Civilinė byla Nr. e2-25482-727/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19526-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.12.2.; 2.6.8.11.5.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,

sekretoriaujant Rasai Varaneckienei,

dalyvaujant atsakovo atstovui O. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrima“ ieškinį atsakovui AS Citadele banka, veikiančiam per AS Citadele banka Lietuvos filialą, dėl kredito sutarties sąlygų keitimo, pripažinimo sutarties nutraukimo neteisėtu, tretieji asmenys byloje N. J., G. K., V. K., ŽŪB „Artumė“.

Teismas

n u s t a t ė:

        ieškovas uždaroji akcinė bendrovės (toliau – UAB) „Agrima“ (toliau – ir ieškovas, bendrovė, kredito gavėjas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AS Citadele banka, veikiančiam per AS Citadele banka Lietuvos filialą (toliau – ir atsakovas, bankas), prašydamas: I. pakeisti UAB „Agrima“ ir AS Citadele banka 2016-02-10 kredito sutarties Nr. KS01/2746 (su visais jos priedais ir pakeitimais) (toliau – ir Kredito sutartis) specialiosios dalies 1.4.1 p. nurodytą galutinį kredito grąžinimo terminą bei Sutarties specialiosios dalies 1.4.3 p. nurodytą kredito grąžinimo tvarką, numatant kad: 1) galutinį kredito pagal 2016-02-10 kredito sutartį Nr. KS01/2746 (su visais jos priedais ir pakeitimais) grąžinimo terminą pratęsti 5 metams nurodant, kad galutinis kredito grąžinimo terminas yra 2029-02-10; 2) laikotarpiu nuo 2019-09-01 iki 2020-01-01 bendrovė įsipareigoja dengti einamąsias palūkanas bei susidariusį palūkanų įsiskolinimą ir delspinigiai už šį atidėjimo laikotarpį nėra skaičiuojami; 3) nuo 2020-01-01 iki 2029-02-10 bendrovė moka kredito grąžinimo ir palūkanų dengimo įmokas, kurių esamas dydis, nustatytas atsižvelgiant į verslo sezoniškumą, proporcingai sumažinamas, atsižvelgiant į pratęstą kredito grąžinimo galutinį terminą; II. pripažinti banko vienašališką 2016-02-10 kredito sutarties Nr. KS01/2746 (su visais jos priedais ir pakeitimais) nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (el.b. t.I., psl. 1-17).

Kaip ieškinio faktinį pagrindą ieškovas nurodė, kad 2016-02-10 atsakovas ir ieškovas sudarė kredito sutartį, kuria šalys susitarė dėl 2 619 386 Eur kredito suteikimo, kreditą grąžinant iki 2024-02-10. 2016 - 2017 metais bendrovė tinkamai vykdė savo Kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus bankui, o nors 2016-2018 metais bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, kuriuos lėmė bendrovės verslo sezoniškumas, ekstremalūs pokyčiai žemės ūkio srityje. Bendrovė teikia elevatoriaus paslaugas Širvintų rajone, t.y. priima grūdus saugojimui, teikia džiovinimo, valymo paslaugas, supirkinėja grūdus. Dėl verslo sezoniškumo bendrovės pajamos didžiausios yra liepos-rugsėjo mėnesiais. Jau nuo 2016 m. vasaros susidūrė su finansiniais sunkumais, kadangi dėl laiku neįvykdytų rangovų įsipareigojimų vėlavo pradėti vykdyti elevatoriaus veiklą, todėl negavo planuotų pajamų ir ėmė trūkti apyvartinių lėšų. 2017 m. vasarą ir rudenį iškritęs kritulių kiekis tris-keturis kartus viršijo daugiametę normą ir sukėlė kritinę padėtį žemės ūkyje, kurios nebuvo net 40 metų, dėl ko didelė dalis derliaus nebuvo nuimta. 2017 m. vasarą ir rudenį vyravusios liūtys buvo tokios didelės, kad 2017-10-04 nutarimu Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją visoje šalyje, o 2018 m. pavasarį ir vasarą vyravo stichinė sausra, dėl ko žemdirbiai neteko iki 50 proc. vasarinių kultūrų derliaus. Dėl minėtų stichinių nelaimių 2017-2018 metais žemdirbiai patyrė didelius grūdinių kultūrų derliaus praradimus, kas neišvengiamai paveikė ir bendrovę: dėl drastiškai sumažėjusio derliaus ir to nulemtos didžiulės supirkėjų konkurencijos bendrovė gavo mažiau užsakymų, be to, dėl 2018 m. sausros praktiškai išnyko grūdų džiovinimo paslaugos poreikis, o tai savaime nulėmė bendrovės iš veiklos gaunamų pajamų staigų mažėjimą. Nors bendrovė dėjo pastangas gauti papildomai pajamų iš kitos veiklos (2018 m. pakeitė savo veiklos kryptį ir savo paslaugas perorientavo į ekologinę kryptį), tačiau ji nėra pajėgi Kredito sutartyje numatytais terminais ir tvarka vykdyti savo įsipareigojimus, todėl esant ekstraordinarioms Kredito sutarties netinkamą vykdymą nulėmusioms aplinkybėms, mano, jog yra reikalingas banko bendradarbiavimas, tačiau bankas ignoravo ieškovo valią tęsti sutartinius teisinius santykius. 2018-11-13 pranešimu Nr. MB5- 01/151 „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo“ bankas informavo bendrovę apie 53 564,43 Eur pradelstą įsiskolinimą bankui ir prašė pateikti informaciją, iš kokių šaltinių bus padengti pradelsti įsipareigojimai bankui, taip pat informaciją, kuri patvirtintų bendrovės galimybes ateityje tinkamai ir laiku vykdyti Kredito sutartyje numatytus mokėjimus ir kitus įsipareigojimus. Bendrovė nurodė neturinti galimybės grąžinti kreditą Kredito sutartyje nurodytais terminais ir sąlygomis, kadangi susidūrė aplinkybėmis, kurios Kredito sutarties sudarymo metu neegzistavo ir jų atsiradimo bendrovė negalėjo nei protingai numatyti, nei kontroliuoti, be to, nebuvo prisiėmusi ir šių aplinkybių atsiradimo rizikos. Ieškovo teigimu, bankas visiškai be jokio teisėto pagrindo, ignoruodamas bendrovės valią tęsti sutartinius teisinius santykius bei pažeisdamas jos interesus, pateikė 2019 m. birželio 17 d. pranešimą apie vienašalį Kredito sutarties nutraukimą nuo 2019 m. liepos 2 d.. Ieškovo manymu, šiuo konkrečiu atveju yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įtvirtintos aplinkybės, kurioms esant sutarties sąlygos yra keičiamos, todėl prioritetas turėtų būti teikiamas Kredito sutarties tęsimui, o ne nutraukimui, tokiu būdu neproporcingai nepažeidžiant nei vienos iš šalių interesų. Be to, ieškovas buvo maksimaliai aktyvus bendradarbiaudamas su banku, įgyvendino banko reikalavimus dėl grūdų saugojimo bokštų įkeitimo, pateikė visas reikalautas savo finansinių rodiklių prognozes ir jas patvirtinančius duomenis dėl savo būsimos finansinės padėties pagerėjimo ir 2018-2020 planuojamų finansinių srautų ataskaitą, išpildė visas pirminės Sutarties sąlygas. Šiuo ieškiniu ieškovas prašo pratęsti terminą prievolėms vykdyti vos 5 metais, tokia priemonė, jo manymu, laikytina protinga, proporcinga ir adekvati (el.b. t.I., psl. 1-17).

