ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 9 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jormanta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Makritas“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jormanta“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Makritas“ pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Jormanta“ 42 980,58 Eur skolą (teismo posėdžio metu patikslinus ieškinio reikalavimus – 41 980,58 Eur skolą), 82,64 Eur delspinigius, 12,50 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino – priteisė ieškovei UAB „Makritas“ iš atsakovės UAB „Jormanta“: 41 980,58 Eur skolą; 82,64 Eur delspinigius; 40,00 Eur sumą pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį; 298,80 Eur nuostolius (išieškojimo išlaidas); 12,5 procento dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (42 402,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir    4 640,15 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3.       Atsižvelgęs į aplinkybių visumą, teismų formuojamą praktiką, kad nepateiktas originalus CMR važtaraštis negali būti pagrindas atsisakyti mokėti už paslaugą, teismas darė išvadą, jog ieškovė šiuo konkrečiu atveju pagrįstai vadovaujasi Sutarties IV dalies 3 punkte numatytu atsiskaitymo už suteiktas paslaugas terminu, o tuo tarpu atsakovė nepagrįstai atsisako sumokėti ieškovei skolą už suteiktas paslaugas, motyvuodama tuo, jog ieškinio pateikimo metu dar nebuvo suėję visi skolos apmokėjimo terminai.

4.       Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartį (suteikė vežimo paslaugas). Atsakovė neginčija įsiskolinimo pagrindo ir (ar) įsiskolinimo dydžio. Atsakovės prievolės atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas terminas yra suėjęs. Atsakovės įsiskolinimas ieškovei yra pagrįstas rašytiniais byloje esančiais įrodymais (Sutartis, vienkartinės pervežimo sutartys, PVM sąskaitos faktūros). Atsakovė 2024 m. birželio 3 d. sumokėjo ieškovei 1 000,00 Eur skolą, o ieškovės atstovė sumažino reikalaujamos priteisti skolos sumą iki 41 980,58 Eur. Atsižvelgęs į tai, teismas ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo laikė pagrįstu.

5.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė paskaičiavo 82,64 Eur dydžio delspinigius, neviršijant 180 dienų laikotarpio (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Atsakovės atstovė 2024 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdžio metu nurodė neginčijanti delspinigių dydžio, jų apskaičiavimo, todėl ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo laikė pagrįstu.

6.       Teismas sprendė, kad kreditorius, su kuriuo laiku neatsiskaitė skolininkas, turi teisę gauti fiksuotą 40,00 Eur sumą kaip kompensaciją už skolos išieškojimą. Šis dydis yra neįrodinėtinas, t. y. kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų.

7.       Teismas sprendė, kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus (laiku neatsiskaitė už suteiktas vežimo paslaugas), ieškovei iš atsakovės priteisiamos 12,5 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8.       Teismas sprendė, kad išlaidos, šalies patirtos ginant savo teises nuo atsakovo padaryto pažeidimo ne teismo tvarka, nepatenka į bylinėjimosi išlaidų kategoriją, tačiau vertintinos kaip protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas, MAPKSVPĮ 7 straipsnio 2 dalis), ieškovės tokio pobūdžio išlaidos, patirtos už reikalavimo dėl įsiskolinimo padengimo parengimą ir atsakymų atsakovės atstovei pateikimą (338,80 Eur), atsakovei neginčijant jų dydžio pagrįstumo, pripažintinos ieškovės nuostoliais, priteistinais ieškovei iš atsakovės CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto ir MAPKSVPĮ 7 straipsnio 2 dalies pagrindu. Tačiau, įvertinus tai, kad ieškovei iš atsakovės jau priteista fiksuota 40,00 Eur suma, kaip kompensacija už skolos išieškojimą pagal MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalį, ieškovei priteistini 298,80 Eur (338,80 Eur – 40,00 Eur) dydžio nuostoliai pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir MAPKSVPĮ 7 straipsnio 2 dalį.

