Civilinė byla Nr. e3K-3-202-701/2021

Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00836-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.3; 2.6.18.3; 3.2.4.11; 3.4.3.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltoji Vokė“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltoji Vokė“ ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Magirnis“ ieškinius atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pabradės komunalinis ūkis“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra, akcinė bendrovė Šiaulių bankas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių novaciją, sutarčių aiškinimą ir subrangovo teisę reikalauti tiesioginio atsiskaitymo iš užsakovo, taip pat Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 21 799,02 Eur skolos, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė nurodė, kad tarp atsakovės, kuri veikė kaip užsakovė, ir trečiojo asmens BUAB „Magirnis“, kuris veikė kaip rangovas, 2018 m. vasario 14 d. buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. CPO50830 (toliau – Pagrindinė sutartis) dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas), atnaujinimo (modernizavimo) darbų su projekto parengimu. Ieškovė su trečiuoju asmeniu BUAB „Magirnis“ sudarė subrangos sutartį Nr. 2-58/2018 (toliau – Subrangos sutartis), jos pagrindu ieškovė atliko inžinierinių tinklų atnaujinimo (modernizavimo) darbus Objekte. Ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo BUAB „Magirnis“ 2019 m. birželio 7 d. sudarė du trišalius susitarimus Nr. 4 ir Nr. 5 (toliau – Trišaliai susitarimai) dėl tiesioginio atsiskaitymo, kuriais susitarė dėl atsakovės tiesioginio atsiskaitymo su trečiojo asmens pasitelkta subrangove – ieškove už atliktus statybos darbus. Ieškovė, perdavusi pagal Subrangos sutartį atliktus darbus, išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti 2019 m. rugsėjo 24 d. 21 799,02 Eur be PVM sumos PVM sąskaitą faktūrą Nr. BV19062. Tačiau atsakovė ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros per nustatytą terminą neapmokėjo.

4.       Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, BUAB „Magirnis“ prašė priteisti iš atsakovės 21 799,02 Eur skolos, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. kovo 18 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, BUAB „Magirnis“ ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės šio trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, naudai 21 799,02 Eur skolos ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6.       Teismas nustatė, kad ieškovė 2019 m. rugsėjo 23 d. Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktu Nr. 2 (toliau – Priėmimo–perdavimo aktas Nr. 2) už ataskaitinį laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 23 d. trečiajam asmeniui BUAB „Magirnis“ perdavė atliktus darbus Objekte, kurių vertė 21 799,02 Eur be PVM. Šio akto pagrindu ieškovė išrašė trečiajam asmeniui BUAB „Magirnis“ 2019 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija BV, Nr. 19062, 21 799,02 Eur be PVM sumai apmokėti.

7.       Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog Priėmimo–perdavimo aktą Nr. 2 būtų pasirašę trečiojo asmens BUAB „Magirnis“ atstovai – statybos vadovas arba įgaliotas asmuo ir atsakovės atstovai – techninis prižiūrėtojas ir atsakovės vadovo įgaliotas asmuo, kaip tai nustatyta Pagrindinės sutarties 6.3 punkte bei Trišalio susitarimo Nr. 5 2.2. punkte. Anot teismo, ieškovė tokių duomenų nepateikė, o atsakovė nurodė, kad iš trečiojo asmens BUAB „Magirnis“ priėmė darbus, kurių vertė – 18 015,72 Eur be PVM. Teismas pažymėjo, kad byloje yra vienintelis 2019 m. rugsėjo 19 d. Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. 9 (toliau – Priėmimo–perdavimo aktas Nr. 9), kuriuo atsakovė priėmė iš trečiojo asmens BUAB „Magirnis“ ieškovės atliktus darbus, kurių vertė – 18 015,72 Eur be PVM. Kitų įrodymų, kad ieškovė būtų atlikusi didesnės sumos darbus ir tokie darbai atsakovės būtų buvę priimti, anot teismo, byloje nėra.

8.       Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad pagal Trišalio susitarimo Nr. 4 5.1 punktą, byloje būtų pagrindas ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies dėl 18 015,72 Eur sumos. Tačiau teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi ją palikus nepakeistą, trečiajam asmeniui BUAB „Magirnis“ buvo iškelta bankroto byla. Atsižvelgęs į ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą teismas konstatavo, kad iškėlus trečiajam asmeniui BUAB „Magirnis“ bankroto bylą, ieškovės ieškinys negali būti patenkintas. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad jos ieškinys turi būti patenkintas, nes PVM sąskaita faktūra dėl atliktų darbų apmokėjimo buvo išrašyta ir pateikta iki bankroto bylos trečiajam asmeniui BUAB „Magirnis“ iškėlimo, o atsakovė delsė atsiskaityti su ieškove. Nurodęs, kad PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta dėl 21 799,02 Eur be PVM sumos, o buvo atlikta darbų, kurių vertė – 18 015,72 Eur be PVM (21 799,02 Eur su PVM). Todėl teismas nusprendė, kad atsakovė neturėjo apmokėti šios sąskaitos.

9.       Tenkindamas trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, BUAB „Magirnis“ ieškinį, teismas nurodė, kad ieškovė 2019 m. rugsėjo 24 d. sąskaitą faktūrą, serija BV, Nr. 19062, išrašė trečiajam asmeniui BUAB „Magirnis“ Subrangos sutarties pagrindu, todėl iš esmės ieškovė turi reikalavimo teisę į šį trečiąjį asmenį dėl skolos apmokėjimo. Teismas konstatavo, kad esant susitarimui atsakovė galėjo atlikti tiesioginį mokėjimą Trišalių susitarimų Nr. 4 ir Nr. 5 pagrindu, tačiau Trišaliai susitarimai dėl tiesioginio apmokėjimo nekeičia ir nepanaikina trečiojo asmens BUAB „Magirnis“ atsakomybės dėl Pagrindinės sutarties vykdymo. Teismas pažymėjo, kad atsakovę ir trečiąjį asmenį BUAB „Magirnis“ Pagrindinės sutarties pagrindu sieja sutartiniai teisiniai santykiai. Taip pat nurodė, kad atsakovė pagal savo skolines prievoles trečiajam asmeniui BUAB „Magirnis“, kuriam iškelta bankroto byla, negali atlikti jokių mokėjimų trečiųjų asmenų naudai. Todėl, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra ginčo, jog darbai yra atlikti, o Priėmimo-perdavimo aktu Nr. 9 trečiasis asmuo perdavė atsakovei darbus, kurių vertė 18 015,72 Eur be PVM, teismas tenkino trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ieškinį. 

