Baudžiamoji byla Nr. M1-1171-1082/2019

Teisminio proceso Nr.1-06-2-00091-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4;

1.2.14.10.1; 2.1.15.3.3.3; 2.10.11

(S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,

sekretoriaujant L. L.,

dalyvaujant prokurorui Evaldui Šidlauskui,

civilinio ieškovo – VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės – atstovui V. M.,

asmeniui, kuriam prašoma skirti priverčiamąsias medicinos priemones – R. M. ir jo gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,

ekspertei teismo psichologei E. Z.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžys, deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), neteistas,

teismui perduotas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą,

n u s t a t ė :

R. M. 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. apie 20.30 val. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo – skubios pagalbos skyriuje adresu Smėlynės g. 25, Panevėžys, laukdamas medikų pagalbos sugadino svetimą VšĮ Respublikinei Panevėžio ligoninei priklausantį turtą: sulaužė priėmimo – skubios pagalbos skyriaus posto registratūros stalviršį – 490 eurų vertės, sudaužė sieninį laikrodį – 9,56 eurų vertės, taip sugadino VšĮ Respublikinei Panevėžio ligoninei priklausantį turtą bendros 499,56 eurų vertės.

Liudytoja J. V. parodė, kad 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. naktį jai dirbant Panevėžio ligoninės skubios pagalbos skyriuje registratūroje, greitosios buvo pristatytas R. M., kuris buvo užregistruotas gydytojo apžiūrai. Kadangi gydytojas buvo konsultacijoje, pacientui teko palaukti, kas jam nepatiko. Pirmą ir antrą kartus jis ramiai prie langelio priėjęs paklausė, kada jį apžiūrės gydytojas, o trečią kartą jis pasidarė agresyvus. Pirmiausia jis trenkė į ant sienos kabantį laikrodį, kurį po to paspyrė. Jai paklausius paklausius jo: „ką tu darai?“, jis pradėjo artintis prie registratūros langelių. Priėjęs užsikabino už stiklo ir linguodamas juos išlaužė. Tuo metu jau buvo iškviesta apsauga. Apsaugai dar neatvykus, gydytojas psichiatras išsikvietė savo skyriaus darbuotojus ir jie išsivedė R. M. į savo skyrių stebėjimui. Priėmimo skyriuje jis teišbuvo apie 15 min. R. M. nekalbėjo, tik akcentavo, kad jam bloga. Visa įvykių eiga vyko labai greitai. Psichiatrijos skyriaus darbuotojai jį suvaldė. R. M. žmonių nesužalojo, bet sudaužė laikrodį ir registratūros stalviršį, kas yra ligoninės turtas. Ji negali įvertinti jo būklės, tačiau iš praktikos gali pasakyti, jog jis buvo neblaivus ir kažkokioje afekto būsenoje, į jos pastabas nereagavo.

Liudytoja A. Š. parodė, kad 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. jai budint Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, būnant terapinėje pusėje prie ligonių, ji girdėjo triukšmą registratūroje. Po to nuėjo į registratūrą ir pamatė, kad sudaužytas laikrodis, sugadinti laikikliai, ant kurio laikosi registratūros stalo stiklas ir išlaužtas stalviršis. Visa tai yra ligoninės turtas. Ji matė asmenį, kuris visą tai padarė, jis tuo metu vaikščiojo po priėmimą, tai R. M., kurį atvežė greitoji. Kai ji atėjo, jis savo veiksmų neaiškino, tik vaikščiojo pirmyn-atgal, buvo susinervinęs, neramus. Ar kažką jis kalbėjo, ji negirdėjo. Kad visą tai padarė jis, pasakė buvę įvykio vietoje kolegos. Ji nepamena, ar tuo metu registratūroje buvo kitų pacientų. Ji nematė, kas jį išsivedė, nes nuėjo dirbti savo darbo. Minėtas sugadintas turtas šiuo metu yra sutvarkytas. Kas sutvarkė ir už kiek, ji nežino.

