Civilinė byla Nr. e2A-1578-921/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14475-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.10.5.1; 2.6.18.3.; 3.3.1.18.3
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 11 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko, Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Projektų valdymas ir investicijos“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Projektų valdymas ir investicijos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilviltė“ dėl netesybų, nuostolių atlyginimo priteisimo, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilviltė“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Projektų valdymas ir investicijos“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Remstada“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 5 601,66 Eur netesybas, 6 838,79 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2019 m. spalio 29 d. sudarė sutartį Nr. 110150-VIL2 (toliau – ir sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo sumontuoti gaminius, nurodytus sutarties priede Nr. 1 Objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Objektas), o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus Sutartyje numatyta tvarka. Sutarties suma su PVM 62 943,40 Eur, galutinis darbų atlikimo terminas – 2019 m. gruodžio 23 d. Ieškovė 2019 m. spalio 30 d. atsakovei pervedė 15 735,85 Eur avansą. Antroji dalis mokėjimo (13 004,84 Eur) turėjo būti mokama po gaminių pristatymo į Objektą. Atsakovė sutarties galiojimo metu nepristatė visų gaminių į Objektą, tačiau ieškovė 2019 m. gruodžio 12 d. atsakovei pervedė 7 000 Eur, o 2020 m. vasario 14 d. – 4 777,34 Eur. Atsakovė iki 2019 m. gruodžio 23 d. nesumontavo ir neperdavė ieškovei visų sutartyje numatytų gaminių, per papildomai suteiktus terminus darbų neatliko, nereagavo į ieškovės raginimus. Atsakovė 2020 m. kovo 18 d. laišku informavo, jog į ieškovės reikalavimus nekreips dėmesio ir kreipsis į teismą. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė nutraukė sutartį nuo 2020 m. kovo 29 d., apie tai informuodama atsakovę 2020 m. kovo 19 d. raštu. Kadangi atsakovė neatliko darbų per sutartyje numatytą terminą, iš atsakovės priteistinos netesybos. Netesybų dydis paskaičiuotas pagal sutarties 3.3 p., nustatantį 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo sutarties sumos už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo 8-os uždelstos dienos, už vykdymo vėlavimo laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 31 d. (imtinai) iki sutarties nutraukimo 2020 m. kovo 29 d. Taip pat iš atsakovės priteistini 6 838,79 Eur dydžio nuostoliai, kuriuos sudaro 1 534,21 Eur išlaidos už langų išvalymą ir 5 304,58 Eur nuostoliai dėl darbų defektų trūkumų šalinimo.
3. Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės paskaičiuotos netesybos yra neprotingai didelės. Delspinigių skaičiavimas nuo visos sutarties sumos pažeidžia atsakovės teisėtus interesus. Nesumontuotų gaminių dalis yra maža, palyginti su visos sutarties suma, todėl teismui nusprendus, kad ieškovė turi teisę skaičiuoti delspinigius, jie turėtų būti sumažinti ir skaičiuojami proporcingai nuo nesumontuotų gaminių vertės. Atsakovė Objekte sumontavo visus gaminius, kuriuos privalėjo sumontuoti pagal sutartį, išskyrus plienines duris, kurių sumontuoti atsakovė negalėjo dėl rangovo UAB „Kauno statybų ranga“ valios, jam neleidžiant Objekte atlikti plieninių durų montavimo darbų iki kol nebus pabaigti kiti, ne atsakovės atliekami darbai. Ieškovei paruošus darbų frontą, atsakovė iki 2020 m. sausio 31 d. sumontavo likusius gaminius. Ieškovė negali nei skaičiuoti delspinigių už sutarties termino praleidimą, nei atlikti jų įskaitymą, nes terminai buvo praleisti dėl pačios ieškovės kaltės. Nepagrįsti ieškovės argumentai, jog darbai atlikti nekokybiškai. Ieškovės užsakytas ekspertas vertinime konstatavo tik vieną ieškovės nurodytą defektą – neva netinkamus montavimo varžtus. Atsakovės nuomone, sumontuoti varžtai yra tinkami, rekomenduoti gamintojo. Kiti vertinime nurodyti defektai negali būti laikomi atsakovės atliktų darbų defektais. Atsakovės darbų priėmimo–perdavimo aktų bei sąskaitų pateikimo metu jokie defektai neegzistavo, todėl ieškovei nevykdžius pareigos priimti darbus laiku, ne dėl atsakovės kaltės atsiradę darbų defektai, yra ieškovės rizika. Atsakovė darbų priėmimo–perdavimo aktų bei sąskaitų pateikimo metu buvo palikusi visus gaminius švarius.
4. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti ieškovės 2020 m. gegužės 19 d. atliktą vienašalį įskaitymą 19 102,32 Eur sumai negaliojančiu; taikyti restituciją ir priteisti iš ieškovės 19 565,56 Eur skolą už atliktus darbus, 777,56 Eur delspinigių, viso 20 343,12 Eur.
5. Atsakovė nurodė, kad tinkami vykdė sutartinius įsipareigojimus. Ieškovė, skaičiuodama sumą, dėl kurios nekyla ginčo, atskaitė priešpriešinius reikalavimus: 1) 5 601,66 Eur delspinigių; 2) 13 500,66 Eur defektų pašalinimo išlaidų; 3) 10 335,50 Eur pagal sutartį neatliktų darbų kainą. Atsakovė niekada nesutiko su tariamais ieškovės reikalavimais dėl 5 601,66 Eur delspinigių ir 13 500,66 Eur defektų pašalinimo išlaidų, todėl ieškovės atliktas vienašališkas įskaitymas yra neteisėtas, kadangi nėra tenkinamos visos įskaitymui atlikti būtinos sąlygos, t. y. ieškovė neturėjo tokių reikalavimo teisių ir nebuvo atsakovės kreditorius. Ieškovė privalo apmokėti už atsakovės atliktus darbus. Atsakovė, atlikusi dalį darbų, 2020 m. gruodžio 28 d. pranešė ieškovei žodžiu, kad nori darbus priduoti, pateikė PVM sąskaitą faktūrą VIL Nr. 12000808. Vėliau, ieškovei perdavus darbų frontą, o atsakovei sumontavus likusius gaminius, atsakovė šią sąskaitą panaikino ir 2020 m. sausio 31 d. pateikė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą VIL Nr. 12000815 su darbų priėmimo–perdavimo aktu. Sąskaita apėmė visus iki jos išrašymo atliktus darbus, išskyrus metalinių durų ir jų montavimo kainą. Ieškovė atliktų darbų apžiūrą atliko tik 2020 m. vasario 5 d., tai yra praėjus beveik 1,5 mėnesio nuo nustatyto darbų atlikimo termino, taip pažeisdama sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. 2020 m. gegužės 19 d. pranešimu ieškovė sutiko apmokėti už atsakovės atliktus darbus, dėl kurių nekyla ginčo, tokiu būdu pripažino pareigą apmokėti už atliktus darbus. Atsakovė savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, o ieškovė vengia apmokėti sąskaitas už atliktus darbus. Atsakovė prašo priteisti 777,56 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo skolos sumos (19 565,56 Eur x 6 proc. / 365 x 328 (pradelstų dienų skaičius)).
6. Ieškovė atsiliepime patikslintą priešieškinį prašė atmesti. Nurodė, jog atsakovė reiškia reikalavimą dėl 19 102,32 Eur įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, tačiau ieškovė neatliko įskaitymo. Atsakovė neturėjo teisinio pagrindo išrašyti sąskaitų faktūrų ir perduoti dalį atliktų darbų. Ieškovė 2020 m. gegužės 19 d. sumokėjo sumą, dėl kurios, ieškovės vertinimu, tarp šalių nėra ginčo, tokiu būdu sumažindama galimai kilsiančio ginčo sumą ir pateikė šios sumos apskaičiavimą, todėl nėra pagrindo šio mokėjimo vertinti kaip įskaitymo.
