Civilinė byla Nr. e2A-183-330/2023
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00130-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.18.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmanto Šulco ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Anykščių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rokiškio apdaila“ ieškinį atsakovei Anykščių rajono savivaldybės administracijai dėl skolos už darbus priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rokiškio apdaila“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Anykščių rajono savivaldybės administracijos: 1) 59 836,94 Eur skolą už darbų kiekio pokytį, kuris kvalifikuotinas kaip ginčo šalių 2020 m. rugpjūčio 26 d. sudarytos rangos sutarties vykdymas; 2) 1 662,51 Eur delspinigius, iš kurių 1 533,50 Eur yra paskaičiuoti už 51 459,74 Eur sumą nuo 2021 m. liepos 25 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d., o 129,01 Eur yra paskaičiuoti už 8 377,20 Eur sumą nuo 2021 m. spalio 5 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d.; 3) 2 299 Eur nuostolių, patirtų dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, atlyginimą; 4) 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Atsakovė vykdė supaprastintą atvirą viešąjį pirkimą įsigyti Svėdasų senelių globos namų kapitalinio remonto darbus, kurie finansuojami 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Ieškovė ir atsakovė 2020 m. rugpjūčio 26 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 1-SU-442 (toliau – rangos sutartis arba sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą ir nustatytomis sąlygomis atlikti bei perduoti darbus: Svėdasų senelių globos namų kapitalinio remonto darbai pagal techninį darbo projektą Nr. 122.1.18-XX-TDP „Gydymo paskirties pastato paskirties keitimo į gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) Alaušo g. 4, Svėdasuose, Anykščių r. sav., kapitalinio remonto projektas“; ištaisyti po darbų atlikimo termino nustatytus defektus. Atsakovė įsipareigojo sudaryti ieškovei būtinas sąlygas darbams atlikti, sutartyje nustatyta tvarka priimti tinkamai atliktų darbų rezultatą ir sumokėti darbų kainą sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Pradinė sutarties kaina – 296 888,19 Eur. Šalių 2021 m. sausio 20 d. sudarytu susitarimu Nr. 2 sutarties kaina buvo pakoreguota į 299 287,57 Eur sumą.
3. Ieškovės teigimu, nors sutartyje buvo numatyta fiksuotos kainos kainodara, tačiau iš sutarties 9.9.5 papunkčio turinio matyti, kad ieškovei turėjo būti mokama už faktiškai ir tinkamai atliktus darbus bei už padidėjusius darbų kiekius. Teikdama pirkimo pasiūlymo sąmatinius skaičiavimus, ieškovė rėmėsi atsakovės pateikta dokumentacija, įskaitant techninio darbo projektą bei darbų kiekių žiniaraščius. Dėl COVID-19 pandemijos paskelbto karantino Lietuvoje ir to, kad Svėdasų senelių globos namuose gyveno žmonės, ieškovė neturėjo objektyvios galimybės iki sutarties sudarymo tikslinti darbų kiekius. Vykdant sutartį paaiškėjo, kad dalies darbų faktinis kiekis, skaičiuojant pinigine verte, skiriasi nuo orientacinių (projektinių) darbų kiekių. Ieškovė informavo apie tai atsakovę. Ieškovė 2021 m. gegužės 25 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama pradėti lokalinėje sąmatoje pateiktų darbų kiekių vertės nustatymo, teikimo ir tvirtinimo procedūrą, atliekant sutarties keitimą nustatyta tvarka ir taikant kiekių (apimčių) keitimo sąlygas, nurodytas Metodikos III skyriuje. Šešis mėnesius trukusio susirašinėjimo su atsakove metu ieškovė laikėsi pozicijos, kad ji turi teisę reikalauti atlyginimo pagal sutartį už atitinkamų darbų kiekio pokytį, kuris nekvalifikuotinas kaip papildomi darbai, o atsakovė atitinkamų darbų kiekio pokytį vertino kaip papildomus darbus. Ieškovė akcentavo, kad projektavimo įmonės parengtame techniniame darbo projekte buvo nurodyta, jog darbų kiekiai tikslinami statybos darbų metu pagal konkrečias vietas ir situacijas. Tarp šalių kilo ginčas dėl per tam tikrą laikotarpį atliktų darbų, apie kuriuos įrašai statybos darbų žurnale padaryti po 2021 m. birželio 29 d. šalių pasirašyto darbų perdavimo–priėmimo akto (atliktų darbų kiekiai statybos darbų žurnale fiksuoti 2021 m. birželio 30 d.). Siekdama be kreipimosi į teismą išspręsti klausimą dėl atsakovės prievolių įvykdymo, ieškovė patyrė 2 299 Eur išlaidų, kurias prašo priteisti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 4 dalį kaip nuostolių atlyginimą.
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė iki pirkimo pasiūlymo pateikimo nepasinaudojo galimybe susipažinti su darbų atlikimo vieta, ją apžiūrėti ir įvertinti. Sudarant sutartį ieškovei buvo žinoma, kad darbo projekte nurodyti darbų kiekių žiniaraščiai yra orientaciniai, jie neturi būti laikomi faktiniais ir tiksliais darbų kiekiais. Klausimą dėl papildomų darbų (pasikeitusių darbų kiekių) ieškovė iškėlė tik prieš visų darbų pabaigą – 2021 m. gegužės 25 d. Ieškovei atsakyta, kad sutarties kaina nebus keičiama, todėl ieškovė turėjo teisę sustabdyti darbų atlikimą ir pradėti derybas dėl sutarties ir jos priedų (techninio darbo projekto) pakeitimo, tačiau to nepadarė ir veikė savo rizika. Ieškovės pateiktą lokalinę sąmatą atsakovė vertino pagal jos atitiktį pirkimo techninei dokumentacijai ir nustatė, kad ieškovė atliko darbus, nurodytus projekto brėžiniuose ir techninėse specifikacijose, tačiau nefiksuotus darbų kiekių žiniaraščiuose, už 34 393,85 Eur (su PVM). Tai sudarė mažiau nei 15 proc. visos sutarties kainos, todėl nebuvo pagrindo keisti sutarties kainą. Atitinkami įrašai statybos darbų žurnale buvo padaryti jau po darbų perdavimo 2021 m. birželio 29 d. aktu. Ieškovei buvo sudarytos galimybės inicijuoti sutarties kainos pakeitimus (reikalauti papildomo užmokesčio ar techninio darbo projekto pakeitimų), ką ji keletą kartų ir darė. Pagal sutartį su ieškove yra atsiskaityta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 51 522,76 Eur skolą, 2 299 Eur nuostolių atlyginimą bei 7 632,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismo sprendime nurodyta, kad sutarčiai buvo taikoma fiksuotos kainos kainodara. Sutartyje įtvirtinta sąlyga, kad sutarties kaina nekeičiama, išskyrus tam tikrus atvejus, numatytus sutarties 9.9 punkte. Sutarties 9.9.5 papunktyje nurodyta, jog tuo atveju, jei darbų faktinis kiekis skiriasi nuo orientacinių (projektinių) kiekių (skaičiuojant pinigine verte) daugiau kaip 15 proc., skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės, sutarties kaina keičiama dėl visų darbų kiekių, viršijančių 15 proc. skirtumo ribą, atliekant sutarties keitimą nustatyta tvarka ir taikant kiekių (apimčių) keitimo sąlygas, nurodytas Metodikos III skyriuje. Taigi, sutartyje buvo įtvirtinta galimybė keisti kainą, pripažinus, kad darbų faktinis kiekis skiriasi nuo orientacinių (projektinių) kiekių daugiau kaip 15 proc. (skaičiuojant pinigine verte) nuo pradinės sutarties vertės.
7. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė, jog, vykdydama sutartį atliko darbus, kurių kiekiai viršija orientacinius (projektinius) kiekius, nurodytus darbų projekte, daugiau kaip 15 proc., skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės. Ieškovės vadovas ir jos statybos darbų vadovas teisme patvirtino, kad, vykdant sutartį reikėjo atlikti daugiau darbų nei buvo numatyta darbo projekte ir prie jo esančiuose darbų kiekių žiniaraščiuose. Liudytojas D. P. patvirtino, kad jo, kaip subrangovo, objekte atlikti elektros instaliacijos darbai nebuvo numatyti projekte ir darbų kiekių žiniaraščiuose, nors akivaizdžiai buvo būtini. Liudytojas J. K. patvirtino, jog jam rengiant techninį darbo projektą, atsakovė prašė projekte sumažinti darbų kiekius, kad „tilptų“ į pirkimui skiriamas lėšas. Ieškovė statybos metu J. K. nurodė, kad faktiškai atliktų darbų kiekiai yra didesni nei nurodyta projektiniuose dokumentuose, ir jis su tuo sutiko, savo parašu patvirtino ieškovės sudarytą lokalinę sąmatą, kurioje nurodyti didesni darbų kiekiai.
8. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog jos lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai buvo atlikti, jie atlikti tinkamai ir atsakovės yra priimti. Darbų atlikimo faktą patvirtino ieškovės vadovas ir teisme apklausti liudytojai, įskaitant techninio darbo projekto vadovą. Įrašai apie atliktus darbus yra fiksuoti statybos darbų žurnale, jų atlikimas patvirtintas statybos techninio prižiūrėtojo parašu šiame žurnale. Neigdama darbų atlikimo faktą, atsakovė jį patvirtinančių įrodymų nepateikė.
9. Teismas atkreipė dėmesį, kad pasiūlius šalims inicijuoti statybos darbų ekspertizę (tikslu įsitikinti faktiniu darbų kiekių atlikimu), ginčo šalys atsisakė tai padaryti, todėl teismas vadovavosi byloje esančiais įrodymais. Remdamasis liudytojų parodymais bei dokumentais (įrašais statybos darbų žurnale, patvirtintais statybos techninio prižiūrėtojo, lokaline darbų sąmata, patvirtinta projekto vadovo), teismas nusprendė, kad labiau tikėtina, jog sąmatoje nurodyti darbai faktiškai buvo atlikti. Teismas akcentavo, kad statybos proceso dalyviai – techninis prižiūrėtojas, projekto vadovas veikia užsakovės interesais, jie laikomi užsakovės atstovais. Šie užsakovės atstovai patvirtino faktinį ieškovės nurodytų darbų atlikimą.
10. Teismo vertinimu, priešingos išvados (kad darbai neatlikti) neleidžia daryti aplinkybė, jog įrašai apie darbus statybos darbų žurnale padaryti 2021 m. birželio 30 d., t. y. jau po darbų perdavimo užsakovei. Ieškovės vadovas ir jos statybos darbų vadovas patvirtino, kad apie didesnius darbų kiekius sutarties vykdymo metu žodžiu pranešdavo atsakovės atstovams. Darbų kiekių apskaičiavimą sunkino aplinkybė, kad darbai buvo vykdomi dviem etapais žmonių apgyvendintame pastate, todėl galutiniai kiekiai tiksliai paaiškėjo tik darbų pabaigoje. Prašant atsakovei, darbai buvo perduoti anksčiau numatyto laiko. Šalių susirašinėjimo dokumentai patvirtina, kad sutarties vykdymo metu šalys nesutarė dėl didesnio darbų kiekio ir atsiskaitymo už tai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad ieškovės nurodyto kiekio darbai negalėjo būti atlikti per vieną dieną, nors įrašai apie darbus statybos darbų žurnale padaryti 2021 m. birželio 30 d.
11. Teismas nepagrįstu pripažino atsakovės aiškinimą, kad ieškovės nurodyti darbai turėtų būti pripažinti papildomais darbais. Remdamasis kasacinio teismo praktika, suformuota 2020 m. gruodžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-916/2020, teismas įvertino, kad byloje yra nustatytos sąlygos ieškovės nurodytą darbų kiekio pokytį kvalifikuoti ne kaip papildomus darbus, o kaip sutarties vykdymą.
12. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė iš esmės laikėsi sutarties 9.9.5 papunktyje numatytos sutarties kainos keitimo tvarkos procedūrų. Tikėtina, kad ieškovė žodžiu pranešdavo apie padidėjusius darbų kiekius atsakovės atstovams, o raštu šį klausimą iškėlė 2021 m. gegužės 25 d. Teismas atsižvelgė į aplinkybes, kurios lėmė, kad tikslūs faktiniai darbų kiekiai paaiškėjo tik darbų pabaigoje (pandemijos sąlygomis ribotos galimybės rangovui apžiūrėti objektą, darbų vykdymas etapais žmonių apgyvendintame pastate). Teismo vertinimu, formalus vėlavimas pranešti užsakovei apie padidėjusius darbų kiekius ar klaidą darbo projekte negali būti pagrindas nemokėti už realiai atliktus ir užsakovės priimtus darbus, kurių kiekis skyrėsi nuo orientacinių (projektinių) kiekių daugiau kaip 15 proc. (skaičiuojant pinigine verte).
13. Teismas laikėsi nuostatos, kad pagal sutarties sąlygas ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės atlyginimą tik už darbus, kurių kiekis viršija 15 proc. skirtumo ribą, skaičiuojant pinigine verte nuo pradinės sutarties vertės. Teismas nurodė, kad įrašai ieškovės parengtoje lokalinėje darbų sąmatoje iš esmės atitinka įrašus statybos darbų žurnale, patvirtintus techninio prižiūrėtojo, bei įrašus sąmatose, pasirašytose projektuotojo. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 51 522,76 Eur skolą dėl darbų kiekio pokyčio.
14. Įvertinęs šalių sutartyje aptartą mokėjimų atidėjimo terminą, teismas nustatė, kad ieškovė turi teisę į 1 534,47 Eur delspinigius. Teismas laikėsi nuostatos, kad ieškovės reikalavimas dėl 2 299 Eur nuostolių (teisinės pagalbos išlaidos) atlyginimo priteisimo taip pat yra pagrįstas, nes atsakovė nevykdė prievolių pagal sutartį, todėl ieškovė turėjo ginti savo teises iki kreipimosi į teismą. Tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius (CK 6.258 straipsnio 2 dalis), todėl teismas nusprendė, jog ieškovei reikalaujant ir netesybų, ir nuostolių atlyginimo, jai priteisiama 2 299 Eur suma, į kurią įskaitomos 1 534,47 Eur netesybos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Atsakovė Anykščių rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
15.1. Teismas iškraipė liudytojo J. K. paaiškinimus. Teismas nurodė, kad šis liudytojas patvirtino, jog darbo projektas buvo keičiamas po sutarties pasirašymo. Tačiau liudytojas J. K. patvirtino, kad atsakovei buvo svarbu, jog planuojamo remonto darbų kaina neviršytų skiriamų lėšų sumos, todėl rengiant (koreguojant) projektą, numatyti darbų kiekiai buvo suderinti su remonto darbams skirtu biudžetu. Parengtas projektas buvo įvertintas ir gautas Bendrosios ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad techninis darbo projektas atitinka Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Patvirtinus darbo projektą, visa dokumentacija, susijusi su remonto darbais, buvo prieinama pirkimo konkurso dalyviams iki pasiūlymų pateikimo.
15.2. Teismas klaidingai konstatavo, kad ieškovės įrodinėti darbai buvo atlikti, atlikti tinkamai ir priimti. Teismas nevertino 2021 m. vasario 5 d. darbų priėmimo–perdavimo akto, pateikto su atsakovės atsiliepimu į ieškinį. Šis aktas patvirtina, kad buvo priimti pirmo etapo darbai, kurių bendra vertė yra 153 358,91 Eur, ir paneigia ieškovės teiginį, jog darbai, už kuriuos reikalaujama papildomo apmokėjimo, buvo atliekami per visą sutarties vykdymo laikotarpį, nors į statybos darbų žurnalą jie įtraukti po 2021 m. birželio 29 d. Atsakovės atstovai aiškinosi ir vertino ieškovės galimybes atlikti darbus pastato dalyje, kuri remontuojama antrame darbų etape, tačiau priėjo prie išvados, kad ieškovės nurodomas darbų kiekis gerokai viršija faktinį patalpų plotą.
15.3. Konstatuodamas, kad neigdama faktinį darbų atlikimą atsakovė nepateikė įrodymų, teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnį. Teismas nurodė, kad atsakovė privalėjo pateikti įrodymus apie faktą, kurio nėra (įrodyti tai, kas neįmanoma arba labai sudėtinga).
