Civilinė byla Nr. e2A-882-790/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01195-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.10.5.1 

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Neringos Švedienės ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės  uždarosios akcinės bendrovės „NEG Recycling“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEG Recycling“ ieškinį atsakovėms AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamam filialo Lietuvoje, uždarajai akcinei bendrovei Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centrui dėl negautų pajamų, nuostolių atlyginimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro priešieškinį dėl restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Marijampolės savivaldybė, Vilkaviškio rajono savivaldybė, Šakių rajono savivaldybė, Kazlų Rūdos savivaldybė, Kalvarijos savivaldybė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „NEG Recycling“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti atsakovės UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro (toliau – ir MAATC) 2018 m. kovo 13 d. atliktą vienašalį 2013 m. spalio 9 d. Marijampolės regiono komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo įrenginių projektavimo, statybos ir eksploatacijos sutarties Nr. 2013/4-41 (toliau – Sutartis) nutraukimą neteisėtu bei negaliojančiu ir atkurti Sutarties galiojimą; 2) įpareigoti MAATC vykdyti Sutartį ir atsiimti (išvežti) iš Mechaninio biologinio apdorojimo (toliau – MBA) įrenginių teritorijos atliekų rūšiavimo metu atskirtas (atskiriamas) degiąsias atliekas; 3) pakeisti Sutarties priedu esančių Pirkimo dokumentų III Skyriaus „Techninės specifikacijos ir užsakovo reikalavimai“ 1 skirsnio „Bendrosios techninės specifikacijos“ 3.3.1 ir 3.3.2 punktuose esančias lenteles; 4) pripažinti MAATC 2017 m. birželio 26 d. rašte, 2017 m. birželio 29 d. pretenzijoje ir 2017 m. rugsėjo 28 d. pretenzijoje pateiktą reikalavimą išmokėti laidavimo draudimo išmoką nepagrįstu ir nevykdytinu bei uždrausti AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamai filialo Lietuvoje, vykdyti minėtame MAATC rašte bei pretenzijose pateiktą reikalavimą išmokėti laidavimo draudimo išmoką. Atsakovė MAATC pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iš UAB „NEG Recycling“ priteisti 41 692,53 Eur baudą.

2.       Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 27 d. sprendimu atmetė ieškovės UAB „NEG Recycling“ ieškinio reikalavimus, patenkino atsakovės MAATC priešieškinį: priteisė atsakovei iš ieškovės 41 692,52 Eur baudą už netinkamą Sutarties vykdymą.

3.       Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 13 d. sprendimu panaikino Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti atsakovės MAATC 2018 m. kovo 13 d. atliktą vienašalį Sutarties nutraukimą neteisėtu, ir priėmė naują sprendimą – tenkino ieškovės ieškinį dėl šio reikalavimo ir pripažino MAATC 2018 m. kovo 13 d. atliktą vienašalį Sutarties nutraukimą neteisėtu; pakeitė Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas pakeisti Sutarties sąlygas, ir priėmė sprendimą netenkinti reikalavimo pakeisti Sutarties sąlygas, Sutartį nutraukti teismo sprendimu, sutarties nutraukimo datą nustatant 2018 m. kovo 13 d., klausimą dėl Sutarties nutraukimo sąlygų perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai atkurti Sutarties galiojimą, įpareigoti atsakovę MAATC vykdyti Sutartį, pripažinti atsakovės reikalavimus išmokėti laidavimo draudimo išmokas nepagrįstais ir uždrausti AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamai filialo Lietuvoje, vykdyti reikalavimą išmokėti laidavimo draudimo išmoką; panaikino Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas atsakovės MAATC priešieškinis, ir priėmė naują sprendimą – atmetė atsakovės priešieškinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimą.

4.       Kauno apygardos teismui iš naujo nagrinėjant klausimą dėl Sutarties nutraukimo sąlygų, ieškovė, 2022 m. vasario 7 d. pareiškimu galutinai patikslinusi reikalavimus, prašė taikyti atsakovei civilinę atsakomybę ir ieškovės naudai priteisti 2 016 359,63 Eur negautų pajamų atlyginimą, į kurį įskaitoma 144 810 Eur bauda; 117 476,24 Eur kitų nuostolių atlyginimą; tuo atveju, jei nebūtų patenkintas pirmasis reikalavimas dėl negautų pajamų atlyginimo, iš atsakovės priteisti 323 040,06 Eur tiesioginių nuostolių, į kuriuos įskaitoma 144 810 Eur bauda; priteisti iš atsakovės 61 882,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias ieškovė patyrė bylą nagrinėjant pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose; priteisti iš atsakovės valstybės naudai 94,65 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir kasacinės instancijos teismuose; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.       Ieškovė nurodė, kad pagal Sutartį suprojektavusi ir pastačiusi MBA įrenginius, ji turėjo šiuos įrenginius eksploatuoti 10 metų laikotarpį iki 2026 m. kovo 31 d. Vis dėlto po Sutarties sudarymo pasikeitė faktinės aplinkybės, lėmusios, kad Sutartis tomis pačiomis sąlygomis nebegalėjo būti vykdoma toliau. Nepaisant to, kad aplinkybių pasikeitimas buvo nulemtas objektyvių priežasčių, atsakovė to nepripažino ir apkaltino ieškovę Sutarties pažeidimu. Atsakovei nevykdant savo pareigos iš MBA įrenginių teritorijos išvežti susikaupusias degiąsias atliekas, ieškovė 2017 m. rugsėjo 17 d. sustabdė MBA įrenginių eksploatavimą dėl rizikos prarasti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (toliau – TIPK leidimas). Atsakovė tai laikė dar vienu Sutarties pažeidimu ir 2018 m. kovo 13 d. Sutartį vienašališkai nutraukė.

6.       Ieškovė pažymėjo, kad, išnagrinėję bylą iš esmės, aukštesnės instancijos teismai konstatavo, jog ieškovė Sutarties nepažeidė, o atsakovė neturėjo teisės vienašališkai nutraukti Sutarties. Tačiau bylą nagrinėję teismai nutraukė Sutartį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.204 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu dėl to, kad Sutarties nebebuvo galima vykdyti tomis pačiomis sąlygomis, o Sutartis ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) normos nenumatė galimybės Sutartį pakeisti. Sutartį nutraukus, Sutarties nutraukimo teisinių pasekmių klausimas buvo grąžintas nagrinėti Kauno apygardos teismui.

7.       Ieškovės vertinimu, aukštesnės instancijos teismams galutinai pripažinus, kad atsakovės atliktas vienašalis Sutarties nutraukimas yra neteisėtas, ieškovei turėtų būti priteista Sutartyje numatyta bauda. Sutarties 14.6 papunktis numato, kad užsakovei MAATC vienašališkai neteisėtai nutraukus Sutartį, ieškovė turi teisę reikalauti, jog jai būtų sumokėta 500 000 Lt (144 810 Eur) bauda. Abi Sutarties 14.6 papunktyje nustatytos sąlygos baudos priteisimui šiuo atveju egzistuoja: a) atsakovė vienašališkai nutraukė Sutartį; b) atsakovės atliktas vienašalis Sutarties nutraukimas buvo pripažintas neteisėtu. Atitinkamai, ieškovei turėtų būti priteista 144 810 Eur bauda.

8.       Ieškovės teigimu, ji taip pat turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Nors Sutartis buvo nutraukta CK 6.204 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, tai nepanaikina ieškovės teisės reikalauti nuostolių atlyginimo, įrodinėjant atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovė atliko neteisėtus ir žalą sukėlusius veiksmus: 1) bylą nagrinėję teismai pripažino, kad MBA įrenginių eksploatavimas 2017 m. rugsėjo 27 d.–2018 m. kovo 13 d. laikotarpiu buvo sustabdytas dėl atsakovės nevykdytos priešpriešinės pareigos išvežti iš MBA įrenginių teritorijos degiąsias atliekas; 2) Sutartis teismo tvarka buvo nutraukta, pirmiausia, dėl to, kad tokios galimybės nenumatė pati Sutartis. Tiek viešojo pirkimo dokumentus, tiek ir Sutarties projektą rengė atsakovė. Aplinkybė, kad atsakovė nenumatė, jog nuo Sutarties sudarymo 2013 m. iki MBA įrenginių eksploatavimo pabaigos 2026 m. gali pasikeisti faktinės aplinkybės, yra atsakovės pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, lėmęs, kad Sutartis nebegalėjo būti vykdoma toliau; 3) atsakovė nesiekė išsaugoti Sutarties, tačiau faktinių aplinkybių pasikeitimo pasekmes bandė perkelti ieškovei, įrodinėdama Sutarties pažeidimą. Toks atsakovės elgesys lėmė, kad nuo 2018 m. kovo 13 d. (o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) ieškovė neteko teisės eksploatuoti MBA įrenginius ir gauti pelną. Atsakovė MBA įrenginius tebeeksploatuoja iki šiol, nors tokios teisės neturėjo (neturi ir dabar) pagal projekto finansavimui skirtus dokumentus.

9.       Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė žalą: 1) dalyvaudama viešajame pirkime ir sudarydama Sutartį, ieškovė turėjo teisėtą lūkestį eksploatuoti MBA įrenginius iki 2026 m. kovo 31 d., tačiau tokią teisę prarado dar 2018 m. kovo 13 d. Todėl ieškovės naudai turėtų būti priteistos jos negautos pajamos, kurias ieškovė būtų gavusi, jei nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų; 2) dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė ir kitų išlaidų – išlaidų teisininkams, prarado galimybę naudotis ieškovei priklausančiais pinigais; 3) sustabdžius MBA įrenginius, o vėliau nutraukus Sutartį, ieškovė vis tiek turėjo išlaidų, pvz., nepaisant MBA įrenginių sustabdymo, ieškovė turėjo mokėti darbuotojams darbo užmokestį, tačiau nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. ieškovė iš atsakovės negavo jokio atlygio, kuris šias išlaidas padengtų.

10.       Tuo atveju, jei teismas atsisakytų ieškovei priteisti jos negautas pajamas, ieškovės vertinimu, jos naudai turėtų būti priteisti tiesioginiai nuostoliai. Tarp ieškovės patirtos žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys: 1) jei atsakovė būtų vykdžiusi savo pareigą išvežti iš MBA įrenginių teritorijos degiąsias atliekas, ieškovė nebūtų turėjusi sustabdyti MBA įrenginių eksploatavimo, todėl tuo laikotarpiu ieškovė būtų ir toliau gavusi pajamas iš MBA įrenginių eksploatavimo, kurios būtų tiek padengusios sąnaudas, tiek ir leidusios gauti pelną; 2) jei atsakovė būtų apdairi ir rūpestinga, ji būtų parengusi tokias pirkimo sąlygas ir Sutarties projektą, kurie būtų sudarę galimybę Sutarties sudarymo ar vykdymo laikotarpiu įvertinti galinčius atsirasti pokyčius atliekų tvarkymo srityje; 3) jei atsakovė būtų paisiusi sutarčių vykdymo principų, bendradarbiavusi su ieškove, ieškovei nebūtų reikėję patirti išlaidų teisinėms paslaugoms, kurios priskirtinos prie išlaidų, skirtų sumažinti padarytos žalos mastą (CK 6.249 straipsnio 4 dalis). Be to, jeigu atsakovė nebūtų skubotai pareiškusi ieškinio draudikui, ieškovė būtų galėjusi atgauti draudikui sumokėtą užstatą iš karto, o ne po to, kai atsakovė atsisakė pareikšto ieškinio 2020 m.

11.       Atsakovė MAATC padavė priešieškinį, kuriuo prašė taikyti vienašalę restituciją ir priteisti iš ieškovės 2 672 Eur už SCADA sistemos 2 valdymo programos raktus Movicon 11.6 Runtime-1024 IO Bytes LITE (toliau – Valdymo raktai), priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad perėmus iš ieškovės MBA įrengimus buvo pastebėta, jog jie nėra pilnos komplektacijos, t. y. nėra Valdymo raktų, todėl atsakovė buvo priversta užsakyti ir įsigyti Valdymo raktus, kurių kaina su transportavimu yra 2 672 Eur. Valdymo raktų grąžinimas natūra yra nepriimtinas atsakovei (ji jau yra patyrusi išlaidas įsigyjant naujus Valdymo raktus), todėl turi būti atlyginama jų vertė pinigais (CK 6.222 straipsnio 1 dalis).

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12.       Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 80 000 Eur baudą (netesybas) ir 7 307,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovės priešieškinį atmetė.

13.       Teismas nustatė, kad ieškovės teisė reikalauti iš atsakovės netesybų priteisimo atsirado įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimui. Ieškovė ieškinį dėl savo pažeistų teisių gynimo teismui pateikė tik 2021 m. vasario 2 d. ir praleido sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą tokiam ieškiniui pateikti (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Tačiau teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog ji per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį siekė ginti savo pažeistas teises ir, elgdamasi sąžiningai, reikalavimą dėl baudos priteisimo pateikė tik tada, kai 2020 m. spalio 14 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutinai konstatavo, jog atsakovės vienašališkas sutarties nutraukimas yra neteisėtas, pripažintinos svarbiomis, kurios yra pagrindas praleistam sutrumpintam ieškinio senaties terminui atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

14.       Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendime ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartyje nurodytus motyvus, sprendė, kad neegzistavo nė vieno iš atsakovės nurodytų pagrindų, suteikiančių jai teisę vienašališkai nutraukti Sutartį. Teismas nurodė, kad ieškovė įgijo reikalavimo teisę prašyti iš atsakovės priteisti Sutartimi sutartą 144 810 Eur baudą (netesybas), tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl netesybų mažinimo, akcentavo, jog prašomos priteisti 144 810 Eur dydžio netesybos yra baudinė sankcija, todėl yra neproporcingai didelės. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų apie realiai patirtus nuostolius, tiesiogiai susietus su Sutarties nutraukimu, todėl, atsižvelgęs į kompensuojamąjį netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos pobūdį, šalių elgesį tiek Sutarties vykdymo, tiek ir po jos nutraukimo, sprendė, kad ieškovės apskaičiuotų netesybų dydis (144 810 Eur) mažintinas iki 80 000 Eur.

