Civilinė byla Nr. e2A-719-555/2022

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00696-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.6; 2.6.11.2; 2.6.18.2; 2.8.2.5; 2.8.2.7;

3.1.7.6; 3.3.1.18.4

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Izoldos Nėnienės, Rūtos Palubinskaitės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. Ž. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-63-292/2022 pagal ieškovės K. Ž. ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Artus LT“ dėl avanso grąžinimo, nuostolių, delspinigių ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė K. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės UAB „Artus LT“ priteisti 2 200,00 Eur sumokėtą avansą, 200,00 Eur dydžio atsakovei sumokėtą sumą už projektavimo darbus, 1 895,65 Eur dydžio nuostolius, į kuriuos įskaitomos 147,60 Eur dydžio sutartinės netesybos (delspinigiai), 300,00 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2020 m. birželio 18 d. ji su atsakove sudarė projektavimo sutartį Nr. ART20/06/18-02 dėl virtuvės baldų suprojektavimo, pagal kurią atsakovė įsipareigojo suprojektuoti virtuvės baldus, o projekte turėjo būti pateiktas 3D virtuvės komplekto vaizdas, virtuvės komplekto išklotinės su matmenimis, naudotinos medžiagos ir kainų pasiūlymas. 2020 m. liepos 3 d. ieškovei buvo pateiktas virtuvės baldų projektas, su kuriuo ieškovė susipažino ir sutikdama su juo, 2020 m. liepos 16 d. pasirašė jį. Projektavimo sutarties 5.1 punkte buvo numatyta, kad visa projekto parengimo kaina yra 200,00 Eur su pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), kurią ieškovė atsakovei sumokėjo. Sutartimi buvo sulygta, kad 200,00 Eur su PVM ieškovei bus grąžinama tuo atveju, jei ieškovė suprojektuotus virtuvės baldus užsakys pas atsakovę. Ieškovė suprojektuotus virtuvės baldus užsakė pas atsakovę, su ja 2020 m. liepos 16 d. sudarė pirkimo­–pardavimo sutartį Nr. ART20/07/16-8 dėl atsakovės suprojektuotų baldų pagaminimo. Šioje sutartyje buvo numatyta, kad visa baldų kaina yra 4 500,00 Eur. Ieškovė atsakovei sumokėjo 2 200,00 Eur dydžio avansą, o likusi suma turėjo būti sumokama per 3 dienas nuo baldų perdavimo ieškovei ir sąskaitos faktūros išrašymo dienos (pirkimo–pardavimo sutarties 5.1 punktas). Pirkimo–pardavimo sutarties 4.1. punkte taip pat buvo numatyta, kad baldai turi būti pagaminti ir ieškovei pristatyti per 1-3 mėnesius, t. y. ne vėliau kaip iki 2020 m. spalio 16 d. 2020 m. spalio mėn., atsakovei pradėjus montuoti baldus, paaiškėjo, kad baldai pagaminti ne pagal projektą ir turi esminių kokybės ir asortimento trūkumų, kurie yra akivaizdūs ir neatitiko projekto parametrų. Ieškovė, siekdama apginti savo kaip vartotojos teises, kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – VVTAT), kuriai nagrinėjant jos prašymą, atsakovė patvirtino, jog baldai pagaminti su trūkumais. Tai konstatuota ir 2020 m. vasario1 d. gaminio vertinimo išvadoje Nr. 4K-78. Nors šioje išvadoje konstatuotas atsakovo pripažinimo dėl netinkamos baldų kokybės faktas, tačiau ne visos VVTAT išvados pagrįstos, jose egzistuoja klaidingai nustatytos faktinės aplinkybės. Ieškovė teigė, kad atsakovei pripažinus baldų trūkumų faktą, ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo nėra, nes ginčas yra dėl atsakovės piktybinio vengimo grąžinti avansą, atlyginti nuostolius ir neturtinę žalą. Atsakovė, sutikusi su baldų trūkumais, ieškovės klausimą nagrinėjant VVTAT, sutiko įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus pagal projekte patvirtintus matmenis, tačiau eigoje savo poziciją pakeitė, t. y. įsipareigojo atlikti ne visų faktiškai nustatytų trūkumų šalinimo darbus. Dėl to ieškovė laikė, kad atsakovė tiesiog vilkina laiką ir jokio realaus susitarimo dėl ieškovės pažeistų teisių nebus, t. y., baldai nebus ištaisyti taip, kaip turėtų būti pagal projektą ir sutartį. Ieškovė nusprendė, kad tolimesnis ginčo sprendimas VVTAT nebeturi prasmės, todėl 2021 m. vasario 18 d. atsakovei pateikė galutinę pretenziją, siekiant ginčą išspręsti taikiai, tačiau atsakovė į ją nesureagavo, jokio atsakymo nepateikė ir tokiais savo veiksmais eilinį kartą patvirtino, kad savo neteisėtų veiksmų nutraukti neketina. Atsakovė nepagamino sutartyje bei projekte numatytų baldų, todėl ieškovė turi teisę nutraukti sutartį bei atgauti visą, ką yra sumokėjusi atsakovei. Ieškovė taip pat vertino, kad tarp jos ir atsakovės yra sudaryta ne pirkimo–pardavimo, o vartojimo rangos sutartis, kadangi atsakovės pagaminti ir montuojami baldai privalėjo atitikti rangos sutarties ir projektavimo sutarties reikalavimus bei projektą, kurio pagrindu baldai ir buvo pagaminti. Be to, ieškovė įgijo teisę atsisakyti rangos sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius dėl per lėto darbų vykdymo, kadangi baldai buvo pradėti montuoti 2020 m. spalio 1d. ir buvo akivaizdu, jog perdaryti visų netinkamų matmenų baldų bei sumontuoti juos iš naujo iki 2020 m. spalio 16 d. buvo objektyviai neįmanoma. Atsakovė savo pareigos pagaminti projekte nurodytus baldus iki 2020 m. spalio 16 d. ir iki ieškinio pateikimo dienos neįvykdė. Baldai iki šios dienos nėra užbaigti ir perduoti ieškovei, kadangi nustačius trūkumus, atsakovė atsisakė juos taisyti, o tolimesnis baldų montavimas, neištaisius esminių trūkumų, neturi prasmės. Projektavimo sutartyje numatyta, kad projekto parengimo kaina grąžinama ieškovei, jei ieškovė užsako iš atsakovo projektuotus baldus. Šalys sudarė rangos sutartį, todėl ieškovei grąžintina projekto parengimo kaina. Ieškovė pagrįstai nutraukė rangos sutartį ir todėl prašė priteisti iš atsakovės sumokėtą avansą pagal pirkimo–pardavimo sutarties 5.3 punktą bei 200,00 Eur už projekto parengimą. Pirkimo–pardavimo sutarties 4.6. punkte nustatyta, kad nepristačius ieškovei baldų iki 2020 m. spalio 16 d., atsakovė moka ieškovei 0,02 procentų dydžio baudą už kiekvieną pradelstą dieną nuo laiku nepristatytų baldų vertės. Atsakovės mokėtini delspinigiai yra 147,60 Eur, kurie paskaičiuoti nuo 4 500,00 Eur sumos nuo baldų pristatymo termino pradelsus 164 dienas. Atsakovė taip pat privalo atlyginti dvejopus patirtus nuostolius, t. y. 1 000,00 Eur nuostolius, kuriuos sudaro kainų skirtumas tarp baldų kainos pagal sutartį ir kainos, kurią rangovai siūlo už analogiško baldų komplekto pagaminimą, t. y. papildomas išlaidas, kurių ieškovė nebūtų patyrusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo įsipareigojimus. Ieškovė dėl atsakovės kaltės negavo baldų, dėl kurių buvo susitarta, dėl to ieškovė yra priversta patirti papildomus nuostolius, užsisakant kitą virtuvę iš kito rangovo, kurio pasiūlymo kaina yra žymiai didesnė dėl šiuo metu pabrangusių medžiagų. Be to, atsakovė, montuodama baldus, pažeidė virtuvės sienas, t. y. montuojant baldus prie sienų, liko pažeistos sienos. Sienų atstatymo darbus įvertino 532,65 Eur, t. y. kaip žalą, kurią ieškovė patyrė. Dėl pretenzijos parengimo ieškovė patyrė 363,00 Eur išlaidas, kurios buvo sąlygotos neteisėtų atsakovės veiksmų, kurios laikomos ieškovės nuostoliais. Dėl neatliktų rangos darbų, laiku nesumontavus virtuvės baldų, ieškovė su šeima negalėjo ir iki dabar negali, gaminti maisto namie. Todėl ji ir jos šeima privalo valgyti nešiltą maistą ar maistą užsakinėti iš maitinimo įstaigų ar valgyti maitinimo įstaigose. Tai sukelia nepatogumus ir tokių nepatogumų sąlygotą neturtinę žalą ieškovė vertino 300,00 Eur.

