Administracinė byla Nr. A-191-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00611-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas E. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Šiaulių RAAD) (Šiaulių RAAD teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos), 1 100 Eur turtinės žalos ir 2 000 Eur neturtinės žalos.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių RAAD 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimu jam už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 5113 straipsnio 3 dalyje, paskyrė 434 Eur baudą. Joniškio rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1-874/2017 minėtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-SIAN-77982756-16 panaikino ir bylą nutraukė. Teismas nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas E. S. buvo surašytas 2016 m. lapkričio 10 d. už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 10 d. – 2015 m. lapkričio 19 d. (duomenys neskelbtini), išvalė dalį (duomenys neskelbtini) tvenkinio pakrantės, suardė velėną, tuo pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4 punkto ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad Šiaulių RAAD nesurinko duomenų dėl žalos dydžio, tačiau E. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o 2016 m. lapkričio 18 d. priimtas nutarimas paskirti E. S. baudą. Iš ATPK 5113 straipsnio 3 dalies dispozicijos akivaizdu, kad šis administracinis teisės pažeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tačiau bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė, kad E. S. numatė žalingas savo veiksmu pasekmes ir jų norėjo arba sąmoningai leido joms kilti. E. S. iki šiol įsitikinęs, kad padarė ne pažeidimą, o gerą darbą – sutvarkė apleistą tvenkinio pakrantę, kuria dabar gali naudotis visi gyventojai. Teismas nustatė, jog bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai taip pat vieningai tvirtino, kad anksčiau (duomenys neskelbtini) tvenkinio pakrantė buvo neprižiūrėta, apaugusi menkaverčiais krūmais, žolėmis ir kt., velėnos faktiškai net nebuvo, o dabar pakrantė tvarkinga ir graži, prisėta daugiamečių žolių, pasodinta medelių ir krūmų. E. S. paaiškino, kad kreipėsi žodžiu į Joniškio rajono agentūros pareigūnus, teiravosi dėl leidimo atlikti darbus ir jam nebuvo uždrausta juos atlikti, nebuvo nurodyta iš kokių institucijų leidimus darbams jis turi gauti, todėl jis nesijautė darantis pažeidimą. Bylos nagrinėjimo metu nei Šiaulių RAAD atstovas, nei apklausiami Joniškio rajono agentūros pareigūnai negalėjo atsakyti į E. S. atstovo klausimą į kokias institucijas privalėjo kreiptis E. S., kokias procedūras atlikti, norėdamas pradėti tvenkinio pakrantės tvarkymo darbus. Teismas nurodė, kad būtent Šiaulių RAAD, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, turi pareigą įrodyti, jog asmens veikoje yra visi būtini administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Teismas konstatavo, kad Šiaulių RAAD šios pareigos tinkamai neįvykdė – byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių E. S. kaltę padarius jam inkriminuojamą pažeidimą, t. y. jo veikoje nėra tyčios. Atsižvelgęs į įrodymų naštos paskirstymo taisykles, nustatytas bylos faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Šiaulių RAAD 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-SIAN-77982756-16 E. S. paskirti nuobaudą yra priimtas pažeidžiant ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas. Šiaulių apygardos teismas pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą paliko nepakeistą.

