Administracinė byla Nr. I-472-473/2010
Proceso Nr. 3-61-3-01609-2009-0
Procesinio sprendimo
kategorija 9.8.1; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. kovo 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos
Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Šidagienės ir Arūno
Kaminsko, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant vertėjai Teresei
Gusarovai, pareiškėjos atstovėms A. U. ir O.
R., atsakovės atstovui Kęstučiui Kadonui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal
pareiškėjos UAB ,,Energetikos tiekimo bazė“ skundą atsakovei Valstybinei
mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis
suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimų
panaikinimo,
n u s t a t ė:
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama
panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos 2009-08-31 sprendimą Nr.
S-246(7-200/2009); 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos
Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2009-05-26 sprendimą Nr.
69-134; 3) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau –
Vilniaus AVMI) 2007-01-19 sprendimą Nr. (27.183)-256-25.
Pareiškėja skunde ir patikslintame skunde (I
t., b. l. 3-84, V t., b. l. 51-54) ir jos atstovai teismo posėdyje teigia, kad skundžiami
sprendimai nepagrįsti ir neteisėti, juose neteisingai įvertintos faktinės
aplinkybės bei nepagrįstai paskaičiuoti mokesčiai, baudos ir delspinigiai. Nurodo,
kad visos pareiškėjos fiziniams asmenims suteiktos paskolos jau yra jai
grąžintos ir šis faktas yra patvirtintas 2007-05-24 mokesčių administratoriaus
Priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame dokumente teritorinis mokesčių administratorius
pripažino faktą, kad grąžintos paskolos savo esme ir buvo paskolos, o ne
atlyginimas, kuris tik formaliai vadinamas paskola ir niekada nebus grąžintas. Paskolos
buvo išduodamos be garantijų, tačiau nepažeidžiant paskolų išdavimo taisyklių.
Nei įstatyme, nei mokesčių administratoriaus paaiškinimuose, nėra pasakyta, kad
kreditas turi būti suteiktas su garantijom, tuo labiau, kad įmonė teikė
paskolas akcininkams ir įvardintoms įmonėms, o ne pašaliniams asmenims.
Pareiškėjos kapitalas buvo tikslingai didinamas, nes ji dalyvavo
tarptautiniuose atominės energetikos konkursuose, kuriuose egzistuoja
nustatytas kapitalo dydis. Atsakovo teiginiai, kad pareiškėjos prekių –
atominės įrangos (servopavarų) įsigijimo sąnaudos yra padidintos lyginant su
analogiškomis prekių (servopavarų) įsigijimo sąnaudomis Lietuvos ir Europos
Bendrijos rinkoje, nepagrįsti. Įstatymas nustato, kad esant ginčui dėl sąnaudų,
tokio ginčo šalys privalo vadovautis analogiškų operacijų vidutine rinkos kaina
Lietuvoje ir Europos Bendrijoje, tuo tarpu mokesčių administratorius
remiasi vieninteliu servopavarų pirkimu Rusijoje. Pareiškėjos pateikti
dokumentai įrodo, kad analogiškų prekių įsigijimo sąnaudos Lietuvoje ir Europos
Bendrijoje atitinka ir net didesnės už pareiškėjos patirtas sąnaudas, o mokesčių
administratoriaus teiginys, kad vienos servopavaros kaina Europos Bendrijoje
yra 218 EUR yra neteisingas ir nepagrįstas. Mokesčių administratorius nepateikė nei vieno dokumento, patvirtinančio servopavarų įsigijimo kainą, kuri būtų
mažesnė už 45 000 EUR. Jei pareiškėjos sąnaudos mažesnės už vidutinę Europos Bendrijos rinkos kainą, reiškia, mažinti pareiškėjos patirtų sąnaudų
mokesčių administratoriaus valingu sprendimu jokiu būdu negalima, todėl
mokesčių administratoriaus veiksmai, atimant delspinigius iš sąnaudų,
prieštarauja įstatymams ir yra naikintini, t. y. naikintini mokesčių
administratoriaus priskaičiuoti pajamų mokestis, pajamų mokesčio delspinigiai
ir baudos bendrai sumai 13 671 082,79 Lt.
Atsakovė Valstybinė
mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos su skundu nesutinka ir prašo
atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą ir į patikslintą skundą (V t.,
b. l. 26-34, VI t., b. l. 4) nurodė ir teismo posėdyje atsakovės atstovas
paaiškino, kad atsižvelgiant į pareiškėjos suteiktų paskolų mastą, ekonominį
nepagrįstumą bei kitas reikšmingas aplinkybes, laikytina, kad pareiškėja
išmokėjo kitas pajamas, o ne suteikė paskolas su ja susijusiems asmenims. Tikrinamu
laikotarpiu paskolos nebuvo grąžintos. Paskolų sutartyse nenumatyta pateikti
garanto, laidavimo dokumento, įkeisti turto, įregistruoti hipoteką, nenurodyta,
kokiam tikslui suteikiamos beprocentinės paskolos, numatytas labai ilgas
paskolų grąžinimo terminas, neatsižvelgta į paskolų gavėjų jauną amžių,
pareiškėja, suteikdama paskolas, objektyviai neįvertino jų grąžinimo galimybių.
