Civilinė byla Nr. e2-1094-567/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00597-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.5.3; 3.4.4.5.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Litpakas“ ir suinteresuoto asmens (kreditorės) Estijos įmonės „Estateguru tagatisagent OU“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 30 d. nutarties atmesti pareiškėjos skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Litpakas“ kreditorių susirinkimo 2025 m. rugsėjo 19 d. sprendimo trečiuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir LUAB) „Litpakas“, atstovaujama nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „RESTART Group“ (toliau – ir administratorė), pateikė skundą dėl LUAB „Litpakas“ (toliau – ir bendrovė) kreditorių susirinkimo 2025 m. rugsėjo 19 d. sprendimo trečiuoju darbotvarkės klausimu (dėl atskaitomų išlaidų, pardavus LUAB „Litpakas“ įkeistą nekilnojamąjį turtą, patvirtinimo), prašydama panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą trečiuoju darbotvarkės klausimu ir klausimą išspręsti iš esmės – pritarti bendrovės administratorės pateiktam atsiskaitymo, pardavus įkeistą nekilnojamąjį turtą, apskaičiavimui ir nustatyti 35 362,76 Eur išlaidų sumą, atskaitomą iš parduoto įkeisto nekilnojamojo turto vertės, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Skunde nurodyta, kad 2025 m. rugsėjo 19 d. įvyko bendrovės kreditorių? susirinkimas, kuriame administratorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 98 straipsnio 1 dalimi, bendrovės kreditoriams pakartotinai (antrą kartą) siūlė išspręsti iš parduoto įkeisto nekilnojamojo turto atskaitomų administravimo išlaidų klausimą ir nustatyti 35 362,76 Eur išlaidų sumą, atskaitomą iš parduoto įkeisto nekilnojamojo turto vertės. Tačiau 3 iš 8 bendrovės kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių, kurių balsai sudarė 55,41 proc. visų susirinkime dalyvavusių kreditorių balsų, nepritarė administratorės siūlymui. Kreditorių susirinkimui pakartotinai nepritarus iš parduoto įkeisto nekilnojamojo turto vertės atskaitomai sumai, hipotekos kreditorei „Estateguru tagatisagent OU“ (toliau – ir hipotekos kreditorė) yra užkertama galimybė patenkinti savo 327 736,72 Eur finansinį reikalavimą. Be to, skundžiamas kreditorių susirinkimo sprendimas riboja administratorės galimybes vykdyti savo funkcijas, t. y. pagal JANĮ 98 straipsnio 3 dalį pervesti hipotekos kreditorei priklausančią sumą, dėl to yra nepagrįstai vilkinama bendrovės bankroto proceso eiga.
3. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Taurus fondas“ prašė skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš bendrovės bankroto administravimui skirtų lėšų, skirti bendrovės administratorei baudą už piktnaudžiavimą procesu. Nurodė, kad administratorė kelia ginčą dėl JANĮ 98 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose numatytų dydžių nustatymo teismo nutartimi, tačiau JANĮ 98 straipsnio 2 dalis numato, jog šio straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose nurodytų išlaidų sumą nustato kreditorių susirinkimas. Taigi, teismas negali spręsti kreditorių susirinkimo išimtinei kompetencijai priskirto ekonominio klausimo.
4. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) „Estateguru tagatisagent OU“ prašė skundą patenkinti. Nurodė, kad prieš ginčijamą kreditorių susirinkimo sprendimą balsavo kreditorės UAB „Taurus fondas“, UAB „Emipack“ ir LUAB „Muskvila“, kurios nepateikė pagrįstų nepritarimo argumentų. Taigi, bendrovės kreditoriai nepagrįstai vengia priimti sprendimą dėl JANĮ 98 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose numatytų išlaidų sumos nustatymo.
5. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) Latvijos įmonė „SIA PPBB“ prašė skundą tenkinti ir priteisti iš kreditorių UAB „Taurus fondas“, UAB „Emipack“ ir LUAB „Muskvila“ lygiomis dalimis 2 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo sprendimas pažeidžia JANĮ įtvirtintus bankroto proceso principus ir kreditorių teises bei neatitinka bankroto proceso tikslų.
6. Suinteresuotas asmuo (kreditorius) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius dėl skundo prašė spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 30 d. nutartimi atmetė bendrovės skundą ir netenkino kreditorės UAB „Taurus fondas“ prašymo skirti bendrovės administratorei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas nenustatė esminių procedūrinių pažeidimų, bendrovės kreditorių susirinkime priimant ginčijamą kreditorių susirinkimo 2025 m. rugsėjo 19 d. sprendimą trečiuoju darbotvarkės klausimu.
8. Teismas nurodė, kad pagal JANĮ 98 straipsnio nuostatas klausimas, kaip turi būti atsiskaitoma pardavus hipoteka įkeistą turtą, yra kreditorių susirinkimo, o ne teismo kompetencija.
9. Teismas nesutiko su bendrovės administratorės argumentais, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo sprendimas turi būti panaikintas. Tarp bendrovės administratorės ir kai kurių kreditorių jau ilgą laikotarpį tęsiasi nesutarimai dėl administravimo išlaidų dydžio, įskaitant, kokios administravimo išlaidos turi būti išskaičiuotos iš sumos, gautos pardavus hipoteka įkeistą turtą. Šalys bankroto procese turi bendradarbiauti, o esant ginčams – stengtis surasti kompromisą. Bendrovės administratorė pati pasiūlė kreditorių susirinkimo 2025 m. rugsėjo 19 d. sprendimų formuluotes, todėl būtent administratorė turėjo pareigą pateikti tokias sprendimų formuluotes, kurios būtų kompromisinės, t. y. kiek įmanoma atitiktų tiek daugumos kreditorių, tiek administratorės interesus, neprieštarautų įstatymų nuostatoms.
10. Teismas pažymėjo, kad pagal JANĮ 43, 51 ir kitus straipsnius kreditoriai neturi imperatyviai nustatytos pareigos pritarti nemokumo administratoriaus siūlomiems sprendimams. Kreditoriai turi teisę išreikšti savo valią, balsuoti taip, kaip jiems atrodo tinkamiausia. Nagrinėjamu atveju taip ir buvo padaryta: kreditoriai, balsuodami tik išreiškė nuomonę – sutikimą arba nesutikimą su administratorės pasiūlytomis formuluotėmis. Balsuodami prieš administratorės pasiūlytą sprendimo formuluotę, nesutikdami su administratorės pasiūlytais išskaitų dydžiais, kreditoriai imperatyviųjų įstatymo nuostatų nepažeidė.
