Civilinė byla Nr. e2-1318-1171/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12691-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.5.5; 3.1.7; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 27 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,

sekretoriaujant Kristinai Murauskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovams J. J. (2024 m. sausio 3 d. teismo posėdyje) ir advokatui Jonui Urbonui,

atsakovui G. V. ir jo atstovui advokato padėjėjui Vytautui Kuliešiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui G. V. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės.

Teismas

nustatė:

ieškovė uždaroji  akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašo: pripažinti, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovo G. V. atleidimo dieną atsiskaitė su atsakovu – išmokėjo visą priklausantį atlyginimą ir išmokas; pripažinti, kad ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui G. V. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu deklaruota pravaikšta yra teisėta; įsiteisėjus teismo sprendimui laikyti netekusiu galios Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog su darbuotoju G. V. (duomenys neskelbtini) sudaryta darbo sutartis pagal kurią darbuotojas įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) – pagalbinio darbuotojo funkcijas, o darbdavys įsipareigojo mokėti minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Darbdavys išmokėjo darbo užmokestį už kovo mėn. – (duomenys neskelbtini) Eur, už balandžio mėn.– (duomenys neskelbtini) Eur, už gegužės mėn.– (duomenys neskelbtini) ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas – (duomenys neskelbtini) Eur. Darbuotojas rašytiniu prašymu paprašė būti atleidžiamas iš darbo nuo (duomenys neskelbtini). Darbdavys laiko, kad pilnai atsiskaitė su darbuotoju, todėl Darbo ginčų komisijos sprendimas yra nepagrįstas. Atsakovas Darbo ginčų komisijai nepateikė jokio susitarimo, kuris įrodytų, kad šalys pakeitė darbo sutartyje nurodytą darbo užmokestį.

Ieškovės atstovas J. J. teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovas kartu su kitais darbuotojais  atvyko kaip brigada. Su visais pasirašytos darbo sutartys, buvo supažindinti su objektu, darbu ir pradėjo dirbti. Asmeniškai jis pats supažindino su darbo sauga ir priešgaisrine sauga. Sutarė dėl minimalaus darbo užmokesčio, bet tai nereiškia, jog tokį ir gaus. Jei darbai būtų padaryti gerai ir laiku, tuomet būtų mokama didesnis. Neaišku dėl kokių priežasčių visi parašė prašymus išeiti iš darbo, konfliktų nebuvo. Paaiškino, kad  darbo užmokestis buvo mokamas avansu, o iki mėnesio 20 d. mokamas atlyginimas. Kadangi darbuotojai neturi pinigų, prašo avanso ir jį įmonė moka, todėl yra daug kartų mokamas avansas. Tai daryti galima, tačiau avansas neturi viršyti darbo užmokesčio. Jis pats mokėjimuose nedalyvauja. Sakė, kad tai tvarko ne jis o M. J. Atsakovas darbo sutartį pasirašė (duomenys neskelbtini) ir ji buvo įteikta. Vienu metu pradėjo dirbti O. E., M. B., A. G., G. V. ir A. Č. A. Č. buvo kaip (duomenys neskelbtini), vienintelis mokėjo dirbti. Kadangi darbo užmokestis priklauso nuo išdažytų kvadratų, tai nesudaro problemų, jei asmuo pavėluoja ateiti į darbą ar vieną diena neateina, kitą diena gali dirbti ilgiau. Moka už padarytą darbą. Kiek padaro, tiek ir gauna, todėl dėmesio nekreipia. Darbo apskaitos žurnalai kaip ir nereikalingi. Mėnesio gale pamatuoja kiek padaro, pasirašo ir gauna tokią sumą, kuri atitinka direktoriaus paskaičiavimus. Nei vienas darbuotojas nedavė savo telefono kontaktų, visas kontaktavimas vyko per A. Č. Kontaktų jokių neturėjo. Todėl, kai jie į darbą neatvyko, skambino Č., šis sakė, kad vyrai ateis. O vėliau atėjo ir pasakė, kad rašo prašymus, kad išeina iš darbo. Kai atsakovas pasirodė darbe, buvo pasiūlyta parašyti pasiaiškinimą dėl neatvykimo į darbą, tačiau jis parašė prašymą atleisti iš darbo. Kol darbuotojas neatvyksta į darbą, negali jam  parašyti, kad pravaikšta, nes gal serga ar kažkas atsitiko. Kai atvyksta, tada klausia ir fiksuoja buhalterijoj pravaikštą. Atsakovą atleido darbuotojui prašant, jo naudai. Kadangi buhalterija neturi kaip apiforminti, todėl užfiksavo pravaikštas. Negalėjo atsakyti kodėl DGK nepateikti aktai dėl pravaikštos. M. J. (duomenys neskelbtini). Su juo atsakovas suderino darbo užmokestį ir darbo sutarties sąlygas, o jis patvirtino. Darbo užmokestis su atsakovu buvo suderintas toks, koks darbo sutartyje. Dėl priėmimo į darbą M. J. tarėsi per A. Č. dėl visų darbuotojų. Derybose dėl darbo sutarties sąlygų nedalyvavo. Su darbuotojais  M. J. darbo sąlygas aptarė, nes jis atsakingas už darbo sutarčių su darbuotojais  sudarymą, taip pat už darbo užmokesčio mokėjimą. Atsakovas buvo priimtas dirbti pagalbiniu darbuotoju - (duomenys neskelbtini). Jis pats gamyboje nedalyvauja, matė, kad G. V. (duomenys neskelbtini) suko. 