3.       Pareiškėjas paaiškino, kad minėtoje byloje priėmus E. S. palankų procesinį sprendimą, nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų (išlaidų advokatui už atstovavimą) priteisimo iš atsakovo klausimas. Byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas įsiteisėjo, teismas nustatė prejudicinę reikšmę administracinei bylai dėl žalos priteisimo turinčius faktus, iš kurių matyti, kad atsakovo deliktinės atsakomybės pagrindai yra įrodyti ir skundas dėl žalos priteisimo tenkintinas. Atsakovas pažeidė ATPK 5113 straipsnio 3 dalies ir 10 straipsnio bei 257 straipsnio reikalavimus nustatyti ir įrodyti, jog administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas tiesiogine tyčia, taip pat pažeista ATPK 35 straipsnio 1 dalis. Joniškio rajono apylinkės teismui nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą, kai pareiškėjo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, yra pagrindas išvadai, kad Šiaulių RAAD darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nesilaikė ATPK 35, 248, 250 straipsnio 1 dalies 7 punkte, 257, 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje surinkti įrodymai buvo prieštaringi, tačiau Šiaulių RAAD pareigūnai nesiėmė priemonių pašalinti šiuos prieštaravimus, įrodymus vertino vienpusiškai ir nepagrįstai, t. y. nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, pareiškėjo atžvilgiu priėmė sprendimą skirti administracinę nuobaudą. Neteisėtas pareiškėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn konstatuotas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Tokios aplinkybės tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams, t. y. pareigūnams neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų, pareiškėjas patyrė turtinę žalą, kadangi dėl administracinės nuobaudos panaikinimo turėjo kreiptis į teismą, tai lėmė neišvengiamas išlaidas advokato pagalbai. Pareiškėjas pateikė dokumentus, kad advokatui sumokėjo pagal sąskaitą 1 100 Eur už teisines paslaugas, teiktas būtent šioje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1-874/2017. Tokia išlaidų suma nėra per didelė, atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytas sumas už teiktas teisines paslaugas.

4.       Pareiškėjas dėl neturtinės žalos priteisimo pažymėjo, kad faktai, jog pareiškėjas buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, privalėjo kreiptis teisinės pagalbos, dalyvavo teismo posėdžiuose, kur turėjo įrodinėti savo pozicijos teisingumą, yra nustatyti ir įrodyti. Aplinkybės, kad administracinės nuobaudos paskyrimas sukelia neigiamas emocijas, stresą, išgyvenimus, o šios nuobaudos nuginčijimo procesas sukelia papildomas laiko sąnaudas ir nepatogumus, papildomo įrodinėjimo nereikalauja. Todėl pareiškėjas turi teisę į teisingą neturtinės žalos atlyginimą, kurios dydį įvertina simboline 2 000 Eur suma.

5.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių RAAD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6.       Šiaulių RAAD nurodė, kad Šiaulių RAAD Kontrolės organizavimo skyriaus (toliau – ir KOS) vyr. specialistas A. B. kartu su Šiaulių RAAD Joniškio rajono agentūros (toliau – ir Agentūra) vyr. specialistu I. Š. atliko (duomenys neskelbtini) tvenkinio pakrantės (žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patikrinimą ir nustatė, kad pareiškėjas E. S. 2015 m. lapkričio 10–19 d. savavališkai nukasė (duomenys neskelbtini) tvenkinio pakrantę, suardė joje buvusią velėną t. y. pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4 punkto reikalavimus ir padarė veiką, numatytą ATPK 5113 straipsnio 3 dalyje. Pažeidimas buvo pradėtas 2015 m. lapkričio 10 dieną ir per kelias dienas t. y. 2015 m. lapkričio 19 d. baigtas. Minėtas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus (toliau – ir NŽT) vedėjo 2015 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 27VĮ-294-(l4.27.2) suprojektuotas ir priskirtas pareiškėjui E. S.. Pažeidimas užfiksuotas Šiaulių RAAD 2015 m. gruodžio 30 d. Patikrinimo akte Nr. 157 (toliau – ir Patikrinimo aktas). 2016 m. lapkričio 10 d. pareiškėjui E. S. Šiaulių RAAD Agentūros vyr. specialistas I. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. AM-SIAP-77255532-16. Šiaulių RAAD Administracinių bylų skyriaus vyr. specialistas V. K. 2016 m. lapkričio 18 d. vadovaudamasis ATPK 5113 straipsnio 3 dalimi, priėmė nutarimą Nr. AM-SIAN-77982756-16, kuriuo pareiškėją E. S. (nenustačius lengvinančių aplinkybių ir nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę) nubaudė 434 Eur dydžio bauda. Joniškio rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 14 d. išnagrinėjęs E. S. skundą, panaikino 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimą, motyvuodamas tuo, kad suėjo nuobaudos skyrimo terminai. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, 2017 m. birželio 22 d. nutartimi paliko galioti Joniškio rajono apylinkės teismo priimtą nutartį.

