Civilinė byla Nr. 2-108-949/2016
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05453-2015-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.3.1.1; 2.3.2.10;
3.2.3.1; 3.2.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 13 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė,
sekretoriaujant Ramonai Subačienei, Jolantai Juozapavičiūtei,
dalyvaujant ieškovo UAB „Arvytra“ atstovams direktoriui Vytautui Tverijonui ir advokatui Muradui Bakanui,
atsakovo UAB „Sodbeta“ atstovui pagal pavedimą Nerijui Ulčinui,
atsakovo UAB „Sagera“ atstovams direktoriui Pranui Raguliui ir advokatei Ritai Roščenkovienei,
tretiesiems asmenims, nereiškiančių savarankiškų reikalavimų byloje, A. P., A. M., G. J. ir A. S.,
trečiųjų asmenų, nereiškiančių savarankiškų reikalavimų byloje, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atstovei Daliai Andraitienei, UAB „Transbusas“ atstovui direktoriui Algirdui Palubinskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Arvytra“ ieškinį ir pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo atsakovams UAB „Sodbeta“, UAB „Gelžbetoninės konstrukcijos“, UAB „Sagera“ ir UAB „BLRT Grupp Invest“, tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui, A. P., G. J., A. S., K. S., A. M., ir UAB „Transbusas“ dėl savininko teisių pažeidimo pašalinimo ir statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo dalies nustatymo plano patvirtinimo be atsakovų sutikimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB „Arvytra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriais prašo įpareigoti atsakovą UAB „Sodbeta“ netrukdyti ieškovui naudotis ir patekti transporto priemonėmis į ieškovui UAB „Arvytra“ priklausantį turtą – patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane Nr. (duomenys neskelbtini), esančią žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); patvirtinti G. L. 2015-12-01 parengtą statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies nustatymo planą be atsakovų UAB „Sodbeta“, UAB „Gelžbetoninės konstrukcijos“, UAB „BLRT Grupp Invest“ ir UAB „Sagera“ sutikimo. Prašo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas UAB „Sodbeta“ yra nurodyto valstybinės žemės sklypo nuomininkai, turintys teisę naudotis sklypu pagal sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis. Atsakovas nuomojasi 2,8251 ha ploto žemės sklypo dalį, o ieškovas 0,0171 ha ploto žemės sklypo dalį. Ieškovui pagal valstybinės žemės nuomos sutartį tenka 109 kv. m žemės po pastatu ir 62 kv. m bendro naudojimo kiemo. 2002 m. rugpjūčio mėnesį parengtame žemės sklypo plane, kuriame buvo nurodytos patalpoms eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys, nebuvo nurodyti atskiriems pastatams eksploatuoti reikalingi žemės sklypo plotai, privažiavimo keliai prie savarankiškai funkcionuojančių pastatų nenužymėti, todėl laikoma, kad visiems valstybinės žemės sklypo nuomininkams yra išnuomotos idealiosios dalys, todėl kiemas turi būti naudojamas bendrai. Visą laiką ieškovas jam priklausančia patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini), ir kiemu naudojosi be jokių kliūčių, tačiau nuo 2015-03-22 patekti į patalpas nebegalėjo, nes privažiavimas prie jų yra užstatytas metaliniais žiedais ir automobiliu, priklausančiais atsakovui. Ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas nutraukti neteisėtus veiksmus ir pašalinti nurodytas kliūtis, tačiau atsakovas to nepadarė, todėl ieškovas, siekdamas apginti savo kaip patalpų savininko teises kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl savininko teisių pažeidimo pašalinimo. Siekiant, kad ateityje nebekiltų ginčų dėl patekimo į ieškovui priklausančias patalpas, esančias ginčo sklype, ieškovo iniciatyva buvo parengtas Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo dalies nustatymo planas, kuriame numatyta kiekvienam iš žemės sklype esančių statinių eksploatacijai reikalinga dalis. Atsakovai UAB „Sodbeta“, UAB „Gelžbetoninės konstrukcijos“, UAB „Sagera“ ir UAB „BLRT Grupp Invest“ nesutinka su parengtu planu, todėl ieškovas prašo pateiktą planą patvirtinti be nurodytų atsakovų sutikimo (1 t., 1-4, 140-142, 4 t. 2 b. l.).
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai Vytautas Terijonas ir advokatas Muradas Bakanas ieškinį ir pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo palaikė šiuose procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad UAB „Sodbeta“ trukdė ieškovui naudotis patalpa užstatydama žiedus ir transporto priemonę, vėliau pastatė tvorą. Ieškovui šiuo metu ginčo pastate priklauso dvi patalpos, kiekvieną iš jų ieškovas nori naudoti atskirai. Detaliajame plane nustatyta žemės sklypo naudojimo tvarka nebuvo įregistruota registre, todėl nėra privaloma naujiems patalpų savininkams. Planas buvo rengiamas laikantis teisės aktų reikalavimų, atsižvelgiant į visų pastatų savininkų interesus.
Atsakovas UAB „Sodbeta“ su pareikštu ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo nesutinka, prašė juos atmesti. Nurodė, kad patenkinus ieškinį nustotų galioti 2000 metais patvirtintas detalusis teritorijos planas, patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės įmonės „Šiaulių planas“, priimtas teismo sprendimas prieštarautų šiam planui. Detalusis planas yra dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas. Detalus planas yra privalomas visiems toje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Pareikštu ieškiniu yra siekiama sukurti naujus teritorijos naudojimo reglamentus, keisti egzistuojančius ir patvirtintus detaliojo plano sprendinius. Mano, kad šis ginčas turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Nurodo, kad ieškovas siekia važinėti ne po kiemą, kurio nėra, o po gamybinę teritoriją, kuri detaliuoju planu priskirta atsakovui, kur yra atsakovo gamybiniai statiniai ir įrenginiai. Virš minėtos teritorijos yra dvi inertinių medžiagų (žvyro, skaldos, smėlio) transportavimo juostos ir dvi betono mazgo maišyklės su dviem pagaminto betono nuleidimo žarnomis/iškrovimo vietomis, projektuojami cemento sandėliavimo bokštai. Per nurodytą teritoriją važinėti svetimi asmenys negali dėl darbų saugos reikalavimų. Šios aplinkybės lėmė ir detaliojo plano sprendinius. Taip pat nurodo, kad susidariusią situaciją lėmė neteisėtas patalpos padalijimas. 2000 metais detaliajame plane ieškovo nuosavybė sudarė bendrą patalpą su dar dvejomis patalpomis ir bendrai patalpai detaliajame plane yra numatyti privažiavimai ir naudojama teritorija pagal tarpusavio susitarimą. 2005 metais atidalijus patalpą į dvi patalpas, teritorijos planavimas nepakito ir abi patalpos turi naudotis atidalintai patalpai priskirta teritorija ir privažiavimu. Atidalinta patalpa buvo parduota, vietoje langų įstatytos garažinės durys. Šios aplinkybės nesuteikia teisės patalpos savininkui naudotis žeme kitaip nei buvo nustatyta detaliajame plane ir ieškovas turi naudotis ta žeme ir privažiavimais, kuriais naudojosi, kai jo patalpa buvo kitos patalpos dalis. Atsakovas moka nuomos mokestį už 2,8251 ha žemės sklypo dalį ir neaišku kodėl turi mokėti nuomos mokestį už žemę, kuria naudosis visi bendrai. Su pateiktu planu nesutinka, nes reikėtų keisti sudarytą nuomos sutartį, o tai daryti atsakovas nesutinka, nes visa nuomojama žemė yra reikalinga. Pateiktas planas parengtas ir pateiktas nesilaikant Žemės įstatymo 40 straipsnyje numatytos procedūros. Pateiktas planas neatitinka atsakovo interesų, nes ieškovo garažo vartų naudojimui palikta 3 metrų žemės sklypo dalis, o atsakovo betono mazgai neturi jokių jų aptarnavimui skirtų plotų. Transportavimo juostų, einančių tarp betono mazgų, eksploatacijai būtinos žemės sklypo ribos nepažymėtos. Šiuo metu kitose sklypo dalyse po transportavimo juostomis transporto priemonės važinėja, tačiau atsakovas siekia įrengti kelią, per kurį kiti sklypo nuomininkai galėtų patekti prie jiems priklausančių pastatų nevažinėdami po visomis atsakovui priklausančiomis transportavimo juostomis (1 t., 64-66 b. l., 2 t., 106-108).