Ieškovės atstovas advokatas Jonas Urbonas teismo posėdyje ieškinį prašė tenkinti.

Atsakovas G. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, jog susitarė, kad bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)” ir už darbą gaus (duomenys neskelbtini) Eur mėnesinę algą į rankas, o nuo (duomenys neskelbtini) mėn. jam bus mokamas (duomenys neskelbtini) Eur valandinis darbo užmokestis į rankas. Atitinkamai atsakovas darbus pradėjo (duomenys neskelbtini). Darbdavys neperdavė jokios darbo sutarties, su ieškove sudarytos sutarties egzempliorių gavo tik prasidėjus ginčui Darbo ginčų komisijoje. Atkreipė dėmesį, kad sudaryta sutartis neatitinka tikrosios šalių valios, t. y. sutarto darbo užmokesčio, kuris buvo aptartas prieš sudarant darbo sutartį. Atsakovas dirbo kartu su kitais tomis pačiomis sąlygomis įdarbintais asmenimis O. E. ir M. B. Paaiškino, kad tiek su ieškovės vadovu J. J., tiek ir su atstovu M. J. visi bendraudavo kartu betarpiškai ir buvo sutarę dėl tų pačių sąlygų. Su ieškovės atstovu M. J. atsakovas tarėsi dėl (duomenys neskelbtini) darbo funkcijos atlikimo mokant (duomenys neskelbtini) Eur, atskaičius mokesčius, darbo užmokestį per mėnesį, tačiau faktiškai dirbo kitą darbą. Dirbo statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė darbo užmokestį mokėjo dalimis mokėjimo paskirtyje nurodydamas avansas, viso bendrai buvo išmokėta (duomenys neskelbtini) Eur, paskutinį mokėjimą atliekant (duomenys neskelbtini). Kilus įtarimams, kad sutartas darbo užmokestis gali būti nesumokėtas kartu dirbančių darbuotojų vadovas O. E. parašė brigados vardu SMS žinutę faktiniam įmonės vadovui M. J., klausdamas, už kokį atlygį jie dirba. Faktinis vadovas atsakė, kad už (duomenys neskelbtini) Eur „į rankas“ valandinį atlygį. Bendrovės darbuotojai dirbę objekte tame tarpe ir atsakovas suprato, kad toks atlygis įmonėje taikomas nuo (duomenys neskelbtini) kaip kad ir buvo sutarta įsidarbinant bendrovėje. Ieškovė liko neatsiskaičiusi su atsakovu už gegužės ir birželio mėn. Atsakovo skaičiavimais už (duomenys neskelbtini) m. gegužės mėn. sudarė (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini) Eur x 152 val.) neto, arba (duomenys neskelbtini) Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestis už (duomenys neskelbtini) m. birželio mėn. - (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini) Eur x 56 val.) neto, o kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas – (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini) Eur x 3,85 d. d.) neto, kartu (duomenys neskelbtini) Eur, neatskaičius mokesčių. Pastebėjo, kad kiti darbuotojai M. B. ir O. E. dirbę tuo metu tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir atsakovas taip pat kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl netinkamo atsiskaitymo. Šiuo metu ieškovei pateikus ieškinius dėl jai nepalankių Darbo ginčų komisijos sprendimų Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamos civilinės bylos (duomenys neskelbtini) (M. B. v. UAB „(duomenys neskelbtini)”) ir (duomenys neskelbtini) (O. E. v. UAB „(duomenys neskelbtini)”). Taip pat kiek yra žinoma ieškovei darbo inspekcijoje yra atliekamas tyrimas darbdavio atžvilgiu dėl nelegalaus darbo. Atsakovas dirbo iki (duomenys neskelbtini), darbo sutartį nutraukė savo noru pamatęs, kad darbdavys nevykdo prisiimtų įsipareigojimų. Darbo užmokesčio už (duomenys neskelbtini) m. gegužės ir birželio mėn. negavo. Darbo ginčų komisijos prašė išieškoti darbo užmokestį už šiuos mėnesius, taikant (duomenys neskelbtini) Eur neto valandinį tarifinį atlygį, bei priteisti atsakovui priklausančias netesybas. Atsakovas dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini), darbo sutartį nutraukė savo noru pamatęs, kad darbdavys nevykdo prisiimtų įsipareigojimų. Darbo užmokesčio už (duomenys neskelbtini) m. gegužės ir birželio mėn. negavo. Ieškovei tinkamai neatsiskaičius  atsakovas turi teisę reikalauti iš ieškovės sumokėti netesybas, kurios sudaro (duomenys neskelbtini) Eur neatskaičius mokesčių už kiekvieną pradelstą atsiskaityti mėnesį. Ieškovė pateiktu ieškiniu reiškia reikalavimą pripažinti, kad ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)” atsakovui G. V. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu deklaruota pravaikšta yra teisėta. Tačiau atsakovas susipažinęs su pateiktu ieškiniu procesiniame dokumente nerado nei vieno argumento, kodėl deklaruota ir Darbo ginčų komisijos išnagrinėtoje byloje ir priimtu sprendimu pripažinta neteisėta pravaikšta turėtų būti pripažinta neteisėta. Pažymėta, kad pateiktame ieškinyje nėra nei žodžiu užsimenama kodėl šis reikalavimas turėtų būti tenkinamas, tokiu būdu yra apribojamos atsakovo teisės atsikirsti į šį reikalavimą.