15.       Teismas pažymėjo, kad Sutartis buvo nutraukta Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimu pagal CK 6.204 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Sutarties nutraukimo sąlygų klausimą, turėjo užtikrinti galimybę patikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką, kiek tai susiję su restitucijos taikymu, suteikti teisę šalims pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus, ir klausimą dėl Sutarties nutraukimo sąlygų perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nagrinėjant bylą iš naujo ieškovė, patikslinusi ieškinį, Sutarties restitucijos išsprendimo dalyje, prašė priteisti netesybas pagal Sutarties 14.6 papunkčio sąlygą. Kadangi teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, priteisė ieškovei netesybas, tokiu būdu buvo išspręstas Sutarties nutraukimo sąlygų restitucijos klausimas. Teismo vertinimu, atsakovės neteisėtų veiksmų, kai sutartis nutraukiama ne dėl sutarties šalių padarytų pažeidimų, o dėl kitų priežasčių, t. y. Sutartį nutraukiant teismo sprendimu pagal CK 6.204 straipsnio 3 dalies 1 punktą, negali būti konstatuota. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo taikyti civilinės atsakomybės atsakovės atžvilgiu, todėl ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo teismas atmetė.

16.       Teismas sprendė, kad byloje nebuvo pateikta duomenų, jog atsakovei perėmus iš ieškovės MBA įrenginius buvo aptikta jų nepilna komplektacija. Teismas vertino, kad neįrodžius tokio fakto nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimą dėl restitucijos taikymo ir priteisti atsakovės prašomas išlaidas dėl nepateiktų daiktų.

III.       Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

17.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „NEG Recycling“ prašo panaikinti 2022 m. gegužės 17 d. Kauno apygardos teismo sprendimo dalį, kuria teismas atsisakė tenkinti ieškovės patikslintus ieškinio reikalavimus bei priimti naują sprendimą – tenkinti šiuos reikalavimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovei priteistinos baudos dydį. Priešingai nei nusprendė teismas, ieškovės prašomos priteisti netesybos nėra neprotingai didelės. Teismas nevertino aplinkybių, kad ieškovės prašomų priteisti tiesioginių nuostolių suma yra beveik 3 kartus didesnė (323 040,06 Eur) nei prašomos priteisti netesybos (144 810 Eur), o ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (2 016 040,06 Eur) – beveik 14 kartų didesnis. Ieškovės vertinimu, 144 810 Eur bauda, kai bendra MBA įrenginių projektavimo ir statybos kaina yra daugiau nei 11 mln. Eur ir kai ieškovė tikėjosi MBA įrenginius eksploatuoti bent 10 metų ir iš to gauti beveik 9 mln. Eur pajamų, negali būti laikoma kaip neatitinkanti sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principų. Be to, ieškovė pateikė teismui visus įrodymus, pagrindžiančius ieškovės negautas pajamas tiek laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. kovo 13 d., tiek po 2018 m. kovo 13 d., kai ieškovė MBA įrenginių nebeeksploatavo, tiek ieškovės patirtus tiesioginius nuostolius minėtais laikotarpiais, taip pat kitas išlaidas, nepatenkančias į įprastines ieškovės veiklos sąnaudas. Teismas, sumažindamas priteistinų netesybų dydį, nevertino tarp šalių susiklosčiusios situacijos, atsakovės elgesio, iš esmės nepateikė motyvų ar paaiškinimų, nulėmusių išvadą dėl netesybų mažinimo. Nėra aišku, kuo vadovaudamasis teismas sprendė, kad 80 000 Eur netesybų suma atitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus.

17.2.                      Priešingai nei sprendė teismas, ieškovė turi teisę į nuostolių atlyginimą. Bylą nagrinėję aukštesnės instancijos teismai Sutartį nutraukė teismo sprendimu, vadovaudamiesi CK 6.204 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, todėl šioje byloje toliau buvo sprendžiamas Sutarties nutraukimo teisinių pasekmių klausimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atsakovas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, kai sutartis teismo nutraukta CK 6.204 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu ieškovų prašymu. Nepaisant to, kad Sutarties nutraukimo sąlygų klausimas, pasak teismų, daugiausia (tačiau ne tik) sietinas su restitucijos taikymu, tai savaime nereiškia, kad restitucijos taikymas yra vienintelė pasekmė ir kad taikant restituciją yra panaikinama ieškovės galimybė reikalauti nuostolių atlyginimo, jei egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Vien tik restitucija šiuo atveju neapgintų nukentėjusios šalies – ieškovės – teisių ir interesų. Byloje sprendžiamas ieškovės interesų apgynimo klausimas, o tai suteikia ieškovei teisę prašyti ir kitų gynybos būdų, būdingų sprendžiant dėl Sutarties nutraukimo teisinių pasekmių taikymo. Restitucija ir nuostolių atlyginimas yra du vienas kitam neprieštaraujantys (o veikiau papildantys) pažeistų teisių gynybos būdai, kurių taikymas kartu yra leidžiamas ir pateisinamas.

17.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų. Dėl tyčinių atsakovės veiksmų buvo sustabdytas MBA įrenginių eksploatavimas. Ieškovė sustabdė mišrių komunalinių atliekų priėmimą į MBA įrenginius, nes atsakovės neveikimas lėmė, kad Sutartis negalėjo būti toliau vykdoma, atsakovė nebendradarbiavo su ieškove, reiškė nepagrįstus kaltinimus ieškovės atžvilgiu. MBA įrenginių teritorijoje kaupėsi vis daugiau degiųjų atliekų, o ieškovei išduotas TIPK leidimas numatė maksimalų MBA įrenginių teritorijoje galintį būti degiųjų atliekų kiekį. Nepaisant šios aplinkybės, atsakovė jokių veiksmų degiųjų atliekų išvežimui nesiėmė ir net neketino imtis. Dėl to ieškovei neliko kitos išeities kaip tik pasinaudoti CK 6.58 straipsnio 1 dalyje numatyta savigynos teise – sustabdyti mišrių komunalinių atliekų priėmimą į MBA įrenginius, taip siekiant išsaugoti ieškovei išduotą TIPK leidimą. Atsakovė pasinaudojo MBA įrenginių sustabdymu kaip pretekstu nutraukti Sutartį, nors įrenginiai sustabdyti dėl pačios atsakovės kaltės. Tiek Lietuvos apeliacinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad atsakovė neturėjo teisės šiuo pagrindu nutraukti Sutarties. Dėl MBA įrenginių sustabdymo ieškovė negavo planuotų pajamų. Nustačius, kad MBA įrenginiai laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. kovo 13 d. buvo sustabdyti dėl MAATC kaltės, egzistuoja prielaidos atsakovės civilinei atsakomybei kilti.

17.4.                      Pirkimo sąlygų rengimo metu atsakovė elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai, o tai lėmė, kad Sutarties nebuvo galima pakeisti ir ji buvo nutraukta teismo sprendimu. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė taip pat netinkamu pirkimo sąlygų ir Sutarties projekto parengimu. Dėl to, kad atsakovės paskelbtose pirkimo sąlygose neatsižvelgta į galimus pokyčius atliekų tvarkymo srityje, nulėmė, jog situacijai atliekų tvarkymo sektoriuje pasikeitus, Sutartis tomis pačiomis sąlygomis nebegalėjo būti vykdoma, o taip pat negalėjo būti pakeista. Be to, atsakovė nedėjo jokių pastangų Sutarčiai išsaugoti, o priešingai – dėjo maksimalias pastangas, kad Sutartis būtų nutraukta ir pačiai atsakovei pereitų MBA įrenginių eksploatavimas ir visa nauda. Atsakovė Lietuvos Aukščiausiam Teismui teikiamuose rašytiniuose paaiškinimuose pripažino, kad galimus atliekų morfologijos pokyčius galėjo numatyti, tačiau pirkimo sąlygas parengė taip, kad tiek tiekėjai, tiek pati atsakovė neturėjo jokios teisės vertinti ir atsižvelgti į bet kokius numanomus pokyčius. Po Sutarties sudarymo mišrių komunalinių atliekų srautai pasikeitė, todėl dėl nuo ieškovės nepriklausančių objektyvių priežasčių ieškovei tapo neįmanoma iš atkeliaujančio bendro komunalinių atliekų kiekio atskirti 10 proc. antrinių žaliavų. Nepaisant aplinkybės, kad mišrių komunalinių atliekų pristatymas į MBA įrenginius buvo atsakovės pareiga, ji (atsakovė) pranešė vienašališkai nutraukianti Sutartį, teigdama, jog ieškovė nevykdo sutartinio įsipareigojimo iš mišrių komunalinių atliekų atskirti 10 proc. antrinių žaliavų. Tokiu elgesiu atsakovė atliko neteisėtus veiksmus civilinės atsakomybės prasme.

17.5.                      Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė nuostolių. Ieškovė turi teisę į negautų pajamų atlyginimą, nes turėjo pagrįstą lūkestį eksploatuoti MBA įrenginius ir gauti su tuo susijusias pajamas iki Sutartyje numatyto termino pabaigos, t. y. 2026 m. kovo 31 d. Pagal tokį lūkestį ieškovė teikė pasiūlymą viešajame pirkime, siūlydama paslaugų kainą. Ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė atlygintų ieškovės negautas pajamas, ypač atsižvelgiant į tai, kad pati atsakovė perėmė MBA įrenginių eksploatavimą ir iki šiol eksploatuoja MBA įrenginius bei visą su tuo susijusią naudą gauna pati. Ieškovės negautas grynasis pelnas per laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2026 m. kovo 31 d. sudaro 108 883,42 Eur (už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. kovo 13 d.) ir 1 907 476,21 Eur (už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2026 m. kovo 31 d.). Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės negautos pajamos po Sutarties nutraukimo negali būti atlygintos, teismas turėjo spręsti klausimą dėl ieškovės negautų pajamų atlyginimo laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. kovo 13 d., kuomet Sutartis dar nebuvo nutraukta. Be to, įvertinęs tai, kad ieškovės tiesioginiai nuostoliai mišrių komunalinių atliekų priėmimo į MBA įrenginius sustabdymo laikotarpiu viršija ieškovės šiuo laikotarpiu negautas pajamas, teismas turėjo priteisti ieškovės naudai tiesioginius nuostolius.

17.6.                      Ieškovei sustabdžius mišrių komunalinių atliekų priėmimą į MBA įrenginius ir negaunant pagal Sutartį priklausančio atlygio, ieškovė patyrė būtinuosius veiklos kaštus, kuriuos įprastai turėdavo padengti atsakovės mokamas atlyginimas pagal Sutartį už ieškovei perduotą mišrių komunalinių atliekų kiekį. Bendra ieškovės patirtų sąnaudų mišrių komunalinių atliekų priėmimo į MBA įrenginius sustabdymo laikotarpiu suma yra 174 064,99 Eur (be PVM) ir ši suma laikoma tiesioginiais ieškovės patirtais nuostoliais.

17.7.                      Ieškovė patyrė 148 975,07 Eur sąnaudų atsakovei neteisėtai nutraukus Sutartį 2018 m. kovo 13 d., kurių negalėjo išvengti. Ieškovė turėjo mokėti darbuotojams darbo užmokestį, o galiausiai nutraukus su jais darbo sutartis – išeitines kompensacijas. Darbo užmokesčio ir su juo susijusių mokesčių dydis laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. sudarė 121 434,78 Eur. Ieškovė toliau turėjo mokėti palūkanas už garantiją UAB „Versina“, priskaičiuotą taršos mokestį už 2018 ir 2019 m., dengti ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudas, šių išlaidų bendra suma yra lygi 27 272,53 Eur. Priešingai nei šioje byloje nusprendė pirmosios instancijos teismas, faktas, kad vėliau bylą nagrinėję teismai nutraukė Sutartį teismo sprendimu nuo tos pačios datos (2018 m. kovo 13 d.), neturi reikšmės, sprendžiant dėl šių nuostolių atlyginimo ieškovei.

17.8.                      Ieškovė patyrė papildomų, jos įprastai veiklai nebūdingų, išlaidų. Ieškovė buvo priversta gintis nuo neteisėtų atsakovės veiksmų, dėl to ieškovė turėjo samdytis teisinius patarėjus bei patirti kitas su teisine gynyba susijusias išlaidas. Net jei konkrečioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ir yra išsprendžiamas remiantis proceso teisės taisyklėmis, tai nereiškia, kad tokio pobūdžio nuostolius patyrusio asmens žala yra visiškai kompensuota ir jis nebegali reikalauti to, kas nebuvo padengta teismo sprendimu. Ieškovei patyrus išlaidų advokato pagalbai, antstolių paslaugoms, kurios nebuvo atlygintos, ieškovė turi teisę reikalauti, kad šios išlaidos būtų pripažintos ieškovės nuostoliais ir atsakovė būtų įpareigota jas atlyginti pagal civilinės atsakomybės taisykles. Iš viso ieškovė tam, kad ikiteisminėse stadijose ir teisminėse stadijose apsigintų nuo neteisėtų atsakovės veiksmų, patyrė 86 299,13 Eur (be PVM) bylinėjimosi išlaidų, iš kurių buvo priteista 5 131,89 Eur suma (iš kurios 856,02 Eur sudaro žyminio mokesčio išlaidos). Taigi, ieškovei dėl atsakovės kaltės su ja bylinėjantis, iki šiol nebuvo atlyginta 81 167,24 Eur (be PVM) suma.