9.       Įvertinęs ieškovės procesinių dokumentų apimtį, priedų skaičių, advokato padėjėjos darbo laiko sąnaudas, atstovavimo teismo posėdžiuose trukmę, bylos sudėtingumą, ginčo sumos dydį, teismas išlaidas (3 769,15 Eur) laikė protingomis ir pagrįstomis.

10.       Teismas vertino, kad atsakovė prašymą išdėstyti ar atidėti teismo sprendimo įvykdymą grindžia tuo, kad jos finansinė padėtis yra sunki, atsakovė objektyviai neturi galimybių padengti įsipareigojimus iš karto dėl šiuo metu esančios sudėtingos situacijos transporto paslaugų rinkoje.

11.       Teismas vertino, kad paminėti duomenys nepagrindžia išimtinių aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo bendrosios teismo sprendimo vykdymo tvarkos ir pagrįstų CPK 284 straipsnyje įtvirtinto instituto (teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo) taikymą. Atsakovė nepateikė į bylą nei aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų, nei kitų įrodymų, galinčių pagrįsti aplinkybę, jog ji prašomu atidėti sprendimo įvykdymo ar išdėstymo laikotarpiu (9-12 mėn.) reguliariai gaus pastovias (stabilias) pajamas, iš kurių galės visiškai atsiskaityti su ieškove (kartu ir su kitais savo kreditoriais). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovė šiuo metu vykdytų veiklą, generuotų pajamas iš vykdomos veiklos. Atsakovė taip pat nepateikė į bylą jokių įrodymų ir (ar) argumentų, patvirtinančių, kad prašomas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas ar atidėjimas labiau atitiks išieškotojos (ieškovės) ir skolininkės (atsakovės) teisėtų interesų pusiausvyrą ir bus tiek jai, tiek ieškovei priimtinesnis. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės įsiskolinimas ieškovei susiformavo 2024 m. vasario–kovo mėn., ieškovės ieškinys atsakovei dėl skolos priteisimo teisme gautas 2024 m. kovo 19 d. Atsakovė laikotarpiu nuo civilinės bylos iškėlimo iki šio sprendimo priėmimo yra padengusi atsakovei tik nedidelę skolos dalį, t. y. 1 000,00 Eur (likusi nepadengta skolos dalis yra 41 980,58 Eur), tai tik patvirtina, jog atsakovė nedėjo realių ir nuoseklių pastangų atsiskaityti su ieškove dalimis.

12.       Teismas pažymėjo, kad atsakovės verslo sprendimai negali riboti ieškovės teisės laiku gauti sumas už suteiktas vežimo paslaugas pagal Sutartį. Atsakovė, būdama atidi ir rūpestinga verslininkė, turi įvertinti savo prisiimamus sutartinius įsipareigojimus. Esami atsakovės įsipareigojimai negali paneigti teismo sprendimo privalomumo ir pažeisti šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teisėto lūkesčio įsiteisėjus teismo sprendimui gauti priteistas sumas. Šiuo atveju ieškovės teisėtas lūkestis yra tai, kad sprendimas būtų įvykdytas kuo skubiau, o išdėsčius ar atidėjus sprendimo įvykdymą atsakovės nurodomam terminui būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas atsakovei, kaip verslo subjektui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

13.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Jormanta“ (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti 2024 m. rugpjūčio 27 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo; pakeisti 2024 m. rugpjūčio 27 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo ir atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo ar išdėstymo tenkinti; priteisti atsakovei iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Ieškovė į bylinėjimosi išlaidas įtraukė 338,80 Eur išlaidų sumą, kuri buvo patirta dar iki bylos užvedimo teisme, todėl šios išlaidos nėra laikytinos bylinėjimosi išlaidomis. Ieškovei nereiškiant reikalavimo priteisti 338,80 Eur nuotolius, teismas, priteisdamas šią sumą kaip nuostolius, peržengė ieškinio ribas. Tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį. Pirmosios instancijos teismas dalyje dėl 338,80 Eur sumos, kurios buvo prašoma kaip bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisdamas 338,80 Eur sumą kaip nuostolius, peržengė bylos nagrinėjimo ribas.