10.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė atsakovei iš ieškovės 484 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

11.       Kolegija nesutiko su ieškovės pozicija, kad ji nėra trečiojo asmens BUAB „Magirnis“ kreditorė, kadangi Trišalių susitarimų pagrindu jai buvo perduota tiesioginio reikalavimo teisė į atsakovę, taip pat ieškovės argumentais, jog rangovas yra eliminuotas iš atsiskaitymo už subrangovo atliktus darbus grandinės, bei teiginiais, kad atlyginimo už atliktus darbus priteisimas nepadarytų jokios įtakos bankrutuojančio trečiojo asmens ir jo kreditorių teisėms bei interesams, niekaip nepakeistų trečiojo asmens BUAB „Magirnis“ turtinės padėties.

12.       Kolegijos vertinimu, trečiojo asmens BUAB „Magirnis“ eliminavimas iš atsiskaitymo grandinės, kurio siekia ieškovė, lemtų šio trečiojo asmens kreditorių turtinę padėtį, nes atitinkama suma, kuria būtų įvykdyta šio bankrutuojančio trečiojo asmens turtinė prievolė ieškovei, sumažintų visų kitų trečiojo asmens kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybes. Atitinkamai nors ir įtraukus ieškovę į kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą bankrutuojančio trečiojo asmens BUAB „Magirnis“ turtinė padėtis nepagerėtų, bet tokiu atveju būtų užtikrintas vienas esminių bankroto proceso – kreditorių lygiateisiškumo – principų, be kita ko, įgyvendinamas ir per ĮBĮ 35 straipsnio nuostatą.

13.       Kolegija nurodė, kad tiesioginis atsakovės atsiskaitymas su ieškove galimai atitiktų galiojančių ir nė vienos iš šalių neginčytų Trišalių susitarimų Nr. 4 ir Nr. 5 sąlygas. Tačiau kolegija nesutiko, kad toks atsiskaitymas nepažeistų imperatyvios ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintos normos, kuri nustato, jog, įsiteisėjus nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka; nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas.

14.       Kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo išvadai apie visų iš statybos rangos teisinių santykių kylančių rangovo – trečiojo asmens BUAB „Magirnis“ reikalavimo teisių į užsakovą – atsakovę perleidimą subrangovui – ieškovei. Atsakovės mokėjimas ieškovei reiškia paties trečiojo asmens BUAB „Magirnis“ mokėjimą ieškovei pagal jų tarpusavio sudarytą subrangos sutartį, t. y. tiesiogiai atsiskaičiusi su ieškove, atsakovė įvykdytų turtinę trečiojo asmens BUAB „Magirnis“ prievolę jo tiesioginiam kreditoriui – ieškovei, o tai, trečiajam asmeniui BUAB „Magirnis“ iškėlus bankroto bylą, būtų negalima pagal ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 7 punktą, nes reikštų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių į jų reikalavimų patenkinimą ĮBĮ nustatyta tvarka bei eiliškumu pažeidimą.

15.       Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino šalių sudarytus Trišalius susitarimus ir kiekvienai iš šalių iš jų kylančias teises bei pareigas imperatyvių ĮBĮ nuostatų kontekste ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovę ir trečiąjį asmenį BUAB „Magirnis“ siejant tarpusavio sutartiniams teisiniams santykiams, atsakovė pagal savo skolines prievoles (atsiskaityti už atliktus rangos darbus) trečiajam asmeniui BUAB „Magirnis“ negali atlikti jokių mokėjimų bei atsiskaitymų trečiųjų asmenų, šiuo atveju – ieškovės, naudai. Kolegija pažymėjo, kad ieškovei negalėtų būti pripažinta teisė gauti tiesioginį atsiskaitymą iš atsakovės dar ir dėl to, jog šiuo atveju nebuvo laikytasi šalių susitarimuose pakankamai detaliai nustatytos darbų perdavimo tvarkos.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo vienam iš žemesnės instancijos teismų. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Teismai, skundžiamuose sprendimuose nurodę, kad ieškovė reikalavimą dėl skolos priteisimo turi reikšti trečiajam asmeniui, kadangi būtent tarp šių asmenų susiklostė sutartiniai santykiai, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.650 straipsnio 4 dalies nuostatas ir tai turėjo esminę reikšmę skundžiamų sprendimų neteisėtumui. Galimybė atsakovei tiesiogiai atsiskaityti su subrangovais už pastarųjų atliktus darbus ir galimybė subrangovams reikalauti tiesioginio atsiskaitymo iš atsakovės nustatyta ir specialiuose daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) darbų atlikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 1725 „Dėl Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių patvirtinimo ir daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti skirto kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų didžiausios mėnesinės įmokos nustatymo“ 24 punkte nustatyta, kad statybos rangos darbų išlaidos apmokamos statybos rangovui, kai projekto administratorius pateikia finansuotojui agentūros (ar jos įgalioto atstovo) arba savivaldybės institucijos (ar jos įgalioto atstovo), kai projektas įgyvendinamas pagal programą atitinkančią savivaldybės programą, vizuotą statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą ir sąskaitas faktūras. Už atliktus statybos rangos darbus, naudojant lengvatinio kredito lėšas, gali būti tiesiogiai mokama statybos rangos darbus atlikusiam subtiekėjui, jeigu finansuotojui, kreipiantis dėl lengvatinio kredito išmokėjimo, kartu su šiame punkte nurodytu statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktu ir sąskaita faktūra pateikiama su agentūra suderinta trišalė užsakovo, statybos rangovo ir subtiekėjo sudaryta sutartis, kurioje aprašoma tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju tvarka, atsižvelgiant į pirkimo dokumentuose ir subtiekimo sutartyje nustatytus reikalavimus.

