Civilinė byla Nr. e3K-3-242-611/2018

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04479-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.5.1; 2.6.11.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. L. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei R. L. V. dėl žalos už neapskaitytos elektros energijos vartojimą atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių atlyginimą žalos, susijusios su neteisėtu elektros energijos vartojimu, atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ ieškiniu Marijampolės rajono apylinkės teismo prašė priteisti iš atsakovės R. L. V. 9186,83 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė nurodė, kad jos darbuotojai, 2016 m. birželio 9 d. tikrindami gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) nustatė, kad elektros energijos apskaitos prietaisas apskaito ne visą sunaudotą elektros energiją. Patikrinimo metu surašytas Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas (toliau – ir Aktas). Atsakovės civilinė atsakomybė kyla dėl to, kad ji buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga, neatitiko tvarkingo elektros pirkėjo standarto, neužtikrino tinkamos vartojamos elektros energijos apskaitos. Kadangi nuo operatoriaus dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos buvo praėję daugiau kaip 1 metai, nutarta tiektos ir suvartotos elektros energijos kiekį perskaičiuoti už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 10 d. Atsakovė nesuteikė galimybės patikrinti elektros energijos vartojimo vietos ir nustatyti akto surašymo metu buvusių elektros imtuvų galios, todėl patiektos ir suvartotos elektros energijos kiekį ieškovė nutarė perskaičiuoti pagal maksimaliai galimą naudoti 9,2 kW galią.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovei 4593,42 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. spalio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Teismas nustatė, kad ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojai, 2016 m. birželio 9 d. tikrindami gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) nustatė, kad apskaitos prietaisas nefiksuoja suvartotos elektros energijos per C fazę (skaitiklis apskaitė ne visą sunaudotą elektros energiją). Apžiūros metu nustatytos aplinkybės buvo aprašytos ir užfiksuotos Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akte Nr. 11002825 bei jo prieduose. Ieškovės sudaryta komisija 2016 m. birželio 29 d. nutarimu sprendė, kad Aktas surašytas teisėtai ir pagrįstai, ir suvartotos elektros energijos kiekį perskaičiavo už vienerius metus, t. y. nuo 2015 m. birželio 10 d. iki 2016 m. birželio 9 d.
6. 2017 m. kovo 15 d. teismo ekspertizės akte konstatuota: „skaitiklio L3 fazės įtampos ritė termiškai pažeista [nutartyje ir civilinėje byloje ši fazė vadinama ir C faze]. Tolygiai aplink ritę susiformavo vario vijų izoliacinio lako sustingusių putų žiedas. Ant ritės vijų matomi šio lako likučiai su daugybe dujų burbuliukų. Paskutinės ritės vijos varinis laidas nutrūkęs, viename iš galiukų matomas apsilydęs metalo burbuliukas. Šioje vietoje vijos varis buvo įkaitęs iki vario lydymosi temperatūros – 1083°C. Kitos skaitiklio srovės ir įtampos ritės nepažeistos. <...> Ritės vielutės atidalinimas ir susidaręs ant vieno vielutės galo ištirpusio metalo burbuliukas rodo, kad vienintelė priežastis, dėl kurios L3 fazės įtampos ritė įkaito ir išsilydė, yra didelė srovė, dėl ženkliai padidėjusios įtampos tarp L3 fazės ir nulinio laido, t. y. dėl viršįtampio, kurio įtampa ir trukmė ženkliai viršijo ritei numatytas standartines eksploatacijos sąlygas. Ilgalaikis ir tolygus L3 fazės įtampos ritės kaitimas iki ritės vielutės perdegimo rodo, kad ši ritė buvo paveikta viršįtampiu, trukusiu daug kartų ilgiau, negu trunka žaibo sukeltas viršįtampis. Sugedus L3 fazės įtampos ritei, L3 fazės srovės ritė nenukentėjo, todėl vartotojas ir toliau galėjo naudotis elektros energija, nors skaitiklis šios fazės apkrovos suvartojamos elektros energijos neapskaitė.“
7. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartimi elektros energijos tiekimo įmonė įsipareigoja tiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalis). Sudarydamas elektros energijos tiekimo sutartį elektros energijos tiekėjas turi užtikrinti vartotojams teisės aktų reikalavimus atitinkančių elektros energijos prietaisų įrengimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2005, 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012), o vartotojas (abonentas) turi tinkamai laikytis sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.
8. Už elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė, kuri pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.
9. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta, todėl įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, tenka elektros energijos vartotojui. Būtent tokią teisės taikymo ir aiškinimo praktiką dėl skolininko kaltės prezumpcijos nuosekliai formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1296/2000; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2009; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012).
10. Elektros energijos vartotojas (atsakovė) netinkamai vykdė teisės aktuose įtvirtintas vartotojo pareigas, t. y. atsakovės neteisėti veiksmai, kaip būtina civilinei atsakomybei kilti sąlyga, pasireiškė neteisėtu neveikimu – neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius pareigos užtikrinti elektros apskaitos prietaisų saugumą ir tvarkingumą, o sugedus apskaitos prietaisui – nedelsiant apie tai pranešti. Jeigu vartotojas pažeidžia nustatytą pareigą užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais (Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2010 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38, 56.2 punktas (Taisyklių 2016 m. balandžio 1 d. redakcija) (toliau – ir Taisyklės)) ir pareigą nedelsiant informuoti tiekėją (operatorių) apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos prietaisų schemos elementų gedimus, plombų pažeidimus ar pan. (Taisyklių 56.13 punktas), pripažintina, kad jis elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai ir dėl tokio jo elgesio tiekėjui buvo padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012).
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad specialūs elektros perdavimo ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriaus patirtų dėl neteisėto elektros energijos vartojimo nuostolių apskaičiavimo būdai yra nustatyti Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse ir jų taikymas yra pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2009).
12. Vadovaujantis Taisyklių 132.11 punktu, kai įrodymais nustatoma, kad pakeista elektros apskaitos prietaiso prijungimo schema, arba nustatyta kitų Taisyklių 8 punkto sąvokos „neteisėtas elektros energijos vartojimas“ 2 punkte nurodytų pažeidimų, operatorius turi teisę perskaičiuoti buitiniam vartotojui patiektos elektros energijos kiekį per laikotarpį nuo operatoriaus darbuotojo ar operatoriaus įgalioto trečiojo asmens dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos, bet ne ilgesnį kaip 1 (vieneri) metai. Galutinis perskaičiuojamo laikotarpio terminas nustatomas tinkamai, visapusiškai ir objektyviai įvertinus surašytą Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, jame išdėstytas aplinkybes bei su tuo susijusius kitus duomenis ir įrodymus, vartotojo ar jo atstovo papildomai pateiktus paaiškinimus (jei jie pateikiami).
13. Nagrinėjamu atveju atsakovė teigia esanti nevaikščiojanti ligonė, pati nei prieiti prie skaitiklio, nei juolab panaudojusi kokius nors prietaisus jį gadinti neturi jokios galimybės. Atsakovė neneigė aplinkybės, kad name šeimininkauja su ja gyvenantis sūnus, jis dalyvavo ieškovo specialistams surašant aktą. Liudytojas D. V. patvirtino, kad atsakovė yra jo motina, jie kartu gyvena, neneigė aplinkybės, kad jis elektra naudojasi, tačiau neigė daręs kokį nors poveikį elektros apskaitos prietaisui.
14. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas, taip pat įtvirtinta galimybė nustatyti šio principo išimtį. CK 6.251 straipsnio 2 dalis suteikia teismui teisę, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Kadangi atsakovė yra garbaus amžiaus (78 metų), neįgali, jai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, jos mėnesio pajamos yra 356,68 Eur, kitų pajamų šaltinių ji neturi, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, ieškovės prašomą priteisti žalos atlyginimo sumą sumažino per pusę iki 4593,42 Eur.
15. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki eismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas 5 proc. palūkanų dydis, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokių palūkanų dydžio. Todėl ieškovės reikalavimu iš atsakovės priteistos įstatymo nustatytos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. spalio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
16. Bylą pagal ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir atsakovės R. L. V. apeliacinius skundus išnagrinėjusi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimą pakeitė ir ieškovei iš atsakovės priteistą žalos atlyginimo sumą sumažino iki 2296,71 Eur, taip pat nustatė, kad 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą skaičiuojamos nuo 2016 m. rugsėjo 6 d.
17. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad vartotojo veiksmų neteisėtumas nesiejamas vien tik su apskaitos prietaiso sugadinimu. Apdairaus, rūpestingo ir atidaus vartotojo standarto neatitinkančiu elgesiu pripažįstamas ir energijos vartojimas nepranešant apie apskaitos prietaiso gedimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2013; 2017 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-611/2017). 2016 m. birželio 9 d. Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktu (1 t., e. b. l. 5–7) užfiksuota, kad atsakovės elektros energijos apskaitos prietaiso C fazė nereaguoja į apkrovą. Išvados, kad buvo apskaitoma ne visa jai tiekta elektros energija, atsakovė neginčija. Sutartinė civilinė atsakomybė šiuo atveju siejama su tuo, kad atsakovė vartojo elektros energiją, kuri nebuvo apskaitoma, ir dėl to išvengė pareigos už suvartotą energiją atsiskaityti. Toks atsakovės elgesys patvirtina neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, egzistavimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 6.246 straipsnis).