17.9.                      Sutarties vykdymo užtikrinimui draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujama filialo Lietuvoje (toliau – BTA), išdavė laidavimo draudimo raštą. Ieškovė pervedė BTA 220 000 Eur sumą kaip užstatą, kuris turėjo būti grąžintas draudimo sutarčiai pasibaigus. Neteisėtai nutraukusi Sutartį, atsakovė nedelsiant pareikalavo BTA sumokėti jai 868 860,06 Eur laidavimo draudimo išmoką. BTA atsisakius tą padaryti, atsakovė 2018 m. balandžio 4 d. pradėjo civilinę bylą prieš BTA. Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties priėmimo atsakovė minėtoje byloje atsisakė savo ieškinio ir byla 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi buvo nutraukta, o BTA grąžino ieškovei iki tol įšaldytus 220 000 Eur tik 2020 m. gruodžio 11 d. Tai reiškia, kad nuo 2018 m. kovo 13 d., kai Sutartis nustojo galioti, iki 2020 m. gruodžio 11 d. ieškovė negalėjo naudotis jai priklausančiais 220 000 Eur, sumokėtais kaip užstatas BTA, todėl atsakovė turėtų būti įpareigota sumokėti palūkanas (6 proc.) nuo sumos, kuria ieškovė negalėjo naudotis. Ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteistas ir nuostolių, kurie nėra susiję su tiesiogine ieškovės veikla, atlyginimas (iš viso 117 476,24 Eur).

17.10.                      Nagrinėjamoje byloje egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos. Jei atsakovė būtų parengusi tokias pirkimo sąlygas, kurios būtų leidusios atsižvelgti ir įvertinti galimus atliekų srauto ir sudėties pokyčius, tai atsakovė nebūtų turėjusi net teorinės galimybės nutraukti Sutarties vienašališkai dėl tariamo ieškovės padaryto esminio Sutarties pažeidimo, ieškovei nebūtų reikėję kreiptis į teismą su prašymu pakeisti Sutartį, bylą nagrinėję teismai nebūtų konstatavę, kad Sutartis negali būti keičiama dėl to, kad tokios galimybės nenumato pati Sutartis, ir todėl Sutartis nebūtų nutraukta teismo sprendimu nuo 2018 m. kovo 13 d. Dėl atsakovės pareigos iš MBA įrenginių teritorijos išvežti degiųjų atliekų kiekį nevykdymo ieškovė buvo priversta teisėtai pasinaudoti savigyna ir sustabdyti mišrių komunalinių atliekų (toliau – MKA) priėmimą į MBA įrenginius. Jei Sutartis, kurios projektą parengė atsakovė, būtų numačiusi galimybę ją keisti, įvykus atliekų srauto ir sudėties pokyčiams, Sutartį būtų buvę galima pakeisti. Nepaisant to, kad Sutartis buvo nutraukta teismo sprendimu, jos nutraukimo pagrindinė priežastis yra ne ieškovės veiksmai, tačiau pačios atsakovės aplaidumas, rengiant pirkimo dokumentus ir Sutarties projektą, ir tyčiniai veiksmai, nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

17.11.                      Pirmosios instancijos teismo ieškovės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, yra nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad šioje byloje ieškovės reikalavimai buvo tenkinti tik 15 proc. Galutiniais ir neskundžiamais teismų sprendimais atsakovės byloje pareikšti reikalavimai yra atmesti visiškai, o ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti. Dėl to ieškovės naudai turėtų būti priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teisme visiškai. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimu iš ieškovės valstybės naudai buvo priteista 21,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tuo tarpu kasacinis teismas patyrė 73,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos, priešingai nei sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, turėtų būti priteistos iš atsakovės. Priteisdamas ieškovei bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1, 2 dalių nuostatų, neatsižvelgė į tarp šalių susiklosčiusią situaciją ir atsakovės elgesį.

18.       Apeliaciniame skunde atsakovė MAATC prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės priteista 80 000 Eur bauda, 7 307,92 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai ir 54,83 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei, iš šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino atnaujinimą. Byloje nėra aplinkybių, kurios būtų pripažintos svarbiomis ir sudarytų pagrindą praleistam sutrumpintam ieškinio senaties terminui atnaujinti (CK 1.13 straipsnio 2 dalis), tokių aplinkybių motyvuotai nenurodė ir teismas. Ieškovei teisė reikalauti baudos priteisimo atsirado įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo sprendimui, o ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl baudos priteisimo baigėsi 2019 m. gruodžio 15 d. Ieškovė ieškinį su reikalavimu dėl baudos priteisimo pateikė 2021 m. vasario 1 d., ieškinio senaties terminą praleidusi daugiau kaip vienerius metus, ir nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios pateisintų sutrumpinto ieškinio senaties termino praleidimą. Ieškovei, kaip juridiniam asmeniui, atstovaujamai profesionalių teisininkų, yra taikomi aukštesni nei vidutiniai rūpestingumo ir atidaus elgesio standartai. Ieškovė suprato ieškinio senaties termino instituto paskirtį, tačiau subjektyviai neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, o teismų praktikoje tokia aplinkybė nelaikoma svarbia priežastimi ieškinio senaties terminui atnaujinti.

18.2.                      Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 80 000 Eur baudą. Ieškovės reikalavimas priteisti baudą turėjo būti atmestas ne tik dėl to, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, bet ir dėl to, jog Sutartis nutraukta Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu. Juridinis faktas, nutraukęs Sutartį, yra Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, kuriam įsiteisėjus baigėsi šalių tarpusavio teises ar pareigos pagal Sutartį. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė buvo padariusi Sutarties pažeidimą, tačiau nebuvo nustatyta jos kaltė ir todėl teismas pakeitė Sutarties nutraukimo pagrindą, bet nustatė tą pačią Sutarties nutraukimo datą 2018 m. kovo 13 d. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką sutarties nutraukimas CK 6.204 straipsnio pagrindu reiškia, jog sutartis nutraukiama ne dėl sutarties šalių padarytų sutarties pažeidimų ar kitokių jų neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas šiuo išaiškinimu vadovavosi atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, tačiau nesivadovavo priteisdamas netesybas (baudą). Kadangi buvo nustatytas draudžiamas Sutarties pakeitimo atvejis ir nebuvo nustatyta nei vienos šalies nesąžiningumo ar veiksmų neproporcingumo, todėl nebuvo pagrindo taikyti sutartinę atsakomybę, taip pat ir priteisti baudą iš atsakovės. 

18.3.                      Kadangi pirmosios instancijos teismas iš atsakovės nepagrįstai priteisė baudą, iš atsakovės nepagrįstai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovė prašė priteisti 3 630 Eur išlaidas už specialisto išvados parengimą, tačiau ieškovės apmokėjimas už šią paslaugą atliktas ne specialisto išvadą surašiusiai bendrovei UAB Persense, bet UAB Persense Tax. Todėl teismas nepagrįstai į priteistinas bylinėjimosi išlaidas įtraukė 3 630 Eur už specialisto išvados parengimą.

19.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė MAATC prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      CK 6.204 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymas eliminuoja ieškovės teisę reikalauti nuotolių atlyginimo, o apeliacinės instancijos teismo nuoroda tik į restituciją nėra atsitiktinė. Sutartis buvo nutraukta teismo sprendimu, atsiradus aplinkybėms, kurios nepriklausė nuo Sutarties šalių valios ar veiksmų, o Sutarties išsaugojimas tapo negalimas. Nagrinėjamos bylos atveju priteisus kitai Sutarties šaliai negautas pajamas, Sutarties nutraukimas pagal CK 6.204 straipsnį netektų prasmės, nes būtų paneigta sutartinių prievolių vykdymo pasunkėjimo naštos padalijimo abiem sutarties šalims idėja. Be to, restitucijos taikymo klausimai tarp ginčo šalių yra išspręsti (žr. Marijampolės apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-733-329/2019; Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. eI3-1973-816/2021 ir Nr. eI3-1979-983/2021).

19.2.                      Ieškovės argumentai dėl jos teisės į nuostolių atlyginimą prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartyje nustatytoms aplinkybėms ir išaiškinimams. Kasacinis teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas pakeisti Sutartį prieštarautų VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatoms, nes nustatytas draudžiamas Sutarties pakeitimo atvejis, be to, kasacinio teismo nutartyje išdėstyti argumentai paneigia ieškovės teiginius, esą Sutarties nutraukimą lėmė tiek aplaidūs, tiek tyčiniai atsakovės veiksmai. Kasacinis teismas taip pat sprendė, kad Sutarties vykdymo sustabdymo ir vienašalio jos nutraukimo metu, šalims ginčijantis dėl kietojo atgautojo kuro kokybės ir nuosavybės priklausomybės, nebuvo akivaizdaus kurio nors iš pirmiau nurodytų instrumentų taikymo neproporcingumo, nesąžiningumo.         Tuo tarpu ieškovė, ignoruodama teismų pateiktus išaiškinimus, tvirtina, kad dėl Sutarties pasibaigimo esą kalta atsakovė.

19.3.                      Atsakovė nesutinka su ieškovės nurodomais argumentais, kad MBA įrenginių eksploatavimas buvo sustabdytas dėl atsakovės tyčinių veiksmų. Tokius ieškovės teiginius paneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuotos aplinkybės. Ieškovė, prieš sustabdydama MBA įrenginių veiklą, 2017 m. liepos 26 d. kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti MAATC vykdyti Sutartį ir atsiimti iš MBA įrenginių teritorijos atliekų rūšiavimo metu pagamintą (išrūšiuotą) kietąjį atgautąjį kurą. Tik 2018 m. kovo 13 d. ieškovė pakeitė ieškinio reikalavimus ir prašė teismo įpareigoti atsakovę vykdyti Sutartį ir atsiimti iš MBA įrenginių teritorijos atskirtas degiąsias atliekas. Taigi, ieškovė pripažino, kad negamina kietojo atgautojo kuro, o tik atrenka degiąsias atliekas, kurias sukaupė. Atsakovė negalėjo imtis aktyvių veiksmų, t. y. paimti ir išvežti degiąsias atliekas, nes atsakovė nebuvo įregistruota atliekų tvarkytojų valstybiniame registre ir neturėjo TIPK leidimo, be to, neturėjo sutarčių su įmonėmis, tvarkančiomis degiąsias atliekas. Aplinkos apsaugos agentūra TIPK leidimą pakeitė 2018 m. kovo 21 d., t. y. po Sutarties nutraukimo, o atsakovė, gavusi TIPK leidimą, 2018 m. kovo 21 d. pateikė paraišką tvarkyti degiąsias atliekas.

19.4.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuotos aplinkybės paneigia ieškovės argumentus dėl atsakovės neteisėtų veiksmų rengiant pirkimo sąlygas. Atsakovė (perkančioji organizacija) pirkimo dokumentų rengimo metu nenumatė ir negalėjo numatyti aplinkybių, nulėmusių žymų antrinių žaliavų sumažėjimą mišrių komunalinių atliekų sraute. Atitinkamai, šių aplinkybių atsiradimo rizika nebuvo vertinta pirkimo metu bei nebuvo perkelta tiekėjams.

19.5.                      Atsakovės vertinimu, reikalavimas dėl netiesioginių nuostolių priteisimo yra nepagrįstas, nes ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti nuostolių atlyginimo, įskaitant ir netiesioginių nuostolių, taip pat ieškovė neįrodė netiesioginių nuostolių dydžio. Ieškovės būsimas pelnas priklausė nuo įmonės veiklos, bet ne nuo veiklos laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d. rezultatų ir gauto pelno dydžio. Ieškovė už prisiimtus įsipareigojimus dėl antrinių žaliavų ir kietojo atgautojo kuro atskyrimo efektyvumo rodiklių gaudavo atlygį pagal Sutarties 10.2 punktą. Ieškovės pateikta UAB Persense išvada dėl negauto pelno laikytina ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu. Minėta išvada vertintina kritiškai, nes: ieškovės 2022 m. vasario 7 d. prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo nurodyta įmonė UAB Presense Audit, į kurią tariamai kreipėsi ieškovė, yra ne ta įmonė, kurios raštas yra pateiktas teismui; UAB Persense Audit yra audito įmonių sąraše, tuo tarpu UAB Persense nėra audito įmonių sąraše; ieškovės pateiktą 2022 m. vasario 4 d. UAB Persense raštą pasirašė J. Z., kuri pagal Lietuvos auditorių rūmų viešus duomenis nėra auditorių sąraše; nors 2022 m. vasario 4 d. rašte nurodoma, kad apskaičiuojant pelną vadovautasi ieškovės pateiktais finansiniais dokumentais, į bylą šie dokumentai nėra pateikti, todėl nėra galimybės patikrinti skaičiavimų teisingumo, apskaičiuotas grynojo pelno dydis yra tik apytikslis.

19.6.                      Ieškovė netiesioginius nuostolius įrodinėja kaip negautą grynąjį pelną, kuris apskaičiuojamas iš negautų pagal ginčo Sutartį pajamų, atėmus sąnaudas, kurios būtų patirtos uždirbant šias pajamas. Ieškovė pasirinko sąnaudų įrodinėjimą buhalterinės apskaitos dokumentais, o ne skaičiavimais dėl būsimų sąnaudų dydžio, tačiau tokia ieškovės pozicija yra nepagrįsta, nes ateities sąnaudos negali būti sutapatinamos su faktiškai turėtomis sąnaudomis už konkretų laikotarpį. Ieškovė neatsižvelgė į faktorius, kurie turi tiesioginės įtakos sąnaudoms, todėl neįrodė, kad ateityje turėtų grynąjį pelną, kurį turėjo 2017 metais (pvz., neįvertino dujų, elektros kainos, minimalaus mėnesinio atlygio pokyčio ateityje). Teismui nutraukus Sutartį, ieškovei nėra pagrindo teigti, kad ji turi teisę į netiesioginių nuostolių atlyginimą tomis pačiomis sąlygomis, kurios buvo Sutarties vykdymo metu.