16.2.                      Galimybė tiesiogiai atsiskaityti su Objekte dirbusiais subrangovais taip pat buvo nustatyta atsakovės ir trečiojo asmens AB Šiaulių banko sudarytos sutarties dėl bendrųjų daugiabučių namų kreditavimo sąlygų 3.3. punkte. Trišaliais susitarimais nustačius atsakovės tiesioginį atsiskaitymą su ieškove už jos atliktus darbus, kai ieškovė įvykdo visus Trišaliuose susitarimuose nurodytus veiksmus, ieškovei perėjo teisė reikšti piniginius reikalavimus atsakovei, t. y. ieškovė pareiškė teisėtą ir vykdytiną reikalavimą atsakovei dėl skolos priteisimo, o CK 6.650 straipsnio 4 dalis sprendžiant šalių ginčą netaikytina.

16.3.                      Šalims pasirašius Trišalius susitarimus, jų pagrindu būtent atsakovė prisiėmė prievolę tiesiogiai atsiskaityti su ieškove už pastarosios Objekte atliktus darbus. Trišaliuose susitarimuose nustatyta atsakovės prievolė atsiskaityti su ieškove nėra paneigta (pripažinta negaliojančia) ir yra privaloma. Dėl to nepagrįstos ir neteisėtos teismų išvados, kad Trišaliai susitarimai buvo sudaryti techninio patogumo tikslais arba kad juose buvo nustatyta tik tokio tiesioginio atsiskaitymo galimybė, kadangi šiais susitarimais buvo iš esmės pakeista šalių atsiskaitymo tvarka tiek pagal Pagrindinę sutartį, tiek pagal Subrangos sutartį.

16.4.                      Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.193–6.195 straipsnių nuostatas, kadangi padarę išvadą, jog ieškovė, išrašiusi sąskaitą už perduotus darbus trečiajam asmeniui, neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovę, netinkamai vertino šalių sudarytų susitarimų nuostatas. Skirtingai, nei nustatė teismai, pagal Trišalių susitarimų 2.4–2.6 punktų nuostatas ieškovė turėjo išrašyti sąskaitą už atliktus darbus būtent trečiajam asmeniui, o ne atsakovei.

16.5.                      Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Trišalių susitarimų sudarymą inicijavo ir juos parengė ne ieškovė, o būtent atsakovė ir trečiasis asmuo, todėl Trišalių susitarimų nuostatos turėtų būti aiškinamos ieškovės naudai. Atsakovė ir trečiasis asmuo Pagrindinės sutarties pakeitimu Nr. 3 susitarė, kad ieškovė, norėdama, jog atsakovė tiesiogiai atsiskaitytų su ja, pateikia prašymą atsakovei ir inicijuoja trišalės sutarties tarp jos, atsakovės ir trečiojo asmens sudarymą. Trišalių susitarimų sudarymą inicijavo trečiasis asmuo, kuris tuo metu jau turėjo abejonių dėl savo galimybės atsiskaityti su ieškove už pastarosios Subrangos sutarties pagrindu atliktus darbus ir siekė garantuoti, kad su ieškove bus tinkamai ir laiku atsiskaityta, o Objekto renovacijos procesas nenutrūks. Trišalių susitarimų pagrindu atsakovė įsipareigojo už Objekte atliktus ir perduotus darbus tiesiogiai sumokėti šiuos darbus atlikusiam trečiojo asmens subrangovui, t. y. ieškovei. Dėl šios priežasties Trišalių susitarimų nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad būtų užtikrinta šalių valia ir ketinimai, jog ieškovė atsiskaitymą už Objekte atliktus darbus gautų būtent iš atsakovės.

16.6.                      Teismai nevertino byloje pateiktų įrodymų, kad ieškovės 2019 m. birželio ir liepos mėnesiais išrašytos sąskaitos ir darbų priėmimo–perdavimo aktai po jų išrašymo ir šalių patvirtinimo, buvo koreguojami pagal pačios atsakovės nurodymus ir reikalavimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad buvo nesilaikoma Trišalių susitarimų sąlygų dėl apmokėjimo ir dėl to ieškovė neįgijo tiesioginio reikalavimo atsakovei. Ieškovė laikėsi ir vykdė Trišalių susitarimų sąlygas, tačiau atsakovė ėmė keisti mokėjimo sąlygas – atsakovės nurodymu buvo perrašomos sąskaitos, t. y. jos buvo sujungtos į vieną.

16.7.                      Teismai niekaip nekvalifikavo tarp šalių Trišalių susitarimų pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių. Taip pat teismai nenustatė teisiškai reikšmingos aplinkybės, nuo kada pagal susidarytus susitarimus ieškovei perėjo teisė tiesiogiai reikalauti prievolės įvykdymo iš atsakovės.