Atsakovo atstovas Nerijus Ulčinas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimuose nurodytus argumentus, papildomai paaiškino, kad ieškovui priklausanti patalpa, dėl patekimo į kurią kilo ginčas, buvo suformuota neatliekant statybos darbų, ieškovas vietoje langų įsistatė duris ir iš to nepagrįstai kildina savo teisę įvažiuoti į patalpą. Jie turi naudotis ta sklypo dalimi, kuri buvo priskirta detaliuoju planu. Pagal detaliajam plane nubrėžtą ribą UAB „Sodbeta“ pastatė tvorą. Atsakovui priklausančioms transportavimo juostoms yra keliami technologiniai reikalavimai, tai yra keliamieji instrumentai, netolygūs, nes vienas galas yra aukščiau už kitą. UAB „Sodbeta“ priklauso 12 registruotų galerijų, kurios priskiriamos prie pastatų. Nurodė, kad detaliajame plane ir nuomos sutartyse nurodyti nuomojami sklypo plotai nesutampa. Tarp betono mazgų UAB „Sodbeta“ statys inžinerinius tinklus ir eismas toje vietoje nebus galimas. Prašė taikyti byloje analogiją su CK 4.44 straipsniu, nes UAB „Arvytra“ dėl savo pačios veiksmų, sumūrydama sieną patalpoje, prarado teisę naudotis bendro privažiavimo keliais. Taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma analogija su CK 4.116 straipsniu, pagal kurį visi padalyto viešpataujančiojo daikto savininkai turi naudotis tuo pačiu keliu, kuriam nustatytas servitutas. Mano, kad nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią Šiaulių apylinkės teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl baudos atsakovui skyrimo, kurioje konstatuota, kad nepažeidžiamos ieškovo teisės, nes į patalpą negalima patekti dėl objektyvių su atsakovo veikla susijusių priežasčių ir detaliojo plano sprendinių. Pateiktu planu negali būti keičiami detaliojo plano sprendiniai, ieškovas turėtų kreiptis į administracinį teismą ir keisti detalųjį planą pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą.
Atsakovas UAB „Sagera“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškinį dalyje dėl statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo dalies nustatymo plano patvirtinimo be atsakovų sutikimo. Nurodė, kad prieš dėdamas parašą ant pateikto plano atsakovo direktorius Pranas Ragulis buvo suklaidintas, neįsigilino į plano turinį, todėl prašo jo parašą plane laikyti negaliojančiu. Pagal pateiktą planą UAB „Sagera“ praranda dalį savo sąnaudomis išvalytos, sutvarkytos ir atitvertos teritorijos bei pastatą prie A. M. valdomos teritorijos. Plane pažymėjo ginčijamą žemės sklypo dalį, kuri turėtų priklausyti UAB „Sagera“, o ne A. M. Pranas Ragulis, atstovaudamas UAB „Sagera“, ir A. M. 2006-07-25 pasirašė mainų sutartį, pagal kurią buvo sudaryta pastato ir estakados mainų sutartis, buvo nubraižytos faktiškai naudojamų žemės sklypo dalių raudonos linijos. Tokiu būdu aikštelė iki trečiojo asmens A. M. pastato tapo vientisa UAB „Sagera“ teritorija. UAB „Sagera“ papildomai sumontavo sieną, einančią išilgai trečiojo asmens A. M. pastato, kuri yra riboženklis, skiriantis jų naudojamas teritorijas (3 t., 178-181 b. l.).
Atsakovo UAB „Sagera“ atstovė advokatė Rita Raščenkovienė teismo posėdyje palaikė atsiliepime nurodytus argumentus.
Atsakovas UAB „Gelžbetotinės konstrukcijos“ pateikė atsileipimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad prašo ieškinį atmesti, nes ieškiniu yra kvestionuojami 2000 metais parengto detaliojo plano sprendiniai. Planas buvo parengtas siekiant padalinti sklypą į dalis, kad kiekvienas žemės naudotojas galėtų be trukdymų naudotis savo atskirais žemės sklypais. Šiuo metu sklypu naudojasi dauguma tų pačių įmonių, kurios tuo metu sutiko su detaliuoju planu. Atsakovas nesuinteresuotas, kad būtų keičiama detaliuoju planu nustatyta tvarka, pakeitus vieną sprendinį gali atsirasti norinčių dar ką nors keisti. Nesutinka su siūlomo plano sprendiniais, susijusiais su UAB „Sodbeta“ betono mazgo teritorijos eksploatavimu, nes šiems pastatams aptarnauti yra reikalinga teritorija. Patvirtinus tokį planą nebus atkurta teisinė taika tarp šalių. UAB „Arvytra“ turi naudoti patalpą taip, kaip numatyta detaliajame plane pagal indeksu 4-3 pažymėtas ribas ir plotą, neturi teisės reikalauti papildomo patekimo į patalpą, pirkdama patalpą turėjo įvertinti aplinkybes, kad patalpa yra priešais betono mazgą ( 4 t., 25-26).
Atsakovo UAB „Gelžbetotinės konstrukcijos“ atstovas į teismo posėdžius neatvyko. Prašymai atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gauti, todėl byla išnagrinėta šio atsakovo atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
UAB „BLRT Grupp Invest“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes į atsakovui priklausančias patalpas žaliavos yra pristatomos sunkiasvoriais automobiliais, todėl turi būti užtikrinamos jų manevravimo ir apsisukimo galimybės. Plane kiemo kelio plotas sudaro apytikriai 5 metrus, artimiausia vieta apsiskuti prie UAB „Sodbeta“ betono mazgų, t.y. už maždaug 90-100 metrų, įvažiavimas prie sandėlio vartų yra suformuotas įžambiai, bendro naudojimo teritorijos yra daugiakampės. Planas neatitinka nusistovėjusios žemės sklypo naudojimosi tvarkos, į atsakovo sandėlį atvykstantys sunkiasvoriai automobiliai apsisuka šalia sandėlio įvažiavimo esančioje ir pagal planą UAB „Sodbeta“ priskirtoje aikštelėje. Planu yra neišsprendžiamos naudojimosi žemės sklypu problemos, o sukuriamos naujos. Sklypo dalys suformuotos netaisyklingos formos, nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų taisyklių, nesudaromos sąlygos patogiai naudotis nuosavybės teise valdomais statiniais. Ieškovas, rengdamas planą, nesidomėjo atsakovo UAB „BLRT Grupp Invest“ poreikiais (4 t., 39-42 b. l.).