15.4. Teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovė negalėjo apžiūrėti darbų objekto. Viešojo pirkimo dokumentuose buvo nurodyta, kad tiekėjo prašymu papildomi pirkimo dokumentai pateikiami Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Paaiškinimai ar pataisymai yra neatsiejama pirkimo dokumentų dalis. Perkančioji organizacija suteikė tiekėjams galimybę susipažinti su darbų atlikimo vieta betarpiškai. Tiekėjas, norintis susipažinti su numatoma darbų atlikimo vieta, CVP IS priemonėmis turėjo kreiptis į perkančiąją organizaciją su prašymu likus ne mažiau kaip 6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo dienos. 2020 m. liepos 23 d. viešojo pirkimo dalyviai buvo supažindinti su atsakovės atsakymais dėl viešojo pirkimo tiekėjų paklausimų, kuriame buvo išsamiai atsakyta į pateiktus klausimus, tačiau klausimas dėl objekto apžiūros nebuvo keliamas. Svėdasų senelių globos namų direktorė teismo posėdyje paaiškino, kad, paskelbus konkursą, į jos globos namus buvo atvykęs ieškovės atstovas ir apžiūrėjo juos. Konkursas buvo paskelbtas COVID-19 pandemijos sąlygomis, todėl ši aplinkybė nebuvo siurprizinė.
15.5. Ieškovė nesugebėjo paaiškinti darbų įrašymo į statybos darbų žurnalą aplinkybės po faktinės remonto darbų pabaigos ir 2021 m. birželio 29 d. darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo. Ieškovės paaiškinimas, kad 2021 m. birželio 29 d. darbų perdavimo–priėmimo aktas buvo pasirašytas nebaigus remonto darbų, nes atsakovei esą iškilo grėsmė prarasti Europos Sąjungos finansavimą, nepagrįstas įrodymais.
15.6. Ieškovės atstovai teigė, kad faktinių ir projektinių darbų kiekių neatitikimus pastebėjo pradėjus darbus objekte. Ieškovė privalėjo laikytis sutarties 10 skyriuje numatytų sutarties sąlygų keitimo procedūrų. Vadovaujantis sutarties 10.3–10.6 punktais, atliktų darbų aktai turi atitikti pagal užsakovės (atsakovės) nurodymą atliktus pakeitimus. CK 6.653 straipsnio 4 dalyje ir 6.684 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kada rangovas privalo pranešti užsakovui apie papildomus darbus. Tokiu būdu užsakovas saugomas nuo siurprizinių sąlygų. Ieškovė papildomų darbų klausimą iškėlė prieš pat visų darbų objekte pabaigą. Paaiškinimai, kad ieškovė daug kartų žodžiu kalbėjo su atsakove apie darbų kiekius, vertintini kritiškai.
15.7. Vykdant darbus, projektas buvo koreguojamas, už papildomus darbus atsiskaityta. Pirmas sutarties pakeitimas buvo įformintas 2020 m. spalio 22 d. Ieškovei nesilaikant sutarties sąlygų, nuo 2021 m. sausio 11 d. šalių bendravimas buvo protokoluojamas. Nei sutarties pakeitimuose, nei protokoluose nekalbama apie padidėjusius darbų kiekius. Visus remonto darbus ieškovė turėjo atlikti pati, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi subrangovės vadovo D. P. paaiškinimais apie darbo projekte nenumatytų elektros instaliacijos darbų atlikimą.
15.8. Sutarties pakeitimai galimi tik VPĮ 89 straipsnyje tiesiogiai nustatytais atvejais. Įvertinę rizikas, kiti tiekėjai pateikė didesnes pasiūlymo kainas, todėl nelaimėjo konkurso. Teismas neįvertino, kad konkliudentiniais veiksmais negali būti pakeista viešojo pirkimo sutartis. Ieškovė turėjo pareigą įvertinti prisiimamas rizikas prieš pasirašant sutartį, o ne reikalauti didesnės sumos sutarties vykdymo pabaigoje. Sprendimas tenkinti ieškinį yra nesąžiningas kitų tiekėjų atžvilgiu.
15.9. Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad jei darbai pagal savo esmę bei VPĮ nuostatas yra papildomi, dėl jų tokio kvalifikavimo ir atlikimo būtinumo turi būti suderinta bendra kontrahentų valia. Iš dalies netinkamas tokių darbų įsigijimas nelemia kitokio vertinimo, todėl sudarant fiksuotos kainos sutartį, papildomai atsiradę darbai ar jų kiekiai yra rangovo rizika.
16. Ieškovė UAB „Rokiškio apdaila“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime išdėstyti tokie pagrindiniai atsikirtimai:
16.1. Atsakovė skunde neteisingai nurodo dalį faktinių aplinkybių arba jas iškreipia sau palankia linkme. Ieškovė pateikė duomenų, pagrindžiančių jos poziciją dėl sutarties sudarymo, vykdymo, šalių bendradarbiavimo bei kitų aplinkybių, įskaitant ir aplinkybes, jog ieškovei turi būti atlyginama tiek už faktiškai ir tinkamai atliktus darbus, tiek ir už padidėjusius darbų kiekius. Lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai buvo atliekami per visą sutarties vykdymo laikotarpį. Atsakovė ignoruoja sutartyje įtvirtintų nuostatų visumą.
16.2. Atsakovė skunde dėsto argumentus, kurie vienas kitam prieštaringi. Pirmoje apeliacinio skundo dalyje atsakovė kalba apie ieškovės atliktus darbus (jų pokytį), kurie teismo sprendime buvo pripažinti kaip sutarties vykdymas, neginčijant šio fakto. Antroje apeliacinio skundo dalyje atsakovė jau remiasi teisinėmis nuostatomis, reglamentuojančiomis papildomus darbus. Vienoje skundo dalyje atsakovė kalba apie tai, kad ieškinyje nurodomų darbų ieškovė apskritai neatliko, kitoje skundo dalyje šiuos darbus vertina, kaip atliktus papildomai.
16.3. Atsakovės nuomone, ieškovės nurodytas darbų kiekio pokytis kvalifikuotinas kaip papildomi darbai, tačiau tokios pozicijos atsakovė nepagrindžia nei teisine, nei faktine prasme. Teismas padarė teisingą išvadą, kad sutarties 9.9.5 papunktyje yra įtvirtinta galimybė keisti sutartį dėl padidėjusio darbų pokyčio, kuris gali būti vertinamas kaip sutarties vykdymas.
16.4. Konkurso sąlygose buvo nustatyta, kad techniniame darbo projekte ir darbų kiekių žiniaraščiuose nurodyti darbų kiekiai yra orientaciniai ir neturi būti laikomi faktiniais ir tiksliais kiekiais. Projektavimo įmonės parengtame techniniame darbo projekte buvo nurodyta, kad darbų kiekiai tikslinami statybos metu pagal konkrečias vietas ir situacijas.
16.5. Sutarties 9.2 punkte numatyta, kad sutarčiai taikoma fiksuotos kainos kainodara, o bet koks darbų kiekis, kuris gali būti nustatytas veiklų sąraše ar techninio darbo projekto dokumentuose (sąnaudų kiekių žiniaraščiuose, jeigu jie pateikiami), yra orientacinis (projektinis) ir neturi būti laikomas faktiniu ir tiksliu darbų, kuriuos rangovui reikia atlikti, kiekiu. Darbų faktinių kiekių neatitikimas orientaciniams (projektiniams) kiekiams priskiriamas rangovo atsakomybei ir rizikai, išskyrus atvejį, nurodytą sutarties 9.9.5 papunktyje. Jame numatyta, kad tuo atveju, jei darbų faktinis kiekis skiriasi nuo orientacinių (projektinių) kiekių (skaičiuojant pinigine verte) daugiau kaip 15 proc., skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės, sutarties kaina keičiama dėl visų darbų kiekių, viršijančių 15 proc. skirtumo ribą, atliekant sutarties keitimą nustatyta tvarka ir taikant kiekių (apimčių) keitimo sąlygas, nurodytas Metodikos III skyriuje.
16.6. Atsakovės cituojamos CK 6.653 straipsnio 4 dalies, 6.684 straipsnio 4 dalies nuostatos neaktualios, nes jose kalbama apie papildomus darbus. Neaktualios ir VPĮ 89 straipsnio nuostatos, kadangi tiek minėtame straipsnyje, tiek ir cituojamoje teisminėje praktikoje yra kalbama apie draudimą keisti viešojo pirkimo sutartį, jei tai būtų esminis jos pakeitimas (esant fiksuotai kainodarai), taip pat kalbama apie papildomų darbų įsigijimo galimybes, ko nebuvo nagrinėjamu atveju.
