Kopija
Pranešėjas:
Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla
Nr. 1A-169-332/2009
Teisėjas: Laisvydas Zederštremas Procesinio
sprendimo kategorija: 2.4.6.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gegužės 29 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teisėjų
Nijolės Matuzevičienės, Vytauto Kursevičiaus,
sekretoriaujant
Raimondai Katiliūtei,
dalyvaujant
prokurorui Virginijui Kulikauskui,
atleistiesiems
nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą S. P., V. P., A. P., E. K.,
gynėjams
advokatams Vytautui Blažaičiui, Valdui Kairiui, Lionei Musteikienei, Rolandui
Tamašauskui,
teismo posėdyje apeliacine
tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro
ir atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. P. apeliacinius
skundus dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009-03-10 nuosprendžio, kuriuo:
V. P. pagal
Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d., 24 str. 4 d. ir 182 str.
1 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji
byla jo atžvilgiu nutraukta, V. P. perduotas jo žmonos D. P., a. k. (duomenys neskelbtini)
gyvenančios (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, atsakomybėn pagal
laidavimą be užstato, nustatytas laidavimo terminas – 1 metai 6 mėnesiai.
Vadovaujantis Lietuvos
Respublisko BK 67 str. 1 d., 2 d. 4 p., 71 str., V. P. paskirta
baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (1300 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų
nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją įpareigojant įmokėti per 2 mėnesius nuo
nuosprendžio įsiteisėjimo.
S. P. pagal
Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d., 24 str. 4 d. ir 182 str.
1 d., 228 str. 1 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir
baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, S. P. perduotas A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys
neskelbtini), Šiauliuose, atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nustatytas
laidavimo terminas – 1 metai 6 mėnesiai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublisko
BK 67 str. 1 d., 2 d. 4 p., 71 str., S. P. paskirta
baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (1300 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų
nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją įpareigojant įmokėti per 2 mėnesius nuo
nuosprendžio įsiteisėjimo.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuo baudžiamosios
atsakomybės pagal laidavimą atleisti E. K. ir A. P. ir baudžiamoji byla jų atžvilgiu nutraukta, jų
atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Pakruojo rajono apylinkės
teismo nuosprendžiu pripažinta įrodyta, kad V. P.,
būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)" akcininku ir direktoriumi,
tyčia, siekdamas apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)" naudai įgyti
svetimą turtą – neteisėtą draudimo išmoką, kartu su (duomenys neskelbtini)
viršininko pavaduotoju S.
P. parengė nusikalstamas veikas – tikrų dokumentų suklastojimą bei
svetimo turto įgijimą apgaule – ir joms vadovavo, t.y. nustatyta tvarka
neįregistravęs 2007-12-15 apie 0:50 val. kelyje Ryga – Šiauliai – Tauragė –
Kaliningradas įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas jo vairuojamas
automobilis „T. C." (valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)" Šiaulių
atstovybei, naudojamas UAB „(duomenys neskelbtini)", dėl ko
automobilio naudotojas UAB „(duomenys
neskelbtini)“ prarado teisę į draudimo
išmoką (įvykio metu galiojusių transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 30,
patvirtintų UADB „(duomenys neskelbtini)" 2007-08-02 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 93,
12.1.3 p., 12.1.4 p., 17.3.1 p.), pagal 2007-04-11 savanoriškos transporto
priemonės draudimo sutartį (draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini)),
2007-12-19 apie 8:00 val. Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini),
Šiaulių m. VPK patalpose, su (duomenys neskelbtini) viršininko
pavaduotoju S. P. sutarę organizuoti fiktyvaus eismo
įvykio, reikalingo neteisėtai draudimo išmokai
gauti, įforminimą, netrukus po ko, toje pačioje vietoje, S.
P., girdint V. P., nurodė Šiaulių m. VPK
Viešosios policijos Patrulių rinktinės viršilai E. K. įforminti
fiktyvų eismo įvykį, o V. P., tęsdamas nusikalstamą
veiką, tą pačią dieną tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 8:00 vai. iki
11:00 val., Šiaulių mieste, (duomenys
neskelbtini), UAB „(duomenys
neskelbtini) " patalpose, paprašė
UAB „(duomenys neskelbtini) "
apsaugos darbuotojo A. P., kad šis nuvyktų į Šiaulių m.
