Civilinė byla Nr. e2A-268-924/2020  

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15932-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.20

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-25364-475/2019 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei I. A. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė AB „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 4587,25 Eur negrąžintos kredito dalies; 299,35 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos; 19 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4587,25 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 1991,50 Eur tarpininkavimo mokesčio, 0,60 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2018 m. spalio 15 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kuria atsakovei buvo suteiktas 4954,91 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2756,89 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 19,00 proc.), 454,99 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2023 m. spalio 15 d. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis, atsakovės turėjo būti grąžintas ieškovei per 60 mėnesinių įmokų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu bei Sutarties 8.4. punktu ieškovė 2019 m. rugsėjo 18 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovė per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė. Ieškovės manymu, ji yra išnaudojusi visas galimybes išspręsti atsakovės prievolės nevykdymo klausimą ikiteisminiu būdu.

2.       Atsakovė I. A. atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovės I. A. ieškovei AB „NEO Finance“ 4587,25 Eur negrąžintą kreditą, 299,35 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugsėjo 26 d.), 0,60 Eur kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo 2019 m. birželio 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d., 454,99 Eur tarpininkavimo mokestį, iš viso – 5 342,19 Eur, 19 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos (4 587,25 Eur) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugsėjo 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 342,19 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 311,42 Eur bylinėjimosi išlaidų; pripažino nesąžiningomis, prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir negaliojančiomis ab initio Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu; kitą ieškinio dalį atmetė.

4.       Teismas nustatė, kad 2018 m. spalio 15 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 4 954,91 Eur dydžio kreditą 60 mėnesių, nustatydama 24 proc. metinių palūkanų normą. Atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, dėl ko ieškovė, 2019 m. rugpjūčio 16 d. raginimu nustačiusi atsakovei papildomą 14 kalendorinių dienų terminą įsipareigojimams įvykdyti ir jai jų nevykdant, 2019 m. rugsėjo 24 d. vienašališkai nutraukė sutartį. Atsakovė, pažeisdama savo sutartinius įsipareigojimus, nevykdė įsipareigojimų grąžinti kreditą, todėl ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti skolą. Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina – 4587,25 Eur negrąžinta kredito dalis, 299,35 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, 0,60 Eur sutartinės palūkanos, 19,00 proc. dydžio mokėjimo palūkanos už negrąžintą 4 587,25 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos.

5.       Teismas nustatė, kad pagal sutarties specialiąsias sąlygas tarpininkavimo mokestis (procentas nuo kiekvienos grąžintos įmokos) yra 5,90 proc. ir jo bendra suma pritaikius nuolaidą yra 454,99 Eur. Tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuotas sudarant vartojimo kredito sutartį. 454,99 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įskaičiuotas ir į 8 166,79 Eur bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą (4 954,91 Eur kredito suma + 2 756,89 Eur palūkanos + 454,99 Eur tarpininkavimo mokestis). Teismo vertinimu, 454,99 Eur tarpininkavimo mokesčio dalis yra pagrįsta ir priteistina ieškovei.

6.       Teismas nurodė, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka. 5.3.2. punkte nurodytas 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 Eur. Šalys susitarė, jog vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 proc. nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties tarpininkavimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma. Pradelsto mokėjimo tarpininkavimo mokesčio dalis nėra įtraukta į bendrą vartojimo kredito sumą, kurią atsakovas turi sumokėti, nėra nurodytas konkretus šio mokesčio dydis, jis apskaičiuojamas pagal sutarties 5.3.2 punktą.

7.       Teismo vertinimu, tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, t. y. atitinka netesybas. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tačiau pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

8.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra pareiškusi reikalavimą dėl 0,60 Eur kompensuojamųjų palūkanų, kurias paskaičiavo nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. birželio 16 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Todėl tai, kad Vartojimo kredito įstatyme įtvirtinta, jog už prievolės nevykdymą gali būti nustatytos tik tam tikro dydžio netesybos ir kitos netesybos ir kiti mokesčiai už vėlavimą vartotojui netaikomi, yra pagrindu vertinti, kad Sutarties sąlygos, kuriose numatyti mokesčiai už finansinių prievolių nevykdymą, yra prieštaraujančios nurodytoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Todėl Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrosios dalies sąlygos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu pripažintinos nesąžiningomis, prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir negaliojančiomis ab initio.

9.       Teismas, įvertinęs minėtas Vartojimo kredito sutarties nuostatas bei Sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio dalies pobūdį, jo mokėjimo atvejus bei apskaičiavimo būdą, laikė, kad šiuo konkrečiu atveju savo esme tarpininkavimo mokesčio dalis (1 536,51 Eur) laikytina tam tikra netesybų forma ir todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniu skundu AB „NEO Finance“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį dėl tarpininkavimo mokesčio, bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovės I. A. 1991,50 Eur tarpininkavimo mokestį, 401,01 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, kitą Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti apeliantei iš atsakovės 37,00 Eur žyminį mokestį ir  246,01 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       Teismas neteisingai sprendė, kad prašomas priteisti 1536,51 Eur tarpininkavimo mokestis savo esme laikytinas netesybomis. Bendra vartojimo kredito kaina (Vartojimo kredito mokestis) - visos išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Ši kaina apskaičiuojama ir nurodoma specialiosiose sąlygose tik pagal vartojimo kredito paraišką suteikiamo vartojimo kredito atžvilgiu. Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai, ir neapima išlaidų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja bendrovei už pradelstą laikotarpį. Mokestis apskaičiuojamas remiantis sutarties 1.27., 5.3., 5.3.1., 5.3.2., 5.4. ir 5.14. punktais. Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14. punktu.

