruoti, kadangi neatitinka Miškų įstatyme miškui keliamų reikalavimų, o Administracija savo neveikimu užkerta kelią jai atkurti turėtas nuosavybės teises natūra. Administracija pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo klausimu veikė ypač aktyviai, dėjo pastangas išsiaiškinti visus įmanomus situacijos sprendimo variantus. 

Teismo įsitikinimu, pareiškėja nepaneigė Administracijos surinktos informacijos apie galimybę natūra grąžinti ginčo Sklypus. Administracija pareiškėjai išaiškino, jog (duomenys neskelbtini) rėžinis kaimas įtrauktas į kaimų, kuriuose natūra grąžintinų sklypų formavimas baigtas, sąrašą, be to, pareiškėjai nuosavybės teisės natūra negali būti atkurtos dar ir dėl to, kad Atkūrimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės miško žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei ir natūra negali būti grąžinta. Už žemę, priskirtą valstybės išperkamai, piliečiams atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei nurodytus argumentus, rašytinius įrodymus jiems pagrįsti, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju remiantis galiojančiu aktualiu teisiniu reglamentavimu, Administracija Sprendime pagrįstai konstatavo, kad papildomi natūra grąžintini žemės sklypai (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje formuojami nebus, pareiškėjos nurodyti žemės plotai priskiriami valstybės išperkamai žemei.

        Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kokiais nustatytais faktais, teisės aktų nuostatomis jis grindžiamas, jame pateikti pakankami ir aiškūs motyvai, aiškios dėl jame išdėstytų aplinkybių kylančios pasekmės. Iš skundžiamo Sprendimo yra aiškus jo pagrindu susiklostantis visuomeninių santykių turinys, galima lengvai identifikuoti suinteresuotų asmenų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį. Sprendime nurodomos ištirtos ir nustatytos aplinkybės, įvertinti pareiškėjos pateikti paaiškinimai, sprendimas, kaip administracinis aktas, išsamiai ir aiškiai motyvuotas, atitinka kitus VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

Sprendimo turinys leido pareiškėjai argumentuotai nesutikti su Sprendimo motyvais ir visapusiškai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, vien tai, jog pareiškėja nesutinka su ginčijamą Sprendimą priėmusios institucijos atliktu jos veiksmų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokį sprendimą laikyti neatitinkančiu VAĮ 10 straipsnio reikalavimų.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Administracijos 2023-10-16  sprendimas Nr. A51-164346/23(3.3.15.4E-PAS) „Dėl papildomų grąžintinų natūra žemės sklypų suformavimo iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl teisinio pagrindo Sprendimą panaikinti nėra.

Konstatavus, kad Administracijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos išvestinių reikalavimų įpareigoti Administraciją iš naujo įvertinti (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją, nustatant joje laisvą (neužstatytą) bei nepriskirtą valstybės išperkamai žemę, kurioje gali būti projektuojami grąžintini natūra žemės sklypai ir iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023-10-09 prašymą dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą atkūrimo.

Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

 

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjos E. M. skundą atmesti.

        Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

 

 

Teisėjai                                                                

Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

 

 

                                                                                Arūnas Kaminskas

 

 

                                                                                Ina Kirkutienė

 


Paminėta tekste:
  • A-2010-525/2015
  • eI4-432-1161/2026