VPK ir kartu su šio policijos komisariato pareigūnu E. K. įformintų fiktyvų eismo įvykį – dokumentuose
nurodytų, kad neva jis vairavo UAB „(duomenys neskelbtini) " Šiaulių atstovybei priklausantį automobilį
„T. C." (valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) kai šis eismo įvykio metu buvo apgadintas, bei šiuose
dokumentuose pasirašytų, be to, šiuos suklastotus
dokumentus pateiktų UADB „(duomenys neskelbtini) " ir surašytų pranešimą šiai draudimo kompanijai,
kuriame nurodytų melagingas žinias apie nebūtą eismo įvykį, kad UADB „(duomenys
neskelbtini) " išmokėtų neteisėtą draudimo išmoką dėl automobilio
sugadinimo UAB „(duomenys neskelbtini) " naudai, tokiu būdu
palenkdamas A. P. suklastoti tikrus dokumentus ir apgaule
užvaldyti svetimą turtą, po ko E. K. ir A.
P., vykdydami V. P. ir S. P. nurodymus,
tą pačią dieną tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 11:00 iki 17:00 val.,
Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. VPK patalpose,
suklastojo tikrus dokumentus – 2007-12-19 administracinio teisės pažeidimo
protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2007-12-19 eismo įvykio protokolą Nr. (duomenys neskelbtini),
kuriuose E. K. įrašė žinomai melagingus duomenis, kad A. P. 2007-12-19 apie 11:00 val. Šiaulių mieste, (duomenys
neskelbtini), ant viaduko, vairuodamas
automobilį „T. C." (valst. NR. (duomenys
neskelbtini) priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini) ",
nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė transporto priemonės ir
atsitrenkė į viaduko atitvarus, dėl ko buvo
apgadinta transporto priemonė, ir šiuose dokumentuose pasirašė, o A. P. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad
„pažeidimo neginčija, nuoširdžiai
gailisi" ir administracinio teisės pažeidimo bei eismo įvykio vietos
protokoluose pasirašė, taip patvirtindamas ten nurodytas melagingas
žinias, po ko A. P., vykdydamas V. P. nurodymus
ir tęsdamas nusikalstamą veiką 2007-12-20 apie 11 val., Šiaulių mieste, (duomenys
neskelbtini), UADB „(duomenys neskelbtini) " Šiaulių regiono
centro patalpose, suklastojo tikrą dokumentą – 2007-12-20 pranešimą UADB „(duomenys
neskelbtini) " Žalų administravimo
skyriui, nurodydamas melagingas žinias, kad 2007-12-19 apie 11:00 val. (duomenys
neskelbtini), ant viaduko, vairuodamas automobilį „T. C."
(valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo nesuvaldė ir atsitrenkė į viaduko atitvarus,
kurį kartu su kitu suklastotu dokumentu – 2007-12-19 eismo įvykio
protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) – pateikė UADB „(duomenys neskelbtini)
" Šiaulių regiono centrui, taip šiuos žinomai suklastotus dokumentus
panaudodamas, siekiant apgaule įgyti svetimą turtą ko pasekmėje UADB „(duomenys
neskelbtini) ", būdama suklaidinta šių suklastotų dokumentų, 2008-02-01
pervedė į automobilio „T. C." (valst. NR. (duomenys neskelbtini) naudotojo – UAB „(duomenys
neskelbtini) " – banko sąskaitą 12 692,06 Lt, tokiu būdu, V. P., veikdamas bendrininkų grupėje su S.
P., E. K. ir A. P.,
bendrininkavo, suklastojant tikrus dokumentus ir apgaule UAB (duomenys
neskelbtini) naudai įgyjant svetimą turtą – UADB „(duomenys neskelbtini)
" priklausančius 12 692,06 Lt, tuo UADB „(duomenys neskelbtini) "
padarant 12 692,06 Lt turtinę žalą. Šie V. P. veiksmai
buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 24 st. 5 d. ir 300 str. 1 d.
bei 24 str. 5 d. ir 182 str. 1d.