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutinka su ieškiniu (el.b. t.II., psl. 1-8). Mano, jog bankas visiškai teisėtai ir pagrįstai nutraukė su ieškovu sudarytą Kredito sutartį, Kredito sutarties sąlygų pakeitimas nėra galimas, todėl ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti ir atmestini. Nurodė, jog 2017 metais bendrovė ėmė vėluoti vykdyti atsiskaitymus su banku pagal Kredito sutartį ir šie vėlavimai pamažu įgavo nuolatinį pobūdį (vien laikotarpyje nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2019 m. birželio 17 d. bankas išsiuntė bendrovei 17 raštų/pranešimų/įspėjimų dėl netinkamo Kredito sutarties sąlygų vykdymo). 2018 m. lapkričio 13 d. pranešimu Nr. MB5-01/151 bankas informavo bendrovę apie jos padarytus Kredito sutarties pažeidimus bei įspėjo, kad nepašalinus šių pažeidimų, bus inicijuojamas Kredito sutarties nutraukimas. Bendrovė pranešime nurodytų pažeidimų nepašalino, todėl bankas 2019 m. sausio 17 d. pranešimu Nr. R2.2-9/245 informavo, jog bendrovei iki 2019 m. sausio 29 d. nepašalinus Kredito sutarties 6.4. punkto pažeidimo, t.y. neįkeitus bankui grūdų saugojimo bokštų (unikalūs Nr. 4400-4806-3998 ir 4400-4806-3987), bankas nutrauks Kredito sutartį. Atsižvelgdamas į bendrovės prašymus bei dėtas pastangas pašalinti minėtą pažeidimą, vadovaudamasis bendradarbiavimo ir kooperavimosi principais, bankas tris kartus (2019 m. sausio 28 d., 2019 m. vasario 19 d. ir 2019 m. vasario 26 d.) atidėjo Kredito sutarties nutraukimo terminą, kol bendrovė galiausiai įvykdė Kredito sutarties 6.4. punkto sąlygą ir įkeitė minėtus grūdų saugojimo bokštus bankui, sudarydama 2019 m. vasario 22 d. bei 2019 m. kovo 5 d. sutartinės hipotekos sutartis. Atsakovo teigimy, priešingai nei nurodyta ieškinyje, bankas niekada nedavė garantijos ar sutikimo dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau ne kartą nurodė, kad spręs šitą klausimą tik po to, kai bendrovė pašalins visus Kredito sutarties pažeidimus. Bokštų neįkeitimas buvo tik vienas iš Kredito sutarties pažeidimų, kadangi bendrovė ir toliau nevykdė įsipareigojimo tinkamai ir laiku vykdyti mokėjimus pagal Kredito sutartį (pvz. 2019 m. sausio 17 d. bendrovės pradelstas įsiskolinimas bankui sudarė 76 484,25 Eur), taip pat nesilaikė Kredito sutarties 1.10.1. punkte nustatytų finansinių rodiklių reikalavimų. Nepaisydamas didelio pradelsto bendrovės įsiskolinimo bei atsižvelgdamas į tai, kad bendrovė pašalino Kredito sutarties 6.4. punkto pažeidimą, bankas ilgą laiką nenutraukė Kredito sutarties ir svarstė kredito grąžinimo atidėjimo aplinkybes. Buvo vertinami bendrovės 2018 m. lapkričio 23 d. prašyme dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo nurodyti argumentai, taip pat 2019 m. kovo 21 d. susitikimo metu bendrovės atstovų pateiktos finansinės prognozės bei kita informacija. Banko darbuotojai dėjo dideles pastangas, siekdami išsiaiškinti bei įvertinti bendrovės mokumą ir finansines galimybes ateityje vykdyti modifikuotos Kredito sutarties sąlygas (jei Kredito sutartis būtų pakeista), nesiimdami drastiškų veiksmų dėl Kredito sutarties nutraukimo bei suteikdami prioritetą Kredito sutarties išsaugojimui. Pati bendrovė vilkino sprendimo dėl Kredito sutarties pakeitimo priėmimui reikalingos informacijos pateikimą - pvz. dalis 2019 m. kovo 21 d. susitikimo metu banko atstovų paprašytos informacijos buvo gauta tik 2019 m. gegužės 28 d., kita dalis bankui nepateikta apskritai. Bankas 2019 m. birželio 10 d. raštu Nr. R.2.3-4/2603 informavo bendrovę, kad ji vėluoja grąžinti kreditą jau 210 dienų, o bendra pradelsto įsiskolinimo suma sudaro 107 797,61 Eur. Rašte buvo nurodyta, kad bankas nebesvarstys bendrovės prašymo dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo atidedant kredito grąžinimo terminą ir inicijuos Kredito sutarties nutraukimą, jei bendrovė iki 2019 m. birželio 16 d. nepateiks šios rašte nurodytos informacijos. Pažymėjo, jog bendrovė į šį banko raštą nesureagavo ir jokios prašytos informacijos bankui nepateikė.