16.8.                      Trišalių susitarimų pagrindu atsakovė prisiėmė prievolę atsiskaityti su ieškove už pastarosios atliktus ir trečiajam asmeniui perduotus darbus. Taip tarp šalių faktiškai susiklostė skolos perkėlimo santykiai. Trečiasis asmuo, sudarydamas Trišalius susitarimus su ieškove ir atsakove, perdavė ieškovei teisę tiesiogiai reikalauti iš atsakovės Objekte atliktų ir trečiajam asmeniui BUAB „Margiris“ perduotų darbų apmokėjimo, perkėlė atsakovei atsiskaitymo su ieškove prievolę, susijusią su ieškovės atliktų darbų Objekte dalimi, t. y. trečiojo asmens prievolė apmokėti ieškovei už atliktus darbus pasibaigė, ir sutiko, kad prievolė atsiskaityti vykdytina ieškovei, o ne trečiajam asmeniui, ir atitinkamai sumažino jo reikalavimo atsakovei sumą. Taip šalys Trišalių susitarimų pagrindu susitarė dėl skolos perkėlimo atsakovei ir novacijos (trečiojo asmens atsiskaitymo su ieškove prievolės pabaigos). Atsakovės prievolė atsiskaityti su trečiuoju asmeniu už ieškovės atliktų darbų dalį pasibaigė tuomet, kai buvo sudaryti Trišaliai susitarimai ir įvyko jose nurodytos sąlygos: ieškovė perdavė trečiajam asmeniui Objekte atliktus darbus, išrašė sąskaitą už šių darbų atlikimą ir ši sąskaita buvo pateikta atsakovei apmokėti. Nuo to momento trečiojo asmens prievolė atsiskaityti su ieškove laikytina pasibaigusia.

16.9.                      Teismai netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatas. Kvalifikavus šalių Trišalius susitarimus kaip skolos perkėlimą, t. y. kad nuo ieškovės sąskaitos išrašymo momento įvyksta skolos perkėlimas iš trečiojo asmens atsakovei, dėl to ieškovė įgyja teisę reikalauti skolos apmokėjimo tiesiogiai iš atsakovės, o ieškovei perėjusiai reikalavimo teisei į atsakovę nėra ir negali būti aktualus ĮBĮ nuostatų taikymas. Atsakovės pareiga atsiskaityti su ieškove pagal Trišalius susitarimus atsirado iki bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimo, dėl to, atsakovei neįvykdžius pareigos sumokėti už atliktus darbus, ieškovė pagrįstai pareiškė reikalavimą atsakovei teisme dėl skolos priteisimo. Ieškovė įgijo tokį tiesioginį reikalavimą atsakovei vėliausiai išrašiusi 2019 m. rugsėjo 24 d. sąskaitą už atliktus darbus, ši buvo išrašyta iki bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimo.

16.10.                      Sudarydamas Trišalius susitarimus trečiasis asmuo ne tik perdavė ieškovei teisę tiesiogiai reikalauti iš atsakovės piniginės prievolės įvykdymo (atlygio už Objekte atliktus darbus), bet ir kartu išvengė prievolės atsiskaityti su atsakove už atliktus darbus, todėl dėl Trišalių susitarimų sudarymo trečiojo asmens turtinė padėtis niekaip nepasikeitė. Atsakovės ieškovei Trišalio susitarimo pagrindu atliekamas mokėjimas nepriskirtinas trečiojo asmens gautinoms sumoms, todėl nėra susijęs su trečiojo asmens turto masės padidėjimu ar sumažėjimu.

16.11.                      Teismų padarytos išvados motyvuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl užsakovo, rangovo ir subrangovo teisinių santykių, kylančių iš statybos subrangos, priimtais bylose, kurių faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis ir skiriasi nuo jų. Pirmosios instancijos teismas sprendime vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl statybos darbų trūkumų ištaisymo, t. y. užsakovas reiškė reikalavimus dėl statybos darbų ištaisymo subrangovui, o ne rangovui. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nutartį motyvavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2006 ir 2011 m. balandžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2011 pateiktais išaiškinimais dėl rangos sutarčių darbų apmokėjimo sąlygų aiškinimo, t. y. nurodytose bylose šalių sudaryti susitarimai dėl atsiskaitymo sąlygų neatitiko šioje byloje šalių sudarytų susitarimų sąlygų.

17.       Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

17.1.                      Teismai tinkamai išaiškino ir pritaikė CK 6.650 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginiu? reikalavimu?, susijusiu? su sutarčių?, kiekvieno iš? jų? sudarytu? su generaliniu rangovu, pažeidimu. Teismai pagrįstai nusprendė, kad aptariama teisės norma nedraudžia sudaryti tiesioginio atsiskaitymo su subrangovu susitarimų, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, jog teismai padarė CK 6.650 straipsnio 4 dalies pažeidimą. Priešingai, bylą nagrinėję teismai nepripažino ieškovės teisės gauti atsiskaitymą iš atsakovės iki bankroto bylos trečiajam asmeniui BUAB „Magirnis“ iškėlimo tik dėl vienintelės aplinkybės – kad nebuvo išlaikyta Trišaliuose susitarimuose įtvirtinta atsiskaitymo tvarka.

17.2.                      Byloje nėra duomenų, kad ieškovės ir trečiojo asmens pasirašytas Priėmimo–perdavimo aktas Nr. 2 (21 799,02 Eur be PVM sumos), kurio pagrindu ieškovės trečiajam asmeniui buvo išrašyta 2019 m rugsėjo 24 d. PVM sąskaita faktūra, serija BV, Nr. 19062, ir iš kurio kildinamas byloje ieškovės pareikštas ieškinio reikalavimas, būtų buvęs perduotas atsakovei ir pasirašytas trečiojo asmens bei atsakovės, kaip nustatyta Trišalio susitarimo Nr. 5 2.2 punkte, pagal kurį rangovas, pagal aktą priėmęs iš subrangovo faktiškai atliktus ir reikalavimus atitinkančius darbus, perduoda juos užsakovui sutartyje nustatyta tvarka ir terminais pateikdamas atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą. Byloje yra tik Priėmimo–perdavimo aktas Nr. 9 (18 015,72 Eur be PVM sumos), kurio pagrindu trečiasis asmuo atsakovei išrašė 2019 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl bendros 18 015,72 Eur be PVM, arba 21 799,02 Eur su PVM, sumos.