Taip pat Pakruojo rajono
apylinkės teismo nuosprendžiu pripažinta įrodyta, kad S. P.,
būdamas valstybės tarnautoju – Šiaulių m. VPK viršininko pavaduotoju,
tyčia, siekdamas apgaule UAB „(duomenys neskelbtini) " naudai įgyti
svetimą turtą – neteisėtą draudimo išmoką kartu su UAB „(duomenys neskelbtini) "
akcininku ir direktoriumi V. P. parengė nusikalstamas veikas
– tikrų dokumentų suklastojimą bei svetimo turto įgijimą apgaule – ir joms
vadovavo, t.y., žinodamas, kad V. P. nustatyta tvarka
neįregistravo 2007-12-15 apie 0:50 val. kelyje Ryga – Šiauliai – Tauragė –
Kaliningradas įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas jo vairuojamas automobilis „T. C."
(valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis UAB
„(duomenys neskelbtini) " Šiaulių atstovybei, naudojamas UAB „(duomenys
neskelbtini) ", dėl ko automobilio naudotojas UAB „(duomenys
neskelbtini) " prarado teisę į draudimo išmoką (įvykio metu galiojusių
transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 30, patvirtintų UADB „(duomenys
neskelbtini) " 2007-08-02 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 93,
12.1.3 p., 12.1.4 p., 17.3.1 p.), pagal
2007-04-11 savanoriškos transporto priemonės draudimo sutartį (draudimo polisas
Nr. (duomenys neskelbtini)), 2007-15-19 apie 8:00 val. Šiaulių mieste, (duomenys
neskelbtini), Šiaulių m. VPK patalpose,
su V. P. sutarę organizuoti fiktyvaus eismo įvykio,
reikalingo neteisėtai draudimo išmokai gauti, įforminimą, netrukus po to, toje
pačioje vietoje, jis, girdint V. P., nurodė
Šiaulių m. VPK Viešosios policijos Patrulių
rinktinės viršilai E. K. įforminti fiktyvų eismo įvykį,
po ko V. P. tą pačią dieną tiksliai nenustatytu
laiku, laikotarpiu nuo 8:00 iki 11:00 val., Šiaulių mieste, (duomenys
neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini) " patalpose, paprašė
UAB „(duomenys neskelbtini) "
apsaugos darbuotojo A. P., kad šis nuvyktų į Šiaulių m.
VPK ir kartu su šio policijos komisariato pareigūnu E.
K. įformintų fiktyvų eismo įvykį –
dokumentuose nurodytų, kad neva jis vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)
" Šiaulių atstovybei
priklausantį automobilį „T. C." (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai šis eismo įvykio metu buvo apgadintas, bei šiuose dokumentuose pasirašytų,
be to, šiuos suklastotus dokumentus pateiktų UADB „(duomenys
neskelbtini) " ir surašytų pranešimą šiai draudimo kompanijai, kuriame
nurodytų melagingas žinias apie nebūtą eismo įvykį, kad UADB „(duomenys
neskelbtini) " išmokėtų neteisėtą draudimo išmoką dėl automobilio
sugadinimo UAB „(duomenys neskelbtini) " naudai, tokiu būdu palenkdamas
A. P. suklastoti tikrus dokumentus ir apgaule užvaldyti
svetimą turtą, po ko E. K. ir A. P.,
vykdydami V. P. ir S. P. nurodymus,
tą pačią dieną, tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 11:00 iki 17:00 val.,
Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. VPK patalpose,
suklastojo tikrus dokumentus – 2007-12-19 administracinio
teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2007-12-19 eismo
įvykio protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose E.
K. įrašė žinomai melagingus duomenis, kad A. P. 2007-12-19
apie 11:00 val. Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini), ant viaduko, vairuodamas automobilį „T.