Liudytoja J. V. parodė, kad ji yra Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo skyriaus vedėja. 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. ryte jai atėjus į darbą personalas buvo sudirgęs, patyręs stresą, sujaudintas. Budėjusios slaugytojos registratūroje J. V. ir V. N. jai pasakojo, kad greitosios atvežtas pacientas R. M. buvo agresyvus ir suniokojo inventorių. Konflikto su pacientu nebuvo, jis ramybės būsenoje būnant staigiai tapo agresyvus. Pradžioje sudaužė laikrodį, po to – stiklinę pertvarą, nors tai yra grūdintas stiklas ir jį sudaužyti sunku, ir jis pritvirtintas su laikikliais prie stalviršio, R. M. visus tuos laikiklius išplėšė iš stalviršio. Stalviršio sugadinti elementai yra pakeisti naujomis detalėmis, nes stalas yra labai didelis. Remontą atliko ūkio dalis, ji pati nedalyvavo įvertinant šiuos dalykus. R. M. buvo ne kartą atvežtas į priėmimo skyrių. Birželio mėnesį jis buvo atvežtas 6 d., 9 d., 27 d., visuomet atveždavo su policijos palyda, o šį kartą jis atvyko be policijos. Policija į pagalbą kviečiama visuomet dėl to, kad jis yra agresyvus. Iš medicininių išrašų jai žinoma, kad R. M. yra garsinės haliucinacijos – tai yra įsakmaus tono paliepimai. Tam nereikalinga jokia provokacija. R. M. ne kartą yra hospitalizuotas, jo labai detali epikrizė. Realiai pagalba buvo teikiama iš karto, nes gydytojas jau buvo skyriuje, tik nespėta suteikti.

Liudytoja D. A. parodė, kad R. M. yra jos sūnėnas, jis apie 15 metų kartu su mama gyvena (duomenys neskelbtini) , bet kas trejus metus grįžta (duomenys neskelbtini). Jam yra nustatyta (duomenys neskelbtini)   ir (duomenys neskelbtini)  jis gauna neįgalumo pensiją. Jam civiline tvarka veiksnumas nėra apribotas. (duomenys neskelbtini), kai mama dirba, R. M. namuose būna vienas. Šį kartą jis atvyko vienas, be palydos, ir gyveno (duomenys neskelbtini), ten yra jo dalis namo ir jis gyveno vienas. Įvykio dieną R. M. atvyko pas ją ir paprašė paso, pasakė, kad išsikvietė greitąją. Po to panašiai po 20 minučių, kai R. M. pasiėmęs pasą išėjo, ji paskambino į priėmimo skyrių pasidomėti, ar jo nepaguldė, ir ją informavo, kad ten jis sudaužė laikrodį ir kažkokio stiklo rėmą. Jos nenustebino toks įvykis, nes ji prieš tai jam yra kvietusi policiją ir greitąją pagalbą, jam grįžus būna visokių atvejų ir mašinoms langus išdaužo. R. M. jai apie įvykį nepasakojo. Ji pati R. M. teikia epizodinę pagalbą – jo mama persiunčia jai pensiją, kad ji nupirktų maisto. R. M. nesigydo, nes vartoja alkoholį ir jam nuo to pablogėja. (duomenys neskelbtini)  jam leidžia ilgo veikimo vaistus, o Lietuvoje jo gydymo tikslaus nežino. Jam duoda vaistus, jis išgeria ir išeina pas save. Jis kartais sako, kad jam negera ir eina gerti vaistų. Šiuo metu po įvykio vaistus stengiasi gerti reguliariai. O prieš įvykį, ji abejoja, ar jis sistemingai vartojo vaistus. Jis yra dalinai sukalbamas, tačiau dėl alkoholio ir vaistų vartojimo neklauso, jam įtakos dėl to liudytoja nedaro. Prasidėjus paūmėjimams jo mama atvyksta į Lietuvą, bet ji yra dirbanti ir dažnai grįžti negali. R. M. kritiškai savo būklės nevertina. Jis yra sakęsis jai, kad girdi balsus, kad jį kažkas puola. R. M. pasisakė jai, kad pats savavališkai mažina dozę, nes išgėrus visą tabletę jaučiasi mieguistas visą parą.

Iš BPK 276 straipsnio tvarka pagarsintų liudytojos V. N. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog ji paaiškino, kad ji dirba VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, esančiame adresu Smėlynės g. 25, Panevėžys, bendros praktikos slaugytoja. (duomenys neskelbtini) nuo 20.00 val. ji dirbo naktinėje pamainoje. Pradėjus dirbti Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus terapinio profilio poste, netrukus ji prie registratūros išgirdo triukšmą. Nuėjusi į registratūrą, ji už registratūros, planinio posto koridoriuje, pamatė triukšmaujantį jaunuolį. Taip pat ant žemės matė laikrodžio stiklo šukes. Jaunuolis, priėjęs prie registratūros apsauginių stiklų, abejomis rankomis sugriebė už stiklų viršutinės dalies ir pradėjo tampyti. Jaunuolis buvo agresyvus ir tampydamas išrovė apsauginių stiklų metalinius strypus iš medinio registratūros stalviršio. Tada jaunuolis atsitraukė ir daugiau nieko nebedarė. Netrukus atvyko apsaugos darbuotojai ir ji išėjo (b. l. 51-54).