11. Teismas nurodė, kad prieš ginčijamą kreditorių susirinkimo sprendimą balsavo 55,41 proc. susirinkime dalyvavusių kreditorių, todėl negalima teigti, jog administratorės pateikto pasiūlymo atmetimas pažeidžia didžiosios kreditorių dalies interesus. Taigi, nagrinėjamu atveju teismui nėra pagrindo įsikišti į kreditorių susirinkimo kompetenciją ir nuspręsti dėl lėšų paskirstymo, pardavus hipoteka įkeistą turtą.
12. Teismas nustatė, kad bendrovės administratorė pateikė teismui prašymą dėl administravimo išlaidų sąmatos padidinimo iki 40 000 Eur. Prašymas rašytinio proceso tvarka bus sprendžiamas 2025 m. lapkričio 6 d. 11.00 val. Kreditorė UAB „Taurus fondas“ pateikė duomenis, kad ji su kreditore LUAB „Muskvila“ kreipėsi į bendrovės administratorę su prašymu 2025 m. lapkričio 10 d. 10.00 val. sušaukti naują LUAB „Litpakas“ kreditorių susirinkimą, kuriame būtų sprendžiami klausimai dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos patikslinimo ir dėl atskaitomų išlaidų, pardavus LUAB „Litpakas“ įkeistą nekilnojamąjį turtą, patvirtinimo. Taigi, tiek administratorė, tiek kreditoriai teikia naujus prašymus dėl administravimo išlaidų sąmatos patikslinimo ir lėšų paskirstymo tvarkos, pardavus įkeistą turtą, nustatymo, todėl akivaizdu, kad tarp administratorės ir kreditorių kilę ginčai nebūtų išspręsti net ir tenkinus administratorės skundą dėl kreditorių susirinkime 2025 m. rugsėjo 19 d. sprendimo trečiuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo.
13. Teismas pažymėjo, kad nors jam nėra žinoma administratorės pozicija dėl naujo kreditorių susirinkimo sušaukimo, tačiau bankroto byloje kreditoriai ir administratorė turi siekti rasti kompromisą klausimais, dėl kurių yra kilę nesutarimų. Teismo nuomone, sušaukus naują kreditorių susirinkimą, atsirastų galimybė suderinti pozicijas ginčo klausiamais ir pasiekti kiek įmanoma visas šalis tenkinantį rezultatą, o naujo kreditorių susirinkimo sušaukimas neužvilkintų bankroto proceso. Teismas priėjo išvadą, kad bendrovės administratorės skundas turi būti atmestas.
14. Teismas netenkino kreditorės UAB „Taurus fondas“ prašymo skirti bendrovės administratorei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes nenustatė tam pagrindo. JANĮ 55 straipsnio 2 dalies 3 punkte bendrovės administratorei yra suteikta teisė skųsti kreditorių susirinkimo sprendimą ir tokia teise ji pasinaudojo. Nenustatyta, kad administratorė veiktų piktybiškai, siektų trukdyti bankroto procedūrai ar kenkti bendrovės ir jos kreditorių interesams. Aplinkybės, kad kreditorių ir administratorės nuomonės tam tikrais bankroto procedūros klausimais nesutampa ir administratorės skundas buvo atmestas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog administratorė piktnaudžiauja savo teisėmis.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
15. Pareiškėja LUAB „Litpakas“, atstovaujama nemokumo administratorės MB „RESTART Group“, atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti bendrovės kreditorių susirinkimo 2025 m. rugsėjo 19 d. sprendimą trečiuoju darbotvarkės klausimu ir nustatyti 35 362,76 Eur išlaidų sumą, atskaitomą iš parduoto įkeisto nekilnojamojo turto vertės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių ir neatsižvelgė į bendrovės kreditorių UAB „Taurus fondas“, UAB „Emipack“ ir LUAB „Muskvila“ sąmoningą vengimą įgyvendinti kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtą klausimą dėl išlaidų sumos atskaitymo administravimo išlaidoms iš parduoto įkeisto nekilnojamojo turto vertės. Šios kreditorės turi lemiančią balsų daugumą ir jau antrą kartą nemotyvuotai balsavo prieš ginčui aktualaus sprendimo priėmimą. Pagal JANĮ 98 straipsnį kreditorių susirinkimas privalo nustatyti konkrečią administravimo išlaidoms iš parduoto įkeisto nekilnojamojo turto atskaitomą sumą, todėl konkreti suma, o ne kreditorių susirinkimo sprendimo formuluotė, yra svarbiausias JANĮ įtvirtinto kreditorių susirinkimo sprendimo elementas.
15.2. Administratorė bendrovės kreditorių susirinkimui siūlė, atsiskaitant su hipotekos kreditore, nustatyti 11 proc. bankroto proceso administravimo išlaidų, nesusijusių su įkeisto turto administravimo išlaidomis, ir kintamo atlyginimo už bankroto proceso administravimo rezultatus, dalį. Tokiu būdu iš parduoto įkeisto nekilnojamojo turto vertės (327 736,72 Eur), atskaičiavus dėl turto turėtas administravimo išlaidas (6 257,06 Eur), hipotekos kreditorei tenkanti administravimo išlaidų suma sudaro 35 362,76 Eur. Taigi, kreditorių susirinkimui pateiktas sprendimo projektas atitinka JANĮ nuostatas, be to, sprendimui pritarė ir hipotekos kreditorė.
15.3. Teismas neatsižvelgė, kad tiksli ir galutinė bankroto proceso administravimo išlaidų suma bei kintamajam atlygiui už bankroto proceso administravimą skiriama suma nustatoma išimtinai galutinėje bankroto ataskaitoje. Siekiant bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, pagal JANĮ 98 straipsnį atsiskaitant su įkeisto turto turėtoju, įprastai siūloma kreditorių susirinkimui nustatyti maksimalią bankroto proceso administravimo išlaidų, nesusijusių su įkeisto turto administravimo išlaidomis, bei kintamo atlyginimo už bankroto proceso administravimo rezultatus dalį, t. y. 15 proc. Jeigu tvirtinant galutinę bankroto ataskaitą, paaiškėja, kad buvo patirtos mažesnės bankroto proceso administravimo išlaidos, tai patvirtinus galutinę bankroto ataskaitą, nepanaudotų administravimo išlaidų dalis visais atvejais yra grąžinama įkaito turėtojui.