Atsakovo UAB „BLRT Grupp Invest“ atstovas į teismo posėdžius neatvyko, atidėti bylos nagrinėjimą neprašė, gautas prašymas nagrinėti bylą šio atsakovo atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta atsakovo atstovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius pateikė atsiliepimą į ieškinį ir pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškinio reikalavimą dėl savininko teisių pažeidimo pašalinimo prašo tenkinti, nes trukdymas patekti į patalpą prieštarauja protingumo ir teisingumo principams. Kol nėra parengtas planas, kuriame būtų pažymėtos kiekvieno nuomininko atskirai naudojamos žemės sklypo dalys, reikalingos jų nuosavybės teise turimiems pastatams eksploatuoti ir numatyti bendro privažiavimo keliai prie kiekvienos dalies, šalims būtina derinti interesus. Pagal nuomos sutartis UAB „Sodbeta“ nuomojasi 2,8251 ha ploto valstybinės žemės. Prie nuomos sutarties pridėtame Žemės sklypo plane yra nurodyta, kad UAB „Sodbeta“ 2,5 ha nuomojamame plote tenka 1,1693 ha užstatytos žemės ir 1,3307 ha kiemo. UAB „Arvytra“ yra 0,0171 ha ploto žemės sklypo dalies nuomininkas pagal 2005-05-23 valstybinės žemės nuomos sutartį. Visai 325,72 kv. m patalpai eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis buvo nustatyta pagal Šiaulių savivaldybės įmonės „Šiaulių planas“ 2002 metų rugpjūčio mėnesį parengtą žemės sklypo planą, kurio lentelėje nurodyta, kad patalpai eksploatuoti tenka 683 kv. m ploto žemės sklypo dalis (iš jos užstatyta 326 kv. m, kiemo plotas – 357 kv. m, duomenys plano lentelėje nurodyti ties R. B. pavarde). UAB „Arvytra“ teisės ir pareigos pagal 2005-05-23 nuomos sutartį perėjo 2007-02-12 pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijus patalpą iš A. A. įmonės. 2009 metais padalijus minėtą patalpą, buvo užregistruota patalpa, kurios plotas 108,44 kv. m. Pagal 2005-05-23 nuomos sutartį ieškovui tenka 109 kv. m žemės po pastatu ir 62 kv. m bendro naudojimo kiemo. Nei 2000 metais parengtame detaliajame plane, nei jo pagrindu 2002 metais parengtame žemės sklypo plane nėra nužymėta konkreti vieta, per kurią asmenys galėtų privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų nuo įrengto įvažiavimo į žemės sklypą. Nurodė, kad siūlė šalims parengti naują žemės sklypo planą, kuriame būtų pažymėta vieta, per kurią kiekvienas nuomininkas galėtų patekti prie savo eksploatuojamų pastatų nuo įrengto įvažiavimo. Parengus tokį planą būtų nustatyta tiksli patekimo prie kiekvieno pastato vieta ir jei būtų reikalinga, nuomininkų ir nuomotojo susitarimu būtų perskirstyti nuomojami valstybinės žemės plotai. Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu. Šis plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui. Dėl reikalavimo patvirtinti pateiktą planą pažymėjo, kad pagal dalių nustatymo planą kiekvienam nuomininkui jo individualiai ir bendrai naudojamų dalių plotų suma nesutampa su nuomininkams išnuomotu plotu, nurodytu žemės nuomos sutartyse, patvirtinus tokį planą atsirastų pareiga nuomininkams teikti prašymus nutraukti ar pakeisti nuomos sutartis. Mano, kad nuomos sutarčių pakeitimui yra reikalingas UAB „Sodbeta“ kreditoriaus, kuriam įkeista nuomos teisė į 2,5 ha žemės sklypo dalį, sutikimas. Žemės sklypo dalyje, kuri plane priskirta UAB „Sodbeta“ individualiam naudojimui, yra nustatytas 0,0088 ha ploto servitutas, kuris turėtų būti laikomas bendro naudojimo plotu, nes negali būti naudojamas individualiai. Kai kurios individualiai naudojamos žemės sklypo dalys yra netaisyklingos formos, todėl būtina įvertinti, ar bus patogu naudoti tokios formos sklypus. Dėl to prašė šioje dalyje ieškovo reikalavimus atmesti (1 t., 67-70 b. l., 2 t. 111-116 b. l.).
Trečiojo asmens, nereiškiančio savarankiškų reikalavimų byloje, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atstovė Dalia Andraitienė palaikė pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, papildomai paaiškino, kad sudarydami sutartis UAB „Sagera“ ir A. M. turėjo informuoti apie tai valstybinės žemės patikėtinį, tačiau to nepadarė, negalėjo susitarti dėl pastatų perleidimo jų neįregistruodami. Iš pateiktų planų matyti, kad žemės sklype vyko statybos, prie pastato H1p yra naujas pastatas, kuris neįregistruotas. UAB „BLRT Grupp Invest“ priklausantis statinys detaliajame plane yra nurodytas daug mažesnis. Pagal anksčiau galiojusį teisinį reguliavimą, nuomininkai tarpusavio susitarimu galėjo nusistatyti naudojimosi valstybinės žemės sklypu tvarką, šiuo metu ši teisė yra panaikinta Vyriausybės nutarimu, todėl siekiant nustatyti konkrečią naudojimosi žemės sklypu tvarką yra reikalingas statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo dalių nustatymo planas, keisti detalųjį planą dėl to nereikia.
Tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, A. P., A. M., G. J., A. S., K. S. ir UAB „Transbusas“ atsiliepimų į ieškinį ir pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo nepateikė.
Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, A. M. teismo posėdžio metu iš pradžių su reikalavimu patvirtinti planą nesutiko, paaiškino, kad neįtvirtini jų susitarimai su UAB „Sagera“, vėliau savo poziciją pakeitė ir paaiškino, kad pateiktam planui pritaria, nes jis atitinka jo interesus, priestatą pastatė legaliai, gavęs statybos leidimą, tik nėra priestato įregistravęs Nekilnojamojo turto registre.
Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, A. P. paaiškino, kad jam tinka parengtas planas, nėra jokių kliūčių patekti į jam priklausantį pastatą.
Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, A. S. paaiškino, kad parengtas planas jam tinka, jame aiškiai išskirtos teritorijos, privažiavimai. Susitars tarpusavyje su UAB „Arvytra“ dėl jiems reikalingos teritorijos naudojimo. UAB „Sodbeta“ nepaiso kitų žemės sklypo nuomininkų interesų.
Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, G. J. paaiškino, kad parengtas planas atitinka jo interesus, jis sutiktų keisti nuomos sutartį dėl 32 kv. m jam atitenkančio padidėjusio ploto.
Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, UAB „Transbusas“ pasirašė pateiktą Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo dalių nustatymo planą, jo atstovas teismo posėdžio metu papildomų paaiškinimų nepateikė.
Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, K. S. į teismo posėdžius neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla išnagrinėta K. S. nedalyvaujant (CPK 247 straipsnio 2 dalis).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui UAB „Arvytra“ nuosavybės teise priklauso 108,44 kv. m bendro ploto gamybinė patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). Ši patalpa yra pastate, kuris plane pažymėtas (duomenys neskelbtini). Šią patalpą ieškovas įsigijo 2007-02-12 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-2456, 2009-02-27 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto ir 2009-03-02 susitarimo pagrindu. Patalpa suformuota padalijimo būdu (1 t., 19-27 b. l.). Žemės sklypas, kuriame yra minėta patalpa nuosavybės teise priklauso valstybei (1 t., 38 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas UAB „Arvytra“ 2015-10-16 sudarė su S. J. pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsigijo tame pačiame pastate esančią patalpą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 91 b. l.). Minėtame pastate patalpos nuosavybės teise priklauso ir UAB „Sodbeta“. Pateiktas antstolio Tomo Ubarto 2015-04-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad 2015-03-31 prie dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „Arvytra“, priešais duris sudėti masyvūs metaliniai žiedai, o už jų dar pastatytas sunkvežimis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Privažiuoti su transportu prie dirbtuvių durų nebuvo galima, sunku prie durų ir priteiti (1 t., 46-47 b. l.). Aplinkybės, kad dėl metalinių žiedų ir sunkvežimio, pastatytų UAB „Sodbeta“, negalima patekti į nurodytą patalpą užfiksuotos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2015-04-01 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 31ŽN-30-(14.31.73.) ir 2015-05-15 rašte Nr. 31SD-2420(14.31.104), adresuotame UAB „Arvytra“ (1 t., 49-51). Pagal 2005-03-16 susitarimą pastato (duomenys neskelbtini) patalpos bendrasavininkai susitarė, kad jiems priklausančią nuomojamo 683 kv. m žemės sklypo dalį pasidalijo tokiu būdu, kad A. A. įmonei atiteko 171 kv. m, o S. J. – 512 kv. m sklypo dalies plotas (1 t. 77 b. l.). Pagal 2005-05-23 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N29-05-0102 A. A. įmonė išsinuomavo 0,0171 ha ploto žemės sklypo dalį bendrai naudojamame 4,0371 ha sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Pagal šios sutarties 18.1 punktą prie šios sutarties pridedamas išnuomojamo žemės sklypo planas kaip neatskiriama sudedamoji sutarties dalis (1 t., 78 b. l.). Įsigijęs patalpą iš A. A. įmonės, ieškovas perėmė visas iš 2005-05-23 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N29/05-0102 kylančias teise ir pareigas, ši ieškovo teisė nuo 2007-09-26 įregistruota viešame registre (1 t., 42 b. l.).