18. Dėl žalos dydžio – teismas nurodė, kad, vadovaujantis Taisyklių 132.11 punktu, 8 punkto sąvokos „neteisėtas elektros energijos vartojimas“ 2 papunkčiu, nustačius, kad buvo panaudotos mechaninės ar kitos priemonės, skirtos fiksuojamos elektros energijos kiekiui keisti, buitiniam vartotojui patiektos energijos kiekis gali būti perskaičiuojamas už laikotarpį nuo paskutinės apskaitos prietaiso patikros, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Taisyklių 132.12 punkte nurodyta, kad patiekta elektros energija perskaičiuojama pagal faktinę elektros energijos imtuvų galią; jei buitinis vartotojas nesuteikia galimybės nustatyti veikiančių elektros energijos imtuvų galią, persiųsta elektros energija perskaičiuojama pagal buitiniam vartotojui leidžiamą naudoti galią ir 24 valandų per parą trukmę.
19. Žalai už neapskaitytą elektros energiją apskaičiuoti ieškovė pagrįstai taikė Taisyklių 132.11 punktą, naudodama neveikusios C fazės maksimalią galią, ir neturėjo pagrindo apskaičiuotą žalos dydį mažinti atsakovės įmokų už elektros energiją suma, kadangi ši suma buvo sumokėta už veikiančių apskaitos prietaiso fazių užfiksuotą elektros energijos kiekį.
20. Dėl priežastinio ryšio – ieškovė pajamų negavo būtent dėl to, kad neteisėtai buvo neapskaityta dalis atsakovei tiektos elektros energijos, t. y. žala, kurią sudaro negautos ieškovės pajamos, yra tiesioginis neteisėtų veiksmų naudojantis elektros energija, bet neužtikrinant apskaitos prietaisų veikimo ir nepranešant ieškovei apie jų gedimą rezultatas (CK 6.247 straipsnis).
21. Dėl kaltės – apskaitos prietaisas buvo sugadintas tyčiniais žmogaus veiksmais, tai patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Ekspertizės akte (1 t., e. b. l. 125–132) nurodoma, kad viršįtampiu buvo pažeista vienos apskaitos prietaiso fazės įtampos ritė. Akte taip pat nurodoma, kad prietaiso sugadinimai neatitinka tų, kuriuos sukeltų žaibo iškrova, o mažo galingumo viršįtampio šaltinis, neatskyrus jo nuo elektros tiekimo linijos su pastote, negalėtų veikti dėl perkrovos.
22. Elektros energijos apskaitos prietaiso įrengimo vieta, atitinkanti teisės aktų reikalavimus, neatleidžia elektros energijos vartotojo nuo pareigos laikytis elektros energijos pirkimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – užtikrinti elektros energijos apskaitos prietaisų saugumą, jų nepažeisti, pranešti apie galimus elektros energijos prietaisų, plombų pažeidimus (laikytis kooperavimosi principo, bendradarbiauti su elektros energijos tiekėju). Tokia išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012).
23. 2014 m. antrojoje pusėje ir 2015 m. pradžioje deklaruotas per mėnesį sunaudotos elektros energijos kiekis svyravo nuo 500 kWh iki 900 kWh, mokamos sumos – nuo 50 Eur iki 100 Eur, o nuo 2015 m. rugsėjo mėn. apskaitomas elektros energijos kiekis buvo artimas 300 kWh per mėnesį, mokestis už elektrą vos vieną kartą viršijo 40 Eur. Toks apskaitomos elektros energijos kiekio sumažėjimas atsakovei negalėjo nesukelti pagrįstų abejonių dėl apskaitos prietaiso tinkamo veikimo. Todėl atsakovė apie gedimą turėjo pranešti ieškovei. Atsakovė nenuginčijo CK 6.249 straipsnyje įtvirtintos jos kaltės prezumpcijos.
24. Dėl priteisiamo žalos atlyginimo dydžio mažinimo – CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Šio principo išimtis nurodyta CK 6.251 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti žalos atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško žalos atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Teisėjų kolegija, be pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių, susijusių su atsakovės amžiumi, sveikatos būkle ir turtine padėtimi, reikšmingomis pripažino ir aplinkybes, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodinėjami tyčiniai atsakovės veiksmai gadinant apskaitos prietaisą, pažeidimas buvo susijęs ne su visos, bet su dalies elektros energijos neapskaitymu, apskaičiuotas žalos dydis (765 Eur per mėnesį) kelis ar net keliolika kartų viršijo didžiausią per vieną mėnesį mokėtą sumą nuo pat 2010 m. lapkričio mėn., be to, per laikotarpį, už kurį perskaičiuotas elektros energijos kiekis, atsakovė už elektros energiją sumokėjo 308,36 Eur (1 t., e. b. l. 188–192), arba vidutiniškai 25,70 Eur per mėnesį. Teisėjų kolegija aptartas faktines aplinkybes nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste vertino kaip sudarančias pagrindą žalos atlyginimo dydį sumažinti 3/4 iki 2296,71 Eur (9186,83 Eur / 4). Taip sušvelninamos neigiamos pasekmės atsakovei, kaip socialiai pažeidžiamam visuomenės nariui.
25. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad procesinės palūkanos už priteistą sumą skaičiuojamos nuo 2010 m. spalio 5 d., nors civilinė byla iškelta 2016 m. rugsėjo 6 d. Šį netikslumą teisėjų kolegija vertino kaip klaidą, kuri ištaisyta nurodant, kad procesinės palūkanos, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skaičiuojamos nuo 2016 m. rugsėjo 6 d.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

26. Kasaciniu skundu atsakovė R. L. V. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismų sprendimuose nurodytų bylų, kurias teismai laikė precedentinėmis, faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1296/2000; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2009; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012; nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-611/2017). Pažymėtina, jog visais be išimties atvejais šiose bylose buvo konstatuoti neteisėti tyčiniai veiksmai, kuriais akivaizdžiai buvo siekiama, jog elektros energijos vartojimo prietaisai užfiksuotų ne visą, o tik dalį sunaudojamos elektros energijos. Tokie veiksmai nurodyti Taisyklių 8 punkto 1-ame ir 2-ame papunkčiuose bei 132.11 punkte. Nurodytose bylose buvo konstatuoti ir Taisyklių 56.2 punkte nustatytų vartotojo pareigų pažeidimai: užtikrinti tinkamą jam priklausančių elektros įrenginių ir prietaisų būklę ir saugų šių įrenginių eksploatavimą pagal sutarties ir teisės aktų reikalavimus, taip pat ir 56.13.1 punkte nustatytos vartotojo pareigos, kai tik paaiškėja, nedelsiant informuoti operatorių apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų gedimus, elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemos elementų, kitų su elektros apskaita susijusių plombuojamųjų vietų plombų pažeidimus ar nutraukimus, taip pat apie nepagrįstą esminį pagal elektros apskaitos prietaisų rodmenis elektros energijos suvartojimo sumažėjimą arba padidėjimą nevykdymą. Nagrinėjamoje byloje buvo konstatuotas iš esmės visiškai kitoks elektros energijos apskaitos prietaisų naudojimo pažeidimas. Elektros skaitiklio pažeidimas įvyko skaitiklio L3 fazės įtampos ritę pažeidus termiškai dėl viršįtampio, kurio įtampa ir trukmė smarkiai viršijo ritei nustatytas standartines eksploatacijos sąlygas, o pažeidimas vizualiai nėra matomas.
2. Apskaičiuodami dėl neva neteisėtai naudojamos neapskaitytos elektros energijos ieškovui padarytos žalos dydį, teismai vadovavosi Taisyklių 132.11 punktu (kai įrodymais nustatoma, kad buitiniam vartotojui įrengtas elektros apskaitos prietaisas ar elektros apskaitos schemos elementas sugadintas taip, kad elektros apskaitos prietaiso ar elektros apskaitos schemos elemento gedimas matomas, taip pat siekiant sumažinti elektros skaitiklio rodmenis naudotos mechaninės ar kitos priemonės, skirtos fiksuojamos elektros energijos kiekiui keisti, arba pakeista elektros apskaitos prietaiso prijungimo schema, arba nustatyta kitų Taisyklių 8 punkto sąvokos „neteisėtas elektros energijos vartojimas“ 2 papunktyje nurodytų pažeidimų, operatorius turi teisę perskaičiuoti buitiniam vartotojui patiektos elektros energijos kiekį per laikotarpį nuo operatoriaus darbuotojo ar operatoriaus įgalioto trečiojo asmens dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos, bet ne ilgesnį kaip 1 (vieneri) metai). Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėję teismai ignoravo objektyvias aplinkybes ir atsakovės paaiškinimus apie tai, kad įvadinis apskaitos skydas, kuriame įrengtas atsakovės gyvenamojo namo elektros skaitiklis, stovi lauke už atsakovės sklypo ribos, prie pagrindinio kelio, atsakovė neturi galimybės užtikrinti jo apsaugos, elektros skaitiklio plombos išoriškai nebuvo pažeistos, anksčiau niekada jokių priekaištų atsakovei iš AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ dėl netinkamo elektros naudojimo nebuvo gauta, už sunaudotą elektros energiją atsakovė mokėjo įmokas kiekvieną mėnesį, suvartotos elektros energijos kiekis skirdavosi nežymiai, tai priklausydavo tik nuo sezono laiko (ar vasaros, ar žiemos mėnesiais).