Atsižvelgdamas į pasyvų bendrovės elgesį bei pažeistas Kredito sutarties sąlygas, į augantį pradelstą bendrovės įsiskolinimą, matydamas, kad bendrovė nebegali vykdyti Kredito sutartyje numatytų mokėjimo įsipareigojimų ir kad iškilo realus pavojus, jog bendrovė yra nemoki, bankas 2019 m. birželio 17 d. pateikė bendrovei paskutinį įspėjimą dėl netinkamo Kredito sutarties sąlygų vykdymo ir 2019 m. liepos 2 d. Kredito sutartį nutraukė. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad minėto pranešimo pateikimo dieną, t. y. 2019 m. birželio 17 d. bendrovė vėlavo grąžinti kreditą 217 dienų, o bendra pradelsto įsiskolinimo suma sudarė 113 730,09 Eur. Prieš Kredito sutarties nutraukimą banką pasiekė informacija apie dar vieną bendrovės įvykdytą Kredito sutarties sąlygų pažeidimą: bendrovė 2018 m. vasario 8 d., neturėdama išankstinio rašytinio banko sutikimo, sudarė laidavimo sutartį, kuria laidavo už tinkamą tą pačią dieną tarp paskolos davėjo S. R. bei paskolos gavėjų A. J. ir V. K. sudarytos 450 000 Eur paskolos sutarties sąlygų įvykdymą ir taip pažeidė Kredito sutarties 6.2.1. punkto reikalavimus. Atsakovo teigimu, visos nurodytos aplinkybės bankui leido pagrįstai spręsti apie tai, kad egzistuoja net keli esminiai Kredito sutarties pažeidimai, o vėlesnė įvykių eiga (kitų kreditorių bendrovės atžvilgiu inicijuotos bylos dėl skolos priteisimo, bendrovės pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, bendrovės kreditoriaus iniciatyva pradėtos procedūros dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei) tik patvirtino banko veiksmų pagrįstumą bei tai, kad bendrovė nebeturi galimybių ateityje vykdyti Kredito sutarties sąlygas. Kredito sutarties nutraukimas buvo nors ir kraštutinė, tačiau vienintelė teisinė priemonė ginčo faktinių aplinkybių kontekste, kurios bankas dar galėjo imtis, siekdamas apginti savo interesus. Šiam teisiniam veiksmui jokios alternatyvos bankas nebeturėjo, kadangi bendrovei dirbant nuostolingai ir nevykdant jokių mokėjimų bankui pagal Kredito sutartį, kiekviena uždelsta diena tik didino bendrovės nemokumą.

Atsakovo manymu, ieškinyje nurodyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo Kredito sutarties sąlygų keitimui, nes ieškinio argumentų dalis, kuria bendrovė Kredito sutarties sąlygų nevykdymą pateisina nepalankiomis klimato sąlygomis (ekstremaliais klimato pokyčiais) neatitinka teismų praktikoje nurodytų atleidimo nuo civilinės atsakomybės dėl force majeure kriterijų. Nuostolingą bendrovės veiklą 2017-2018 metais lėmė ne nenumatytos ir nekontroliuojamos aplinkybės (nenugalima jėga), o kur kas žemiškesnės priežastys - bendrovė nesugebėjimas sukurti sėkmingos verslo strategijos, netinkamas savo veiklos planavimas ir nesugebėjimas numatyti rinkos svyravimų, susijusių su nepalankiomis klimato sąlygomis. Todėl mano, jog šiuo pagrindu bendrovės reikalavimas pakeisti Kredito sutarties sąlygas, nes jų įvykdymas buvo negalimas dėl nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimo, yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kredito sutarties keitimas bendrovės naudai neproporcingai pažeistų banko interesus ir būtų neteisingas.