10.2.       Lietuvos Banko valdybos nutarimo „Dėl bendros vartojimo kredito kainos metinės normos skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ 5 punkte aiškiai nurodyta, kad vartojimo kredito palūkanų norma ir išlaidos, įskaičiuojamos į bendros vartojimo kredito kainos metinę normą, gali būti keičiamos ir jų negalima kiekybiškai įvertinti skaičiuojant bendros vartojimo kredito kainos metinę normą, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma skaičiuojama darant prielaidą, kad vartojimo kredito palūkanų norma ir kitos išlaidos nekis ir bus taikomos iki vartojimo kredito sutarties pabaigos.

10.3.       Apeliantė prieš suteikdama vartojimo kreditą, atsakovei pateikė visą reikalingą informaciją apie kreditą (Standartinę informaciją). Skiltyje „Kitos su vartojimo kreditu susijusios Jūsų išlaidos“ aiškiai nurodyta, kad bendrovei mokamas tarpininkavimo mokestis. Taip pat standartinėje informacijoje nurodyta, kokia tvarka mokamos palūkanos ir (arba) mokesčiai. Specialiosiose sąlygose aiškiai nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 5,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos ir, kad apskaičiuojamas 5.3.2. p nustatyta tvarka. Tarpininkavimo mokestis su nuolaida tvirta suma yra 454,99 Eur. Visa tai buvo aptarta individualiai, neklaidinant vartotojo, kadangi vartotojui buvo pažymėta, kad tai mokestis yra su nuolaida. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, padidintas tarpininkavimo mokestis atitinka specialiosios dalies sąlygas ir toks skaičiavimas neprieštarauja imperatyvioms Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms.

10.4.       Pirmosios instancijos teismas ieškovei turėjo nurodyti ieškinio trūkumus bei nustatyti terminą jiems pašalinti, jei teismui iš pateikto ieškinio bei ieškinio priedų nebuvo aišku, kaip buvo apskaičiuotas ieškovės prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis. Teismas, neišsiaiškinęs visų bylos aplinkybių, nepriteisė šalių numatyto tarpininkavimo mokesčio. Analogiškoje civilinėje byloje apeliacinis teismas pasisakė, kad vartojimo kredito sutarties bendrosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta, iš ko susideda ir kaip yra apskaičiuojamas tarpininkavimo mokestis. Atsižvelgiant į šalių sulygtas vartojimo kredito sutarties sąlygas, spręsti, kad ieškovė gali reikalauti tik preliminariai paskaičiuoto tarpininkavimo mokesčio, kurio dydis sietinas tik su tinkamai vykdomais sutarties įsipareigojimais, negalima (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-370-252/2019).

10.5.       Kauno apygardos teismas analogiškoje civilinėje byloje pasisakė, jog šalių nustatytas tarpininkavimo mokestis ir jo skaičiavimas, sudarytos kredito sutarties sąlygos, reglamentuojančios tarpininkavimo mokesčio nustatymą, jo skaičiavimo tvarką ir mokėjimo sąlygas yra pakankamai aiškios, šalys sutarties sąlygą dėl tarpininkavimo mokesčio mokėjimo pasirašė laisva valia, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas buvo suklaidintas ar priverstas sudaryti sandorį sau itin nenaudingomis sąlygomis. Šalių sudarytos kredito sutarties nuostatos dėl tarpininkavimo mokesčio mokėjimo ir jo skaičiavimo neprieštarauja ir imperatyvioms Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 253 straipsnio 6 dalį, tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų (ne grąžintinų) įmokų. Dėl to prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis atitinka Vartojimo kredito įstatymo 253 straipsnio 6 dalyje numatytą atlyginimo skaičiavimo būdą (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2A-144-259/2019l Nr. e2A-119-254/2019, 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1112-259/2019).

10.6.       Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

11.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio dalies (1536,51 Eur) priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14.       Byloje nustatyta, kad 2018 m. spalio 15 d. ieškovė AB NEO Finance su atsakove I. A. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei 60 mėn. terminui suteikė 4954,91 Eur dydžio vartojimo kreditą. Atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį). Atsakovei nevykdant Vartojimo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė 2019 m. rugsėjo 24 d. vienašališkai nutraukė sutartį bei kreipėsi į teismą dėl skolos, palūkanų, tarpininkavimo mokesčio priteisimo.