C." (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį
UAB „(duomenys neskelbtini) ", nepasirinko saugaus važiavimo
greičio, nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į viaduko atitvarus, dėl
ko buvo apgadinta transporto priemonė, ir šiuose dokumentuose pasirašė, o A. P. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad
„pažeidimo neginčija, nuoširdžiai
gailisi" ir administracinio teisės pažeidimo bei eismo įvykio vietos
protokoluose pasirašė, taip patvirtindamas ten nurodytas melagingas
žinias, po ko A. P., vykdydamas V. P. nurodymus
ir tęsdamas nusikalstamą veiką 2007-12-20 apie 11 val. Šiaulių mieste, (duomenys
neskelbtini), UADB „(duomenys neskelbtini) " Šiaulių regiono
centro patalpose, suklastojo tikrą dokumentą – 2007-12-20 pranešimą UADB „(duomenys
neskelbtini) " Žalų administravimo skyriui, nurodydamas melagingas
žinias, kad 2007-12-19 apie 11:00 val., kai
šis eismo įvykio metu buvo apgadintas, suklastojo tikrus dokumentus –
2007-12-19 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.(duomenys neskelbtini)
bei 2007-12-19 eismo įvykio protokolą Nr. (duomenys neskelbtini),
kuriuose E. K. įrašė žinomai melagingus duomenis, kad A. P. 2007-12-19 apie 11:00 val. Šiaulių mieste, (duomenys
neskelbtini), ant viaduko, vairuodamas
automobilį „T. C." (valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini) ",
nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė transporto priemonės ir
atsitrenkė į viaduko atitvarus, dėl ko buvo apgadinta transporto priemonė, ir
šiuose dokumentuose pasirašė, o A. P. administracinio
teisės pažeidimo protokole nurodė, kad „pažeidimo neginčija, nuoširdžiai
gailisi" ir administracinio teisės pažeidimo bei eismo įvykio vietos
protokoluose pasirašė, taip patvirtindamas ten nurodytas melagingas žinias, po
ko A. P., vykdydamas V. P. nurodymus ir tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007-12-20 apie 11 val., Šiaulių
mieste, (duomenys neskelbtini), UADB „(duomenys neskelbtini) "
Šiaulių regiono centro patalpose, suklastojo tikrą dokumentą – 2007-12-20 pranešimą
UADB „(duomenys neskelbtini) " Žalų administravimo skyriui, nurodydamas melagingas žinias, kad 2007-12-19 apie
11:00 val. Žemaitės gatvėje, ant viaduko, vairuodamas automobilį „T. C." (valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) jo nesuvaldė ir atsitrenkė
į viaduko atitvarus, kurį kartu su kitu suklastotu dokumentu – 2007-12-19
eismo įvykio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) – pateikė UADB „(duomenys
neskelbtini) " Šiaulių regiono centrui, taip šiuos žinomai suklastotus
dokumentus panaudodamas, siekiant apgaule įgyti svetimą turtą, ko pasekmėje
UADB „(duomenys neskelbtini) ", būdama suklaidinta šių suklastotų
dokumentų, 2008-02-01 pervedė į automobilio „T. C.“ (valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo – UAB (duomenys
neskelbtini) " – banko sąskaitą 12 692,06 Lt, tokiu būdu, A. P., veikdamas
bendrininkų grupėje su V. P., E. K. ir
A. P., suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule UAB „(duomenys
neskelbtini) " naudai įgijo svetimą turtą – UADB „(duomenys
neskelbtini) " priklausančius 12 692,06 Lt, tuo UADB „(duomenys
neskelbtini) " padarant 12 692,06 Lt turtinę žalą, bei tokiais
tyčiniais veiksmais piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nes, būdamas valstybės
tarnautoju – Šiaulių m. VPK virišninko pavaduotoju, vykdydamas jam pavestas
funkcijas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2
d. 2, 3 ir 5 punktų, numatančių valstybės tarnautojų veiklos svarbiausius
etikos principus – teisingumą, nesavanaudiškumą, nešališkumą, reikalavimus, 15
str. 1 d. 1, 4 ir 5 punktų, numatančių valstybės tarnautojo prievolę laikytis Lietuvos
Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybių aprašyme
nustatytas funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų
veiklos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, reikalavimus, Lietuvos
Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje
įstatymo 3 str. 1 p., reikalaujančio sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines
pareigas, reikalavimus, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 4 str.
2 d. numatytus policijos veiklos principus, Lietuvos policijos pareigūnų etikos
kodekso 4.6, 4.9, 4.28 punktų nuostatas, savo pareigybės parašymą, patvirtintą
Šiaulių m. VPK vyriausiojo komisaro 2003 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-68,
privalėdamas vadovautis visuomenės interesais, atlikdamas tarnybines pareigas
nepiktnaudžiauti tarnyba, sulaužė vidaus tarnybos pareigūno priesaiką, pažemino
pareigūno vardą, sumenkino vidaus tarnybos įstaigos – Policijos departamento prie
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – autoritetą sau pavaldžių ir
nepavaldžių asmenų akivaizdoje, sumažino visuomenės pasitikėjimą šia vidaus
tarnybos įstaiga, dėl ko buvo padaryta didelė žala valstybės interesams. Šie S. P. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 24
str. 4 d. ir 300 str. 1 d. bei 24 str. 4 d. ir 182 str. 1 d., 228 str. 1 d.