Tretieji asmenys N. J., G. K., V. K., atstovaujami advokato Gedimino Blaškevičiaus (el.b. t. III, psl. 161, 171-174) atsiliepimu į ieškinį (el.b.t. III, 147-160) nurodė sutinkantys su juo ir prašė ieškinį patenkinti iš esmės pritardami ieškovo nurodytai motyvacijai ir pateiktiems argumentams. 

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nesutiko su ieškiniu, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir ieškinį prašė atmesti.

Ieškovas, jo atstovas advokatas Gediminas Blaškevičius, taip pat tretieji asmenys N. J., G. K., V. K., ŽŪB „Artumė“ (pastarosios vadovu yra minėtas V. K.),  ir jų atstovas (minėtas advokatas Gediminas Blaškevičius) į posėdį neatvyko, apie jį informuoti tinkamai (ŽŪB „Artumė“ apie posėdį informuota per vadovą V. K. (el. b. popierinio priedo lapai 1-12)), prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (el.b.t.III., psl. 177). Byla išnagrinėta iš esmės jiemas nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str. 1 d., 247 str.).

Ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, o 4 dalyje numatyta, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. CK 6.189 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lema sutarties esmė arba įstatymai. CK 6.205 straipsnio nuostatomis, sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. CK 6.217 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, kitais šiame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį, o pagal 5 dalį, vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Šalių susitarimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“, bylos Nr. 3K-P-346/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Olfega“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-1097/2003, 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. UAB „Rastuva“, bylos Nr. 3K-3-577/2007, 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. TŪB „Autovėjas“ v. UAB „Askela“, bylos Nr. 3K-3-474/2008; kt.).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys 2016 m. vasario 10 d. pasirašė kredito sutartį Nr. KS01/2746, kurios pagrindu ieškovui buvo suteiktas 2 619 386 Eur dydžio kreditas augalininkystės produkcijos perdirbimo ir apdorojimo centro (elevatoriaus) steigimui (el.b. t.I., psl. 18-33). Kredito grąžinimo terminas – 2024 m. vasario 10 d.. Taip pat Kredito sutarties šalys susitarė dėl kredito grąžinimo būdo, kuriuo numatytas kredito grąžinimas dalimis nustatytais terminais, taip pat mokamų palūkanų dydis nustatytais terminais, sutarties administravimo mokestis. Kredito sutarties (bendroji dalis) 2.1 p. kredito gavėjas įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis paimti kreditą, jį grąžinti, sumokėti sutartyje nustatytas palūkanas ir įvykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Kredito sutarties 4.1 p. kredito gavėjas visu sutarties laikotarpiu įsipareigojo jo visų prievolių pagal sutartį įvykdymą užtikrinti sutartyje nustatytomis ir kitomis bankui priimtinomis sąlygomis. Kredito sutarties 9.1 p. nustatyti esminiai sutarties pažeidimai: kredito gavėjas nustatytu laiku nesumokėjo sutartyje numatyta valiuta bet kurios sumos, kurią turėjo sumokėti pagal sutartį, ir nepašalina šio pažeidimo per 7 kalendorines dienas (9.1.1 p.); kredito gavėjas neįvykdė ar pažeidė bet kurį kitą savo įsipareigojimą pagal sutartį ar pažeidė bet kurį kitą su banku sudarytą susitarimą ir vengia įvykdyti atitinkamą įsipareigojimą ar pašalinti padarytą pažeidimą per 10 kalendorinių dienų po banko nurodymo gavimo (9.1.2. p.); bet kuris kitas kredito gavėjo mokėjimo įsipareigojimas dėl skolintų lėšų grąžinimo nėra tinkamai įvykdytas ar įvyksta esminis pažeidimas pagal kitą sutartį ar kitokį sandorį, sudarytą tarp kredito gavėjo ir kitos kredito įstaigos (įskaitant banką, pagal kitą su banku sudarytą kredito sutartį) jei tokios piniginės prievolės dydis didesnis kaip 5000 Eur ar didesnis kaip vienas procentas visos kredito sumos (9.1.3 p.); paaiškėja, kad kredito gavėjas naudoja ir panaudojo kreditą ar jo dalį ne pagal jos tikslinę paskirtį, nustatytą specialiojoje dalyje (9.1.4 p.); paaiškėja, kad kredito gavėjas pateikė bankui klaidingą informaciją apie savo veiklą, ūkinę ir finansinę padėtį, kredito panaudojimą ar kuris nors sutartyje nurodytų kredito gavėjo pareiškimų ar užtikrinimų neatitinka tikrovės (9.1.5 p.); tretieji asmenys pradeda priverstinį išieškojimą iš bankui įkeisto ir (ar) kito kredito gavėjo turto (9.1.6 p.); įkaito davėjas ir (ar) laiduotojas (garantas) nevykdo savo įsipareigojimų pagal turto įkeitimo ir (ar) laidavimo (garantijos) sutartis (9.1.7 p.); sutarties galiojimo laikotarpiu paaiškėja aplinkybės, leidžiančios bankui pagrįstai manyt, kad iškilo reali grėsmė kredito gavėjo ūkinei ir finansinei būklei, jo galimybėms laiku grąžinti kreditą ar jo dalį ir (ar) įvykdyti kitas sutartyje nustatytas pinigines prievoles (kredito gavėjas dirba nuostolingai, pablogėja kredito gavėjo finansiniai rodikliai, palyginti su kredito gavėjo finansiniais rodikliais sutarties pasirašymo dieną, pagrindiniai kredito gavėjo verslo parteriai atsisako bendradarbiauti su kredito gavėju, kredito gavėjas pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktus ir už tai jam taikomos sankcijos, bankas išmoka kredito lėšas pagal garantijos gavėjo mokėjimo reikalavimą, areštuojamas kredito gavėjo turtas ar jo dalis ir pan.) (9.1.8 p.). Kredito sutarties 9.2 p. yra įtvirtintos banko teisės esant esminiam sutarties pažeidimui, tarp jų 9.2.2 p. įtvirtinta banko teisė per 10 kalendorinių dienų raštu įspėjus kredito gavėją, vienašališkai nutraukti sutartį.