Atsakovas G. V. teismo posėdyje ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) jis, O. E., M. B., A. G. ir A. Č. atvyko į objektą, susitiko su M. J., jis parodė kas per darbas. M. J. pažadėjo, kad mokės (duomenys neskelbtini) Eur darbo užmokestį. Nors darbo sutartyje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) Eur, tačiau patikino, kad viskas bus sumokėta juodais, ir pasirašė sutartį. Pradėjo dirbti, buvo liepta dirbti kitus darbus. Kai pamatė, kad normaliai nemoka pinigų, O. E. parašė žinutę, klausdamas koks atlyginimas. Gavo atsakymą, kad (duomenys neskelbtini) Eur į rankas. Paskaičiavo, kad viskas ok, tačiau darbdavys tinkamai sutarto darbo užmokesčio nemokėjo, todėl išėjo iš darbo. Apie darbą sužinojo iš A. Č., kuris anksčiau dirbo pas M. J. Susitarė dėl (duomenys neskelbtini) Eur atlyginimo į rankas. Darbo sutartis nebuvo įteikta. Susitarė dėl (duomenys neskelbtini) darbo, dėl pagalbininko darbo nieko nesakė. Anksčiau yra daug kur dirbęs. Sutiko, kad būtų mokamas užmokestis avansu. Kontaktuodavo su M. J., asmeniškai žinučių nerašė, rašė A. arba O. Byloje yra pateiktas susirašinėjimas tarp O. ir M. Birželio mėn. dirbo, buvo gal kelios dienos kai lijo, gali būti, kad nedirbo, nes dėl oro sąlygų negalėjo, bet apie pravaikštas sužinojo tik Darbo ginčų komisijoje. Darbo sutarties sąlygas aptarinėjo su J. J. ir M. J., visi kartu aptarė darbo sutarties sąlygas. Birželį kartu dirbo M., O. ir A., visuomet į darbą važiuodavo kartu, nes iš vieno rajono. Dirbo savarankiškai, apmokyti per 15 min, kitam darbuotojui nebuvo priskirtas dirbti. Su neatvykino į darbą aktais nebuvo supažindintas. Gegužės mėn. kilo klausimų dėl darbo užmokesčio, todėl O. parašė M., koks darbo užmokestis. (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos neturi, anksčiau yra dirbęs kaip (duomenys neskelbtini). Klausė, kodėl darbo sutartyje įrašytas toks atlyginimas, sakė, kad viskas tvarkoj, gaus kokį susitarė atlyginimą. (duomenys neskelbtini) tikrai moka, pagal darbo sutartį niekuomet nedažė. Iki balandžio mėn. dirbo už (duomenys neskelbtini) Eur, nuo gegužės mėn. susitarė dėl (duomenys neskelbtini) Eur darbo užmokesčio už valandą. Dėl darbo sutarties  pakeitimo į darbdavį nesikreipė, tai darbdavio vidaus reikalas. Dirbti aukštai ir rizikuoti už (duomenys neskelbtini) Eur neapsimokėtų.

Atsakovo atstovas advokato padėjėjas Vytautas Kuliešius teismo posėdyje ieškinį prašė atmesti.

Liudytojas O. E. parodė, kad yra nagrinėjamos trys bylos, nes darbdavys nesumokėjo pinigų. Su atsakovu dirbo kartu, (duomenys neskelbtini) susipažino visi (duomenys neskelbtini) gatvėje. Santykiai geri, nesutarimai su darbdaviu. Susitiko, aptarė darbo užmokestį, tarėsi dėl (duomenys neskelbtini) Eur darbo užmokesčio, turėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Prieš tai dirbo (duomenys neskelbtini). Su A. Č. anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini), jis ir parašė, kad yra dažytojo darbas. Dažytojo darbas nesunkus. Kartu su M., G., A. apžiūrinėjo objektą, pasakė, kad dabar dažymo darbų nėra, yra hermetiko darbai. Nemokėjo hermetiko drabų, gal per 15-30 min M. J. parodė, kaip dirbti. Paaiškino, jog nuo penkto mėnesio vidurio pasidarė problemos dėl pinigų. Viduryje mėnesio pinigai buvo išmokėti avansu, todėl kilo klausimų. Nuo visų parašė sms žinutę M. klausdamas, koks yra valandinis darbo užmokestis. Parašė, kad (duomenys neskelbtini) Eur į rankas. Darbo sąlygas aptarinėjo visi kartu, jis, M., G., A. A., M. ir direktorius. Teigia, jog visi tarėsi dėl to paties darbo, visi dirbo tą patį darbą su (duomenys neskelbtini). Dėl darbo užmokesčio kalbėjo visi ir sakė, kad neis dirbti, jei darbo užmokestis mažesnis nei (duomenys neskelbtini) Eur. Kartu dalyvavo ir G. V. Visi jie buvo kartu ir su darbdaviu klausimus aptardavo kartu. Susirašinėjime yra klausta dėl visos komandos (ir V.) darbo užmokesčio dydžio. Birželio mėn. dirbo su G., M. Į darbą atvykdavo visi kartu. Birželio mėn. darbai baiginėjosi, jie klaidas taisė. G. dirbo kartu, tik (duomenys neskelbtini) kartu nebuvo, nes lijo lietus, darbdavys neatsiskaitė. Per teismus sužinojo, kad darbdavys fiksavo pravaikštas. (duomenys neskelbtini) jis nežinojo dėl fiksuotų pravaikštų ir mano, kad ir kiti darbuotojai nežinojo. (duomenys neskelbtini) visi parašė prašymus, kad išeina iš darbo savo noru. Nebuvo jokio darbuotojo, prie kurio būtų priskirtas dirbti. Dirbo savarankiškai. Darbdavys sakė, kad darbo užmokestis nuo (duomenys neskelbtini) Eur, tačiau žadėjo, kad gali būti ir daugiau. Teigia, jog jis oficialiai  įdarbintas buvo mėnesiu vėliau. Su atsakovo atstovu advokatu yra pažįstami, nes jis atstovauja jo interesus. Būtų nedirbęs už mažesnį atlyginimą. Jis buvo grįžęs iš (duomenys neskelbtini), dabar vėl ruošiasi vykti dirbti į (duomenys neskelbtini). Dirbo objekte (duomenys neskelbtini) ir klausė sms žinute koks darbo užmokestis būtent dėl darbo tame objekte. Klausė nuo visų. Sms žinutę dėl darbo užmokesčio parašė, kai kartu rūkė, kreipėsi nuo visos komandos. Savo darbo sutarties nematė.