Apeliaciniu skundu Šiaulių
apygardos prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės
teismo nuosprendžio 2009-03-10 dalį, kuria S. P. pagal
Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 300 str. 1 d., 24 str. 4 d., 182 str. 1
d., 228 str. 1 d., o V. P. pagal Lietuvos Respublikos BK
24 str. 4 d. 300 str. 1 d., 24 str. 4 d. 182 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos
Respublikos BK 40 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
ir baudžiamoji byla jų atžvilgiu nutraukta, ir šioje dalyje priimti naują
nuosprendį: pripažinti S. P. kaltu pagal Lietuvos
Respublikos BK 24 str. 4 d., 300 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – 40 MGL ( 5200
lt) dydžio baudą; pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 182 str. 1 d. ir
skirti jam bausmę – 90 MGL ( 11700 lt) dydžio baudą; pagal Lietuvos Respublikos
BK 228 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – atėmimą teisės dirbti teisėsaugos
institucijose 2 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d. 3
d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes – baudas subendrinti apėmimo būdu, griežtesne
bausme apimant švelnesnę, bei visiško sudėjimo būdu su kita bausme ir paskirti galutinę
bausmę – atėmimą teisės dirbti Vidaus reikalų sistemos ir kitose teisėsaugos
institucijose 2 metams 6 mėnesiams ir 90 MGL ( 11700 lt) dydžio baudą. Taip pat
prašo pripažinti V. P. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK
24 str. 4 d., 300 str. 1 d. ir skirti jam 40 MGL ( 5200 ) dydžio baudą; pagal Lietuvos
Respublikos BK 24 str. 4 d., 182 str. 1 d. ir skirti jam 80 MGL (10400 ) dydžio
baudą; vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d., 2 d. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes
subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę
bausmę skirti 80 MGL ( 10400 lt) dydžio baudą. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti
nepakeistą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d. nuostatos numato,
kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį
tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės
pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas
perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą. Pažymi, kad šio straipsnio
2 dalyje numatyta, kad tam turi būti ir visos kitos būtinos sąlygos: asmuo gali
būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis pirmą kartą padarė
nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs
nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba
įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad
asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys
naujų nusikalstamų veikų. Pažymi, kad tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro
pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nurodo, kad teismas
nepagrįstai pripažino S. P. ir V. P. atsakomybę
lengvinančia aplinkybe tai, kad jie
prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Teismas
neatsižvelgė į tai, kad S. P. ir V. P. prisipažino
padarę nusikaltimus ne laisva valia, o suvokę, jog byloje surinktų įrodymų
pakanka ir jiems nepavyks išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apklausiamas
ikiteisminio tyrimo metu S. P., pasinaudodamas savo
įstatymo suteikta teise, parodymus duoti atsisakė, tačiau jo apklausos protokoluose
yra užrašyta jo pozicija dėl pareikštų įtarimų, t.y. kad jis kaltu
neprisipažįsta (t. 2, l. 150, 157). Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas
nuosprendyje nurodė, jog S. P. ikiteisminio tyrimo metu
kaltu neprisipažino, nes jam taip patarė jį gynęs gynėjas, tačiau tokie S. P. teiginiai, atsižvelgiant į tai, kad jis pats turi
aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, vertintini kritiškai ir daro
išvadą, kad ši aplinkybė tik patvirtina, jog S. P. prisipažinimas
teisme nėra savanoriškas, o įtakotas gynėjo patarimų. Nurodo, kad V. P. ikiteisminio tyrimo metu dar akivaizdžiau išreiškė
savo poziciją dėl pareikštų įtarimų, duodamas akivaizdžiai neteisingus ir
tyrimą klaidinančius parodymus (t. 2, l. 138), o vėliau juos duoti taip pat atsisakė,
nurodydamas, kad dėl pareikštų įtarimų kaltu neprisipažįsta (t. 2, l. 142).
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad V. P.
ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino, nes neva nepasitikėjo tyrimą
atliekančiu tyrėju. Pažymi, kad toks V. P. paaiškinimas
dėl ikiteisminio tyrimo metu jo duotų parodymų yra nelogiškas, nes ikiteisminio
tyrimo metu nei jis, nei jį gynęs gynėjas, kuris beje jį gynė ir bylos
nagrinėjimo teisme metu, nepateikė prašymų ar skundų dėl galimo tyrėjo
šališkumo ar neobjektyvumo atliekant tyrimą, dėl tyrimo perdavimo kitam
pareigūnui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai. Todėl akivaizdu, kad tiek
ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir jį užbaigus, V. P. ir
jo gynėjas neturėjo priekaištų ikiteisminį tyrimą atlikusiam tyrėjui dėl tyrimo
atlikimo, tyrimo nešališkumo ir objektyvumo. Pažymi, kad V.
P. prisipažinimas bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo sąlygotas kitų
kaltinamųjų S. P., E. K. ir A. P. prisipažinimu, todėl jis negali būti laikomas
savanorišku. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą
teismų praktiką, 1999-12-23 senato nutarime Nr. 23 išaiškino, kad kaltininko
prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių
pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus
parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus
gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia
pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir
stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Vadovaudamasis išdėstytomis
aplinkybėmis, prokuroras daro išvadą, kad S. P. ir V. P. prisipažino padarę nusikalstamas veikas tik teisminio
bylos nagrinėjimo metu, po to, kai užbaigus ikiteisminį tyrimą, susipažino su
visais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, pagrindžiančiais jų
kaltę, savo poziciją teisme pakeitė dėl aiškių priežasčių – siekdami kuo
švelnesnių įstatymo pasekmių, todėl toks jų prisipažinimas negali būti
vertinamas kaip savanoriškas ir nuoširdus. Taip pat nurodo, kad pirmosios
instancijos teismas, nuosprendyje nurodydamas, kad vertinant kaltinamųjų V. P. ir S. P. prisipažinimo
savanoriškumą svarbu ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys,
patvirtinantys šių kaltinamųjų kaltę, nebuvo jau tokie nenuginčijami, taip
siekė pateisinti Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatų taikymą – pernelyg
sureikšmino kaltinamųjų prisipažinimą, nepagrįstai suteikė jų parodymams
išskirtinę reikšmę, pripažindamas juos pranašesniais už kitus byloje surinktus
įrodymus. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog, net ir esant visoms
šioms aplinkybėms, teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios
atsakomybės, kadangi Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatos suteikia teismui
teisę, bet ne pareigą priimti atitinkamą sprendimą. Pažymi, kad iš nuosprendžio
motyvų susidaro įspūdis, jog teismas šio įstatymo normas taikė, daugiau
vykdydamas pareigą, nei atsižvelgdamas į objektyvius faktus bei būtinas sąlygas
jų taikymui. Taip pat pažymi, kad teismas, pagrįstai konstatavęs, jog S. P. ir V. P. buvo šių nusikalstamų
veikų organizatoriai ir dėl to net pasunkindamas V. P. nusikalstamų
veikų kvalifikaciją – perkvalifikavęs jo, kaip bendrininko, veiką iš kurstytojo
į organizatoriaus, visiškai neatsižvelgė į jų padarytų nusikalstamų veikų
pavojingumo laipsnį, į tai, kad jie buvo šių nusikalstamų veikų sumanytojai, o S. P. dar ir užimdamas pareigas valstybės tarnyboje,
piktnaudžiaudamas jomis, parengė nusikalstamas veikas, į jas įtraukė dar du
asmenis – E. K. ir A. P., duodami nurodymus,
vadovavo jų nusikalstamai veikai. Pažymi, kad akivaizdu, jog savo pobūdžiu S. P. ir V. P. padarytos nusikalstamos
veikos yra žymiai pavojingesnės nei kitų šių nusikaltimų bendrininkų –
vykdytojų, todėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymas S. P. ir V. P. atžvilgiu iškreipia
teisingumo principo įgyvendinimą.
Apeliaciniu
skundu V. P. prašo
pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009-03-10 nuosprendį: jo veiką
perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d. bei 24
str. 4 d. ir 182 str. 1 d. į 24 str. 5 d.
ir 300 str. 1 d., 24 str. 5 d. ir 182 str. 1 d.; vadovaujantis Lietuvos
Respublikos BK 40 str., atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal D. P. laidavimą be užstato, neskirti baudžiamojo poveikio
priemonės –įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Skunde
apeliantas nurodo, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas savo iniciatyva
netinkamai aiškino įstatymą ir dėl to nepagrįstai perkvalifikavo jo veiką iš
Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d. ir 300 str. 1 d., 24 str. 5 d. ir 182 str.