7. Trečiasis asmuo atsiliepime prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Nurodė, tarp atsakovės ir trečiojo asmens susiklosčiusi ilgalaikė praktika, kai atsakovei sudarius rangos sutartis su įvairiais užsakovais, trečiasis asmuo pasitelkiamas įvairių gaminių tiekimui bei jų montavimui. 2019 m. lapkričio 19 d. atsakovė ir trečiasis asmuo sudarė sutartį Nr. 110151-VIL2, kurios pagrindu trečiasis asmuo įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 23 d. pristatyti ir sumontuoti gaminius, tame tarpe ir sumontuoti aliuminio balkonus bei duris Objekte. Gaminius Objekto darbams pirko atsakovė. 2019 m. lapkričio 20 d. atsakovė perdavė trečiajam asmeniui gaminius, kurie tą pačią dieną buvo pradėti pristatyti į Objektą ir montuoti. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo neturėjo galimybės laikyti gaminių Objekte, kadangi Objekte nebuvo užtikrinta jų apsauga, todėl juos išvežė į atsakovės sandėlį. Iki galutinio darbų atlikimo termino sumontavo beveik visus gaminius. Dėl nuo ieškovės priklausančių aplinkybių trečiasis asmuo nesumontavo nedidelės dalies gaminių. Durys nebuvo sumontuotos, nes tam prieštaravo Objekto rangovas UAB „Kauno statybų ranga“; kitų gaminių sumontuoti negalėjo, nes ieškovė vėlavo perduoti darbų frontą – nebuvo išardyti seni balkonai. Ieškovei perdavus darbų frontą, trečiasis asmuo sumontavo likusius balkonus. Ieškovei nurodžius eilę darbų trūkumų, su dalimi trečiasis asmuo sutiko ir juos ištaisė. Nepagrįsti ieškovės argumentai, jog sumontuoti netinkami varžtai. Statybos darbus reglamentuojančiuose aktuose, varžtų gamintojo nurodymuose ar sutartyje nebuvo nurodyta, kokiais varžtais tvirtinti gaminius. Darbus nuolat prižiūrėjo Objekto darbų vadovas, kuris niekada neužsiminė dėl netinkamų varžtų. Ieškovė neteisingai nurodo, jog atsakovė ar trečiasis asmuo yra atsakingas už viso Objekto langų valymą, tokios pareigos nei sutartis, nei kiti dokumentai nenumatė. Trečiojo asmens įsitikinimu, darbai atlikti tinkamai, visi sutarties vykdymo nesklandumai vyko išimtinai dėl ieškovės kaltės, todėl bet kokios pretenzijos tiek atsakovei, tiek trečiajam asmeniui dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo nepagrįstos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės 5 601,66 Eur nuostolių atlyginimą ir netesybas, 6 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos 5 601,66 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė atsakovei iš ieškovės 19 318,78 Eur atlyginimą už darbus, 332,31 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos 19 651,09 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusią priešieškinio dalį atmetė.
9. Teismas, spręsdamas dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, nustatė, kad atsakovė neginčijo neįvykdžiusi sutarties dalies dėl 1 vnt. metalinių durų ir 5 vnt. metalinių durų bloko (dvejos durys) pristatymo ir sumontavimo Objekte. Byloje nebuvo įrodymų, kad atsakovė ieškovei reiškė pretenzijas dėl vėluojamo perduoti darbų fronto ar kad reikalavo pakeisti rangos sutartimi sulygtus terminus ir pan. Todėl teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad atsakovė darbų neatliko dėl ieškovė kaltės. Nustatė, kad ieškovė reiškė atsakovei pretenzijas dėl darbų kokybės iki numatyto darbų atlikimo termino, reikalavo ištaisyti trūkumus bei pabaigti darbus suėjus Sutartyje numatytam darbų atlikimo terminui. Duomenų, kad darbų atlikimo vėlavimas ir trūkumų neištaisymas per papildomą terminą buvo nulemti objektyvių priežasčių, byloje nėra. Esant šioms aplinkybėms, atsakovei praleidus rangos sutartyse numatytą darbų atlikimo terminą, darbų neatlikus per keletą kartų suteiktus papildomus terminus, sprendė, kad ieškovė pagrįstai ir teisėtai nutraukė sutartį vienašaliu pranešimu.
10. Teismas nustatė, kad atsakovė visų darbų iki sutartyje numatyto darbų atlikimo termino, t. y. 2019 m. gruodžio 23 d., neatliko. Todėl atsakovė, išrašydama 2019 m. gruodžio 28 d. sąskaitą faktūrą, pateikdama 2020 m. sausio 31 d. sąskaitą ir dalies atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, faktiškai prašė ieškovės priimti tarpinį darbų rezultatą ir apmokėti už dalį atliktų darbų. Sutartis nenumatė atsakovei teisės reikalauti ieškovę priimti dalį atliktų darbų ir už juos sumokėti, todėl nepagrįstais laikė atsakovės argumentus, jog, nepriimdama dalies darbų ir neapmokėdama už juos, ieškovė pažeidė sutartį. Atsakovė turi teisę į apmokėjimą už faktiškai atliktus ir neapmokėtus darbus. Tarp šalių nekilo ginčo, kad atsakovė nesumontavo 6 vnt. metalinių durų 5 978,11 Eur su PVM (4 910 Eur be PVM) vertės. Šalys susitarė dėl konkrečios darbų kainos – 62 943,40 Eur su PVM (52 019,34 Eur be PVM). Sutartis nuginčyta nebuvo, taigi visi susitarimai, įskaitant ir darbų kainą, galiojantys ir negalima jų vienašališkai keisti. Ieškovė teigė, jog po sutarties sudarymo atlikus matavimus sumažėjo gaminių kiekis, tačiau ieškovė neįrodinėjo, kad tarp šalių buvo pakeista darbų apimtis ar sumažinta sutarties kaina. Aplinkybė, jog ieškovė nustatė gaminių montavimo darbų trūkumus, neatleidžia ieškovės nuo pareigos jų apmokėti. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis CK 6.653 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta taisykle, atmetė ieškovės argumentus, jog atsakovei mokėtina suma už atliktus gaminių montavimo darbus turi būti sumažinta 2 875,87 Eur. Pagal sutartį sutarties suma be PVM 52 019,34 Eur. Ieškovė atsakovei sumokėjo 27 790,56 Eur. Atsakovė neatliko durų montavimo darbų už 4 910 Eur, todėl teismas atsakovei iš ieškovės priteisė 19 318,78 Eur atlyginimą už atliktus darbus (52 019,34 Eur – 27 790,56 Eur – 4 910 Eur). Iš ieškovės atsakovei priteisė 332,31 Eur (19 318,78 Eur x 0,1 proc. / 365 x 325 (pradelstų dienų skaičius nuo 2020 m. balandžio 5 d. iki priešieškinio pateikimo dienos 2021 m. vasario 24 d.) delspinigius.
11. Teismas nustatė, kad ieškovė prašė priteisti 6 838,79 Eur dydžio nuostolius, kuriuos sudarė patirti 1 534,21 Eur dydžio nuostoliai už langų išvalymą ir 5 304,58 Eur dydžio nuostoliai dėl darbų defektų trūkumų šalinimo. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 1 534,21 Eur dydžio nuostolius už langų išvalymą. Sprendė, kad atsakovės sutartiniai įsipareigojimai apėmė atsakovės pareigą gaminius priduoti nuo jų paviršiaus pašalinus jų įpakavimo ir transportavimo apsaugos likusias medžiagas (plėveles, lipdukus ir pan.). Tačiau šalių atstovų, liudytojų paaiškinimais nustatė, kad po gaminių sumontavimo Objekte buvo atliekami namo fasado šiltinimo, apdailos darbai, dėl ko gaminiai po jų sumontavimo objektyviai galėjo būti išpurvinti. Ieškovei apsiribojant terminu ,,nešvarūs“, nebuvo pakankamo pagrindo laikyti, jog atsakovė įsipareigojimą nuvalyti gaminius įvykdė netinkamai. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo atlyginti 5 304,58 Eur nuostolius už darbų defektų trūkumų šalinimo, sprendė, kad, atsakovei praleidus darbų perdavimo terminą, darbų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka atsakovei. Teismas nesutiko su atsakove, kad nurodyti ieškovės defektai neegzistavo. Tai paneigė byloje esantys duomenys. Ieškovė pateikė defektų šalinimo išlaidų 2 138 Eur sumai pagrindimą, likusių defektų šalinimo išlaidų 3 166,58 Eur (5 304,58 Eur – 2 138,00 Eur) nepagrindė, todėl reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo dėl darbų defektų trūkumų šalinimo tenkino iš dalies, priteisiant ieškovei 2 138 Eur (6 838,79 Eur – 1 534,21 Eur – 3 166,58 Eur) nuostolių atlyginimo.
