Civilinė byla Nr. 2SA-325-781/2013

                                 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19659-2013-5              Procesinio sprendimo kategorija 128.11;129.1; 122.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-26521-872/2013 pagal pareiškėjos A. B. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis I. G., AB DNB bankas (išieškotojas), UAB „Runikos“ investicijų centras ir A. B.,

n u s t a t ė :

pareiškėja A. B. (toliau - Pareiškėja) skundu prašė panaikinti 2013 m. gegužės 20 d. antstolio I. G. (toliau - Antstolis) patvarkymo dalį, kuria numatyta, kad Pareiškėja į Antstolio depozitinę sąskaitą privalo sumokėti 2 843, 50 Lt sumą, reikalingą ekspertams apmokėti ir kad ekspertams nustačius, jog išvaržomo turto kaina yra didesnė, negu buvo nustatyta antstolio, spręsti klausimą dėl įkeisto turto varžytynių atšaukimo. Nurodė, kad šiuo patvarkymu Antstolis paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę 67,81 kv. m. bendro ploto butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), 0, 2735 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebaigtam statyti prekybos pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, ji Antstolio kontorai pateikė prieštaravimus dėl įkeisto turto įkainojimo bei pateikė prašymą nekilnojamojo turto vertei nustatyti skirti ekspertizę. 2013 m. gegužės 17 d. Antstolio patvarkymu Pareiškėjos prieštaravimai buvo netenkinti, paskelbtos įkeisto turto varžytynės, o Pareiškėjai nustatytas trijų dienų terminas įmokėti sumą, reikalingą ekspertinei įstaigai apmokėti. Anot Pareiškėjos, skundžiamu 2013 m. gegužės 20 d. patvarkymu Antstolis savo iniciatyva paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti, o ją įpareigojo sumokėti 2 843, 50 Lt sumą reikalingą ekspertams mokėti. Pareiškėja nurodo, kad kai Antstolis savo iniciatyva paskiria ekspertizę turto vertei nustatyti, tai už jos atlikimą mokama iš Antstolio sąskaitos, todėl Antstolio 2013 m. gegužės 20 d. patvarkymo dalis, nustatanti pareigą sumokėti šią 2 843, 50 Lt sumą prieštarauja įstatymams. Pareiškėja nurodė, kad pats ekspertizės paskyrimo tikslas įrodo, jog Antstolis abejoja dėl įkeisto turto įvertinimo, tačiau nepaisant to, Antstolis paskelbė šio turto varžytynes. Varžytynių paskelbimas abejojant įkeisto turto verte, pažeidžia tiek skolininkų, tiek išieškotojo veiksmus. Antstolis, paskyręs turto vertės nustatymo ekspertizę įkeistam turtui, privalėjo atšaukti paskelbtas varžytynes, tačiau to nepadarė ir patvarkė, jog ekspertui nustačius, kad išvaržomo turto kaina yra didesnė, nei nustatyta Antstolio, spręs klausimą dėl varžytynių atšaukimo.

Antstolis 2013 m. birželio 7 d. patvarkymu Pareiškėjos skundą tenkino iš dalies. Patvarkyme nurodė, jog 2013 m. gegužės 20 d. patvarkymu buvo paskirta ekspertizė areštuoto turto vertei nustatyti, pavedant ją atlikti UAB „Ober haus“ nekilnojamasis turtas“. Buvo nutarta varžytynių neatšaukti, tačiau ekspertui nustačius, kad išvaržomo turto kaina didesnė negu buvo nustatyta antstolio, spręsti klausimą dėl varžytynių atšaukimo. Antstolis nurodė, jog jam nebuvo pateikti duomenys ir argumentai, kodėl tokiais jo veiksmais galėtų būti pažeisti skolininko ar išieškotojo interesai – taip yra užtikrintas tiek operatyvus vykdymo veiksmų atlikimas, tiek proceso tikslas turtą realizuoti maksimaliai brangiai, dėl ko maksimaliai būtų sugrąžinta skola, o įsiskolinimas liktų kuo mažesnis.