1 d. į Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d. bei 24 str. 4 d. ir
182 str. 1 d. Lietuvos Respublikos BK 24
str. 4 d. numato, kad organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą
grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių
veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Nei ikiteisminiame
tyrime, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo nustatyta, kad jis subūrė
organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, kurie atitiktų Lietuvos
Respublikos BK 25 str. 3 ar 4 d. numatytus požymius, todėl jo veika negali būti kvalifikuojama pagal Lietuvos
Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 1
d. bei 24 str. 4 d. ir 182 str. 1 d. Nurodo, kad teismas,
perkvalifikavęs jo veiką iš kurstytojo į organizatoriaus, nepagrįstai paskyrė
baudžiamojo poveikio priemonę – nemotyvavo nei baudžiamojo poveikio priemonės
rūšies, nei dydžio, tik formaliai nurodė,
kad baudžiamojo poveikio priemonė skirtina, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.
Pažymi, kad Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. numato, jog asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios
atsakomybės, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Tai reiškia,
kad šios priemonės gali būti skiriamos, tačiau neprivalomai, t.y. teismas gali atleisti
asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir neskirdamas baudžiamojo poveikio
priemonės. Laiko, kad jam baudžiamojo poveikio
priemonė paskirta nemotyvuotai, todėl naikintina.
Teismo posėdyje prokuroras
prašo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras apeliacinį skundą tenkinti, V. P. apeliacinį skundą atmesti, V. P. ir
jo gynėjas prašo V. P. apeliacinį skundą tenkinti,
prokuroro skundą atmesti, S. P. ir jo gynėjas prašo
prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos prokuratūros
prokuroro apeliacinis skundas atmestinas, V. P. apeliacinis
skundas tenkintinas iš dalies. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendis
keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo – nepagrįsto V.
P. veikos perkvalifikavimo iš Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d. ir 300
str. 1 d., 24 str. 5 d. ir 182 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d.
ir 300 str. 1 d., 24 str. 4 d. ir 182 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos BPK 328
str. 1 p.).
Kaip
matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas V. P. veiką kvalifikavo kaip platesnę, nei būdinga
kurstytojui, ir perkvalifikavo jo veiksmus į nusikalstamų veikų organizatoriaus.
Šią savo išvadą apylinkės teismas argumentavo tuo, kad V. P. ne
tik palenkė A. P. daryti nusikalstamas veikas – suklastoti
dokumentus ir juos pateikti draudimo kompanijai, kad jo vadovaujamai bendrovei
UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai būtų išmokėta draudimo išmoka,
tačiau kartu su Šiaulių m. VPK viršininko pavaduotoju S. P. sumanė
šią nusikalstamą veiką, surado vykdytojus ir juos suvienijo (be S. P. ir V. P. nurodymų D. K. ir A. P. nebūtų veikę išvien),
t.y. kartu su S. P. parengė šią nusikalstamą veiką ir jai
vadovavo.
Vadovaujantis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nusikaltimo organizatorius – bendros
nusikalstamos veikos vadovas, pasižymintis aktyvia organizacine veikla. Esminis
tokio bendrininko požymis yra tas, kad jis suvienija ir nukreipia kitų
bendrininkų pastangas, nustato tarpusavio ryšius, kuria nusikalstamos veikos
planus, numato jos įvykdymo būdus, priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2006-11-07 nutartis Nr. 2K-489/2006).
Įvertinus
S. P., V. P., E.
K. ir A. P. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje,
matyti, kad V. P. kreipėsi į S. P.,
prašydamas pagalbos dėl anksčiau įvykusio eismo įvykio įforminimo, siekiant
gauti draudimo išmoką. S. P. sutiko padėti, pasikvietė
pas save į kabinetą jam pavaldų Šiaulių m. VPK pareigūną E.
K. ir davė šiam nurodymus dėl eismo įvykio įforminimo. Kaip matyti iš E. K. parodymų, jis nedrįso prieštarauti S.
P., kaip viršesniam už jį pagal pareigas asmeniui, todėl sutiko vykdyti
pastarojo nurodymus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos
teismas laiko, kad V. P. nagrinėjamos bylos atveju tik
inicijavo nusikalstamų veikų padarymą, t.y. sukurstė padaryti nusikalstamas
veikas. Tuo tarpu pagrindinis nusikalstamų veikų organizatorius ir nusikalstamų
veiksmų planuotojas buvo S. P., be kurio sutikimo daryti V. P. sukurstytos padaryti nusikalstamos veikos faktiškai ir
nebūtų buvusios įvykdytos.