16.7. Teismas nepažeidė CPK nustatytų (reglamentuotų) įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, dėl kurių buvo atskleista nagrinėjamos bylos esmė. Teigdama, kad teismas iškraipė liudytojo J. K. parodymus, atsakovė klaidina apeliacinės instancijos teismą, neteisingai interpretuoja pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Liudytojas J. K. patvirtino, kad tuo metu, kai jis rengė techninį darbo projektą, atsakovė jo prašė projekte sumažinti darbų kiekius, kad užtektų skiriamų piniginių lėšų.
16.8. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl 2021 m. vasario 5 d. tarpinio darbų priėmimo–perdavimo akto, nereiškia, jog jo nevertino. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės nurodytas darbų kiekio pokytis kvalifikuotinas kaip sutarties vykdymas visu darbų pagal ją vykdymo laikotarpiu.
16.9. Byloje pateiktame statybos darbų žurnale yra suregistruoti visi paslėptų darbų aktai, be kita ko, pasirašyti statinio statybos techninio prižiūrėtojo, kuris veikia kaip užsakovo atstovas. Tai patvirtina, kad ieškovė atliko atsakovės kvestionuojamus darbus (statybos darbų žurnale įrašytus po 2021 m. birželio 29 d.). Statybos darbų žurnale po 2021 m. birželio 29 d. įrašyti darbai buvo atlikti ne po 2021 m. birželio 29 d., t. y. ne per vieną dieną, bet yra tęstiniai. Atsakovei žinoma, kad ieškovė darbus pagal sutartį atlikinėjo ir po 2021 m. birželio 29 d.
16.10. Atsakovė teigia, kad negali pateikti įrodymų, paneigiančių darbų faktinį atlikimą, tačiau atsakovė (statinio statybos techninis prižiūrėtojas, kuris laikytinas veikiantis kaip atsakovės atstovas) savo atstovų parašais patvirtino faktą, jog ieškovė darbus yra atlikusi (fiksuoti statybos darbų žurnale, taip pat darbų kiekio sąraše ir lokalinėse sąmatose). Teismas siūlė šalims atlikti statybos ekspertizę, tačiau atsakovė tokio prašymo byloje nereiškė. Iš susirašinėjimo su atsakove matyti, kad atsakovė neneigė darbų atlikimo, tačiau apmokėti už darbus nesutiko formaliai – esą dėl to, kad statybos darbų žurnale buvo įrašyti darbai po galutinio darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo.
16.11. Priešingai nei teigia atsakovė, sprendime teismas nenurodė, kad atsakovė nesudarė galimybių ieškovei apžiūrėti objekto. Ieškovė laikosi pozicijos, kad objekto neapžiūrėjo, o sutarties nuostatos dėl orientacinių darbų kiekių užtikrina galimybę didinti sutarties kainą, jeigu paaiškėja, kad faktiniai darbų kiekiai bus didesni. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių Svėdasų senelių globos namų direktorės teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, kad ieškovės atstovas apsilankė darbų objekte.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat sąlygų peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama pagal atsakovės apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas.
18. Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys atsakovei dėl skolos už darbų kiekio pokytį, delspinigių, nuostolių, patirtų dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, atlyginimo priteisimo patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir ginčo dalyko
19. Byloje nustatyta, kad atsakovė (apeliantė) Anykščių rajono savivaldybės administracija vykdė supaprastintą atvirą viešąjį pirkimą (toliau – Pirkimas) tikslu įsigyti Svėdasų senelių globos namų kapitalinio remonto darbus, kurie finansuojami 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ priemonės 08.1.1 - CPVA-R-407 „Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“ lėšomis, įgyvendinant projektą Nr. 08.1.1-CPVA-R-407-91-0005 „Anykščių rajono Svėdasų senelių globos namų modernizavimas“ ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis (2020 m. birželio 1 d. valstybės biudžeto lėšų, skirtų investicijų projektui „Anykščių rajono Svėdasų senelių globos namų modernizavimas“ įgyvendinti, naudojimo sutartis Nr. VIP-20-4).
20. Pirkimo sąlygų 2.3 punkte buvo nustatyta, jog „Orientaciniai perkamų darbų kiekiai ir savybės nustatytos pateikiamame techniniame darbo projekte ir darbų kiekių žiniaraščiuose (Priedas Nr. 7 ir Nr. 7A). Darbų kiekių žiniaraščiai yra orientaciniai ir neturi būti laikomi faktiniais ir tiksliais kiekiais.“
21. UAB „Krašto projektai ir partneriai“ parengto techninio darbo projekto Nr. 122.1.18 15 dalyje nurodyta, kad „darbų kiekiai žiniaraščiuose yra orientaciniai ir turi būti tikslinami statybos metu nustačius konkrečias situacijas ir vietas, kurių anksčiau nebuvo galima pamatyti veikiančiame pastate“.
22. 2020 m. rugpjūčio 26 d. Anykščių rajono savivaldybės administracija (užsakovė) su konkurso laimėtoja ieškove UAB „Rokiškio apdaila“ (rangove) sudarė statybos rangos sutartį Nr. 1-SU-442, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti Svėdasų senelių globos namų kapitalinio remonto darbus pagal Techninį darbo projektą Nr. 122-.1.18-XX-TDP „Gydymo paskirties pastato keitimo į gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) Alaušo g. 4, Svėdasai, Anykščių r. sav., kapitalinio remonto projektas“ (kaip numatyta sutartyje) bei ištaisyti po darbų atlikimo termino nustatytus defektus, o apeliantė įsipareigojo sudaryti ieškovei būtinas sąlygas darbams atlikti, sutartyje numatyta tvarka priimti tinkamai atliktų darbų rezultatą ir sumokėti ieškovei sutarties kainą sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (sutarties 2.1 punktas).
23. Sutarties 3.2. punkte išvardinti sutartį sudarantys dokumentai, kurie suprantami kaip paaiškinantys vienas kitą pagal pirmumą: sutarties sąlygos, techninis darbo projektas, veiklų sąrašai, rangovo pasiūlymo sąmatiniai skaičiavimai, subrangovų sąrašas ir kiti sutartį sudarantys dokumentai, jeigu jų yra.
24. Sutarties 3.4 punkte šalys susitarė dėl pradinės sutarties vertės – 296 888,19 Eur su PVM. 2021 m. sausio 20 d. sudarytu susitarimu Nr. 2 / 1-SU-26 pradinė sutarties vertė buvo pakoreguota ir sudarė 299 287,57 Eur su PVM. 2021 m. birželio 8 d. šalys pasirašė susitarimą Nr. 4 6-431 prie sutarties, kuriame šalys susitarė dėl 3 678,41 Eur sumos už faktiškai atliktus papildomus darbus apmokėjimo ir atitinkamai padidino pradinę sutarties vertę iki 302 965,98 Eur su PVM.
25. Sutarties 5.6 punkte šalys susitarė, kad sutartyje nurodyta kaina apima visus rangovo įsipareigojimus pagal sutartį ir visa, kas būtina tinkamam darbų vykdymui ir užbaigimu, įskaitant būtinus sutarčiai įvykdyti darbus, kurie nors ir nebuvo tiesiogiai nustatyti sutartyje, tačiau kuriuos rangovas turėjo ir galėjo numatyti ir įvertinti dar iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.
26. Sutarties 5.7 punkte numatyta, kad darbų faktinių kiekių neatitikimas orientaciniams (projektiniams) kiekiams, kurie gali būti nustatyti Veiklų sąraše ir techninio darbo projekto dokumentuose – sąnaudų kiekių žiniaraščiuose, priskiriamas rangovo atsakomybei ir rizikai. Pirkimo vykdytojas už visą pirkimo dokumentuose ir sutartyje numatytą pirkimo objektą sumoka tiekėjo pasiūlyme nurodytą kainą, jeigu faktinis ir pirkimo dokumentuose bei sutartyje pirkimo vykdytojo nurodytų darbų kiekis (skaičiuojant pinigine verte) nesiskiria daugiau kaip 15 proc., skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės.
27. Sutarties 9.2 punkte šalys susitarė, kad sutarčiai taikoma fiksuotos kainos kainodara. Bet koks kiekis, kuris gali būti nustatytas Veiklų sąraše ir Techninio darbo projekto dokumentuose – sąnaudų kiekių žiniaraščiuose, jeigu jie pateikiami, – yra orientacinis (projektinis) ir neturi būti laikomas faktiniu ir tiksliu darbų, kuriuos reikia atlikti rangovui, kiekiu. Darbų faktinių kiekių neatitikimas orientaciniams (projektiniams) kiekiams, kurie gali būti nustatyti Veiklų sąraše ar Techninio projekto dokumentuose – sąnaudų kiekių žiniaraščiuose, priskiriamas rangovo atsakomybei ir rizikai, išskyrus kaip nurodyta sutarties 9.9.5 papunktyje.