3.       Atsakovė UAB „Artus LT“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovės užsakytas gaminys buvo gaminamas pagal individualius ieškovės nurodymus ir jie neatitinka rinkoje esančių tam tikrų standartinių gaminių, kurių ar jų dalis galima laisvai realizuoti rinkoje. Ieškovė užsakė pagaminti jai U formos virtuvės baldų komplektą. Atsakovė sutiko, kad tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis. Vykdant projektavimo sutartį, ieškovė išreiškė savo individualius pageidavimus dėl virtuvės baldų matmenų, medžiagiškumo, spalvos, papildomų priedų (rankenėlių, šiukšliadėžės ir pan.), spintelių atidarymo būdo, stalviršio spalvos, apdirbimo būdo bei kitų specifikacijų. Atsižvelgiant į šiuos ieškovės nurodymus, atsakovė parengė virtuvės baldų vizualizacijas ir projektą, kurie su ieškove buvo suderinti, jai tiko ir ieškovės 2020 m. liepos 16 d. buvo pasirašyti. Pagal 2020 m. liepos 16 d. pirkimo–pardavimo sudarytą sutartį (rangos sutartį), atsakovė įsipareigojo pagal parengtą ir su ieškove suderintą virtuvės baldų projektą pagaminti ir perduoti ieškovei virtuvės baldus iki 2020 m. spalio 16 d. Atsakovei pagaminus virtuvės baldus, 2020 m. rugsėjo 30 d. atsakovė baldus pristatė ieškovei ir pradėjo jų montavimo darbus. Virtuvės baldų montavimo metu ieškovė pradėjo reikšti pageidavimus pakeisti pagal suderintą projektą pagamintus baldus, t. y. pakeisti stalviršį, spintelių aukštį ir kt. Atsakovė, siekdama bendradarbiauti, sutiko atlikti tam tikrus pagamintų baldų koregavimo darbus pagal ieškovės pageidavimą. Vėliau ieškovė atsisakė bendradarbiauti ir nesudarė galimybės atsakovei patekti į gyvenamąjį namą bei galutinai užbaigti pardėtus baldų montavimo darbus. Dėl ieškovės trukdymo atlikti baldų montavimo darbus ir jos nepagarbaus ir įžeidžiančio elgesio, atsakovės darbuotojai atsisakė dirbti objekte. Atsakovė nesutiko su ieškovės nurodomais tariamais baldų defektais, kadangi šiai dienai atsakovės pagaminti baldai nėra galutinai sumontuoti ir sureguliuoti, objektyviai galimybės įvertinti galutinai nesumontuotų ir nesureguliuotų virtuvės baldų atitikties pirkimo–pardavimo sutartyje ir projekte nustatytiems reikalavimams nėra. Be to, tam tikri baldų neatitikimai atsirado tik dėl pačios ieškovės noro pakeisti pagal suderintą projektą pagamintus baldus. Jeigu ieškovė sudarytų galimybę atsakovei užbaigti virtuvės baldų montavimo darbus, jos nurodytas kaip „trūkumas“ tarpas tarp spintelių ir sienos būtų ištaisytas. VVTAT išvadoje taip pat pasakyta, kad baldus sudarančių spintelių tūriai ir gyliai priklauso nuo spintelių konstrukcijų, įmontuojamos buitinės technikos, įrangos, furnitūros, patalpų komunikacijų ir pan., todėl yra priskiriami atsakovės konstrukciniams sprendimams. Ieškovė nurodė, kad dalies virtuvės baldų faktiniai parametrai neatitinka projekte numatytų, tačiau parametrų neatitikimus įrodinėja išimtinai tik savo teiginiais ir nuotraukomis, iš kurių nėra galimybės nustatyti baldų neatitikimo projekto reikalavimams. VVTAT savo išvadoje taip pat nurodė, jog virtuvės baldai nėra galutinai sumontuoti ir sureguliuoti ir dėl to nėra galimybės vertinti galutinai nesumontuotų ir nesureguliuotų baldų tarpų, aukščių bei atstumo tikslių matmenų. Tačiau jeigu ir būtų nustatyti nežymūs (1-2 cm) virtuvės baldų parametrų nukrypimai nuo numatytų projekte, ieškovei sudarius galimybę atsakovei galutinai užbaigti montavimo darbus, minėti galimi parametrų nukrypimai montavimo metu būtų ištaisyti. Ieškovė nurodė, kad atsakovė neva pažeidė virtuvės sienas, kurių atstatymo darbai yra įvertinti 532,65 Eur. Tačiau VVTAT ieškovė 2020 m. spalio 9 d. prašymu reikalavo atlyginti ne 532,65 Eur, o 200,14 Eur už sienų apdailos darbus, todėl ši aplinkybė kelia abejonių ieškovės reikalavimų šioje dalyje pagrįstumu. Atsakovė teigė, kad ieškovė siekia išvengti atsiskaitymo su ja, manipuliuojant neva esančiais virtuvės baldų trūkumais, neleidžiant atsakovei užbaigti galutinai virtuvės baldų montavimo darbų ir tokių būdu, pasipelnyti atsakovės sąskaita. Ieškovė taip pat nuolat painiojasi dėl sutarties nutraukimo – tai teigia, kad dar turi teisę nutraukti nutartį, tai teigia, kad ji pagrįstai ją nutraukė. Tikriausiai ieškovė 2021 m. vasario 18 d. pretenziją galimai laiko atsakovei teiktu pranešimu apie pirkimo–pardavimo sutarties ir projektavimo sutarties vienašališką nutraukimą. Tačiau atsakovė tariamai siųstos pretenzijos nėra gavusi. Ieškovės nurodytas elektroninio pašto adresas niekada nebuvo ir nėra naudojamas atsakovės veikloje. Atsakovė jau yra įvykdžiusi didžiąją dalį savo įsipareigojimų pagal sutartį, t. y. pagamino visus pirkimo–pardavimo sutartyje ir projektavimo sutartyje numatytus virtuvės baldus, tačiau ieškovei neleidus, dalis pagamintų baldų nebuvo sumontuoti. Tokiu būdu, ieškovė mėgina nutraukti didžia dalimi jau įvykdytą sutartį. Atsakovė siūlė savo sąskaita virtuvės baldų galutinio montavimo metu ištaisyti ieškovės nurodomus tariamus trūkumus, tačiau ieškovė tokio siūlymo atsisakė, užkirsdama atsakovei galimybę tinkamai įvykdyti sutartį. Nors ieškovė įrodinėja, kad baldų trūkumai negali būti pašalinti, tačiau VVTAT savo išvadoje nustatė priešingas aplinkybes, t. y. kad ieškovės nurodyti trūkumai gali būti pašalinti virtuvės baldus galutinai sumontavus ir sureguliavus. Ieškovės teiginiai, kad virtuvės baldų pataisyti negalima jų pilnai neperdarius, yra akivaizdžiai nepagrįsti, nes ieškovė turėjo sudaryti galimybę atsakovei galutinai užbaigti virtuvės baldų montavimo ir reguliavimo darbus. Virtuvės baldai buvo pagaminti pagal individualų užsakymą ir buvo pritaikyti išimtinai ieškovės poreikių tenkinimui, t. y. pritaikyti tik ieškovės patalpai bei pasirinktai buitinei technikai, todėl juos išmontavus, parduoti juos kitam asmeniui nebūtų galima. Baldai ieškovei buvo pagaminti atsakovės darbu ir iš jos medžiagų, kurių vertė sudaro net 70 procentų visos sutartyje numatytos kainos, todėl ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra neprotingas ir neproporcingas. Atsakovė nepripažino, kad 2020 m. birželio 18 d. projektavimo sutartis ir 2020 m. liepos 16 d. pirkimo–pardavimo sutartis buvo ieškovės nutrauktos vienašališkai. Atsakovė nėra gavusi jokio pranešimo dėl sutarties nutraukimo. Net jei laikyti, jog ieškovė nutraukė sutartį vienašališkai, toks nutraukimas negali būti vertinamas kaip teisėtas, nes ieškovė nesilaikė įstatyme įtvirtinto 30 dienų termino pranešimui apie sutarties nutraukimą.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Alytaus apylinkės teismas 2022 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 3 448,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas nurodė, kad byloje yra kilęs ginčas tarp rangovo (verslininko) ir užsakovo (vartotojo) vartojimo rangos sutarties vienašališko nutraukimo pagrįstumo ir avanso grąžinimo, nuostolių, delspinigių ir neturtinės žalos atlyginimo, užsakovui vienašališkai nutraukus vartojimo rangos sutartį.