13.2.                      Atsakovė, bylos nagrinėjimo metu pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodė, kad ieškovės patirtos išlaidos apskritai neturėtų būti priteistos, nes ieškovė į teismą ieškiniu kreipėsi, kai dar neturėjo reikalavimo teisės į atsakovę. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime visiškai nepagrįstai nurodė, kad atsakovė neginčijo ieškovės patirtų 338,80 Eur pagrįstumo ir jų dydžio, todėl yra pripažintini ieškovės nuostoliais. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra visiškai nepagrįsta, nes atsakovė net neturėjo galimybės pasisakyti apie šią sumą, kaip ieškovės patirtus nuostolius, apie jų dydį, pagrįstumą, priežastinį ryšį ir kt., nes ieškovė, prašydama teismo priteisti šias išlaidas, jų pritesimo prašė, kaip proceso išlaidų atlyginimo (CPK 93 str.), tačiau ne patirtų nuostolių atlyginimo (CK 6.249 str.). Ieškovei tinkamai nesuformulavus ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo dėl šios sumos, atsakovei nebuvo sudaryta galimybė tinkamai atsikirsti, pasisakyti dėl nuostolių pagrįstumo, dydžio.

13.3.                      Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neatsižvelgė į aplinkybes, kurioms esant atsakovė prašė teismo išdėstyti ar atidėti sprendimo vykdymą, todėl darė nepagrįstą išvadą, kad nėra nustatyta išimtinių aplinkybių buvimo. Atsakovė patyrė ženklių nuostolių dėl pasikeitusios transporto rinkos, kai krovinių pervežimo užsakymų mokestis stipriai krito bei mokesti už krovinio pervežimą nebepadengė atsakovės turimų kaštų, todėl atsakovė norėdama padengti skolą atsakovei bei išlaikyti veiklą, prašė teismo skolos dengimą, t. y. sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis, nes tik tokiu būdu atsakovė galės padengti skolą ieškovei, nepadarydama itin didelės žalos įmonės veiklai. Teismas neatsižvelgė, kad transporto paslaugų sektoriuje yra sezoniškumai, nes tam tikrais mėnesiais užsakymų ypač sumažėja dėl atostogų, kai tam tikros užsienyje veikiančios įmonės šiais mėnesiais visiškai sustabdo veiklą dėl atostogų.

13.4.                      Sprendimo vykdymo išdėstymas nepadarytų atsakovės pranašesnės už ieškovę, nes atsakovė objektyviai neturi galimybių įsipareigojimų padengti iš karto. Ieškovės įmonė yra itin didelė, turi daugiau nei 100 darbuotojų, jos pajamos už 2022 m. siekė beveik 6 000 000,00 Eur, atsakovė būtų pajėgi dengti įsipareigojimus atidėjus ar išskaidžius skolos mokėjimą dalimis, nes tokiu būdu būtų išsaugota atsakovės veikla, nebūtų paminti ieškovės interesai, nebūtų paneigtas pats sprendimas, priešingai, tik tokių būdų galėtų būti užtikrintas sprendimo įvykdymas.

14.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Makritas“ prašo atsakovės pateiktą apeliacinį skundą atmesti; priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli, kiekvieną teismo posėdį keitė nuomonę – tai gali mokėti po 700,00 Eur kas mėnesį, tai nurodo, kad 9 mėnesius iš viso negalės atlikti jokių įmokų. Taip ir nepaaiškėjo nei ieškovei, nei pirmosios instancijos teismui, ko tiksliai pageidauja atsakovė – ar išdėstyti periodinėmis išmokomis ar apskritai atidėti vykdymą.