12. Nepripažinus ieškovės vienašalio rangos sutarties nutraukimo neteisėtu, sprendė dėl netesybų iš atsakovės priteisimo klausimą. Ieškovė sutartyje numatytas netesybas susimažino iki 5 601,66 Eur dydžio ir byloje nustačius, kad ieškovė patyrė 2 138 Eur nuostolių, teismas į šią nuostolių sumą įskaitė tokią pačią netesybų sumą ir ieškovei priteisė likusią 3 463,66 Eur netesybų sumą. Ieškovei priteisė bendrą 5 601,66 Eur sumą, kurią sudaro nuostolių atlyginimas ir jį viršijanti netesybų dalis. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013 pateiktais išaiškinimais dėl įskaitymo negalimumo, kadangi bylų ratio decidenti nesutapo.
13. Šalių reikalavimai kilę iš pinginio pobūdžio prievolės pažeidimų, todėl ieškovei ir atsakovei priteisė 6 procentų metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo (priešieškinio priėmimo) teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
14. Teismas atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu. Teismas sprendė, kad įskaitymas, kaip vienašalis sandoris, nebuvo sudarytas, kadangi ieškovė neišreiškė valios atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir apie savo valią nepranešė kitai prievolės šaliai, todėl ir įskaitymo pasekmių – prievolės pasibaigimo arba dalinio pasibaigimo, nekilo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti sprendimo dalį, kuria priteista 5 601,66 Eur dydžio nuostolių atlyginimas ir netesybos, ir priteisti ieškovei iš atsakovės 5 601,66 Eur dydžio netesybas ir 3 672,21 Eur dydžio nuostolių atlyginimą; panaikinti sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl 2 875,87 Eur atlyginimo už darbus ir 332,31 Eur delspinigių priteisimo, ir šiuos priešieškinio reikalavimus atmesti. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
15.1. Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei 1 534,21 Eur nuostolių už langų valymą. Teismas konstatavo, jog iki sutarties nutraukimo darbų rezultatas nebuvo priimtas. Pareigą nuimti apsaugines plėvelės ir nuvalyti gaminius atsakovei numatė techninis darbo projektas. Atsakovei nepabaigus ir neperdavus sutartyje numatytų darbų (darbų vykdymo eigoje), Objekto rangovas ir ieškovė 2020 m. vasario 5 d. ir 2020 m. vasario 18 d. apžiūros aktais su fotofiksacijomis užfiksavo, jog atsakovės sumontuoti gaminiai yra nešvarūs – nenuvalyti. Tačiau teismas nepagrįstai vertino, jog sumontuoti gaminiai galėjo išsipurvinti dėl vėlesnių darbų atlikimo. Trūkumai užfiksuoti atsakovei dar nebaigus vykdyti sutartyje numatytų darbų. Teismas nepagrįstai nesivadovavo darbų vadovo A. M. paaiškinimais, kuris nurodė, jog vėliau išpurvinti langus buvo neįmanoma, nes atliekant vėlesnius darbus gaminiai yra uždengiami. A. M. neturi išankstinio suinteresuotumo bylos baigtimi, turi atitinkamą kvalifikaciją, specialiąsias žinias, todėl šio asmens parodymams teismas turėtų teikti prioritetą. Atsakovė turėtų byloje įrodyti, jog pareigą nuvalyti gaminius įvykdė, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Be to, PVM sąskaita faktūra pagal kurią atsakovė prašė apmokėjimo yra išrašyta 2020 m. sausio 31 d., o nešvarūs langai fiksuoti 2020 m. vasario 3 d., todėl nėra tikėtina, kad langai pasidengė purvu per tris dienas. Byloje nenustatyta, jog po 2020 m. vasario mėn. apžiūrų Objekte atsakovė būtų šalinusi trūkumus ar valiusi langus. Kritiškai vertintini atsakovės kviestų liudytojų K. V. ir E. S. parodymai, kad langus po sumontavimo valė. Liudytojai yra UAB „Remstada“ darbuotojai. UAB „Remstada“ vienintelis akcininkas yra R. J.. R. J. yra ir UAB „Vilviltė“ vadovas, taip pat vienintelis akcininkas. UAB „Remstada“ ir byloje apklausti liudytojai faktiškai atliko darbus, o byloje atsakovu yra patraukta kita įmonė UAB „Vilviltė“ priklausanti tam pačiam savininkui. Taigi minėti liudytojai laikytini suinteresuotais bylos baigtimi. UAB „Kauno statybų ranga“ 2020 m. gegužės 12 d. PVM sąskaita faktūra KSR20 Nr. 167 ir 2021 m. gegužės 19 d. skolų derinimo–užskaitymo aktas įrodo ieškovės patirtus 1 534,21 Eur nuostolius.
15.2. Teismas nepagrįstai nepriteisė 2 138 Eur netesybų. Ieškovė reikalavimą priteisti netesybas grindė sutarties 3.3 ir 4.14.3. punktais. Byloje nebuvo ginčo dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo, todėl ieškovė turėjo teisinį pagrindą reikalauti netesybų. Netesybas ieškovė pati susimažino iki 5 601,66 Eur dydžio, tačiau teismas nepagrįstai iš prašomų priteisti netesybų sumos (5 601,66 Eur) atėmė nuostolius (2 138 Eur), ieškovei priteisiant likusią 3 463,66 Eur netesybų sumą ir 2 138 Eur nuostolių atlyginimą, iš viso 5 601,66 Eur netesybų ir nuostolių. Teismas nepagrįstai įskaitė patirtus nuostolius į netesybas. Teismas turėjo priteisti 5 601,66 Eur netesybas ir nuostolių atlyginimą atskirai, į nuostolių sumą neįskaitant netesybų. Abu reikalavimai kyla iš skirtingų atsakovės prievolių pažeidimų ir nors kyla iš tos pačios sutarties, tačiau tarpusavyje nėra susiję: 1) reikalavimas sutarties 3.3. punkto pagrindu dėl delspinigių priteisimo kyla dėl ieškovės prievolės laiku atlikti sutartyje numatytus darbus pažeidimo; 2) reikalavimas sutarties 4.13.3. punkto pagrindu dėl netesybų priteisimo kyla dėl to, jog sutartis buvo nutraukta dėl esminio ieškovės sutarties pažeidimo. Esminis ieškovės sutarties pažeidimas pasireiškė atsakovės prievolės atlikti visus sutartyje numatytus darbus pažeidimu – sutarties nevykdymu. Atsakovė nesumontavo visų gaminių Objekte; 3) reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ieškovė reiškė dėl atsakovės atliktų darbų trūkumų, kuriuos ieškovė pašalino savo lėšomis. Tai yra trys skirtingi sutartinių prievolių pažeidimai, iš kurių trečiasis nėra susijęs su kitais dviem reikalavimais. Teismas nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kad kai delspinigiai ir nuostoliai, kyla iš šalių sudarytos sutarties pažeidimo, tačiau iš skirtingo pobūdžio ir skirtingų sutarties nuostatų pažeidimų (pavyzdžiui, dėl vėlavimo ir dėl netinkamos kokybės prekių pristatymo), netesybos nėra įskaitomos į nuostolius, o nuostolių ir netesybų priteisimas nevertintinas kaip baudinio pobūdžio, nes kyla iš skirtingų sutarties nuostatų pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013). Nuostolius prašo priteisti už nekokybiškai atliktus darbus, kurių trūkumus ieškovė pašalino savo lėšomis. Šie nuostoliai nėra susiję nei su atsakovės vėlavimu, sutarties nutraukimu ar su kitų sutartyje numatytų darbų neatlikimu. Reikalavimas dėl Sutarties 4.14.3. punkte numatytų netesybų priteisimo kyla dėl sutarties nutraukimo dėl atsakovės kaltės, kuris buvo sąlygotas atsakovės negebėjimo pabaigti įsipareigotus atlikti darbus.