15.4. Aplinkybė, kad kreditorės UAB „Taurus fondas“ ir LUAB „Muskvila“ kreipėsi į administratorę su prašymu sušaukti naują bendrovės kreditorių susirinkimą, nereiškia, jog teismas negalėjo išspręsti ginčo iš esmės. Minėtų kreditorių siūlomų klausimų svarstymas iš naujo gali pažeisti bankroto proceso efektyvumo, ekonomiškumo ir operatyvumo principus bei sudarytų prielaidas naujiems ginčams atsirasti.
16. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) „Estateguru tagatisagent OU“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti bendrovės administratorės skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo JANĮ 98 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose numatytų išlaidų dalies nustatymo klausimo išspręsti iš esmės. Bendrovės bankroto byloje buvo organizuoti du kreditorių susirikimai (2025 m. rugpjūčio 7 d. ir 2025 m. rugsėjo 19 d.), tačiau nė viename kreditorių susirinkime sprendimas nebuvo priimtas. Prieš balsavusios kreditorės turi balsų daugumą ir piktnaudžiauja savo padėtimi, todėl nėra pagrindo tikėtis, jog kreditoriai gali pasiekti bendrą sprendimą. Taigi, kreditorių susirinkimas nevykdo jam priskirtos kompetencijos, todėl ginčui aktualų klausimą turėjo išspręsti teismas.
16.2. Bendrovės administratorės siūlomas nustatyti 35 362,76 Eur dydis yra daugiau nei pakankamas padengti administravimo išlaidas. Prieš sprendimo priėmimą balsavusios kreditorės nepateikė argumentų, kad bendrovės administratorės pasiūlyta suma pažeis bendrovės ir jos kreditorių interesus. Kreditorės UAB „Taurus fondas“ ir LUAB „Muskvila“ prašė nustatyti mažesnį išlaidų dydį, atskaitomą iš parduoto nekilnojamojo turto vertės.
16.3. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi padidino administravimo išlaidų sąmatą iki 40 000 Eur. Tačiau tai situacijos nekeičia, nes 35 362,76 Eur suma yra pakankama padengti JANĮ 98 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose numatytas ir hipotekos kreditorei priskirtas išlaidas net ir tuo atveju, jei bendrovės bankroto byloje būtų patirta 40 000 Eur administravimo išlaidų. Už parduotą įkeistą turtą gauta kaina bus skiriama ne tik hipotekos kreditorės, bet ir kitų kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti, todėl prie šių išlaidų padengimo proporcingai kartu su hipotekos kreditore turi prisidėti ir kiti kreditoriai.
16.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad, sušaukus naują bendrovės kreditorių susirinkimą, atsirastų galimybė priimti sprendimą dėl JANĮ 98 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose numatytų išlaidų dydžio nustatymo. Bendrovės nemokumo administratorė nusprendė nešaukti naujo kreditorių susirinkimo tam pačiam klausimui spręsti, nes tai galėtų pažeisti bendrovės ir jos kreditorių teises bei neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pagal UAB „Taurus fondas“ ir LUAB „Muskvila“ pasiūlymą kreditorių susirinkimo sprendimas būtų priimamas dėl JANĮ 98 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, o ne 2–3 punktuose numatytų išlaidų dydžio. Šis pasiūlymas neatitinka JANĮ 98 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
17. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „Taurus fondas“ atsiliepime į atskiruosius skundus prašo juos atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
17.1. Kreditorė „Estateguru tagatisagent OU“ pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikusi savarankiško skundo dėl kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo, o atskirajame skunde nurodė argumentus, kurių nenagrinėjo teismas. Pagal civilinio proceso normas draudžiama atskirajame skunde nurodyti argumentus ar reikšti reikalavimus, kurių nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas.
17.2. Kreditorė „Estateguru tagatisagent OU“ nepateikė argumentų ir apskaičiavimų dėl išlaidų, atskaitomų pagal JANĮ 98 straipsnį, tinkamumo ir pagrįstumo, o tiesiog sutiko su bendrovės administratorės siūloma atskaitymo dalimi. Toks ekonominės logikos neturintis suinteresuotumas negali būti paaiškinamas niekaip kitaip, kaip tik neteisėtų susitarimų tarp „Estateguru tagatisagent OU“ ir bendrovės administratorės buvimu. Šios kreditorės siekis rinktis bylinėjimąsi, o ne spręsti klausimą kreditorių susirinkime, patvirtina, kad reikalavimai dėl ginčo klausimo perkėlimo teismo kompetencijai yra nepagrįsti.
17.3. UAB „Taurus fondas“ ir LUAB „Muskvila“ ne vieną kartą kreditorių susirinkimams kėlė JANĮ 98 straipsnyje numatytus klausimus kreditorių svarstymui, taip pat prašė sušaukti naują kreditorių susirinkimą, tačiau bendrovės administratorė nesušaukė naujo susirinkimo.
17.4. Įstatymas ne administratorei, o būtent kreditorių daugumai suteikė teisę spręsti dėl išlaidų atskaitymo, taip pat dėl kintamojo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus dalies nustatymo. Nemokumo administratorius negali nurodyti kreditoriams, kokį kintamo atlygio dydį nustatyti, tačiau šis dydis gali būti didesnis nei 15 proc. Administratorė nepateikė argumentų, kodėl norimas gauti kintamas atlygis turi būti 11 proc. ir turi būti didesnis negu vidutinis (7,5 proc.). Kreditoriai siūlo skaidriausiu ir objektyviausiu, greičiausiu ir mažiausiai sąnaudų reikalaujančiu būdu (varžytynėse) realizuoti visus LUAB „Litpakas“ vis dar nerealizuoto turto vienetus, atsiskaityti su kreditoriais ir baigti bankroto procesą, tačiau administratorė nėra suinteresuota greita bankroto proceso baigtimi.