Pagal 2004-02-10 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N29/04-0005 atsakovas UAB „Sodbeta“ išsinuomavo iš valstybės 2,9224 ha ploto žemės sklypo dalį bendrai naudojamame 4,0371 ha sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Pagal šios sutarties 18.1 punktą prie šios sutarties pridedamas išnuomojamo žemės sklypo planas kaip neatskiriama sudedamoji sutarties dalis (1 t., 74 b. l.). Pagal 2005-04-08 susitarimą, sudarytą tarp UAB „Sodbeta“ ir UAB „BLRT Grupp Invest“ bei pagal valstybinės žemės nuomos 2004-02-10 sutarties Nr. N29/04-005 pakeitimo sutartį atsakovas UAB „Sodbeta“ nuomojasi ir 2,5000 ha nuomojamos sklypo dalies (1 t., 75, 76 b. l.). Atsakovas UAB „Sodbeta“ pagal 2014-09-15 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 31SŽN-178 ir 2014-11-19 susitarimą dėl 2014-09-15 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 31SŽN-178 pakeitimo taip pat nuomojasi 0,3251 ha ploto žemės sklypo dalį bendrai naudojamame 4,0371 ha sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Pagal šios sutarties 18 punktą prie šios sutarties pridedamas išnuomojamo žemės sklypo planas kaip neatskiriama sudedamoji sutarties dalis (1 t., 79, 80 b. l.). Lietuvos Respublikos Šiaulių miesto valdybos 2000-04-25 sprendimu Nr. 221 buvo patvirtintas supaprastinta tvarka parengtas teritorijos (duomenys neskelbtini) detalusis planas, pagal kurį buvo suformuoti 5 žemės sklypai, tarp jų ir 40371 kv m ploto žemės sklypas, kuriam suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini) (2 t., 117 b. l.).
Atsakovas UAB „Sodbeta“ pateikė į bylą 1996 m. inventorinės bylos išrašą, iš kurio, atsakovo teigimu matyti, kad ieškovui priklausanti patalpa neturi vartų tik langą, tvirtino, kad ieškovo pateiktame 2009 metų plane taip pat atvaizduotas langas (2 t., 134, 135 b. l.). Šiai aplinkybei paneigti ieškovas pateikė 2015-10-26 raštą Nr. (8.4.3.)ŠG-1817 iš valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo, iš kurio matyti, kad patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-02-02 kadastrinių matavimų duomenimis aukšto plane yra pažymėtos durys (2 t., 150 b. l.). Byloje pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015-12-18 statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas patvirtina, kad jau 2000-01-28 prieš atidalinimą buvusios patalpos plane buvo treji įvažiavimo – išvažiavimo vartai, 2009 m. UAB „Pastatų konstrukcijos“ parengtame projektiniame pasiūlyme taip pat buvo treji vartai ir naujų vartų ieškovas neįsirengė. Užfiksuota, kad UAB „Sodbeta“ prie UAB „Arvytra“ priklausančių patalpų įrengė apie 2,3 m aukščio ir apie 4,1 m ilgio surenkamą gelžbetotinių elementų tvorą, neturėdami statybą leidžiančio dokumento (3 t., 35-43 b.l.). Aplinkybės dėl tvoros pastatymo užfiksuotos ir 2015-12-10 antstolio Ričardo Kudrausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 98-327, kuriame nurodyta, kad statoma tvora trukdo UAB „Arvytra“ tinkamai naudotis gamybine patalpa, į ją negalima įvažiuoti transporto priemonėmis (3 t., 84 – 94 b. l.).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai atsakovas UAB „Sodbeta“ riboja ieškovo UAB „Arvytra“ teisę naudotis jam nuosavybės teise priklausančia patalpa ir patekti į ją transporto priemonėmis.
Taip pat sprendžiamas klausimas dėl galimybės patvirtinti statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies nustatymo planą be atsakovų UAB „Sodbeta“, UAB „Gelžbetoninės konstrukcijos“, UAB „BLRT Grupp Invest“ ir UAB „Sagera“ sutikimo.
Dėl savininko teisių pažeidimo pašalinimo.
Pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.
Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad tiek ieškovui UAB „Arvytra“, tiek atsakovui UAB „Sodbeta“ nuosavybės teise priklauso turtas, esantis valstybinėje žemėje, todėl abiem šalims nagrinėjamu atveju kyla teisės ir pareigos, susijusios su tinkamu jų nuosavybės teisės į pastatus, statinius ar įrenginius įgyvendinimu, taip pat teisių ir pareigų, kylančių iš valstybinės žemės nuomos sutarčių, vykdymu.
Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu šio straipsnio 3 dalis draudžia piktnaudžiauti savo teise, t.y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.
Turto savininkas (šiuo atveju ieškovas UAB „Arvytra“ kaip nekilnojamojo turto – patalpos, esančios tame pačiame pastate, kaip ir atsakovui UAB „Sodbeta“ priklausančios patalpos savininkas) turi teisę siekti maksimalios naudos iš disponavimo jam nuosavybės teise priklausančiu objektu. Manydamas, kad jo teisę disponuoti savo turtu atsakovas nepagrįstai riboja, t. y. be pagrindo trukdo įgyvendinti jo teisę ir disponuoti savininkui priklausančiu daiktu, turi teisę kreiptis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos teisės gynimo. Taigi ieškovo teisės pažeidimas nagrinėjamu atveju kyla iš nekilnojamojo turto nuosavybės teisės įgyvendinimo.
Gindamasis nuo pareikšto reikalavimo pašalinti ieškovo kaip savininko teisių pažeidimą, atsakovas rėmėsi argumentais, kad ieškovui priklausanti patalpa buvo suformuota neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, taip pat nurodė, kad ieškovas pats vietoje lango įstatė duris, pro kurias nori patekti į jam priklausančią patalpą ir remiantis šiuo argumentu nepagrįstai reikalauja ginti savo teises. Teismas pažymi, kad atsakovo argumentai, jog ieškovui priklausanti patalpa buvo suformuota pažeidžiant teisės aktų reikalavimus yra teisiškai nepagrįsti. Tokią išvadą teismas daro remdamasis byloje pateiktu išrašu iš Nekilnojamo turto registro, iš kurio matyti, kad ieškovui priklausanti patalpa yra įregistruota. Atsakovo į bylą pateikti UAB „Pastatų konstrukcijos“ rengti dokumentai patvirtina, kad buvo parengtas patalpos atidalijimo projektas, 2009-02-27 patalpa buvo pripažinta tinkama naudoti (4 t., 45-56 b. l.). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad patalpos padalijimas į dvi patalpas, kurio metu buvo suformuota ieškovui priklausanti ginčo patalpa, yra pripažintas neteisėtu. Nenuginčijus patalpos įregistravimo teisėtumo, patalpos padalijimas ir įregistravimas nekilnojamojo turto registre negali būti laikomas neteisėtu. Atsakovas taip pat neįrodė ir aplinkybės, kad ieškovas vietoje lango įstatė duris, pro kurias šiuo metu patenka į jam priklausančią patalpą.
Teismas taip pat pažymi, kad teisiškai nepagrįstas ir atsakovo argumentas, jog ieškovas bylos nagrinėjimo metu įsigijo kitą patalpą, kuri buvo atidalinta ir išgriovus pertvarą ieškovas turi teisę pateikti į jam priklausančią patalpą per kitas duris. Tokią išvadą teismas daro dėl to, kad šiuo metu ieškovo vardu yra įregistruoti du nekilnojamojo turto objektai, kuriais, remdamasis minėta CK 4.37 straipsnio 1 dalimi, ieškovas turi teisę disponuoti savo nuožiūra, įstatymas ieškovo neįpareigoja suformuoti vieną nekilnojamojo turto objektą. Todėl ir atsakovas neturi teisės reikalauti ieškovo atlikti nurodytus veiksmus.
Dėl atsakovo UAB „Sodbeta“ argumentų ir į bylą pateiktų įrodymų, kad atsakovas yra įpareigotas pastatyti inžinerinius tinklus – betono ruošimo ir išdavimo aikštelės ir paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą (3 t., 138-147 b. l., 4 t., 44 b. l.), dėl kurių ieškovas nebegalės patekti į jam priklausančias patalpas, teismas pažymi, kad minėti inžineriniai tinklai šiuo metu nėra pastatyti, byloje nėra jokių dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokie konkrečiai bus atlikti darbai, kokie konkretūs statiniai bus pastatyti, nėra galimybės įvertinti, ar jie galėtų trukdyti ieškovui patekti į jam nuosavybės teise priklausančią patalpą. Taigi, šios aplinkybės teismo sprendimo priėmimo metu nėra reikšmingos tinkamam tarp šalių kilusio ginčo išsprendimui.