15.3. Teismas nepagrįstai atsakovei priteisė 2 875,87 Eur atlyginimo už darbus. Teismas nepagrįstai nurodė, jog 2020 m. rugpjūčio 4 d. darbų priėmimo ir perdavimo aktu Nr.101/08 užsakovui SĮ „Telšių būtų ūkis“ generalinis rangovas UAB ,,Kauno statybų ranga“ perdavė 509 m2 balkonų ir lodžijų įstiklinimo darbų. Pagal šio akto 9 punktą nurodyti darbai perduoti 95 proc. Tai reiškia, jog užsakovui generalinis rangovas perdavė 483,55 m2 balkonų ar lodžijų stiklinimo darbų ir faktiškai atsakovės sumontuotas darbų kiekis yra mažesnis nei 509 m2. Pažymi, kad ginčo sutarties ir sutarties tarp užsakovo SĮ „Telšių būtų ūkis“ ir generalinio rangovo lyginti negalima, kadangi ginčo sutartis sudaryta faktinių atsakovės atliktų apmatavimų Objekte pagrindu, tuo tarpu Objekto rangovo ir užsakovo sutartis sudaryta projektinių dokumentų pagrindu, kurie įprastai būna tikslinami projekto vykdymo eigoje. Byloje nebuvo ginčo, jog atsakovė nesumontavo 1 vnt. metalinių durų, 5 vnt. metalinių durų blokų (dviejų durų). Taip pat teismas nepagrįstai prilygino ginčo situaciją darbų apimties ar sutarties kainos pakeitimui ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, kadangi byloje nebuvo ginčo dėl darbų kainos. Ieškovė įrodinėjo, jog atsakovė neatliko 2 875,87 Eur vertės darbų, faktiškai sumontuodama 478 m2 gaminių. Prievolė įrodyti tinkamą darbų atlikimą ir jų kiekius tenka atsakovei. Teismas nepagrįstai pritaikė taisyklę, kad kaina negali būti mažinama/ didinama, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Rangos sutarties sudarymo metu buvo galima tiksliai numatyti visą darbų kiekį, atsakovė pati atliko gaminių matavimus Objekte. Atsakovė neatleista nuo pareigos įrodyti, jog ji komerciniame pasiūlyme nurodytą kiekį sumontavo. Tokių duomenų byloje nėra, todėl teismas neturėjo pagrindo laikyti, jog atsakovei priklauso visa sutartyje numatyta darbų ir gaminių kaina. Teismas taip pat nepagrįstai vertino sumontuotą gaminių kiekį (50 vnt.), kaip pagrindą spręsti dėl sutarties įvykdymo apimties. Sutarties kainą lemiantis veiksnys yra sumontuojamų gaminių kiekis (509,29 m2). Jeigu montuojamų darbų kiekis nebūtų svarbus, matuoti nereikėtų, pakaktų suskaičiuoti reikiamų gaminių skaičių, tačiau gaminių dydžiai yra įvairūs ir tik gaminio dydis kvadratiniais metrais apsprendžia gaminio ir darbų kainą. Byloje esanti rašytinių įrodymų visuma patvirtina, jog Objekte objektyviai neįmanoma sumontuoti 509,29 m2 gaminių. Byloje yra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog atsakovė sumontavo 478 m2 gaminių, tačiau teismas jų neįvertino.
15.4. Teismas nepagrįstai atsakovei priteisė 332,31 Eur delspinigius. Nurodo, kad ieškovė prašė delspinigiams taikyti senatį. Tačiau teismas delspinigius skaičiavo už pradelstų dienų skaičių nuo 2020 m. balandžio 5 d. iki priešieškinio pateikimo dienos 2021 m. vasario 24 d., kas viršija įstatyme numatytą šešių mėnesių senaties terminą. Atsakovė neturėjo teisės išrašyti PVM sąskaitas faktūras už darbų dalį. Sutartis nenumatė tarpinio darbų priėmimo–perdavimo ir teisės reikalauti mokėjimų už dalį sumontuotų gaminių. Teismas pagrįstai įvertino, jog tik po sutarties nutraukimo atsakovei atsirado teisė ir pareiga perduoti darbus ir išrašyti sąskaitą. Teismas delspinigius skaičiavo nuo 2020 m. balandžio 5 d., tačiau po sutarties nutraukimo (2020 m. kovo 29 d.) atsakovė neišrašė priėmimo–perdavimo akto ir sąskaitos faktūros. Atsižvelgiant į tai, ieškovė neturi pareigos mokėti atsakovei delspinigių.
16. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
16.1. Teismas pagrįstai nepriteisė ieškovei išlaidų už langų valymą. Atsakovė neneigia, kad techninis darbo projektas numato atsakovės pareigą po langų montavimo nuvalyti paviršius, tačiau atsakovė šią savo pareigą įvykdė. Atsakovės atliekami darbai nebuvo galutiniai darbai. Po langų sumontavimo buvo atliekami namo tinkavimo ir kiti darbai, kurių metu susidarė nešvarumų. Atsakovė negali būti atsakinga už nešvarumus, atsirandančius ant gaminių vėliau statybų procese. Gaminių nešvarumo faktą pareiga įrodyti kyla ieškovei, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad gaminių perdavimo momentu šie buvo nešvarūs. Nei 2020 m. vasario 5 d., nei 2020 m. vasario 18 d. aktuose dėl defektų nėra užfiksuota, kad nuo gaminių nėra nuluptos apsauginės plėvelės, lipdukai ar ištepta lipdukų klijais. Nešvarumai atsirado praėjus daug laiko po gaminių sumontavimo, dėl ko kalta ieškovė, nes delsė priimti iš atsakovės atliktus darbus. Tikėtina, kad, jeigu nurodomas ieškovės langų valymas buvo atliktas, tai atliko UAB „Kauno statybų ranga“, vykdydama savo įsipareigojimus užsakovui. Prašoma priteisti 1 534,21 Eur suma nepagrįsta, nes tokį išlaidų dydį nurodė ne nepriklausomas trečiasis asmuo, o rangovas UAB „Kauno statybų ranga“. Bylos metu nustatyta, kad ieškovės direktorė ir UAB „Kauno statybų ranga“ darbuotojas M. V. yra buvę sutuoktiniai. Taigi sąskaita už langų valymą buvo išrašyta susijusio asmens, ieškovei siekiant iš atsakovės prisiteisti didesnius nuostolius.
16.2. Teismas pagrįstai įskaitė nuostolius į netesybas. Ieškovė, įrodinėdama aplinkybę, jog nuostoliai negali būti įskaityti į netesybas, remiasi teismų praktika, kurios faktinės aplinkybės su šios bylos aplinkybėmis nesutampa, todėl ja nėra pagrindo vadovautis. Nustačius, kad atsakovė patyrė nuostolius ir jai priteistinos netesybos (bauda), priteistini nuostoliai už atliktų darbų trūkumus yra įskaitytini prašomų priteisti netesybų atžvilgiu.