19.7.                      Nors ieškovė prašo priteisti jai negautas pajamas, pagal CK 6.721 straipsnį ir suformuotą teismų praktiką, paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo ir neturi teisės prašyti atlyginti netiesioginius nuostolius (negautas pajamas). Nors Sutartis pagal savo pobūdį buvo mišri, tačiau Sutarties dalis, susijusi su ieškovės įsipareigojimu suprojektuoti, pastatyti ir įrengti komunalinių atliekų MBA įrenginius yra pilnai įvykdyta, o ginčas kilęs tik dėl MBA įrenginių eksploatavimo. Todėl ieškovė nepagrįstai prašo atlyginti negautas pajamas, nes ji tinkamai nesuteikė paslaugų pagal Sutartį, o kadangi Sutartis nutraukta CK 6.204 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, atsakovė neprivalo atlyginti ieškovės nuostolių.

19.8.                      Atsakovės vertinimu, MBA įrenginių sustabdymo metu ji neturėjo prievolės mokėti atlygio ieškovei, nes ieškovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, o ieškovė, pasirinkusi MBA įrenginių sustabdymą kaip savigynos priemonę, priėmė riziką dėl tokios priemonės taikymo. Ieškovė MBA įrenginių veiklos neatnaujino, nors tokią galimybę visuomet turėjo. Be to, 2017 m. gruodžio mėnesį dalis susikaupusių degiųjų atliekų buvo išvežtos, tačiau ieškovė MBA įrenginių veiklos neatnaujino, nors grėsmė TIPK leidimo panaikinimui buvo pašalinta. Ieškovė ginčo pradžioje apskritai palaikė poziciją, kad gamina kietąjį atgautąjį kurą, o ne atrenka degiąsias atliekas, be to ir 2017 m. rugsėjo 27 d. MBA įrenginių veiklą ilgiau kaip 10 dienų sustabdė įrodinėdama, kad gamina kietąjį atgautąjį kurą, kuris turi priklausyti atsakovei ir kurį yra sukaupusi MBA teritorijoje. Kietajam atgautajam kurui laikyti ir transportuoti nėra keliami reikalavimai, kurie yra keliami degiosioms atliekoms, todėl atsakovė visuose raštuose akcentavo, kad pagal ieškovės užimtą poziciją, nėra jokios grėsmės jos TIPK leidimui. Vėliau, jau po Sutarties nutraukimo, ieškovė pradėjo teigti, kad ji neprivalėjo gaminti kietojo atgautojo kuro, o tik atrinkti degiąsias atliekas.

19.9.                      Ieškovės argumentai dėl sąnaudų, kurias ieškovė patyrė po to, kai atsakovė nutraukė Sutartį, priteisimo yra nepagrįsti. Nuo 2018 m. kovo 13 d. ieškovė privalėjo imtis visų priemonių, kad neturėtų jokių sąnaudų, kurias turėjo eksploatuodama MBA įrenginį, o kadangi laiku nepasirūpino darbuotojų atleidimu, sutarčių su tiekėjais nutraukimu ir t. t., pati prisiėmė riziką dėl galimų nuostolių. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovė, nutraukusi Sutartį, nesudarė prielaidų ieškovei patekti į MBA įrenginių teritoriją, dėl to ieškovė patyrė papildomų sąnaudų, neatitinka tikrovės, nes atsakovė 2018 m. kovo 13 d. raštu buvo pasiūliusi ieškovei 2018 m. kovo 16 d. 9 val. atvykti perduoti sklypą, įrenginius ir patalpas, tačiau niekas iš ieškovės atstovų nurodytu laiku neatvyko. Be to, pranešimą dėl Sutarties nutraukimo ieškovė gavo dar 2017 m. spalio 11 d., be to, nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. pati buvo sustabdžiusi MBA įrenginių veiklą ir paslaugų pagal Sutartį neteikė, į raginimus atnaujinti MBA įrenginių veiklą nereagavo, todėl kaip profesionalus, atidus ir rūpestingas juridinis asmuo galėjo ir turėjo iš anksto planuoti darbuotojų atleidimą, tačiau tą daryti pradėjo tik 2018 m. kovo 12 d. 

19.10.                      Ieškovės nurodomos kitos išlaidos (nuostoliai), nepatenkančios į įprastinės veiklos sąnaudas, yra priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir paskirstomos pagal CPK 93, 98 straipsnių nuostatas, todėl nepriskiriamos prie ieškovės tiesioginių nuostolių, atlygintinų pagal civilinės atsakomybės taisykles. Ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti palūkanų už tai, kad BTA negrąžino ieškovei 220 000 Eur užstato. Atsakove šioje byloje buvo BTA, o ne ieškovė, o atsakovė nesinaudojo ieškovės pinigais (jais naudojosi BTA) ir neturėjo prievolės jų grąžinti, todėl neturi prievolės mokėti ar kompensuoti tariamus nuostolius. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad anksčiau būtų prašiusi BTA grąžinti užstatą, be to, ieškovė pagal 2017 m. birželio 27 d. susitarimą su BTA bet kada turėjo teisę atgauti užstatą pateikusi kitas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones, tačiau tokia galimybe nesinaudojo. 

19.11.                      Atsakovė nesutinka su ieškovės nurodomais teiginiais dėl priežastinio ryšio egzistavimo tarp atsakovės veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos. Juridinis faktas, nutraukęs Sutartį, yra Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, kuriam įsiteisėjus baigėsi šalių tarpusavio subjektinės teisės ar pareigos pagal Sutartį. Sutarties nutraukimas CK 6.204 straipsnio pagrindu reiškia, kad Sutartis nutraukiama ne dėl sutarties šalių padarytų sutarties pažeidimų ar kitokių jų neteisėtų veiksmų. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo, nes nėra atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio. Atsakovės vertinimu, taikant restituciją atsakovė, pvz., galėtų kompensuoti ieškovei TIPK leidimo gavimo kaštus, tačiau įrodymų apie juos byloje nėra pateikta ir ieškovė to neprašė.

19.12.                      Kadangi pirmosios instancijos teismas iš atsakovės nepagrįstai priteisė baudą, nepagrįstai priteistos ir bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė buvo pareiškusi septynis ieškinio reikalavimus, iš kurių iš dalies patenkintas tik vienas reikalavimas. Ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokatų pagalbai apmokėti yra neproporcingai didelės ir neatitinka rekomenduojamų nustatytų maksimalių dydžių. Ieškovės advokatų parengtų procesinių dokumentų skaičius atitinka atsakovės advokato parengtų dokumentų skaičiui, jų pobūdžiui.

20.       Atsiliepime į atsakovės MAATC apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, tenkinti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Ieškovės įsitikinimu, ji nepraleido ieškinio senaties termino. Tarp šalių kilęs ginčas tiek pagal ieškovės, tiek pagal atsakovės kasacinius skundus buvo nagrinėtas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, kuris galutinį sprendimą byloje priėmė 2020 m. spalio 14 d. Iki pat 2020 m. spalio 14 d. šalys nežinojo, ar atsakovė bus pripažinta nepagrįstai ir neteisėtai nutraukusi Sutartį, taip pat ar Sutarties galiojimas bus atkurtas ir ji bus vykdoma toliau, ar Sutartis bus nutraukta, o jei nutraukta, tai kokiu pagrindu. Ieškovė, vadovaudamasi minėtu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu ir jį vykdydama, taip pat vykdydama atitinkamas teismų nutartis dėl ieškinio pagrindo ir dalyko patikslinimo, pateikė reikalavimą dėl baudos priteisimo 2021 m. vasario 1 d. Todėl ieškovė nėra praleidusi sutrumpinto šešių mėnesių ieškinio senaties termino. Ieškovė faktiškai neturėjo jokios galimybės reikšti papildomų reikalavimų, tikslinti savo ieškinio ar atlikti kitų procesinių veiksmų, nes Lietuvos apeliacinis teismas buvo perdavęs nagrinėti bylą iš naujo Kauno apygardos teismui, o šiame teisme byla buvo sustabdyta.

20.2.                      Net jeigu būtų vertinama, kad ieškovė ieškinio senaties terminą yra praleidusi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį terminą atnaujino. Ieškovė aktyviais veiksmais per visą laikotarpį, kol buvo nagrinėjama byla, siekė ginti savo pažeistas teises ir reikalavimą dėl baudos priteisimo pateikė tik tada, kai Lietuvos Aukščiausiais Teismas galutinai konstatavo, kad atsakovės įvykdytas vienašališkas Sutarties nutraukimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

20.3.                      Atsakovės vienašališkas Sutarties nutraukimas šioje byloje yra pripažintas neteisėtu visa apimtimi. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė Sutartį. Sutarties 14.6 papunktis įtvirtino, kad užsakovas, vienašališkai nutraukęs Sutartį be teisėtos ir pakankamos priežasties, privalo sumokėti 500 000 Lt baudą. Todėl atsakovei neteisėtai nutraukus Sutartį, ieškovė įgyja teisę reikalauti iš jos sumokėti Sutartyje numatytą baudą – 144 810 Eur. Aplinkybė, kad Sutartis yra nutraukta teismo sprendimu, neturi jokios įtakos ieškovės teisei reikalauti iš atsakovės sumokėti baudą pagal Sutarties 14.6 papunktį – net ir tuo atveju, jei bylą nagrinėję teismai būtų pripažinę atsakovės atliktą Sutarties nutraukimą neteisėtu ir atkūrę Sutarties vykdymą, ieškovė pagal Sutarties 14.6 papunktį vis tiek turėtų teisę reikalauti baudos sumokėjimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja visos Sutarties 14.6 papunkčio taikymo sąlygos.

20.4.                      Nesutiktina su atsakovės nurodomais teiginiais, kad mokėjimas už UAB Persense rašto (išvados) parengimą atliktas ne raštą surašiusiai bendrovei. Kartu su 2022 m. balandžio 11 d. lydraščiu dėl papildomų dokumentų pateikimo ieškovė pateikė informaciją dėl Persense įmonių grupės valdymo struktūros, iš kurio matyti, kad bendrovė UAB Persense Tax priklauso Persense įmonių grupei. Be to, 2022 m. liepos 11 d. rašte UAB Persense paaiškino, jog tiek ši įmonė, tiek UAB Persense Tax yra tos pačios įmonių grupės vienetai. Todėl ieškovė tinkamai atsiskaitė už specialisto išvados parengimą ir šios išlaidos privalo būti atlygintos ieškovei.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir keliamo ginčo esmės

22.       Atsakovė 2013 m. gegužės 31 d. paskelbė viešąjį pirkimą, siekdama įsigyti Marijampolės regiono komunalinių atliekų MBA įrenginių suprojektavimo, pastatymo ir įrengimo darbus bei tinkamo jų eksploatavimo paslaugas 10 metų laikotarpiui. Ieškovė buvo pripažinta pirkimo laimėtoja, todėl tarp šalių 2013 m. spalio 9 d. buvo sudaryta Sutartis.

23.       Ieškovė MBA įrenginius pastatė ir pradėjo eksploatuoti 2016 m. kovo 31 d. Tačiau tarp šalių kilo nesutarimų dėl Sutarties vykdymo – ieškovė dėl, jos nuomone, atsakovės MAATC nevykdomos pareigos išvežti kietąjį atgautąjį kurą (KAK) nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. sustabdė į MBA įrenginius tiekiamų komunalinių atliekų priėmimą. Atsakovė MAATC 2017 m. spalio 11 d. pranešimu informavo, kad nuo 2017 m. lapkričio 9 d. vienašališkai nutraukia Sutartį dėl, jos vertinimu, ieškovės padarytų Sutarties pažeidimų: nevykdomų įsipareigojimų iš gautų mišrių komunalinių atliekų kiekio atskirti ne mažiau kaip 10 proc. antrinių žaliavų, po mišrių komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo gaminti kietąjį atgautąjį kurą (KAK) bei be teisėtos priežasties sustabdyto paslaugų teikimo nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 8 d. pritaikė laikinąją apsaugos priemonę ir uždraudė atsakovei vienašališkai nutraukti Sutartį pagal 2017 m. spalio 11 d. pranešimą. Šią laikinąją apsaugos priemonę Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartimi panaikinus, atsakovė 2018 m. kovo 13 d. pranešimu informavo ieškovę, kad, ieškovei nepašalinus MAATC 2017 m. spalio 11 d. pranešime nurodytų Sutarties pažeidimų, Sutartis yra nutraukiama.