17.3.                      Iš Trišalių susitarimų turinio teismai neturėjo jokio pagrindo padaryti išvadą, kad ieškovė Trišalių susitarimų pagrindu būtų perėmusi trečiojo asmens teises ir pareigas. Trišaliuose susitarimuose bei Pagrindinės sutarties pakeitime Nr. 3 nėra nustatyta, kad tiesioginis atsiskaitymas su ieškove atleistu? trečiąjį asmenį nuo jo prisiimtu? įsipareigojimų? pagal su ieškove sudaryta? Subrangos sutarti? vykdymo. Pagrindinės sutarties pakeitimo Nr. 3 4.11.3 punkte, Trišalio susitarimo Nr. 4 7 punkte, Trišalio susitarimo Nr. 5 2.8 punkte nustatyta, kad tiesioginis atsiskaitymas neatleidžia trečiojo asmens nuo jo prisiimtu? įsipareigojimų? pagal su atsakove sudaryta? sutarti? vykdymo.

17.4.                      Nėra jokio pagrindo Trišalių susitarimų kvalifikuoti kaip skolos perkėlimo sutarčių (skolininko novacija), eliminuojančių bankroto procedūras reglamentuojančių nuostatų taikymą. Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu apskritai neįrodinėjo novacijos fakto. Trišalių susitarimų turinio nuostatos nesudaro jokio pagrindo konstatuoti, kad ieškovė išreiškė valią atleisti trečiąjį asmenį nuo prievolės įvykdymo, jį pakeičiant kitu skolininku – atsakove. Trišaliuose susitarimuose nėra įtvirtinta, kad trečiojo asmens skola perkeliama atsakovei ir pastaroji perima šią skolą, o trečiasis asmuo atleidžiamas nuo prievolės ieškovei vykdymo. Trišaliuose susitarimuose buvo įtvirtinta tik atsiskaitymo su ieškove tvarka ir sąlygos (Trišalio susitarimo Nr. 5 1.1. punktas). Todėl teismai byloje turėjo teisinį pagrindą taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, nes Trišaliai susitarimai nėra skolos perkėlimo sutartys.

18.       Trečiasis asmuo BUAB „Magirnis“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės trečiojo asmens naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

18.1.                      Ieškovės teiginys dėl Trišalių susitarimų kvalifikavimo kaip novacijos yra naujas ir bylą nagrinėjant žemesnės instancijos teismuose nebuvo įrodinėtas. Be to, šis argumentas yra visiškai nepagrįstas, nes ieškovė netinkamai taiko sutarčių aiškinimo taisykles, CK 6.141 straipsnį ir netinkamai interpretuoja Trišalių susitarimų turinį.

18.2.                      Trišaliais susitarimais, nekeičiant sandorio šalių atsakomybių ir rizikų, tik susitariama dėl tiesioginio atsiskaitymo galimybės tarp ieškovės ir atsakovės esant tam tikroms sąlygoms. Pagal Trišalio susitarimo sąlygas atsakovės mokėjimas, atliktas tiesiogiai ieškovei, būtų įskaitomas kaip atsakovės atliktas mokėjimas trečiajam asmeniui pagal pastarojo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Tai yra tik galimybė tiesiogiai atsiskaityti, bet ne skolos perkėlimas ar reikalavimo perleidimas. Be to, tai, kad Trišaliuose susitarimuose yra nustatyta tiesioginė atsiskaitymo galimybė tarp ieškovės ir atsakovės, nereiškia, jog tokie atsiskaitymai gali būti vykdomi pažeidžiant imperatyvias teisės normas, įskaitant ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą.

18.3.                      Ieškovės pozicija dėl tariamai netinkamo CK 6.650 straipsnio 4 dalies nuostatų aiškinimo yra visiškai nepagrįsta. Teismai procesiniuose sprendimuose nekonstatavo, kad Trišalių susitarimų pagrindu negalėjo būti vykdomas tiesioginis atsiskaitymas su ieškove. Teismai Trišalius susitarimus vertino kaip teisinį pagrindą vykdyti tiesioginius atsiskaitymus Trišaliuose susitarimuose nustatytomis sąlygomis.

18.4.                      Kadangi iki trečiojo asmens bankroto bylos iškėlimo nei skolos perkėlimo, nei reikalavimo perleidimo sutartys nebuvo sudarytos, nepaisant to, kad Trišaliuose susitarimuose yra nustatyta tiesioginė ieškovės ir atsakovės atsiskaitymo galimybė, šia galimybe šalys nebegali pasinaudoti dėl ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyto imperatyvaus draudimo.

18.5.                      Rangos sutartis tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu. Pagrindinės sutarties galiojimo laikotarpiu sutarties sąlygos negali būti keičiamos, išskyrus tokias pagrindinės sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai bei tokiems Pagrindinės sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Pagrindinėje sutartyje nustatyti atvejai pirkimo tikslui pasiekti, dėl kurių pagrindinės sutarties vykdymo metu nustatomi rašytiniai susitarimai prie pagrindinės sutarties ar kurių pagrindu sudaromi tokie susitarimai, nelaikomi pagrindinės sutarties sąlygų keitimu. Šiuo atveju Trišaliais susitarimais negalėjo būti susitarta dėl novacijos ir dėl to, kad keičiant viešojo pirkimo sutartį būtų pažeistos VPĮ imperatyvios normos.

18.6.                      Novacijos sandorių sudarymas taip pat prieštarauja Pagrindinės sutarties 16.4 punktui, kuriame nustatyta, kad Pagrindinės sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti VPĮ 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai bei tokiems sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėjamu atveju toks sutikimas nebuvo gautas.

18.7.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismų išvados motyvuotos neaktualiais kasacinio teismo išaiškinimais. Ieškovės nuomonė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime vadovavosi neaktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014, kadangi byloje buvo sprendžiamas šalių ginčas dėl statybos darbų trūkumų ištaisymo (t. y. užsakovas reiškė reikalavimus dėl statybos darbų ištaisymo subrangovui, o ne rangovui), yra visiškai nepagrįsta. Nurodytos kasacinio teismo nutarties išaiškinimas aktualus nagrinėjamai bylai, kadangi nurodytu išaiškinimu teismai motyvavo savo išvadą, kad neperėmusi generalinio rangovo teisių ir pareigų iš trečiojo asmens ieškovė neįgijo tiesioginio reikalavimo teisės į atsakovę kaip skolininkę. Dėl tų pačių priežasčių aktualūs ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytose kasacinio teismo nutartyse pateikti išaiškinimai.