16.3. Teismas pagrįstai nesumažino atliktų darbų kainos 2 875,87 Eur verte. Sutartimi atsakovė įsipareigojo sumontuoti gaminius, nurodytus sutarties priede Nr. 1. Šiame priede – Komerciniame pasiūlyme numatyta, kad atsakovė sumontuos iš viso 50 vnt. balkonų, kurių bendras plotas sudaro 488,9 m2. Pažymi, kad komerciniame pasiūlyme įsivėlė aritmetinė klaida ir klaidingai nurodytas bendras langų plotas 509,29 m2. Sudėjus langų plotus gaunasi 488,9 m2. Langų kaina susumuota teisingai, iš viso 37 299,99 Eur. Nuo šios kainos buvo skaičiuojami susiję darbai, todėl įsivėlusi klaida dėl bendro langų ploto nei sutarties kainai, nei langų kiekiui įtakos neturėjo. Atsakovė pirko ir sumontavo iš viso 50 vnt. balkonų, t. y. sumontavo visus vienetus balkonų, kurių bendras plotas 486,4 m2, t. y. vos 2,5 m2 mažiau nei Komerciniame pasiūlyme. Tačiau tokia paklaida neesminė, kad ieškovė turėtų teisę mažinti sutarties kainą. Ieškovė nepagrįstai kelia abejones dėl sumontuotų langų kiekių. Nėra pagrindo abejoti, kad iš UAB „DEXTERA“ įsigyti balkonai sumontuoti ginčo Objekte. Užsakytas ir nupirktas balkonų kiekis atitinka (su labai minimalia paklaida) susitartą sumontuoti balkonų kiekį kvadratiniais metrais, atitinka balkonų skaičių, sąskaitos išrašytos tuo metu, kai atsakovė vykdė sutartį. Teismas teisingai nurodė, kad šalys susitarė dėl konkrečios darbų kainos. Sutartis nuginčyta nebuvo, taigi visi susitarimai, įskaitant ir darbų kainą, yra galiojantys ir negalima jų vienašališkai keisti.
16.4. Teismas pagrįstai atsakovei priteisė delspinigius. Neabejotina atsakovės teisė į apmokėjimą už atliktus darbus atsirado nuo 2020 m. balandžio 5 d. (šešta diena po sutarties nutraukimo), todėl iki priešieškinio pateikimo 2021 m. vasario 24 d. susidarė ilgesnis nei 6 mėn. terminas. Atsakovė įsitikinusi, kad delspinigių suma turėtų būti apskaičiuojama tokiu būdu: 19 318,78 Eur (nesumokėta suma) x 0,1 proc. (palūkanų dydis už kiekvieną uždelstą dieną) x 180 d. (6 mėn. pradelstas terminas), iš viso 3 477,24 Eur. Todėl teismo priteistos atsakovei delspinigių sumos nėra pagrindo nepriteisti ar mažinti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis), todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
18. Byloje kilo ginčas dėl prievolių, kilusių iš statybos rangos sutartinių teisinių santykių, tinkamo įvykdymo.
19. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2019 m. spalio 29 d. tarp ieškovės ir UAB „Kauno statybų ranga“ buvo sudaryta balkonų gamybos ir montavimo darbų sutartis Nr. PVI191029-2S. Pagal minėtą sutartį, ieškovė įsipareigojo atlikti sutartyje numatytus darbus Objekte adresu (duomenys neskelbtini). Šalys 2019 m. spalio 29 d. sudarė sutartį Nr. 110150-VIL2, kuria vykdytojas (atsakovė) įsipareigojo į Objektą pristatyti ir sumontuoti gaminius, o užsakovas (ieškovė) juos priimti ir sumokėti. Atsakovė minėta sutartimi Objekte įsipareigojo sumontuoti balkonus – 50 vnt., metalines duris – 1 vnt., metalinių durų blokus (dvejos durys) – 5 vnt.
20. Sutartyje numatyta, kad visa sutarties kaina yra 62 943,40 Eur su PVM (sutarties 1.2. punktas). Šalys sutartyje susitarė dėl tokių mokėjimo sąlygų: sutarties sudarymo metu ieškovė atsakovei sumoka 25 proc. dydžio avansą nuo sutarties sumos su PVM, t. y. 15 735,85 Eur (sutarties 2.2.1. punktas); 25 proc. dalį nuo galutinės sumos be PVM (13 004,84 Eur) ieškovė sumoka pristačius gaminius į Objektą (sutarties 2.2.2. punktas); likusią sutarties sumos dalį ieškovė sumoka po gaminių sumontavimo, atliktų darbų akto ir PVM sąskaitos faktūros pasirašymo per 30 kalendorinių dienų (sutarties 2.2.3. punktas). Sutartyje šalys susitarė, jog galutinis darbų atlikimo terminas yra 2019 m. gruodžio 23 d. (sutarties 3.4. punktas).
Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų
21. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 5 601,66 Eur netesybas ir 6 838,79 Eur nuostolių atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovei iš atsakovės 5 601,66 Eur nuostolių atlyginimą ir netesybas. Ieškovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš dalies nesutinka, pateikė apeliacinį skundą. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo sprendimu dalimi, t. y.: 1) dalimi, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas priteisti 1 534,21 Eur dydžio nuostolius už langų išvalymą; 2) dalimi, kuria netekintas ieškovės reikalavimas dėl 2 138 Eur dydžio netesybų priteisimo. Atitinkamai apeliantė prašo sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys ir ieškovei priteistas 5 601,66 Eur dydžio nuostolių atlyginimas ir netesybos pakeisti ir priteisti ieškovei iš atsakovės 5 601,66 Eur dydžio netesybas ir 3 672,21 Eur nuostolių atlyginimą.
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 1 534,21 Eur nuostolius už langų išvalymą
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė nuo 2020 m. kovo 29 d. vienašališkai nutraukė sutartį. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad ieškovė pagrįstai ir teisėtai nutraukė sutartį vienašaliu pranešimu, atsakovei praleidus rangos sutartyje numatytą darbų atlikimo terminą, taip pat darbų neatlikus per keletą kartų suteiktus papildomus terminus (sutarties 4.12.2. punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.217 straipsnio 3 dalis). Šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų šalys neginčijo.
23. CK 6.221 straipsnio 2 dalis numato, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas.
24. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė, sumontavusi gaminius, jų nenuvalė, todėl jie buvo nešvarūs, t. y. buvo ištepti balkonų stiklinimai, balkonų rėmai, langai pasidengę purvu, montavimo putomis, nenuvalyti apsauginių juostų klijai. Atsakovė turėjo po visų langų montavimo darbų atlikimo pašalinti apsaugines plėveles ir nuvalyti visus paviršius, tačiau to nepadarė. Tai, kad ieškovė dėl butų langų ir lodžijų išvalymo patyrė 1 534,21 Eur nuostolius, patvirtina pateikta PVM sąskaita faktūra. Mano, kad atsakovė turėjo įrodyti, jog pareigą nuvalyti gaminius įvykdė tinkamai, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Be to, ieškovė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog sumontuoti gaminiai galėjo išsipurvinti dėl vėlesnių darbų objekte atlikimo.
25. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą priteisti 1 534,21 Eur dydžio nuostolius už langų išvalymą, vertino, kad atsakovės sutartinis įsipareigojimas Objekte sumontuoti gaminius ir juos nuvalyti apėmė atsakovės pareigą gaminius priduoti nuo jų paviršiaus pašalinus tik įpakavimo ir transportavimo apsaugos likusias medžiagas (plėveles, lipdukus ir kt.). Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad po gaminių sumontavimo Objekte buvo atliekami namo fasado šiltinimo, apdailos darbai, dėl ko gaminiai objektyviai galėjo būti išpurvinti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovei apsiribojus terminu „nešvarūs“, nėra pakankamo pagrindo laikyti, jog atsakovė įsipareigojimą nuvalyti gaminius įvykdė netinkamai. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo byloje atlikti įrodymų vertinimu ir faktinių aplinkybių nustatymu nesutinka.
26. Nustatyta, kad Techninio darbo projekte Nr. SS1824-01-TDP-SA (ieškinio priedas Nr. 26) numatyta, jog po visų langų montavimo darbų atlikimo turi būti pašalinamos apsauginės plėvelės ir nuvalomi visi paviršiai (6 lapas, 4, 5 punktai). Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji neneigia, jog privalėjo perduoti švarius gaminius. Atsakovė tvirtino, jog, sumontavusi gaminius, įvykdė savo pareigą ir juos nuvalė. Pažymėjo ir tai, kad pateikiant sąskaitą, kai ieškovei atsirado pareiga gaminius priimti, jie buvo švarūs. Be to, atsakovė negali būti atsakinga už purvą ir nešvarumus, atsirandančius ant gaminių dėl vėliau vykusių statybos darbų.