Atsakovas nesutikimą su ieškovo reikalavimu dėl savininko teisių pažeidimo pašalinimo taip pat grindžia tuo, kad 2000 metais buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas, kuriame bendru susitarimu tarp pastatų savininkų buvo nustatyti nuomojami bendros nuosavybė teise žemės plotai, mėlyna punktyrine linija pažymėti tarpusavio susitarimu pasidalintų žemės plotų ribos ir pagal planą teritorija, per kurią ieškovas siekia važinėti transporto priemonėmis, yra priskirta atsakovui jo asmeniniam naudojimui. Iš esmės analogiškus argumentus nurodė ir UAB „Gelžbetotinės konstrukcijos“ pateiktame atsiliepime. Ieškovas ir trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius, su šiais argumentais nesutinka, teigdami, kad detaliajame plane nebuvo išspręstas privažiavimo prie pastatų klausimas, ne visas nuomojamas plotas paskirstytas tarp nuomininkų, tikslios vietos, kur yra kiekvieno nuomininko nuomojamas žemės plotas, nenustatytos.
Pagal 2000 metais detaliojo parengimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1548) 2 straipsnį detalusis planavimas – savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms, teisėms ir prievolėms nustatyti, pakeisti arba panaikinti; teritorijų planavimo dokumentai – šio įstatymo nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti dokumentai (planai, projektai, schemos), kuriuose raštu ir grafiškai (ant kartografinio pagrindo) užfiksuotos žinios apie teritorijas, žemės sklypus arba jų grupes, jų tvarkymo ir plėtojimo reikmes, sąlygas bei tvarką; planas (projektas) – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame užfiksuotos žinios apie teritorijas, žemės sklypus arba jų grupes, jų tvarkymo ir plėtojimo reikmes, sąlygas bei tvarką. Šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti teritorijų planavimo tikslai, tarp kurių 7 punkte numatytas tikslas suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos šioje teritorijoje plėtojimo sąlygų. Detaliojo planavimo privalomumą įtvirtina minėto įstatymo 17 straipsnis, numatantis sąlygas kada turi būti rengiamas detalusis planas. Iš byloje pateikto detaliojo plano matyti, kad jis buvo rengiamas minėto įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pagal kurį detalusis planas turi būti rengiamas žemės sklypų arba jų grupių formavimo, jų vietos, ploto ar ribų keitimo atveju, t. y. siekiant suformuoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šis sklypas padalintas į 5 mažesnius sklypus.
Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalis detalieji planai yra dokumentai, kuriais remiantis nustatomi veiklos sklype apribojimai, statybos ir teritorijos tvarkymo reikalavimai, žemės servitutai, žemės naudojimo tikslinė paskirtis, rengiami žemėtvarkos projektai, taip pat statybos projektai, visuomenės poreikiams paimama žemė ir kitas nekilnojamasis turtas. Detalieji planai yra dokumentai, kurie suteikia teises fiziniams ir juridiniams asmenims plėtoti veiklą žemės sklype. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui darytina išvada, kad detalusis teritorijos planavimas nusako bendrą planuojamos teritorijos naudojimo paskirtį, veiklos pobūdį joje, tačiau nenustato konkrečių planuojamojoje teritorijoje veikiančių fizinių ir juridinių asmenų tarpusavio santykių, konkrečios tvarkos, pagal kurią turi būti naudojama teritorija tuo atveju, jeigu šia teritorija naudojasi keli asmenys. Taigi pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą visiems asmenims yra privalomi tie detaliojo plano sprendiniai, kurie susiję būtent su teritorijos planavimu. Nagrinėjamu atveju matyti, kad rengiant ginčo žemės sklypo detalųjį planą jame buvo nurodyti nuomojami bendros nuosavybės teise žemės plotai „x“ – nustatomi bendru susitarimu tarp savininkų, punktyrinėmis mėlynomis linijomis buvo atžymėtos tarpusavio susitarimu pasidalintų žemės plotų ribos. Jau 2002 metais parengtame žemės sklypo plane, kuris yra sudėtinė ir atsakovo UAB „Sodbeta“ valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties dalis, kiekvienam nuomininkui tenkančios žemės sklypo dalys buvo nustatytos kitaip nei pažymėta detaliajame plane, buvo nustatyta kiekvieno savininko pastatais užstatyto žemės sklypo dalis, o visa likusi valstybinės žemės sklypo dalis pavadinta kiemu ir paskirstyta proporcingai tarp 2002 metais buvusių nuomininkų pagal jų turimais statiniais užstatytą plotą. Nėra pagrindo teigti, kad žemės sklypas buvo išnuomotas tokiomis dalimis, kaip tai buvo nurodyta detaliajame plane.
Taigi, tuo metu buvusių žemės sklypo nuomininkų tarpusavio susitarimas dėl jų naudojamų žemės plotų ribų negali būti vertinamas kaip privalomas detaliojo plano sprendinys, įpareigojantis visus vėliau šiame sklype turtą įsigijusius asmenims laikytis būtent tokios žemės sklypo naudojimo tvarkos, dėl kurios tarpusavio susitarimu detaliojo plano rengimo metu buvo susitarę jo nuomininkai.
Teismas pažymi, kad detaliojo plano rengimo metu ginčo teritorijoje pastatus nuosavybės teise turėję valstybinės žemės nuomininkai turėjo teisę susitarti dėl žemės plotų, kuriais jie naudosis. Tačiau byloje nėra pateiktas rašytinis minėtų nuomininkų susitarimas, iš kurio būtų galima nustatyti tikslų jų tarpusavio susitarimo turinį dėl naudojimosi nuomojamu žemės sklypu tvarkos. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus procesiniuose dokumentuose teisingai pažymėta, kad nei detaliajame plane, nei jo pagrindu parengtame 2002 metų žemės sklypo plane, kuris yra valstybinės žemės nuomos sutarčių, sudarytų su šalimis, sudėtinė dalis, nėra nužymėta konkreti vieta, per kurią asmenys galėtų privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų nuo įrengto įvažiavimo į žemės sklypą. 2002 metų žemės sklypo plane, vieta per kurią asmenys galėtų patekti prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų nuo įrengto įvažiavimo į žemės sklypą, nepažymėtos, plane išskirta tik sklypo užstatymas, bendras naudingas plotas, nuomojamo (naudojamo) sklypo dalys ir kiemai. Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad žemės sklypo byloje nėra saugoma jokių duomenų, kad žemės sklypo naudotojai būtų sudarę susitarimą dėl nepaskirstyto ploto (3593 kv. m) naudojimo. Taigi, nustatyti iš šio plano tikslią vietą, kur yra kiekvieno nuomininko nuomojamas žemės plotas, nėra galimybės. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad šiuo metu transporto priemonės važinėja po atsakovui priklausančiomis transportavimo juostomis. Pagal byloje pateiktą medžiagą kiti proceso dalyviai prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų patenka per teritoriją, kuri pagal detaliajame plane nubraižytas mėlynas punktyrines linijas, atsakovo UAB „Sodbeta“ teigimu priskirta būtent šiam atsakovui. Atsakovas dar tik žada rengti planą, pagal kurį nebūtų galima važinėti po atsakovui priklausančiomis transportavimo juostomis. Šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad privažiavimo prie žemės sklype esančių pastatų ir įrenginių vietos susiformavo ne detaliojo žemės sklypo plano pagrindu, o pagal faktinį žemės sklypo naudotojų tarpusavio susitarimą, atsižvelgiant į naudojimosi patogumą ir teritorijoje veikiančių asmenų poreikius.