17.5. Aplinkybė, kad keli teisiniais ryšiais nesusiję kreditoriai balsavo vienodai, savaime jų nedaro iš anksto susitarusia grupe. Administratorė nenurodė priežasčių, kodėl iniciatyvą dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo rodantys kreditoriai negali pasiūlyti jiems priimtinų atskaitomų dydžių formuluočių, kai pati administratorė to nedaro. Tikroji nepriimto sprendimo pagal JANĮ 98 straipsnį priežastis yra ne kreditorių, o administratorės iš anksto padarytos išvados ir nenoras, kad kreditoriai svarstytų JANĮ 98 straipsnyje numatytus klausimus.
17.6. Bendrovės kreditorių susirinkime nepriimtas sprendimas nė vienai šaliai nesukūrė teisių ir pareigų, todėl toks sprendimas negalėjo pažeisti nei sprendimo priėmimo procedūrų, nei imperatyviųjų teisės normų. Apeliantų pasirinktas būdas skųsti tai, kas neįvyko, t. y. ko kreditoriai nepatvirtino, savaime yra beprasmis veiksmas, naudingas tik administravimo lėšas siekiančiai švaistyti administratorei ir jai atstovaujančiai advokatų kontorai. Taigi, kreditorių nepriimtas sprendimas negalėjo būti apeliacijos objektu, byla turėjo būti nutraukta, nes ginčai galimi tik dėl teises ar pareigas sukuriančių sprendimų.
17.7. Apeliantai ginčą kelia dėl sprendimo projekto, kuriuo administratorė buvo priskyrusi hipotekos kreditorei daugiau atskaitomų išlaidų (35 362,76 Eur) nei visa tuo metu buvusi patvirtinta administravimo išlaidų sąmata (30 000 Eur). Taigi, toks priskyrimas negalėjo būti teikiamas kreditoriams tvirtinti ir kreditoriai turėjo objektyvią priežastį netvirtinti nelogiškų atskaitomų išlaidų.
17.8. Administratorės pasiūlytas sprendimo projektas neatitiko JANĮ nuostatų, nes hipotekos kreditorei priskirta išlaidų suma nebuvo pagrįsta visų pajamų ir iš įkeisto turto gautų pajamų proporcija. Dėl to nebuvo aišku, kokios išskaitos bus taikytos hipotekos kreditorės, pirmosios eilės kreditorės UAB „Taurus fondas“ ir antrosios eilės kreditorių atžvilgiu. Administratorė iki šiol nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtas faktines administravimo išlaidas. Byloje nėra konkrečių duomenų apie JANĮ 98 straipsnyje numatytas išlaidas, kurios turėtų būti skirstomos.
18. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) „SIA PPBB“ atsiliepime į atskiruosius skundus prašo juos patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
18.1. Teismas nepagrįstai nenustatė kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimo, todėl nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo iš parduoto įkeisto turto atskaitomų išlaidų sumos nustatymo klausimo perduoti spręsti teismui. Teismas neįvertino, kad po įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo, administratorė net du kartus sušaukė kreditorių susirinkimus, kuriuose siūlė svarstyti klausimą dėl iš parduoto įkeisto nekilnojamojo turto gautos sumos atskaitytinų bankroto proceso išlaidų nustatymo, bei į tai, kad prieš šiuos sprendimus balsuojanti kreditorių grupė pažeidžia kitų kreditorių teises.
18.2. Bendrovės kreditoriams ir toliau bandant priimti sprendimą dėl iš įkeisto nekilnojamojo turto atskaitomų išlaidų patvirtinimo, procesas būtų begalinis, kadangi iš kreditorių UAB „Taurus fondas“ ir LUAB „Muskvila“ procesinio elgesio matyti, kad kreditoriai piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi ir siekia šioje bankroto byloje priimti procesinius sprendimus, kurie būtų nepalankūs antrosios eilės kreditoriams, sukeltų papildomus ginčus ir nepagrįstai užtęstų bankroto procedūras.
18.3. Teismas neįvertino, kad administratorės siūlytam sprendimo projektui pritarė hipotekos kreditorė „Estateguru tagatisagent OU“. Administratorės pateiktos sprendimo formuluotės buvo kompromisinės, t. y. tokios, kuriose suderinti tiek hipotekos kreditorės, tiek ir kitų bendrovės kreditorių interesai. Administratorės siūlyta patvirtinti atskaitomų išlaidų suma neviršijo JANĮ 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto 15 proc. parduoto turto vertės dydžio, tačiau teismas to neįvertino ir leido dominuojančiai kreditorių grupei vilkinti bankroto procedūras.
19. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) „Estateguru tagatisagent OU“ atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Nurodė, kad visiškai palaiko bendrovės administratorės išreikštą poziciją.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų
20. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis atmesti pareiškėjos skundą dėl reikalavimo panaikinti bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimą dėl atskaitomų išlaidų, pardavus bendrovės įkeistą nekilnojamąjį turtą, nepatvirtinimo yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirųjų skundų ribų.
21. Kreditorė UAB „Taurus fondas“ atsiliepime į atskiruosius skundus nurodė, kad apeliantė „Estateguru tagatisagent OU“ neturėjo teisės pateikti atskirojo skundo, nes nepareiškė savarankiško skundo dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo, be to, atskirajame skunde nurodė naujus argumentus, kurių nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas.
22. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
23. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 25 punktas; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023, 19 punktas).
24. Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto procesinio dokumento priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti pateiktą procesinį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019, 21 punktas).
25. JANĮ 55 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių susirinkimo sprendimų apskundimo ir panaikinimo klausimus, 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo sprendimą turi teisę skųsti teismui: 1) kreditorius, balsavęs prieš kreditorių susirinkimo sprendimą; 2) kreditorių susirinkime nedalyvavęs kreditorius, jeigu nebuvo tinkamai apie jį informuotas; 3) nemokumo administratorius; 4) restruktūrizuojamas juridinis asmuo.
26. Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas JANĮ 55 straipsnio 2 dalį, nurodė, kad jeigu iš prie skundo pridėtų įrodymų matyti, jog skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo paduoda asmuo, neatitinkantis JANĮ 55 straipsnyje nustatytų reikalavimų, teismas turi atsisakyti jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme, nes toks asmuo neturi teisės pareikšti skundo dėl kreditorių susirinkimo sprendimų teisėtumo, todėl nėra pagrindo pradėti civilinį procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-220-407/2023, 11 punktas).