3. CK 6.188 straipsniu (redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d.) į nacionalinę teisę perkelta 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – ir Direktyva 93/13/EEB) (į paskutinius pakeitimus, padarytus 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, atsižvelgta 2013 m. gruodžio 19 d. įstatymu Nr. XII-700 priėmus dabar galiojantį CK 6.2284 straipsnį).
4. Nacionalinis teismas turi ex officio (pagal pareigas) įvertinti sutarties sąlygos, patenkančias į Direktyvos 93/13/EEB taikymo sritį, nesąžiningumą ir taip kompensuoti disbalansą tarp vartotojo ir pardavėjo ar tiekėjo (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2000 m. birželio 27 d. sprendimo Ocėano Grupo Editorial ir Salvat Editores, C-240/98–C-244/98, ECLI:EU:C:2000:346, 26, 28 ir 29 punktus; 2002 m. lapkričio 21 d. sprendimo Cofidis, C-473/00, ECLI:EU:C:2002:705, 32 ir 33 punktus; 2006 m. spalio 26 d. sprendimo Mostaza ClarOj, C-168/05, ECLEEU:C:2006:675, 27 ir 28 punktus ir kt.). Sutarties sąlyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi, laikoma nesąžininga, jeigu pažeidžiant sąžiningumo reikalavimą dėl jos atsiranda ryškus neatitikimas tarp iš sutarties kylančių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. liepos 28 d. sprendimo Verein fūr Konsumenteninformation, C-191/15, ECLI:EU:C:2016:612, 62 punktas).
5. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.188 straipsnio 2 dalyje (šiuo metu galiojančio CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus. Teismas turi savo iniciatyva įvertinti nesąžiningą sutarties sąlygos pobūdį, atsižvelgdamas į prekių ar paslaugų, dėl kurių buvo sudaryta sutartis, pobūdį ir remdamasis sudarant sutartį buvusiomis visomis jos sudarymo aplinkybėmis ir visomis kitomis tos sutarties ar sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012).
6. Pagal CK 6.188 straipsnio 2 dalį (dabar 6.2284 straipsnio 2 dalis) nesąžininga gali būti pripažinta tik individualiai neaptarta sąlyga, kuria iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra, vartotojo teisės ir interesai. Individualiai neaptartomis laikomos sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tokios sąlygos nustatytos iš anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje standartinėje sutartyje (CK 6.188 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis CK 6.188 straipsniu (dabar CK 6.2284 straipsnis), be kita ko, draudžiama numatyti standartines sąlygas, jeigu pažeidžiant sąžiningumo reikalavimą dėl jų atsiranda ryškus neatitikimas tarp iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai. CK 6.188 straipsnio 6 dalyje (dabar CK 6.2284 straipsnio 6 dalis) nustatyta, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai (Direktyvos 93/13/EEB 5 straipsnyje įtvirtintų nuostatų įgyvendinimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-438-415/2016, 29 punktas).
7. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, kaip teisės aktas, palyginti yra ne tik didelės apimties, bet jose yra naudojamos ir matematinės formulės, ir sudėtingi teisiniai pasakymai, dėl to jos eiliniam ir neturinčiam specialaus išsilavinimo asmeniui yra sunkiai suvokiamos. Teismai, nagrinėdami bylą, turėjo atsižvelgti į atsakovės, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teises ir, kilus abejonių dėl ieškovės neva patirtos žalos dydžio, reikiamus įrodymus rinkti savo iniciatyva. Aiškinant vartojimo energijos pirkimo–pardavimo sutartis turi būti taikoma contra proferentem (neaiškios sutarties sąlygos aiškinamos ją siūliusios šalies nenaudai) taisyklė (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Tačiau iš bylos matyti, jog bylą nagrinėję teismai pirmiau paminėtų reikalavimų nevykdė.
8. Ieškovė apskaičiavo atsakovės padarytą žalą dėl neteisėto elektros energijos vartojimo pagal Taisyklių 132.12 punktą, taikydama metodiką, kai vartotojas nesuteikia galimybės ieškovės darbuotojui nustatyti veikiančių elektros energijos imtuvų galią. Šiame kontekste pažymėtina, kad bylą nagrinėję teismai nebandė aiškinti minėtos Taisyklių normos taikymo teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir atsakomybės proporcingumo aspektu, t. y. ar vartotojui, kuris paprastai neturi specialių žinių ir negali žinoti bei adekvačiai suprasti minėtos normos turinio, ieškovės atstovas neturėtų privalomai paaiškinti jo elgesio, t. y. įleidimo ar neįleidimo į patalpą pasekmių, kurios antruoju atveju gali sukelti ir sukėlė atsakovei itin sunkias materialines pasekmes.
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-l18/2010 pažymėjo, kad Taisyklių, kaip įstatymų lydimojo akto, įtvirtinta suvartotos elektros energijos kiekio perskaičiavimo tvarka turi būti aiškinama ir taikoma sistemiškai kartu su atitinkamomis CK normomis, įtvirtinančiomis, be kita ko, teismo pareigą, klausimus sprendžiant savo nuožiūra, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 3 dalis), taip pat nustatyti nuostolių dydį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti (CK 6.249 straipsnio l dalis). Kadangi Civiliniame kodekse, su kurio normomis sistemiškai taikytinos Taisyklių nuostatos, be kita ko, įtvirtinta teismo pareiga nustatyti nuostolių dydį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai pirmiau nurodytų Taisyklių nuostatų nėra pagrindo vertinti kaip įtvirtinančių baudinius nuostolius. Teismai dėl šiame punkte nurodytos teismų praktikos nepasisakė ir jos nevertino, t. y. minėtų Taisyklių netaikė, atsižvelgdami į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.
10. CK 6.270 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Paminėtos įstatymo normos leidžia teigti, jog, nesant plombų (plombavimo užraktų) pažeidimo ar kitų akivaizdžių atsakovės neteisėtos veiklos požymių, preziumuojama būtent ieškovės kaltė dėl elektros energijos skaitiklio gedimų, juolab kad atsakovė neturi jokios galimybės kaip nors apsaugoti jai nepriklausantį ir ne jai nuosavybės teise priklausančioje saugomoje teritorijoje esantį elektros energijos skaitiklį.
11. Apeliacinės instancijos teismas, pagrįsdamas atsakovės veiksmų neteisėtumą nevykdant vartotojo pareigos „stebėti elektros apskaitos prietaisus ir informuoti operatorių apie jų gedimus ar pažeidimus, nepagrįstą esminį pagal elektros prietaisų rodmenis elektros energijos suvartojimo sumažėjimą ar padidėjimą“, nustatytos Taisyklių 56.2, 56.13.1, 76 punktuose, iš esmės nenagrinėjo ir nenustatė, ar iš tikrųjų atsakovė turėjo objektyvią galimybę pastebėti nurodytų aplinkybių egzistavimą. Teismas, pagrįsdamas, kodėl žalos dydis nebuvo apskaičiuojamas vadovaujantis Taisyklių 129 punktu, rėmėsi tuo, kad atsakovės kasmėnesinės įmokos už suvartotą elektros kiekį svyravo daugiau negu 30 proc., tačiau net nebandė aiškintis tokio svyravimo priežasčių. Teismas nebandė išsiaiškinti elektros prietaisų naudojimo intensyvumo, ir tai nesuteikia teismui teisės atmesti ir netaikyti Taisyklių 129 punkto nuostatų, pagal kurias, jeigu buitinis vartotojas per paskutinius 24 mėnesius kas mėnesį atsiskaitė už suvartotą elektros energiją ir mėnesiniai mokėjimai nesvyravo daugiau kaip 30 proc., ši aplinkybė vertinant Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą ir nustatant neteisėtu elektros energijos vartojimu padarytą žalą vertinama vartotojo naudai.
12. Per 2015 metus atsakovės buvo suvartota 4575 kWh, per 2016 metus – 4661 kWh, per 2017 m. 8 mėn. suvartota 3070 kWh, šis skaičius iš esmės atitinka tiek 2015 m., tiek 2016 m. suvartojamos elektros energijos kiekį, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovė patyrė kokių nors nuostolių dėl minimo elektros skaitiklio gedimo, juolab kad už šį gedimą atsakovė nėra atsakinga. Atsakovė neturėjo jokios galimybės įgyvendinti Taisyklių reikalavimo informuoti tiekėją apie pažeidimus, kadangi jokių pažeidimų vizualiai nesimatė ir to nebuvo galima pastebėti, nes elektros suvartojimo mėnesinis svyravimas įtarimų nekėlė ir nebuvo labai pakitęs, kas būtų leidę manyti, jog elektros apskaita vykdoma neteisingai. Atsakovė nėra apskaitos prietaisų specialistė ir neturi nei teisės, nei reikiamų žinių skaitiklį tikrinti savo iniciatyva. Nagrinėjamu atveju elektros apskaitos prietaisai yra už atsakovės nuosavybės ribų, tuo tarpu visų (ne tik atsakovės) vartotojų elektros apskaitos prietaisai iš esmės yra laisvai prieinami bet kam (visos spintos atidaromos be individualiai kiekvienai spintai skirto rakto ir pan.), o pats vartotojas neturi teisės imtis priemonių tokiam užraktui įdėti ir taip apsaugoti save nuo neteisėto kitų asmenų poveikio elektros apskaitos prietaisams, tačiau jis tampa atsakingas už pažeidimus, jei tokie nustatomi.