7.       Šiaulių RAAD nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 666 straipsnis nustato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. Pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį be proceso išlaidų, išvardintų šio straipsnio 1–5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. BPK 105 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio, reglamentuojančio advokato darbo apmokėjimą, 1 dalyje nurodyta, kad, kai įtariamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Taigi, sistemiškai aiškinant šias BPK nuostatas, darytina išvada, kad BPK 106 straipsnio 1 dalies norma yra specialioji BPK 105 straipsnio 5 dalies normos atžvilgiu, todėl nagrinėjamu atveju tokių proceso dalyvio (šiuo atveju – išteisintojo) turėtų išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) gynėjo advokato, atlyginimas (apmokėjimas) iš valstybės lėšų nepriteistinas. Tokias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, kaip numatyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teises ir teisėtus interesus baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-222/2016). Nors administracinio nusižengimo bylos teisena pareiškėjo E. S. atžvilgiu yra nutraukta, tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti turi apmokėti pats pareiškėjas E. S.. Pareiškėjas nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė jo patirti nepatogumai, nepateikė įrodymų, patvirtinančių minėtus faktus, apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais. Pareiškėjui E. S. nedetalizavus patirtų nepatogumų, neįmanoma įvertinti neturtinę žalą lėmusių veiksnių pobūdžio ir jų poveikio subjektinėmis teisėms. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007 m. lapkričio 6 d. nutartyje išaiškino, jog rūpesčiai ginant savo teises yra neišvengiama būtinybė. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y., pareiškėjui E. S.. Vien tik pareiškėjo paaiškinimai apie patirtą neturtinę žalą, nurodymas, jog jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą yra nepakankami priimti sprendimą dėl tokios žalos atlyginimo. Pareiškėjo E. S. argumentai dėl 2 000 Eur neturtinės žalos nepakankami neturtinės žalos faktui nustatyti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

II.

8.       Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. birželio 4 d. sprendimu pareiškėjo E. S. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių RAAD, 1 100 Eur turtinės žalos ir 100 Eur neturtinės žalos.

9.       Teismas

10.       Teismas nurodė, kad minėtame Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarime nurodoma, kad ATPK 5113 straipsnio norma yra blanketinė, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kitame teisės akte – nagrinėjamu atveju Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4 punkte, kad pakrantės apsaugos juostose draudžiama dirbti žemę, ardyti velėnas, ganyti gyvulius, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme numatytus atvejus, ir Saugomų teritorijų įstatymo 4 dalies, kurioje išvardyti draudžiami veiksmai pakrantės apsaugos juostoje, įskaitant ir ardyti velėną, reikalavimus. Taip pat Joniškio rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 14 d. nutarime nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs (pvz. nutartys administracinėse bylose Nr. N575-6511/2010, Nr. N261-1321/2012), kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismas konstatavo, kad Šiaulių RAAD šios pareigos tinkamai neįvykdė – byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių E. S. kaltę padarius jam inkriminuojamą pažeidimą, t. y. jo veikoje nėra tyčios. Atsižvelgęs į įrodymų naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai bei, esant nustatytoms abejonėms, teismas sprendė, kad byloje nėra neginčytinų ir objektyvių įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad E. S. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 5113 straipsnio 3 dalyje.

11.       Teismas pažymėjo, kad ATPK 284 straipsnio 1 dalies bei 286 straipsnio 2 dalies nuostatų turinys, jį vertinant kartu su ATPK 248 ir 257 straipsniais, reikalaujančiais visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei tinkamai įvertinti surinktus įrodymus, leidžia daryti išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas privalo išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.