Būtent dėl privažiavimo prie ieškovui priklausančios patalpos nagrinėjamoje byloje ir kilo ginčas. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad detaliajame plane nebuvo numatyti privažiavimo prie konkrečių patalpų keliai, kilęs ginčas negali būti sprendžiamas keičiant 2000 metų detaliojo plano sprendinius. Atsakovo argumentai, kad ginčas teismingas administraciniam teismui nepagrįsti. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovas neturi teisės riboti ieškovo teisės naudotis jam nuosavybės teise priklausančia patalpa, į ją patekti remdamasis detaliuoju žemės sklypo planu.
Atsakovas taip pat nurodo, kad dėl darbų saugos reikalavimų ieškovas negali važinėti po atsakovui priklausančią gamybinę teritoriją, virš kurios yra dvi inertinės medžiagų transportavimo juostos ir dvi betono mazgo maišyklės su dviem pagaminto betono nuleidimo žarnomis/iškrovimo vietomis. Atsakovo teigimu, šie įrenginiai priskiriami pavojingiems stacionariems kėlimo įrenginiams. Šį savo argumentą grindžia tuo, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 „Dėl darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ 2.1 punktas nustato, kad operatoriui turi būti sudaryta galimybė iš pagrindinės valdymo vietos užtikrinti, kad pavojingose zonose nebūtų jokio asmens. Šio įsakymo 2 priedo „Atsargos priemonės naudojant darbo įrankius“ 3.1.3 punkte nustatyta, kad privalo būti imtasi priemonių užtikrinti, kad po laikinai pakeltu kroviniu nebūtų darbuotojų, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja būtina atliekamo darbo operacija. Krovinių negalima kelti virš neapsaugotų darbo vietų, kuriose paprastai būna darbuotojai. Atsakovas pateikė į bylą išrašą iš techninės apskaitos bylos, kur pastatų vidaus plotų eksplikacijoje nurodyta, kad yra įregistruota 14 galerijų, bendras naudingas plotas 442,27 kv. m (4 t., 57 b. l.). Tokiu būdu atsakovas siekia įrodyti, kad transportavimo juostos, po kuriomis važiuodamas, ieškovas siekia patekti į jam priklausančias patalpas, yra potencialiai pavojingas darbo įrenginys. Iš Nekilnojamo turto registro išrašo matyti, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) UAB „Sodbeta“ nuosavybės teisė įregistruota į pastatus – gamybiniu cechus, cemento sandėlį, kompresorinę, sandėlius, techninę patalpą, transformatorinę, betono mazgą, buitinę patalpą, poligoną, kitus inžinerinius statinius – aušinimo baseiną (1 t., 154-165 b. l.). Atsakovo įvardintos transportavimo juostos nėra įregistruotos kaip atskiras pastatas ar įrenginys.
Atsakovo nurodytu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 „Dėl darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų nuostatų 13.2 punkte numatyta, kad potencialiai pavojingi įrenginiai pradedami naudoti tik tada, kai gaunama įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos išvada apie įrenginio tinkamumą naudoti ir kai jie užregistruojami Valstybinėje darbo inspekcijoje Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 645 (Žin., 2002, Nr. 48-1844), nustatyta tvarka. Potencialiai pavojingi įrenginiai, jų techninė būklė yra nuolat tikrinami valstybės įgaliotų institucijų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 817 (nauja redakcija nuo 2004-08-31 (Žin., 2004, Nr. 133-4802) patvirtintas potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų sąrašas, kurio 8 punkte numatyta, kad kėlimo įrenginiai ir jų įranga, o būtent mašininės pavaros kėlimo kranai ir jų įranga bei kėlimo platformos ir jų įranga priskirtina potencialiai pavojingų kėlimo įrenginių kategorijai.
Pažymėtina, kad atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo nurodyti įrenginiai yra įregistruoti į potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registrą, kad šių įrenginių, kaip potencialiai pavojingų, būklė yra nuolat tikrinama, kad šie įrenginiai atitinka minėtuose teisės aktuose nurodytus kriterijus.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ redakcijoje (Žin., 2003, Nr. 58-2611), galiojusioje iki 2009-04-02 5.12 punkte galerija apibrėžiama kaip ilgas balkonas prie išorinės arba vidinės pastato sienos, skirtas įeiti į kelis butus arba kitos paskirties patalpas; požeminis koridorius; ilga siaura patalpa erdvėje, jungianti tam tikras pastato dalis arba pastatus [4.16]. Šiuo metu galiojančioje aktualioje minėto statybos techninio reglamento redakcijoje galerijos sąvoka išvis neapibrėžiama.
Taigi atsakovo pateikti duomenys apie įregistruotas galerijas, taip pat paaiškinimai, kad transportavimo juostų galai yra skirtingame aukštyje nėra pakankami konstatuoti, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso potencialiai pavojingi įrenginiai, dėl kurių atsakovas turi teisę ir pareigą imtis ypatingų priemonių, skirtų užtikrinti, kad naudojami įrenginiai būtų saugūs ir nekeltų pavojaus žmonėms, turtui bei aplinkai, ir šiuo pagrindu gali riboti ieškovo teises patekti į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas. Teismas konstatuoja, kad atsakovo argumentai, susiję su ieškovo teisių naudotis savininko teisėmis ribojimu siekiant užtikrinti tinkamą potencialiai pavojingų įrenginių eksploataciją, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 straipsnio 1 dalis).
Dėl atsakovo argumento, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015-08-31 nutartis, kurioje konstatuota, jog nagrinėjamoje byloje priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti vykdoma dėl skolininko UAB „Sodbeta“ nurodytų objektyvių su gelžbetonio įrengimų darbų sauga ir gamybine rizika susijusių priežasčių, turi prejudicinę galią sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, teismas pažymi, kad minėta nutartimi buvo sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnio 5 dalyje numatytų pasekmių taikymo nutarties vykdymo proceso metu, nutartimi ginčas tarp šalių iš esmės nebuvo sprendžiamas, todėl pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį atsakovo nurodyta nutartis prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje neturi.
CK 1.138 straipsnio 3 punktas numato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, kad ginčo patalpa yra gamybinės paskirties, teismas daro išvadą, kad atsakovo UAB „Sodbeta“ veiksmai, sudarant kliūtis ieškovui UAB „Arvytra“ naudotis ir transporto priemonėmis patekti į jam nuosavybės teise priklausančią patalpą be teisinio pagrindo pažeidžia ieškovo kaip patalpos savininko teises, yra nesuderinami su tinkamu nuosavybės teisės įgyvendinimu, pažeidžia protingumo ir teisingumo principus. Dėl to ieškovo reikalavimas dėl savininko teisių pažeidimo pašalinimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsakovas įpareigotinas netrukdyti ieškovui UAB „Arvytra“, įmonės kodas 300091070, naudotis ir patekti transporto priemonėmis į ieškovui UAB „Arvytra“ priklausantį turtą – patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane Nr. (duomenys neskelbtini), esančią žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl atsakovo argumentų, kad nagrinėjamoje byloje pagal analogiją turėtų būti taikomi CK 4.44, 4.116 straipsniai, teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra sprendžiami klausimai dėl neleistinumo laikinai pasinaudoti svetimu žemės sklypu susisiekimui, taip pat servituto išlikimo klausimai, byloje nagrinėjamos faktinės aplinkybės niekaip nesusijusios su šiais straipsniais. Yra materialinės teisės normos, reglamentuojančios ginčo santykį, dėl kurių teismas aukščiau ir pasisakė, todėl atsakovo prašymas taikyti įstatymo analogiją yra teisiškai nepagrįstas (CPK 3 straipsnio 6 dalis).
Dėl statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo dalies nustatymo plano patvirtinimo.
Ieškovas pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo prašo patvirtinti G. L. 2015-12-01 parengtą statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies nustatymo planą be atsakovų UAB „Sodbeta“, UAB „Gelžbetoninės konstrukcijos“, UAB „BLRT Grupp Invest“ ir UAB „Sagera“ sutikimo.
Į bylą trečiaisiais asmenimis buvo įtraukti visi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkai ir pastatų šiame sklype savininkai – A. P., G. J., A. S., K. S., A. M. ir UAB „Transbusas“, kurie sutinka, kad būtų patvirtintas byloje pateiktas statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo dalies nustatymo planas.
Minėtas planas turi atitikti Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ nustatyta tvarka parengtą žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Byloje buvo pateiktas patikslintas 2015-12-01 parengtas planas, atitinkantis minėtus reikalavimus.