19.       Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl Trišalių susitarimų rangos teisiniuose santykiuose kvalifikavimo ir jų turinio (ne)tinkamo aiškinimo

20.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje rangovo ir subrangovo tarpusavio santykius pažymima, kad subrangovas atsakingas generaliniam rangovui už tinkamą prievolių įvykdymą. Jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu pažeidimu (CK 6.650 straipsnio 4 dalis). Ši įprasta rangos sutartiniuose santykiuose tarpusavio atsiskaitymo prievolių schema reiškia, kad generalinis rangovas tuo pat metu yra kreditorius ir skolininkas, kaip su užsakovu, lygiai taip pat ir su subrangovu. Dėl šios priežasties jis atsako subrangovui už užsakovo veiksmus (praktikoje dažniausiai tai pavėluotų atsiskaitymų atvejai) ir kartu užsakovui – už subrangovo veiksmus, t. y už netinkamą prievolių įvykdymą ar jų neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).

21.       Galima sutartinių santykių kombinacija, kai užsakovas turi tiesioginį reikalavimą subrangovui, o subrangovas – užsakovui, kai toks pareigų ir teisių pasiskirstymas nustatytas tiek generalinės rangos, tiek subrangos sutartyje. Toks susitarimas nėra teisių perleidimas, dėl to pagal sutartis kiekvienai iš šalių išlieka atsakomybė sutarties kontrahentui, t. y. užsakovui, generaliniam rangovui ir subrangovui yra galimybė pasirinkti, kam pareikšti reikalavimus – sutarties kontrahentui ar asmeniui, nurodytam sutartyje. Pažymėtina, kad kuri nors iš rangos sutarties šalių pagal sutartį gali įgyti reikalavimo teisę pasirinktinai į kurį nors asmenį, t. y. užsakovą, generalinį rangovą ar subrangovą, jeigu sudaroma trišalė sutartis, pagal kurią visoms šalims paskirstomos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2011).

22.       Kitas teismų praktikoje pripažįstamas subrangovo reikalavimo teisių į atliktų darbų apmokėjimą nukreipimo ne į generalinį rangovą, o į užsakovą atvejis yra tas, kad kai kreditorius (generalinis rangovas) perleidžia subrangovui reikalavimo teisę į skolininką (užsakovą), ieškovas (subrangovas), remdamasis reikalavimo perleidimo sutartimi, turi teisę kreiptis su ieškiniu į teismą ir prašyti išieškoti skolą tiesiogiai iš užsakovo, todėl šiuo atveju CK 6.650 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas, jei įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, subrangovui reikšti ieškinį užsakovui dėl piniginių reikalavimų, susijusių su sudarytomis sutartimis, vykdymo (pažeidimo) netaikomas; ieškovas reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu veikia ne kaip subrangovas, o kaip rangovo teisių perėmėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2006).

23.       Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai netinkamai vertino šalių sudarytų susitarimų nuostatas ir niekaip nekvalifikavo šalių sudarytų Trišalių susitarimų. Anot ieškovės, Trišalių susitarimų pagrindu šalys susitarė dėl trečiojo asmens skolos perkėlimo atsakovei ir novacijos (trečiojo asmens atsiskaitymo su ieškove prievolės pabaigos). Ieškovės teigimu, Trišaliais susitarimais šalys aiškiai pakeitė Pagrindinę (rangos) ir Subrangos sutartyse nustatytą atsiskaitymo tvarką ir sudarė pagrindą ieškovei reikšti tiesioginį reikalavimą sumokėti už atliktus bei perduotus darbus būtent atsakovei, o ne trečiajam asmeniui BUAB „Magirnis“.

24.       Pagal CK 6.141 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, jeigu šalys vietoj esamos prievolės savo susitarimu sukuria pradinę prievolę pakeičiančią naują prievolę, turinčią skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą. 

25.       Sprendžiant dėl to, įvyko novacija, ar ne, būtina aiškintis ginčo šalių santykius įtvirtinančių sutarčių nuostatas. Esant ginčui dėl įvykusios novacijos, sutartis aiškintina pagal CK 6.193 straipsnyje nustatytas taisykles, taip pat remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Be to, CK 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sisteminis sutarties aiškinimo principas reikalauja, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą. Sisteminis sutarties aiškinimo metodas, taip pat sutarties tikslų aiškinimasis gali padėti nustatyti sutarties rūšį, pobūdį, šalių tarpusavio teises ir pareigas. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 d.). Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Šis principas reikalauja atsižvelgti į abiejų šalių ketinimus. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo dėl vienos iš šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).

26.       Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas novaciją reglamentuojančias teisės normas, ne kartą yra pažymėjęs, kad novacija nepreziumuojama, todėl ją galima konstatuoti tik esant įrodymų, kad prievolės šalys aiškiai ir neabejotinai išreiškė savo valią pakeisti vieną prievolę kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2001; 2001 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1083/2001; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; kt.). Tai reiškia, kad novacija turi būti aiškiai išreikšta. Susitarimas dėl prievolės pasibaigimo nepreziumuojamas. Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 6.142 straipsnį nelaikomi novacija prievolės įvykdymo termino pratęsimas ar sutrumpinimas, dokumento apie prievolės buvimą išdavimas ar šio dokumento pakeitimas, taip pat kitoks papildomas prievolės modifikavimas. Esant ginčui dėl įvykusios novacijos, šalis, kuri remiasi novacija, turi įrodyti, kad novacija įvyko (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005).