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad J. V. pareiškimu kreipėsi į policiją dėl to, kad (duomenys neskelbtini)  apie 20.30 val. į VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ priėmimo skyrių pristatytas R. M. sudaužė sieninį laikrodį ir išlaužė poste esantį stalviršį, tuo padarė 499,56 eurų žalą (b.l. 6-8).

Iš J. V. 2019-06-10 pranešimo ligoninės direktoriui matyti, kad ji pranešė, jog (duomenys neskelbtini) 20.06 val. į VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ priėmimo skyrių buvo pristatytas R. M., kuris buvo neblaivus, labai agresyvus, sergantis psichikos liga; paciento elgesys sukėlė fizinę grėsmę personalui, buvo sudaužytas sieninis laikrodis ir sulaužyta priėmimo skubiosios pagalbos registratūros stiklinė pertvara (b.l. 21).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo skyriaus registratūros patalpos, esančios adresu: Smėlynės g. 25, Panevėžys. Apžiūrint įvykio vietą užfiksuota, kad koridoriuje ant palangės padėtas apgadintas (sudaužytas) sieninis laikrodis bei sugadinti ketvirto ir penkto langelio atitvarai, t. y. jie išlaužti pažeidžiant medinę stalviršio plokštę (b. l. 10-16).

Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) apie 20.30 val. buvo gautas pranešimas, kad Panevėžio ligoninės priėmimo skyriuje, esančiame adresu: Smėlynės g. 25, Panevėžys, ligonis niokoja ligoninės turtą. Nuvykus į įvykio vietą nustatyta, kad į Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių buvo pristatytas R. M., kuris laukdamas medikų pagalbos ėmė siautėti bei gadinti ligoninės turtą, t. y. sudaužė sieninį laikrodį, išlaužė atitvarą. R. M. buvo paguldytas į Panevėžio ligoninės psichiatrijos skyrių (b. l. 63).

Iš VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ 2019-06-10 akto dėl sugadinto turto ir inventoriaus matyti, kad jame užfiksuotas (duomenys neskelbtini) VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ priėmimo skyriuje įvykusio incidento metu sugadintas turtas ir įvertinta sugadinto turto bendra vertė – 499,56 Eur (b.l. 17).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 matyti, kad nustatyta, jog R. M. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo psichikos sutrikimu, diagnozė: (duomenys neskelbtini)  , ir dėl psichikos sutrikimo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti; R. M. šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas, diagnozė: (duomenys neskelbtini)  , dėl kurios jis negali suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti; šiuo metu su R. M. negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jis negali dalyvauti teisiamajame posėdyje; R. M. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – prievartinį stacionarinį gydymą specializuotame psichiatrijos stacionare bendro stebėjimo sąlygomis (t. y. (duomenys neskelbtini)  ) (b.l. 118-122).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Aukščiau aptartų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad R. M. 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. apie 20.30 val. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo – skubios pagalbos skyriuje, adresu Smėlynės g. 25, Panevėžys, laukdamas medikų pagalbos sugadino svetimą VšĮ Respublikinei Panevėžio ligoninei priklausantį bendros 499,56 eurų vertės turtą: sulaužė priėmimo – skubios pagalbos skyriaus posto registratūros stalviršį ir sudaužė sieninį laikrodį. Šias aplinkybes patvirtina liudytojų J. V., A. Š., J. V., V. N., D. A. parodymai, apžiūrų protokolų bei tarnybinio pranešimo duomenys, kurie esminėse detalėse sutampa, atitinka faktines bylos aplinkybes ir jais abejoti teismas neturi pagrindo. Byloje esantys rašytiniai dokumentai – aktas dėl sugadinto turto ir inventoriaus, lokalinė sąmata (b.l. 20, 23) bei teisme duoti civilinio ieškovo atstovo paaiškinimai liudija, kad sugadinto turtė vertė siekia 499,56 eurų. Nesutikti su tokia verte teismas neturi jokio pagrindo. 