14.2.                      Atsakovė byloje siekė įrodyti, kad jai yra finansiškai sunku atsiskaityti su ieškove ir egzistuoja pagrindas būsimam teismo sprendimo vykdymo išdėstymui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti tikrąją atsakovės finansinę padėtį bei galimybę atsiskaityti su ieškove, išskyrus tai, jog atsakovė savo teiktuose paaiškinimuose pateikia informaciją apie jos vykdomos veiklos neefektyvumą. Atsakovės teiginiai apie tai, kad jos vykdomoje veikloje tam tikrais laikotarpiais sumažėja užsakymų, niekaip neįrodė, kad atsakovė yra susidūrusi su finansiniais sunkumais ir kad atidėjus sprendimo vykdymą jos finansinė padėtis pagerės. Atsakovė privalėjo pateikti ne žodinį paaiškinimą apie tai, kad ji yra susidūrusi su finansiniais sunkumais, bet reikšmingus dokumentus, t. y. finansinės atskaitomybės dokumentus, kreditorių ir debitorių sąrašus, duomenis apie šiuo metu atsakovės gaunamas pajamas, išrašus apie visas turimas sąskaitas kredito įstaigose bei pinigų likučius juose, duomenis apie atsakovės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ir pan. Atsakovė nenurodė tikslių pajamų, iš kurių galėtų būti vykdomas išdėstytas teismo sprendimas. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti sunkią atsakovės finansinę padėtį bei teigti, jog atsakovė neturi galimybės iš karto įvykdyti teismo sprendimą, o jokių įrodymų, leidžiančių teigti priešingai, atsakovė byloje nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

16.       Nagrinėjamu atveju apeliantė skundžia tik sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo. Atsižvelgiant į tai, kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas nėra tikrinamas, o byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

17.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo.

Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo

18.       CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Pažymėtina, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015 ir kt.).

19.       Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti tai, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016). Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas negali suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, taip pat visais atvejais turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

20.       Nagrinėjamu atveju apeliantė savo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo grindė savo sunkia finansine padėtimi. Apeliantė pirmosios instancijos teismui, įrodinėdama savo sunkią finansinę padėtį, pateikė duomenis apie atsakovės veiklą 2023 metais. Iš jų matyti, kad atsakovės veikla 2023 m. buvo nuostolinga, nuostoliai sudarė 86 628,00 Eur sumą, pardavimo pajamos – 605 460,00 Eur. Naujausių finansinės atskaitomybės duomenų (už 2024 metų I pusmetį) atsakovė į bylą neteikė. Atsakovė 2024 m. liepos 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad veda derybas su dviem didelėmis įmonėmis dėl ilgalaikių kontraktų pasirašymo nuo rudens; šalys iš esmės yra pasiekusios susitarimus, todėl atsakovė nuo rudens šių kontraktų pagrindu planuoja gauti pajamų, iš kurių per mėnesį galėtų skirti 4 000–5 000,00 Eur skolinių įsipareigojimų dengimui; taip pat atsakovė ieškos ir kitų vienkartinių kontraktų, tokiu būdu uždirbant papildomų pajamų.

21.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atmesdamas apeliantės prašymą nurodė, kad įrodymų, kurie patvirtintų apeliantės argumentus apie jos sunkią finansinę padėtį, nepateikė. Iš viešai prieinamų Sodros duomenų teismas nustatė, kad atsakovė turi tik 1 darbuotoją, skola Sodrai sudaro 1 089,37 Eur, skola VMI sudaro 2 628,89 Eur. Atsakovės pateiktais Sodros duomenimis, vienintelis atsakovės darbuotojas (vadovas) laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. yra neapmokamose atostogose. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės UAB „Softma“ ieškinį atsakovei UAB „Jormanta“ dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Dėl to pirmosios instancijos teismas sprendė, kad paminėti duomenys nepagrindžia išimtinių aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo bendrosios teismo sprendimo vykdymo tvarkos ir pagrįstų CPK 284 straipsnyje įtvirtinto instituto taikymą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

22.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjant turtinę padėtį į bylą turėtų būti pateikti visi duomenys apie turtą, pavyzdžiui, duomenys iš VĮ „Registrų centras“ apie nekilnojamąjį turtą, iš VĮ „Regitra“ apie transporto priemones. Kadangi atsakovė yra juridinis asmuo, turėtų būti teikiami balansai bei kiti finansiniai bendrovės dokumentai. Tačiau apeliantė pateikė tik duomenis už 2023 m.