Esant
išdėstytoms aplinkybėms ir įvertinus bylos aplinkybių visumą, daroma išvada,
kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino V. P.
organizavus nusikalstamas veikas – dokumentų klastojimą ir jų pateikimą
draudimo kompanijai (sukčiavimą), todėl nuosprendžio dalyje, kurioje pripažinta
įrodyta, kad V. P. dalyvavo padarant Lietuvos Respublikos
BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. numatytas veikas, išjungtina aplinkybė, kad
minėtose veikose jis dalyvavo kaip organizatorius, o jo veika perkvalifikuotina
iš Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d. bei 24 str. 4 d. ir
182 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d. ir 300 str. 1 d. bei 24
str. 5 d. ir 182 str. 1 d.
Apeliaciniu
skundu Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras nesutinka su pirmosios
instancijos teismo išvada pripažinti S. P. ir V. P. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų
gailėjimąsi atsakomybę lengvinančia aplinkybe, motyvuodamas tuo, kad kaltės
pripažinimas teisiamojo posėdžio metu nelaikytinas jų atsakomybe lengvinančia
aplinkybe, nes jie ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę, nedavė parodymų,
o prisipažino tik verčiami kitų byloje surinktų įrodymų.
Kolegija
pažymi, kad motyvai, dėl kurių kaltininkai ikiteisminio tyrimo metu atsisakė
duoti parodymus, neturi reikšmės jų vėlesnio prisipažinimo dėl nusikalstamos
veikos padarymo ir nuoširdaus gailėjimosi ją padarius bei vėlesnio parodymų
davimo vertinimui, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 21 str. 4 d.,
22 str. bei 272 str., duoti parodymus yra įtariamojo teisė, bet ne pareiga. Taigi,
kaip pagrįstai nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, kaltininko
prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką gali būti teismo pripažįstamas
atsakomybę lengvinančia aplinkybe tiek tada, kai jis prisipažino ikiteisminio
tyrimo metu, tiek tada, kai jis prisipažino teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kaip
matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, teisme S. P. ir V. P. davė išsamius, nuoseklius parodymus, prisipažino
padarę nusikalstamą veiką bei kad nuoširdžiai gailisi dėl to. Pažymėtina, kad
net ir fakto, jog S. P. ir V. P. prisipažino
padarę nusikalstamas veikas, siekdami švelnesnių įstatymo pasekmių,
konstatavimas nesudaro pagrindo nepripažinti tokios aplinkybės atsakomybe
lengvinančia, kadangi net ir minėtas prisipažinimo motyvas yra laikytinas
pozityviu motyvu, kuriuo grindžiamas savanoriškas prisipažinimas. Esant
išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad aptartos atsakomybę lengvinančios
aplinkybės ir visų kitų pirmosios instancijos teismo pagrįstai nustatytų
Lietuvos Respublikos BK 40 str. numatytų aplinkybių visumos pagrindu V. P. ir S. P. nuo baudžiamosios
atsakomybės buvo atleisti pagrįstai ir teisėtai, naikinti šį teismo sprendimą
nėra pagrindo.
Apeliaciniu
skundu V. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos
teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į
nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kaip paskirtą nepagrįstai ir
nemotyvuotai. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad minėta baudžiamojo
poveikio priemonė nagrinėjamos bylos atveju V. P. galėjo
būti ir paskirta pagrįstai, jos paskyrimu apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos
Respublikos BK 67 str. 1 d., 2 d. 4 p. reikalavimų, pagrindo šią priemonę
panaikinti nėra, todėl ji paliktina.
Kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p.,
n
u t a r i a:
Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį
skundą atmesti.
V. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – Pakruojo rajono
apylinkės teismo nuosprendį pakeisti – iš nuosprendžio pašalinti nurodytą aplinkybę,
kad V. P. organizavo nusikalstamas veikas – dokumentų
klastojimą ir sukčiavimą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Kolegijos
pirmininkas
Raimundas Jurgaitis
Teisėjai
Nijolė Matuzevičienė
Vytautas Kursevičius
Tikra
Teisėjas
Raimundas
Jurgaitis