12.       Atsakovo atstovo atsiliepime nurodyta, kad pažeidimas užfiksuotas Patikrinimo akte. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-151-744/2017 nurodoma, kad iš atsakingų specialistų, kurie fiksavo pažeidimą, parodymų visiškai neaišku, kada ir kaip Šiaulių RAAD sužinojo apie galbūt padarytus E. S. pažeidimus, susijusius su (duomenys neskelbtini) tvenkinio pakrante, ir kada juos fiksavo. Iš agentūros specialistų ir E. S. parodymų matyti, kad Šiaulių RAAD Joniškio agentūra dar iki planinio patikrinimo E. S. ūkyje žinojo apie (duomenys neskelbtini) tvenkinio pakrantės tvarkymo darbus, tačiau kurį laiką (tikslios datos bylos tyrimo metu nustatyti nepavyko) jokių veiksmų nesiėmė. Apie (duomenys neskelbtini) tvenkinio pakrantėje galbūt padarytus pažeidimus be nurodytos pažeidimų padarymo datos nurodyta 2015 m. gruodžio 30 d. patikrinimo akte Nr. 157, o Šiaulių RAAD 2016 m. lapkričio 18 d. nutarime Nr. AM-SIAN-77982756-16 nurodyta, kad E. S. išvalė dalį (duomenys neskelbtini) tvenkinio pakrantės ir suardė velėną 2015 m. lapkričio 10 d. Tai paneigia administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. S. inkriminuoto trunkamojo pažeidimo pobūdį. Minėtoje Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartyje konstatuota, kad objektyvių duomenų, jog galimi pažeidimai tvarkant (duomenys neskelbtini) tvenkinio pakrantę padaryti vėliau, nei 2015 m. lapkričio 10 d., byloje nėra, todėl apylinkės teismas šiuo atveju pagrįstai, atsižvelgęs į nekaltumo prezumpcijos principą, visus neaiškumus aiškino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

13.       Teismas sprendė, kad Joniškio rajono apylinkės teismui nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą, nes byloje nėra nuginčytinų ir objektyvių įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad E. S. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 5113 straipsnio 3 dalyje, bei Šiaulių apygardos teismui nutarus palikti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarimą nepakeistą ir Šiaulių RAAD apeliacinio skundo netenkinti, yra pagrindas konstatuoti, kad Šiaulių RAAD pareigūnai, surašydami 2016 m. lapkričio 10 d. protokolą Nr. AM-SIAP-77255532-16 ir priimdami 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. AM-SIAN-77982756-16 nesilaikė ATPK 248, 257, 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, taip pat pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl to nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, pareiškėjo atžvilgiu priėmė neteisėtą sprendimą skirti administracinę nuobaudą.

14.       Teismas pažymėjo, kad neteisėtas pareiškėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn, konstatuotas Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarimu ir įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-151-744/2017, tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams. T. y. pareigūnams neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų, pareiškėjas patyrė turtinę žalą, kadangi dėl administracinės nuobaudos panaikinimo turėjo kreiptis į teismą, tai lėmė neišvengiamas išlaidas advokato pagalbai.

15.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas advokato Ž. R. kontorai 2018 m. sausio 18 d. sumokėjo 1 100 Eur (pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 867291, sąskaita už teisinę pagalbą Nr. 2/2017) už skundo parengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose administracinio teisės pažeidimo byloje, kuri buvo užbaigta Šiaulių apygardos teismo nutartimi. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-1-874/2017 medžiagos matyti, kad advokatas Ž. R. Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. posėdyje pareiškėją atstovavo 5 val. 3 min. Todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 ir 9 punktu, už šias paslaugas galėtų būti priteistina iki 396,65 Eur (793,3 Eur (2016 m. 3-ojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 5 (valandų skaičius). Advokatas Ž. R. Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. posėdyje pareiškėją atstovavo 2 val. 3 min. Už šias paslaugas galėtų būti priteistina iki 158,66 Eur (793,3 Eur (2016 m. 3-ojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 2 (valandų skaičius). Advokatas Ž. R. Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. posėdyje pareiškėją atstovavo 1 val. 50 min. (ATP byla Nr. II-1-874/2017 b. l. 137-140). Už šias paslaugas galėtų būti priteistina iki 164,56 Eur (822,8 Eur (2016 m. 4-ojo ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 2 (valandų skaičius). Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2 punktą (koeficientas už skundo parengimą 2,5), į 2016 m. 2-ojo ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) 771,9 Eur, darytina išvada, kad už 2016 m. gruodžio 5 d. skundo parengimą galėtų būti priteistina iki 1 929,75 Eur. Todėl teismas sprendė, kad prašoma 1 100 Eur suma už skundo parengimą ir pareiškėjo atstovavimą teismo posėdžiuose administracinio teisės pažeidimo byloje neviršija pagal Rekomendacijas numatytos maksimalios sumos.