Liudytojas M. B. teismo posėdyje parodė, kad G. V. pažįsta nuo seniau, jis draugas. Apie darbą sužinojo iš A. Č., pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini) darbas, moka (duomenys neskelbtini) Eur. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į objektą visi – jis, G., O., A.  ir A., dalyvavo ir M. J. M. parodė objektą, susitarė kokius darbus darys, aptarė kokį atlyginimą gaus. Pokalbyje dalyvavo visi kartu, ir atsakovas, tarėsi visi dėl vienodo darbo, žadėta kad  dažys, tačiau atvykus pasakė, jog dvi savaites reikės hermetizuoti. M. parodė kaip dirbti, darbo užmokestį visi bendrai aptarė su M. J. Jis darbo sutarties nepasirašė. Nematė, ar kiti pasirašė darbo sutartis. Dažniausiai su darbdaviu bendravo gyvai, žino, kad buvo susirašinėjama. Kai negavo pinigų,  nuo viso kolektyvo parašė žinutę, ir M. atsakė, kad darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) Eur į rankas, mano, kad tai buvo gegužės pradžioje. Kadangi dirbo ir nemokėjo pinigų, iš darbo norėjo išeiti. M. įkalbėjo pasilikti, M. pažadėjo mokėti (duomenys neskelbtini) Eur valandinį darbo užmokestį. Žinutę parašė O. Dirbo iki (duomenys neskelbtini), iki tos datos dirbo ir G., tačiau (duomenys neskelbtini) jį  atleido iš darbo. Draugas A. paskambino ir pasakė, kad jam skambino M. ir pasakė, kad atleido, jam irgi bandė pripaišyti prastovas. Atsakovo atstovą pažįsta, jis ir jo byloje advokatas.

Liudytojas M. J. teismo posėdyje parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Su atsakovu santykiai tik darbiniai. Pažįstamam asmeniui A. Č. pasiūlė susirinkti komandą, jis tai ir padarė. Atsivedė žmones ir su jais susipažino objekte. Kalbėjo dėl siūlių hermatizavimo ir dažymų darbų, atsakovas buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) padėjėjo pareigose, dirbo su A. Č., kuris buvo kaip (duomenys neskelbtini) ir vykdė (duomenys neskelbtini) pareigas. Buvo sutarta dėl minimalaus darbo užmokesčio bandomuoju laikotarpiu su tikslu jį peržiūrėti. Minimalus darbo užmokestis suderintas su direktoriumi ir pasirašyta sutartis. Iki darbo sutarties nutraukimo darbo užmokestis nebuvo peržiūrėtas. Žinutė buvo rašoma dėl kito objekto ir kito darbo (duomenys neskelbtini) g. Ten reikėjo apdengti pastolius tinklu, tai buvo vienetinis darbas šeštadienį. To darbo atsakovas neturėjo dirbti, buvo tik su O. derinama, jis turėjo dirbti su A. Č. Taip interpretuoja, nes du žmonės turi dirbti, nes vienas tinklo dengti negali. Tartasi dėl minimalaus darbo užmokesčio su perspektyva, kad galima buvo mokėti ateityje už viršytą darbą pagal nustatytus įkainius. Visi darbuotojai tarėsi dėl tokio paties darbo pobūdžio. Aktai dėl neatvykimo į darbą buvo surašyti neatvykimo į darbą dieną. Atsakovo telefoną žinojo, jam skambino, bet nekėlė ragelio, kai šis neatvyko į darbą. Neatvykus į darbą bandė susisiekti (duomenys neskelbtini), tačiau nepavyko; (duomenys neskelbtini) turėjo informaciją, jog į darbą neis ir kad jie išeina iš darbo. Pagal praktiką turi pildyti žurnalus, todėl rašė aktus. Darbuotojai turėjo parašyti pasiaiškinimus ir vietoj to, parašė prašymus atleisti iš darbo. Paprašė žodžiu parašyti pasiaiškinimus, kodėl neatvyko į darbą. Nekėlė ragelio nepavyko prisiskambinti, todėl žinučių dėl neatvykimo nerašė. Pagal pareigas jis rengia atliktų darbų aktus, rengia sutartis ir darbo sutartis. Gaudavo nurodymą iš direktoriaus, kokia sutartis turi būti parengta ir parengdavo, mokėjimus jis atliko atsakovui. Pirminis susitarimas buvo, kad bus mokama vieną kartą per mėnesį, tačiau padėdavo žmonėms ir mokėdavo į priekį. Pretenzijų darbuotojai dėl to nereiškė. Pretenzijų dėl negaunamo atlyginimo nebuvo. Iš atsakovo pretenzijų dėl darbo užmokesčio mokėjimo nebuvo. Hermetizavimo darbai priklausė nuo oro sąlygų, jei tiesiogiai lyja, lauke dirbti negalima, tačiau po balkonu galima. (duomenys neskelbtini) oras buvo blogas, be po pietų geras, galėjo atvykti į darbą. (duomenys neskelbtini) neleido neatvykti į darbą. Negali pakomentuoti, kodėl dalį susirašinėjimo su O. ištrynė. Su visais tarėsi dėl vienodo darbo užmokesčio.