Suinteresuoti asmenys AB DNB bankas, UAB „Runikos“ investicijų centras ir A. B. atsiliepimų į Pareiškėjos skundą nepateikė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 8 d. nutartimi Pareiškėjos skundą atmetė. Teismas, remdamasis CPK 682 straipsnio 3 dalimi konstatavo, kad Antstolis 2013 m. gegužės 20 d. patvarkymu pagrįstai įpareigojo Pareiškėją sumokėti 2 843, 50 Lt sumą, reikalingą ekspertams apmokėti, nes turėjo tokią įstatymo numatytą teisę. Be to, 2013 m. gegužės 17 d. patvarkymu Pareiškėjos prieštaravimai dėl turto vertės buvo atmesti. Susipažinęs su Pareiškėjos prieštaravimais, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad jie grindžiami tik teoriniais pareiškėjos pasvarstymais dėl įkeisto nekilnojamojo turto neva didesnės vertės, nenurodant ir nepateikiant tai pagrindžiančių įrodymų. Pažymėjo, kad prieštaravimuose pati Pareiškėja prašo Antstolį skirti ekspertizę įkeisto nekilnojamojo turto vertei nustatyti, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad ekspertizę Antstolis paskyrė vien savo iniciatyva. Teismas nurodė, kad Antstolis, siekdamas tiek skolininkų, tiek išieškotojų interesų pusiausvyros, pagrįstai nutarė varžytynių neatšaukti, tačiau ekspertui nustačius, kad išvaržomo turto kaina didesnė negu buvo nustatyta Antstolio, spręsti klausimą dėl varžytynių atšaukimo. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad Antstolis, vykdydamas Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2012 m. gegužės 28 d. nutartį, veikė laikydamasis įstatymų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atlikimo tvarką, reikalavimų, jokių teisės aktų normų nepažeidė.

Atskiruoju skundu Pareiškėja prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – Pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Pabrėžė, kad Antstolis įkeisto turto varžytynes paskelbė savo iniciatyva. Tokiu atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš Antstolio sąskaitos. Antstolis 2013 m. birželio 7 d. patvarkymu pats panaikino neteisėtą savo patvarkymo dalį, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo Pareiškėjos skundą tenkinti. Be to, Antstolis, paskyręs turto vertės nustatymo ekspertizę įkeistam turtui, skundžiamu patvarkymu turėjo atšaukti paskelbtas varžytynes, bet to nepadarė ir nepagrįstai nutarė, kad ekspertui nustačius, jog išvaržomo turto kaina didesnė negu buvo nustatyta Antstolio, tik tada spręsti klausimą dėl įkeisto turto varžytynių atšaukimo.

Antstolis atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo su juo nesutinkantis ir prašo jį atmesti. Teigia, kad Pareiškėja pagrįstai buvo įpareigota į Antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti sumą, reikalingą ekspertinei įstaigai sumokėti, kadangi tokią teisę Antstoliui suteikia įstatymas (CPK 682 straipsnis). Pareiškėja nepateikė jokių motyvų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad įkeisto turto rinkos vertė yra kitokia nei nustatė Antstolis. Antstoliui abejonių dėl įkeisto turto vertės nekilo. Tik siekdamas išsklaidyti abejones vykdymo proceso dalyviams, buvo paskirta ekspertizė nekilnojamojo turto vertei nustatyti.   

Išieškotojas AB DNB bankas atsiliepime Pareiškėjos atskirąjį skundą prašė atmesti. Nurodė, kad Antstolis 2013 m. birželio 7 d. patvarkymu iš dalies tenkino Pareiškėjos skundą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nagrinėti skundą teisme toje dalyje, kurioje jis yra patenkintas, juo labiau priimti nutartį dėl skundo patenkinimo. Išieškotojas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Antstolis, siekdamas išieškotojo ir Pareiškėjos interesų pusiausvyros, pagrįstai nutarė varžytynių neatšaukti, juolab kai ekspertizę atlikusios UAB „Ober Haus“ nekilnojamasis turtas“ ekspertizės aktas patvirtina, kad vertinamo turto kaina nėra mažesnė, nei nustatė Antstolis.