16.       Teismas darė išvadą, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas veikė priešingai teisei, todėl nėra pagrindo perkelti dalį kaltės jam bei tokiu būdu mažinti žalos dydį. Atsižvelgęs į patirtų išlaidų pagrįstumą ir konstatavęs, kad tarp šios pareiškėjo patirtos turtinės žalos ir valstybės institucijų neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, teismas priteisė visą pareiškėjo patirtos turtinės žalos (išlaidų advokato pagalbai) 1 100 Eur sumą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių RAAD.

17.       Teismas pažymėjo, kad byloje faktai, jog pareiškėjas buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, privalėjo kreiptis teisinės pagalbos, dalyvavo teismo posėdžiuose, kur turėjo įrodinėti savo pozicijos teisingumą, yra nustatyti ir įrodyti. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas Ž. R. nurodė, kad pareiškėjas „išgyvena“, jaučia įtampą, moralinę skriaudą. Aplinkybės, kad administracinės nuobaudos paskyrimas sukelia neigiamas emocijas, stresą, išgyvenimus, o nuobaudos nuginčijimo procesas sukelia papildomas laiko sąnaudas ir nepatogumus, papildomo įrodinėjimo nereikalauja. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taikytinus neturtinės žalos vertinimo kriterijus tokio pobūdžio bylose, nustatytas faktines aplinkybes šioje administracinėje byloje ir administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjo ir pareiškėjo atstovo paaiškinimus dėl pareiškėjo patirtos skriaudos, emocinės būsenos, nuobaudos nuginčijimo proceso sukeltų papildomų nepatogumų, teismas reikalavimą dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkino iš dalies ir pareiškėjui priteisė 100 Eur neturtinės žalos iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių RAAD.

18.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nepateikta rašytinių įrodymų, pavirtinančių bylinėjimosi išlaidas šioje administracinėje byloje, pareiškėjo prašymo dėl patirtų išlaidų nenagrinėjo.

III.

19.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių RAAD, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

20.       Atsakovas laikosi pozicijos, kad šiuo atveju, pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikytinos BPK nuostatos. BPK 106 straipsnio 1 dalies norma yra specialioji BPK 105 straipsnio 5 dalies normos atžvilgiu, todėl nagrinėjamu atveju tokių proceso dalyvio (šiuo atveju – išteisintojo) turėtų išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) gynėjo advokato, atlyginimas (apmokėjimas) iš valstybės lėšų nepriteistinas. Tokias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, kaip tai numatyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teises ir teisėtus interesus baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-222/2016). Nors administracinio nusižengimo bylos teisena pareiškėjo E. S. atžvilgiu yra nutraukta, tačiau, vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti turi apmokėti pats pareiškėjas E. S.. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BPK nuostatų ir nepagrįstai priteisė visas patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (1 100 Eur).  

21.       Atsakovo nuomone, turtinė žala šiuo atveju gali būti priteista tik tuo atveju, jei būtų konstatuoti neteisėti pareigūnų veiksmai. Tačiau byloje nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad pareigūnai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, priešingai, pareigūnai veikė tiek, kiek jiems leido teisės aktai, neviršydami jiems įstatymais suteiktų įgaliojimų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 8, 9, 15 punktais, pareigūnai, surašydami E. S. protokolą, priimdami nutarimą bei apskritai aiškindamiesi pažeidimo padarymo aplinkybės veikė visiškai teisėtai, jiems suteiktų įgaliojimų neviršijo. Administracinė byla buvo nutraukta neišnagrinėjus jos iš esmės (dėl senaties). Pareigūnai, priimdami nutarimus, aiškindamiesi galbūt padaryto pažeidimo aplinkybes, rašydami protokolą faktinius duomenis vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, ir tai, kad tuos pačius faktinius duomenis kitaip vertino teismas, savaime pareigūnų veiksmų nedaro neteisėtais. Pareigūnai, tyrę bylą, ją nagrinėję, turėjo teisę surašyti protokolą ir priimti nutarimą. Atsakovas palyginimui pateikia pavyzdį, kuomet žemesnės instancijos teismo sprendimą panaikina aukštesnės instancijos teismas. Nesant pareigūnų veiksmuose neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo ir turtinei žalai priteisti.