Pareiškėja tikslingai didino įstatinį kapitalą tam, kad nuosavo kapitalo dydis
leistų skolinti pinigines lėšas fiziniams asmenims. Sudarydama
ilgalaikes beprocentines paskolų sutartis pareiškėja, kaip komercinė įmonė,
naudos sau nesiekė. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, mokesčių
administratorius padarė išvadą, kad pareiškėja paskolų sutarčių pagrindu
fiziniams asmenims suteikė ne paskolas, o išmokėjo kitas su darbo
santykiais nesusijusias išmokas. Paskolų grąžinimo aplinkybė įtakos
patikrinimo akto išvadoms nedaro ir vertintina kaip siekimas išvengti
mokestinių pasekmių. Atlikus fizinių asmenų patikrinimus nenustatyta jokių
naujų aplinkybių, kurios paneigtų pareiškėjos patikrinimo metu nustatytus
pažeidimus. Atsakovės teigimu, visuma aplinkybių, susijusių su ūkinėmis
operacijomis, o būtent tai, jog pareiškėja pirko prekes iš JAV kompanijų
„Olgser Incorporated“ ir „Langford Group Holding“ LLC, kurios realiai ūkinės
komercinės veiklos nevykdė, tačiau per jas dirbtinai padidinta įsigyjamų
prekių vertė, JAV įmonių atsiskaitomąsias sąskaitas tvarkė pareiškėjos buvę
ir esami akcininkai, vadovai, darbuotojų šeimos nariai ir kiti įgalioti
Lietuvos piliečiai, iš šių sąskaitų buvo mokama S. R. ir
jo šeimos nariams bei kitiems asmenims, kurie tiesiogiai buvo susiję su
pareiškėja, S. R. galėjo įtakoti pareiškėjos
valdymą ir turėjo ryšių su Rusijos įmonėmis „Obuchovsnabsbyt“, „VED
Energo“, „Promeks“, didelės (lyginant su patiektų prekių verte) ir ekonomiškai
nepagrįstos netesybų sumos, 98,63 proc. gautos vidinėmis užskaitomis, faktas,
jog netesybos už nelaiku pristatytas prekes nebuvo mokamos galutiniam prekių
pirkėjui „Ignalinos atominė elektrinė“, o taip pat nenustatytas
faktas, jog Rusijos įmonėms „Obuhovsnabsbyt“ ir „Ved Energo“ JAV kompanijos
mokėtų kokias nors netesybas už pavėluotą produkcijos teikimą, faktas, jog iki
muitinės sandėlių „Dinaz nafta“, „LatSpas“, „Laarms“ Latvijoje, tiek iš
Latvijos muitinės sandėlių prekės į Lietuvą galutiniam pirkėjui VĮ „Ignalinos
atominė elektrinė“ gabenamos pareiškėjos transportu, t. y. pareiškėja jau iš anksto
žinojo prekių gabenimo terminus, leidžia teigti, jog įformindama prekių
įsigijimo sandorius iš JAV kompanijų „Olgser Incorporated“ ir „Langford Group
Holding“ LLC pareiškėja siekė gauti mokestinę naudą – dalį piniginių lėšų
susigrąžinti netesybų, t. y. neapmokestinamų pajamų, pavidalu. Todėl mokesčių administratorius nepripažino
piktnaudžiaujant sukurtų teisinių pasekmių bei paskaičiavo į biudžetą mokėtinus
mokesčius, delspinigius ir baudas. Atsakovė
taip pat nurodė, kad mokesčių administratorius nenagrinėja pareiškėjos
perkamų prekių kainų atitikimo rinkos kainoms, o akcentuoja ryšį tarp prekių
tiekimo per tarpininkus, kurių valdymas, kaip matyti iš anksčiau nurodytų
aplinkybių, buvo įtakojamas pareiškėjos akcininkų, vadovų, darbuotojų, jų
šeimų narių ir kitų įgaliotų asmenų, ir prekių kainos kitimo (ženklaus
padidėjimo).
Trečiasis suinteresuotas
asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su skundu nesutinka ir
prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą ir patikslintą skundą (V
t., b. l. 24, VI t., b. l. 7) nurodė, kad palaiko atsakovės Valstybinės
mokesčių inspekcijos atsiliepime išdėstytus argumentus.
Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 straipsnio 3
dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį,
jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir
sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens atstovui
nedalyvaujant. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.
Bylos faktinės aplinkybės.
Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta,
kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos II patikrinimų skyriaus
II poskyrio vedėja ir vyriausioji specialistė, vykdydamos 2005-09-12 pavedimą
tikrinti Nr. 05-05-10-143 (MGK byla, I t., b. l. 177-178), patikrinusios
mokesčių mokėtoją UAB ,,Energetikos tiekimo bazė“ surašė 2006-10-31 patikrinimo
aktą Nr. 05-05-10-143 (MGK byla, II t., b. l. 7-33).
Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja,
buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo prekybinius sandorius su JAV kompanijomis
„Olgser Incorporated“ ir „Langford Group Holding“ LLC, kurios pagal gautą
informaciją jokios veiklos nevykdė, mokesčių deklaracijų neteikė, įmonių
adresai yra jų registruotų agentų, kurie yra įgalioti gauti ir siųsti legalius
dokumentus, o ne vykdyti veiklą kompanijų vardu; JAV kompanijų vardu atidarytas
sąskaitas tvarkė pareiškėjos buvę ir esami akcininkai, vadovai, darbuotojai, jų
šeimos nariai ir kiti įgalioti Lietuvos piliečiai. Be to, iš JAV kompanijos
„Olgser Incorporated“ sąskaitos buvo mokama už S. R. ir jo
šeimos narius, kitus asmenis, kurie buvo susiję su pareiškėja; prekių tiekėjos
Rusijos įmonės „Obuhovsnabsbyt“ vienas iš steigėjų yra S. R..
Kitos Rusijos įmonės „VED Energo“ steigėjas ir vyr. buhalteris G. N. R. apklausos metu patvirtino, kad S. R. buvo
šios tiekėjos ne oficialus, bet faktinis vadovas ir veiklos finansuotojas. S. R. buvo pareiškėjos akcininkas, vadovas, o patikrinimo
metu Bendrovės darbuotojas - vadybininkas - projekto vadovas; prekės iš Rusijos
įmonių į Lietuvą (per Latvijos muitinės sandėlius) buvo gabenamos pareiškėjos
transportu, tačiau patikrinimo metu nerasta nei vienos sąskaitos, išrašytos JAV
kompanijoms ar Rusijos įmonėms už transporto paslaugas; Latvijos muitinės
sandėliuose prekių kaina buvo padidinama nuo kelių iki kelių šimtų kartų; JAV
kompanijų vardu pasirašyti „Olgser Incorporated“ ir „Langford Group Holding“
LLC prekių tiekimo sandoriai prieštarauja ekonominei logikai, nes didžioji jų
pajamų už parduotas prekes dalis (apie 60%) sugrįždavo pirkėjui, t. y. pareiškėjai,
netesybų pavidalu. Remiantis šiomis aplinkybėmis, patikrinimo akte padaryta
išvada, jog su „Olgser Incorporated“ ir „Langford Group Holding“ LLC sudarytais
sandoriais pareiškėja siekė gauti mokestinę naudą - atvaizduodama prekių
įsigijimą ir atsiskaitymą už jas su šiomis įmonėmis, siekta dalį piniginių lėšų
susigrąžinti netesybų, t. y. neapmokestinamų pajamų, pavidalu. Todėl
patikrinimo akte pareiškėjos gauta 53 462 880 Lt netesybų suma, pritaikius MAĮ
69 str. 1 d., priskirta apmokestinamosioms pajamoms ir apmokestinta tuo
laikotarpiu galiojusiomis pelno apmokestinimo nuostatomis. Akte nurodyta, kad
sutartys, sudarytos iki 2002-07-01, buvo vykdomos ir po 2002-07-01, ir
konstatuota, kad pareiškėja, minėtomis netesybų sumomis sumažinusi apmokestinamąsias
pajamas pažeidė JAPMĮ 3 str. ir Pelno mokesčio įstatymo 4 str. nuostatas.
Vadovaujantis JAPMĮ 5 str., 4 str. 1 ir 2 d., neatsižvelgiant į pareiškėjos
bendrųjų pajamų sumažinimą gautomis netesybų sumomis, už 2000 m. apskaičiuota 870 447 Lt apmokestinamojo pelno, kuris, atsižvelgus į 1997 m. nuostolio sumą 63 967 Lt, 1998 m. nuostolio sumą 663 088 Lt, 1999 m. nuostolio sumą 143 392 Lt, sumažintas šia 870 447 Lt praėjusių mokestinių laikotarpių
nuostolių suma, todėl pelno mokestis papildomai neapskaičiuotas. Už 2001 m. apskaičiuota 18 516 627 Lt apmokestinamojo pelno, kuris sumažintas 1999 m. 295 670 Lt nuostolio suma ir apskaičiuota 4 373 030 Lt juridinių asmenų pelno mokesčio suma.
Vadovaujantis JAPMĮ 15 str. ir LR MAĮ 39 str. 1 ir 6 d., MAĮ 96 str. 2 d., už
papildomai nustatytą mokesčio mokėjimą ne laiku apskaičiuota 2 342 194,86 Lt
delspinigių. Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 4 ir 11 str., bei
neatsižvelgus į pareiškėjos apmokestinamųjų pajamų sumažinimą netesybų sumomis,
už 2002 m. apskaičiuota 1 735 662 Lt pelno mokesčio, už 2003 m. apskaičiuota 1 372 745 Lt pelno mokesčio, už 2004 m. - 1 109 850 Lt pelno mokesčio.
Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 56 str., LR MAĮ 39 str. 1 d., MAĮ 96 str.
2 d. už papildomai nustatyto pelno mokesčio mokėjimą ne laiku apskaičiuota 1
030 888,56 Lt šio mokesčio delspinigių.