6.       Dėl projektavimo sutarties. Teismas nustatė, kad tarp šalių 2020 m. birželio 18 d. sudaryta projektavimo sutartis, pagal kurią atsakovė per sutartyje nustatytą terminą įsipareigojo suprojektuoti virtuvės baldus, pateikti jų 3D vaizdą, išklotines su matmenimis, medžiagos ir kainų pasiūlymus. 2020 m. liepos 3 d. buvo parengtas projektas, o 2020 m. liepos 16 d. ieškovė sutikdama su projektu jį pasirašė. 2020 m. birželio 18 d. už virtuvės baldų suprojektavimą ieškovė atsakovei sumokėjo 200,00 Eur. Tokiu būdu projektavimo sutartis yra pasibaigusi jos įvykdymu.

7.       Teismas taip pat nustatė, kad ginčo dėl projektavimo sutarties sąlygų vykdymo nėra, sutartis įvykdyta, ir ji yra savarankiška sutartis, o su 2020 m. liepos 16 d. pirkimo – pardavimo sutartimi ją sieja tik projektavimo sutarties sąlyga (sutarties 5.2 punktas), kurioje nurodyta, jog projekto kaina – 200,00 Eur su PVM grąžinama, jei virtuvės baldai būtų užsakomi pas atsakovę. Tai patvirtina, o ir šalys to neginčija, kad projektavimo sutartis yra savarankiška, sutarties dalykas sukurtas, už jį sumokėta, projektas gali panaudotas, pretenzijų ieškovė dėl projektavimo sutarties neturi, priešingai šia sutartimi ji remiasi, įrodinėdama ieškinio aplinkybes, jog atsakovės pagaminti baldai neatitinka ieškovei perduoto projekto, kurio pagrindu baldai buvo pagaminti, todėl ieškovės reikalavimas grąžinti 200,00 Eur už projekto parengimą, projektavimo sutarties 5.1. ir 5.2 pagrindu, yra nepagrįstas.