28. Sutarties 9.9.5 papunktyje nurodyta, kad tuo atveju, jei darbų kiekis skiriasi nuo orientacinių (projektinių) kiekių (pinigine verte) daugiau kaip 15 proc., skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės, sutarties kaina keičiama dėl visų darbų kiekių, viršijančių 15 proc. skirtumo ribą, atliekant sutarties keitimą nustatyta tvarka ir taikant (apimčių) keitimo sąlygas, nurodytas Metodikos III skyriuje. Tokių darbų kiekių vertės nustatymo, teikimo ir tvirtinimo procedūra atliekama analogiškai kaip pagal pakeitimų procedūrą, nurodytą sutarties 10 skyriuje.
29. Sutarties 10 skyriaus 10.1.4 papunktyje nustatyta, kad sutarties pakeitimai gali apimti darbų apimties padidinimą. Pakeitimas pagrindžiamas dokumentais (pavyzdžiui, defektiniu (pakeitimų) aktu, brėžiniais (įskaitant projekto korektūrą pagal jo naują laidą), ar kitais dokumentais), kurie turi būti patvirtinti rangovo, statinio statybos techninės priežiūros vadovo ir projektuotojo ir (ar) statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo parašais, bei raštu suderinti su užsakovu (sutarties 10 punktas).
30. Sutarties 10.2 punkte nustatyta, kad pakeitimai gali būti atliekami vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1–3, 5 punkto ir 2 dalies nuostatomis.
31. Sutarties 10.3.3 papunktyje nustatyta, kad tuo atveju, jei būtina atlikti papildomą darbą ar būtina (tikslinga) didinti darbų apimtis, rangovas pateikia pasiūlymą dėl papildomų darbų, t. y. papildomų darbų lokalinę sąmatą, sudarytą pagal sutarties 9.9.1 papunktyje nurodytus darbų kainų nustatymo būdus, ir, užsakovui įvertinus rangovo siūlymą, koreguojama sutarties kaina.
32. 2021 m. gegužės 25 d. rašte Nr. 15 „Dėl Svėdasų senelių globos namų kapitalinio remonto darbų vykdymo“ ieškovė prašė atsakovės pradėti ieškovės sudarytoje lokalinėje sąmatoje pateiktų darbų kiekių vertės nustatymo, teikimo ir tvirtinimo procedūrą, atliekant sutarties keitimą nustatyta tvarka ir taikant kiekių (apimčių) keitimo sąlygas, nurodytas Metodikos III skyriuje. Rašte nurodyta, kad ieškovei turėtų būti atlyginama už darbų kiekio pokytį, kuris kvalifikuotinas kaip sutarties vykdymas ir kuris sudaro 50 988,99 Eur. Ieškovė kartu su šiuo raštu pateikė atsakovei lokalinę darbų sąmatą.
33. 2021 m. birželio mėn. apeliantė atsakė ieškovei, kad nesutinka papildomai mokėti už darbus, kurie užfiksuoti projekte ir yra „sutarties apimtyje“, nes sutarčiai taikoma fiksuotos kainos kainodara, darbų faktinių kiekių neatitikimas orientaciniams (projektiniams) kiekiams priskiriamas rangovo atsakomybei ir rizikai, po sutarties pasirašymo projektas nebuvo keičiamas, ieškovės nurodomi papildomi darbai yra užfiksuoti projekto brėžiniuose (aukštų planai, pastato pjūviai 1-1; 2-2; 3-3) bei patalpų apdailos žiniaraštyje – brėžinys Nr. 122.1.18-TDP–SA.B-14, lapai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3), o taip pat brėžinyje Nr. 122.1.18-TDP–SA.B-15 „Grindų eksplikacija“.
34. 2021 m. birželio 29 d. šalys pasirašė darbų perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo patvirtino, kad darbai atlikti pilnai ir tinkamai, išskyrus defektus, kurie neturės esminės įtakos naudojant darbus pagal paskirtį.
35. 2021 m. rugpjūčio 8 d. rašte Nr. 21 ieškovė dar kartą kreipėsi į atsakovę, prašydama pradėti ieškovės kartu su raštu teikiamose lokalinėse sąmatose nurodytų darbų kiekių vertės nustatymo, teikimo ir tvirtinimo procedūrą, atliekant sutarties keitimą nustatyta tvarka ir taikant kiekių (apimčių) keitimo sąlygas, nurodytas Metodikos III skyriuje, atitinkamai sutartyje nustatytais terminais ir tvarka atlikti galutinį mokėjimą ieškovei, įskaitant sumokėjimą ieškovei ir pagal lokalines sąmatas, kurių suma – 59 836,94 Eur. Ieškovė nurodė, kad užbaigus darbus, sudėjus remontuojamų patalpų darbų kiekius, paaiškėjo, jog dalies darbų faktinis kiekis skiriasi nuo orientacinių (projektinių) kiekių (skaičiuojant pinigine verte), o lokalinės sąmatos patvirtina, jog darbų kiekių padidėjimas sudaro atitinkamai 58 879,37 Eur, 470,75 Eur, 486,82 Eur sumas.
36. 2021 m. rugpjūčio mėn. atsakovė rašte Nr. 1-SD- konstatavo, kad ieškovė atliko statybos darbus, nurodytus projekto brėžiniuose ir techninėse specifikacijose, bet nefiksuotus darbų kiekių žiniaraščiuose, už 34 393,85 Eur su PVM. Tai sudaro 11,6 proc. visos sutarties sumos, t. y. neviršija 15 proc. sutarties kainos, todėl remdamasi sutarties 9.9.5 papunkčiu, atsakovė nurodė, jog sutarties kainos nekeičia.
37. 2021 m. rugsėjo 15 d. rašte ieškovė pareiškė nesutikimą su atsakovės skaičiavimu, pagal kurį ieškovė atliko darbų, nefiksuotų kiekių žiniaraščiuose, už 34 393,85 Eur su PVM, kas sudaro 11,6 proc. visos sutarties sumos. Ieškovė taip pat informavo, kad jei iki 2021 m. spalio 15 d. nebus atlikti atsakovės veiksmai tam, jog būtų atsiskaityta pagal sutartį su rangove, ieškovė kreipsis į teismą dėl skolos priteisimo.
38. 2021 m. rugsėjo mėn. rašte Nr. 1-SD- atsakovė paprašė pateikti visų pagal sutartį atliktų faktinių darbų kiekių lokalines sąmatas, neįtraukiant tų darbų kiekių, apie kuriuos įrašai statybos darbų žurnale atlikti po 2021 m. birželio 29 d. pasirašyto darbų perdavimo–priėmimo akto, taip pat su patalpomis Nr. 9-11, 12-12L2, 13-19, 21, 2, 29A, 30-35 susijusių darbų, kurių kiekiai statybos darbų žurnale surašyti po 2021 m. vasario 5 d. pasirašyto tarpinio baigtų darbų perdavimo–priėmimo akto. Rašte nurodyta, kad pagal 2021 m. vasario 5 d. pasirašytą darbų priėmimo–perdavimo aktą buvo perimti sutarties priede Nr. 1 pateiktame veiklų sąraše nurodyti atlikti darbai, o pagal 2021 m. birželio 29 d. pasirašytą darbų priėmimo–perdavimo aktą priimti visi darbai, todėl atsakovė neturi pareigos apmokėti už darbus, kurie atlikti vėliau, nei pasirašyti minėti aktai.
39. 2021 m. spalio 7 d. rašte ieškovė nurodė, kad atsakovė nepagrįstai atsisako apmokėti už papildomus darbų kiekius, kuriuos yra priėmusi ir kurių rezultatu sėkmingai naudojasi; dar kartą paprašė sumokėti skolą, tą atliekant bent per 12 mėnesių laikotarpį lygiomis dalimis.
40. 2021 m. lapkričio mėn. rašte Nr. 1-SD- atsakovė nurodė ieškovei, kad nesutinka su ieškovės prašomu apmokėjimu ir pakartotinai paprašė pateikti visų pagal sutartį atliktų faktinių darbų kiekių lokalines sąmatas, į kurias nebūtų įtraukti darbų kiekiai, dėl kurių įrašai statybos darbų žurnale atlikti po 2021 m. birželio 29 d. pasirašyto darbų perdavimo–priėmimo akto, taip pat su patalpomis Nr. 9-11, 12-12L2, 13-19, 21, 2, 29A, 30-35 susijusių darbų kiekiai, kurie statybos darbų žurnale surašyti po 2021 m. vasario 5 d. pasirašyto tarpinio baigtų darbų perdavimo–priėmimo akto.