Tai pat nustatyta, kad pareiškėja,
neturėdama licencijos užsiimti kreditine veikla, su ja ir su tarpusavyje
susijusiais asmenimis pasirašė 25 beprocentines paskolų suteikimo sutartis;
neužsitikrino paskolų grąžinimo papildomų priemonių pagalba (garantu,
laidavimu, turto įkeitimu); su S. R. 2005 m. sudarytose
sutartyse numatytas labai ilgas paskolų grąžinimo terminas (2035 m.); sudarant sutartis su J. R. ir A. R. neatsižvelgta
į jų jauną amžių (J. R. pirmą paskolą gavo būdama 16 metų,
o 20-ties jau buvo skolinga 8 775 303, 54 Lt, A. R. -
pirmą paskolą gavo būdamas 19 metų, o turėdamas 23 metus jau buvo skolingas 3
544 632,45 Lt); pareiškėja, suteikdama paskolas objektyviai neįvertino jų
grąžinimo galimybių, kadangi O. R., J. R.
ir A. R. pareiškėja yra vienintelė jų darbovietė,
kurioje jų vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudaro atitinkamai 481 Lt (28
886:60 mėn.), 519 Lt (15 579:30 mėn.) ir 368 Lt (22 057:60 mėn.); paskolų
gavėjai O. R., J. R. ir A. R. kaip akcininkai faktiškai valdė pareiškėją – paskolos
davėją; pareiškėja tikslingai didino įstatinį kapitalą tam, kad nuosavo
kapitalo dydis leistų skolinti pinigines lėšas fiziniams asmenims; sudarydama
ilgalaikes beprocentines paskolų sutartis, pareiškėja, kaip komercinė įmonė,
naudos sau nesiekė. Remiantis šiomis aplinkybėmis, patikrinimo akte padaryta
išvada, kad pareiškėja paskolų sutarčių pagrindu fiziniams asmenims suteikė ne
paskolas, o išmokėjo kitas su darbo santykiais nesusijusias išmokas. Todėl
patikrinimo akte, vadovaujantis MAĮ 69 str. nuostatomis, t. y. neatsižvelgiant
į formalią mokesčio mokėtojo veiklos išraišką, o atkūrus iškreiptas ar
slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą,
pareiškėjos fiziniams asmenims išmokėtas 38 467 951 Lt sumos apmokestintos
vadovaujantis atitinkamo laikotarpio fizinių asmenų pajamų apmokestinimą
reglamentuojančiomis nuostatomis. Akte nurodyta, jog pareiškėjos iki 2002-07-01
su fiziniais asmenimis sudarytos paskolų sutartys buvo vykdomos ir po
2002-07-01, nes tikrinamuoju laikotarpiu paskolos negrąžintos, todėl šiems
sandoriams gali būti taikomos MAĮ 69 str. nuostatos.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes,
patikrinimo akte papildomai apskaičiuota: 1099,90 Lt fizinių asmenų pajamų
mokesčio; 837,05 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio delspinigių; 1325,94 Lt
gyventojų pajamų mokesčio; 132,86 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigių;
10896 Lt pelno mokesčio; 3012,07 Lt pelno mokesčio delspinigių; taikant turinio
viršenybės prieš formą principą papildomai apskaičiuota: 792000 Lt fizinių
asmenų pajamų mokesčio, nesusijusio su darbo santykiais; 108124,02 Lt fizinių
asmenų pajamų mokesčio, nesusijusio su darbo santykiais delspinigių; 11387624
Lt gyventojų pajamų mokesčio, nuo su darbo santykiais nesusijusių pajamų;
2600169,75 Lt gyventojų pajamų mokesčio, nuo su darbo santykiais nesusijusių
pajamų, delspinigių; 4373030 Lt juridinių asmenų pelno mokesčio; 2342194,86 Lt
juridinių asmenų pelno mokesčio delspinigių; 4218257 Lt pelno mokesčio;
1030888,56 Lt pelno mokesčio delspinigių.
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių
inspekcijos viršininkas, išnagrinėjęs patikrinimo aktą, 2007-01-19 sprendimu
Nr. (27.183)-256-25 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nusprendė pakeisti
patikrinimo aktą, atsižvelgdamas į tai, kad patikrinimo akte delspinigiai
apskaičiuoti taikant neteisingą delspinigių tarifą bei nesilaikant MAĮ 97 str.
2 d. nustatytos delspinigių apskaičiavimo trukmės, apskaičiavo ir nurodė į
biudžetą sumokėti 1 099,90 Lt FAPM, 840,46 Lt FAPM delspinigių, 1 325,94 Lt
GPM, 282,55 Lt GPM delspinigių, 9 121 Lt pelno mokesčio, 1 106,38 Lt pelno
mokesčio delspinigių; taikant turinio viršenybės prieš formą principą
apskaičiavo 792 000 Lt FAPM, 357 740,42 Lt FAPM delspinigių, 11 387 624 Lt GPM,
2 636 885,16 Lt GPM delspinigių, 4 373 030 Lt juridinių asmenų pelno mokesčio,
2 396 420,43 Lt juridinių asmenų pelno mokesčio delspinigių, 4 218 257 Lt pelno
mokesčio bei 1 043 965,16 Lt pelno mokesčio, bei skyrė 1 311 900 Lt juridinių
asmenų pelno mokesčio baudą, 1 268 213 Lt pelno mokesčio baudą, 198 600 Lt FAPM
baudą, 3 416 685 Lt GPM baudą (MGK byla, II t., b. l. 78-112).