8.       Dėl virtuvės baldų pirkimo –pardavimo sutarties kvalifikavimo. Teismas laikė, kad tarp šalių taip pat nėra ginčo dėl tarp jų 2020 m. liepos 16 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties kvalifikavimo, t. y. šalys sutinka, kad ši sutartis dėl virtuvės baldų pagaminimo yra vartojimo rangos sutartis, pagal kurią atsakovė (rangovė, kuri yra verslininkė) įsipareigojo pagaminti ir perduoti ieškovei jos poreikiams tenkinti virtuvės baldus, o ieškovė įsipareigojo baldus priimti ir sumokėti už juos sutartyje nurodytą kainą – 4 500 Eur. Teismas taip pat vertino, kad tarp šalių sudaryta vartojimo rangos sutartis, nes ji atitinka vartojimo rangos kvalifikuojamuosius požymius. Be to, šia sutartimi šalys susitarė dėl nestandartinių, pritaikytų prie konkrečios erdvės virtuvės baldų pagaminimo ir jų sumontavimo konkrečioje erdvėje – ieškovės gyvenamojo namo virtuvės patalpose, o taip pat, jog virtuvės baldai pagaminti, yra pristatyti ieškovei, tačiau iki galo nėra sumontuoti. Ieškovė yra sumokėjusi 2 200,00 Eur avansą, kurį ir prašo grąžinti.

9.       Teismas nustatė, kad atsakovė ginčo sutartį įvykdė iš dalies – pagamino nestandartinius baldus konkrečiai erdvei, juos pristatė ieškovei sutartyje nustatytu terminu, tačiau sumontavo tik mažesniąją dalį baldų. Teismas pažymėjo, kad ieškovė į VVTAT kreipėsi 2020 m. spalio 2 d., t. y. dar nepasibaigus sutartyje numatytam baldų pagaminimo ir sumontavimo terminui, o tai patvirtina, kad tarp šalių vykstant ginčui, o vėliau ir deryboms dėl baldų trūkumų ištaisymo, sąlygų sumontuoti baldus nustatytu terminu nebuvo, o ir nustatyti galutinių baldų trūkumų, kol neįvykdyta sutartis, t. y. didžioji baldų dalis iki galo nesumontuota, nebuvo galima. Dėl baldų trūkumų VVTAT nepriėmė galutinio sprendimo, nurodydama, kad galutinį sprendimą, išanalizavusi visus surinktus įrodymus, kitus rašytinius dokumentus, priims ir pateiks jos kolegiali komisija. Tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą, nepasibaigus ginčo sprendimui VVTAT, bei tai, kad atsakovė, atsižvelgdama į ieškovės reikalavimus remiantis pateikta išvada, siekė ir neatsisakė taisyti pastebėtų trūkumų, nerodo, kad atsakovė netinkamai ar nesąžiningai vykdė savo prievoles pagal sutartį, todėl teismas sprendė, jog tai nesudaro pagrindo taikyti ieškovės pasirinktą gynybos būdą – vienašališkai nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą sumą. Šiuo atveju ieškovės žinioje lieka iš dalies sumontuotas gaminys ir pagamintos ir nesumontuotos dalys. Gaminys turi specialią, nestandartiniams baldams būdingą charakteristiką, atsakovės jis negalės būti panaudojamas įprastiniu būdu ir sąlygomis, neaiškios jau sumontuotų dalių išardymo (išmontavimo) galimybės ir kuri šalis prisiims išmontavimo išlaidas, o tai nepašalina nuostolių atsakovei kilimo galimybės. Dėl to teismas, įvertinęs šio ieškovės kaip vartotojos prašomą pritaikyti teisių gynimo būdą, pripažino, kad jis nėra proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir gali sukelti pažeidimui neadekvačių pasekmių.

10.       Teismas pripažino, kad šalys nesivadovavo bendradarbiavimo principu – ieškovė primygtinai reikalauja, kad virtuvės baldų išmatavimai besąlygiškai atitiktų projektą, nors kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, jei kojelių aukštis nuo grindų būtų pagal projektą, tai stalviršis nebūtų viename lygyje su palange, o jei bus aukštesnės, t. y. ne pagal projektą, tai sumažės tarpas tarp pastatomų ir pakabinamų spintelių. Be to, kai kurie baldų neatitikimai pagal projektą yra nežymūs, vos keli centimetrai ir gali būti taisomi baldų montavimo metu ir kuriuos atsakovė buvo įsipareigojusi sutvarkyti. Be to, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo ir aplinkybė, jog rengiant projektą, kai kuriuos išmatavimus atliko bei projektuotojai pateikė pati ieškovė, esant dar neįrengtoms virtuvės grindims, o tai galėjo sąlygoti ir ieškovės nurodytus neatitikimus dėl pastatomų spintelių aukščio bei stalviršio ir palangės viename aukštyje sumontavimo.

11.       Teismas taip pat nurodė, kad avanso grąžinimo tvarką reguliuoja ginčo sutarties 6.2. punktas, kuris numato, kad ieškovei atsisakius užsakymo po šios sutarties pasirašymo dienos, atsakovė pasilieka sau teisę negrąžinti avansinio mokėjimo sumos, o tai reiškia, kad avanso grąžinimo tvarką reguliuoja tarp šalių pasirašyta sutartis, kuri numato avanso grąžinimo sąlygas ieškovei atsisakius sutarties. Pasiakydamas dėl vienašališkos sutarties nutraukimo, teismas sprendė, kad ieškovė nereiškė reikalavimo nutraukti sutartį, tačiau iš bylos duomenų nustatė, jog ieškovė nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.218 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo pranešti kitai šaliai apie sutarties nutraukimą. Atsakovei 2021 m. vasario 18 d. siųstas raštas dėl nuostolių atlyginimo, bylos duomenimis adresato nepasiekė, nurodžius klaidingą elektroninio pašto adresą, ir jo negalima laikyti pranešimu CK 6.218 straipsnio prasme.