24.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės vienašališko Sutarties nutraukimo teisėtumo, ieškovės reikalavimo pakeisti Sutarties sąlygas bei kitų reikalavimų, kurie buvo išspręsti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartimi. Galutiniais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad:

24.1.                      ieškovė objektyviai negalėjo pasiekti Sutartyje įtvirtinto 10 proc. antrinių žaliavų atskyrimo efektyvumo rodiklio, nes bendram antrinių žaliavų kiekiui sumažėjus apie tris kartus, neįmanoma efektyviai ir racionaliai atrinkti sutartų minimalių 10 proc. antrinių žaliavų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties 164 punktas);

24.2.                      viešojo pirkimo sąlygos ir Sutartis reikalavo gaminti kietąjį atgautąjį kurą (KAK), kaip degiąją atlieką, o ne produktą (kurą), taip pat, atsižvelgiant į viešojo pirkimo sąlygas (jų paaiškinimus), kietojo atgautojo kuro (KAK) nuosavybė priklauso atsakovei MAATC (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties 166, 174, 177 punktai);

24.3.                      dėl kietojo atgautojo kuro (KAK) perviršio iškilus rizikai ieškovei prarasti TIPK, taip pat dėl to egzistuojant ieškovės darbuotojų sveikatos ir įrenginių darbo sutrikdymo grėsmei, ieškovė pagrįstai sustabdė MBA įrenginius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties 184 punktas);

24.4.                      kadangi neegzistavo nė vienas iš atsakovės nurodytų pagrindų nutraukti Sutartį, atsakovės MAATC 2018 m. kovo 13 d. atliktas vienašalis Sutarties nutraukimas yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimo 128 punktas);

24.5.                      ieškovės reikalavimas pakeisti Sutartį (išrūšiuojamų atliekų efektyvumą skaičiuoti ne nuo bendro mišrių komunalinių atliekų srauto, o nuo konkrečios rūšies atliekų kiekio sraute) prieštarautų VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatoms, o konstatavus Sutarties pakeitimo negalimumą, tokio sandorio palikimas galioti pasikeitusių aplinkybių kontekste suponuotų teisinę aklavietę ir iškreiptų sutartinių santykių pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties 121, 157 punktai);

24.6.                      nesant galimybės atkurti Sutarties vykdymo ir pakeisti jos sąlygas, yra pagrindas taikyti kitą CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nurodytą alternatyvą, t. y. CK 6.204 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir Sutartį nutraukti teismo sprendimu be ieškovės kaltės; atsižvelgiant į faktinę situaciją, jog Sutartis yra nutraukta ir nebevykdoma nuo 2018 m. kovo 13 d., ši data laikytina CK 6.204 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu teismo nutraukiamos Sutarties nutraukimo data (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimo 131, 132 punktai);

24.7.                      Sutarties nutraukimo sąlygų nustatymas iš esmės sietinas su restitucijos taikymu; klausimas dėl Sutarties nutraukimo sąlygų perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; teismas, spręsdamas Sutarties nutraukimo sąlygų klausimą, turėtų užtikrinti galimybę patikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką, kiek tai susiję su restitucijos taikymu, suteikti teisę šalims pateikti su tuo susijusius papildomus paaiškinimus ir įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimo 133, 134 punktai).

25.       Pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant bylą ir sprendžiant Sutarties nutraukimo pagal CK 6.204 straipsnio 3 dalies 1 punktą sąlygų klausimą, ieškovė, patikslinusi ieškinį, reikalavimų dėl restitucijos taikymo ar Sutarties nutraukimo sąlygų nustatymo nepareiškė, tačiau prašė taikyti atsakovei MAATC civilinę atsakomybę ir priteisti nuostolių atlyginimą bei baudą, numatytą Sutartyje. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, atnaujinęs ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl baudos priteisimo pareikšti, sprendė, kad ieškovė įgijo teisę prašyti iš atsakovės priteisti Sutarties 14.6 punkte numatytą baudą, nes neegzistavo pagrindai, suteikiantys atsakovei MAATC teisę vienašališkai nutraukti Sutartį. Tačiau teismas sumažino priteistinos baudos dydį iki 80 000 Eur, nurodęs, kad Sutartyje numatyta bauda yra neprotingai didelė. Taip pat teismas, atsižvelgęs į tai, kad Sutartis buvo nutraukta teismo sprendimu pagal CK 6.204 straipsnio 3 dalies 1 punktą, konstatavo, jog Sutartis buvo nutraukta ne dėl Sutarties šalių padarytų pažeidimų, tokiu būdu neatsiranda sąlygos sutartinei atsakomybei taikyti ir ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo atmestinas.

26.       Ieškovė, nesutikdama su skundžiamu teismo sprendimu, teigia, kad teismas nepagrįstai sumažino priteistinos baudos dydį, taip pat neteisingai sprendė, jog ieškovė, Sutartį nutraukus teismo sprendimu pagal CK 6.204 straipsnio 3 dalies 1 punktą, neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo, nepagrįstai neanalizavo atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Be to, ieškovės manymu, teismas netinkamai paskirstė šalių byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu atsakovė MAATC, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, teigia, kad teismas nepagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl baudos priteisimo pareikšti, taip pat, atsakovės vertinimu, teismas nepagrįstai priteisė baudą, nes, nutraukus sutartį CK 6.204 straipsnio pagrindu, neatsiranda sąlygos sutartinei atsakomybei taikyti. Taigi, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiama dėl ieškovės reikalavimų priteisti nuostolius ir baudą, Sutartį nutraukus teismo sprendimu pagal CK 6.204 straipsnio 3 dalies 1 punktą, pagrįstumo, taip pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisingumo. Teisėjų kolegija dėl apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų pasisakys atskirai vertindama kiekvieno iš ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumą.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti po Sutarties nutraukimo negautas pajamas

27.       Kai įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sunkiau negu kitai šaliai dėl pasikeitusių aplinkybių, iš esmės pasikeičia sutartinių prievolių pusiausvyra, dėl to nukentėjusi šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, ginčas spendžiamas teisme, o teismas gali pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra (CK 6.204 straipsnio 3 dalies 2 punktas) arba nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas (CK 6.204 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Tuo būdu pasikeitusių aplinkybių našta paskirstoma abiem sutarties šalims, o ne tenka vienai iš jų.

28.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant CK 6.204 straipsnį ir nustačius, jog nėra galimybių pakeisti sutarties nuostatų taip, kad būtų užtikrinta sutartinių prievolių vykdymo pusiausvyra, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokiomis sąlygomis ir tvarka sutartis turi būti nutraukiama, t. y. teismas gali netaikyti šalių sudarytos sutarties nuostatų. CK 6.204 straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas suteikia sutarties šaliai, kuri dėl pasikeitusių aplinkybių negali vykdyti sutarties ir kai dėl to nėra jos kaltės, teisinį pagrindą reikalauti, kad sutartis būtų nutraukta palankesnėmis nei vienašališką sutarties nutraukimą reglamentuojančiomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2012). 

29.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutarties nutraukimas CK 6.204 straipsnio pagrindu reiškia, jog sutartis nutraukiama ne dėl sutarties šalių padarytų sutarties pažeidimų ar kitokių jų neteisėtų veiksmų. Taigi, nutraukus sutartį šiuo pagrindu neatsiranda sąlygos sutartinei atsakomybei taikyti. Priteisus kitai sutarties šaliai negautas pajamas, sutarties nutraukimas pagal CK 6.204 straipsnį netektų prasmės, būtų paneigta sutartinių prievolių vykdymo pasunkėjimo naštos padalijimo abiem sutarties šalims idėja. Sutarties nutraukimo pagal CK 6.204 straipsnį neigiami padariniai šalims gali būti paskirstomi, teismui nustatant sutarties nutraukimo sąlygas (CK 6.204 straipsnio 3 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2012). Taigi, nutraukus sutartį dėl pasikeitusių aplinkybių, nuostoliai atitinkamai paskirstomi abiem šalims, o lūkesčių interesas nėra ginamas. 

30.       Nors sutarties nutraukimas bendrąja prasme nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.621 straipsnio 1–2 dalys), tačiau dėl pasikeitusių aplinkybių įvykęs sutarties nutraukimas (CK 6.204 straipsnio 2 dalies 1 punktas) reiškia, kad sutartiniai teisiniai santykiai nutrūko ne dėl kurios nors sutarties šalies padaryto sutarties pažeidimo, todėl tokioje situacijoje sutartinė civilinė atsakomybė nėra taikoma, lūkesčio interesas nėra ginamas, o dėl pasikeitusių aplinkybių įvykusio sutarties nutraukimo neigiami padariniai (pvz., sutarties sudarymo, kitokios išlaidos) paskirstomi ne taikant civilinės atsakomybės institutą, tačiau teismui nustatant sutarties nutraukimo sąlygas, taip pat gali būti taikoma restitucija (CK 6.222 straipsnis).

31.       Atsižvelgusi į šiuos argumentus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad iš atsakovės negali būti priteisiama ieškovės prašoma 1 907 476,21 Eur negautų pajamų laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 18 d. (Sutarties nutraukimo dienos) iki 2026 m. kovo 31 d. (Sutarties termino pabaigos) suma. Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties, Sutartis buvo nutraukta teismo sprendimu, konstatavus Sutarties vykdymo metu pasikeitusias aplinkybes – bendrą antrinių žaliavų kiekio sumažėjimą ir galimybės pasiekti Sutartyje numatytą 10 proc. antrinių žaliavų atrinkimo rodiklį nebuvimą. Vadinasi, ieškovė prarado galimybę vykdyti Sutartį ir gauti iš jos pajamas ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, bet dėl minėtų objektyvaus pobūdžio aplinkybių, dėl kurių iš esmės pasikeitė sutartinių prievolių pusiausvyra. Tai reiškia, kad atsakovė negali būti laikoma atsakinga už ieškovės negautas pajamas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 18 d. (Sutarties nutraukimo dienos) iki 2026 m. kovo 31 d. (Sutarties termino pabaigos). 

32.       Ieškovės teigimu, atsakovė viešojo pirkimo metu elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai, nes pirkimo sąlygose ir Sutartyje nenumatė galimybės pakeisti Sutarties sąlygas bei atsižvelgti į galimus atliekų sudėties pokyčius, o tai lėmė negalimumą pakeisti Sutarties sąlygas ir Sutarties nutraukimą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie ieškovės argumentai yra nepagrįsti. Būtina sąlyga sutartį nutraukti teismo sprendimu dėl pasikeitusių aplinkybių yra ta, kad tokių pasikeitusių aplinkybių sutarties sudarymo metu šalis negalėjo protingai numatyti. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 13 d. sprendime ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartyje, spręsdami klausimą dėl Sutarties pakeitimo ir (ar) nutraukimo CK 6.204 straipsnio pagrindu, analizavo, ar Sutarties šalys galėjo numatyti aplinkybių pasikeitimo riziką. Kasaciniam teismui sprendžiant šį klausimą, ieškovė 2020 m. rugsėjo 11 d. rašytinių paaiškinimų 76 punkte laikėsi pozicijos, kad atsakovė nenumatė ir negalėjo numatyti priežasčių, nulėmusių žymų antrinių žaliavų, visų pirma, stiklo ir plastiko, kiekio sumažėjimą, o taip pat ir tokio sumažėjimo mastą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 14 d. nutarties 131–135 punktuose padarė išvadą, kad atsakovė MAATC negalėjo numatyti MKA kiekio ir sudėties pasikeitimo rizikos, be kita ko, teismas rėmėsi ir ta aplinkybe, kad po Sutarties sudarymo atlikta pakartotinė atliekų sudėties analizė nerodė aiškaus sudėties pokyčio. Ieškovė 2021 m. vasario 1 d. pareiškime dėl patikslinto ieškinio pagrindo ir dalyko taip pat nurodė, kad faktinės aplinkybės pasikeitė dėl įvairių priežasčių, kurios nebuvo aiškiai žinomos viešojo pirkimo, vykusio 2013 m., metu (išplėtota plastikinės ir stiklinės taros depozito sistema, gyventojams išdalinti rūšiavimo konteineriai ir pan.) (pareiškimo 13 punktas). Taigi, tai, kad atsakovė pirkimo sąlygų rengimo metu nenumatė antrinių žaliavų sumažėjimo mišrių komunalinių atliekų sraute rizikos bei tokios rizikos neįtraukė į pirkimo sąlygas ir Sutarties nuostatas, priešingai nei teigia ieškovė, negali būti vertinama kaip neteisėti atsakovės veiksmai, dėl kurių ieškovė neteko pajamų.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti Sutarties 14.6 papunktyje numatytą baudą

33.       Sutarties 14.6 papunktyje numatyta, kad užsakovas, vienašališkai nutraukęs Sutartį be teisėtos ir pakankamos priežasties, privalo sumokėti 500 000 Lt (144 810 Eur) baudą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad neegzistavus nė vienam iš atsakovės nurodytų pagrindų, suteikiančių jai teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, ieškovė įgijo reikalavimo teisę prašyti iš atsakovės priteisti Sutartimi sutartą 144 810 Eur baudą (netesybas). Teismas, atnaujinęs ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl baudos priteisimo pareikšti, nusprendė sumažinti ieškovės apskaičiuotų netesybų dydį iki 80 000 Eur. Tiek ieškovė, tiek atsakovė apeliaciniuose skunduose nesutinka su šia skundžiamo sprendimo dalimi.

34.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš atsakovės priteisdamas baudą dėl neteisėto Sutarties nutraukimo, neatsižvelgė į tai, jog Sutartis nuo tos pačios dienos buvo nutraukta Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimu pagal CK 6.204 straipsnio 3 dalies 1 punktą, todėl baudos priteisimas neatitinka jos taikymo paskirties.

35.       Remiantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos yra vienas iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų, skatinančių skolininką tinkamai vykdyti prievolę (CK 6.70 straipsnis), kartu tai yra civilinės atsakomybės forma, taikoma pažeidus turtinę prievolę (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).

36.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi aiškinimo, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 51 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

37.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pakankamai ilgą Sutarties galiojimo terminą (10 metų), palyginusi baudos dydį su Sutartyje numatytu eksploatavimo mokesčiu, atsižvelgusi į ieškovės nurodytą faktinį MBA įrenginių veiklos rezultatą laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d. (ieškovė teigia vidutiniškai per mėnesį gavusi 22 365,61 Eur pelno), daro išvadą, kad Sutarties 14.6 papunktyje numatyta bauda šalys siekė kompensuoti operatoriaus (ieškovės) negautas pajamas, užsakovui neteisėtai nutraukus Sutartį ir operatoriui (ieškovei) negalint toliau vykdyti Sutarties. 