13. CK 6.248 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl elektros energijos vartotojo kaltės prezumpcijos kontekste pažymėtina, kad teismai nebandė aiškinti Taisyklių 8 punkte išdėstytos „neteisėto elektros energijos vartojimo“ sąvokos. Kasacinis teismas nėra suformavęs vienodos praktikos aiškinant, ar teisės aktų nuostatos, preziumuojančios vartotojo kaltę tais atvejais, kai elektros skaitiklis yra už vartotojo naudojamų patalpų ar žemės sklypo ribų, t. y. vartotojas negali visiškai užtikrinti jo saugumo ir funkcionalumo, skaitiklio gedimai ar sugadinimai yra vidiniai ir iš išorės nepastebimi, šių gedimų priežastys nėra akivaizdžios ir gali būti nustatomos tik atliekant ekspertizę, iš tikrųjų atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Nėra galimybės nustatyti, kada gedimas įvykio ir dėl kieno veiksmų, tačiau akivaizdu, jog atsakovės kaltės dėl to nėra, kadangi plombos nebuvo pažeistos.
14. Pagal Sutarties 31 punktą neteisėto elektros energijos vartojimo santykiai reglamentuojami teisės aktų nustatyta tvarka. Tokią tvarką nustato Taisyklės, kurių 93 punkto nuostata, sistemiškai taikoma su Sutarties 31, 33 punktais, taip pat CK 6.248 straipsnio 1 dalimi, aiškiai ir nedviprasmiškai paskirsto įrodinėjimo pareigą, nustatydama, kad būtent ieškovė (tiksliau, operatoriaus sudaryta speciali komisija) privalo įrodyti ir nustatyti elektros energijos vartotojo kaltę. Aiškinant priešingai, būtų ne tik pažeidžiamos Taisyklės ir CK, bet ir iš esmės iškreipiami tarp elektros energijos tiekėjo ir vartotojo susiklostę santykiai. Preziumuojant kaltę tokiose bylose, vartotojui dėl specifinių žinių stokos visada bus sudėtinga įrodyti savo nekaltumą, ypač tais atvejais, kai elektros skaitiklis nėra vien tik vartotojo kontroliuojamoje teritorijoje ir jį gali nesudėtingai paveikti tretieji asmenys. Nors ieškovės sudaryta komisija konstatavo, jog atsakovė savavališkai sugadino elektros apskaitos prietaisą, t. y. padarė Taisyklių 79 punkte nurodytą pažeidimą, o Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiamame sprendime (4 psl.) sutiko su tokiu kvalifikavimu, byloje nėra jokių duomenų, kad šį pažeidimą tyčia padarė atsakovė – jai tik nepavyko įrodyti, kad tai padarė ne ji.
15. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymas, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2015 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-313/2015).
16. Teismai nesiaiškino ir nenustatė jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovė objektyviai galėjo matyti, pastebėti ir suprasti, jog elektros skaitiklis yra kokiu nors būdu pažeistas, dėl ko jai pagal Taisyklių nuostatas būtų privalu nedelsiant apie tai informuoti ieškovę. Nesant byloje tokių duomenų, teismai nepagrįstai kvalifikuodami elektros skaitiklio pažeidimą ir nustatydami žalos dydį taikė Taisyklių 8 punkto 2 papunktį, 56.2, 56.13.1, 76 ir 132.11 punktų nuostatas, kuriose įvardijamas matomas ir akivaizdus elektros skaitiklio pažeidimas, ir priėjo prie išvados apie atsakovės kaltę. Teismams padarius šiurkštų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą, buvo neteisingai išnagrinėta byla.
17. Teismo išvada apie tyčinį poveikį elektros skaitikliui taip pat neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Ekspertas J. Mincevičius išvados rezoliucinės dalies 12 punkte pažymėjo, kad klausimas dėl tyčinių veiksmų padarant skaitiklio pažeidimus yra ne eksperto kompetencija. Nesant byloje jokių objektyvių duomenų apie atsakovės arba trečiųjų asmenų veiksmus, sugadinant skaitiklį, teismo išvada dėl tyčinių veiksmų yra neobjektyvi ir padaryta, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.
18. Nei ieškovė, nei ekspertas, nei teismai, priėję prie išvados apie galingo viršįtampio generatoriaus panaudojimą atsakovės elektros skaitikliui sugadinti, nenurodė, kokiu būdu praktiškai tai galima padaryti. Jau įrengiamas skaitiklis turėjo trūkumų: 2017 m. kovo 15 d. ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad „skaitiklio gaubto kairiojo šono apačioje yra įtrūkimas“, nuėmus skaitiklio mechanizmą dengiantį gaubtą „po duomenų lentele esančio skaitiklio skaičiavimo mechanizmo dešinėje pusėje esantis tvirtinimo varžtas iškritęs, nes plastiko korpuso iškilimas, kuriame sumontuoti sriegiai varžtui įsriegti, suskilęs“, be to ekspertas teisme patvirtino, kad tokio pažeidimo vartotojas padaryti negalėjo.
27. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė AB „Elektros skirstymo operatorius“ prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
1. Taisyklių 79 punkte nustatyta, kad elektros apskaitos prietaisų, schemos elementų gadinimas, savavališkas elektros apskaitos schemos keitimas, siekiant sumažinti apskaitomos elektros energijos kiekį ir elektros skaitiklio rodmenis, kitoks elektros apskaitos prietaisų paveikimas yra Taisyklių nuostatų pažeidimas. Tokiu pažeidimu konstatuojamas neteisėtas elektros energijos vartojimo faktas. Apskaitos prietaiso pažeidimo faktą įvertinęs kartu su kitais ekspertizės metu nustatytais faktais ir bylos įrodymais, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tokio veiksmų poveikio tikslas – skaitiklio rodmenų netikslumas, dėl to ieškovei buvo pateikiami netikslūs duomenys apie suvartotą elektros energiją ir buvo sudarytas pagrindas nuostoliams atsirasti.
2. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta, todėl įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, tenka elektros energijos vartotojui. Jis turi paneigti kaltės prezumpciją (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1296/2000; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2009; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012).
3. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, liudytojų ir eksperto paaiškinimus, pagrįstai nustatė, kad ginčo apskaitos prietaisas buvo pažeistas (dėl aukšto viršįtampio perdegė L3 fazės įtampos ritė, nuo L3 fazės įtampos ritės perdegimo momento šios fazės vartotojo apkrovos suvartota elektros energija skaitiklio nebuvo apskaitoma, t. y. skaitiklis jos nefiksavo), kas laikoma neteisėtu elektros vartojimu (Taisyklių 8 punktas), tuo tarpu atsakovė nepateikė jos kaltės prezumpciją dėl neapskaitinio elektros energijos vartojimo paneigiančių įrodymų. Ekspertas tiek bylą nagrinėjant iš esmės, tiek ekspertizės išvadose paaiškino, jog, siekiant viršįtampiu paveikti skaitiklį, nei nuimti plombų, nei atidaryti apskaitos prietaiso skydo nereikia, tokiu atveju reikia atjungti namo elektros instaliaciją ir elektros tiekimo liniją su pastote, apribojant dirbtinai sugeneruoto viršįtampio poveikį tik skaitikliui ir iki jo vedančiam elektros kabeliui.
4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2013 (kurioje atsakovė taip pat kėlė klausimą dėl vartotojo kaltės prezumpcijos pagrįstumo, esant viešoje vietoje įrengto skaitiklio vizualiai nematomam pažeidimui) konstatavo, kad neįrodžius, jog elektros energijos apskaitos prietaiso įrengimo vieta parinkta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo atleisti elektros energijos vartotoją nuo pareigos užtikrinti elektros energijos apskaitos prietaisų saugumą, jų nepažeisti, pranešti apie galimus elektros energijos prietaisų, plombų pažeidimus.
5. Atsakovė neįrodė, jog elektros energijos apskaitos prietaiso įrengimo vieta parinkta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo atleisti elektros energijos vartotoją nuo pareigos užtikrinti elektros energijos apskaitos prietaisų saugumą, jų nepažeisti, pranešti apie galimus elektros energijos prietaisų, plombų pažeidimus. Argumentai, kad įvadinis apskaitos skydas, kuriame įrengtas apskaitos prietaisas, yra už atsakovės sklypo ribos, prie pagrindinio kelio, dėl to atsakovė negali užtikrinti jo apsaugos, yra teisiškai nereikšmingi.
6. Ekspertas bylą nagrinėjant iš esmės patikslino, kad skaitiklio sugadinimo mechanizmas patvirtina, jog tokie gedimai sukeliami tyčiniais veiksmais, panaudojant įvairius prietaisus, generuojančius keliolikos ar keliasdešimties kilovoltų įtampą, viršįtampio sukėlimas skirtas skaitiklio rodmenims pakeisti. Skaitikliui yra sukurta apsauga nuo standartinių viršįtampiu, nuo žaibo, taip pat nuo tinklo gedimų. Šiuo atveju buvo ilgalaikis ir daugkartinis poveikis viršįtampiu, kuris normaliomis sąlygos tinkle neatsiranda, o jei ir atsirastų, tai neabejotinai paveiktų ir kitų vartotojų elektros prietaisus bei apskaitos įrenginius, tačiau tokių gedimų tinkle nefiksuota.