12.       Teismas nurodė, kad kiti ieškinio reikalavimai dėl nuostolių, neturtinės žalos atlyginimo yra išvestiniai reikalavimai iš vartotojų teisių gynimo, todėl ieškovei pasirinkus neproporcingą vartotojų teisių gynimo būdą ir esant nenutrūkusiai vartojimo rangos sutarčiai, šie reikalavimai nespręstini.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13.       Apeliaciniu skundu ieškovė K. Ž. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ginčą visiškai neatsižvelgė į vartojimo teisinių santykių specifiką. Sprendime deklaratyviai nurodyta, kad ginčas kilo iš vartojimo teisinių santykių, tačiau teismas neatliko nei vieno veiksmo, kuris būdingas byloms dėl vartojimo teisinių santykių, t. y.: teismas nagrinėjamoje byloje negynė viešojo intereso ir faktines aplinkybes vertino ignoruodamas vartojimo santykių ginčų specifiką; teismas iš esmės pripažino pagamintų baldų trūkumus, tačiau laikė, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo yra neproporcingas dėl trūkumų mažareikšmiškumo, tačiau byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad nustatyti trūkumai yra mažareikšmiai; teismas sprendė, kad ieškovė „nereiškė reikalavimo nutraukti sutartį“, tačiau sprendime net nepasisakyta, kodėl toks reikalavimas turėjo būti reiškiamas – vienas iš ginčo klausimų buvo tai, ar sutartis nutraukta ar nenutraukta.

1.2.       Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad „nustatyti galutinių baldų trūkumų, kol neįvykdyta sutartis, t. y. didžioji baldų dalis iki galo nesumontuota, teismo vertinimu negalima“. Nepaisant to, teismas sprendime trūkumus pripažino, atsakovė bylos nagrinėjimo metu taip pat pripažino, kad dalies baldų gamybos trūkumų montavimas nepakeis, nes baldus iš esmės reikia pergaminti. Tuo tarpu įrodymų, kad baldų montavimas bent hipotetiškai galėtų panaikinti ieškovės nurodomus baldų gamybos trūkumus arba turėtų bent kažkokį ryšį su jais, byloje nėra, todėl teismas neturėjo objektyvaus pagrindo prieiti tokios išvados.

1.3.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą dėl avanso grąžinimo, laikė, kad šalių susitarimas pakeičia imperatyvias teisės normas, kas yra draudžiama CK 6.157 straipsnio 1 dalies pagrindu. Be to, net ir suteikdamas pirmenybę sutarties nuostatoms, teismas pritaikė sutarties sąlygą, kuri skirta visiškai kito teisinio santykio reguliavimui, t. y. atmetė reikalavimą dėl avanso grąžinimo ginčo sutarties 6.2 punkto pagrindu, kuris skirtas atvejams, kai pirkėjas atšaukia užsakymą, o ne atsisako sutarties dėl netinkamo įvykdymo.

1.4.       Pirmosios instancijos teismas nustatė visiškai kitokį rangos santykių turinį negu apibrėžia įstatymas. Teismas sprendė, kad „nestandartinių baldų gamyba yra bendro kliento ir įmonės darbo vaisius“, kas prieštarauja ne tik vartojimo teisinių santykių esmei, bet ir įprastų rangos teisinių santykių esmei. Rangos sutartyje numatyto rezultato pasiekimas visais atvejais yra išimtinai tik rangovo atsakomybė. Tas expressis verbis nurodyta netgi ir rangos sutarties apibrėžime, numatytame CK 6.644 straipsnio 1 dalyje.

1.5.       Pirmosios instancijos teismas nusprendęs, kad atsakovė vartojimo sutarties nepažeidė (nors tame pačiame sprendime expressis verbis nurodė ir pažeidimus), nepagrįstai atmetė kitus ieškovės reikalavimus, jų net nenagrinėdamas, t. y. iš esmės atsisakė priimti ieškinį dėl kitų reikalavimų, nes jie buvo ne atmesti, o išvis nenagrinėti.

1.6.       Pirmosios instancijos teismas atsakovei iš ieškovės priteisė 3 448,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Tokia bylinėjimosi išlaidų suma yra akivaizdžiai nepagrįsta, neproporcinga bylos pobūdžiui ir iš esmės paneigianti vartotojos teisę ginti savo pažeistas teises teisme.

14.       Atsakovė UAB „Artus LT“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Ieškovė klaidingai nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog pagaminti virtuvės baldai yra su trūkumais, kurie gali būti ištaisyti tik iš naujo pergaminus didžiąją dalį virtuvės komplekto. Priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovė bylos nagrinėjimo metu visą laiką laikėsi nuoseklios pozicijos, tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu, nurodydama, jog ji virtuvės baldus pagamino pagal parengtą ir su ieškove suderintą virtuvės baldų projektą, kurį ji 2020 m. liepos 16 d. pasirašė ir patvirtino. Be to, ieškovei nesudarius galimybės atsakovės darbuotojams pateikti į ieškovės gyvenamąjį namą, atsakovė neturėjo galimybės galutinai sumontuoti ir sureguliuoti virtuvės baldų. Ieškovė nepagrįstai įrodinėja egzistuojant virtuvės baldų trūkumus, nes objektyviai įvertinti tokių baldų atitikties šalių sudarytoje sutartyje ir projekte nustatytiems reikalavimams nėra galimybės.

2.2.       Šiuo atveju ieškovė, kaip užsakovė turėjo pareigą įrodyti defektų faktą, t. y. kad atsakovės galutinai neužbaigtiems darbams išvis kilo (buvo nustatyti) defektai. Ieškovė turėjo pateikti objektyvius įrodymus, kad būtent atsakovės atliktiems darbams, gaminiams pasireiškė konkretūs defektai, keliems gaminiams pasireiškė defektai, jų mastas ir pateikti įrodymai būtų nebejotini, leidžiantys teismui įsitikinti aplinkybių, faktų objektyviu egzistavimu. Tačiau, ieškovė, turėdama civilinio proceso nustatytą pareigą veikti aktyviai ir įrodyti aplinkybes, kurias teigė esant, objektyviais ir neginčytinais įrodymais, šios pareigos neįvykdė ir neįrodė, kad būtent atsakovės pagamintiems ir dar tik pradėtiems montuoti virtuvės baldams pasireiškė kokie nors defektai.