Valstybinė mokesčių inspekcija,
išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Vilniaus AVMI 2007-01-19 sprendimo Nr.
(27.183)-256-25 dalies, kuria pakeista 2006-10-31 patikrinimo akto Nr.
05-05-10-143 dalis ir pareiškėjai nurodyta sumokėti į biudžetą 4373030 Lt
juridinių asmenų pelno mokesčio (toliau – JAPM), 2396420,43 Lt šio mokesčio
delspinigių, 1311900 Lt šio mokesčio baudos, 4218257 Lt pelno mokesčio (toliau –
PM), 1043965,16 Lt šio mokesčio delspinigių, 1265476,70 Lt šio mokesčio baudos,
792000 Lt fizinių ašmenų pajamų mokesčio (toliau - FAPM), 357740,42 Lt šio
mokesčio delspinigių, 198600 Lt šio mokesčio baudos, 11387624 Lt gyventojų
pajamų mokesčio (toliau – GPM), 2636885,16 Lt šio mokesčio delspinigių ir
3416287,22 Lt šio mokesčio baudos, 2009-05-26 sprendimu Nr. 69-134, atsižvelgiant
į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-26 nutarimo byloje Nr.
29/04 nuostatas, 2007-01-19 sprendime Nr.(27.183)-256-25 apskaičiuoti PM, JAMP,
FAMP ir GMP delspinigiai perskaičiuoti. Centrinis mokesčių administratorius nusprendė
iš dalies patvirtinti skundžiamą Vilniaus AVMI 2007-01-19 sprendimo
Nr.(27.183)-256-25 dalį ir nurodyti pareiškėjai sumokėti į biudžetą 4373030 Lt
JAPM, 1531872,41 Lt šio mokesčio delspinigių, 1311900 Lt šio mokesčio baudos,
4218257 Lt PM, 970546,68 Lt šio mokesčio delspinigių, 1265476,70 Lt šio
mokesčio baudos, 792000 Lt FAPM, 257432,58 Lt šio mokesčio delspinigių, 198600
Lt šio mokesčio baudos, 11387624 Lt GPM, 2566889,66 Lt šio mokesčio delspinigių
ir 3416287,22 Lt šio mokesčio baudos.
Mokestinių ginčų komisija,
išnagrinėjusi skundą 2009-08-31 sprendimu Nr. S-246(7-200/2009) nusprendė
patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-05-26 sprendimą Nr. 69-134 (Mokestinių
ginčų komisija sprendimo rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta Valstybinės
mokesčių inspekcijos sprendimo data ir numeris) (MGK byla, VII t., b. l.
131-156).
Teisinis reglamentavimas ir teismo
išvados.
Kaip minėta, pareiškėja teismo prašo
panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2009-08-31 sprendimą Nr.
S-246(7-200/2009), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos
finansų ministerijos 2009-05-26 sprendimą Nr. 69-134 ir Vilniaus apskrities
valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-01-19 sprendimą Nr. (27.183)-256-25.
Ginčas byloje kilęs dėl pareiškėjos
gautų 53 462 880 Lt netesybų pripažinimo jos apmokestinamomis pajamomis bei dėl
pareiškėjos tikrinamuoju laikotarpiu fiziniams asmenims išmokėtų 38 467 951 Lt
beprocentinių paskolų pripažinimo kitomis fizinių asmenų pajamomis ir
atitinkamai šių pajamų apmokestinimo, taikant turinio viršenybės prieš formą
principą, pagrįstumo.
Mokesčių administravimo įstatymo
(toliau – MAĮ) 69 str. 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio
mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą
gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio
mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti
mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką
(skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus,
mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės
prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią
mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas
aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį
apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.
Pagal Administracinių bylų teisenos
įstatymo 13 straipsnį, vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir
taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, formuoja Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas (toliau – LVAT), kuris savo praktikoje yra pažymėjęs,
kad draudimas piktnaudžiauti teise yra bendrasis teisės principas (pvz.,
2006-04-06 nutartyje administracinėje byloje Nr.A1-794/2006). Tokios
pozicijos LVAT laikėsi ir 2004-10-27 nutartyje administracinėje byloje Nr.A1-355/2004, nurodydamas, kad
piktnaudžiavimo konstatavimas, kai tai atlieka mokesčių administratorius ar mokestinius ginčus nagrinėjantys
subjektai, neprivalo būti siejamas su
specialiomis teisės normomis, suteikiančiomis tokią teisę, nes, minėta,
draudimas piktnaudžiauti teise yra bendrasis
teisės principas, kurio taikymas yra neribotas laike. Teisės normos, leidžiančios konstatuoti mokesčių mokėtojo
piktnaudžiavimą, gali detalizuoti
teisines pasekmes, susijusias su tokio piktnaudžiavimo konstatavimu, tačiau jų
nebuvimas negali drausti mokesčių administratoriui
nepripažinti piktnaudžiaujant sandoriais
sukurtų teisinių pasekmių. Tačiau piktnaudžiavimas mokesčių įstatymais gali
būti nustatytas tik tada, kai mokestinio
pranašumo įgijimas buvo pagrindinis ūkinėmis operacijomis siekiamas tikslas, o mokesčių mokėtojo
veikla, lemianti mokestinio pranašumo
atsiradimą, negali būti pateisinta nei ekonominės logikos, pasireiškiančios
didžiausio pelno siekimu mažiausiomis
sąnaudomis, nei kitomis aplinkybėmis.