2016 m. gegužės 13 d. tarp šalių buvo pasirašytas susitarimas Nr. KS01/2746-1 „Dėl 2016-02-10 kredito sutarties Nr. KS01/2746 sąlygų pakeitimo“, kuriuo buvo pakeisti sutartimi numatyti paramos bei PVM grąžinimo terminai bei patikslintos jų sumos (toliau – Susitarimas 1) (el.b. t.I., psl. 34), 2019 m. rugsėjo 21 d. šalys pasirašė dar vieną susitarimą Nr. KS01/2746-2 „Dėl 2016-02-10 kredito sutarties Nr. KS01/2746 sąlygų pakeitimo“, kuriuo pakeitė Kredito sąlygas, atsižvelgdamos į tai, jog kredito gavėjui buvo papildomai suteikta 60 656,86 Eur kredito suma, skirta augalininkystės produkcijos perdirbimo ir apdorojimo centro (elevatoriaus) steigimo nenumatytoms išlaidoms (toliau – Susitarimas 2) (el.b. t.I., psl. 35). Minėtame Susitarime 2 buvo konstatuota, jog kredito gavėjo paimta ir negrąžinta kredito suma sudaro 1 738 079,85 Eur.

Kaip matyti iš ginčo šalių pasirašytos Kredito sutarties (ir vėlesnių susitarimų 1 ir 2)  turinio, šalių išsakytų paaiškinimų bei atsakovo suteiktų kreditų lėšų panaudojimo paskirties, ieškovas kreditų ėmimu siekė sukurti sąlygas ir plėtoti turimą verslą. Byloje nekyla ginčo dėl ieškovo ir atsakovo pasirašytos Kredito sutarties nutraukimo atsakovo vienašališku sprendimu fakto. Nagrinėjamu ieškiniu ieškovas užginčijo tokį Kredito sutarties nutraukimą, mano jį esant neteisėtu ir nepagrįstu, pažeidžiančiu šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi principų esmę, sąžiningumo principą, prašo teismą pakeisti Kredito sutarties sąlygas pratęsiant kredito sutarties vykdymo terminą iki 2029-02-10. Taigi byloje kyla ginčas dėl Kredito sutarties nutraukimo teisėtumo, keliamas klausimas dėl CK 6.204 str. 3 d. nuostata teismui suteiktos teisės pakeisti sutarties vykdymo tvarką. 

Akcentuotina ir tai, kad pats ieškovas neginčija veiksmų, kuriuos bankas, kaip kredito davėjas, laiko sutarties pažeidimu, atlikimo fakto ir pobūdžio.

Dėl byloje keliamo reikalavimo pripažinti Kredito sutarties nutraukimą neteisėtu.

CK 6.217 str. 1 d. leidžia šaliai nutraukti sutartį prieš terminą, jeigu kita sutarties šalis visiškai nevykdo arba netinkamai ją vykdo ir nevykdymas/netinkamas vykdymas gali būti pripažįstamas esminiu pažeidimu, kurių kriterijai yra išvardinti šio straipsnio 2 d., arba sutartis gali būti nutraukta joje tiesiogiai numatytais atvejais

Ginčo šalių pasirašytos ir reikalavimo pagrindu esančios Kredito sutarties (su vėlesniais pakeitimais) 9.1 punkto papunkčiai nustatė esminių Kredito sutarties pažeidimų atvejus, o 9.2.2. papunktyje įtvirtinta atsakovo (banko) teisė, esant bet kuriam esminiam Kredito sutarties pažeidimui, vienašališkai nutraukti Kredito sutartį, tačiau apie tai prieš 10 kalendorinių dienų raštu įspėjus kredito gavėją (ieškovą).