Suinteresuoti asmenys UAB „Runikos“ investicijų centras ir A. B. atsiliepimų į Pareiškėjos atskirąjį skundą nepateikė.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja tik atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0008/13/00187 vykdo Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2012 m. gegužės 28 d. nutartį dėl 1 789 188, 18 Lt skolos, 139, 00 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 5 proc. dydžio palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio prašymo pateikimo dienos (2012 m. gegužės 23 d.) iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo, išieškojimo iš skolininkų A. B. ir A. B., išieškotojo AB DNB bankas naudai. Atliekant vykdymo veiksmus, buvo areštuotas įkeistas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įkainotas nustatant 520 000 Lt vertę, ir 0, 2735 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su nebaigtu statyti prekybos pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įkainoti nustatant 1 625 000 Lt (vykdomosios bylos l. 127, 99-117). Pareiškėja kreipėsi į Antstolį su prieštaravimas dėl įkeisto turto įkainojimo ir prašė paskirti ekspertizę nekilnojamojo turto vertei nustatyti (vykdomosios bylos l. 55). 2013 m. gegužės 17 d. Antstolis netenkino Pareiškėjos prieštaravimų dėl turto kainos (vykdomosios bylos l. 127). 2013 m. gegužės 20 d. Antstolis patvarkymu paskelbė įkeisto turto varžytynes ir įpareigojo Pareiškėją sumokėti 2 842, 50 Lt sumą reikalingą ekspertams už parduodamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertės nustatymą (b. l. 5). Pareiškėja su tuo nesutiko ir 2013 m. gegužės 30 d. pateikė skundą dėl Antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2013 m. gegužės 20 d. Antstolio patvarkymo dalį, kuria numatyta, kad ji į antstolio depozitinę sąskaitą privalo sumokėti 2 843, 50 Lt sumą reikalingą ekspertams apmokėti ir kad ekspertams nustačius, jog išvaržomo turto kaina yra didesnė negu buvo nustatyta antstolio, spręsti klausimą dėl įkeisto turto varžytynių atšaukimo.

Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartys 2007-05-28 civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007, 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008, 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, 2012-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2012, kt.).

Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Įstatymo įtvirtinta, kad antstolis skiria ekspertizę, jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad Pareiškėja prieštaravimuose dėl įkeisto turto įkainojimo pati prašė skirti ekspertizę nekilnojamojo turto vertei nustatyti (vykdomosios bylos l. 55). Tokiu būdu negalima teigti, jog turto vertinimo ekspertizė paskirta tik Antstolio iniciatyva. Antstolis 2013 m. gegužės 20 d. patvarkymu įpareigojo Pareiškėją sumokėti ekspertizės išlaidas, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad Pareiškėja jų sumokėti nesutiko. Pareiškėja šių išlaidų nesumokėjo ir neprašė Antstolio atleisti nuo jų sumokėjimo. Tokiu atveju, kai prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės pareiškęs skolininkas ar išieškotojas nesumoka antstolio nustatytos sumos už ekspertinį turto vertinimą, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos. Ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko šio Kodekso 611 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 682 straipsnio 3 dalis). Taigi, apeliacinės instancijos teismas mano, jog Antstolis, paskyręs turto vertinimo ekspertizę ir įpareigojęs Pareiškėją sumokėti ekspertizės išlaidas, pagristai bei teisėtai Pareiškėjos skundo netenkino (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas neįpareigoja Antstolio, paskyrusio turto vertės nustatymo ekspertizę įkeistam turtui, nesiimti tolimesnių vykdymo veiksmų, o būtent – neskirti varžytynių dėl areštuoto turto realizavimo. Asmuo, siekiantis apginti jo manymu pažeistas teises vykdymo procese, gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Viena iš reikalavimo užtikrinimo priemonių yra vykdymo veiksmų sustabdymas, kuomet paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbi yra ta aplinkybė, kad Pareiškėja pasinaudojo jai suteikta teise ir pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti vykdymo veiksmus ir turto pardavimo iš varžytinių procesą, kol bus išnagrinėtas jos skundas dėl Antstolio veiksmų. 2013 m. birželio 13 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas šį Pareiškėjos prašymą tenkino ir sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0008/13/00187 iki bus išnagrinėtas Pareiškėjos skundas dėl Antstolio veiksmų. Nutartis yra įsiteisėjusi. Tokiu būdu vykdymo veiksmų sustabdymas užtikrino Pareiškėjos materialių teisių gynybą vykdymo procese. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad vykdymo byloje atlikus turto vertinimo ekspertizę paaiškėjo, jog vertinamo turto kaina nėra mažesnė nei nustatė Antstolis. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad Antstolis, siekdamas tiek skolininkų, tiek išieškotojų interesų pusiausvyros, pagrįstai nutarė neatšaukti varžytinių.

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalis).

                       Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 str.,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                        Jūratė Varanauskaitė