2.3.       Ieškovė neva egzistuojančius dar nebaigtų montuoti virtuvės baldų neva trūkumus įrodinėjo ne kvalifikuotų specialistų ar ekspertų išvadomis, o išimtinai tik savo paties subjektyvia nuomone, prielaidomis, neaiškiomis nuotraukomis bei antstolio surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame buvo konstatuoti techninio pobūdžio aplinkybės, kurių konstatavimui jis neturi reikiamos kompetencijos ir kurias galėtų konstatuoti tik reikiamos kvalifikacijos specialistas. Be to, antstoliui konstatuojant aplinkybes, buvo naudojama ieškovės pateikta matavimo ruletė, kuri yra laikoma metrologiškai nepatvirtinta priemone. Ieškovė neįrodė defektų fakto, t. y. kad atsakovės dar nesumontuotiems ir nesureguliuotiems baldams pasireiškė kokie nors defektai.

2.4.       Priešingai, nei teigia ieškovė, atsakovė tiek ginčo nagrinėjimo VVTAT, tiek bylos nagrinėjimo metu, nurodė, jog tuo atveju, jeigu virtuvės baldų montavimo ir reguliavimo metu būtų pastebėti kokie nors baldų trūkumai, šie trūkumai būtų ištaisyti. 

2.5.       Priešingai, nei nurodo ieškovė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertinęs ieškovės, kaip vartotojos, prašomą pritaikyti teisių gynimo būdą, pripažino, kad jis nėra proporcingas vartotojos teisių gynimo būdas. Be to, teismas, pasisakydamas dėl vienašališko sutarties nutraukimo, pagrįstai darė išvadą, jog vartojimo rangos sutartis yra nenutrūkusi, kadangi ieškovė nesilaikė CK 6.218 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo pranešti kitai šaliai apie sutarties nutraukimą, taip pat teisme nereiškė reikalavimo nutraukti sutartį.

2.6.       Priešingai, nei teigia ieškovė, atsakovė bylos nagrinėjimo metu visą laiką laikėsi nuoseklios pozicijos, tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu nurodydama, jog nepripažįsta, kad 2020 m. birželio 18 d. projektavimo sutartis Nr. ART20/06/18-02 ir ginčo sutartis buvo atsakovės ar ieškovės nutrauktos vienašališkai. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovė 2021 m. vasario 18 d. ieškovės siųstos pretenzijos, kuria ji neva informavo atsakovę apie projektavimo sutarties ir ginčo sutarties atsisakymą, nėra gavusi. (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresas niekada nebuvo ir nėra naudojamas atsakovės veikloje. Atsakovės veikloje naudojamas bendrasis elektroninio pašto adresas, kuriuo ir vyko susirašinėjimas su ieškove yra šis: (duomenys neskelbtini). Tiek projektavimo sutarties 3.3 punkte, tiek ginčo sutarties 3.4 punkte nurodoma, kad išaiškėjus baldų trūkumams ar turint kitokių nusiskundimų dėl atsakovės suteiktų paslaugų ar pagamintų produktų, užsakovas (ieškovė) informuoja vykdytoją (atsakovę) el. paštu: (duomenys neskelbtini). Atsakovė iš ieškovės taip pat nėra gavęs jokio kito pranešimo, kuriuo būtų buvęs informuotas apie ieškovės vienašališką ginčo sutarties nutraukimą. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad ieškovė pranešė atsakovei apie ginčo sutarties vienašališką nutraukimą. Teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė nenutraukė ginčo sutarties vienašališkai.

2.7.       Atsakovė jau yra įvykdžiusi didžiąją dalį savo įsipareigojimų pagal ginčo sutartį, t. y. pagamino visus ginčo sutartyje ir projektavimo sutartyje numatytus virtuvės baldus, tačiau ieškovei nesudarius galimybės, dalis pagamintų baldų liko galutinai nesumontuoti. Ieškovės teiginiai, jog virtuvės baldų negalima naudoti pagal planuotą paskirtį yra akivaizdžiai nepagrįsti, kadangi ieškovė turėtų sudaryti galimybę atsakovei galutinai užbaigti virtuvės baldų montavimo ir reguliavimo darbus, kurių metu mažareikšmiai galimi trūkumai būtų ištaisyti. Šias aplinkybes patvirtina VVTAT vertinimo išvada, kurioje nurodoma, kad ieškovės nurodomi tariami trūkumai gali būti pašalinti virtuvės baldus galutinai sumontavus ir sureguliavus. Galutinai sumontavus virtuvės baldus, nebūtų jokių aplinkybių trukdančių ieškovei naudoti virtuvės baldus pagal jų tiesioginę (funkcinę) paskirtį.

2.8.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybę, jog virtuvės baldai ieškovei buvo pagaminti pagal individualų užsakymą. Pagal individualų užsakymą pagamintas virtuvės baldų komplektas buvo pritaikytas išimtinai ieškovės patalpai bei pasirinktai buitinei technikai, t. y. gaminys turi specialią, nestandartiniams baldams būdingą charakteristiką, atsakovės jis negalės būti panaudojamas įprastiniu būdu ir sąlygomis, neaiškios jau sumontuotų dalių išardymo (išmontavimo) galimybės ir kuri šalis prisiims išmontavimo išlaidas, o tai nepašalina nuostolių atsakovei kilimo galimybės. Išmontavus virtuvės baldus, jų parduoti kitam asmeniui atsakovė neturėtų jokių galimybių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

16.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vartotojo teisių gynimo, vartotojui įrodinėjant, jog įsigyta vartojimo prekė turi kokybės trūkumų. 