Ieškinys atmestinas.

Ieškovė kreipėsi į teismą, siekdama paneigti Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) nustatytą faktinę aplinkybę ir siekdama įrodyti, kad su atsakovu jo atleidimo iš darbo dieną buvo tinkamai atsiskaityta bei kad atsakovui G. V. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu buvo teisėtai fiksuotos pravaikštos.

Nustatyta, jog DGK (duomenys neskelbtini) sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė tenkinti G. V. prašymą. Pripažino, kad G. V. draudžiamosios pajamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) m. gegužės mėn. sudarė (duomenys neskelbtini) Eur, (duomenys neskelbtini) m. birželio mėn. - (duomenys neskelbtini) Eur. Pripažino ieškovui (duomenys neskelbtini) laikotarpiu deklaruotą pravaikštą neteisėta. Taip pat nutarė išieškoti ieškovo G. V. naudai iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už (duomenys neskelbtini) m. gegužės mėn., (duomenys neskelbtini) Eur, neatskaičius mokesčių, ligos išmoką iš darbdavio lėšų už (duomenys neskelbtini) m. gegužės mėn., (duomenys neskelbtini) Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už (duomenys neskelbtini) m. birželio mėn. ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei (duomenys neskelbtini) Eur, neatskaičius mokesčių, netesybas.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis − darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Darbo sutarties šalių sulygtos sąlygos sudaro darbo sutarties turinį. Darbo sutarties sąlygos yra būtinosios ir papildomos (DK 33 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis DK 33 straipsnio 2 dalimi, būtinosios darbo sutarties sąlygos – sąlygos (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė), dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta. DK 33 straipsnio 3 dalis nustato, kad papildomos darbo sutarties sąlygos – darbo sutarties šalių susitarimu nustatomos darbo sąlygos, kurios sukonkretina darbo teisės normas arba įtvirtina joms neprieštaraujantį darbo sutarties šalių susitarimą dėl darbo; šių sąlygų neprivaloma sulygti darbo sutartimi, tačiau jos tampa darbo sutarties šalims privalomos, kai dėl jų susitariama. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis). Pagal DK 34 straipsnio, reglamentuojančio būtinąsias darbo sutarties sąlygas, 3 dalį, darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį), kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį.

Taigi šiame ginče ieškovė teigia, jog darbo sutartimi šalys sutarė dėl minimalaus darbo užmokesčio ir atsakovo atleidimo iš darbo metu su juo buvo pilnai atsiskaityta. Priešingai tokiai pozicijai, atsakovas tvirtina, jog su darbdaviu buvo susitarta dėl didesnio darbo užmokesčio mokėjimo ir atleidimo iš darbo metu su juo nebuvo pilnai atsiskaityta. Be to teigia, jog jam neteisėtai (duomenys neskelbtini) laikotarpiu deklaruotos pravaikštos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsnių nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad esminę reikšmę ginčui išspręsti turi šalių įrodinėjimo pareigos vykdymas ir įrodymų vertinimo taisyklės. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).

Taikydamas šias įrodymų vertinimo taisykles ir įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei paaiškinimus teismo posėdžio metu, liudytojų parodymus, susirašinėjimo tarp šalių žinutes, įrodymus vertinant taikytina tikėtinumo taisykle, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad su atsakovu jo atleidimo iš darbo metu darbdavys pilnai neatsiskaitė, o pravaikštas deklaravo nepagrįstai dėl žemiau nurodytų priežasčių.

Byloje ginčo nėra dėl to, jog  atsakovo darbo santykiai ieškovės įmonėje tęsėsi laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) darbo sutarties pagrindu, tačiau šalys, kaip jau minėta, skirtingai aiškina dėl kokio darbo užmokesčio dydžio buvo susitarta, dėl ko kilo ginčas ar atleidimo metu darbdavys pilnai atsiskaitė: UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius teigė, jog su atsakovu buvo susitarta dėl (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio mokėjimo, kaip tai įtvirtinta tarp šalių sudarytoje darbo sutartyje. Tuo tarpu atsakovo teigimu, šalys susitarė dėl (duomenys neskelbtini) Eur darbo užmokesčio (į rankas) mokėjimo. Ir nors sutartyje įrašė, jog bus mokamas minimalus darbo užmokestis, atsakovui ši aplinkybė nebuvo svarbi, nes buvo patikintas, kad bus mokamas (duomenys neskelbtini) Eur darbo užmokestis. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiantis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus ir kitokių aplinkybių turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodymais byloje, be kita ko, laikytini ir šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai bei liudytojų parodymai (CPK 186 ir 189 straipsniai).