Bylos medžiaga ir joje esantys atsakovo ieškovui siųsti priminimai: 2017-11-27 Nr. OV1-9/7727, 2018-01-15 Nr. OV1-9/351, 2018-02-20 Nr. OV1-9/1113, 2018-06-20 Nr. OV1-9/4194, 2018-07-17 Nr. OV1-9/4848, 2018-08-29 Nr. OV1-9/5753, 2018-09-24 Nr. OV1-9/6422, 2018-10-29 Nr. OV1-9/7300, 2018-11-13 Nr. OV1-9/151, 2019-01-17 Nr. 2.2-9/245 (el.b. t.II., psl. 19-31) rodo ieškovo atsiskaitymų pagal Kredito sutartį sutrikimo, vėlavimo faktą, ko, minėta, neginčijo ir pats ieškovas. Byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, jog atsakovas jau 2018 sausio 15 d. raštu OV1-9/351 „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo bei Jūsų duomenų tvarkymo“ įspėjo atsakovą, jog rašte nurodytų įsipareigojimų nevykdymas yra pagrindas bankui vienašališkai nutraukti sutartį ir iki 2018 m. vasario 14 d. ieškovui neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų bankui, t.y. nepadengus 24 711,43 Eur pradelsto įsiskolinimo, bankas 2018 m. vasario 15 d. (t.y. kitą dieną einančią po įsipareigojimų įvykdyti nurodyto termino pabaigos) vienašališkai nutrauks Kredito sutartį (el.b. t.II., psl. 20), tačiau Kredito sutarties nenutraukė. 2018 m. lapkričio 13 d. bankas raštu Nr. MB5-01/151 „Dėl įsipareigojimų nevykdymo“ dar kartą įspėjo ieškovą, jog inicijuos Kredito sutarties nutraukimą, jei ieškovas nesugebės laiku grąžinti bankui visų pagal Kredito sutartį mokėtinų sumų (el.b. t.II., psl. 27), 2019 m. sausio 17 d. raštu Nr. R2.2-9/245 „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“ taip pat įspėjo apie ketinimą nutraukti Kredito sutartį (el.b. t.II., psl. 30-31), 2019 m. sausio 28 d. raštu Nr. R2.2-9/355 „Dėl sutarties nutraukimo“ dar kartą įspėjo apie ketinimą nutraukti Kredito sutartį (el.b. t.II., psl. 32). Tačiau ir šiuo atveju bankas Kredito sutarties neskubėjo nutraukti, o 2019 m. sausio 28 d., 2019 m. vasario 19 d. ir 2019 m. vasario 26 d. raštais atidėjo Kredito sutarties nutraukimo terminą (el.b. t.II., psl. 32-34). Galiausiai 2019 m. birželio 10 d. raštu Nr. R.2.3-4/2603 „Dėl informacijos pateikimo ir įsipareigojimų nevykdymo“ bankas nurodė ieškovui, jog bankas, nepaisant didelio įsiskolinimo, nenutraukė sutarties, pradėjo analizuoti kredito grąžinimo atidėjimo galimybes atsižvelgiant į 2018-11-23 bendrovės prašymą dėl sutarties sąlygų keitimo bei 2019-03-21 susitikimo metu bendrovės atstovų išdėstytas aplinkybes ir finansines prognozes bei pažymėjo, jog netoleruotina, kai bendrovė, kuri prašo keisti sutarties sąlygas, pati piktnaudžiauja banko geranoriškumu vilkindama informacijos pateikimą ir taip didindama pradelsto įsiskolinimo sumą bankui. Šiuo raštu bankas informavo, jog bankas nebesvarstys bendrovės prašymo dėl sutarties sąlygų pakeitimo atidedant kredito grąžinimo terminą ir inicijuos Kredito sutarties nutraukimą bei prašė pateikti rašte nurodytą informaciją (el.b. t.II., psl. 35-36), kurios ieškovas nepateikė. 

Teismas iš byloje esančių rašytinių duomenų ir ieškinyje nurodomų faktinių aplinkybių neturi pagrindo išvadai, pritariančiai ieškovo nurodytai pozicijai, kad bankas nedėjo patangų ar nebendradarbiavo su ieškovu. priešingai, byloje nėra jokių duomenų, kad pats ieškovas ėmėsi bendradarbiavimo su atsakovu veiksmų, pirmas informuotų banką apie galimus finansinius sunkumus, atsiradusius galimus laikinus trikdžius atsiskaitymams iki 2017 m. lapkričio 27 d. - kai banko įspėjo jį apie netinkamai vykdomą Kredito sutartį. Tai jis padarė tik 2018 m. lapkričio 23 d. bei 2018 m. gruodžio 10 d. atsakydamas į atsakovo raginimus vykdyti sutartinius mokėjimus bei prašydamas pateikti bendrovei atsakymą dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo (el.b. t.I., psl. 59-63).

Pagal CK 6.218 str. 1 d. nutraukti sutartį dėl jos vykdymo termino praleidimo galima tik tuomet, kai kita šalis jos neįvykdo per papildomai nustatytą terminą. Ieškovas tinkamai nevykdė kredito sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, dėl ko buvo susidaręs įsiskolinimas, atsakovas, minėta, išsiuntė įspėjimus dėl galimo Kredito sutarties nutraukimo, tačiau ir į jį ieškovas, žinodamas banko poziciją dėl gręsiančio sutarties nutraukimo, tinkamai nesureagavo. Ieškovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymas ir atsakymuose į banko raginimus išreikšta nuomonė sudarė pagrindą bankui nesitikėti sutarties įvykdymo ateityje ir nebepasitikėti kredito gavėju. Ieškovo įsipareigojimų nevykdymas buvo tęstinio (sisteminio) pobūdžio, ieškovas, jau gavęs įspėjimus, nedėjo jokių pastangų Kredito sutarčiai išsaugoti, nebuvo aktyvus bendradarbiavime su banku, todėl atsakovas, remdamasis Kredito sutartimi ir minėta įstatymo nuostata, turėjo teisę nutraukti Kredito sutartį prieš tai sudaręs sąlygas jos tęstinumui, veikęs geranoriškai ir bendradarbiaudamas su ieškovu.