Europos teisingumo
teismas savo praktikoje, pasisakydamas dėl draudimo piktnaudžiauti teise
(2000-12-14 ETT preliminarus nutarimas byloje Nr. C-110/99), yra nurodęs, kad
piktnaudžiaujant teise sukurtos teisinės
pasekmės nepripažįstamos ir neginamos. Piktnaudžiavimu mokesčių įstatymais
dirbtinai sukuriama teisinė situacija, lemianti mokestinę naudą
(mokestinį pranašumą). Tokios mokestinės naudos įgijimas pažeidžia mokesčių
visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principus, nes mokesčių
nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos
mokantys. Šiuos principus pažeidžianti veikla negali būti laikoma teisėta
veikla.
Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas 2003-02-05 nutartyje pasisakydamas dėl netesybų, pažymėjo,
kad jos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai
šaliai nuostolius, tačiau jokiu būdu negali leisti nukentėjusiajai šaliai
piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita
(Teismų praktika, 2004-03-01, Nr. 20).
Dėl netesybų pripažinimo apmokestinamomis
pajamomis.
Bylos rašytiniai
įrodymai patvirtina, kad pareiškėja pagal 68 sutartis ginčo prekes (elektrinius
keltuvus, skirtus galvaninių linijų technologinių procesų apsaugai, elektros
keltuvų atsargines dalis, prietaisus, skirtus skysčių srautui matuoti, laidus,
staklių amortizatorius, maitinimo blokus, gumines tarpines, naftos bitumą
automobilius ir kt.) bei paslaugas 2000-01 – 2002-09 laikotarpiu įsigijo iš JAV
įmonės „Olgser Incorporated“ už 39134243 Lt (10101907 JAV dolerių), o 2002-11 –
2004-10 laikotarpiu – iš JAV įmonės „Langford Group Holding“ LLC už 33891326 Lt
(7155930 JAV dolerių ir 3463444 eurų). Už pavėluotą prekių pristatymą
pareiškėja iš minėtų bendrovių tikrinamuoju laikotarpiu gavo 53462880 Lt
netesybų (iš jų 52728144 Lt, t. y. 98,63 proc. visų netesybų sumos – tarpusavio
užskaitomis), kurios, remiantis JAPMĮ 3 str. ir PMĮ 12 str. 8 dalimi, yra
neapmokestinamos pelno mokesčiu. Nustatyta, kad nuo 2000 m. iki 2005 m., atskirais mokestiniais laikotarpiais pareiškėjos iš minėtų JAV kompanijų
apskaitytų netesybų suma siekė nuo 22 proc. iki 127 proc. nuo įsigytų prekių
vertės. Didžioji dalis prekių buvo
gabenama iš Latvijos muitinės sandėlių „Dinaz nafta“, „LatSpas“, ir „Laarms“.
Remiantis Latvijos muitinės kriminalinės tarnybos pateikta informacija, kuri
yra užfiksuota patikrinimo akte (MGK byla, II t., b. l. 18-19), nustatyta, kad
minėtos JAV kompanijos Latvijos muitinės sandėliuose iš Rusijos įmonių
„Obuhovsnabsbyt“, „VED Energo“ ir „Promeks“ įsigytas prekes pareiškėjai pardavė
nuo kelių kartų iki kelių šimtų kartų brangiau. Tuo tarpu duomenų,
patvirtinančių, kad šios įmonės vykdytų realią ūkinę komercinę veiklą, nėra.
Patikrinimo metu, remiantis JAV vidaus pajamų tarnybos pranešimu, buvo
nustatyta, kad nors šios kompanijos buvo registruotos JAV, tačiau joms nebuvo
suteiktas federalinis darbdavio mokesčio identifikacinis numeris, ir jos
niekada neteikė JAV mokestinių deklaracijų. Nurodyti įmonių adresai – jų
„registruotų agentų“, kurie yra tik įgalioti gauti ir siųsti legalius
dokumentus, o ne vykdyti veiklą minėtų įmonių vardu. JAV vidaus pajamų tarnybos
tyrimo metu nustatyta, kad minėtų įmonių realiai nebuvo arba jos nevykdė jokios
veiklos JAV. Be to, ginčo prekės iš Rusijos įmonių iki muitinės sandėlių
Latvijoje ir iš jų į Lietuvą buvo gabenamos pareiškėjos turimu transportu
(automobilių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys
neskelbtini) vairuotojas D. P.