Viso proceso metu atsakovas nuosekliai teigė, jog (duomenys neskelbtini) jis kartu su kitais asmenimis, t. y. O. E., M. B., A. G., A. Č. kartu atvyko į darbdavio objektą, siekdami įsidarbinti dažytojais. Teigė, jog darbdavio atstovas M. J. susitikimo metu pasakė, jog šiuo metu dažytojo darbo suteikti negali, todėl visi asmenys susitarė dėl kito darbo, t.y. darbdavys paaiškino, jog reikės dirbti hermetizavimo darbus ir susitarė, jog visiems bus mokamas (duomenys neskelbtini) Eur darbo užmokestis. Paaiškino, jog M. J. gal 15 min rodė kaip reikės dirbti, darbą turėjo atlikti savarankiškai. Neigia taręsi dėl pagalbinio darbo. Darbo sutartį gavo tik bylai atsidūrus DGK. Gegužės mėn. visų vardu O. E. parašė sms žinutę M. J., kuris paaiškino, jog visiems jiems bus mokamas (duomenys neskelbtini) Eur valandinis darbo užmokestis. Analogiškas aplinkybes patvirtino ir liudytojai. Liudytojas O. E. parodė, jog tarėsi dėl (duomenys neskelbtini) Eur darbo užmokesčio, visi tarėsi dėl to paties darbo, visi dirbo tą patį darbą su hermetiku. Susirašinėjime yra klausta dėl visos komandos (ir V.) darbo užmokesčio dydžio. Tokias pačias aplinkybes  teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas M. B. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojų parodymais, kadangi jų parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja kitiems bylos duomenims ir atitinka atsakovo paaiškinimus. Teismas tik iš dalies sutinka su ieškovo atstovo advokato Jono Urbono išsakytais argumentais, jog liudytojai yra suinteresuoti šios bylos baigtimi, nes byloje priimtas sprendimas gali lemti ir jų atžvilgiu iškeltų bylų baigtį ir laiko juos šališkais. Pastebėtina, jog vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl panašaus pobūdžio ginčo yra iškeltos dar dvi civilinės bylos pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinius  t. y. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose atsakovais yra M. B. ir O. E., t. y. asmenys apklausti liudytojais šioje byloje. Teismas sutinka, jog minėtieji asmenys gali turėti tam tikrą šališkumą šioje byloje, tačiau pažymėtina, kad teismas sprendimus priima vertindamas visus byloje esančius įrodymus, t. y. vertinama jų visuma. Minėtųjų liudytojų parodymai neprieštarauja kitiems bylos duomenims, tačiau to paties negalima konstatuoti dėl kitos šalies teiktų paaiškinimų ir parodymų. Ieškovės (duomenys neskelbtini) J. J. teismo posėdyje teigė, jog „sutarė dėl (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio, bet tai nereiškia, jog tokį ir gaus. Jei darbai būtų padaryti gerai ir laiku, tuomet būtų mokama didesnis“. Nors ieškovės atstovas teisme pabrėžė darbo sutarties svarbą, t. y. kad būtent joje yra įtvirtinta šalių sutarta valia, iš darbo sutarties matyti, jog priešingai nei paaiškino (duomenys neskelbtini), joje nėra įtvirtinta didesnio nei minimalus darbo užmokesčio mokėjimo galimybė. Be to, liudytojas M. J. parodė, kad su atsakovu buvo susitarta dėl minimalaus darbo užmokesčio mokėjimo ir jis buvo įdarbintas pagalbiniu darbuotoju, paaiškino, jog pagalbinius darbus atliko kartu su A. Č., tačiau, kaip matyti iš liudytojo O. E. parodymų, A. Č. dirbo neilgai –maždaug po mėnesio išėjo iš darbo, kas paneigia liudytojo nurodytą aplinkybę dėl pagalbinio darbo. Būtina pastebėti, jog byloje yra ieškovės (duomenys neskelbtini) aiškinamasis raštas, iš kurio matyti, jog darbdavys turi priekaištų dėl atliktų darbų kokybės atsakovui, tačiau akivaizdu, jog tokie priekaištai pagalbines darbo funkcijas atliekančiam darbuotojų neturėtų būti reiškiami. Todėl, teismo vertinimu, darbo sutartyje nurodytos atsakovo funkcijos (duomenys neskelbtini) pagalbinis darbuotojas (1.2 p.), o sutartas minimalus darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) (1.3 p. ) neatitiko tikrosios šalių valios ir faktinės situacijos. Be to, (duomenys neskelbtini) sms žinutėse O. E. klausė: „M., klausyk, o kiek iš viso mūsų valandinis?“ ir vėliau sekė patikslinantis klausimas „čia į rankas“ (kalba taisyta), M. J. atsakymas, kad (duomenys neskelbtini) Eur ir kad į rankas. Teismas kritiškai vertina, liudytojo M. J. parodymus, kad čia tartasi dėl kito darbo ir kitame objekte šeštadienį, nes šios aplinkybės nepatvirtina kiti liudytojai, be to, byloje nėra jokių duomenų apie darbą keliose objektuose, todėl šios parodymus teismas vertina kaip gynybinę taktiką. Be to, būtina pažymėti, jog susirašinėjimo medžiagą liudytojas ištrynė, teismo posėdyje negalėjo paaiškinti kodėl taip padarė. Taip pat pastebėtina, kad teikdamas tokius parodymus M. J. iš pradžių paaiškino, kad derino papildomą darbą tik su vienu darbuotoju ­ – O. E., o atkreipus dėmesį, kad sms žinutėje yra minima „mūsų valandinis“, pateikė  kitokio pobūdžio paaiškinimą. Teismo vertinimu, tiek cituotos susirašinėjimo formuluotės, tiek liudytojo M. J. nenuoseklūs parodymai, (duomenys neskelbtini) paaiškinimai dėl  darbo apmokėjimo patvirtina, jog šalys susitarė dėl (duomenys neskelbtini) Eur darbo užmokesčio mokėjimo. Tokią teismo išvadą sustiprina ir tai, jog asmenys įsidarbino (duomenys neskelbtini) sektoriuje, iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog darbas buvo dirbamas ant pastolių, t. y. darbuotojo  saugumo užtikrinimui keliamos papildomos darbų saugos sąlygos, todėl mažai tikėtina, jog atsakovas galėjo dėl tokio darbo pobūdžio dirbti už minimalų darbo užmokestį.