22.       Atsakovas teigia, kad pareiškėjas nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė jo patirti nepatogumai, nepateikė įrodymų, patvirtinančių minėtus faktus, apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais. Pareiškėjui E. S. nedetalizavus patirtų nepatogumų, neįmanoma įvertinti tokių neturtinę žalą lėmusių veiksnių pobūdžio ir jų poveikio subjektinėmis teisėms. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas, o kreipimasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo yra normalus kiekvienoje demokratinėje valstybėje teisių gynimo būdas. Vien tik pareiškėjo E. S. paaiškinimai apie patirtą neturtinę žalą, nurodymas, jog jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą yra nepakankami priimti sprendimą dėl tokios žalos atlyginimo. Šiaulių RAAD pareigūnai veikė teisėtai, neviršijo jiems suteiktų įgaliojimų. Tai, kad sprendimų priėmimas užtruko, nėra pareigūnų kaltė, taip atsitiko dėl kitų institucijų atsirašinėjimo ir nenoro vykdyti Šiaulių RAAD pagrįstus prašymus (dėl žalos paskaičiavimo). Nesant neteisėtų pareigūnų veiksmų, nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimui.

23.       Pareiškėjas E. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24.       Pareiškėjo nuomone, Šiaulių RAAD pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, kadangi nepagrįstai, nekompetentingai surašė administracinio pažeidimo protokolą bei priėmė nutarimą dėl nuobaudos pareiškėjui skyrimo nesant tam jokio pagrindo (pažeidimo sudėties). Įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu šios aplinkybės buvo nustatytos, Šiaulių RAAD priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje panaikintas, ir šie faktai turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje dėl žalos priteisimo. Pareiškėjo nuomone, atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi BPK normomis, reglamentuojančiomis proceso išlaidų atlyginimo klausimus. Pareiškėjas teigia, kad savo reikalavimą atlyginti žalą kildino iš Šiaulių RAAD neteisėtų veiksmų, o turtinė žala pasireiškė išlaidomis, patirtomis advokato paslaugoms apmokėti, kurių nebūtų buvę, jei Šiaulių RAAD pareigūnai nebūtų atlikę neteisėtų veiksmų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visuma ir pagrįstai priteisė žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

25.       Ginčas byloje kilo dėl 1 100 Eur turtinės žalos – patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje, ir 2 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas E. S. kildino iš Šiaulių RAAD pareigūnų veiksmų neteisėtai jį patraukus administracinėn atsakomybėn, priteisimo. 

26.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27.       Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis papildomai jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

28.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad atstovavimo išlaidų atlyginimas administracinio teisės pažeidimo byloje asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, nėra nustatytas, nors ATPK 272 straipsnyje yra nustatyta teisė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Įgyvendindamas nustatytą teisę į gynybą, asmuo gali naudotis ir mokama atstovo paslauga, o patirtos išlaidos gynybai turi būti atlygintos vadovaujantis principu ,,pralaimėjęs moka“. Esant šioms aplinkybėms asmens išlaidos, panaudotos gynybai, pagal teisinę prigimtį yra tiesioginiai asmens nuostoliai ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, priklausomai nuo administracinio teisės pažeidimo bylos baigties, gali būti pripažinti žala, atlygintina pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1615-261/2016, 2016 m. kovo 3 d. nutartį Nr. A-631-756/2016, 2018 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5215-261/2017 ir kt.).