15.       Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 4 587,25 Eur negrąžinto kredito, 299,35 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos, 19 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, 1 991,50 Eur tarpininkavimo mokesčio, 0,60 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki kreipimosi į teismą dienos. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, atmesdamas reikalavimą dėl 1 536,51 Eur (1 991,50 Eur - 454,99 Eur) tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo. Ieškovė, nesutikdama su 2019 m. lapkričio 7 d. teismo sprendimo už akių dalimi, kuria teismas atmetė reikalavimą priteisti tarpininkavimo mokesčio dalį, pateikė apeliacinį skundą. Apeliantė skunde teigia, kad tarpininkavimo mokestis atsakovei aiškiai buvo nurodytas, jo formuluotė aiški, detalizuota, dėl to teismas turėjo jį priteisti.

16.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad tarpininkavimo mokestis buvo nurodytas vartojimo kredito sutartyje, jis aprašytas, detalizuotas, nurodyta jo skaičiavimo tvarka. Tačiau kitas aspektas tas, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tiktas sutarties sąlygas nustato imperatyvios teisė normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių sudarytos kredito sutarties nuostatas ir sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies pobūdį, jo mokėjimo atvejus ir apskaičiavimo būdą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju savo esme tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, numatyta Sutarties 5.3.2 papunktyje, laikytina netesybomis ir ši sąlyga nėra sąžininga vartotojo atžvilgiu, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

17.       CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies 1.29 punkte nustatyta, kad „tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su Bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė Bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka. Sutarties 5.3 punkte, bei jo 5.3.1, 5.3.2 papunkčiuose, nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas pagal Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytą tam tikrą procentinį dydį nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (Sutarties 5.3.1 p.); 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1 punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą (Sutarties 5.3.2 p.). Taip pat Sutartyje numatyta, jog vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 proc. nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties tarpininkavimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma (Sutarties 5.4, 5.14 punktai).

18.       Apeliantė neginčija to, kad Sutartyje aiškiai nurodyta, jog tarpininkavimo mokestis yra 5,90 procentai nuo kiekvienos grąžintinos įmokos (Sutarties 5.3.1 punktas), ir, kad apskaičiuojamas 5.3.2 punkte nustatyta tvarka, kuris su nuolaida tvirta suma yra 454,99 Eur, t. y. būtent tiek, kiek pirmosios instancijos teismas priteisė ((4954,91 Eur grąžintino kredito suma + 2756,89 Eur grąžintinų palūkanų sumą) x 5,9 proc.). Apeliantės teigimu, ir padidintas tarpininkavimo mokestis, kuris paskaičiuotas netaikius sutartyje numatytos nuolaidos, atitinka sutarties sąlygas ir toks skaičiavimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovės argumentais nesutinka.

19.       Įvertinus kredito sutarties nuostatas ir sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio skaičiavimo tvarką bei jo mokėjimo atvejus, akivaizdu, kad kreditoriaus teisė reikalauti tarpininkavimo mokesčio atsiranda, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Pagal Kredito sutarties 5.4 ir 5.14 punktus, Sutarties 5.3.2 punkte nustatyto tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkui prievolės neįvykdant arba netinkamai vykdant, kreditorius tokiu mokesčiu (bauda - nuolaidos netaikymas sutartam tarpininkavimo mokesčiui) iš esmės siekia kompensuoti dėl to patiriamus savo minimalius nuostolius. Pritartina pirmos instancijos teismui, kad sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Tokia „tarpininkavimo mokesčio“ sudedamoji dalis, kuri taikoma tik vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, savo esme turi būti vertinama kaip užslėptos netesybos, o tokios sąlygos yra neskaidrios ir nesąžiningos vartotojo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutartyje įtvirtintas netesybų dydis (kitu pavadinimu) klaidina vartotoją, nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą bei užtikrina neproporcingą kreditoriaus interesų apsaugą, taip pat neatitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimų.

20.       Vartojimo kredito įstatymo

21.       Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutartyje nurodytas tarpininkavimo mokestis (1,2 procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos), kuris taikomas vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, yra neproporcingai didelė našta vartotojui, jis ženkliai viršija fiziniams asmenims, kaip vartotojams, teisės aktais nustatytą 0,05 procentų delspinigių dydį (Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis). Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). CK 6.2284 straipsnio 6 ir 8 dalys nustato teisines pasekmes, kai sutarčių sąlygos yra nesąžiningos. Pagal CK 6.2284 straipsnio 6 dalį, aiškumo ir suprantamumo reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, kasacinio teismo išaiškinimus ir aptartas faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad sutartyje nurodytos sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies (1,2 procento netesybų per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos) yra nesąžiningos, todėl pirmosios instancijos teismas ex officio pagrįstai šias sąlygas pripažino negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo momento.

Dėl bylos procesinės baigties

22.       Apibendrindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei įvertino šalių sudarytos kredito sutarties sąlygas dėl netesybų (tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies), nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl ieškovės apeliacinis skundas yra atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                   Edvardas Paliokas