23.       Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės

24.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog ji ateityje turės galimybę atsiskaityti su ieškove. Nėra jokių įrodymų, kad ji gaus pajamas ar kad turi turto, kurį galėtų parduoti ir atsiskaityti su ieškove. Apeliantė tik deklaratyviai nurodo, kad jos finansinė padėtis gerėja. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vertintina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti apeliantės prašymą.

Dėl  bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

25.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė į bylą duomenis apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas: 871,00 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 54,00 Eur žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 4 107,95 Eur teisinės pagalbos išlaidos (338,80 Eur susipažinimas su pateiktais dokumentais ir reikalavimo dėl įsiskolinimo padengimo parengimas ir pateikimas, susipažinimas su UAB „Jormanta“ atstovės pateiktu atsakymu ir atsakymų (el. paštu) UAB „Jormanta“ atstovei pateikimas; 1 566,95 Eur ieškinio (patikslinto ieškinio) parengimas ir pateikimas teismui; 677,60 Eur dubliko parengimas ir pateikimas teismui; 423,50 Eur pasiruošimas ir dalyvavimas 2024 m. liepos 3 d. teismo posėdyje; 677,60 Eur rašytinių paaiškinimų parengimas, priedų susisteminimas; 423,50 Eur pasiruošimas ir dalyvavimas 2024 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdyje).

26.       Pirmosios instancijos teismas 338,80 Eur išlaidas (susipažinimas su pateiktais dokumentais ir reikalavimo dėl įsiskolinimo padengimo parengimas ir pateikimas, susipažinimas su UAB „Jormanta“ atstovės pateiktu atsakymu ir atsakymų (el. paštu) UAB „Jormanta“ atstovei pateikimas) pripažino ieškovės nuostoliais ir priteisė jas ieškovei iš atsakovės CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto ir MAPKSVPĮ 7 straipsnio 2 dalies pagrindu.

27.       Apeliantė  teigia, kad ieškovė į bylinėjimosi išlaidas įtraukė 338,80 Eur išlaidų sumą, kuri buvo patirta dar iki bylos užvedimo teisme, todėl šios išlaidos nėra laikytinos bylinėjimosi išlaidomis. Ieškovei nereiškiant reikalavimo priteisti 338,80 Eur nuotolius, teismas, priteisdamas šią sumą kaip nuostolius, peržengė ieškinio ribas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka iš dalies.

28.       Apeliacinės instancijos teismas vertina pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovės prašomą priteisti 338,80 Eur sumą, kaip bylinėjimosi išlaidas, išskyrė ir šią sumą vertino bei priteisė kaip nuostolius. Nagrinėjamu atveju spręstina, ar minima suma gali būti priteista kaip bylinėjimosi išlaidos.

29.       Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti 338,80 Eur (susipažinimas su pateiktais dokumentais ir reikalavimo dėl įsiskolinimo padengimo parengimas ir pateikimas, susipažinimas su UAB „Jormanta“ atstovės pateiktu atsakymu ir atsakymų (el. paštu) UAB „Jormanta“ atstovei pateikimas) bylinėjimosi išlaidų suma susidarė iki ieškinio teisme pateikimo.