Remiantis Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 28 d. įsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1636-450/2019, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ieškovui, konstatavo, jog bendrovės finansiniai sunkumai yra esminiai, trunka ilgą laiką, yra nuolatinio, o ne laikinojo pobūdžio, o pirmosios instancijos teismo išvada dėl UAB „Agrima“ nemokumo yra pagrįsta, t.y. jos pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Taigi, minėtoje įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nustatytos aplinkybės tik patvirtina, jog bankas turėjo pagrindą nesitikėti sutarties vykdymo ateityje.

Atsakovas yra kredito įstaiga, kurios pelnas – gaunamos palūkanos už naudojimąsi pinigais, todėl laikytina, kad pagal kredito sutarties esmę sutarties sąlygų laikymasis, t.y. laiku mokėjimas tiek kredito likučio, tiek ir palūkanų, turi esminės reikšmės atsakovui. Ieškovui nemokant palūkanų bei negrąžinant pagal nustatytą grafiką paskaičiuoto kredito likučio atsakovas negavo to, ko tikėjosi gauti, t.y. tiek susigrąžinti savo pinigines lėšas, tiek ir gauti pelną. Be to, byloje nėra įrodymų, jog pastaruoju metu ieškovas mokėjo palūkanas atsakovui.

Todėl teismo nustatytos ir virš minėtos aplinkybės sudaro pagrindą Kredito sutarties nutraukimą laikyti teisėtu, atitinkančiu įstatymo ir sutarčių reikalavimus.

Teismo vertinimu, ieškovo argumentai, paremti banko geranoriškumo bendradarbiauti su ieškovu stoka, jo galima stipresne pozicija ginčo teisiniame santykyje, nenumatytomis ir nekontroliuojamomis aplinkybėmis (ekstremalūs klimato pokyčiai), nesudaro pakankamo pagrindo ieškiniui šioje dalyje tenkinti. Pats ieškovas yra patyręs verslininkas, siekiantis pelno ir veikiantis savo rizika, turėjo atlikti teisingus ir protingus savo vykdomos veiklos rizikos apskaičiavimus, kad jo veikla bus sezoninė bei, kad pajamas iš būtent tokios veiklos lems sezoniškumas, numatyti, kokį poveikį jo ūkinei veiklai turės sumažėjęs derlius (sumažėjęs grūdų kiekis), nes, kaip ieškinyje teigia pati ieškovė, jos iš veiklos gaunamos pajamos yra tiesiogiai susijusios su situacija žemės ūkio srityje, įvertinti galimus kreditavimo rizikos veiksnius, nes jam kaip patyrusiam verslininkui keliami aukšti rūpestingumo ir atidumo standartai. 

Teismo vertinimu, ieškovo nurodomos aplinkybės dėl 2017 m. vasarą ir rudenį iškritusio didelio kritulių kiekio, dėl ko didelė dalis derliaus nebuvo nuimta bei 2018 m. pavasarį ir vasarą vyravusios stichinės sausros, dėl ko žemdirbiai neteko iki 50 proc. vasarinių kultūrų derliaus negali būti laikomos nenugalima jėga CK 6.212 straipsnio prasme. Ieškovo nurodomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. 633 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ yra skirtas žemdirbiams, tuo tarpu ieškovas pajamas gauna ne iš žemdirbystės veiklos, o iš elevatoriaus paslaugų teikimo (grūdų saugojimo, džiovinimo, valymo). Ieškovo į bylą pateikta nuasmeninta Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. pažyma, liudijanti nenugalimos jėgos aplinkybes Nr. 06-18 (el.b. t.II., psl. 64) neįrodo nenugalimos jėgos fakto ieškovui. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje didelis kritulių kiekis nevertintinas kaip netikėtas ir nenuspėjamas reiškinys, ypač asmeniui, kurio profesinė veikla yra ūkininkavimas ir kuris šia veikla verčiasi ne vienerius metus. Taigi, ieškovas galėjo ir turėjo protingai numatyti, kad dėl nepalankių oro sąlygų derlius gali žūti ir kad tokiu atveju jo pajamos iš jo teikiamos veiklos gali sumažėti ir kad tokiu atveju jis negalės atsiskaityti su atsakovu. 

Netgi turint pagrindo kitokiai išvadai, šios konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste manytina, kad ieškovo nurodytos aplinkybės nėra jam besąlygiškai netikėtos, jos galėjo būti iš anksto protingai numatytos ir įvertintos ieškovui tinkamai apsprendžiant savo verslo riziką. Todėl ieškovo virš nurodytų aplinkybių sąlygota ir tuo užimta jo pozicija negali būti laikoma pakankamai sąžininga ir objektyviai pagrįsta.