27. Teisėjų kolegija iš atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių daro išvadą, jog atsakovė suprato ir jai buvo žinoma, kad ji privalo sumontuotus gaminius išvalyti, tame tarpe ir nuvalyti nuo jų nešvarumus. Taigi, atsakovė atsiliepime nurodytomis aplinkybės iš esmės patvirtina, kad ji buvo įsipareigojusi nuvalyti sumontuotus gaminius, tame tarpe ir visus jų nešvarumus, o ne tik nuimti apsaugines plėveles. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės sutartinis įsipareigojimas Objekte sumontuoti gaminius ir juos nuvalyti apėmė tik atsakovės įsipareigojimą gaminius priduoti nuo jų paviršiaus pašalinus įpakavimo ir transportavimo apsaugos likusias medžiagas (plėveles, lipdukus ir pan.). Teisėjų kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, pažymi ir tai, kad įsipareigojimas pašalinti apsaugines plėveles ir nuvalyti paviršius yra numatytas atskiruose Techninio darbo projekto punktuose, t. y. atitinkamai 4 ir 5 punkte.
28. Pažymėtina ir tai, kad CPK 178 straipsnis numato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei atsiliepime į ieškinį teigiant, kad ji perdavė švarius sumontuotus gaminius, ji privalėjo šiuos savo teiginius įrodyti, tačiau to nepadarė. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. 2020 m. vasario 5 d. defektinis aktas su foto fiksacija ir 2020 m. vasario 18 d. darbų apžiūros protokolo aktas su foto fiksacija patvirtina, kad atsakovė perdavė nešvarius balkono rėmus, stiklus ir kt. (ieškinio priedai Nr. 6 ir Nr. 11)
29. Atsakovė pateikė 2020 m. gegužės 12 d. PVM sąskaitą faktūrą KSR20 Nr. 167 iš kurios nustatyta, kad butų langų ir balkonų lodžijų valymo Objekte kaina yra 1 127,94 Eur, transportavimo išlaidos – 140 Eur, bendra suma su PVM 1 534,21 Eur. Kaip minėta nutarties 28 punkte, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji, sumontavusi gaminius ir juos priduodama 2020 m. sausio mėn., nuvalė nuo jų visus nešvarumus. Teisėjų kolegijos vertinimu, K. V. ir E. S., kurie 2021 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio metu buvo apklausti kaip liudytojai, parodymų, jog montuojant langus nuo jų nuplėšė apsaugines plėveles, valė purvą, nepakanka, padaryti išvadai, kad perduodant darbus nuo sumontuotų gaminių buvo nuvalyti nešvarumai, taip kaip numatyta Techninio darbo projekte. Juolab, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta tai, kad atsakovė 2020 m. sausio 31 d. išrašė ieškovei sąskaitą apmokėti už atliktus darbus. Byloje esantys šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovės sumontuotų gaminių pridavimas įvyko 2021 m. vasario 3 d. Tuo tarpu vienas iš defektinių aktų, kuriame, be kita ko, yra užfiksuota, kad atsakovės perduoti gaminiai yra nešvarūs, yra surašytas praėjus vos dviem dienoms po darbų pridavimo, t. y. 2021 m. vasario 5 d. Šie duomenys paneigia atsakovės argumentus, kad langai galėjo išsipurvinti dėl vėliau vykdytų darbų. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės prašoma priteisti 1 534,21 Eur nuostolių suma už langų išvalymą yra nepagrįsta ir / ar neprotingo dydžio.
30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas, dėl ko ginčijamo sprendimo dalis keičiama, priteisiant ieškovei iš atsakovės 1 534,21 Eur dydžio nuostolių atlyginimą už langų išvalymo darbus.
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti netesybas ir pirmosios instancijos teismo atlikto nuostolių bei netesybų įskaitymo
31. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 5 601,66 Eur netesybas. Nurodė, kad ieškovė paskaičiavo, jog pagal sutarties 3.3. punktą atsakovė turėtų sumokėti ieškovei 5 601,66 Eur delspinigius, o pagal sutarties 4.14.3. punktą – 26 009,67 Eur baudą. Ieškovė pati sumažino prašomas priteisti iš atsakovės netesybas ir prašė priteisti iš atsakovės tik 5 601,66 Eur netesybas.
32. Sutarties 3.3. punktas numato, kad jei vykdytojas (nagrinėjamu atveju – atsakovė) šioje sutartyje numatytais atvejais uždelsia gaminti ir pristatyti, bei sumontuoti gaminius nustatyta tvarka ir terminais ilgiau kaip 7 kalendorines dienas, tuomet jis moka 0,1 proc. delspinigius nuo sutarties sumos už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo 8-os uždelstos dienos. Sutarties 4.14.3. punkte numatyta, kad nutraukus sutartį pagal 4.12. punktą, vykdytojas (nagrinėjamu atveju – atsakovė) moka užsakovui (nagrinėjamu atveju – ieškovei) baudą, lygią 50 proc. nuo 1.3. punkte nurodytos sutarties kainos, kuri laikytina užsakovo minimalių nuostolių atlyginimu ir kompensuoja kitus dėl sutarties nutraukimo užsakovo patirtus nuostolius ir išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog 5 601,66 Eur delspinigius pagal sutarties 3.3. punktą paskaičiavo už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 31 d. (imtinai) iki sutarties nutraukimo dienos – 2020 m. kovo 29 d., t. y. už 89 dienas (89 dienos x 62 943,40 Eur x 0,1 proc. = 5 601,66 5 Eur). Taip pat ieškovė ieškinyje nurodė, jog pagal sutarties 4.14.3. punktą atsakovė ieškovei turėtų sumokėti 26 009,67 Eur dydžio baudą (52 019,34 Eur / 2). Taigi, ieškovė pagal sutarties 3.3. ir 4.14.3. punktus turi teisę reikalauti iš atsakovės priteisti 31 611,33 Eur dydžio netesybas (5 601,66 Eur (delspinigiai) + 26 009,67 Eur (bauda) = 31 611,33 Eur). Ieškovė savo iniciatyva prašomas priteisti netesybas sumažino ir ieškiniu reikalavo priteisti tik 5 601,66 Eur sutartines netesybas.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nekonstatavo, kad prašomos priteisti 5 601,66 Eur netesybos yra neprotingo dydžio, kad yra pagrindas jas sumažinti. Pažymėtina, kad atsakovė apeliaciniame procese neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl ieškovės prašomų priteisti netesybų dydžio pagrįstumo.
34. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 5 304,58 Eur dydžio nuostolius dėl atsakovės atliktų darbų defektų trūkumų šalinimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovė dėl atsakovės netinkamai atliktų darbų patyrė 2 138 Eur nuostolius. Nei ieškovė, nei atsakovė šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies taip pat neginčijo.
35. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime konstatavo, jog ieškovei netesybas pačiai susimažinus iki 5 601,66 Eur dydžio ir byloje nustačius, kad ieškovė patyrė 2 138 Eur nuostolius, į šią nuostolių sumą įskaitoma tokia pati netesybų suma ir ieškovei priteistina likusi 3 463,66 Eur netesybų suma. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisė 5 601,66 Eur, kurią, kaip pažymėjo, sudaro nuostolių atlyginimas ir jį viršijanti netesybų dalis. Taigi pirmosios instancijos teismas sprendime įskaitė patirtus nuostolius į netesybas. Apeliantė pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atliktas nuostolių ir netesybų įskaitymas. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ieškovei priteisti 5 601,66 Eur netesybas ir 2 138 Eur nuostolių atlyginimą atskirai, į netesybų sumą neįskaitant nuostolių, kadangi abu šie reikalavimai kyla iš skirtingų atsakovės prievolių pažeidimų ir nors kyla iš tos pačios sutarties, tačiau tarpusavyje nėra susiję. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais sutinka.
36. CK įtvirtinta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai. Teismų praktikoje nurodoma, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybas reglamentuojančias normas, yra pabrėžęs, kad netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).
37. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje). Netesybų įskaitymo esmė ta, kad, kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo ieškovė apeliaciniame skunde, prieš taikant įskaitymą turi būti įvertinama, iš kokios prievolės pažeidimo šaliai kilo pareiga atlyginti nuostolius ir netesybas.
38. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju reikalavimas priteisti netesybas ir reikalavimas priteisti nuostolius yra kilę iš skirtingų sutartinių įsipareigojimų pažeidimų.