27.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2011 išaiškinta, kad pagal CK 6.141 straipsnio 1 dalį pradinio skolininko pasikeitimas nauju yra novacija, kai kreditorius pradinį skolininką atleidžia nuo prievolės įvykdymo. Šiuo atveju novacija galima be pradinio skolininko sutikimo. Kitas atvejis, nustatytas šioje normoje kaip šalies novacija, yra ankstesnio kreditoriaus pakeitimas nauju, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo ankstesniam kreditoriui. Jeigu šalių pasikeitimas sutartyje neatitinka šių reikalavimų, sutartiniai santykiai gali būti kvalifikuojami kaip reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas, teisių ir pareigų perleidimas (perkėlimas, perdavimas ar kt.) pagal šalių konkrečią sutartį (CK 6.101, 6.115 ir kiti straipsniai).

28.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė su trečiuoju asmeniu BUAB „Magirnis“ 2018 m. vasario 12 d. sudarė Pagrindinę sutartį dėl statybos darbų su projekto parengimu atlikimo Objekte. Trečiasis asmuo BUAB „Magirnis“ 2018 m. rugpjūčio 22 d. su ieškove sudarė Subrangos sutartį dėl statybos darbų atlikimo Objekte. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo BUAB „Magirnis“ Pagrindinės sutarties pakeitimu Nr. 3, pakeitė Pagrindinę sutartį ir į ją įtraukė 4.11 punktą, kuriuo nustatyta tiesioginio atsiskaitymo šio trečiojo asmens pasitelkiamiems subrangovams galimybė ir tiesioginio atsiskaitymo įgyvendinimo tvarka. Atsakovė, trečiasis asmuo BUAB „Magirnis“ ir ieškovė 2019 m. birželio 7 d. sudarė Trišalius susitarimus Nr. 4 ir Nr. 5 dėl tiesioginio atsiskaitymo, kuriuose šalys nustatė atliktų ir priėmimo–perdavimo aktais perduotų darbų apmokėjimo tvarką. Trišalio susitarimo Nr. 4 7 punkte ir Trišalio susitarimo Nr. 5 2.8 punkte šalys susitarė, kad tiesioginis atsiskaitymas su subrangovu (ieškove) neatleidžia rangovo (trečiojo asmens) nuo prisiimtų įsipareigojimų pagal Pagrindinę ir Subrangos sutartis vykdymo.

29.       Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti ieškovės kasacinio skundo argumentams, kad, šalims sudarius Trišalius susitarimus, tarp jų faktiškai susiklostė novacijos teisiniai santykiai. Atkreiptinas dėmesys, kad Pagrindinė sutartis, kurios pagrindu buvo sudaryta tiek Subrangos sutartis, tiek Trišaliai susitarimai, buvo sudaryta viešųjų pirkimų būdu. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 89 straipsnio 1 dalies 4 punkte (redakcija galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai: a) pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties šalis, su kuria perkančioji organizacija sudarė sutartį, pakeičiama nauja sutarties šalimi įgyvendinant pirkimo dokumentuose iš anksto nedviprasmiškai, laikantis VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, suformuluotą pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros sąlygą ar pasirinkimo galimybę; b) dėl pradinio tiekėjo reorganizavimo, įskaitant jungimą ir skaidymą, atskyrimo ar bankroto procedūros, pradinio tiekėjo teises ir pareigas visiškai arba iš dalies perima kitas tiekėjas, atitinkantis anksčiau pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Toks tiekėjo pakeitimas negali lemti kitų esminių sutarties pakeitimų ir taip negali būti siekiama išvengti šio įstatymo taikymo; c) pati perkančioji organizacija prisiima tiekėjo įsipareigojimus dėl subtiekėjų. Toks sutarties pakeitimas galimas, jeigu pirkimo dokumentuose buvo nustatyta tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybė, kaip nustatyta VPĮ 88 straipsnio 2 dalyje.

30.       Pagal VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 4 punktą pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, kai juo pakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties bendrasis pobūdis. Bet kuriuo atveju esminiais pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimais laikomi tokie pakeitimai, kai tiekėją, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, pakeičia naujas tiekėjas dėl kitų priežasčių, negu VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos priežastys.

31.       Teisės doktrinoje nurodoma, kad viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose novacija (CK 6.141 straipsnis) nėra galima, t. y. perkančioji organizacija viešojo pirkimo sutartyje negali nurodyti tokios nuostatos, jog sutarties vykdymo metu tiekėjas gali būti tiesiog pakeistas kitu tiekėju. Vertinant priešingai, būtų pažeisti skaidrumo, lygiateisiškumo ir kiti viešųjų pirkimų principai (VPĮ 17 straipsnis), kadangi tokiu atveju viešojo pirkimo sutartis būtų skiriama naujam tiekėjui be tinkamų procedūrų (Ž. Bilūnaitė ir kt. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaras. Vilnius (2020): 986). 

32.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktį, vienintelis atvejis, kai perkančioji organizacija gali prisiimti tiekėjo (šiuo atveju rangovo) įsipareigojimus subtiekėjams (šiuo atveju subrangovams), – tik tiesioginio atsiskaitymo tikslais. Tačiau tokia tiesioginio atsiskaitymo galimybė nereiškia tiekėjo prievolės atsiskaityti su subtiekėju per se (savaime) pasibaigimo, todėl negali būti kvalifikuojama kaip novacija, be kita ko, ir dėl to, kad tai prieštarautų viešųjų pirkimų principams. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismų išvada, kad Trišaliais susitarimais buvo nustatyta tik tiesioginio atsiskaitymo su ieškove galimybė, išvengiant lėšų pervedimo iš pradžių trečiajam asmeniui, o po to iš trečiojo asmens ieškovei ir kad Trišaliai susitarimai savaime nepakeitė trečiojo asmens ir atsakovės bei trečiojo asmens ir ieškovės tarpusavio sutartinių prievolių prigimties ir pobūdžio.