27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė (kreditorė) „Estateguru tagatisagent OU“ balsavo už bendrovės administratorės kreditorių susirinkimui pasiūlytą ginčui aktualų sprendimą, kuriam kreditorių dauguma nepritarė. Nors ši kreditorė pirmosios instancijos teisme savarankiško skundo dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo sprendimo nepateikė, tačiau pateikė atsiliepimą į bendrovės nemokumo administratorės skundą, kurį prašė patenkinti. Kadangi ši kreditorė savarankiško skundo pirmosios instancijos teisme nepateikė, ji pagal CPK 42 straipsnio nuostatas iš esmės laikytina suinteresuotu asmeniu, todėl turi šalies (taigi ir skundą padavusios bendrovės) procesines teises, įskaitant teisę skųsti jai nepalankią pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 334 straipsnio 1 dalis). Be to, ginčijamas kreditorių susirinkimo sprendimas yra susijęs su šios apeliantės, kaip hipotekos kreditorės, interesais, nes ginčas bendrovės bankroto byloje iš esmės kilo dėl iš parduoto įkeisto turto gautų lėšų atskaitymo administravimo išlaidoms padengti ir likusios dalies pervedimo hipotekos kreditorei. Taigi, ši apeliantė turi neabejotiną suinteresuotumą bylos dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo baigtimi ir turi teisę skųsti jai nepalankią pirmosios instancijos teismo nutartį. Be to, įvertinus tiek kreditorės, tiek bendrovės atskirųjų skundų turinį, nenustatyta, jog kreditorė atskirajame skunde nurodė naujas aplinkybes, kurios nebuvo žinomos pirmosios instancijos teismui. Apeliančių atskirieji skundai grindžiami iš esmės analogiškais argumentais, todėl atskirieji skundai nagrinėjami jų ribose.
Dėl naujų įrodymų
28. Bendrovės administratorė prie atskirojo skundo pateikė: kreditorės „SIA PPBB“ 2025 m. lapkričio 4 d. prašymą dėl kreditorių teisių ir teisėtų interesų gynybos užtikrinimo, administratorės 2025 m. lapkričio 5 d. atsakymą dėl kreditorių UAB „Taurus fondas“ ir LUAB „Muskvila“ prašymo sušaukti bendrovės kreditorių susirinkimą.
29. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314, 338 straipsniai).
30. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021, 101 punktas).
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal atskirąjį skundą išnagrinėjimui, todėl bendrovės administratorės pateikti nauji įrodymai nepriimami, nes jie sudaryti po skundžiamos nutarties priėmimo.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
32. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 21 d. nutartimi iškėlė bendrovei bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė MB „RESTART Group“, nustatytas bazinis 4 200 Eur atlygis už bankroto proceso administravimą, nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 14 d. 2023 m. spalio 1 d. nutartimi patvirtintos 8 000 Eur dydžio pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos, reikalingos bendrovės bankroto procesui administruoti iki pirmojo kreditorių susirinkimo. 2025 m. rugpjūčio 23 d. įsiteisėjusia 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pakeistas nustatytas 4 200 Eur bazinio atlygio dydis už bankroto proceso administravimą, nustatant bendrovės administratorei 5 610,99 Eur bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą. Bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai patvirtinti 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi ir patikslinti 2024 m. vasario 26 d., 2024 m. kovo 1 d., 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartimis. Bendras kreditorių finansinių reikalavimų dydis yra 1 415 368,93 Eur, įskaitant hipotekos kreditorės „Estateguru tagatisagent OU“ 327 736,72 Eur finansinį reikalavimą. 2024 m. lapkričio 28 d. įsiteisėjusia 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi bendrovė pripažinta likviduojama dėl bankroto.
33. Bendrovės 2024 m. lapkričio 8 d. kreditorių susirinkime aštuntuoju darbotvarkės klausimu nuspręsta patvirtinti bendrovės įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo tvarką.
34. 2024 m. gruodžio 20 d. įvyko bendrovės kreditorių susirinkimas, kuris šeštuoju darbotvarkės klausimu priėmė sprendimą nepritarti administratorės siūlomam sprendimo projektui dėl 43 091,31 Eur dydžio bendrovės bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos ir nusprendė patvirtinti 30 000 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmatą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir LUAB „Muskvila“ pateiktą pasiūlymą. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1510-661/2025, be kita ko, atmetė bendrovės administratorės skundo dalį dėl 2024 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimo sprendimo šeštuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-377-467/2025 paliko pirmosios instancijos 2025 m. vasario 13 d. nutarties dalį, kuria atmesta bendrovės administratorės skundo dalis dėl 2024 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimo sprendimo šeštuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo.
35. 2025 m. balandžio 14 d. baigėsi ketvirtosios elektroninės varžytynės ir paskelbtas bendrovės parduodamo įkeisto nekilnojamojo turto laimėtojas, pasiūlęs už turtą 567 310 Eur. Visa suma už nupirktą įkeistą nekilnojamąjį turtą sumokėta 2025 m. gegužės 20 d., pasirašytas varžytynių aktas.
36. 2025 m. rugpjūčio 7 d. įvyko bendrovės kreditorių susirinkimas, kuriame trečiuoju darbotvarkės klausimu nuspręsta nepriimti sprendimo dėl atskaitomų išlaidų, pardavus LUAB „Litpakas“ įkeistą nekilnojamąjį turtą, patvirtinimo. Bendrovės administratorė siūlė pritarti pateiktam atsiskaitymo, pardavus įkeistą nekilnojamąjį turtą, apskaičiavimui ir nustatyti 48 224,21 Eur išlaidų sumą, atskaitomą iš parduoto įkeisto nekilnojamojo turto vertės. Kreditorė UAB „Taurus fondas“ siūlė nustatyti 25 719,58 Eur išlaidų sumą, atskaitomą iš parduoto įkeisto nekilnojamojo turto vertės, hipotekos kreditorės „Estateguru tagatisagent OU“ reikalavimo tenkinimui skiriant 295 775,13 Eur. Nustatyti 7 630,12 Eur atskaitomą iš įkeisto kilnojamojo turto vertės, nustatant kad įkeitimo kreditorės UAB „Taurus fondas“ tenkinimui skiriama suma sudaro 87 746,32 Eur.