29.       Nagrinėjamu atveju atsakovas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde pateikia argumentus dėl ANK 666 straipsnio nuostatų, pagal kurias administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjas jam kilusią turtinę ir neturtinę žalą kildino iš Šiaulių RAAD pareigūnų veiksmų. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi paliko galioti Joniškio apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarimą, kuriuo patenkinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – pareiškėjo E. S., skundą buvo panaikintas Šiaulių RAAD specialisto 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-SIAN-77982756-16 ir administracinio teisės pažeidimo byla pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 5113 straipsnį E. S. atžvilgiu nutraukta.  Kadangi ANK įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d., o pareiškėjo administracinio pažeidimo byla buvo nagrinėjama pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK nuostatas, šiuo atveju byloje nėra pagrindo taikyti ANK nuostatų ir nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.

30.        CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

31.       CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.).

32.       CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Be to, nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Be to, turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio (ne)buvimas, būtina visapusiškai išanalizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes, įvertinti deliktinės atsakomybės apimtį, kurią sudaro pirmiau nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikšmingos aplinkybės.

33.       Šios bylos kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija akcentuoja, jog vien tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014).

34.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Šiaulių RAAD 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. AM-SIAN-77982756-16 buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 5113 straipsnio 3 dalį ir nubaustas 434 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 10 d. (duomenys neskelbtini), išvalė dalį (duomenys neskelbtini) tvenkinio pakrantės, suardė velėną, tuo pažeisdamas Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4 punktą ir Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Įsiteisėjusioje Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-151-744/2017 konstatuota, kad Šiaulių RAAD Joniškio Agentūra dar iki planinio patikrinimo E. S. ūkyje žinojo apie (duomenys neskelbtini) tvenkinio pakrantės tvarkymo darbus, tačiau kurį laiką jokių veiksmų nesiėmė, objektyvių duomenų, kad galimi pažeidimai tvarkant (duomenys neskelbtini) tvenkinio pakrantę padaryti vėliau, nei 2015 m. lapkričio 10 d., byloje nėra. Duomenų, kada tiksliai buvo suardyta valytos pakrantės velėna, kokiame plote ji buvo suardyta, administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo surinkta. ATPK 35 straipsnyje numatytas terminas administracinei nuobaudai skirti pasibaigė 2016 m. lapkričio 10 d., o terminas administracinei nuobaudai skirti Šiaulių RAAD buvo tęsiamas nepagrįstai. Todėl Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad Joniškio rajono apylinkės teismas pagrįstai panaikino pareiškėjo atžvilgiu priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

35.       Teismų praktikoje aplinkybė, kai pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą (nutarimą), neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, traktuojama kaip įstatyme nustatytų įpareigojimų nevykdymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-552/2016, 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-247-552/2016, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017, 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-756/2018 ir kt.).

36.       Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad Šiaulių RAAD pareigūnai šiuo atveju neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal ATPK normas, t. y. atliko neteisėtus veiksmus valstybės civilinės atsakomybės vertinimo prasme. Neteisėtas nubaudimas konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutarimu). Tokios aplinkybės tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams, t. y. pareigūnams neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų, pareiškėjas patyrė turtinę žalą.

37.       Konstatavus, kad Šiaulių RAAD pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, konstatuotina ir tai, jog šioje byloje buvo pagrindas spręsti ir dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nagrinėjamu atveju dėl nepagrįsto nubaudimo patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises (nuginčyti Šiaulių RAAD 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimą), turėjo inicijuoti teisminį procesą, o tai taip pat pareiškėjui sukėlė papildomus išgyvenimus ir nepatogumus. Pareiškėjas to nebūtų patyręs, jei dėl Šiaulių RAAD pareigūnų neteisėtų veiksmų administracinio teisės pažeidimo byloje nebūtų nepagrįstai nubaustas bauda. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme ir tenkino pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteista pinigų suma pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti yra adekvati ir protingo dydžio.

38.       Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas detaliai ir visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą, nenukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose, o atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo išvadų nepagrįstomis. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, apeliacinį skundą atmesti. 

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                Laimutis Alechnavičius

                        Artūras Drigotas

                        Dalia Višinskienė