39. Nustatyta, kad tiek ieškovės reikalavimas priteisti netesybas, tiek reikalavimas priteisti nuostolius yra kildinami iš sutarties. Ieškovė netesybas reikalauja priteisti už tai, kad atsakovė praleido įsipareigojimų įvykdymo terminą (sutarties 3.3. punkto pagrindas) ir už sutarties nutraukimą (sutarties 4.14.3. punktas). Taigi, ieškovės prašomas priteisti netesybas paskaičiavo už atsakovės vėlavimą atlikti darbus, taip pat už sutarties pažeidimą, sąlygojusį sutarties nutraukimą. Reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ieškovė reiškė taip pat dėl sutarties pažeidimo, tačiau pažeidimo pagrindas nebuvo vėlavimas ir / ar sutarties nutraukimas dėl atsakovės kaltės, o atsakovės netinkamai atlikti darbai, kurių defektus ieškovė pašalino savo lėšomis. Taigi, ieškovė reiškė reikalavimą atsakovei dėl nuostolių atlyginimo dėl CK 6.695 straipsnyje ir sutartyje (sutarties 1.1. punktas) įtvirtintos pareigos atlikti sutartyje numatytus darbus tinkamai neįvykdymo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovė netesybas ir nuostolius prašė priteisti ir reikalauja priteisti skirtingais teisiniais pagrindais. Taigi, nors netesybos ir nuostoliai kyla iš šalių sudarytos sutarties pažeidimo, tačiau iš skirtingo pobūdžio ir skirtingų sutarties nuostatų pažeidimų. Dėl to nagrinėjamu atveju netesybos negali būti įskaitomos į nuostolius, o nuostolių ir netesybų priteisimas nevertintinas kaip baudinio pobūdžio, nes kyla iš skirtingų sutarties nuostatų pažeidimų.
40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 36–39 punktuose nurodytas ir nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai vertino, jog prašomų priteisti netesybų suma apima ir nuostolius, nes netesybų ir nuostolių atsiradimo pagrindai yra skirtingi. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.73 straipsnį ir nepagrįstai įskaitė ieškovės prašomus priteisti nuostolius į netesybų sumą, sprendžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti, priteisiant ieškovei iš atsakovės 5 601,66 Eur netesybas ir 2 138 Eur nuostolius. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 30 punkte padarytą išvadą, sprendžia ieškovei iš atsakovės viso priteisti 5 601,66 Eur netesybas ir 3 672,21 Eur nuostolius (2 138 Eur (už defektų šalinimo išlaidas) + 1 534,21 Eur (už langų išvalymą))
Dėl priešieškinio reikalavimų pagrįstumo
41. Atsakovė priešieškiniu, be kita ko, prašė priteisti iš ieškovės 19 565,56 Eur skolą už atliktus darbus, 777,56 Eur delspinigius, iš viso 20 343,12 Eur. Pirmosios instancijos teismas priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė atsakovei iš ieškovės 19 318,78 Eur atlyginimą už darbus, 332,31 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 19 651,09 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 239 Eur bylinėjimosi išlaidas.
42. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir: 1) atmesti priešieškinio reikalavimą dėl 2 875,87 Eur atlyginimo už darbus priteisimo; 2) atmesti priešieškinio reikalavimą dėl 332,31 Eur delspinigių priteisimo.
Dėl atsakovei iš ieškovės priteisto 19 318,78 Eur atlyginimo už darbus sumažinimo 2 875,87 Eur suma
43. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesumažino atsakovės prašomos priteisti sumos už atliktus darbus 2 875,87 Eur suma. Pažymėjo, kad atsakovė neatliko visų sutartyje numatytų darbų, t. y. neatliko darbų už 2 875,87 Eur sumą. Sutartyje šalys numatė, kad atsakovė Objekte privalėjo pristatyti ir sumontuoti 509,29 kv. m aliuminių profilių stumdomų balkonų, tačiau atsakovė faktiškai pristatė ir sumontavo tik 478 kv. m. Kadangi atsakovė Objekte sumontavo 31,29 kv. m (509,29 kv. m – 478 kv. m) mažiau gaminių, nei buvo įsipareigojusi, atsakovės atliktų darbų kaina turi būti sumažinta 2 875,87 Eur suma. Atsakovė su ieškovės argumentais nesutiko, pažymėjo, kad atsakovė pirko ir sumontavo viso 50 vnt. balkonų, t. y. sumontavo visus vienetus balkonų, kurių bendras plotas yra 486,4 kv. m. (2,5 kv. m mažiau nei Komerciniame pasiūlyme). Mano, kad tokia paklaida negali būti laikoma esmine, dėl kurios ieškovė turi teisę mažinti sutarties kainą. Be to, sutartyje šalys susitarė dėl konkrečios darbų kainos – 62 643,40 Eur su PVM. Sutartis nebuvo nuginčyta, todėl visi susitarimai, įskaitant ir darbų kainą, yra galiojantys ir negalima jų vienašališkai keisti.
44. CK 6.671 straipsnis numato, jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus.
45. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių nekilo ginčo, kad atsakovė pagal sutartį Objekte nesumontavo 6 vnt. metalinių durų, kurių darbų vertė 5 978,11 Eur su PVM (4 910 Eur be PVM). Atsakovė tvirtino, kad ji likusius darbus atliko tinkamai, todėl ieškovė privalo jai sumokėti 19 565,56 Eur skolą už atliktus darbus.
46. Iš byloje esančio Komercinio pasiūlymo sutarčiai sudaryti nustatyta, kad jame buvo nurodyti tokie balkonų kiekiai: 45 vnt. (418 kv. m), ir 5 vnt. (69,95 kv. m), kas sudaro 50 vnt. ir 488,90 kv. m. Tačiau Komerciniame pasiūlyme, tikėtina, kaip atsakovė nurodo, dėl aritmetinės klaidos bendras balkonų plotas buvo nurodytas 509,29 kv. m. Pirmosios instancijos teismo pagrįstu vertinimu, atsakovė pateikė rašytinius įrodymus (2020 m. sausio 31 d. sąskaitą ir darbų perdavimo–priėmimo aktą), patvirtinančius, kad ji Objekte pristatė ir sumontavo 50 vnt. gaminių, t. y. tiek, kiek ir buvo įsipareigojusi.
47. Šalys, nustatančios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. CK 6.653 straipsnio 5 dalis numato, jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.653 straipsnio 5 dalies taikymo, yra nurodęs, kad tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų.
48. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalys sutartyje susitarė dėl konkrečios darbų kainos – 62 943,40 Eur su PVM (52 019,34 Eur be PVM) (sutarties 1.2 punktas). Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad atsakovė Objekte sumontavo 50 vnt. aliuminių profilių stumdomų balkonų t. y. tiek vienetų gaminių, kiek ir buvo įsipareigojusi pagal pateiktą Komercinį pasiūlymą. Sutartis nuginčyta nebuvo, taigi visi susitarimai, įskaitant ir darbų kainą, yra galiojantys. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tarp šalių sudarytos sutarties kaina būtų buvusi pakeista. Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo nustatyta, kad ieškovė atsakovei yra sumokėjusi 27 790,56 Eur. Be to, nustatyta ir tai, kad atsakovė pagal sutartį neatliko darbų už 4 910 Eur be PVM. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė 19 318,78 Eur (42 019,34 Eur – 27 790,56 Eur – 4 910 Eur).
49. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 46–48 punktuose nurodytas ir nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, nėra pagrindas sumažinti pirmosios instancijos teismo atsakovei iš ieškovės priteistą 19 318,78 Eur sumą už atliktus darbus 2 875,87 Eur suma.