38.       Nagrinėjamos bylos ypatumas tas, kad nors teismai pripažino, jog atsakovė neteisėtai nutraukė Sutartį, tačiau faktiškai ieškovė prarado galimybę vykdyti Sutartį ir gauti iš jos pajamas ne dėl atsakovės neteisėto Sutarties nutraukimo, bet dėl Sutarties vykdymo metu pasikeitusių Sutarties vykdymo aplinkybių, nulėmusių Sutarties nutraukimą teismo sprendimu pagal CK 6.204 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Atsakovė apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad teisinis faktas, nutraukęs Sutartį, yra Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, kuriam įsiteisėjus baigėsi šalių tarpusavio teisės ar pareigos pagal Sutartį. Vadinasi, atsakovės neteisėti veiksmai, nutraukiant Sutartį, priežastiniu ryšiu nėra susiję su ieškovės negautomis pajamomis, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti sutartinės civilinės atsakomybės ir priteisti iš jos ieškovei Sutartyje numatytą baudą, kuri, kaip minėta, buvo skirta kompensuoti negautas ieškovės pajamas. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priteisti dėl Sutarties nutraukimo negautas pajamas, tačiau priteisdamas baudą, nebuvo nuoseklus.

39.       Dėl šių argumentų skundžiamas sprendimas keistinas, netenkinant ieškovės reikalavimo dėl baudos priteisimo. Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad ieškovė neturi teisės reikalauti baudos priteisimo, išvestinių klausimų dėl ieškinio senaties termino taikymo, baudos mažinimo nenagrinėja. 

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti išlaidas, patirtas po Sutarties nutraukimo

40.       Ieškovė nurodo, kad tuo atveju, jeigu nebūtų priteistos po Sutarties nutraukimo jos negautos pajamos, alternatyviai turėtų būti priteistos 148 975,07 Eur išlaidos, kurias ieškovė patyrė nutraukus Sutartį ir kurių ji negalėjo išvengti. Ieškovė teigia turėjusi mokėti darbuotojams darbo užmokestį, o nutraukus su jais darbo sutartis – išeitines kompensacijas, kurių suma laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. sudarė 121 434,78 Eur, be to, ieškovė toliau turėjo mokėti palūkanas už garantiją UAB „Versina“, priskaičiuotą taršos mokestį už 2018 ir 2019 m., dengti ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudas, šių išlaidų bendra suma yra lygi 27 272,53 Eur.

41.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai netenkino šio alternatyvaus ieškovės reikalavimo dėl minėtų išlaidų priteisimo. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad išlaidas po Sutarties nutraukimo ieškovė patyrė veikdama savo rizika. Atsakovei vienašališkai nutraukus Sutartį, ieškovė teismine tvarka ginčijo Sutarties nutraukimo teisėtumą ir siekė tęsti sutartinius teisinius santykius pagal pakeistas Sutarties sąlygas (žr. ieškovės 2018 m. kovo 19 d. pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo). Nors Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimu atsakovės atliktas vienašalis Sutarties nutraukimas buvo pripažintas neteisėtu, tačiau ieškovės reikalavimai, kuriais ji siekė tęsti sutartinius teisinius santykius, buvo atmesti, Sutartis buvo nutraukta teismo sprendimu, nutraukimo datą nustatant nuo 2018 m. kovo 13 d. Tai reiškia, kad 2018 m. kovo 13 d. egzistavo faktinis ir teisinis pagrindas Sutarčiai pasibaigti, tačiau ne dėl ieškovės padarytų Sutarties pažeidimų, bet dėl pasikeitusių Sutarties vykdymo aplinkybių. Vadinasi, ieškovė jos nurodomas išlaidas po 2018 m. kovo 13 d. patyrė ne dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, bet dėl savo pačios pasirinkto elgesio modelio, nepagrįstai tikėdamasi pratęsti sutartinius teisinius santykius, juolab kad byloje nebuvo taikytos ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovei draudimas nutraukti Sutartį nebuvo taikomas, todėl bylos nagrinėjimo metu Sutartis faktiškai negaliojo ir ieškovė jos nevykdė (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartį, kuria buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, taip pat Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį, kuria nebuvo tenkintas ieškovės pareiškime dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo suformuluotas prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę). 

42.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovė į prašomas priteisti išlaidas įtraukė sumas, kurios nelaikytinos nuostoliais, patirtais dėl Sutarties nutraukimo. Pavyzdžiui, ieškovė 2021 m. vasario 1 d. pareiškime dėl patikslinto ieškinio pagrindo ir dalyko bei priede Nr. 7 prie šio pareiškimo nurodo, kad ji patyrė MBA įrenginių ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudas. Tačiau iš Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-733-329/2019 ir Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-24-413/2020, priimtų sprendžiant ieškovės reikalavimą dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, matyti, kad po Sutarties nutraukimo MBA įrenginių teritorijoje buvusio ieškovės turto perdavimas vyko etapais, didžiąją turto dalį ieškovė atsiėmė, teismai nenustatė jokių duomenų, kad atsakovė būtų ieškovei trukdžiusi perimti turtą ar bandžiusi jį paslėpti (žr. Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutarties 41 punktą). Tai reiškia, kad ieškovei kliūčių susigrąžinti turtą iš atsakovės nebuvo, todėl atsakovė negali būti laikoma atsakinga už ieškovės skaičiuojamas tokio turto nusidėvėjimo sąnaudas. 

43.       Taip pat pažymėtina, kad ieškovei po 2018 m. kovo 13 d. MBA įrenginių neeksploatavus, nėra aišku, kaip su Sutarties nutraukimu yra susijusios ieškovės prašomos priteisti išlaidos kurui, pašto paslaugoms, taršos mokesčiui. Be to, nuostoliais negali būti laikomos ieškovės nurodytos išlaidos darbuotojų išeitinėms kompensacijoms, kadangi tokias išlaidas ieškovė būtų patyrusi ir tuo atveju, jeigu Sutartis būtų vykdoma iki pat Sutarties termino pabaigos (2026 m. kovo 31 d.), t. y. pasibaigus Sutarčiai ieškovė būtų turėjusi darbuotojus atleisti bei būtų patyrusi išlaidas darbuotojų išeitinėms išmokoms. Svarbu ir tai, kad ieškovė neneigia atsakovės nurodytų aplinkybių, jog didžioji dalis ieškovės darbuotojų po Sutarties nutraukimo 2018 m. balandžio mėn. perėjo dirbti pas atsakovę, kuri tęsė MBA įrenginių eksploatavimą, tuo būdu nutraukus Sutartį ieškovės išlaidos darbuotojų darbo užmokesčiui, išeitinėms išmokoms buvo sumažintos dėl atsakovės veiksmų įdarbinant ieškovės darbuotojus. Nors ieškovė nurodo, kad keli jos darbuotojai buvo atleisti tik 2019–2020 m., tačiau ji nepateikė paaiškinimų, kokias funkcijas įmonėje atliko šie darbuotojai, kodėl jie nebuvo atleisti iš darbo anksčiau ir pan.  

44.       Ieškovė 2021 m. vasario 1 d. pareiškime dėl patikslinto ieškinio pagrindo ir dalyko nurodė tai, kad atsakovė, nutraukusi Sutartį, neleido patekti į MBA įrenginių teritoriją pasiimti likusio ieškovės turto, dėl to ieškovė negalėjo grąžinti MBA įrenginių teritorijoje buvusio turto UAB „Gelsva“ ir dėl to šiai įmonei turėjo kompensuoti 267,76 Eur. Tačiau šioje nutartyje jau minėta, kad atsakovė netrukdė ieškovei perimti turto, nebandė jo paslėpti, todėl spręstina, jog atsakovė negali būti laikoma atsakinga už ieškovės išlaidas kompensuojant UAB „Gelsva“ turto praradimą.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti nuostolius, patirtus MBA įrenginių sustabdymo laikotarpiu

45.       Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės nuostolius, kuriuos ji patyrė dėl MBA įrenginių sustabdymo laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. kovo 13 d. – priteisti šiuo laikotarpiu 108 883,42 Eur negautas pajamas arba alternatyviai priteisti šiuo laikotarpiu patirtas 174 064,99 Eur sąnaudas. Ieškovės teigimu, nepaisydama ieškovės įspėjimų, atsakovė nesiėmė veiksmų degiųjų atliekų išvežimui, dėl to ieškovė buvo priversta pasinaudoti CK 6.58 straipsnio 1 dalyje numatyta savigynos teise ir sustabdyti MKA priėmimą į MBA įrenginius, to nepadarius, būtų viršytas maksimalus degiųjų atliekų kiekis ir ieškovė būtų praradusi TIPK leidimą. Ieškovės teigimu, tiek Lietuvos apeliacinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad degiosios atliekos priklausė atsakovei ir ji turėjo pareigą jas išvežti, todėl ieškovė teisėtai pasinaudojo savigyna. Ieškovės vertinimu, MBA įrenginių sustabdymą lėmė atsakovės neteisėti veiksmai.

46.       Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad nutraukus Sutartį CK 6.204 straipsnio pagrindu neatsiranda sąlygos sutartinei atsakomybei taikyti, atmetė ieškinio reikalavimus dėl nuostolių priteisimo, įskaitant ir reikalavimą dėl nuostolių, patirtų MBA įrenginių sustabdymo metu, priteisimo. Ieškovė nesutinka su tokiu teismo sprendimu, nurodydama, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų. Ieškovė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad MBA įrenginiai laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. kovo 13 d. buvo sustabdyti dėl atsakovės MAATC kaltės, todėl egzistuoja prielaidos atsakovės civilinei atsakomybei kilti.

47.       Teisėjų kolegija, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, konstatuoja, kad Sutarties nutraukimo CK 6.204 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytu pagrindu aplinkybė nereiškia, jog sutarties šalims apskritai negali kilti sutartinė civilinė atsakomybė. Iki Sutarties nutraukimo šalys buvo saistomos sutartinių prievolių, todėl jas privalėjo vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Jeigu kuri nors Sutarties šalis netinkamai vykdė Sutartį, kuri vėliau buvo nutraukta dėl pasikeitusių aplinkybių, šiai Sutarties šaliai gali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė. Vadinasi, teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimą dėl MBA įrenginių sustabdymo laikotarpiu (tačiau galiojant Sutarčiai) patirtų nuostolių atlyginimo, negalėjo remtis vien tik faktu, kad Sutartis vėliau buvo nutraukta CK 6.204 straipsnio pagrindu, bet privalėjo įvertinti, ar egzistuoja atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos ieškovės nurodomų nuostolių atžvilgiu.

48.       Ieškovė sprendimą nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. sustabdyti MKA atliekų priėmimą į MBA įrenginius grindė tuo, kad atsakovė MAATC nevykdė pareigos išvežti kietąjį atgautąjį kurą (KAK), dėl to ieškovė negalėjo saugiai ir tinkamai eksploatuoti MBA įrenginių, nes didžiąją teritorijos dalį užėmė susikaupęs kietasis atgautasis kuras (KAK), kurio dalį ieškovė buvo priversta laikyti ne tam skirtose vietose, dėl to ji buvo bausta administracine tvarka, be to, kilo grėsmė viršyti TIPK leidime nurodytą maksimalų galimą sandėliuoti kietojo atgautojo kuro (KAK) kiekį (ieškovės 2017 m. rugsėjo 18 d., 25, 27 d. raštai). Iš šalių tarpusavio susirašinėjimo matyti, kad apie šią atsakovės nevykdomą pareigą ir dėl to susidariusią situaciją MBA įrenginių teritorijoje ieškovė ne kartą informavo atsakovę, kartu nurodydama, jog bus priversta stabdyti MKA atliekų priėmimą į MBA įrenginius (pvz., ieškovės 2017 m. sausio 13 d. raštas ir kt.), be to, ieškovė 2017 m. liepos 26 d., t. y. dar iki MKA atliekų priėmimo sustabdymo, kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę atsiimti iš MBA įrenginių teritorijos kietąjį atgautąjį kurą (KAK).

49.       Iš šalių tarpusavio susirašinėjimo ir atsakovės pozicijos ginče matyti, kad sprendimą neišvežti kietojo atgautojo kuro (KAK) iš MBA įrenginių teritorijos atsakovė grindė tuo, jog ieškovė nepateikė dokumentų, kad MBA įrenginių teritorijoje yra laikomas kietasis atgautasis kuras (KAK), kaip produktas, todėl atsakovė vertino, jog MBA įrenginių teritorijoje buvo sandėliuojamos degiosios atliekos, kurios pagal Sutartį priklauso ieškovei. Atsakovė ieškovės sprendimą nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. sustabdyti MKA atliekų priėmimą į MBA įrenginius vertino kaip Sutarties pažeidimą bei pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį.

50.       Atsakovės argumentai, kuriais ji rėmėsi atsisakydama išvežti kietąjį atgautąjį kurą (KAK) iš MBA įrenginių teritorijos, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartimi buvo pripažinti nepagrįstais. Teismai sprendė, kad viešojo pirkimo sąlygos ir Sutartis reikalavo gaminti kietąjį atgautąjį kurą (KAK), kaip degiąją atlieką, o ne kaip produktą (kurą), taip pat, atsižvelgiant į viešojo pirkimo sąlygas (jų paaiškinimus), kietojo atgautojo kuro (KAK) nuosavybė priklausė atsakovei MAATC; dėl kietojo atgautojo kuro (KAK) perviršio iškilus rizikai ieškovei prarasti TIPK leidimą, taip pat dėl to egzistuojant ieškovės darbuotojų sveikatos ir įrenginių darbo sutrikdymo grėsmei, ieškovė pagrįstai sustabdė MBA įrenginius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties 166, 174, 177, 184 punktai). Todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, kad būtent ieškovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, taip pat kad ieškovė, pasirinkusi MBA įrenginių sustabdymą kaip savigynos priemonę, prisiėmė riziką dėl tokios priemonės taikymo.

