LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. lapkričio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2022 m. spalio 20 d. paduotu suinteresuoto asmens J. K. (gim. 1999 m.) kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Suinteresuotas asmuo J. K. (gim. 1999 m.) padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria LUAB „Abo namas“ bankrotas pripažintas tyčiniu ir nustatyta, kad už tyčinį bankrotą yra atsakingi suinteresuoti asmenys J. K. (gim. 1999 m.) ir J. K. (gim. 1957 m.). Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Suinteresuoto asmens paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad: 1) teismai netinkamai aiškino ir taikė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) 70 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 2 punktą bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 2019 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019. Teismai visiškai netyrė ir nevertino reikšmingų aplinkybių, t. y. ar suinteresuoto asmens atlikti veiksmai laikytini sąmoningu blogu įmonės valdymu ir kas tai nulemia; ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp jo neteisėtų veiksmų ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo; ar įmonės padėtis tikrai buvo pabloginta būtent esmingai. Teismai tiesiog formaliai atskirus suinteresuoto asmens veiksmus (ginčijamo sandorio sudarymą) savaime prilygino sąmoningam blogam įmonės valdymui, o esminio įmonės padėties pabloginimo nenustatinėjo; 2) teismai pažeidė CPK 179, 263 straipsnius ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes nebuvo aktyvūs bankroto byloje ir savo išvadas dėl transporto priemonių vertės pagrindė prielaidomis, t. y. nesant byloje įrodymų, kad šis turtas, pažeidžiant bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teises, buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kainą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino, taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtoms teismo nutartims priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Antanas Simniškis
Donatas Šernas
Algirdas Taminskas