T.), o byloje nėra nei vienos sąskaitos,
kurią pareiškėja būtų išrašiusi JAV kompanijoms ar Rusijos įmonėms už transporto
paslaugas, taigi, be JAV įmonių vardu įforminamų dokumentų, realių veiklos
vykdymo aplinkybių ginčo ūkinių operacijų atžvilgiu nenustatyta (I-VI t.; MGK
byla).
Pagal byloje esančius Latvijos
Respublikos valstybinės pajamų tarnybos 2006-03-16 rašto Nr.3.3-31-6/481 duomenis
nustatyta, kad JAV kompanijų atsiskaitomąsias sąskaitas tvarkė pareiškėjos buvę
ir esami akcininkai, vadovai, darbuotojai, jų šeimos nariai ir kiti įgalioti
Lietuvos piliečiai. Iš minėtų sąskaitų buvo mokama S. R. ir
jo šeimos nariams bei kitiems asmenims, kurie tiesiogiai buvo susiję su
pareiškėja, tuo tarpu o S. R. turėjo ryšių su Rusijos
įmonėmis „Obuehovsnabsbyt“, „VED Energo“, „Promeks“ ir galėjo įtakoti
pareiškėjos valdymą. Remiantis Rusijos federalinės mokesčių tarnybos 2006-08-14
rašte Nr.26-2-03/6979 pateiktais duomenimis, vienas iš Rusijos įmonės
„Obuhovsnabsbyt“ steigėjų yra S. N. R. apklaustas „VED
Energo“ steigėjas ir vyr. buhalteris G. N. R. nurodė,
kad jis yra tik oficialus vadovas, o faktinis įmonės vadovas ir veiklos finansuotojas
buvo S. N. R., be to, šios įmonės adresas sutampa su
pareiškėjos filialo Sankt Peterburge adresu. Įmonės „Promeks“ steigėju taip pat
formaliai nurodytas G. N. R., o nuo 2005-01-21 šios
įmonės steigėju tapo minėta JAV kompanija „Langford Group Holding“. Byloje yra
nustatytas ryšys tarp pareiškėjos ir S. R., kuris buvo
pareiškėjos akcininkas (1997-07-21 – 2000-04-15), generalinis direktorius (iki
2000-03-03), darbuotojas (konsultantas) (2004-05-25 – 2004-07-30), o
patikrinimo metu dirbo kaip vadybininkas – projekto vadovas (nuo 2005-11-23).
Be to, S. R. susijęs su pareiškėja per šeimos narius ir
buvusią sutuoktinę. S. R. sūnus ir dukra valdė 70 proc.
pareiškėjos akcijų paketą, kuris leidžia daryti esminę įtaką pareiškėjos
valdymui (MGK byla).
Mokesčių administratorius
ir mokestinių ginčų komisija, atsižvelgdami į nurodytas aplinkybes, konstatavo,
kad pareiškėja, sudarydama sandorius su JAV įmonėmis „Olgser Incorporated“ bei
„Langford Group Holding“ LLC, siekė mokestinės naudos, kuri buvo pasiekta gautų
neapmokestinamųjų pajamų – netesybų pavidalu. Šiuo atveju prekių įsigijimas per
tarpininkų grandinę sudarė sąlygas padidinti perkamų prekių kainas ir
suformuoti dideles netesybas, kurios, remiantis minėtų teisės aktų nuostatomis,
buvo apskaitytos kaip pareiškėjos neapmokestinamosios pajamos.
Teismas, įvertinęs
byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad pagrindinis pareiškėjos sandorių
su JAV įmonėmis tikslas buvo neapmokestinamųjų pajamų – netesybų gavimas
(mokestine nauda), o ne realios ūkinės komercines veiklos vykdymas, todėl
mokesčių administratorius pagrįstai pareiškėjai mokėtinus mokesčius apskaičiavo
pagal turinio viršenybės prieš formą principą, gautas 53462880 Lt netesybas
pripažindamas pareiškėjos apmokestinamosiomis pajamomis ir šias pajamas
atitinkamai apmokestindamas.
Dėl pareiškėjos
tikrinamuoju laikotarpiu fiziniams asmenims išmokėtų beprocentinių paskolų
pripažinimo kitomis fizinių asmenų pajamomis.
Byloje yra nustatyta,
kad pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu sudarė 25 paskolų sutartis 39201827,20
Lt sumai, pagal kurias, neviršydama nuosavo kapitalo ribų, ji fiziniams
asmenims faktiškai suteikė 38467951,46 Lt paskolų, iš jų: O.
R. 2301827,20 Lt, A. R. 3544632,45 Lt. S. R. 23846188,27 Lt ir J. R. 8775303,54
Lt. Suteiktos paskolos yra beprocentinės, paskolos nebuvo tikslinės, jos
suteiktos labai ilgam laikotarpiui, t. y. nuo 10 iki 30 m., paskolų grąžinimas neužtikrintas jokiomis juridinėmis priemonėmis (įkeitimu, garantu,
laidavimu ar pan.), o pinigai pagal paskolų sutartis išmokėti su pareiškėja
susijusiems asmenims, t. y. įmonės akcininkams ir jų šeimos nariams. Nustatyta,
kad S. R. 2035 m., kai turėtų būti grąžinta 2005
m. suteikta 6655870,80 Lt paskola, būtų 76 metai. J. R.