51.       Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartines prievoles išvežti jai priklausantį kietąjį atgautąjį kurą (KAK), kaip degiąją atlieką, iš MBA įrenginių teritorijos, dėl to ieškovė pagrįstai, esant rizikai prarasti TIPK leidimą, darbuotojų sveikatos ir įrenginių darbo sutrikdymo grėsmei, priėmė sprendimą nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. sustabdyti MKA atliekų priėmimą į MBA įrenginius, ir tokia situacija lėmė ieškovės nuostolių atsiradimą – ieškovė negavo pagal Sutartį numatytų mokėjimų už priimtas MKA, tačiau patyrė sąnaudas dėl būtinybės užtikrinti įrenginių techninę priežiūrą, išlaikyti darbuotojus ir kt. Vadinasi, atsakovės veiksmuose yra būtinosios sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl yra pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisti dėl MBA įrenginių sustabdymo atsiradusius nuostolius. 

52.       Ieškovė dėl MBA įrenginių sustabdymo patirtus nuostolius skaičiuoja dviem alternatyviais būdais – remdamasi audito įmonės UAB Persense Audit parengta ekonomine išvada, nurodo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. kovo 13 d. negavo 108 883,42 Eur grynojo pelno, taip pat teigia, jog MBA įrenginių sustabdymo laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. kovo 13 d. faktiškai patyrė 174 064,99 Eur sąnaudų. 2021 m. vasario 1 d. prašyme dėl patikslinto ieškinio pagrindo ir dalyko bei 2022 m. vasario 7 d. pareiškime dėl ieškinio reikalavimo patikslinimo ieškovė nurodė, kad faktiškai patirtas sąnaudas ji prašo priteisti tik tuo atveju, jeigu teismas nepriteistų negautų pajamų atlyginimo, kadangi negautų pajamų atlyginimas turėtų padengti jos tiesioginius nuostolius.

53.       Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena vertus, ieškovė minėtuose procesiniuose dokumentuose išreiškė prioritetą reikalavimui dėl negautų pajamų atlyginimo priteisimo, kita vertus, kaip matyti iš ieškovės procesinių dokumentų turinio, ji šį prioritetą argumentavo tuo, jog bendras prašomas negautų pajamų laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2026 m. kovo 31 d. atlyginimas padengtų jos patirtų sąnaudų tiek MBA įrenginių sustabdymo laikotarpiu, tiek po Sutarties nutraukimo, sumą. Tačiau ieškovės nurodoma negautų pajamų MBA įrenginių sustabdymo laikotarpiu (nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. kovo 13 d.) suma (108 883,42 Eur) yra mažesnė nei ieškovės nurodomos faktiškai patirtos sąnaudos šiuo laikotarpiu (174 064,99 Eur). Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad įvertinęs tai, jog ieškovės tiesioginiai nuostoliai mišrių komunalinių atliekų priėmimo į MBA įrenginius sustabdymo laikotarpiu viršija ieškovės šiuo laikotarpiu negautas pajamas, teismas turėjo priteisti ieškovės naudai tiesioginius nuostolius. Įvertinus minėtą ieškovės poziciją ginče, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimo priteisti tiesioginius nuostolius prioritetinis nagrinėjimas iš esmės atitinka ieškovės procesiniuose dokumentuose išreikštą valią ir neprieštarauja dispozityvumo principui.

54.       Be to, reikalavimo dėl faktiškai patirtų sąnaudų priteisimo nagrinėjimas labiau užtikrina visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimą (CK 6.251 straipsnis). Ieškovės patirti nuostoliai dėl MBA įrenginių sustabdymo gali būti tiksliau nustatyti atsižvelgiant į šiuo laikotarpiu ieškovės patirtas faktines sąnaudas, apie kurių dydį byloje yra pateikti konkretūs duomenys. Tuo tarpu audito įmonės UAB Persense Audit ekonominėje išvadoje ieškovės negautas grynasis pelnas yra apskaičiuotas atsižvelgus į MBA įrenginių veiklos rezultatą laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d., t. y. pagal šiuo laikotarpiu gautas pajamas ir patirtas išlaidas, darant prielaidą, kad MBA įrenginių sustabdymo laikotarpiu gautos pajamos ir patirtos išlaidos turėtų būti iš esmės tokio paties dydžio. Taigi, apskaičiuojant ieškovės negautas pajamas MBA įrenginių sustabdymo laikotarpiu į faktiškai susiklosčiusią situaciją neatsižvelgta, negautos pajamos apskaičiuotos darant prielaidą, kad šiuo laikotarpiu MBA įrenginiai būtų dirbę įprastai. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia būtent dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo priteisimo ieškovei.

55.       Ieškovė konkrečius duomenis apie MBA įrenginių sustabdymo laikotarpiu patirtas sąnaudas pateikė 6 priede prie 2021 m. vasario 1 d. prašymo dėl patikslinto ieškinio pagrindo ir dalyko. Iš šių duomenų matyti, kad MBA įrenginių sustabdymo laikotarpiu ieškovės sąnaudas sudaro 2 556,68 Eur išlaidos MBA įrenginių priežiūrai, patikrai ir tyrimams, 84 364,93 Eur sąnaudos, patirtos mokant darbo užmokestį bei su darbo santykiais susijusius mokėjimus, 141 Eur sąnaudos, patirtos aprūpinant darbuotojus reikalingomis darbo priemonėmis, 27 198,41 Eur sąnaudos, patirtos technikos bei kitos įrangos nuomai, 3 883,95 Eur kuro sąnaudos veikloje naudojamiems mechanizmams, 4 639,77 Eur gamybos įrangos, technikos bei kitos įrangos eksploatavimo, priežiūros ir remonto sąnaudos, 31 277,25 Eur ūkinės veiklos sąnaudos, 785,03 Eur sąnaudos veikloje naudojamiems automobiliams, 3 044,21 Eur ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos ir 16 173,76 Eur kitos sąnaudos, viso 174 064,99 Eur. Pažymėtina, kad ieškovė kartu su 2021 m. vasario 1 d. prašymu dėl patikslinto ieškinio pagrindo ir dalyko pateikė konkrečius dokumentus, patvirtinančius kiekvieną patirtų sąnaudų sudedamąją dalį (PVM sąskaitas faktūras, mokėjimo nurodymus, pažymas ir kt.). Atsakovė ieškovės nurodytų išlaidų realumo, jų būtinumo neginčijo, konkrečių skaičiavimų, paneigiančių ieškovės nurodytą nuostolių apskaičiavimą, nepateikė. Papildomai pažymėtina, kad dalį ieškovės sąnaudų, patirtų technikos bei kitos įrangos nuomai, sudaro degiųjų atliekų transportavimo išlaidos, patirtos ieškovei išvežant dalį šių atliekų iš MBA įrenginių teritorijos 2017 m. gruodžio mėn. – 2018 m. sausio mėn., t. y. išlaidos, tiesiogiai patirtos dėl netinkamo atsakovės įsipareigojimų vykdymo.   

56.       Kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad laikotarpiu, kai MBA įrenginiai veikė, ieškovė per mėnesį iš šios veiklos gaudavo vidutiniškai apie 70 tūkst. Eur pajamų (žr. UAB Persense Audit ekonominę išvadą, taip pat atsakovės kartu su atsiliepimu į patikslintą ieškinį pateiktus duomenis apie mokėjimus ieškovei 2016 m.), konstatuotina, jog tuo atveju, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartinius įsipareigojimus ir ieškovei nebūtų kilusi būtinybė sustabdyti MKA atliekų priėmimo į MBA įrenginius, ieškovės nurodytas sąnaudas (MBA įrenginiams veikiant įprastai šios sąnaudos, tikėtina, būtų didesnės) būtų padengę iš veiklos gautos pajamos. Dėl to konstatuotina, kad ieškovės nurodytos sąnaudos gali būti laikomos dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patirtais nuostoliais CK 6.249 straipsnio 1 dalies taikymo prasme.

57.       Atsakovė kasaciniame skunde dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimo nurodė, kad MBA įrenginių teritorijoje buvo draudžiama sukaupti daugiau kaip 7 300 tonų degiųjų atliekų, o jų buvo sukauptų 7 500 tonų, todėl iš teritorijos turėjo būti išvežta tik daugiau kaip 200 tonų atliekų. Atsakovės teigimu, kadangi ieškovė 2017 m. gruodžio mėn. išvežė dalį sukauptų degiųjų atliekų, grėsmė TIPK leidimo panaikinimui buvo pašalinta, todėl ieškovė galėjo atnaujinti MBA įrenginių veiklą.

58.       Iš krovinių važtaraščių (6 priedas prie 2021 m. vasario 1 d. prašymo dėl patikslinto ieškinio pagrindo ir dalyko) teisėjų kolegija nustatė, kad 2017 m. gruodžio mėn. – 2018 m. sausio mėn. iš MBA įrenginių teritorijos ieškovė išvežė apie 370 tonų degiųjų atliekų. Taigi, nors MBA įrenginių teritorijoje likęs degiųjų atliekų kiekis neviršijo draudžiamo, tačiau jis liko jam artimas. Jeigu ieškovė būtų atnaujinusi MBA įrenginių veiklą, būtų susidaręs naujas degiųjų atliekų kiekis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartyje nurodyta, kad iš 3 tonų MKA susidaro 1 tona degiųjų atliekų, nutarties 171 punktas) ir, degiųjų atliekų neišvežant, būtų kilusi grėsmė viršyti draudžiamą laikyti degiųjų atliekų kiekį. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybė, jog ieškovė 2017 m. gruodžio mėn. išvežė dalį susikaupusių degiųjų atliekų, grėsmės TIPK leidimo praradimui neeliminavo ir, priešingai nei teigia atsakovė, ši aplinkybė nesudarė pagrindo ieškovei atnaujinti MBA įrenginių veiklos. 

59.       Nors atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodo, kad vyko įvairūs šalių, savivaldybių bei institucijų pasitarimai dėl susidariusios situacijos, vis dėlto iš atsakovės nurodytų aplinkybių matyti, kad ji MBA įrenginių sustabdymo laikotarpiu objektyviai negalėjo išvežti degiųjų atliekų, nes nebuvo registruota atliekų tvarkytojų valstybiniame registre, neturėjo sutarčių su atliekas tvarkančiomis įmonėmis ir pan., o degiąsias atliekas iš teritorijos pradėjo faktiškai išvežti tik 2018 m. kovo 27 d., jau po Sutarties nutraukimo. Iš tokių aplinkybių manytina, kad ieškovei nebuvo pagrindo tikėtis, jog atnaujinus MBA įrenginių veiklą atsakovė tinkamai vykdys įsipareigojimus, išveš jai priklausančias degiąsias atliekas ir grėsmės netekti TIPK leidimo nekils. Be to, ieškovės apsisprendimui neatnaujinti MBA įrenginių veiklos galėjo turėti ir ta aplinkybė, kad atsakovė 2017 m. spalio 11 d. pranešimu informavo, jog nuo 2017 m. lapkričio 9 d. vienašališkai nutraukia Sutartį dėl ieškovės padarytų Sutarties pažeidimų. 

60.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino atsakovės veiksmų neišvežant degiųjų atliekų teisėtumo ir šių veiksmų nulemtų pasekmių, todėl netinkamai išnagrinėjo ieškovės reikalavimą dėl nuostolių, patirtų sustabdžius MBA įrenginius, atlyginimo, todėl skundžiamas sprendimas keistinas, priteisiant ieškovei 174 064,99 Eur nuostolių, patirtų MBA įrenginių sustabdymo laikotarpiu, atlyginimą.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti kitas išlaidas, nepatenkančias į įprastas veiklos sąnaudas

61.       Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės kitas išlaidas, nepatenkančias į įprastas veiklos sąnaudas – 81 167,24 Eur ieškovei neatlygintas bylinėjimosi su atsakove išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad nutraukus Sutartį CK 6.204 straipsnio pagrindu neatsiranda sąlygos sutartinei atsakomybei taikyti, atmetė ieškinio reikalavimus dėl nuostolių priteisimo, įskaitant ir reikalavimą dėl išlaidų, nepatenkančių į įprastas veiklos sąnaudas, priteisimo. 

62.       Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir laikosi pozicijos, kad buvo priversta gintis nuo neteisėtų atsakovės veiksmų, dėl to turėjo samdytis teisinius patarėjus bei patirti kitas su teisine gynyba susijusias išlaidas. Ieškovės teigimu, net jei konkrečioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ir yra išsprendžiamas remiantis proceso teisės taisyklėmis, tai nereiškia, kad tokio pobūdžio nuostolius patyrusio asmens žala yra visiškai kompensuota ir jis nebegali reikalauti to, kas nebuvo padengta teismo sprendimu. Ieškovė teigia, kad jos patirtos teisinės pagalbos išlaidos patenka į CK 6.249 straipsnio 4 dalyje numatytą nuostolių kategoriją.

63.       Iš 2 priede prie 2021 m. vasario 1 d. prašymo dėl patikslinto ieškinio pagrindo ir dalyko matyti, kad ieškovė nurodytas išlaidas patyrė apmokėdama už advokatų teisines paslaugas, suteiktas konkrečiose civilinėse ar administracinėse bylose (už susipažinimą su procesiniais dokumentais, procesinių dokumentų rengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose ir kt.), taip pat mokėdama žyminį mokestį už teismui pateiktus procesinius dokumentus. Taigi, šios išlaidos pagal savo pobūdį nepatenka į CK 6.249 straipsnio 4 dalyje numatytą nuostolių kategoriją, t. y. jos negali būti kvalifikuojamos kaip išlaidos, skirtos žalos prevencijai, ar susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, ar su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Tokios ieškovės nurodomos išlaidos priskirtinos prie išlaidų, susijusių su atitinkamų bylų nagrinėjimu, todėl jos paskirstytinos konkrečiose bylose pagal CPK 93, 98 straipsnių nuostatas ar atitinkamas administracinių bylų teiseną reglamentuojančias teisės normas. Iš ieškovės pateiktos 2021 m. sausio 29 d. pažymos apie jos naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas matyti, kad dalis ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų civilinėse ir administracinėse bylose buvo priteistos. Vadinasi, ieškovei šiose bylose neatlyginta bylinėjimosi išlaidų dalis susidarė dėl to, kad ieškovės pozicija šiose bylose nebuvo pagrįsta ir ji šiose bylose sprendžiamus ginčus visiškai ar iš dalies pralaimėjo. Šių išlaidų atžvilgiu negalima konstatuoti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai ieškovės nurodomų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės nepriteisė.

