Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-05-11][nuasmeninta nutartis byloje][ATP-239-211-2017].docx
Bylos nr.: ATP-239-211/2017
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 188607912 institucija/pareigūnas, surašęs ATP protokolą
Kategorijos:
Administraciniai nusižengimai, susiję su asmens lygiateisiškumu ir privataus gyvenimo neliečiamumu (ANK 81-83 straipsniai)
Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų
Administracinių nusižengimų teisena

Adm

Nuorašas

Adm. byla Nr. ATP-239-211/2017

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-01155-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija: 4.; 21.11.10.

(S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2017 m. kovo 20 d.

Vilnius

 

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus dr. A. K. (toliau – Inspekcija) apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla J. G. nutraukta, panaikinimo,

n u s t a t ė :

J. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 21414 straipsnio 1 dalį buvo surašytas už tai, kad ji 2016-03-31 Žemės sklypo panaudos sutartyje Nr. 1 nurodydama J. G. asmens kodą, šį asmens kodą tvarkė neteisėtai, nesant nė vieno Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus, tuo pažeidė ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Šalčininkų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs J. G. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2017-01-26 priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo bylą pastarajai nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 21414 straipsnio 1 dalyje įvykio ir sudėties.

Vilniaus apygardos teismui paduotame skunde Inspekcija prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai tyrė ir vertino įrodymus, netinkamai konstatavo faktines aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, taip pat netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas. Institucijos teigimu, teismo nutarime nurodytus liudytojo J. Ž. parodymus, jog pirmiausia pati J. G. sudarė panaudos sutartį, kurioje nurodė jo motinos J. G. asmens kodą, o tik po to J. G. paruošė nuomos sutartį, yra paneigti liudytojų T. K., M. A. ir J. K. parodymais, kurios aiškiai nurodė, kad sutarties sudarymą inicijavo ne J. G., bet jų sesuo J. G., ir ne 2016 m. gegužės mėn., tačiau 2016 m. pradžioje. J. G. perrašė J. G. asmens kodą iš pastarosios inicijuotos sutarties. Institucijos teigimu, nutarimas neteisėtas, kadangi priimant jį įrodymai buvo vertinami parenkant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę paneigiančius įrodymus ir neatsižvelgiant į kitus byloje surinktus objektyvius ir nuoseklius įrodymus, t. y. teismas rėmėsi tik liudytojų T. K., M. A., J. K. ir J. G. parodymais, tačiau visiškai nesirėmė liudytojo J. Ž. parodymais, kurie iš principo patvirtina T. K., M. A. ir J. K. 2016-09-02 raštu Inspekcijai teiktus paaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad J. G. asmens kodas buvo perrašytas iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2007-04-23 išduoto Pažymėjimo apie Nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre į 2016-03-31 Žemės sklypo panaudos sutartį Nr. 1, kurią, kaip ūkininkė, pasirašė J. G.. Nurodo, kad šį faktą patvirtino Inspekcijai ir J. G. savo 2016-08-31 rašytiniame paaiškinime, tačiau teismas to nesiaiškino.

Inspekcija taip pat nurodo nesutinkanti su teismo padaryta išvada, kad jei J. G. Žemės sklypo nuomos sutartyje nurodė savo asmens kodą, tai ji sutinka, kad jos asmens kodas būtų nurodytas ir sutartyje su kitomis sklypo naudojimo sąlygomis, kadangi tokia išvada prieštarauja tiek teisiniam sutikimo reglamentavimui, tiek susiklosčiusiai teismų praktikai. Mano, kad J. G., kaip duomenų subjekto, turėjo būti prašoma išreikšti naują savo sutikimą dėl asmens kodo naudojimo, aiškiai suteikiant informaciją apie duomenų tvarkymo paskirtį ir sąlygas bei apie bet kokias kitas svarbias aplinkybes, kurios gali turėti įtakos duomenų subjekto sprendimui, kai jos asmens duomenis buvo ketinama įrašyti kitokio pobūdžio sutartyje nei pirminė sutartis, taip užtikrinant ADTAĮ 2 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 2 dalies tinkamą įgyvendinimą. Įvertinusi tai, kad J. G. nepasirašė J. G. parengtos 2016-03-31 Žemės sklypo panaudos sutarties Nr. 1, taip pat nesant jokių įrodymų, patvirtinančių, kad J. G. tokio pobūdžio sutartį iš vis ketino sudaryti, Inspekcija nurodo daranti išvadą, kad ji nebuvo išreiškusi sutikimo tvarkyti jos asmens duomenis, įskaitant asmens kodą, Žemės sklypo panaudos sutarties sudarymo tikslu.

Skundu Inspekcija nurodo nesutinkanti ir su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju J. G. veiksmuose nėra kaltės. Teigia, kadangi ATPK 21414 straipsnio pažeidimo sudėtis nenurodo kaltės formos, reiškia administraciniu teisės pažeidimu laikomas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo padarytas veiksmas. Todėl, kad ir kokių motyvų ar tikslų vedamas asmuo neteisėtai tvarkė asmens kodą, nuo administracinės atsakomybės tai neatleidžia.

Atsiliepimas į skundą byloje negautas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), 5 straipsnio, reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 4 dalimi, byloje taiko iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame ATPK reglamentuotą teiseną (bylų nagrinėjimo tvarką), nes administracinio teisės pažeidimo protokolas nagrinėjamoje byloje surašytas iki 2017 m. sausio 1 d.

Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 21414 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tiems, kas pažeidžiant ADTAĮ nuostatas tvarkė asmens duomenis. J. G. administracinėn atsakomybėn traukiama dėl to, kad neteisėtai, nesant nė vieno ADTAĮ 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus tvarkė J. G. asmens duomenis, t. y. be J. G. sutikimo 2016-03-31 Žemės sklypo panaudos sutartyje Nr. 1 nurodė jos asmens kodą, tuo pažeidė ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma priešinga, nei apeliaciniame skunde išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad J. G. sutartyje panaudodama J. G. asmens kodą, tai padarė tyčia, turėdama tikslą sužinoti J. G. asmens duomenis, juos neteisėtai naudoti, skleisti ar kitaip tvarkyti.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nuosekliais ir dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą įspėtų liudytojų T. K., J. K., M. A., J. G. parodymais. Minėtų liudytojų parodymais nustatyta, kad J. G. apdirbinėjo J. G. ir kitoms trims jos seserims T. K., M. A. ir J. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 3,29 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Liudytojomis apklaustos sklypo bendrasavininkės T. K., M. A. ir J. K. patvirtino, kad jos visos, tame tarpe ir J. G., po jų tėvo mirties, apytiksliai 2006 metais pačios prašė J. G. uošvio J. G. apdirbinėti jų žemės ūkio paskirties sklypą, kad nereikėtų mokėti baudų už nenaudojamą žemę. J. G. sutiko apdirbinėti sklypą ir dirbo jame žemės darbus kartu su savo sūnumi J. G., o po to ir su marčia J. G.. Viskas vyko žodiniu susitarimu (b.l. 45-46). Tiek pati J. G., tiek kitos, liudytojomis apklaustos J. G. seserys paaiškino, kad sudaryti sklypo nuomos sutartį buvo būtent J. G. iniciatyva. Ji 2016-01-04 atvažiavusi kartu su sūnumi J. Ž., pateikė jau paruoštą žemės sklypo nuomos sutartį, kurioje buvo nurodyti visų bendrasavininkių asmens kodai ir kurią buvo pasirašiusios visos sklypo savininkės. Kuomet J. G. sutarties sąlygos netiko, J. G. pasiūlė jai paruošti jai tinkantį sutarties variantą. Tą ji ir padarė, perkeldama J. G. asmens duomenis į naują sutartį (b.l. 44-46). Taip pat minėti liudytojai patvirtino, kad dėl naujai sudarytos sutarties buvo susitarę susitikti kaime, atvažiavo visos žemės sklypo bendrasavininkės seserys, išskyrus J. G., su ja nepavyko susisiekti ir telefonu (b.l. 44-46). Minėtų liudytojų teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai yra nuoseklūs bei neprieštaringi, tarpusavyje sutampa.

Atkreipiamas dėmesys, kad ADTAĮ konkrečiai neįtvirtina, kokia forma turi būti išreikšta duomenų subjekto valia tvarkyti jo asmens duomenis, svarbu, kad ji būtų išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai. Nagrinėjamos bylos kontekste, pirmosios instancijos teisme nustatytos aplinkybės pagrįstai leido teismui daryti išvadą, kad J. G. duomenys buvo tvarkomi jai neprieštaraujant, kad jie bus panaudoti naujai paruoštoje žemės sklypo panaudos sutartyje, netgi išreiškiant žodinį sutikimą, t.y. pasiūlant pačiai J. G. sudaryti minėtą sutartį.

Nors liudytoju teisme apklaustas J. G. sūnus J. Ž. ir nurodė, kad pirmiausiai panaudos sutartį, kurioje neteisėtai nurodė motinos asmens kodą, sudarė pati J. G., tačiau akivaizdu, kad tokius pastarojo parodymus paneigia jau minėtų kitų liudytojų parodymai. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad liudytojas J. G. nurodė, kad būtent J. G. sūnus prieštaravo, kad žemė dirbama, rašė skundus ir pan. Taigi, galimai yra suinteresuotas bylos baigtimi.

Taip pat svarbu yra tai, kad J. G. minėtus J. G. duomenis panaudojo tik vieną kartą, jai pačiai pasiūlius sudaryti naują sutartį, o ne siekė gautus duomenis panaudoti neteisėtai, kitiems tikslams negu jie buvo gauti, t. y. perdavusi šiuos duomenis tretiesiems asmenims, siekusi pakenkti J. G., padariusi jai žalos ar siekusi naudos sau ar kitiems tretiesiems asmenims ar kitaip neteisėtai panaudojusi asmens duomenis. Nors ATPK 21414 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. pažeidimui konstatuoti padarinių kilimas nebūtinas, tačiau nagrinėjamu atveju pasekmių nesukėlimas visų kitų bylos įrodymų kontekste taip pat yra reikšmingas išvadai dėl J. G. kaltės pagal ATPK 21414 straipsnio 1 dalį buvimo ar nebuvimo padaryti.

Nors skundu Inspekcija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl J. G. veiksmuose kaltės nebuvimo, atkreipiamas dėmesys, kad asmens kaltė gali būti konstatuota tik, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nagrinėjamu atveju, remiantis aukščiau išdėstytomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, negalima daryti neabejotinos išvados dėl J. G. subjektyviojo požymio – kaltės – jos veiksmuose buvimo. Tokiu būdu pagrįstai buvo konstatuota nesant pagrindo išvadai, kad J. G. pažeidė ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

Kitų Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų nenustatyta.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutarimas paliekamas nepakeistu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus dr. A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

 

 

 

Teisėja                    (parašas)                                                                                                                                        Laureta Ulbienė

 

Nuorašas tikras:

 

Teisėja                                                                                                                          Laureta Ulbienė