Ieškovo nurodoma banko bendradarbiavimo su ieškovu stoka paneigiama byloje esančiu susirašinėjimu, iš kurio matyti, jog atsakovas buvo geranoriškas mokėjimų atidėjimui (el.b. t.II., psl. 19-37), tačiau nepaisant to, ieškovas nesugebėjo įvykdyti Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Restruktūrizavimo bylos ieškovui nagrinėjimas ir dėl šio teismų civilinėje byloje Nr. e2-1636-450/2019 darytos išvados ir vertinimai, rodo, kad pačiam ieškovui minėto su banku vykdyto susirašinėjimo momentu negalėjo būti nežinomos jo akivaizdaus nemokumo priežastys ir faktas. Be to, nagrinėjamo ginčo faktinių aplinkybių kontekste nustatytas ir ieškovo neginčytas jo tapimo laiduotoju 2018 m. vasario 8 d. laidavimo sutarties pagrindu neturint išankstinio rašytinio banko sutikimo faktas, kurio ieškovas neginčijo, negali būti laikomas sąžiningu atsakovo atžvilgiu ir taip pat priimtinas domėn sprendžiant šį ginčą.

Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis rėmėsi kaip savo reikalavimų pagrindu, o atsakovas – priešingai – įrodė aplinkybes, buvusias nesutikimo su ieškiniu pagrindu (CPK 178 str.).

Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti teiginiai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo ginčo šioje dalyje sprendimui, todėl plačiau dėl jų teismas nepasisako.

Dėl reikalavimo pakeisti sutarties sąlygas, pratęsiant nustatytą grąžinimo terminą.

Ieškovas teismui paaiškino, jog atsakovas nesutiko peržiūrėti, t.y. pakeisti, sutarčių tęstinumo sąlygų, todėl mano, kad sutarties pakeitimą gali ir privalo padaryti teismas CK 6.204 str. 3 d. pagrindu. Su šiuo nesutiktina dėl žemiau išdėstyto.

CK 6.204 str. 3 d. numatyta, kad šalis, kuriai sutarties įvykdymas tampa sudėtingesnis, turi teisę prašyti sutartį pakeisti. Sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t.y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas (CK 6.204 str. 2 d.).

Teismo manymu, CK 6.204 str. nuostata taikoma tuo atveju, kai sutartis dar neįvykdyta, ir šalys yra jos vykdymo bendradarbiavimo procese. Nagrinėjamo ginčo atveju Kredito sutartis yra nutraukta ir nebėra vykdoma (CK 6.221 str. 1 d.), teismas ieškovo reikalavimą anuliuoti nutraukimą, t.y. pripažinti jį neteisėtu ir nepagrįstu, atmetė, todėl manytina, kad CK 6.204 str. faktiškai nutrūkusiems teisiniams santykiams negali būti taikomas. Reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.).

Procesiniai klausimai.

Vadovaujantis CPK 92 str., iš ieškovo valstybės naudai priteistina 20,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660. 

Ieškinį atmetus, panaikinamos byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d.  nutartimi (el. b. t. I, psl. 160-162) taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki šioje byloje priimto sprendimo įsiteisėjimo draudimas atsakovui AS Citadele banka, veikiančiam per AS Citadele banka Lietuvos filialą, realizuoti vienašališką 2016-02-10 kredito sutarties Nr. S01/2746 (su visais jos priedais ir pakeitimais) nutraukimą, bet kokių išieškojimo veiksmų pagal prievoles, kylančias iš 2016-02-10 kredito sutarties Nr. KS01/2746 (su visais jos priedais ir pakeitimais), įskaitant įvykdymo užtikrinimui įkeisto ieškovo ar trečiųjų asmenų turto ar kito ieškovui ar tretiesiems asmenims priklausančio turto, sustabdymas, taip pat bet kokių kitų 2016-02-10 kredito sutarties Nr. KS01/2746 (su visais jos priedais ir pakeitimais) pagrindu ieškovo ar trečiųjų asmenų atžvilgiu atliekamų išieškojimo veiksmų sustabdymas.

Atsakovas nebuvo atstovaujamas advokato, todėl ieškinio atmetimo atveju jam atlygintinų bylinėjimosi išlaidų nepatyrė. Ieškovui jo reikalavimų atmetimo atveju bylinėjimosi išlaidos nepriklauso.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrima“, į.k. 302827222, 20,95 Eur (dvidešimt eurų 95 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iki šioje byloje priimto sprendimo įsiteisėjimo draudimą atsakovui AS Citadele banka, veikiančiam per AS Citadele banka Lietuvos filialą, realizuoti vienašališką 2016-02-10 kredito sutarties Nr. S01/2746 (su visais jos priedais ir pakeitimais) nutraukimą, bet kokių išieškojimo veiksmų pagal prievoles, kylančias iš 2016-02-10 kredito sutarties Nr. KS01/2746 (su visais jos priedais ir pakeitimais), įskaitant įvykdymo užtikrinimui įkeisto ieškovo ar trečiųjų asmenų turto ar kito ieškovui ar tretiesiems asmenims priklausančio turto, sustabdymą, taip pat bet kokių kitų 2016-02-10 kredito sutarties Nr. KS01/2746 (su visais jos priedais ir pakeitimais) pagrindu ieškovo ar trečiųjų asmenų atžvilgiu atliekamų išieškojimo veiksmų sustabdymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                 Natalija Daškovienė