17.       Iš byloje esančios medžiagos teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė K. Ž. su atsakove UAB „Artus LT“ 2020 m. birželio 18 d. sudarė projektavimo sutartį Nr. ART20/06/18-02 dėl virtuvės baldų suprojektavimo, pagal kurią atsakovė įsipareigojo suprojektuoti virtuvės baldus, projekte pateikiant 3D virtuvės komplekto vaizdą, virtuvės komplekto išklotines su matmenimis, naudotinas medžiagas ir kainų pasiūlymą. Ieškovė K. Ž. susipažinusi su jai pateiktu atsakovės 2020 m. liepos 3 d. parengtu virtuvės baldų projektu, 2020 m. liepos 16 d. jį pasirašė, atsakovei sumokėjo visą projekto parengimo kainą 200,00 Eur, kuri, pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas, ieškovei grąžinama tuo atveju, jei ieškovė suprojektuotus virtuvės baldus užsakys pas atsakovę. 2020 m. liepos 16 d. bylos šalys sudarė pirkimo­–pardavimo sutartį Nr. ART20/07/16-8 dėl atsakovės suprojektuotų baldų pagaminimo. Sutarties sąlygose numatyta, kad visa baldų kaina yra 4 500,00 Eur. Ieškovė K. Ž. atsakovei UAB „Artus LT“ sumokėjo 2 200,00 Eur dydžio avansą, o likusi suma šalių susitarimu turėjo būti sumokama per 3 dienas nuo baldų perdavimo ieškovei ir sąskaitos faktūros išrašymo dienos (pirkimo–pardavimo sutarties 5.1 punktas). Pirkimo–pardavimo sutarties 4.1. punkte taip pat buvo numatyta, kad baldai turi būti pagaminti ir ieškovei pristatyti per 1-3 mėnesius, t. y. ne vėliau kaip iki 2020 m. spalio 16 d.

18.       Ieškovė K. Ž. byloje įrodinėjo, kad 2020 m. spalio mėn. atsakovei UAB „Artus LT“ atvežus baldus užsakovui (ieškovei), jų nesumontavus ieškovė pastebėjo užsakymo įvykdymo trūkumus ir atsisakė sudaryti sąlygas jiems montuoti. Ieškovės teigimu, pagamintas daiktas yra nekokybiškas, nes neišlaikyti projekte nustatyti atstumai ir aukščiai tarp jungiamųjų baldų intarpų, grindų, spintelių aukštingumas, plotis bei talpa, tarpai tarp stalviršio ir pakabinamų spintelių,  tarpai tarp lango kraštų iki pakabinamų spintelių, baldo sudedamosios dalys nėra pilnai tokios vizualios išvaizdos, dėl kokios tartasi, šių dalių kraštai nėra pilnai apdirbti ir yra palikta gamyklinė faneros vidinė spalva, savavališkai parinktas (neatitinka sutarties sąlygų) stalviršio apdirbimo būdas. Be to, ieškovės teigimu, baldų montavimo darbai taip pat atliekami nekokybiškai – baldai montuojami skirtingu atstumu nuo sienų, baldų sudedamosios dalys montuojamos paliekant tarpus tarp dalių.

19.       CK 6.672 straipsnio 1 dalyje vartojimo rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, pagal kurią rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas – priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Taigi ši sutartis yra konsensualinė, dvišalė, atlygintinė. Vienai jos šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius savo sutartinę prievolę, kitos šalies reikalavimu gali būti taikomi vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatyti pažeistų teisių gynimo būdai, taip pat atitinkamais atvejais gali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnis). Kadangi rangovu pagal vartojimo rangos sutartį visada yra verslininkas, tai sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atveju jis atsako be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2004).

20.       Šioje byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs iš vartojimo rangos teisinių santykių. Šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis, nes užsakovas yra fizinis asmuo, jo užsakyto atlikti darbo rezultato paskirtis – tenkinti užsakovo ir jo šeimos buitinius poreikius, o rangovas yra verslininkas – juridinis asmuo (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). CK XVIII1 skyriaus „Vartojimo sutartys“ normos nustato, kad vartotojams parduodamos prekės ir teikiamos paslaugos turi būti saugios ir tinkamos kokybės. Prekių ir paslaugų kokybės ir saugos reikalavimus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (CK 6.22813 straipsnio 1 dalis).

21.       CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos neįtvirtina specialių reikalavimų darbų kokybei. Tačiau jos nustato, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis).

22.       CK 6.680 straipsnis reglamentuoja užsakovo (vartotojo) teises vartojimo rangos sutartyje numatyto darbo atlikimo metu, t. y. kol dar nėra darbo rezultato. Remiantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu (CK 6.680 straipsnis), kai daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, užsakovas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pagaminimas yra esminis sutarties pažeidimas. Nors iš šios teisės normos spręstina, kad toks vartotojo teisių gynimo būdas leistinas tik konstatavus, jog netinkamos kokybės daikto pagaminimas yra esminis sutarties pažeidimas, tačiau pažymėtina, kad vartojimo rangą reglamentuojančiose CK normose nenustatyta specialiųjų atsisakymo nuo sutarties pagrindų esant esminiam jos pažeidimui CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo aspektu, todėl esminiais vartojimo sutarties pažeidimais gali būti pripažinti ir kiti nekokybiško daikto pagaminimo (pardavimo) atvejai. CK 6.363 straipsnio 4-8 dalyse įtvirtintu teisiniu reguliavimu užsakovui (pirkėjui) suteikiama absoliuti diskrecija rinktis jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pagaminimo (pardavimo) gynimo būdą, tarp jų ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Pažymėtina, kad CK 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta vartotojo teisių apsaugos priemonė yra specialus vartotojo teisių gynimo būdas, todėl CK 6.217 straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl esminio sutarties pažeidimo šiuo atveju netaikytini.

23.       Šioje byloje ieškovė vartotojo teisių gynimo būdu pasirinko vartojimo rangos sutarties nutraukimą ir sumokėtų sumų grąžinimą tai grįsdama rangovo (atsakovės) prisiimtų sutartinių prievolių nevykdymo faktu – netinkama pagaminto daikto ir jo montavimo kokybe. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad, atsakovei pagaminus baldus ir juos pradėjus montuoti, tarp šalių kilo ginčas dėl prekės ir montavimo darbų kokybės, sprendė, kad nustatyti galutinius baldų trūkumus, iki neįvykdyta sutartis, t. y. iki didžioji baldų dalis iki galo nesumontuota, nėra galimybės.