7. Atsakovės teiginiai dėl nesąžiningų sutarties sąlygų, nepagrįstai įpareigojančių vartotoją užtikrinti elektros įrenginių, elektros energijos apskaitos prietaisų bei kitų apskaitoje naudojamų elektros įrenginių pakabintų plombų saugumą ir priežiūrą, laikytini nepagrįstais ir neatitinkančiais suformuotos teismų praktikos. Vartotojo pareiga užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą yra įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje bei Taisyklių 62 punkte. Be to, elektros energijos sutartis nagrinėjamu atveju yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnis), kurios standartinės sąlygos yra patvirtintos energetikos ministro 2010 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1-120 „Dėl Standartinių elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašo patvirtinimo“.
8. Kasacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties kaip kylančios iš vartojimo teisinių santykių vertinimo pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus ir dėl jos aiškinimo vartotojų (sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies) naudai, aiškiai nurodė, kad energijos tiekimo (pirkimo–pardavimo) sutarties, kaip vartojimo sutarties rūšies, pobūdis neatleidžia energijos vartotojų nuo bendrosios sutarties šalių pareigos kooperuotis ir bendradarbiauti, įtvirtintos CK 6.200 straipsnyje, t. y. vartotojas pagal sutartį turi atsiskaityti už suvartotą elektros energiją ir bendradarbiauti su energijos tiekėju, užtikrinant energijos tiekimo tinklų, energijos vartojimo apskaitos prietaisų techninę būklę ir saugų naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2005; 2005 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2005; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012). Elektros energijos apskaitos prietaiso įrengimo vieta (greta namo) neatleidžia elektros energijos vartotojo nuo pareigos laikytis elektros energijos pirkimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – užtikrinti elektros energijos apskaitos prietaisų saugumą, jų nepažeisti, pranešti apie galimus elektros energijos prietaisų, plombų pažeidimus (laikytis kooperavimosi principo, bendradarbiauti su elektros energijos tiekėju) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012).
9. Bylą nagrinėję teismai sprendime ir nutartyje rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, priimtomis bylose, kurių aplinkybės iš esmės tapačios kaip ir nagrinėjamos bylos, t. y. elektros apskaitos prietaisai yra paveikti taip, kad dėl to neužfiksuotas faktinis pateiktas elektros energijos kiekis. Nutartyse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad skolininko kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta, todėl įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, tenka elektros energijos vartotojui. Pagal civilinio proceso įstatymo nuostatas, tokiu atveju įrodinėjimo našta dėl kaltės nebuvimo yra perkeliama skolininkui, t. y. elektros energijos abonentui (vartotojui), kuris turi įrodyti savo kaltės dėl sutartinių nuostatų pažeidimo nebuvimą, t. y. paneigti kaltės prezumpciją (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1296/2000; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl civilinės sutartinės atsakomybės taikymo buitiniam vartotojui už tinkamai neapskaitytos elektros energijos vartojimą

28. Byloje ginčas kilo iš energijos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartinių santykių, kai ieškovas operatorius (elektros energijos tiekėjas) pareiškė ieškinio reikalavimą taikyti atsakovei sutartinę civilinę atsakomybę, įpareigojant atsakovę atlyginti nuostolius, susijusius su tinkamai neapskaitytos elektros energijos vartojimu. Atsakovės gyvenamojo namo elektros energijai tiekti 2010 m. lapkričio 4 d. sudaryta atsakovės ir ieškovės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Gyvenamajame name faktiškai gyveno atsakovė kartu su sūnumi. Pagal sutarties 6.3 punktą atsakomybė už neteisėtą elektros energijos vartojimą tenka atsakovei ir kai objekte gyvena ar objektu naudojasi kiti asmenys. Sutarties 5.9 punktas nustato, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo santykius, be šios sutarties, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, Standartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais elektros energijos vartotojais sąlygų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1-43, ir Standartinių elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių su buitiniais elektros energijos vartotojais sąlygų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1-120, bei kiti teisės aktai.
29. CK 6.383 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo  režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal Taisyklių 6 punktą buitinių elektros energijos vartotojų, tiekėjų ir (ar) skirstomųjų tinklų operatorių tarpusavio santykiai nustatomi jų sudaromomis elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartimis, vadovaujantis Taisyklių, Standartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais elektros energijos vartotojais sąlygų aprašo ir Standartinių elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių su buitiniais elektros energijos vartotojais sąlygų aprašo nuostatomis.
30. CK 6.387 straipsnio 1 dalis nustato, kad abonentas privalo užtikrinti tinkamą jam priklausančių energijos tiekimo tinklų, kitų įrenginių ir prietaisų būklę ir jų eksploatavimo saugumą, laikytis nustatyto energijos vartojimo režimo, taip pat nedelsdamas pranešti energijos tiekimo įmonei  apie gaisrą, tiekiamos energijos apskaitos prietaisų gedimus ar kitokius pažeidimus naudojant energiją. Taisyklių 56.2 punkte nurodyta, kad vartotojas privalo užtikrinti tinkamą jam priklausančių elektros įrenginių ir prietaisų būklę ir saugų šių įrenginių eksploatavimą pagal sutarties ir teisės aktų reikalavimus. Pagal Taisyklių 56.13 punktą ir 56.13.1 papunktį vartotojas, kai tik paaiškėja, privalo nedelsdamas informuoti operatorių apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų gedimus, elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemos elementų, kitų su elektros apskaita susijusių plombuojamųjų vietų plombų pažeidimus ar nutraukimus, taip pat apie nepagrįstą esminį pagal elektros apskaitos prietaisų rodmenis elektros energijos suvartojimo sumažėjimą arba padidėjimą.
31. Vartotojos (atsakovės) pareigos nustatytos su ieškove sudarytoje sutartyje, pagal kurios 6.2.1–6.2.6 punktus vartotoja įsipareigojo ne tik sumokėti už jai patiektą elektros energiją, bet ir užtikrinti elektros apskaitos prietaisų, įrenginių būklę, jų eksploatavimo saugumą, užtikrinti elektros apskaitos prietaisų, įrangos ir įtaisų plombų periodinį stebėjimą, nedelsiant pranešti bendrovei apie elektros apskaitos prietaisų gedimus, plombų ar kitus pažeidimus, nedelsdama informuoti bendrovę, jeigu pagal elektros apskaitos prietaisus elektros energijos sunaudojimas nepagrįstai sumažėjo arba padidėjo. Nesilaikant šių sutartinių įsipareigojimų atsakovei civilinė atsakomybė kyla CK nuostatų, įtvirtinančių sutartinę civilinę atsakomybę, bei Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių pagrindu.
32. Už elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis), atsakovės kaltę (CK 6.248 straipsnis).
33. Sprendžiant dėl elektros energijos vartotojo sutartinės civilinės atsakomybės, teismo nustatytina, ar jo elgesys atitiko tvarkingo elektros vartotojo, kuris rūpinasi jam priklausančiais energijos įrenginiais, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai funkcionuotų tvarkingai, standarto. Jeigu vartotojas pažeidžia nustatytą pareigą užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais ir pareigą nedelsiant informuoti tiekėją (operatorių) apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos prietaisų schemos elementų gedimus, plombų pažeidimus ar pan., pripažintina, kad jis elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai, ir dėl tokio jo elgesio tiekėjui buvo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2014; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012).
34. Nagrinėjamoje byloje teismų konstatuota, remiantis Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktu, ekspertizės aktu, kad 2016 m. birželio 9 d. tikrinimo metu nustatyta, jog elektros energijos skaitiklis nefiksuoja suvartotos elektros energijos C fazėje, skaitiklio gedimas atsirado dėl žmogaus fizinio poveikio. Surinktų įrodymų pagrindu teismai konstatavo atsakovės neteisėtus veiksmus kaip civilinės sutartinės atsakomybės atsiradimą. Kasaciniame skunde ginčijamos kitos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. teigiama, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai konstatavo atsakovės kaltę ir netinkamai apskaičiavo atlygintinos žalos dydį, taip pat prašoma atlikti sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolę.

Dėl elektros energijos buitinių vartotojų teisių užtikrinimo ir sutarčių sąlygų sąžiningumo kontrolės

35. Kasaciniame skunde prašoma atlikti sudarytos sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolę pagal 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos Nr. 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais ir šios Direktyvos nuostatas įgyvendinti priimto CK 6.188 straipsnio 2 dalyje (šiuo metu galiojančio CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus.