Dėl atsakovės reikalavimo priteisti delspinigius
50. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jos atsakovei priteisė 332,31 Eur delspinigius. Pažymėjo, kad atsakovės reikalavimas priteisti delspinigius yra nepagrįstas, nes atsakovė po sutarties nutraukimo neišrašė ieškovei PVM sąskaitos faktūros, kurią ji turėjo apmokėti. Be to, ieškovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas delspinigius paskaičiavo už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 5 d. iki 2021 m. vasario 24 d., kas akivaizdžiai viršija įstatymo numatytą 6 mėnesių terminą. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
51. CK 6.671 straipsnis numato, jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė sutartį nutraukė nuo 2020 m. kovo 29 d. Iki sutarties nutraukimo darbų rezultatas nebuvo priimtas, todėl atsakovė turi teisę į apmokėjimą už faktiškai atliktus ir neapmokėtus darbus. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai nustatė, jog apeliantė atsakovei už tinkamai atliktus darbus nepagrįstai nesumokėjus, atsakovė įgijo reikalavimo teisę į delspinigių priteisimą.
52. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
53. Sutarties 2.3. punkte šalys susitarė, jog tuo atveju, jeigu užsakovas (ieškovė) vėluos sumokėti ilgiau kaip 5 kalendorines dienas, jis turės mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, skaičiuojant nuo 6 uždelstos dienos.
54. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
55. Pagal ieškinio senaties teisinį reglamentavimą, ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas. Be to, pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Taigi, jeigu ginčo šalis reikalavimo taikyti ieškinio senatį nepareiškė, ieškinio senatis negali būti taikoma.
56. CK 1.125 straipsnio 5 dalis numato, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. CK 1.127 straipsnyje, reglamentuojančiame ieškinio senaties termino pradžią, nustatyta, be kita ko, kad: ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (1 dalis); jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (2 dalis); jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (5 dalis).
57. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
58. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą atsakovės reikalavimui dėl delspinigių priteisimo (atsilepimo į priešieškinį 52 punktas). Pirmosios instancijos teismas sprendime (55 punktas) nurodė, kad prašomi priteisti delspinigiai paskaičiuojami už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 5 d. iki priešieškinio pateikimo dienos – 2021 m. vasario 24 d, t. y. už 325 dienas. Teisėjų kolegija pažymi, kad daugiau kaip už šešis mėnesius delspinigius galima priteisti, tačiau tik tuo atveju, jeigu teismas nustato, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra atnaujinamas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime dėl ieškovės pateikto prašymo taikyti ieškinio senatį atsakovės pareikštam reikalavimui dėl delspinigių priteisimo visai nepasisakė. Taigi, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo sprendžiamas klausimas nei dėl ieškinio senaties termino taikymo, nei dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės prašomus priteisti delspinigius skaičiavo pagal klaidingą formulę, t. y. nurodė, jog prašomi priteisti delspinigiai yra apskaičiuojami pagal tokią formulę: (neapmokėta suma) x (delspinigių dydis) / 365 dienos x (pradelstos dienos). Tokiu būdu paskaičiavo ir priteisė atsakovei iš ieškovės 332,31 Eur delspinigius (19 318,78 Eur (neapmokėta suma) x 0,1 proc. / 365 dienos x 325 (pradelstos dienos)). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės prašomi priteisti delspinigiai (pritaikius ieškinio senaties terminą) turėjo būti apskaičiuojami pagal tokią formulę: (neapmokėta suma) x 0,1 proc. x 6 mėnesių terminas). Nagrinėjamu atveju tai sudarytų 3 535,34 Eur delspinigius (19 318,78 Eur (neapmokėta suma) x 0,1 proc. (delspinigių dydis) x 183 dienos (6 mėnesių pradžios momentą skaičiuot nuo priešieškinio pateikimo dienos).
59. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas dėl klaidingai pritaikytos delspinigių skaičiavimo formulės atsakovei priteisė daug mažesnius delspinigius negu faktiškai atsakovė galėjo prašyti priteisti, nesant atsakovės apeliacinio skundo dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, sprendžia šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Dėl bylos procesinės baigties
60. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutarties 22–59 ..... punktuose pateiktus išaiškinimus, sprendžia, kad yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškovei iš atsakovės priteistų netesybų ir nuostolių ir ieškovei iš atsakovės priteisti 5 601,66 Eur netesybas ir 3 672,21 Eur nuostolius (2 138 Eur (už defektų šalinimo išlaidas) + 1 534,21 Eur (už langų išvalymą)). Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
61. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
62. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad buvo patenkinta 45 proc. ieškovės reikalavimų ir 45 proc. atsakovės reikalavimų. Teisėjų kolegija apeliaciniame procese patenkino dalį ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų, t. y. teisėjų kolegija nusprendė, kad yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 5 601,66 Eur netesybas ir 3 672,21 Eur nuostolius (buvo priteista 5 601,66 Eur netesybos ir nuostoliai). Kitus ieškovės apeliacinio skundo u argumentus, susijusius su patenkintų priešieškinio reikalavimų dalimi, teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, patikslina ieškovės ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas ir sprendžia, kad yra patenkinta 75 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų (9 723,87 Eur x 100 proc. / 12 440,45 Eur). Atsakovės patenkintų ir atmestų reikalavimų apimtis lieka nepasikeitusi – 45 proc.
63. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė prašė priteisti 2 422 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš kurių: 280 Eur žyminis mokestis, 1 900 Eur teisinės pagalbos išlaidos, 242 Eur ekspertinio vertinimo išlaidos. Atsakovė prašė priteisti 2 400 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Be to, atsakovė pateikė įrodymus, kad sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį. Atsakovei likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai į atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas neįtraukė sumokėto žyminio mokesčio dalies. Taigi, atsakovė, teisėjų kolegijos vertinimu, pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 2 450 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, kurias prašė priteisti.
64. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos detalizuotos ir pagrįstos. Be to, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos). Teisėjų kolegija, proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, sprendžia ieškovei iš atsakovės priteisti 1 816,50 Eur (2 422 Eur x 75 proc.), o atsakovei iš ieškovės – 1 102,50 Eur (2 450 Eur x 45 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
65. Teisėjų kolegija ieškovės apeliacinį skundą tenkino iš dalies, t. y. patenkinto 53 proc. (3 672,21 Eur x 100 proc. / 6 880,39 Eur) reikalavimų. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad apeliaciniame procese turėjo 755 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių: 600 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 155 Eur už žyminį mokestį. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad turėjo 629,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
66. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių pateiktos išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžių. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 400,15 Eur (755 Eur x 53 proc.), o atsakovei iš ieškovės – 295,72 Eur (629,20 Eur x 47 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Viso ieškovei iš atsakovės priteisiamas 2 216,65 Eur ((1 816,50 Eur (pirmosios instancijos teisme) + 400,15 Eur (apeliaciniame procese)) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o atsakovei iš ieškovės – 1 398,22 Eur (1 102,50 Eur (pirmosios instancijos teisme) + 295,72 Eur (apeliaciniame procese) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
67. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių, t. y. ieškovės ir atsakovės, viena kitai mokėtinas bylinėjimosi išlaidų sumas bei atlikusi įskaitymą, sprendžia ieškovei iš atsakovės priteisti 818,43 Eur (2 216,65 Eur – 1 398,22 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
68. Teisėjų kolegija sprendžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, tarp šalių paskirstyti lygiomis dalimis, taip pat priteisti žyminį mokestį valstybei, palikti nepakeistą. Pažymėtina, kad išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimų, apeliaciniame procese nebuvo, todėl jų paskirstymo tarp šalių klausimas nesprendžiamas (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimo dalį, kuria priteista ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Projektų valdymas ir investicijos“, juridinio asmens kodas 305268941, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilviltė“, juridinio asmens kodas 302318346, 5 601,66 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų vieno euro ir 66 ct) nuostolių atlyginimas ir netesybos, 6 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos 5 601,66 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pakeisti ir priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Projektų valdymas ir investicijos“, juridinio asmens kodas 305268941, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilviltė“, juridinio asmens kodas 302318346, 5 601,66 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų vieno euro ir 66 ct) netesybas, 3 672,21 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų ir 21 ct) nuostolių atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitąoje dalyj e sprendimo dalįą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Projektų valdymas ir investicijos“, juridinio asmens kodas 305268941, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilviltė“, juridinio asmens kodas 302318346, 818,43 Eur (aštuonių šimtų aštuoniolikos eurų ir 43 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Marius Bartninkas
Edvardas Paliokas
Jurgita Sujetienė