Vertinant šalių sutartą darbo užmokesčio dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, jog iš darbdavio atliktų pervedimų atsakovui matyti, jog visos jam pervestos piniginės lėšos yra įvardijamos kaip  avansas. DK 24 straipsnio 3 dalies teisės norma įpareigoja darbo sutarties šalis savo teises ir pareigas įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų. Vadovaujantis šiuo principu, akivaizdu, kad darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas skaidriai, t. y. nurodydamas mokėjimo nurodyme tikslią mokėjimo paskirtį bei įteikdamas darbuotojui atsiskaitymo lapelį (DK 148 straipsnio 1 dalis). Šaliai, ignoruojančiai aptariamą pareigą, tenka neigiamų padarinių rizika. Todėl visiškai sutiktina su DGK vertinimu, jog ieškovė neskaidriai mokėjo atsakovui darbo užmokestį ir pagrįstai pripažino, kad šioje byloje yra pagrindas ginti atsakovo teisę į darbo užmokestį už ginčo mėnesius, taikant (duomenys neskelbtini) Eur neto valandinį tarifinį atlygį. (duomenys neskelbtini) m. gegužės ir birželio mėn. atlikti mokėjimo pavedimai nepatvirtina, jog darbdavys būtų atsakovui pervedęs atlyginimą. Iš ieškovės pateiktos darbo užmokesčio pažymos matyti, jog (duomenys neskelbtini) m. gegužės mėnesį atsakovas dirbo 152 darbo valandas, tai reiškia, jog minėtuoju laikotarpiu darbo užmokestis sudarė (duomenys neskelbtini) Eur (atskaičius mokesčius, (duomenys neskelbtini) Eur su mokesčiais), o birželio mėnesį  dirbta 56 val., todėl darbo užmokestis sudarė (duomenys neskelbtini) Eur (atskaičius mokesčius). Ieškovė DGK apskaičiuotos  kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas už 3,85 darbo dienas ir ligos išmokos neginčijo, todėl spręstina, kad su apskaičiavimu sutiko, todėl atsakovui priteistina už nepanaudotas kasmetines atostogas (duomenys neskelbtini) Eur (atskaičius mokesčius) ((duomenys neskelbtini)x3,85 d.d.) bei (duomenys neskelbtini) Eur ligos išmoka.