37. 2025 m. rugsėjo 19 d. įvyko bendrovės kreditorių susirinkimas, kuriame trečiuoju darbotvarkės klausimu kreditorių daugumos balsais (55,41 proc.) nuspręsta nepritarti bendrovės administratorės pateiktam atsiskaitymo, pardavus įkeistą nekilnojamąjį turtą, apskaičiavimui ir nustatyti 35 362,76 Eur išlaidų sumą, atskaitomą iš parduoto įkeisto nekilnojamojo turto vertės. Administratorė siūlyme nurodė, kad šiuo metu nėra galimybės konstatuoti, kokia pajamų suma iš viso bus gauta LUAB „Litpakas“ bankroto proceso metu. Taip pat nėra galimybės konstatuoti, kokia bus iš viso patirtų išlaidų suma. Tuo atveju, jeigu sudarant LUAB „Litpakas“ galutinę bankroto ataskaitą paaiškės, kad hipotekos kreditorės „Estateguru tagatisagent OU“ pagal JANĮ 98 straipsnio 1 dalį turimų padengti išlaidų suma yra mažesnė nei 35 362,76 Eur, hipotekos kreditorei bus grąžinama suma, kuri viršija pagal patvirtintą LUAB „Litpakas“ galutinę bankroto ataskaitą hipotekos kreditorei priklausančią padengti JANĮ 98 straipsnio 1 dalyje numatytų išlaidų sumą, t. y. bus grąžinamas skirtumas tarp 35 362,76 Eur ir patvirtintoje LUAB „Litpakas“ galutinėje bankroto ataskaitoje nustatytos hipotekos kreditorės pagal JANĮ 98 straipsnio 1 dalį turimos padengti išlaidų sumos, jeigu toks skirtumas susidarytų.
38. Vilniaus apygardos teismas neskundžiama (JANĮ 75 straipsnio 3 dalis) 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi nutarė patvirtinti patikslintą bendrą 40 000 Eur (įskaitant mokėtinus mokesčius valstybei ir bazinį atlyginimą administratorei) LUAB „Litpakas“ bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą nuo bankroto bylos bendrovei iškėlimo iki jos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Teismas konstatavo, kad bendrovės 2025 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkime ketvirtuoju darbotvarkės klausimu pakartotinai nepagrįstai nebuvo padidinta administravimo išlaidų sąmata.
Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo nepatvirtinti atskaitomų išlaidų, pardavus įkeistą turtą
39. Kreditorių susirinkimo sprendimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtą sprendimo turinį, arba dėl materialiųjų aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyviųjų įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančio juridinio asmens interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022, 38 punktas).
40. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė procedūrinių pažeidimų, kad, priimant ginčijamą kreditorių susirinkimo sprendimą, būtų buvusi pažeista kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, balsavimo ir sprendimų priėmimo tvarka. Apeliantės atskiruosiuose skunduose taip pat nenurodė esminių procedūrinių pažeidimų, priimant ginčijamą kreditorių susirinkimo sprendimą, taigi, ginčas kilo dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo sprendimo, susijusio su išlaidų atskaitymu, pardavus bendrovės įkeistą nekilnojamąjį turtą, turinio.
41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios bendrovės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios bendrovės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-823/2022, 30 punktas).
42. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios bendrovės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant sprendimus kreditorių susirinkime. Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-53-450/2022, 29 punktas). Tačiau kreditorių autonomijos principas nereiškia, kad kreditorių susirinkimo sprendimai turi neribotą ir nenuginčijamą galią (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-822-450/2021, 33 punktas).
43. Anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 34 straipsnio normose buvo pažymėta, kad įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą nurodė, kad šios teisės normos paskirtis – nurodyti, kad kiti kreditoriai negali pretenduoti į lėšas, gautas pardavus įkeistą turtą tol, kol iš pardavus įkeistą turtą gautų lėšų nebus patenkintas įkeitimu (hipoteka) užtikrintas kreditoriaus reikalavimas, tačiau ši norma nereglamentuoja administravimo išlaidų dengimo. Tuo tarpu ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas administravimo išlaidų apmokėjimo prioritetas visų kreditorių reikalavimų tenkinimo atžvilgiu, tarp jų ir hipotekos kreditoriaus (įkaito turėtojo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017, 32 punktas). Iš esmės analogiškos nuostatos, numatančios hipotekos kreditoriaus pirmenybę už kitus gauti savo reikalavimo patenkinimą, įtvirtintos JANĮ 94 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punkto a papunktyje, 96 straipsnio 1 dalyje.
44. Pagal JANĮ 96 straipsnio 1 dalį įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami iš įkeisto turto. Jeigu įkeistas turtas parduodamas ar perduodamas už didesnę kainą negu hipoteka užtikrintų reikalavimų suma ir iš to turto apmokama bankroto proceso administravimo išlaidų suma, šių lėšų likutis skiriamas kintamajam atlygiui už bankroto administravimo proceso rezultatus ir kitų kreditorių reikalavimams tenkinti (JANĮ 96 straipsnio 2 dalis). Jeigu įkeistas turtas parduodamas ar perduodamas už mažesnę kainą negu hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, likę įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami pagal JANĮ 94 straipsnį, kuriame įtvirtinta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė (JANĮ 96 straipsnio 3 dalis).
45. Įkaito turėtojo pareiga prisidėti prie bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų apmokėjimo buvo reglamentuota ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalyje. Joje nurodyta, kad, kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, išskaičiavus administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra pažymėjęs, kad hipotekos kreditorius privalo mokėti proporcingą jo tenkinamo reikalavimo dydžiui administravimo išlaidų dalį. Hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisė gauti kreditoriaus reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto pardavimu gautų lėšų neatleidžia ir nepašalina jo pareigos proporcingai su kitais kreditoriais mokėti administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2016, 35 punktas). Pažymėtina, kad teisinis reguliavimas, nustatantis administravimo išlaidų apmokėjimo tvarką, parduodant įkeistą turtą bankroto procese, iš esmės yra nepasikeitęs, todėl, aiškinant ir taikant JANĮ teisės normas, yra aktuali pagal ĮBĮ 34, 36 straipsniuose įtvirtintas teisės normas suformuota praktika.
46. Kasacinis teismas išaiškino, kad hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisė gauti kreditoriaus reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto pardavimu gautų lėšų neatleidžia ir nepašalina jo pareigos proporcingai su kitais kreditoriais mokėti administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017, 37 punktas). Hipotekos kreditorius privalo mokėti proporcingą jo tenkinamo reikalavimo dydžiui administravimo išlaidų dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2016, 32 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-1075/2020, 25, 26 punktai).