Remiantis išdėstytu teismas daro išvadą, kad tokie R. M. veiksmai, sugadinant svetimą 499,56 eurų vertės turtą, atitinka BK 187 straipsnio 1 dalyje aprašytos veikos objektyviuosius požymius.

Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo

BK 17 straipsnyje nurodyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 str. numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 matyti, kad R. M. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo psichikos sutrikimu, diagnozė: (duomenys neskelbtini)  , ir dėl psichikos sutrikimo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti; R. M. šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas, diagnozė: (duomenys neskelbtini)  , dėl kurios jis negali suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti; šiuo metu su R. M. negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jis negali dalyvauti teisiamajame posėdyje; R. M. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – prievartinį stacionarinį gydymą specializuotame psichiatrijos stacionare bendro stebėjimo sąlygomis (t. y. (duomenys neskelbtini)  ) (b.l. 118-122). Teisiamajame posėdyje dalyvavusi ekspertė teismo psichologė E. Z. patvirtino ekspertizės akto išvadas ir papildomai paaiškino, kad R. M. konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas, nuo 2008 m. jis gydytas daugelyje Lietuvos psichiatrijos ligoninių. R. M. išrašytas iš stacionaro atsisako vartoti vaistus nuo ligos. Veikos padarymo metu jis buvo psichozėje, girdėjo balsus. Jis ir šiuo metu girdi balsus ir negali valdyti savo veiksmus. Jei jis turi psichozę, tuo metu – tampa agresyvus. Dėl tokių priežasčių reikalinga taikyti priverstinį gydymą. Pirma sąlyga gydant lėtinius sutrikimus yra taikyti nuoseklų, pastovų medikamentinį gydymą. Jis pats prieš posėdį pripažino jai, kad savo nuožiūra mažina neuraleptikų dozę, ir tai daro be gydytojo nurodymo. Šį sutrikimą apima nekritinis požiūris į vaistų vartojimą. Jis atsisako vartoti vaistus, tai gilina krizę ir jis negali to suvokti. Jam priežiūra reikalinga. Tokius pacientus gydo stacionare, o išrašius ambulatoriškai, ir nuosekliai vartojant vaistus būna ilga remisija. Tačiau jei jis savarankiškai taikosi sau gydymą, tai remisija negalima. Byloje liudytoja apklausta R. M. teta D. A. taipogi parodė, kad R. M. serga (duomenys neskelbtini)  , girdi įvairius garsus, savo būklės kritiškai nevertina, jis pats savarankiškai, be gydytojų nurodymų mažina vaistų dozes. Liudytoja abejoja, ar jis sistemingai vartoja vaistus.

Bylą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti pirmiau išdėstytais įrodymais dėl R. M. būsenos baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu ir po jų padarymo, dėl ko sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje yra neginčijami nustatyta, jog R. M. padarė įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, būdamas nepakaltinamas. Byloje nesant jokių ekspertės akte nurodytai išvadai dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo priešingų objektyvių duomenų, teismas pritaria ekspertizės akte nurodytai bei teismo posėdyje ekspertės patvirtintai rekomendacijai, todėl R. M. taikytina specialistų rekomenduota priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini)  (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų išsprendimo

Byloje civilinį ieškinį 499,56 Eur sumai dėl turtinės žalos atlyginimo už sugadintą turtą yra pareiškusi VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ (b.l. 18-29).

Teismas pažymi, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti visiškai ar iš dalies tenkinamas tik priimant apkaltinamąjį teismo nuosprendį, t. y. tuomet, kai kaltininkas yra pripažįstamas kaltu. Šioje byloje baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką R. M. padarė būdamas nepakaltinamas, o pagal BK 17 str. 2 d. toks asmuo neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą. Todėl šioje byloje priteisti iš R. M. žalos atlyginimą, kaip to prašo civilinis ieškovas, nėra teisinio pagrindo. Pareikštas civilinis ieškinys gali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, minėtas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

R. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų, t. y. Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimas (b. l. 83-95), įsiteisėjus nutarčiai panaikintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

R. M., kuris būdamas nepakaltinamas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą visuomenei pavojingą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VŠĮ „(duomenys neskelbtini)  “.

R. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų, t. y. Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą – įsiteisėjus nutarčiai panaikinti ir Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini)  grąžinti R. M..

VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiosios (jos atstovo) ir prokuroro gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.

Teisėja                                                Rita Dirkė