33.       Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ieškovės kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo CK 6.650 straipsnio 4 dalies normų aiškinimo, kadangi, priešingai nei nurodo ieškovė, teismai, spręsdami dėl ieškovės ieškinio reikalavimo pagrįstumo, CK 6.650 straipsnio 4 dalies normos, nustatančios, jog jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu, netaikė. Nagrinėjamu atveju teismai nekonstatavo, kad šalių sudaryti Trišaliai susitarimai prieštarauja minėtai CK nuostatai. Priešingai, teismai nusprendė, kad Trišaliai susitarimai yra galiojantys ir vykdytini. Todėl kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo CK 6.650 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto aiškinimo ir taikymo

34.       ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytas draudimas įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.

35.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, netenkindamas ieškovės ieškinio reikalavimo, nurodė, kad atsakovės mokėjimas ieškovei reikštų trečiojo asmens BUAB „Magirnis“ mokėjimą ieškovei pagal jų tarpusavio sudarytą Subrangos sutartį, t. y., tiesiogiai atsiskaičiusi su subrangove, atsakovė įvykdytų turtinę šio trečiojo asmens prievolę jo tiesioginei kreditorei – ieškovei, o tai, trečiajam asmeniui BUAB „Magirnis“ iškėlus bankroto bylą, būtų negalima pagal ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 7 punktą, nes reikštų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių į jų reikalavimų patenkinimo ĮBĮ nustatyta tvarka bei eiliškumu pažeidimą. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovei negalėtų būti pripažinta teisė gauti tiesioginį atsiskaitymą iš atsakovės dar ir dėl to, jog šiuo atveju nebuvo laikytasi šalių susitarimuose pakankamai detaliai nustatytos darbų perdavimo tvarkos. Teismai nusprendė, kad byloje nėra duomenų, jog Priėmimo–perdavimo aktas Nr. 2 dėl 21 799,02 Eur (be PVM) sumos, kurio pagrindu trečiajam asmeniui ieškovės buvo išrašyta 2019 m rugsėjo 24 d. PVM sąskaita faktūra, serija BV, Nr. 19062, ir iš kurio kildinamas byloje ieškovės pareikštas ieškinio reikalavimas, būtų perduotas atsakovei ir pasirašytas trečiojo asmens bei atsakovės, kaip tai nustatyta Trišalio susitarimo Nr. 5 2.2 punkte. 

36.       Teisėjų kolegija, įvertinusi su teismų procesiniais sprendimais bei kasacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad nurodytos teismų išvados padarytos netinkamai aiškinant ir taikant ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 7 punkto normą, taip pat tinkamai neįvertinus ir neištyrus visų byloje esančių įrodymų.

37.       Byloje nustatyta, kad trečiajam asmeniui BUAB „Magirnis“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, ši nutartis įsiteisėjo, kai 2019 m. lapkričio 7 d. Lietuvos apeliacinis teismas ją paliko nepakeistą. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą apmokėti 2019 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaitą faktūrą, Nr. BV19062, dėl 21 799,02 Eur be PVM sumos atsakovei pareiškė dar iki nutarties iškelti trečiajam asmeniui bankroto bylą įsiteisėjimo (2019 m. lapkričio 7 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad finansinį reikalavimą pagal Trišaliais susitarimais įtvirtintą teisę gauti tiesioginį atsiskaitymą iš atsakovės ieškovė pareiškė dar iki ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatyto draudimo vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įsigaliojimo momento, todėl atsakovė nagrinėjamu atveju turėjo pareigą apmokėti ieškovės atsakovei pateiktą sąskaitą faktūrą.

38.       Be kita ko, teismai nenagrinėjo ir nevertino į bylą pateiktų 2019 m. birželio 25 d. statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. 2 ir 2019 m. rugpjūčio 25 d. statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. 3 bei jų pagrindu išrašytų 2019 m. birželio 25 d. PVM sąskaitos faktūros, serija BV, Nr. 19045, ir 2019 m. rugpjūčio 25 d. PVM sąskaitos faktūros, serija BV, Nr. 19078, kuriuose nurodomi darbai bei sumos sutampa su Priėmimo–perdavimo akte Nr. 2 nurodytais darbais (jų bendru baigtumu bei bendra suma). Taip pat teismai neatsižvelgė ir nevertino į bylą pateikto atsakovės el. laiško, kuriuo atsakovė nurodė ieškovei perrašyti minėtas abi sąskaitas bei abu priėmimo perdavimo aktus rugsėjo mėnesiui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai turėjo analizuoti ir vertinti šiuos ir išvadą dėl Priėmimo–perdavimo akto Nr. 2 netinkamo pasirašymo padaryti, be kita ko, įvertinę pirminius statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktus, kurių pagrindu buvo parengtas Priėmimo–perdavimo aktas Nr. 2, bei jų pasirašymo tinkamumą.

39.       Atsižvelgdama į tai, kad kasacinis teismas negali pašalinti nustatytų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytų materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų, nes ginčui išspręsti būtina tirti ir vertinti įrodymus, nustatyti turinčias reikšmės bylai išspręsti faktines aplinkybes (CPK 359 straipsnio 4 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, jog nustatyti materialiosios ir proceso normų pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą pakartotinai nagrinėjantis teismas turėtų į bylą pateiktus statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus vertinti kompleksiškai, taip pat nustatyti, ar pirminiai ieškovės išrašyti statybos rangos darbų priėmimo perdavimo aktai Nr. 2 ir Nr. 3 atitinka Trišalių susitarimų nuostatas. Tuo atveju, jei teismas nustatytų, jog egzistuoja tam tikri minėtų aktų neatitikimai Trišalių susitarimų nuostatoms, teismas turėtų nustatyti, ar ieškovei buvo pareikštos pretenzijos dėl aktų neatitikimo ir ar tam tikri neatitikimai, jei tokie būtų nustatyti, negalėtų būti vertinami kaip mažareikšmiai.

40.       Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neformuluojantys kasacijos pagrindo arba neturintys reikšmės kitokio sprendimo byloje priėmimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41.       Kadangi byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas išspręstinas šio teismo, bylą išnagrinėjus iš naujo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu, 

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Andžej Maciejevski 

        Antanas Simniškis

        Dalia Vasarienė