47. JANĮ 98 straipsnis numato, kad pardavus ar perdavus įkeistą turtą, iš jo vertės yra atskaitomos šios išlaidos: 1) dėl įkeisto turto turėtos bankroto proceso administravimo išlaidos; 2) bankroto proceso administravimo išlaidų, likusių atskaičius šios dalies 1 punkte nurodytas išlaidas, dalis; 3) kintamojo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus dalis (1 dalis). Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų išlaidų sumą nustato kreditorių susirinkimas. Ji turi būti proporcinga atitinkamai įkeisto ir neįkeisto turto vertei ir negali viršyti 15 procentų parduoto ar perimto turto vertės dydžio, likusio atskaičius šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas (2 dalis). Pardavus įkeistą turtą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo dienos perveda į įkaito turėtojo nurodytą sąskaitą jam priklausančią sumą (3 dalis). Nemokumo administratorius perduoda įkeistą turtą įkaito turėtojui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią įkaito turėtojas perveda į juridinio asmens kreditorių sąskaitą šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išlaidų ir, jeigu įkaito turėtojo reikalavimas yra mažesnis už perimamo turto vertę, perimamo turto vertės ir reikalavimo skirtumo sumą (4 dalis).
48. Taigi, šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas numato ne tik pareigą kreditorių susirinkimui nustatyti konkrečią administravimo išlaidoms apmokėti skirtą sumą, tačiau ir detalizuoja išlaidų atskaitymo tvarką bei apriboja skirtiną bankroto proceso administravimo išlaidoms dalį, o būtent, nustato, kad bankroto proceso administravimo išlaidų dalis, likusi atskaičius dėl įkeisto turto turėtas bankroto proceso administravimo išlaidas, negali viršyti 15 proc. parduoto ar perimto turto vertės dydžio (JANĮ 98 straipsnio 1, 2 dalys). JANĮ 98 straipsnio nuostatos numato, kokios išlaidos yra atskaitomos pardavus ar perdavus įkeistą turtą. JANĮ 98 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų išlaidų sumą nustato kreditorių susirinkimas. Be to, pagal JANĮ 98 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus atskaitomų išlaidų suma ne tik negali viršyti 15 procentų parduoto ar perimto turto vertės dydžio, likusio atskaičius šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas, bet ir turi būti proporcinga atitinkamai įkeisto ir neįkeisto turto vertei.
49. Pažymėtina, kad konkrečią sumą nustato kreditorių susirinkimas, o į bankroto administravimo išlaidų dalį, kurią turi pareigą padengti ir hipotekos kreditorius, įeina tiek bankroto proceso administravimo išlaidų dalis (JANĮ 73 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tiek kintamo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus dalis (JANĮ 73 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
50. Taigi, kreditorių susirinkimas nustato JANĮ 98 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą išlaidų sumą (apskaičiuojamą pagal šio straipsnio 2 dalyje numatytą tvarką), tačiau ne JANĮ 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas dėl įkeisto turto turėtas bankroto proceso administravimo išlaidas. Kreditorių susirinkimas iš esmės sprendžia, kokia turi būti konkreti likusių bankroto administravimo išlaidų, atskaičius JANĮ 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto išlaidas, dalis (JANĮ 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir kintamojo atlygio nemokumo administratorei dalis (JANĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Išsprendus šiuos klausimus, gaunama bendra hipotekos kreditoriaus mokėtina bankroto proceso administravimo išlaidų suma, apimanti tiek JANĮ 98 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas išlaidas (jų dalį).
51. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreditorei „Estateguru tagatisagent OU“ hipoteka įkeistas ir iš varžytynių už 567 310 Eur parduotas bendrovės nekilnojamasis turtas nebuvo vienintelis bendrovės turtas (pavyzdžiui, 2024 m. lapkričio 8 d. kreditorių susirinkime nuspręsta parduoti bendrovės automobilį, atsargas; dėl likusio turto pardavimo spręsta ir 2025 m. rugpjūčio 7 d., 2025 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkimuose). Kaip minėta, pagal JANĮ 98 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus atskaitomų išlaidų suma turi būti proporcinga atitinkamai įkeisto ir neįkeisto turto vertei ir negali viršyti 15 procentų parduoto ar perimto turto vertės dydžio, likusio atskaičius šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas. Taigi, nustatant atskaitomų išlaidų sumą turėjo būti įvertinta įkeisto ir neįkeisto turto vertė, tačiau bendrovės pirmosios instancijos teismui pateikto skundo prieduose (2025 m. spalio 6 d. dokumento registracijos Nr. DOK-34617), kuriais grindžiamas atskaitomos 35 362,76 Eur išlaidų sumos apskaičiavimas, apie neįkeistą bendrovės turtą ir iš tokio turto gautas pajamas jokių duomenų nenurodoma, t. y. iš bendrovės administratorės atliktų apskaičiavimų nėra aišku, kokia yra bendrovės įkeisto ir neįkeisto turto vertė. Be to, siekiant įsitikinti administratorės atlikti atskaitomų išlaidų sumų pagrįstumu, administratorė nepateikė pirminių įrodymų, pagrindžiančių patirtas administravimo išlaidas, o nurodė tik preliminarius apskaičiavimus. Nors administratorė apskaičiavimuose nurodė, kokia apimtimi prie administravimo išlaidų turi prisidėti hipotekos kreditorė, tačiau nepateikė išsamių apskaičiavimų, kokia apimtimi prie administravimo išlaidų turėti prisidėti kiti konkretūs kreditoriai (kiti kreditoriai nurodyti bendrai).
52. Kaip minėta, 2025 m. rugpjūčio 7 d. bendrovės kreditorių susirinkime administratorė siūlė pritarti pateiktam atsiskaitymo, pardavus įkeistą nekilnojamąjį turtą, apskaičiavimui ir nustatyti 48 224,21 Eur išlaidų sumą (15 proc.), atskaitomą iš parduoto įkeisto nekilnojamojo turto vertės. Kreditorių dauguma, įskaitant hipotekos kreditorę, minėtam siūlymui nepritarė, tačiau administratorė skundo dėl kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo nepateikė. 2025 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkime administratorė jau siūlė nustatyti 35 362,76 Eur atskaitomą išlaidų sumą (11 proc.). Iš administratorės pateiktų procesinių dokumentų turinio nėra pagrindo nuspręsti, kodėl administratorė nusprendė sumažinti atskaitomų išlaidų dydį, juolab kad 2025 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkime taip pat prašė padidinti administravimo išlaidų sąmatą nuo 30 000 Eur iki 40 000 Eur. Be kita ko, byloje nėra duomenų (pateiktas tik 2025 m. rugpjūčio 7 d. kreditorių susirinkimo protokolas), pagrindžiančių, kokiu būdu administratorė apskaičiavo 2025 m. rugpjūčio 7 d. bendrovės kreditorių susirinkime pasiūlytą atskaičiuoti 48 224,21 Eur išlaidų sumą.