36. 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos Nr. 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais preambulėje įtvirtinta nuostata, kad daroma prielaida, jog valstybių narių įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatose, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai nustato su vartotojais sudaromų sutarčių sąlygas, nėra nesąžiningų sąlygų; dėl to, atrodo, kad nėra būtina kontroliuoti, kaip vykdomos tos sąlygos, kurios atspindi įstatymų ar kitų teisės aktų privalomąsias nuostatas. Minėtos direktyvos 1 straipsnio 2 dalis expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) įtvirtina, kad sutarčių sąlygoms, atspindinčioms įstatymų ar kitų teisės aktų privalomąsias nuostatas, šios direktyvos nuostatos nėra taikomos. Šias direktyvos nuostatas aiškindamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) nurodė, kad Direktyvos 93/13/EEB 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, kaip ir bet kuri kita išimtis, atsižvelgiant į šios direktyvos tikslą – būtent apsaugoti vartotojus nuo nesąžiningų sąlygų taikymo jų su pardavėjais ar tiekėjais sudaromose sutartyse, turi būti aiškinama siaurai. Teisingumo Teismo praktikoje nustatytos dvi šios išimties taikymo sąlygos: pirma, sutarties sąlyga turi atspindėti įstatymo ar kito teisės akto nuostatą, antra, ši nuostata turi būti privalomojo pobūdžio. Teisingumo Teismas yra pabrėžęs nacionalinio teismo pareigą patikrinti, ar sąlyga atspindi nacionalinės teisės nuostatas, kurios susitariančioms šalims taikomos, nepaisant jų pasirinkimo, arba nuostatas, kurios taikomos susitariančioms šalims, jei dėl jų nebuvo susitarta, t. y. jei šiuo klausimu nebuvo susitarta kitaip (2014 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje Monika Kušionov? prieš SMART Capital a. s., C-34/13, 76–80 punktai; 2013 m. kovo 21 d. sprendimas byloje RWE Vertrieb AG, C-92/11, 25–26 punktai). Kadangi nagrinėjamos bylos atveju su atsakove sudarytos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos yra standartinės, patvirtintos energetikos ministro 2010 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1-120 „Dėl Standartinių elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašo patvirtinimo“, taip pat reglamentuojamos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintomis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis (inter alia (be kita ko), pažymėtina, kad Taisyklių 2 punkte nurodyta, jog jos yra privalomos operatoriams, tiekėjams, elektros energijos vartotojams, elektros energiją gaminantiems vartotojams ir subabonentams), todėl Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais nuostatos dėl nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų, kurios yra perkeltos į CK 6.2284 straipsnį, nėra aktualios. Būtent toks aiškinimas pateiktas kasacinio teismo praktikoje, kai elektros energijos sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnis), kurios standartinės sąlygos yra patvirtintos energetikos ministro, tai tokiu atveju vartotojo argumentai dėl nesąžiningų sutarčių sąlygų laikytini nepagrįstais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2013).
37. Kasaciniame skunde nepateikiama konkrečių sutarties sąlygų turinio santykio su sąlygų nesąžiningumo kriterijais teisinių argumentų dėl konkrečių sutarties sąlygų galimo nesąžiningumo vartotojos atžvilgiu. Teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo atlikti sutarties sąlygų nesąžiningumo kontrolės pagal Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais kriterijus. Poįstatyminių aktų nuostatos, tarp jų ir įtvirtinančios buitinio vartotojo elektros energijos vartojimo sutarties sąlygas, aiškintinos ir taikytinos kartu su įstatymų nuostatomis, kurias detalizuoja tie poįstatyminiai aktai.
38. Elektros energetikos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybė užtikrina vartotojų teisę į elektros energijos prieinamumą ir pakankamumą ir įstatymų nustatyta tvarka gina vartotojų teises ir teisėtus interesus santykiuose su elektros energijos gamintojais, tinklų operatoriais ir tiekėjais bei užtikrina, kad vartotojai nebūtų diskriminuojami sąnaudų, pastangų ir laiko požiūriu. Aptariamo 49 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad elektros energijos persiuntimo ir visuomeninio bei garantinio tiekimo paslaugos vartotojams teikiamos už pagrįstas, lengvai ir aiškiai palyginamas kainas, taikant skaidrias ir nediskriminuojančias sąlygas.
39. Elektros energetikos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje (2014 m. kovo 13 d. įstatymo Nr. XII-774 redakcija) reglamentuojama, kad vartotojų sudaromų sutarčių sąlygos turi būti skaidrios, sąžiningos ir nediskriminuojančios. Šalių teisės, pareigos ir atsakomybė sutartyse privalo būti išdėstytos aiškiai ir suprantamai, nenustatant perteklinių administracinių ir (ar) procedūrinių reikalavimų, kurių pagrindu būtų ribojama vartotojų galimybė pasinaudoti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytomis teisėmis. Nesąžiningi ar klaidinantys elektros energetikos sektoriaus paslaugų teikimo ar prekybos elektros energija metodai draudžiami.
40. Elektros energetikos įstatymo Nr. XI-1919 9, 30, 31, 33, 49, 57 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte (Nr. XIIP-1453, reg. data 2014 m. sausio 17 d.) nurodyta, kad Įstatymo 49 straipsnio 3 dalimi siekiama papildyti Elektros energetikos įstatymą naujomis nuostatomis, siekiančiomis dar labiau užtikrinti vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugą.
41. Į nurodytas vartotojų teisių apsaugą įtvirtinančias įstatymo nuostatas, į buitinio vartotojo kaip silpnesniosios elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalies padėtį  atsižvelgtina teismui sprendžiant dėl civilinės sutartinės atsakomybės taikymo tokiam vartotojui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis, CK 6.188 straipsnis), su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai; galiojantys teisės aktai ir teismų praktika patvirtina, jog ginčo, kilusio iš vartojimo sutarties, specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2014; 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-421/2017, 28 punktas).

Dėl kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.248 straipsnis)

42. Viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė, dėl kurios nustatymo nagrinėjamoje byloje kilo ginčas (CK 6.248 straipsnis). Skolininko kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta, todėl įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, tenka elektros energijos vartotojui. Būtent tokią teisės taikymo ir aiškinimo praktiką dėl skolininko kaltės prezumpcijos nuosekliai formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2009; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-611/2017, 23 punktas).
43. Pirmiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pažymėta, kad svarbu nustatyti ne aplinkybę, ar vartotojas asmeniškai kaltas dėl elektros apskaitos prietaiso sugadinimo, o tai, ar jo elgesys atitiko tvarkingo elektros vartotojo, kuris rūpinasi jam priklausančiais energijos įrenginiais, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai funkcionuotų tvarkingai, standarto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-611/2017, 24 punktas).
44. Kasaciniame skunde nurodoma, kad įvadinė elektros spinta yra viešai tretiesiems asmenims prieinamoje, neapsaugotoje vietoje, todėl atsakovė neturėjo galimybių imtis apdairių veiksmų, kad apsaugotų elektros apskaitos prietaisą. Atsakydama į šį argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad teisėta elektros energijos apskaitos prietaiso įrengimo vieta neatleidžia elektros energijos vartotojo nuo pareigos laikytis elektros energijos pirkimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – užtikrinti elektros energijos apskaitos prietaisų saugumą, jų nepažeisti, pranešti apie galimus elektros energijos prietaisų pažeidimus, gedimus (laikytis kooperavimosi principo, bendradarbiauti su elektros energijos tiekėju). Atsakovė neįrodė, kad elektros energijos apskaitos prietaiso įrengimo vieta parinkta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo atleisti elektros energijos vartotoją nuo pareigos užtikrinti elektros energijos apskaitos prietaisų saugumą, jų nepažeisti, pranešti apie galimus elektros energijos prietaisų pažeidimus.
45. Byloje teismai pagrįstai nustatė, kad atsakovė, sudariusi elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį su operatoriumi, nevykdė sutartyje ir Taisyklėse nustatytų pareigų (neteisėtas neveikimas), t. y., vartodama elektros energiją, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga stebėdama skaitiklio veikimą, nepranešė apie skaitiklio gedimą, dėl kurio nebuvo apskaityta suvartotos elektros energijos dalis, taip neatitiko tvarkingo elektros pirkėjo (vartotojo) standarto bei nepateikė įrodymų, kurie paneigtų jos kaltę dėl neapskaitytos elektros energijos vartojimo.

Dėl žalos dydžio kaip civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.249 straipsnis)

46. Bendrąja prasme žala – viena civilinės atsakomybės taikymo būtinųjų sąlygų – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o tuo atveju, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010).
47. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai elektros energija vartojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. savavališkai prisijungiant prie elektros energijos tiekimo tinklų ne per apskaitos prietaisus arba kai apskaitos prietaisai sugadinti, suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes šie neužfiksuoja tikrojo suvartotos energijos kiekio, suvartotos elektros energijos kiekis ir atitinkamai šios energijos tiekėjo ar subjekto, atsiskaičiusio su tiekėju už kito asmens neteisėtai vartotą elektros energiją, patirtų nuostolių dydis nustatomas remiantis kitais apskaičiavimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012).
48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo yra konstatuota, kad neapskaitinio elektros energijos vartojimo atveju, asmeniui yra suteikta galimybė ne tik operatoriaus sudarytai specialiajai komisijai, bet ir teismui pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad faktiškai suvartotos elektros energijos kiekis buvo mažesnis, nei apskaičiavo operatorius neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto pagrindu, ir kad padaryta žala yra mažesnė negu tiekėjo apskaičiuotoji. Tiekėjui nesuteikta teisė neatsižvelgti į veiksnius ir aplinkybes, realiai galėjusias turėti įtakos vartojamos elektros energijos kiekiui ir trukmei, apskaičiuojant patirtą žalą neapskaitinio elektros energijos naudojimo atveju. Taip tiekėjui atlyginami tokio dydžio nuostoliai, kuriuos jis patyrė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-756-21-07, 2009 m. vasario 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-822-8-2008).