41. 2021 m. lapkričio 23 d. rašte ieškovė nurodė, kad paskutinį kartą teikia visas lokalines sąmatas ir siekia taikiai išspręsti kilusį ginčą, paprašė atsakovės iki 2021 m. gruodžio 1 d. imtis veiksmų dėl skolos grąžinimo.
42. 2021 m. gruodžio mėn. atsakovė informavo ieškovę, kad savo pozicijos nekeičia.
43. 2021 m. gruodžio 27 d. ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą.
44. Byloje ginčas kilo dėl ieškovės faktiškai atliktų darbų dalies pripažinimo padidėjusiais darbų kiekiais ir atlyginimo už juos priteisimo. Ieškovei reikalaujant priteisti atlyginimą dėl vykdant sutartį padidėjusių darbų kiekių, būtina įvertinti sutarties kainos apskaičiavimo būdą ir nuspręsti, ar atsakovė turi pareigą sumokėti už ieškovės atliktus darbus padidėjus jų kiekiams (dėl kiekių pokyčio).
Dėl sutartyje įtvirtinto kainos apskaičiavimo būdo
45. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad spręsdami dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, inter alia dėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo, teismai turi vertinti ne tik ginčo sutarties nuostatas, tačiau, atsižvelgdami į aplinkybę, kad sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, sutarties turinys turi būti nustatomas ir tiriant bei vertinant paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, konkurso laimėtojo pasiūlymą, šalių elgesį vykdant sutartį ir pan. Teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims (CK 6.193–6.195 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 100, 101 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
46. Nagrinėjamam ginčui taikytinos sutarties sudarymo ir vykdymo metu galiojusios VPĮ normos. Pagal VPĮ 87 straipsnio 2 dalies 3 punktą pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti aptartos kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą metodiką.
47. Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. lapkričio 5 d. iki 2022 m. liepos 7 d.) (toliau – Metodika), 2.4 papunktyje nustatyta, kad sutarties kaina – už prekes, paslaugas ir (ar) darbus pagal sutartį tiekėjo gaunama ekonominė nauda (pavyzdžiui, tai gali būti tiekėjui faktiškai pagal sutartį sumokama pinigų suma). Į sutarties kainą turi būti įskaičiuoti visi mokesčiai ir kitos tiekėjo patiriamos su sutarties vykdymu susijusios išlaidos; 2.5 papunktyje nustatyta, kad kainodaros taisyklės – pirkimo dokumentuose, sutartyje ir (ar) sutarties pakeitimuose nustatomi sutarties kainos nustatymo ir apskaičiavimo būdai, kriterijai, taisyklės. Metodikos 11 punkte nustatyta, kad fiksuotos kainos kainodara nustatoma, kai pirkimo vykdytojas gali pirkimo dokumentuose nurodyti pakankamai tikslų reikalingų prekių, paslaugų kiekį ir (ar) apimtis, ir tiekėjas, rengdamas pasiūlymą, turi realias galimybes numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas bei gali prisiimti riziką dėl šių išlaidų dydžio pagal pirkimo vykdytojo pirkimo dokumentuose pateiktą informaciją apie perkamą objektą. Pagal Metodikos 32 punktą fiksuotos kainos kainodara gali būti nustatoma, kai: pirkimo vykdytojas žino darbų apimtis, tačiau negali tiksliai nustatyti darbų kiekių (32.1 papunktis) arba, nors gali tiksliai nustatyti darbų apimtis ir jų kiekius, tačiau rizika dėl galimo darbų kiekių svyravimo perduodama tiekėjui. Pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustačius fiksuotą kainą, statinio projekto sąnaudų kiekių žiniaraščiuose (jeigu yra) nurodyti dydžiai – statybos produktų kiekis, įrenginių, mechanizmų skaičius ir statybos darbų (statinio, jo elementų baigtinių darbų ir jiems atlikti reikalingų resursų) apimtis (išreikšta statybos darbų vienetais) – yra apytikriai ir neturi būti laikomi faktiniu ir tiksliu darbų, kuriuos darbų rangovui reikia atlikti, kiekiu. Jei tiekėjo įvykdytų darbų faktinis kiekis skiriasi nuo nurodyto perkamo kiekio (nurodyto statinio projekto kiekių žiniaraštyje ar kitame dokumente), laikoma, kad šie didesni ar mažesni darbų kiekiai buvo įskaičiuoti į mokėtiną pagal sutartį kainą, t. y. nepriklausomai nuo faktinio atliktų darbų kiekio sutarties kaina negali būti keičiama. Taikant šį metodą, jei nesikeičia darbų apimtys, didesni atliktų darbų kiekiai nelaikomi papildomais darbais, o mažesni – atsisakomais darbais. Sutartyje rekomenduojama numatyti sutarties kainos keitimo dėl keičiamų kiekių (apimčių) sąlygas ir tvarką remiantis įstatymais ir Civiliniu kodeksu (pavyzdžiui, numatyti, kad pirkimo vykdytojas už visą pirkimo dokumentuose ir sutartyje numatytą pirkimo objektą sumoka tiekėjo pasiūlyme nurodytą kainą, jeigu faktinis ir pirkimo dokumentuose bei sutartyje pirkimo vykdytojo nurodytų darbų kiekis (skaičiuojant pinigine verte) nesiskiria daugiau kaip 15 procentų, skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės (Metodikos 33 punktas, 33.3 papunktis).
48. Nagrinėjamu atveju Pirkimo konkurso sąlygų 2.3 punkte buvo nustatyta, jog „Orientaciniai perkamų darbų kiekiai ir savybės nustatytos pateikiamame techniniame darbo projekte ir darbų kiekių žiniaraščiuose (Priedas Nr. 7 ir Nr. 7A), darbų kiekių žiniaraščiai yra orientaciniai ir neturi būti laikomi faktiniais ir tiksliais kiekiais.“ UAB „Krašto projektai ir partneriai“ parengto techninio darbo projekto Nr. 122.1.18 15 dalyje nurodyta, kad darbų kiekiai žiniaraščiuose yra orientaciniai ir turi būti tikslinami statybos metu nustačius konkrečias situacijas ir vietas, kurių anksčiau nebuvo galima pamatyti veikiančiame pastate.
49. Šalių 2020 m. rugpjūčio 26 d. sudarytos statybos rangos sutarties 9.2 punkte nurodyta, kad sutarčiai taikoma fiksuotos kainos kainodara. Bet koks kiekis, kuris gali būti nustatytas Veiklų sąraše ir Techninio darbo projekto dokumentuose – sąnaudų kiekių žiniaraščiuose, jeigu jie pateikiami, – yra orientacinis (projektinis) ir neturi būti laikomas faktiniu ir tiksliu darbų, kuriuos reikia atlikti rangovui, kiekiu. Darbų faktinių kiekių neatitikimas orientaciniams (projektiniams) kiekiams, kurie gali būti nustatyti Veiklų sąraše ar Techninio projekto dokumentuose – sąnaudų kiekių žiniaraščiuose – priskiriamas rangovo atsakomybei ir rizikai, išskyrus, kaip nurodyta sutarties 9.9.5 papunktyje. Sutarties 9.9.5 papunktyje įrašyta, kad tuo atveju, jei darbų kiekis skiriasi nuo orientacinių (projektinių) kiekių (skaičiuojant pinigine verte) daugiau kaip 15 proc., skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės, sutarties kaina keičiama dėl visų darbų kiekių, viršijančių 15 proc. skirtumo ribą, atliekant sutarties keitimą nustatyta tvarka ir taikant (apimčių) keitimo sąlygas, nurodytas Metodikos III skyriuje. Tokių darbų kiekių vertės nustatymo, teikimo ir tvirtinimo procedūra atliekama analogiškai kaip pagal pakeitimų procedūrą, nurodytą sutarties 10 skyriuje. Tokios pat nuostatos įtvirtintos ir sutarties 5.6 bei 5.7 punktuose.
50. Taigi, ieškovės atliekamiems darbams buvo taikomas fiksuotos kainos kainodaros būdas. Tačiau sutartyje buvo įtvirtinta galimybė keisti joje numatytą kainą tuo atveju, jei darbų faktinis kiekis skiriasi nuo orientacinių (projektinių) kiekių daugiau kaip 15 proc., skaičiuojant pinigine verte nuo pradinės sutarties vertės, numatytos viešojo pirkimo sutarties 3.4 punkte.
Dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už atliktus darbus
51. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji turi pareigą atsiskaityti su ieškove už padidėjusius darbų kiekius, teigia, jog ieškovė didesnių darbų, kuriuos apeliaciniame skunde atsakovė įvardina papildomais darbais, kiekių nesuderino su atsakove, todėl neturi teisės reikalauti papildomo užmokesčio. Teisėjų kolegija tokiems apeliantės argumentams nepritaria, remdamasi toliau išdėstytais motyvais.
52. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išreikšta pozicija, kad apeliantė, remdamasi CK 6.653 straipsnio 4 dalimi, 6.684 straipsniu ir teigdama, jog ieškovė, atsakovei nesutinkant atsiskaityti už papildomus darbus, turėjo stabdyti darbų vykdymą, o to nepadariusi, darbus atliko savo rizika, taip pat tuo, kad pagal VPĮ 89 straipsnį turėjo būti organizuojama atskira viešojo pirkimo procedūra papildomų darbų pirkimui, turėjo argumentuotai paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovės prašomas atlyginimas priteisiamas ne už papildomų darbų atlikimą, o dėl padidėjusių vykdant sutartį darbų kiekių. Paminėtos teisės aktų nuostatos taikytinos tais atvejais, kai kalbama apie papildomus darbus, tačiau fakto, kad darbų kiekių padidėjimas buvo lemtas ieškovės papildomų (sutartyje nenumatytų) darbų atlikimo, atsakovė neįrodė. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant sutartyje numatytai fiksuotos kainos kainodarai, pagal kurią sutartyje nurodyta kaina gali būti keičiama tuo atveju, jei faktinis darbų kiekis skiriasi nuo orientacinių (projektinių) kiekių daugiau kaip 15 proc., skaičiuojant pinigine verte nuo pradinės sutarties vertės, faktinis darbų kiekio padidėjimas kvalifikuotinas ne kaip papildomi darbai, o kaip darbų pagal sutartį vykdymas. Toks pirmosios instancijos teismo pateiktas darbų pobūdžio kvalifikavimas yra teisingas, nes byloje nagrinėjamu atveju vertinamos aplinkybės dėl padidėjusių darbų kiekių, o ne dėl papildomų darbų atlikimo, todėl apeliantės skunde nurodytos teisės normos šiam ginčui nėra aktualios (Metodikos 33.3 papunktis, taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-916/2020 86 punktą).
53. Byloje nustatyta, dėl kokių priežasčių pirkimo dokumentų sąlygose buvo nurodytas mažesnis atliktinų darbų kiekis. Liudytojas J. K. (techninio darbo projekto rengėjas ir statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas) teismo posėdyje patvirtino, jog pirkimo dokumentų sąlygose nurodyti mažesnį orientacinį darbų kiekį prašė atsakovė, nes sutarties kaina turėjo būti ne didesnė už projektui įgyvendinti skiriamą pinigų sumą. Atsakovės skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas iškraipė liudytojo J. K. paaiškinimus, atmestini kaip nepagrįsti. Šis liudytojas taip pat paliudijo, kad sutarties vykdymo metu ieškovė jį informavo, jog faktiškai atliktų darbų kiekiai yra didesni nei nurodyta projektiniuose darbų kiekių žiniaraščiuose. Su tuo sutikdamas, projekto rengėjas J. K. vėliau parašu patvirtino ieškovės sudarytą lokalinę sąmatą, kurioje nurodyti didesni faktiniai darbų kiekiai. Sutiktina su ieškove, kad liudytojas J. K. patvirtino dvi svarbias aplinkybes – kad ieškovės sudarytoje lokalinėje sąmatoje nurodyti faktiniai atliktų darbų kiekiai yra teisingi ir jie (darbų kiekiai) buvo būtini, norint tinkamai įvykdyti sutartį.
54. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, jog ieškovė atliko darbus pagal padidėjusius kiekius ir atsakovė tuos darbus priėmė, grindžia tik ieškovės paaiškinimais. Su tokiu apeliantės teiginiu negalima sutikti. Sutarties 1.16 punkte nurodyta, kad statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas prižiūri techninio projekto sprendinių įgyvendinimą darbų vykdymo metu, t. y. jis veikia užsakovės interesais. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojas J. K. buvo ne tik techninio darbo projekto rengėjas, bet ir statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas, todėl pritartina pirmosios instancijos teismui, kad pasirašydamas ieškovės sudarytose lokalinėse sąmatose (su papildomais darbų kiekiais), šis asmuo iš esmės veikė kaip užsakovės (apeliantės) atstovas. Iš įrašų statybos darbų žurnale matyti, kad duomenys apie padidėjusius faktinius darbų kiekius patvirtinti ir statybos techninės priežiūros vadovo S. Z., t. y. asmens, kurį pagal sutarties 1.15 punktą užsakovė (apeliantė) paskyrė organizuoti statinio statybos techninę priežiūrą – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal projektą, ar statybos metu laikomasi sutarties sąlygų, teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų (veikiant užsakovės interesais). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statybos rangos sutartiniuose santykiuose statybos techninis prižiūrėtojas veikia kaip užsakovo atstovas, o statybos vadovas – kaip rangovo atstovas (darbuotojas). Dėl to, sprendžiant statybos rangos sutarties šalių tarpusavio ginčą dėl sutarties vykdymo tinkamumo, statybos techninio prižiūrėtojo ir (ar) statybos vadovo veiksmai ar neveikimas turi būti vertinami atitinkamai kaip atlikti užsakovo ar rangovo (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022 54 punktą). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad J. K. ir S. Z., pasirašytinai patvirtindami darbų atlikimą pagal padidėjusius kiekius, tą padarė veikdami kaip užsakovės (apeliantės) atstovai.
55. Šiuo aspektu svarbu pažymėti apie sutarties 10.1.4 papunktyje numatytą sąlygą, jog sutarties pakeitimas gali apimti darbų apimties padidinimą, o pakeitimas pagrindžiamas dokumentais, kurie turi būti patvirtinti rangovo, statinio statybos techninės priežiūros vadovo ir projektuotojo ir (ar) statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo parašais bei raštu suderinti su užsakovu. Šiuo atveju ieškovės teikiami dokumentai (su darbų kiekių padidėjimu) buvo patvirtinti statinio statybos techninės priežiūros vadovo ir statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo.
56. Sutarties 10.3.3 papunktyje nustatyta, kad tuo atveju, jei būtina atlikti papildomą darbą ar būtina (tikslinga) didinti darbų apimtis, rangovas pateikia pasiūlymą dėl papildomų darbų, t. y. papildomų darbų lokalinę sąmatą, sudarytą pagal sutarties 9.9.1 papunktyje nurodytus darbų kainų nustatymo būdus ir, užsakovui įvertinus rangovo siūlymą, koreguojama sutarties kaina. Ieškovės vadovas V. R. ir ieškovės statybos darbų vadovas liudytojas E. V. patvirtino, kad apie didesnius darbų kiekius sutarties vykdymo metu žodžiu pranešdavo atsakovės atstovams, o tikslų darbų kiekių apskaičiavimą sunkino aplinkybė, jog darbai buvo vykdomi dviem etapais žmonių apgyvendintame pastate, todėl galutiniai faktiniai kiekiai paaiškėjo tik darbų pabaigoje. Statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas J. K. taip pat patvirtino, kad vykdant sutartyje numatytus darbus, apie padidėjusius darbų kiekius buvo žinoma ne tik jam, bet ir atsakovei.
57. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje esantį 2021 m. vasario 5 d. baigtų darbų perdavimo–priėmimo aktą, todėl nepagrįstai nusprendė, jog darbai, už kuriuos ieškovė prašo atlyginimo, buvo atliekami per visą sutarties vykdymo laikotarpį, o ne po 2021 m. vasario 5 d. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šis apeliantės argumentas nelemia kitokios išvados, kad darbai buvo atliekami per visą sutarties vykdymo laikotarpį, nes, kaip jau minėta, darbų, įrašytų į statybos darbų žurnalą, atlikimą patvirtino atsakovės interesais veikęs statybos techninės priežiūros vadovas. Pritartina pirmosios instancijos teismo nuostatai, kad tokio kiekio darbai negalėjo būti atlikti vos per vieną dieną. Ieškovė paaiškino, kad 2021 m. birželio 29 d. vykusio statybos darbų pasitarimo protokolo Nr. 8 33 punkte buvo nurodyta, jog rangovas ištaiso visus nustatytus defektus ir baigia rangos darbus iki 2021 m. liepos 9 d. Be kita ko, šio pasitarimo protokolo 29 punkte irgi nurodyta, kad iki 2021 m. liepos 2 d. darbai nebus galutinai užbaigti, aptariamas tolesnis darbų vykdymas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės taip pat pagrindžia, kad ne tik defektų šalinimo darbai, tačiau ir pagal sutartį nebaigti darbai buvo atliekami po 2021 m. birželio 29 d. darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo.
58. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teisme ji apskritai neigė darbų, už kuriuos ieškovė prašo atlyginti, faktinį atlikimą ir nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo išvada, jog tokiu atveju ji turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius tokią neigimo aplinkybę. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai jai perkėlė naštą įrodyti tai, ko nėra. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiai apeliantės nuostatai, nes, kaip jau minėta, tiek statybos techninės priežiūros vadovas parašais statybos darbų žurnale, tiek statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas parašu lokalinėse sąmatose patvirtino, kad ieškovė atliko darbus, už kuriuos šioje byloje prašo priteisti atlyginimą. Pirmosios instancijos teisme liudytojas G. M. (atsakovės darbuotojas) aiškino, kad ieškovė negalėjo atlikti jos nurodyto kiekio darbų pagal statybos objekto plotą ir tūrį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nesant nešališko asmens (eksperto) išvados, o kitiems byloje esantiems įrodymams patvirtinant priešingas liudytojo G. M. nurodytoms aplinkybes, labiau tikėtina, kad ieškovės nurodyti darbai faktiškai buvo atlikti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. posėdyje siūlė šalims apsvarstyti dėl teismo ekspertizės atlikimo tam, kad būtų galima įsitikinti darbų kiekių sąraše nurodytų darbų atlikimo faktu, tačiau ginčo šalys tuo nepasinaudojo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad apeliantė neįrodė aplinkybės, jog ieškovė faktiškai neatliko į statybos darbų žurnalą po 2021 m. birželio 29 d. įrašytų darbų, t. y. apeliantė nepaneigė byloje esančių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad tie darbai buvo atlikti.
59. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad atsakovė esą nesudarė sąlygų ieškovei apžiūrėti objekto prieš sudarant sutartį. Iš skundžiamo sprendimo 71 punkto matyti, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, jog sutartis buvo sudaroma pandemijos sąlygomis, darė išvadą apie ribotą galimybę rangovui apžiūrėti objektą, apie darbų vykdymą dviem etapais žmonių apgyvendintame pastate, todėl tikslūs galutiniai darbų kiekiai galėjo paaiškėti tik darbų vykdymo pabaigoje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad galimas formalus vėlavimas pranešti atsakovei apie padidėjusius darbų kiekius ir (ar) klaidą darbų projekte, negali būti pagrindas nemokėti už realiai atliktus ir užsakovės priimtus darbus, kurių kiekiai skyrėsi nuo orientacinių (projektinių) kiekių (skaičiuojant pinigine verte) daugiau kaip 15 proc. dydžiu. Kaip jau minėta, pirkimo dokumentuose buvo aiškiai nurodoma, kad darbų kiekiai yra orientaciniai, todėl numatyta ir kainos keitimo (ją padidinant) galimybė. Šalys dėl tokios galimybės sutarė pagal sutarties 9.9.5 papunktyje išdėstytas sąlygas.
60. Nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad ieškovė negalėjo paaiškinti, kodėl įrašai apie atitinkamus darbus statybos darbų žurnale buvo padaryti po 2021 m. birželio 29 d. darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo. Iš šalių tarpusavio susirašinėjimo, vykusio nuo 2021 m. gegužės 25 d., jų paaiškinimų procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžiuose matyti, kad ieškovė laikėsi nuoseklios pozicijos, jog atsakovės prašymu darbai buvo perduoti anksčiau, o galutiniai darbų kiekiai tiksliai paaiškėjo vėliau (darbų pabaigoje). Atsakovės pozicija, nurodant atsisakymo atlikti sutarties keitimą ir apmokėti už padidėjusį darbų kiekį priežastis, nebuvo nuosekli. Iš pradžių atsakovė laikėsi pozicijos, kad darbų faktinių kiekių neatitikimas orientaciniams (projektiniams) kiekiams priskiriamas rangovo atsakomybei ir rizikai, kad ieškovės nurodomi darbai yra užfiksuoti projekto brėžiniuose, tad jų kiekis nesąs padidėjęs. Vėliau atsakovė laikėsi nuostatos, kad papildomi ieškovės atliktų darbų kiekiai sudaro 11,6 proc. sutarties vertės, t. y. neviršija 15 proc. sutarties kainos, todėl pasinaudodama sutarties 9.9.5 papunkčio sąlygomis, atsakovė sutarties kainos nekeičia. Dar vėliau atsakovė teigė neturinti pareigos apmokėti už darbus, kurie atlikti po darbų priėmimo–perdavimo aktų pasirašymo. Pirmosios instancijos teisme apeliantė reiškė poziciją, kad ieškovė neatliko darbų, įrašytų į statybos darbų žurnalą po 2021 m. birželio 29 d. darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo.
61. CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai (įskaitant ir liudytojų parodymus) patvirtina, kad papildomi kiekiai darbų, už kuriuos ieškovė reikalauja atlyginimo, buvo atliekami sutarties vykdymo eigoje, nors ir nebuvo nurodyti ankstesniuose darbų priėmimo–perdavimo aktuose. Pirmiau nurodyta, kad po 2021 m. birželio 29 d. darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo į statybos darbų žurnalą įrašyti darbai (pagal kiekius) negalėjo būti atlikti per vieną dieną, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybes dėl darbų pagal papildomus (padidėjusius) kiekius atlikimo jau po 2021 m. birželio 29 d. darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo.
62. Byloje apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, kad darbų priėmimo–perdavimo aktuose (2021 m. vasario 5 d. ir 2021 m. birželio 29 d.) nurodyti netikslūs faktiniai atliktų darbų kiekiai. Ieškovės parengtos lokalinės sąmatos su nurodytais darbų kiekiais ir darbų kiekių sąrašas yra patikslinantys darbų priėmimo–perdavimo aktus dokumentai. Apeliantė neneigia aplinkybės, kad visi darbai pagal sutartį yra atlikti ir perduoti užsakovei.
63. Pasirašius 2021 m. birželio 29 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą, atsakovė nurodė, kokius darbų defektus ieškovė turi pašalinti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantė būtų prieštaravusi dėl kokių nors ieškovės atliktų darbų. Dėl papildomų darbų atlikimo (ne dėl padidėjusių darbų kiekių) šalys sudarė atskirus papildomus susitarimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė įrodė, kad atsakovė yra priėmusi visus darbus, kuriuos ieškovė faktiškai atliko, įskaitant ir darbus, nurodytus ieškovės sudarytose lokalinėse sąmatose su patikslintais (dėl padidėjimo) darbų kiekiais ir darbų kiekių sąrašu.
64. Užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 straipsnio 1 dalis). Ieškovė atsakovės pareigą papildomai sumokėti už atliktus darbus grindžia pateiktu darbų kiekių sąrašu, lokalinėmis sąmatomis ir įrašais apie darbus statybos darbų žurnale. Apeliantė neneigė ieškovės skaičiavimų dėl papildomo atlyginimo už darbus dydžio, savo skaičiavimų tuo klausimu nepateikė. Apeliantė neįrodė, kad yra sumokėjusi už padidėjusius darbų kiekius. Kadangi tik ieškovė teikė duomenis apie padidėjusius darbų kiekius ir jų kainą, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą neapmokėtų darbų kainą skaičiuoti pagal ieškovės pateiktus duomenis.
65. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies patenkino ieškovės ieškinio reikalavimus.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
66. Šioje nutartyje nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, jo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
67. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
68. Atsakovės apeliacinio skundo nepatenkinus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jai nepriteisiamas. Ieškovė nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 299 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą. Ieškovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytų užmokesčio už atsiliepimo į skundą parengimą dydžių, todėl priteistinos iš atsakovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Anykščių rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188774637) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Rokiškio apdaila“ (juridinio asmens kodas 173108298) 2 299 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.
Teisėjai Gintaras Pečiulis
Irmantas Šulcas
Alma Urbanavičienė