64.       Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 36 309 Eur palūkanas, apskaičiuotas dėl negalėjimo naudotis BTA sumokėta 220 000 Eur užstato suma. Ieškovė nurodo, kad Sutarties vykdymo užtikrinimui BTA išdavė laidavimo draudimo raštą. Ieškovės teigimu, pagal sudarytą laidavimo draudimo sutartį ji pervedė BTA 220 000 Eur sumą, kaip užstatą, kuris turėjo būti grąžintas ieškovei draudimo sutarčiai pasibaigus. Kadangi atsakovė, neteisėtai nutraukusi Sutartį, pareikalavo BTA sumokėti 868 860,06 Eur laidavimo draudimo išmoką, o BTA atsisakė tą padaryti, atsakovė inicijavo civilinę bylą prieš BTA, kurios nagrinėjimas buvo sustabdytas iki galutinių teismų sprendimų dėl Sutarties nutraukimo priėmimo. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, atsakovė atsisakė ieškinio dėl laidavimo draudimo išmokos priteisimo ir byla 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi buvo nutraukta, todėl BTA 2020 m. gruodžio 11 d. grąžino ieškovei 220 000 Eur užstatą. Ieškovės vertinimu, dėl atsakovės kaltės ji laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2020 m. gruodžio 11 d. negalėjo naudotis jai priklausančiais užstato pinigais, dėl to jai turėtų būti atlyginta 6 proc. palūkanų, apskaičiuotų už šį laikotarpį nuo 220 000 Eur, suma, sudaranti 36 309 Eur. 

65.       Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad nutraukus Sutartį CK 6.204 straipsnio pagrindu neatsiranda sąlygos sutartinei atsakomybei taikyti, atmetė šį ieškinio reikalavimą. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir laikosi pozicijos, kad nuo 2018 m. kovo 13 d., kai Sutartis nustojo galioti, iki 2020 m. gruodžio 11 d. ieškovė negalėjo naudotis jai priklausančiais 220 000 Eur, sumokėtais kaip užstatas BTA, todėl atsakovė turėtų būti įpareigota sumokėti palūkanas (6 proc.) nuo sumos, kuria ieškovė negalėjo naudotis.

66.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nors Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartimi buvo konstatuota, kad atsakovė be teisėto pagrindo nutraukė Sutartį, tačiau šie neteisėti veiksmai nelėmė ieškovės nurodytų pasekmių – galimybės disponuoti BTA sumokėtu užstatu suvaržymo. Ieškovė 220 000 Eur užstatą BTA sumokėjo pagal sudarytą laidavimo draudimo sutartį ir priedą prie šios sutarties – 2017 m. birželio 26 d. susitarimą dėl užstato prievolės užtikrinimui pagal draudimo liudijimą. Ieškovė laidavimo draudimo sutartį sudarė siekdama užtikrinti prievolių pagal Sutartį tinkamą vykdymą. Iš 2017 m. birželio 26 d. susitarimo su BTA matyti, kad šiame susitarime užstato grąžinimas ieškovei buvo siejamas su prievolės pagal laidavimo draudimo sutartį įvykdymu, taip pat jame numatyta, kad užstatas gali būti grąžinamas draudėjui užtikrinus savo prievolę kitais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Nesant neteisėtų atsakovės veiksmų (atsakovei nenutraukus Sutarties), Sutartis būtų galiojusi toliau, todėl ieškovė nebūtų įgijusi teisės iš BTA reikalauti grąžinti užstato. Ieškovė, ginčydama atsakovės atlikto vienašališko Sutarties nutraukimo teisėtumą, siekė atnaujinti sutartinius teisinius santykius, taigi, buvo suinteresuota laidavimo draudimo sutarties tolesniu galiojimu. Teisinis faktas, nulėmęs, kad ieškovė įgijo teisę reikalauti grąžinti BTA sumokėtą užstatą, buvo aplinkybė, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartimi Sutartis buvo nutraukta CK 6.204 straipsnio pagrindu ir dėl to atsirado draudimo sutartyje numatytos sąlygos užstato grąžinimui.

67.       Šiuo ginčo aspektu pripažintini pagrįstais ir atsakovės argumentai, kad užstatą ieškovė sumokėjo BTA pagal susitarimą su šiuo draudiku, todėl atsakovė užstato pinigais nesinaudojo, be to ieškovė, siekdama atgauti BTA sumokėtą užstatą, turėjo galimybę savo prievoles draudikui užtikrinti kitais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. 

68.       Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovės neteisėti veiksmai jai be pagrindo nutraukus Sutartį, nelėmė ieškovės galimybės susigrąžinti BTA sumokėto užstato suvaržymo, todėl pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais, iš esmės pagrįstai ieškovės nurodomų palūkanų iš atsakovės nepriteisė. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose paskirstymo

69.       Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė priteisti jai visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant ginčą dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino 15 proc. (iš 5 reikalavimų iš dalies patenkino 1 reikalavimą), o atsakovės priešieškinį atmetė, todėl teismas ieškovei priteisė 15 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų (6 699,23 Eur) bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (pirmą kartą) ir Lietuvos apeliaciniame teisme. Kadangi abiejų šalių kasaciniai skundai dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimo nebuvo patenkinti, teismas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme nepriteisė.

70.       Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvada dėl jos reikalavimų tenkinimo dalies, jos manymu, reikalavimai buvo patenkinti visiškai, be to, net ir sprendžiant, kad buvo patenkinta 15 proc. reikalavimų, atsižvelgiant į atsakovės nesąžiningą ir neteisėtą elgesį, teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai mažos.

71.       Nustatyta, kad ieškovė byloje buvo pareiškusi šiuos ieškinio reikalavimus: 1) pripažinti atsakovės 2018 m. kovo 13 d. atliktą vienašalį Sutarties nutraukimą neteisėtu; 2) atkurti Sutarties galiojimą; 3) pakeisti Sutarties sąlygas; 4) įpareigoti atsakovę MAATC vykdyti Sutartį; 5) pripažinti atsakovės reikalavimus išmokėti laidavimo draudimo išmokas nepagrįstais ir uždrausti BTA vykdyti reikalavimą išmokėti laidavimo draudimo išmoką. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimu buvo patenkintas ieškinio reikalavimas dėl atsakovės vienašalio Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, taip pat iš dalies patenkintas reikalavimas dėl Sutarties sąlygų pakeitimo ir Sutartis nutraukta teismo sprendimu, kiti ieškinio reikalavimai atmesti. Tai reiškia, kad ieškovės reikalavimai buvo patenkinti ne 15 proc., kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, bet 30 proc., todėl skundžiamas sprendimas pakeičiamas ieškovei priteisiant ne 6 699,23 Eur, bet 13 398,45 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai, ieškovei turėtų tekti 70 proc. valstybės patirtų 21,44 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą pirmosios instancijos teisme, t. y. 15 Eur, o atsakovei 30 proc., t. y. 6,44 Eur. Kadangi šalių kasaciniai skundai dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimo nebuvo patenkinti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalims nepriteisė jų patirtų bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme, ir priteisė po lygiai (po 36,61 Eur) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų kasaciniame teisme.

72.       Pažymėtina, kad bylą išnagrinėjus iš esmės taikomas CPK 93 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtintas principas „pralaimėjęs moka“, o nuo šio principo galima nukrypti atsižvelgus į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas lėmė netinkamas atsakovės procesinis elgesys. Todėl pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių teisėjų kolegija nenustatė, atitinkamai, atmestini ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad atsižvelgiant į atsakovės nesąžiningą ir neteisėtą elgesį, teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai mažos.  

Dėl procesinės bylos baigties

73.       Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė CK normas bei pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus dėl ieškovės negautų pajamų, išlaidų, patirtų po Sutarties nutraukimo, priteisimo, taip pat, nors ir netinkamais motyvais, pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus dėl išlaidų, nepatenkančių į įprastas veiklos sąnaudas, priteisimo. Tačiau pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti sutartinės civilinės atsakomybės ir priteisti iš jos Sutartyje numatytą baudą, kadangi atsakovės neteisėti veiksmai nutraukiant Sutartį nelėmė ieškovės negautų pajamų, kurioms kompensuoti Sutartyje buvo numatyta bauda. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovės veiksmų neišvežant degiųjų atliekų teisėtumo, neatsižvelgė į šių veiksmų pasekmes, todėl nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl nuostolių, patirtų sustabdžius MBA įrenginius, atlyginimo. Be to, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė patenkintų ieškinio reikalavimų proporciją ir ieškovei priteisė per mažą bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą pirmąjį kartą nagrinėjant pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, atlyginimą. Dėl šių priežasčių skundžiamas sprendimas keistinas, ieškovei iš atsakovės nepriteisiant baudos, tačiau priteisiant 174 064,99 Eur nuostolių, patirtų sustabdžius MBA įrenginius, atlyginimą bei padidinant priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą, atitinkamai, koreguojant valstybei priteistinų išlaidų procesinių dokumentų siuntimui paskirstymą tarp šalių.

74.       Ieškovė, 2022 m. vasario 7 d. pareiškimu galutinai patikslinusi reikalavimus, prašė priteisti 2 016 359,63 Eur negautų pajamų atlyginimą, į kurį įskaitoma 144 810 Eur bauda; 117 476,24 Eur kitų nuostolių atlyginimą; tuo atveju, jei nebūtų patenkintas pirmasis reikalavimas dėl negautų pajamų atlyginimo, iš atsakovės priteisti 323 040,06 Eur tiesioginių nuostolių, į kuriuos įskaitoma 144 810 Eur bauda. Taigi, ieškovės patikslintų reikalavimų suma – 2 133 835,87 Eur. Šia nutartimi pakeistu teismo sprendimu patenkinta ieškinio reikalavimų suma sudaro 174 064,99 Eur arba 8,16 proc. nuo reikalavimų sumos. Todėl iš pirmosios instancijos teismo nustatytos ieškovės patirtų 18 279,02 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, nagrinėjant bylą iš naujo Kauno apygardos teisme, ieškovei priteistina 1 491,57 Eur suma (18 279,02 × 0,0816). Šią sumą sudėjus su ieškovei priteistina 13 398,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąjį kartą suma, gaunama bendra 14 890,02 Eur ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma.

75.       Teisėjų kolegijos vertinimu, į bylinėjimosi išlaidų sumą pirmosios instancijos teismas pagrįstai įtraukė ieškovės patirtas 3 630 Eur išlaidas už specialisto išvados parengimą. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė mokėjimą atliko kitai įmonei (UAB Persense tax), nei ta, kuri parengė specialisto išvadą (UAB Persense), tačiau ieškovė kartu su atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą pateikė UAB Pensense 2022 m. liepos 11 d. rašte pateiktą paaiškinimą, jog abi šios įmonės priklauso tai pačiai įmonių grupei, o sąskaita už išvados parengimą buvo išrašyta UAB Persense tax vardu, kadangi šios įmonės darbuotojai faktiškai dalyvavo rengiant išvadą. Taigi, šis paaiškinimas patvirtina, kad ieškovė mokėjimą UAB Persense tax atliko būtent už į bylą teikto įrodymo (specialisto išvados) parengimą, todėl ieškovės patirtos išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad UAB Pensense 2022 m. liepos 11 d. rašto pateikimas ir jo priėmimas apeliacinės instancijos teisme neprieštarauja CPK 314 straipsnyje numatytam draudimui, kadangi poreikis patikslinti apmokėjimo už specialisto išvadą aplinkybes iškilo atsakovei apeliaciniame skunde abejojant ieškovės patirtų išlaidų ryšiu su nagrinėjamos bylos procesu. 

76.       Ieškovė sumokėjo 14 085 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, patyrė 3 779,12 Eur išlaidas už advokato pagalbą parengiant apeliacinį skundą ir 1 195,50 Eur išlaidas už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą. Atsakovė sumokėjo 1 425 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai suma atitinka CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų didžiausių priteistinų išlaidų, todėl gali būti paskirstomos. Kadangi šia nutartimi pakeistu teismo sprendimu priteisiama 8,16 procentinė dalis ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteisiama tokia pati dalis sumokėto žyminio mokesčio ir išlaidų advokato teisinei pagalbai rengiant apeliacinį skundą, kuri sudaro 1 457,71 Eur ((14 085+3 779,12)×0,0816). Atsakovei iš ieškovės priteistina visa sumokėto žyminio mokesčio suma (1 425 Eur), o ieškovei iš atsakovės nepriteistina išlaidų už advokato pagalbai parengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą suma, kadangi atsakovės apeliacinis skundas šia nutartimi yra patenkintas – pirmosios instancijos teismas pakeičiamas, nepriteisiant baudos. Atlikus šalių priešpriešinių vienarūšių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 32,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma (1 457,71 – 1 425).  

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEG Recycling“ patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies. Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NEG Recycling“ (juridinio asmens kodas 302805578) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro (juridinio asmens kodas 151479265) 174 064,99 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt keturis tūkstančius šešiasdešimt keturis eurus 99 ct) nuostolių atlyginimą ir 14 890,02 Eur (keturiolika tūkstančių aštuonis šimtus devyniasdešimt eurų 2 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEG Recycling“ (juridinio asmens kodas 302805578) 51,61 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 61 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro (juridinio asmens kodas 151479265) 43,05 Eur (keturiasdešimt tris eurus 5 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.“.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NEG Recycling“ (juridinio asmens kodas 302805578) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro (juridinio asmens kodas 151479265) 32,71 Eur (trisdešimt du eurus 71 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.