pirma 400000 Lt paskola suteikta 2001-12-17, kai jai buvo 16 metų, A. R. pirma 400000 Lt paskola suteikta 2001-10-24, kai jam
buvo 19 metų. O. R.. J. R. ir A. R. UAB „Energetikos tiekimo bazė“ buvo vienintelė jų
darbovietė, kurioje jų vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudarė atitinkamai
481 Lt, 519 Lt ir 368 Lt. Pareiškėja pagal paskolos sutartis pinigines lėšas
susijusiems asmenims išmokėjo neužsitikrindama jų grąžinimo, neatsižvelgdama į paskolos
gavėjų amžių ir realias galimybes suteiktas paskolas grąžinti, paskolų
sutartyse nenurodyti jų panaudojimo tikslas ar sritis. Taip pat nustatyta, kad
tikrinamuoju laikotarpiu buvo didinamas įstatinis kapitalas: nuo 2001 m. iki 2005 m. jis buvo padidintas 44790000 Lt, t. y. nuo 10000 Lt iki 44800000 Lt. Padidintas
įstatinis kapitalas sudarė sąlygas pareiškėjai pagal paskolų sutartis fiziniams
asmenims išmokėti pinigines lėšas,
neviršijančias nuosavo kapitalo ribų (pagal LR įstatymo Dėl ūkinių subjektu
piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims 1 str.). Nors patikrinimo atlikimo metu nurodyti fiziniai
asmenys paskolas grąžino, remiantis pareiškėjos kasos ir banko operacijų
patikrinimo rezultatais, paskolų grąžinimo dieną, paskola vėl buvo išduota S. R.. Taigi, paskolų grąžinimo įforminimas buvo tik formalus,
siekiant išvengti neigiamų mokestinių pasekmių. Pareiškėja nurodo, jog S. R. yra grąžinęs ir jam po tikrinamojo laikotarpio išduotas
paskolas (MGK byla, III t., b. l. 130), byloje nustatyta, kad paskolų
grąžinimas buvo dengiamas vertybiniais popieriais (IV t., b. l. 154-156, MGK
byla V t.). Tačiau sutartyse numatytas paskolų grąžinimas grąžinant sutartyje
nurodytą piniginių lėšų sumą, paskolų grąžinimas
vertybiniais popieriais nenumatytas.
Dėl pareiškėjos
argumentų, kad paskolų grąžinimo faktas yra patvirtintas 2007-05-24 mokesčių
administratoriaus Priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje Nr. (duomenys
neskelbtini), todėl nėra pagrindo ir papildomo pajamų mokesčio,
pajamų mokesčio delspinigių ir baudos, kurių bendra suma buvo 18 618 833,46 Lt, apskaičiavimui, konstatuotina, kad mokesčių administratoriaus sprendimas priimtas pagal mokestinio patikrinimo atlikimo laikotarpiu buvusią faktinę padėtį. Paskolų
grąžinimo faktą atsakovas galės konstatuoti atlikęs patikrinimą už kitą
laikotarpį ir atsižvelgęs į tai priimti atitinkamą sprendimą.
Apibendrinus bylos
medžiagą ir atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą,
kad pareiškėjos fiziniams asmenims išmokėtos piniginės lėšos pagal paskolų
sutartis pagrįstai pripažintos išmokėtomis kitomis fizinių asmenų
pajamomis, nuo kurių buvo pagrįstai apskaičiuotas mokėtinas FAPM ir GPM bei su jais
susiję delspinigiai ir baudos.
Dėl Vilniaus apygardos
prokuratūros 2008-12-12 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 27-32),
konstatuotina, kad juo yra išspręstas baudžiamosios, o ne mokestinės
atsakomybes klausimas. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas baudžiamojoje byloje
patvirtina įrodymų nepakankamumą baudžiamosios atsakomybės prasme, tačiau ne mokestinės
atsakomybės prasme. LVAT 2007-05-28 sprendime administracinėje byloje Nr. A6-238/2007
konstatavo, jog pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo
susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios
ar administracinės atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai šiuo
atveju nelaikytini. Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių
įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus,
reguliuojančius su atitinkama atsakomybes rūšimi susijusius klausimus, t. y.
skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai,
todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytą
nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinės teisės pažeidimą gali
egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato.
Todėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą neturi esminės įtakos, sprendžiant
pareiškėjos apmokestinimo klausimą, kai byloje surinktų įrodymų ir nustatytų
aplinkybių visuma pagrindžia apmokestinimo pagrįstumą.
Įvertinęs nustatytų
aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad
skundžiami mokesčių administratoriaus ir Mokestinių ginčų komisijos prie LR
Vyriausybės priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Esminių pažeidimų
nagrinėjant mokestinę bylą nenustatyta. Nėra teisinio pagrindo naikinti ar
keisti skundžiamus sprendimus. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas
(Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 57 str.).
Teismas,
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87
straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu,
n u s p r e n d ė:
pareiškėjos
UAB ,,Energetikos tiekimo bazė “ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas
per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjai
Violeta Balčytienė
Nijolė Šidagienė
Arūnas
Kaminskas