30.       Proceso įstatyme prie bylinėjimosi išlaidų priskiriamas ne tik žyminis mokestis, bet ir kitos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos. Kokios kitos išlaidos gali būti priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų, nustatyta CPK 88 straipsnio 1 dalyje. Šioje normoje reglamentuojama, kad kitomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, laikomos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusios su vietos apžiūra; 2) atsakovo paieškos išlaidos; 3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; 5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; 6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; 7) išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; 8) būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu; 9) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.

31.       Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktą (atitinkantį šiuo metu galiojančio CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto redakciją), yra pažymėjęs, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 17 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo patirti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009, 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-186-1120/2023).

32.       Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju ginčijama bylinėjimosi išlaidų suma susidarė iki ieškinio teisme pateikimo. Iki kreipimosi į teismą šalies patirtos išlaidos gali būti atlyginamos tik išimtiniais arba įstatyme nustatytais atvejais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-186-1120/2023). Vienas iš tokių  patirtų išlaidų būtinumo vertinimo kriterijų yra tai, ar jos buvo reikalingos ieškinio reikalavimui pagrįsti. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. Bylinėjimosi išlaidų būtinumo kriterijų atitinka išlaidos, kurios skirtos, grindžiant ieškinio reikalavimą, reikalingiems įrodymams gauti ir bent iš dalies juos patvirtina. Tai, ar vėliau teismai pasinaudoja visu pateiktų įrodymų turiniu, yra bylos nagrinėjimo ir tolesnio įrodinėjimo proceso rezultatas. Ta aplinkybė, kad ieškovo pateiktas įrodymas turi bent dalį faktinių duomenų, kuriais paremtas teismo sprendimas jo naudai, sudaro pagrindą šio įrodymo gavimo išlaidas įtraukti į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pagal CPK 93 straipsnį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537-690/2015).

33.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prieš pateikiant ieškinį kreipėsi į advokatą, kuris parengė reikalavimą dėl įsiskolinimo padengimo ir jį pateikė atsakovei. Reikalavimu „Dėl tinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo“ buvo prašoma padengti susidariusį įsiskolinimą. Taip pat advokatas parengė atsakymą (el. paštu) UAB „Jormanta“. Apeliacinės instancijos teismas palankiai vertina ieškovės siekį bendradarbiauti, tačiau vertina, kad šios išlaidos nebuvo būtinos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nebuvo būtina ieškovei naudotis advokato pagalba parengti atsakovei pretenziją bei atsiliepimą į atsakovės atsakymą. Pretenziją atsakovei – reikalavimą sumokėti skolą - turėjo galimybę pateikti pati ieškovė, joje nėra būtinas teisinio reglamentavimo išdėstymas. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, šios išlaidos nepripažintinos būtinomis, todėl nėra pagrindo jų priteisti.

Dėl procesinės bylos baigties

34.       Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir iš dalies pakeisti skundžiamą sprendimą, patikslinant sprendimo dalį dėl nuostolių priteisimo, nepriteisiant 298,80 Eur nuostolių (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju atsakovės apeliacinis skundas tenkintas 50 proc. Atsižvelgiant į tai, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

36.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 110,00 Eur bylinėjimosi išlaidas – žyminis mokestis. Ieškovė pateikė prašymą iš atsakovės priteisti 719,95 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas 50 proc. Atsakovei iš ieškovės priteistina 55,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovei iš atsakovės priteistina 359,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip:

„patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Makritas“, juridinio asmens kodas 304827491, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jormanta“, juridinio asmens kodas 305188267, 41 980,58 Eur (keturiasdešimt vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 58 ct) skolą, 82,64 Eur (aštuoniasdešimt du eurus ir 64 ct) delspinigius, 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų) sumą pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, 12,5 procento dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (42 103,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 640,15 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt eurų ir 15 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Netenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jormanta“ prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo.“

Priteisti ieškovei UAB „Makritas“ iš atsakovės UAB „Jormanta“ 359,98 Eur (tris šimtus penkiasdešimt devynis eurus 98 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei UAB „Jormanta“ iš ieškovės UAB „Makritas“ 55,00 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.