24.       Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti pagrindo neturi. Pagal šalių 2020 m. liepos 16 d. sudarytą sutartį Nr. ART20/07/16-8 atsakovė įsipareigojo pagaminti, pristatyti ir kokybiškai sumontuoti baldus (Sutarties 5.2  punktas), o užsakovė – visus šiuos darbus priimti ir už juos apmokėti sutartyje nustatytais terminais. Sutartyje nenustatyta, kad užsakovas (ieškovė), pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, dėl jų gali pareikšti pretenzijas tik darbų rezultato perdavimo metu. Šiuo atveju atliktų darbų (rezultato) priėmimo etapas įvykdžius vartojimo rangos sutartį nebuvo pasiektas, todėl nebuvo pagrindo įforminti atliktų darbų priėmimo aktu (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Remiantis sutarties šalių bendradarbiavimo, kooperacijos bei jos vykdymo ekonomiškumo principais (CK 6.200 straipsnis), kurie yra darnios, tarpusavyje koreliuojančios vartotojų teisių apsaugos ir rangos santykių teisinio reguliavimo sistemos sudėtinė dalis, užsakovo pareiga iki užsakymo rezultato priėmimo pagal CK 6.662 straipsnyje įtvirtintas taisykles pastebėjus nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, nedelsiant apie tai pranešti rangovui, kildintina iš užsakovo teisės bet kuriuo metu tikrinti darbų eigą ir kokybę, nustatytos CK 6.658 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinimo. Dėl to ieškovė, teisėjų  kolegijos vertinimu, pastebėjusi gaminio trūkumus tinkamai įgyvendino jai suteiktas teises ir vykdė sutartyje bei įstatyme nustatytas pareigas.

25.       Nagrinėjamos bylos atveju prekė vartotojo įgyta pagal individualiai patartas pirkimo–pardavimo sąlygas, nurodytas šalių sudarytoje sutartyje, kurios sudėtinės dalys yra atsakovės UAB „Artus LT“ parengta dokumentacija, tame tarpe 3D vaizdas, projektinė išklotinė su matmenimis ir medžiagomis. 2020 m. liepos 16 d. sudaryta sutartimi Nr. ART20/07/16-8 atsakovė įsipareigojo užtikrinti, kad baldai atitinka kokybę, aptartą su užsakove (ieškove), ir nurodytą baldų naudojimo instrukcijoje bei baldų specifikacijoje, garantuoti, kad baldai jų perdavimo momentu neturės paslėptų kokybės trūkumų, t. y. turi tas savybes, kurių pirkėjas gali protingai tikėtis, kurios būtinos daiktui tam, kad juo būtų galima naudotis pagal įprastinę ar specialią paskirtį.

26.       Byloje pateikti duomenys, jog ieškovė, siekdama apginti savo kaip vartotojos teises, kreipėsi į VVTAT, kuriai nagrinėjant jos prašymą ieškovės ir atsakovės komunikacijos būdu, pasitvirtino ieškovės iškeltos abejonės dėl atsakovės atliekamo darbo kokybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs VVTAT pateiktas išvadas bei konstatavęs, kad atsakovės atliekami darbai turi trūkumų, kuriuos ištaisyti po VVTAT sprendimo įsipareigojo rangovė, nepagrįstai sprendė dėl vartotojos teisių pasirinkto būdo, apsiribojęs išvada, kad darbų rezultatą nustatyti galimybė yra tik po atliktų darbų perdavimo–priėmimo ir šiuo atveju rangovė (atsakovė) turi galimybę baldų montavimo metu ištaisyti tiek VVTAT, tiek ieškovės įvardintus baldų montavimo trūkumus.

27.       Ieškovės (vartotojos) teisė pareikšti pretenzijas iki darbų rezultato perdavimo įtvirtinta CK 6.658 straipsnio 1 dalyje. Ieškovei bylos nagrinėjimo metu įvardijus atsakovės darbų trūkumus bei pateikus, ieškovės vertinimu, tai patvirtinančias įrodinėjimo priemones – VVTAT išvadą, nuotraukas, pirmosios instancijos teismas, apsiribojęs  VVTAT išvada, kad rangovas turi galimybes ištaisyti prekės ir darbų trūkumus, netyrė ir nenustatinėjo ar įsigyta prekė, jos savybės, montavimo darbai atitinka ir sutarties sąlygas, kuriomis ieškovė įsigijo iš atsakovės baldus. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje liko neišaiškintos aplinkybės dėl faktiškai pristatytos prekes atitikimo projekte nustatytiems atstumams ir aukščiams tarp jungiamųjų baldų intarpų, grindų, spintelių aukštingumų, pločių bei talpų, tarpų tarp stalviršio ir pakabinamų spintelių, tarpų tarp lango kraštų iki pakabinamų spintelių, baldo sudedamųjų dalių vizualios išvaizdos, dėl baldų detalių kraštų, stalviršio apdirbimo būdo, spalvingumo, taip pat dėl atliekamų montavimo darbų kokybės ir atitikimo projektiniams sprendiniams, įtvirtintiems šalių susitarimu.

28.       Vartojimo sutarčių atveju pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę garantija pagal įstatymą. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.

29.       Kadangi nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas yra kilęs iš vartojimo pirkimo-pardavimo sutartinių teisinių santykių, šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis, CK 6.188 straipsnis), su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Konstatuotina, kad galiojantys teisės aktai ir teismų praktika patvirtina, jog ginčo (kilusio iš vartojimo sutarties) specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002). Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo apsiriboti tik ieškovės teikiamomis įrodinėjimo priemonėmis, bet turėjo ir pareigą būti aktyvus ir, be kita ko, savo iniciatyva rinkti įrodymus (sutarties silpnesniosios šalies gynimo interesais).

30.       Įvertinus byloje esančių duomenų visumą, atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines aplinkybes, ginčijamas sprendimo turinys suteikia pagrindo išvadai, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus, įvertinus tirtinų aplinkybių ir reikalautinų bei tirtinų įrodymų apimtį, jų pobūdį, ginčo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų, netinkamo įrodymų vertinimo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl yra naikinamas, o byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

31.       Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą bei dėl ieškovės (vartotojos) pasirinkto teisių gynimo būdo nutraukti vartojimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi nustatyti, kokie kokybės, savybių, taip pat montavimo darbams yra keliami reikalavimai ieškovės įsigytai prekei, nustatyti ar faktiškai ieškovei pristatyti baldai, jų montavimo darbai atitinka sutarties sąlygas ar įprastus šiai prekei keliamus reikalavimus, išaiškinti atsakovei pareigą įrodinėti, kad jos pagaminta prekė ir jos atliekami montavimo darbai atitinka sutarties sąlygas.  

32.       Teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.

33.       Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :        

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                Izolda Nėnienė

                                        Rūta Palubinskaitė

                                                Egidijus Tamašauskas