49. Taisyklių 120 punktas nurodo, kad, nustačius vartotojo elektros apskaitos prietaiso, elektros apskaitos schemos elementų pažeidimus ir (ar) Taisyklių 79, 131.18, 131.20, 131.21 ir (ar) 132.11, 132.13, 132.14 punktuose nurodytus pažeidimus, operatoriaus darbuotojas ar operatoriaus įgaliotas trečiasis asmuo, dalyvaujant vartotojui ar jo atstovui, surašo Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą. Taisyklių 8 punkte pateikti neteisėto elektros energijos vartojimo atvejai, kai asmuo savavališkai vartojo energiją arba dėl skaitiklio sugadinimo ar dėl kitokio poveikio skaitikliui neužfiksuotas faktinis patiektas elektros energijos kiekis.
50. Pagal Taisyklių 60 punktą patikrinimo metu nustačius, kad elektros energija gali būti naudojama be apskaitos prietaiso, arba nustačius elektros apskaitos prietaiso pažeidimus, galinčius turėti įtakos tinkamai elektros energijos apskaitai, buitinis vartotojas arba jo atstovas turi leisti operatoriaus darbuotojams, pateikusiems tarnybinius pažymėjimus ir (ar) operatoriaus įgaliotiems tretiesiems asmenims, pateikusiems atstovavimo teisę patvirtinančius dokumentus, apžiūrėti buitinio vartotojo naudojamus elektros imtuvus, siekiant nustatyti jų naudojamą galią. Jeigu buitinis vartotojas ar jo atstovas operatoriaus darbuotojams ir (ar) operatoriaus įgaliotiems tretiesiems asmenims, pateikusiems atstovavimo teisę patvirtinančius dokumentus, nesuteikia galimybės apžiūrėti buitinio vartotojo naudojamus elektros imtuvus, siekiant nustatyti jų naudojamą galią, tai nustačius neteisėto elektros energijos vartojimo faktą, perskaičiuojant suvartotą elektros energiją, taikomos Taisyklių 132.12 punkto nuostatos.
51. Nustatęs neteisėto elektros energijos vartojimo atvejus, pagal Taisyklių 132.11 punktą operatorius turi teisę perskaičiuoti buitiniam vartotojui patiektos elektros energijos kiekį per laikotarpį nuo operatoriaus darbuotojo ar operatoriaus įgalioto trečiojo asmens dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos, bet ne ilgesnį kaip vieneri metai. Galutinis perskaičiuojamo laikotarpio terminas nustatomas tinkamai, visapusiškai ir objektyviai įvertinus surašytą Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, jame išdėstytas aplinkybes bei su tuo susijusius kitus duomenis ir įrodymus, vartotojo ar jo atstovo papildomai pateiktus paaiškinimus (jei jie pateikiami). Ši Taisyklių nuostata anaiptol nereiškia, kad visais pažeidimų atvejais turėtų būti taikomas vienerių metų perskaičiavimo terminas, nes šis terminas yra maksimalus, skirtas didžiausių pažeidimų atvejams, taigi gali būti skiriamas trumpesnis, jį nustatydamas teismas turi vertinti įrodymus dėl faktinio nuostolių dydžio, ypač atsižvelgti į neteisėto vartojimo laikotarpį, pažeidimo sunkumą, atsiskaitymus už energijos kiekį per teisėto vartojimo laikotarpius, į tai, ar vartotojas įleido į patalpas operatoriaus darbuotojus suskaičiuoti elektros prietaisų, ir kitas reikšmingas individualias aplinkybes.
52. Pagal Taisyklių 132.12 punktą suvartotas energijos kiekis perskaičiuojama tokia tvarka: jei buitinis vartotojas suteikia galimybę operatoriui patikrinti elektros energijos vartojimo vietą ir nustatyti tuo metu esančių elektros imtuvų galią, tai patiekta elektros energija ar elektros energijos persiuntimo paslaugos vertė perskaičiuojama pagal faktinę elektros energijos imtuvų galią taikant Buitinių vartotojų dažniausiai naudojamų elektros energijos imtuvų veikimo valandų skaičiaus per parą lentelę (Taisyklių 1 priedas); jei buitinis vartotojas operatoriui nesuteikia galimybės nustatyti veikiančių elektros energijos imtuvų galią, tai persiųsta elektros energija perskaičiuojama pagal buitiniam vartotojui sutartyje nustatytą leistinąją naudoti galią.
53. Taisyklių 129 punktas nustato, kad jeigu buitinis vartotojas per paskutinius 24 mėnesius kas mėnesį atsiskaitė už suvartotą elektros energiją ir mėnesiniai mokėjimai nesvyravo daugiau kaip 30 procentų, ši aplinkybė vertinant Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą ir nustatant neteisėtu elektros energijos vartojimu padarytą žalą vertinama vartotojo naudai.
54. Taisyklių 56.15 ir 154 punktai, taip pat energetikos ministro 2010 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1-120 patvirtintų Standartinių elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašo 19.5 punktas nustato, kad vartotojas privalo atlyginti operatoriui ar tiekėjui tiesioginius nuostolius, kai vartotojas nevykdo sutartyje, Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų (pareigų), nepagrįstai naudojasi (piktnaudžiauja) jam suteiktomis teisėmis. Taigi Taisyklėse nustatyta vartotojo sutartinė atsakomybė apima tik tiesioginių nuostolių atlyginimą ir neapima netiesioginių nuostolių, t. y. negautų operatoriaus pajamų, atlyginimo. Tiesioginių nuostolių atlyginimo paskirtis yra pirmiausia padengti operatoriui vartotojo neapmokėtos neteisėtai suvartotos energijos vertę pagal neteisėto vartojimo metu galiojusius įkainius (tarifus).
55. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010 išaiškino, kad Taisyklių, kaip įstatymų lydimojo akto, įtvirtinta suvartotos elektros energijos kiekio perskaičiavimo tvarka turi būti aiškinama ir taikoma sistemiškai kartu su atitinkamomis CK normomis, įtvirtinančiomis, be kita ko, teismo pareigą, klausimus sprendžiant savo nuožiūra, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 3 dalis), taip pat nustatyti nuostolių dydį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti (CK 6.249 straipsnio l dalis); galimybę skolininko gautą naudą pripažinti kreditoriaus nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 2 dalis); visiško nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnis) ir kt.
56. CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas – padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad nuostoliai atlyginami visa apimtimi, tačiau negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų patirta nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012). Žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-219/2017, 45 punktas). CK nenustato atsakingam asmeniui prievolės sumokėti baudinio dydžio nuostolių atlyginimą.
57. Todėl konkrečiu atveju esant nustatytam neteisėtam tinkamai neapskaitytos elektros energijos vartojimui, įvertintina, kokius tiesioginius turto netekimus patyrė operatorius dėl neapskaitytos energijos vartojimo pagal tai, koks energijos kiekis vartotojo buvo suvartotas neteisėtai. Taigi operatoriaus teisėtas interesas gauti vartotojo neteisėtai suvartotos energijos kiekio visišką atlyginimą teismo apsaugotinas. Vartotojas prisiima visišką asmeninę atsakomybę už savo neteisėtu vartojimu sukeltus nuostolius, todėl žalos atlyginimo dydis turėtų būti nustatomas tokio dydžio, kuris kompensuotų operatoriaus turtinius praradimus dėl neteisėto energijos vartojimo, bet nesuteiktų operatoriui pasipelnymo galimybės ar juolab nesukurtų piniginio laimėjimo galimybės operatoriaus naudai vartotojo sąskaita.
58. Kiekvienu atveju teismas turėtų individualiai įvertinti, kokio dydžio energijos nuostolius operatorius faktiškai patyrė, t. y. iš įrodymų duomenų vertinti, kokį neapskaitytos elektros energijos kiekį būtų pagrįsta laikyti faktiškai suvartotu, ir tai turėtų reikšti operatoriaus patirtus tiesioginius energijos nuostolius dėl konkretaus neteisėto vartojimo atvejo. Jeigu iš pateiktų įrodymų negalima nustatyti tikslaus neteisėtai suvartoto faktinio energijos kiekio, tokiu atveju nustatytinas galimas apytikris tikėtinas elektros energijos kiekis pagal byloje pateiktus įrodymų duomenis, t. y. kokį suvartotą kiekį pagrįsta būtų laikyti neteisėtai suvartotu. Faktiniam buitinio vartotojo neteisėtai suvartotos elektros energijos kiekiui per neteisėtą vartojimo laikotarpį nustatyti reikšmingas yra įprastas to paties vartotojo sunaudoto energijos kiekis per ankstesnį laikotarpį, kada vartotojas teisėtai vartojo elektros energiją, t. y. vidutinis energijos suvartojimo kiekis per apskaitinį teisėtai vartotos energijos periodą.
59. Tik jeigu nėra įrodymų ir galimybės teismui įvertinti bei apskaičiuoti, kokį faktinį kiekį galėjo suvartoti vartotojas per neteisėtą energijos vartojimo laikotarpį, tuomet taikytinos Taisyklių nuostatos, įtvirtinančios maksimalų vienerių metų laikotarpį energijos kiekiui nustatyti. Dėl tam tikrų praktinių priežasčių, pvz., buitiniam vartotojui išvykus ilgesniam laikotarpiui ar ligos atveju persikėlus į gydymo įstaigą ir pateikus duomenis apie tai, kad to vartotojo tam tikrose patalpose nebuvo gyventojų ar panašiais atvejais, tokio Taisyklėse nustatyto vienerių metų laikotarpio taikymas nebūtų teisingas, nes neatitiktų faktiškai suvartoto energijos kiekio, t. y. smarkiai viršytų operatoriaus patirtus tiesioginius nuostolius. Aptariamais atvejais vartotojui apskritai gali būti sudėtinga kontroliuoti apskaitos prietaisą ir laiku pastebėti bei pranešti operatoriui apie skaitiklio gedimą.
60. Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas kartu su kitais šios procedūros metu surinktais įrodymais taip pat yra vertintinas kaip įrodymas, t. y. akte užfiksuoti duomenys apie tariamai padarytą pažeidimą savaime nesukelia asmeniui, kuriam šis aktas surašytas, konkrečių teisinių pasekmių, nes privalomai turi būti tikrinami ir vertinami tolesnėje galimai padarytos žalos nustatymo ir išieškojimo procedūroje. Pagal Taisyklių 122, 123 punktus operatoriaus sudaryta komisija nustato operatoriaus patirtą žalą, kurią turi atlyginti vartotojas; operatoriaus patirtos žalos dydis nustatomas, atsižvelgiant į apskaičiuotos (perskaičiuotos) persiųstos elektros energijos vertę, persiuntimo paslaugos vertę, žalą (jei tokia buvo padaryta), susijusią su sugadintais elektros apskaitos prietaisais, apskaitos schemos elementais, jų remontu, keitimu, metrologine patikra, plombavimu ar pan. Nustatant žalos dydį, taip pat yra įvertinamas ir vartotojo mokėjimas už elektros energiją per skaičiuojamąjį laikotarpį.
61. Taigi aptariamas Taisyklių teisinis reglamentavimas patvirtina, kad sprendžiantis žalos dydžio nustatymo klausimą subjektas (operatoriaus sudaryta komisija ar teismas) turėtų atsižvelgti į veiksnius ir aplinkybes, realiai galėjusius turėti įtakos vartojamos elektros energijos kiekiui ir trukmei, apskaičiuojant patirtą žalą neapskaitinio elektros energijos naudojimo atveju. Taip operatoriui atlyginami tokio dydžio nuostoliai, kuriuos jis patyrė.
62. Nagrinėjamoje byloje atsakovė apeliaciniame ir kasaciniame skunduose pateikė duomenis apie tai, kad per 2015 metus atsakovės buvo suvartota 4575 kWh, per 2016 metus – 4661 kWh, per 2017 m. 8 mėn. suvartota 3070 kWh, taigi suvartotas maždaug tolygus elektros energijos kiekis. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovės apskaičiuotas žalos dydis (765 Eur per mėnesį už perskaičiuotą laikotarpį nuo 2015 m. birželio 10 d. iki 2016 m. birželio 9 d., iš viso 9186,83 Eur) kelis ar net keliolika kartų viršijo didžiausią per vieną mėnesį mokėtą sumą nuo 2010 m. lapkričio mėn. Tačiau, nurodęs šias aplinkybes dėl atsakovės suvartoto ir apmokėto elektros energijos kiekio, apeliacinės instancijos teismas neapskaičiavo ieškovei atlygintino žalos dydžio, neapskaičiavo realios operatoriaus patirtos žalos dėl atsakovės neteisėto elektros energijos vartojimo, be pakankamo pagrindo prilygino ieškovės apskaičiuotą žalos dydį faktiškai patirtam žalos dydžiui, nors turėjo būti nustatomas faktinis žalos dydis. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad ieškovės apskaičiuotas žalos dydis (765 Eur per mėnesį) kelis ar net keliolika kartų viršijo didžiausią per vieną mėnesį mokėtą sumą nuo 2010 m. lapkričio mėn., kartu teismas turėjo nustatyti, bet nenustatė, kokį kiekį, atsižvelgiant į teisėtai vartotos elektros laikotarpius, atsakovė vidutiniškai suvartodavo, koks kiekis buvo didžiausias atskirais mėnesiais, ir pagal įprastai suvartotą kiekį turėjo spręsti, kokį energijos kiekį būtų pagrįsta laikyti suvartotu, bet neapskaitytu, ir tai sudarytų realią tikėtiną ieškovės patirtą žalą, už kurią atsakinga būtų atsakovė. Nutraukus neapskaitinės elektros energijos vartojimą, t. y. pakeitus skaitiklį nuo 2016 m. birželio 9 d., energijos suvartojimo kiekis iš esmės nepadidėjo. Šios aplinkybės teismai nevertino, t. y. netyrė ir neįtraukė į nuostolių dėl neteisėtai vartotos elektros energijos dydžio apskaičiavimą faktiškai suvartotos elektros kiekio tą laikotarpį, kada ji buvo teisėtai vartojama.
63. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nustatydami nuostolių dydį, jį skaičiavo pagal leistiną galią už vienerius metus, tačiau neįvertino, ar nėra pagrindo skaičiuoti žalos dydį už trumpesnį negu vieneri metai laikotarpį. Ne visais pažeidimų atvejais turėtų būti taikomas vienerių metų perskaičiavimo terminas, nes šis terminas yra maksimalus, skirtas didžiausių pažeidimų atvejams, taigi gali būti skiriamas trumpesnis (nutarties 51 punktas).
64. Nors ir Taisyklės, nustačius neteisėtą elektros energijos vartojimą, suteikia teisę operatoriui perskaičiuoti energijos suvartojimą pagal vartotojui leistiną naudoti galią, tačiau šiuo atveju, esant duomenų, kad atsakovės faktiškai naudojamos energijos maksimali galia nesiekdavo visos leistinos galios, nėra teisinga ir sąžininga, perskaičiuojant energijos suvartojimą, iš atsakovės reikalauti sumokėti už nustatytos maksimalios leistinos galios energiją. Visos ieškovės reikalaujamos sumos, apskaičiuotos pagal atsakovei leistiną maksimalią energijos galią, priteisimas neatitiktų CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto principo, pagal kurį padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai. Ieškovės nurodytas 9186,83 Eur tiesioginių nuostolių (už neapskaitytos elektros energijos vartojimo ne ilgesnį kaip vienerių metų laikotarpį) atlyginimo dydis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų prilygintas tikrajai ieškovės patirtai žalai, tačiau kelia abejonių dėl jo pagrįstumo, kai teisėto vartojimo laikotarpiais elektros energijos suvartotas ir apmokėtas kiekis buvo maždaug 25–100 Eur per mėnesį.
65. Taisyklių 122 punkte nustatyta, kad jeigu buitinis vartotojas per paskutinius 24 mėnesius kas mėnesį atsiskaitė už faktiškai suvartotą elektros energiją ir mėnesiniai mokėjimai nesvyravo daugiau kaip 30 procentų, ši aplinkybė vertinant Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą ir nustatant neteisėtu elektros energijos vartojimu padarytą žalą vertinama vartotojo naudai. Teismai nenustatė, ar atsakovė tvarkingai atsiskaitydavo už energiją, ir net jei būtų nustatyta, kad mokėjimai svyravo daugiau kaip 30 procentų ne dėl atsakovės kaltės, o dėl kitų aplinkybių, pvz., sezoniškumo, vartotojo tvarkingas atsiskaitymas bent už 24 mėnesius apskaičiuojant atlygintiną žalą turėtų būti vertinamas vartotojo naudai.
66. Kadangi žalos dydis apeliacinės instancijos teismo nustatytas neįvertinus visų reikšmingų bylos įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties išvada dėl atlygintinos žalos dydžio, atitinkančio Taisyklių 132.12 punktą, nėra teisiškai pagrįsta. Taigi yra teisinis pagrindas dėl neišsamiai atlikto įrodymų vertinimo pagal CPK 178–185 straipsnių taisykles ir dėl netaikytų bei netinkamai taikytų teisės normų, reglamentuojančių žalos dydžio nustatymą, panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kasacinis teismas patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kadangi nagrinėję bylą teismai nenustatė bylai išspręsti ir ieškinio pagrįstumui ar nepagrįstumui nustatyti reikšmingų aplinkybių (žr. šios nutarties 62–65 punktus), o kasacinis teismas šių aplinkybių nustatyti negali, byla grąžinama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
67. Kartu su aplinkybėmis, nurodytomis nutarties 62–65 punktuose, ištirtinos ir įvertintinos siekiant nustatyti atlygintinos žalos dydį aplinkybės, ar pagal atsakovės suvartotos energijos kiekį, už kurį atsakovė sumokėjo, yra galimybė nustatyti atitinkamą elektros energijos kiekį, kuris buvo neteisėtai suvartotas, ir (kai aplinkybės dėl elektros energijos kiekio suvartojimo yra aiškios) elektros energijos kiekis turėtų būti perskaičiuojamas ne pagal maksimalią leistiną galią, o pagal faktinę galią, kuria naudojosi atsakovė vartodama tinkamai neapskaitytą elektros energiją.
68. Kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė sumažinti atlygintinos žalos dydį atsakovei kaip socialiai pažeidžiamam visuomenės nariui dėl jos neįgalumo, nustatytų nuolatinės slaugos poreikių. CK 6.251 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Toks sumažinimas atliktinas iš naujo išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme ne nuo ieškovės prašomos priteisti sumos, o nuo apeliacinės instancijos teismo nustatytos ieškovės patirtos realios žalos dydžio, kuris gali skirtis nuo ieškovės nurodytos sumos ir kurį teismas turėtų apskaičiuoti bylos nagrinėjimo iš naujo metu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

69. Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui apeliacine tvarka.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Andžej Maciejevski

                                                                      Sigita Rudėnaitė

                                                                      Dalia Vasarienė