Detali valstybinės žemės nuomos tvarka nustatyta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (toliau – Taisyklės). Taisyklių 28.1 punkte nustatyta, kad naudojami kitos paskirties valstybinės žemės sklypai išnuomojami, jei jie yra užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Taisyklių 30.10 punkte įtvirtinta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą išnuomojamo žemės sklypo planą. Taigi, teisės nuomoti valstybinę žemę pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Taigi, pastatų savininkai turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą.
Taisyklių 33 punkte nustatyta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal žemės sklypo planą Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka, t.y. nustatoma tokia pačia tvarka kaip ir pardavimo atveju.
Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama (šiuo atveju išnuomojama) žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti.
Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Jeigu žemės sklype, be kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies, išskiriamas ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingas žemės plotas (plotai) – bendro naudojimo plotas: kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita, šis bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas, išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas statinių ar įrenginių, kuriems išskirtas šis bendro naudojimo plotas, savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Žemės sklype esantis bendro naudojimo plotas (plotai) išskiriamas tik tiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams, kuriems eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį bendro naudojimo ploto reikia.
Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį. Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu. Jis paskirstomas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas šių statinių ar įrenginių savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams.
Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius nurodė, kad dalių nustatymo plane kiekvienam nuomininkui jo individualiai ir bendrai naudojamų dalių plotų suma nesutampa su nuomininkams išnuomotu plotu, nurodytu valstybinėse žemės nuomos sutartyse. Taigi patvirtinus tokį planą, valstybinės žemės sklypo nuomininkams atsirastų pareiga teikti prašymus nutraukti ar pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartis. Iš byloje pateiktų nuomos sutarčių ir išrašo Nekilnojamojo turto registre matyti, kad atsakovui UAB „Sodbeta“ yra išnuomotas iš viso 2,8251 ha žemės sklypo plotas, tuo tarpu pagal pateiktą planą šis atsakovas turėtų teisę naudotis iš viso 2,8118 ha žemės sklypo plotu ir tokiu būdu atsakovo naudojamas plotas būtų mažesnis nei faktiškai išnuomota. Atsakovas nurodė, kad nesutinka keisti nuomos sutartį, nes visas nuomojamas plotas atsakovui yra reikalingas. Iš pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad atsakovo UAB „Sodbeta“ nuomos teisė į 2,5 ha žemės sklypo dalį yra įkeista, todėl patvirtinus pateiktą planą nurodytomis sąlygomis, galėtų būti pažeistos ir šio atsakovo kreditoriaus teisės.
Liudytoju apklaustas planą rengęs matininkas G. L. paaiškino, kad sklypo detaliajame plane nurodyti plotai nesutapo su kadastrinių matavimų duomenimis, dėl to jo parengtame plane nurodyti plotai skiriasi nuo detaliajame plane nurodytų plotų, detaliajame plane nebuvo numatyti privažiavimo prie kiekvienam savininkui priklausančių pastatų keliai. Bendro naudojimo teritorija apsprendžia, kad išnuomoti plotai nesutampa su faktiškai naudojamais plotais. Taip pat pažymėjo, kad parengtu planu yra sprendžiami vidiniai sklypo naudojimo klausimai, nustatytam servitutui šio plano patvirtinimas jokios įtakos neturi.
Įvertinęs šiuos liudytojo parodymus, atsižvelgdamas į tai, kad pateiktu žemės sklypu yra sprendžiamas nuomininkams išnuomotų statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo dalių nustatymo klausimas, neturinti jokios įtakos gretimų sklypų naudotojams, šiuo planu negali būti panaikinamas nustatytas servitutas (CK 4.130 straipsnis), todėl servituto nenurodymas minėtame plane negali būti vertinamas kaip esminis trūkumas patvirtinti pateiktą planą.
Tačiau įvertinus tai, kad pagal pateiktą planą tarp esamų žemės sklypo nuomininkų paskirstomas visas žemės sklypo plotas, o pagal bylos duomenis dalis žemės sklypo ploto yra neišnuomota, o kai kuriems nuomininkams, tarp jų ir atsakovui UAB „Sodbeta“ priskiriama žemės sklypo ploto dalis sumažėja, kai tuo tarpu kitiems nuomininkams, tarp jų ir ieškovui UAB „Arvytra“ padidėja, toks planas vertintinas kaip neatitinkantis atsakovo UAB „Sodbeta“ kaip nuomininko teisėtų interesų naudotis visu jam išnuomotu žemės sklypu. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti vertinama, ar yra teisinis pagrindas pagal priklausančių pastatų plotą didinti kitų proceso dalyvių nuomojamus plotus, ar nuomininkai neįgytų daugiau teisių kitų nuomininkų sąskaita.
Patvirtinus tokį planą susidarytų situacija, kai turėtų būti keičiamos su nuomininkais sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys. Teismas pažymi, kad pastatų, statinių ir įrenginių valstybinėje žemėje turėjimas nuosavybės teise suteikia teisę nuomotis nurodytiems objektams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės plotą ir rengti statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo planą, siekiant tinkamai įgyvendinti iš pastatų valdymo ir valstybinės žemės nuomos sutarčių kylančias teises, bet ne atvirkščiai. Tokia situacija, kai statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo planas įpareigotų žemės sklypo nuomininkus keisti sudarytas nuomos sutartis galėtų paskatinti naujų ginčų tarp žemės nuomininkų tarpusavyje ir su valstybinės žemės valdytoju kilimą ir tai neužtikrina teismo sprendimui keliamo reikalavimo atkurti socialinę taiką tarp ginčo šalių.
Teismo vertinimu, jeigu siekiant patvirtinti statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo dalies nustatymo planą paaiškėja, kad siekiant jį patvirtinti būtina keisti sudarytas nuomos sutartis, kartu su reikalavimu nustatyti statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo dalies nustatymo planą turėtų būti reiškiamas ir atitinkamas reikalavimas dėl nuomos sutarčių pakeitimo ar nutraukimo. Tik esant tokiam reikalavimui būtų galima visapusiškai ir objektyviai įvertinti, ar siūlymas keisti nuomininkų nuomojamų želės sklypų plotus yra pagrįstas. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teikiamu planu siūlant keisti nuomojamus žemės sklypo plotus, tačiau ieškovui nereiškiant reikalavimo pakeisti sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis, pateiktas planas vertintinas kaip neatitinkantis teisės aktų reikalavimus ir negali būti tvirtinamas.
Dėl atsakovo UAB „Sodbeta“ argumento, kad plane yra išskirta teritorija UAB „Arvytra“ patekti į jam nuosavybės teise priklausančią patalpą, tačiau neišskirta teritorija atsakovui priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, teismas pažymi, jog iš plano matyti, jog statiniai (duomenys neskelbtini) – betono mazgas, (duomenys neskelbtini) – techninė patalpa ir statinys (duomenys neskelbtini), kuris neįregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip atskiras objektas, patenka į teritoriją, kuri priskirta individualiam UAB „Sodbeta“ naudojimui. Teritorija, esanti tarp statinių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iš vienos pusės ir (duomenys neskelbtini) iš kitos pusės yra reikalinga tiek ieškovui UAB „Arvytra“ siekiant patekti į jam nuosavybės teisę priklausančią patalpą, tiek atsakovui UAB „Sodebta“ naudotis nurodytais statiniais, prie jų patekti, todėl ji pagrįstai priskirta bendrai naudojamai teritorijai pagal Taisyklių 8 punkto reikalavimus. Tokia naudojimo tvarka atsižvelgiant į tai, kad patalpos priklauso ne vienam savininkui, o keliems ir turi būti derinami jų tarpusavio interesai, yra racionali ir atitinka teisės aktų reikalavimus.