53. Tam, kad būtų galimybė nustatyti (apskaičiuoti), kokią konkrečią bankroto proceso administravimo išlaidų sumą, remiantis JANĮ 98 straipsniu, hipotekos kreditorius turi padengti, prieš tai yra būtina įvertinti tai, kokia iš viso yra bendra bendrovės bankroto proceso metu patirta administravimo išlaidų suma, kurios ribose yra sprendžiama dėl konkrečių hipotekos kreditoriaus atlygintinų išlaidų dydžio, ir tai, ar ši bankroto proceso administravimo išlaidų suma atitinka patvirtintą bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, jos neviršija, o jeigu viršija, ar tam buvo gautas kreditorių susirinkimo pritarimas ir (ar) jos patvirtintos teismo (JANĮ 75 straipsnis).
54. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek ginčijamo kreditorių susirinkimo sprendimo, tiek skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu galiojo 2024 m. gruodžio 20 d. bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimas patvirtinti 30 000 Eur dydžio bendrovės administravimo išlaidų sąmatą. Bendrovės administravimo išlaidų sąmata iki 40 000 Eur buvo padidinta pirmosios instancijos teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi. Taigi, bendrovės 2025 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkime administratorė siekė už parduotą įkeistą turtą atskaičiuoti administravimo išlaidoms didesnę sumą (35 362,76 Eur) nei tuo metu galiojo dar 2024 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkime patvirtinta administravimo išlaidų sąmata.
55. Kasacinis teismas išaiškino, kad nustačius, jog kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais išskirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017, 28 punktas)
56. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai nenustatė pagrindo įsikišti į atskaitomų išlaidų, pardavus įkeistą turtą, apskaičiavimo procesą ir išspręsti išskirtinei kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtą klausimą. Įvertinus faktines bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą, dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir teismų praktiką nėra pagrindo ginčijamo kreditorių susirinkimo sprendimo pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti, atsižvelgiant į tai, jog teisė spręsti administravimo išlaidų paskirstymo, pardavus įkeistą turtą, klausimą suteikta kreditorių susirinkimui (JANĮ 98 straipsnio 2 dalis), kuris savaime neturėjo pagrindo sutikti su nepakankamai pagrįstu bendrovės administratorės pasiūlytu ginčui aktualaus sprendimo projektu. Nors šis klausimas kreditorių susirinkime buvo nagrinėjamas antrą kartą, tačiau, kaip minėta, 2025 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkimui pasiūlytas sprendimo projektas trečiuoju darbotvarkės klausimu nėra pagrįstas išsamiais apskaičiavimais ir duomenimis. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kreditorių susirinkime nebuvo išnaudotos visos galimybės pagrįsti atskaitomų išlaidų, pardavus įkeistą turtą, apskaičiavimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad, sušaukus naują bendrovės kreditorių susirinkimą, atsirastų galimybė suderinti pozicijas ginčo klausimais ir pasiekti kiek įmanoma visas šalis tenkinantį rezultatą, nes naujo kreditorių susirinkimo sušaukimas neužvilkintų bankroto proceso. Pažymėtina, kad teisė spręsti ginčui aktualių išlaidų atskaitymo (paskirstymo) klausimą suteikta kreditorių susirinkimui, todėl ši klausimą turi operatyviai spręsti bendrovės kreditoriai, bendradarbiaujant su administratore, kuri turi pateikti kreditoriams visą būtiną informaciją, siekiant nustatyti konkrečią atskaitomą išlaidų sumą.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
57. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Atskirųjų skundų argumentai nurodytų pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia, panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl ši nutartis paliekama nepakeista, nes byla išspręsta teisingai. Kiti atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
58. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas.
59. Apeliantės (kreditorės) Estijos įmonės „Estateguru tagatisagent OU“ atskirasis skundas atmetamas, todėl ši apeliantė neįgijo teisės į žyminio mokesčio grąžinimą ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Atmetus pareiškėjos LUAB „Litpakas“ atskirąjį skundą, jai nėra atlyginamos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorė „SIA PPBB“ veikė apeliančių pusėje, jai nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93 straipsnis).
60. Kreditorė UAB „Taurus fondas“ pateikė prašymą priteisti iš apeliančių 450 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į atskiruosius skundus parengimą. Pateikta 2025 m. gruodžio 5 d. paslaugų, suteiktų klientui, laiko apskaita, 2025 m. gruodžio 5 d. pridėtinės vertės mokesčio sąskaita faktūra ir 2025 m. gruodžio 9 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą patvirtina, kad ši kreditorė 2025 m. IV ketvirtį sumokėjo 450 Eur už atsiliepimo į atskiruosius skundus parengimą. Pagal Rekomendacijų 7 punktą taikomas 2025 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 387 Eur. Taigi, maksimalus dydis už atsiliepimą į atskiruosius skundus sudaro 954,80 Eur (0,4 x 2 387 Eur) (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Kreditorės UAB „Taurus fondas“ prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis nemažinamas, nes jis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Taigi, bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas iš apeliančių priteisiamos lygiomis dalimis po 225 Eur. Pažymėtina, kad apeliantė LUAB „Litpakas“ yra likviduojama dėl bankroto bendrovė, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš bankroto administravimui skirtų lėšų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Taurus fondas“ (juridinio asmens kodas 304104519) iš pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Litpakas“ (juridinio asmens kodas 305339947) bankroto administravimui skirtų lėšų 225 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
Priteisti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Taurus fondas“ (juridinio asmens kodas 304104519) iš kreditorės Estijos įmonės „Estateguru tagatisagent OU“ (juridinio asmens kodas 12766368) 225 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
Teisėja Neringa Švedienė