Ieškovė taip pat prašo pripažinti, kad atsakovui G. V. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu pravaikšta fiksuota tinkamai. Pastebėtina, jog ieškovė šio savo reikalavimo ieškinyje nepagrindė. Ieškovės direktorius teismo posėdyje paaiškino, kad „atsakovas į darbą nėjo, su juo negalėjo susisiekti. Kai pasirodė darbe buvo pasiūlyta parašyti pasiaiškinimą dėl neatvykimo, tačiau parašė prašymą dėl išėjimo iš darbo. Kol nemato darbe, negali deklaruoti pravaikštos. Kadangi buhalterija neturi kaip pažymėti, todėl užfiksavo pravaikštas“. Liudytojas M. J. teismui paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) turėjo informaciją, jog atsakovas į darbą neis ir išeina iš darbo. Vertinant tokius minėtų asmenų paaiškinimus matyti, jog jie yra prieštaringi, tikėtina, jog aktai dėl pravaikštų surašyti nesavalaikiai, nes nors dėl šios faktinės aplinkybės ginčas vyko ir DGK , tačiau ieškovės direktorius negalėjo teismui paaiškinti, kodėl aktai dėl pravaikštų DGK nebuvo pateikti. Be to, aktai nebuvo pateikti susipažinti atsakovui, apie  pravaikštas atsakovas sužinojo tik bylą nagrinėjant DGK, todėl akivaizdu, jog jam nebuvo sudaryta galimybė teikti paaiškinimą. Ir nors liudytojas M. J. parodė, jog aktai buvo rašomi atsakovo neatvykimo į darbą dieną, tačiau tokius parodymus paneigia (duomenys neskelbtini) parodymai. Abejonių teismui dėl aktų pagrįstumo teismui kelia ir tai, jog šioje byloje yra pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“  (duomenys neskelbtini) aktas dėl G. V. neatvykimo  į darbą be pateisinamo priežasties, nors minėtą dieną jis į darbą akivaizdu, jog atvyko, parašė prašymą dėl atleidimo iš darbo ir tos pačios dienos direktoriaus įsakymu buvo atleistas.  Iš sms žinučių matyti, jog liudytojas O. E. (duomenys neskelbtini) rašė liudytojui M. J. „ Labas rytas. Šiandien lyja tai jaučiu nevarysim, nes nėra ką ir veikti po lietum. O pirmadienį jau susitiksim“ (kalba taisyta).  Ir gavo atsakymą „Labas jo šiandien prastas oras. O jūs nenorit ryt padirbėt?“. Toliau sekė atsakymas  „ net nežinau ar vyrukai galėtų, mašina sulūžo ar kažkas tokio“. Liudytojas M. J. rašė: „Nu pažiūrėkit“. (duomenys neskelbtini) J. J. taip pat paaiškino, kad „nesudaro problemų jei asmuo pavėluoja ateiti į darbą ar vieną diena neateina, kitą diena gali dirbti ilgiau. Moka už padarytą darbą. Kiek padarė tiek ir gauna, todėl dėmesio nekreipia. Darbo apskaitos žurnalai kaip ir nereikalingi“. Taigi iš to, kas aptarta matyti, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovui dėl (duomenys neskelbtini) neatvykimo į darbą buvo objektyvus pagrindas deklaruoti pravaikštą, beje, vėlesniuose susirašinėjimuose sms žinutėmis nėra jokių žinučių ir darbdavio klausimų, kurie patvirtintų, jog atsakovas į darbą (duomenys neskelbtini) nevyko, dėl ko darbdavys galėjo surašyti aktus dėl pravaikštų. Beje aktai dėl pravaikštų buvo surašyti ir kitiems darbuotojams –M. B., O. E., nors minėtose sms žinutėse apie pravaikštas taip pat nesusimenama, tačiau derinami kiti klausimai. Todėl dėl aptartų aukščiau aplinkybių teismas daro išvadą, jog pravaikštos atsakovui laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) deklaruotos nepagrįstai – tam nesant jokio pagrindo. Be to, DK nustato, kad darbuotojui dėl neatvykimo į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties gali būti taikoma drausminė atsakomybė, todėl mažai tikėtina, jog esant tokiai situacijai darbo teisiniai santykiai su atsakovu būtų buvę nutraukti šalių susitarimu.

Teismas plačiau nepasisako dėl kitų ginčo šalių išsakytų teiginių ir argumentų, nes nemano, jog nagrinėjamo ginčo dalykui jie yra teisiškai svarbūs ir reikšmingi. Į kiekvieną šalies reikalavimo ar atsikirtimo argumentą, juolab ne esminį, pasisakyti/atsikirsti detaliai nėra privalu (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. 

Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad pasibaigus darbo santykiams (duomenys neskelbtini) atsakovui nebuvo išmokėtas jam priklausantis darbo užmokestis. Vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu bei darbo byloje darbo ginčų komisijos nustatytomis aplinkybėmis ieškovės uždelsimas atsiskaityti su atsakovu, skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini). iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, t. y. iki (duomenys neskelbtini),  sudarė daugiau kaip mėnesį. Nei viena iš ginčo šalių neginčijo Darbo ginčų komisijos sprendimu priteistos (duomenys neskelbtini) Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų sumos. Į tai atsižvelgiant bei įvertinus, jog iki šiol su atsakovu nėra atsiskaityta, teismas sprendžia, jog yra pagrindas atsakovui priteisti (duomenys neskelbtini) Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų (DK 147 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau,  remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jis atmetamas.

Išsprendus šį darbo ginčą dėl teisės iš esmės, sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, individualaus darbo ginčo byloje DGK priimtas sprendimas naikintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas atsakovo naudai, todėl teismas vertina, kad jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovei nėra.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Atsakovas teismui pateikė prašymą priteisti jam iš ieškovės jo patirtas 2200 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato padėjėjo pagalbai (rengė atsiliepimą į ieškinį, atstovavo teismo posėdžiuose). Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia atsakovui iš ieškovės 2200 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Šioje byloje patirta 19,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl jos, ieškinį atmetus, priteistinos iš ieškovės.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Pripažinti, kad atsakovo G. V., a. k. (duomenys neskelbtini),  draudžiamosios pajamos uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ , j. a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarė (duomenys neskelbtini) Eur, (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) Eur. Pripažinti atsakovui G. V. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu deklaruotą pravaikštą neteisėta.

Išieškoti atsakovo G. V., a. k. (duomenys neskelbtini),  naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ , j. a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini)), neatskaičius mokesčių, ligos išmoką iš darbdavio lėšų už (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini)), neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už (duomenys neskelbtini) ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini)), neatskaičius mokesčių, netesybas, ir (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ , j. a. k. (duomenys neskelbtini), 19,92 Eur (devyniolikos eurų ir 92 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą). 

Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                           Vilma Brazinskienė