Tiek atsakovas UAB „BLRT Grupp Invest“ pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad plane suformuotos netaisyklingos formos sklypo dalys, bendro naudojimo teritorijos daugiakampės, privažiavimo kelias netaisyklingos formos. Atsakovas UAB „BLRT Grupp Invest“ taip pat nurodė, kad privažiavimas prie jam priskirtos teritorijos suformuotas įžambiai, patekimas į šiam atsakovui priklausančias patalpas yra komplikuotas. Liudytoju apklaustas matininkas G. L. parodė, kad plane užfiksuotas faktiškai susiformavęs kelias, suformuoti planai pagal faktinę situaciją. Kaip jau minėta, pagal Taisyklių 8 punktą valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Teismas sutinka su atsakovo ir trečiojo asmens išdėstytais argumentais, kad formuojamos teritorijos ir kelias yra netaisyklingos formos. Nors liudytojas G. L. parodė, kad žemės sklypus formavo atsižvelgdamas į faktinį žemės sklypo plotų naudojimą, tačiau atsakovo nurodyti argumentai šiuo liudytojo parodymus paneigia. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pateiktas planas neatitinka Taisyklių 8 punkto reikalavimų, rengiant šį planą nebuvo gilinamasi į nusistovėjusią žemės sklypo naudojimo tvarką, neatsižvelgiama į tai, ar formuojamas žemės sklypo dalis bus patogu naudoti.
Dėl atsakovo UAB „Sagera“ nurodytų nesutikimo su plano patvirtinimu argumentų, kad 2006-07-25 UAB „Sagera“ su A. M. pasirašė mainų sutartį, pagal kurią buvo sudaryta estakados ir pastato mainų sutartis teismas pažymi, kad pastato kaip nekilnojamojo turto mainų sutartis turėtų būti sudaryta notarine tvarka ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tik tokiu atveju minėta sutartis sukelia teisines pasekmes ne tik sandorio šalims, bet ir jos sudaryme nedalyvavusiems tretiesiems asmenims. Duomenų apie tai, kad mainų sutartis yra patvirtinta notarine forma byloje nėra. Atitinkamai ir nustatant Nekilnojamojo turto registre įregistruotam pastatui tenkančią žemės sklypo dalį tokiam pastatui tenkanti individualiai naudojama žemės sklypo dalis priskiriama būtent registre nurodytam savininkui, kas ir buvo padaryta byloje pateiktame plane. Neatlikus nurodytų veiksmų, būtent nekilnojamąjį turtą įsigijusiam asmeniui gali tekti prisiimti neigiamas pasekmes, kylančias dėl sandorio sudarymo formos nesilaikymo. Nagrinėjamu atveju galėjo susidaryti tokia situacija, kai parengtas planas neatitinka ar nevisiškai atitinka atsakovo UAB „Sagera“ interesus. Pažymėtina ir tai, kad trečiojo asmens A. M. pozicija, kai iš pradžių jis sutiko su ieškovo pateiktu planu, vėliau jam nepritarė, galiausiai vėl sutiko su ieškovo pateiktu planu, pateikė į bylą nuotraukas (4 t., 43 b. l.), kuriose užfiksuoti jo ir UAB „Sagera“ naudojami pastatai ir teritorija, patvirtina, kad jų tarpusavio susitarimu yra nusistovėjusi tam tikra faktinė naudojimosi tvarka, tačiau tai nėra pagrindas konstatuoti, kad parengtas planas toje dalyje, kuri susijusi su atsakovo UAB „Sagera“ ir trečiojo asmens A. M. interesais, neatitinka teisės aktų reikalavimų.
Dėl atsakovo UAB „Gelžbetoninės konstrukcijos“ atsiliepime į pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo nurodytų argumentų, kad patvirtinus pateiktą planą nebus atkurta teisinė taika tarp šalių teismas jau pasisakė. Tuo tarpu dėl atsakovo argumentų, jog nesuinteresuotas keisti detaliojo plano sprendinius teismas pažymi, kad kiekvienas žemės sklypo nuomininkas ir jame esančių pastatų savininkas turi teisę ginti savo interesus teisme ir esant būtinybei reikšti reikalavimus, susijusius su detaliojo plano sprendiniais ar kitokio pobūdžio reikalavimus. Aplinkybė, kad pareiškus vieną reikalavimą gali atsirasti poreikis ateityje reikšti kitus reikalavimus automatiškai negali būti vertinama kaip teisinis pagrindas atmesti pareikštus ieškovo reikalavimus. Tokiu atveju turi būti nurodyti konkretūs argumentai, dėl kurių pareikšti reikalavimai turėtų būti atmetami. Pažymėtina, kad atsakovas UAB „Gelžbetotinės konstrukcijos“ nenurodė jokių argumentų, kad pateiktas planas kokiu nors būdu pažeistų būtent šio atsakovo teisėtus interesus, todėl teismas dėl atsakovo nurodytų argumentų plačiau nepasisako.
Įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus ir aukščiau aptartas aplinkybes (CPK 185 straipsnio 1 dalis), teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas patvirtinti statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo dalies nustatymo planą yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
Ieškovas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikė byloje duomenis, patvirtinančius, kad sumokėjo 29 Eur žyminį mokestį už ieškinio reikalavimą dėl savininko pažeistų teisių gynimo (1 t., 55 b. l.) ir 29 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl pateikto plano patvirtinimo (1 t. 148 b. l.), taip pat prašo priteisti 1573,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 80 Eur sumokėtų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, 500 Eur, sumokėtų G. L. už žemės sklypo plano koregavimą, 90,75 Eur, sumokėtus antstoliui R. Kudrauskui už faktinių aplinkybių konstatavimą, 600 Eur ir 1800 Eur, sumokėtus UAB „Altagis“ už plano parengimą ir 138,11 Eur antstoliui A. Liaškovui už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymą, pateikė įrodymus, patvirtinančius šių išlaidų pagrįstumą (1 t., 105 - 131 b. l.) Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl savininko teisių pažeidimo pašalinimo ir atmetus ieškovo reikalavimą dėl statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo plano patvirtinimo, išlaidos, patirtos dėl pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo surašymo (50 Eur be PVM) ir su plano rengimu susijusios išlaidos (2900 Eur), 29 Eur žyminis mokestis už šį reikalavimą ieškovui nepriteistinos. Likusios prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodytos išlaidos (1512,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 308,86 Eur kitų išlaidų, taip pat 29 Eur žyminis mokestis, iš viso 1850,36 Eur) yra susijusios su patenkintu ieškinio reikalavimu, yra pagrįstos pateiktais dokumentais, išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių, todėl priteistinos ieškovui iš atsakovo UAB „Sodbeta“ (CPK 93 str. 2 d.).
Atmetus ieškinio reikalavimą dėl statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo plano patvirtinimo, tenkintinas atsakovo UAB „Sagera“ prašymas dėl 350,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo (3 t., 189, 190 b. l.) nustačius, kad šios išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių ir yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.).
Kiti proceso dalyviai prašymų atlyginti bylinėjimosi išlaidas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jiems klausimas nesprendžiamas.
Byloje susidarė 41,18 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies ir patenkintas reikalavimas, pareikštas tik vienam atsakovui UAB „Sodbeta“, ieškinio reikalavimai kitiems atsakovams atmesti, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos valstybei iš ieškovo UAB „Arvytra“ ir atsakovo UAB „Sodbeta“ lygiomis dalimis (CPK 96 str., LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartimi, kurią Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi paliko nepakeistą, taikytos laikinosios apsaugos priemonės teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintinos (CPK 150 str. 2 d., 3 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 269, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovą UAB „Sodbeta“, įmonės kodas 145663442, netrukdyti ieškovui UAB „Arvytra“, įmonės kodas 300091070, naudotis ir patekti transporto priemonėmis į ieškovui UAB „Arvytra“ priklausantį turtą – patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane Nr. (duomenys neskelbtini), esančią žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovui UAB „Arvytra“, įmonės kodas 300091070, iš atsakovo UAB „Sodbeta“, įmonės kodas 145663442, 1850,36 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų 36 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovui UAB „Sagera“, įmonės kodas 144710070, iš ieškovo UAB „Arvytra“, įmonės kodas 300091070, 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo UAB „Arvytra“, įmonės kodas 300091070, 20,59 Eur (dvidešimt eurų 59 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Priteisti iš atsakovo UAB „Sodbeta“, įmonės kodas 145663442, 20,59 Eur (dvidešimt eurų 59 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartimi, kurią Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi paliko nepakeistą, taikytas laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismą.
Teisėja Rima Gudienė