Civilinė byla Nr. e2S-3150-864/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02630-2024-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Kitoks teatras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7621-955/2024 pagal ieškovės viešosios įstaigos „Kitoks teatras“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „SHARABANAI“ dėl avanso grąžinimo ir nuostolių kompensavimo.
Apeliacinės instancijos teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos (toliau – ir VŠĮ) „Kitoks teatras“ (toliau – ir ieškovės) ieškinį atsakovei mažajai bendrijai (toliau – ir MB) „SHARABANAI“ (toliau – ir atsakovė) dėl avanso grąžinimo ir nuostolių kompensavimo.
Teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje 2024 m. rugpjūčio 27 d. 9.00 val. Teisme 2024 m. rugpjūčio 26 d. gautas ieškovės atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės prašymas perskirti teismo posėdžio datą, kadangi ji su ieškove atstovavimo sutartį sudarė tik 2024 m. rugpjūčio 26 d. ir nespėjo susipažinti su bylos medžiaga. 2024 m. rugpjūčio 26 d. teismo nutartimi bylos nagrinėjimas teismo posėdyje perskirtas iš 2024 m. rugpjūčio 27 d. 9.00 val., į 2024 m. spalio 30 d., 9.00 val.
Teisme 2024 m. spalio 30 d. gauta ieškovės atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės informacija, jog ji teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartį su VŠĮ „ Kitoks teatras“ nutraukė vienašališkai ir bylos nagrinėjime 2024 m. spalio 30 d. nedalyvaus. Atstovė paprašė panaikinti prieigą prie el. bylos. Susisiekus su kita ieškovės atstove advokato padėjėja Gitana Kukcinavičiūte, atstovė nurodė, jog apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką ieškovei žinoma, tačiau atstovė neatvyks, kadangi dalyvauja kitoje byloje.
Į teismo posėdį ieškovė neatvyko. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti ieškovei nedalyvaujant nepateikė.
Teismo posėdžio metu atsakovė pateikė prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą, kadangi bylos nagrinėjimas jau kartą buvo atidėtas dėl ieškovės atstovo pasikeitimo, ieškovė apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką yra informuota, todėl laikytina, jog ieškovė nevykdė savo procesinių pareigų. Taip pat atsakovė prašė priteisti atsakovei iš ieškovės šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 30 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsakovei paliko nenagrinėtą. Priteisė atsakovei iš ieškovės 3 260,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Spręsdamas atsakovės prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ir jos atstovai apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką buvo informuoti tinkamai. Pripažino, jog nagrinėjamu atveju, ieškovė nesilaikė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, kurie apima šalių pareigą sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kt., tinkamu įgyvendinimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnis), todėl privalo prisiimti ir įstatyme numatytas neigiamas savo veiksmų (neveikimo) pasekmes. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė duomenų, pateisinančių nedalyvavimą teismo posėdyje nepateikė, todėl esant atsakovės prašymui, teismas ieškovės ieškinį atsakovei paliko nenagrinėtą.
Nagrinėjamu atveju atsakovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, jog atsakovė nesutiko su jai pareikštais reikalavimais, kuriuos kaip matyti, ieškovė, nors ir pareiškė, tačiau negynė teisme, ieškovės elgesys, neatvykstant į posėdį, taip pat laikytinas neapdairus ir nerūpestingas. Atsižvelgdamas į tai, jog teismas nepriėmė byloje galutinio teismo sprendimo dėl ieškovės netinkamo procesinių teisių įgyvendinimo, teismas tenkina atsakovės prašymą ir priteisia atsakovei iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė pateikė teismui duomenis, jog byloje atsakovė patyrė 3 260,56 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, jog šios išlaidos susidarė atsakovei rengiant atsiliepimą į ieškinį, tripliką, be kita ko, atsakovę teismo posėdyje atstovavo advokatė Vilija Viešūnaitė. Teismas įvertino, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), yra pagrįstos ir realiai patirtos, ieškovės ieškinį palikus nenagrinėtą dėl ieškovės netinkamo veikimo civiliniame procese, šias išlaidas priteisė iš ieškovės atsakovei.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jų argumentai
Ieškovė VŠĮ „Kitoks teatras“ (toliau - ir ieškovė, ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo 2024 m. spalio 30 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliantė skundžiamos nutarties neteisėtumą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas :
1. Klaidingai įvertino bylos faktines aplinkybes dėl vienašališko teisinių paslaugų sutarties nutraukimo ir ieškovės atstovo neatvykimo į paskirtą teismo posėdį. Šį skundo argumentą grindžia aplinkybėmis, kad advokatė Kristina Česnauskienė pažeidė kliento teises į teisminę gynybą ir atstovavimą. Netikėtas advokatės pasitraukimas iš bylos prieš pat paskirtą teismo posėdį, be tinkamo ieškovės informavimo ir paruošimo, taip pat neinformavus ieškovės apie posėdį, sudarė situaciją, kad ieškovė buvo paliktas be jokio atstovavimo ir neturėjo galimybės pateikti savo argumentų. Taip pat neturėjo galimybės pati atvykti į posėdį, kadangi advokatė teismui pateikė pranešimą, kad vienašališkai nutraukia sutartį tik likus kelioms minutėms iki paskirto bylos nagrinėjimo laiko. Apeliantė pažymi, kad teismo posėdyje 2024 m. spalio 30 d. 9:30 val. ieškovę atstovauti turėjo advokatė Kristina Česnauskienė, kuri, neinformavusi apie priežastis ir apie teisinių paslaugų sutarties vienašališką nutraukimą ieškovės, apie tai informavo tik teismą ir tik prieš pat paskirtos bylos nagrinėjimą, nusiuntusi prašymą panaikinti jos prieigą prie elektroninės bylos kortelės. Taigi nei advokatė Kristina Česnauskienė, nei advokato padėjėja Gitana Kukcinavičiūte ieškovės nebuvo informavusios apie paskirtą teismo posėdį. Teigia, kad jei advokatė Kistina Česnauskienė būtų informavusi nors vieną dieną prieš paskirto teismo posėdį, ieškovė būtų sprendusi klausimą dėl kito atstovo pasirinkimo šioje byloje, arba būtų ieškojusi kitų galimybių dalyvauti teismo posėdyje.
2. Pažeidė pareigą tinkamai informuoti apie teismo posėdį. Paaiškina, kadangi ieškovė sudarė sutartį dėl bylos vedimo teisme su advokate Kristina Česnauskiene, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad jos interesus tinkamai atstovaus advokatė Kristina Česnauskienė 2024 m. spalio 30 d. 9:30 val. teismo posėdyje. Dėl šios priežasties advokato padėjėja Gitana Kukcinavičiūtė nebuvo informuota apie paskirtą teismo posėdžio laiką ir datą. Jai tapo žinoma tik paskirto posėdžio dieną prieš pat posėdį, kai jai mob. telefonu paskambino teismo posėdžių sekretorė ir paaiškino situaciją, kad paskirtame teismo posėdyje ieškovo atstovė nedalyvaus, nes teismo posėdžio dieną nutraukia teisinių paslaugų sutartį vienašališkai. Taigi, apeliantės vertinimu, paskirto teismo posėdžio data ir laikas nebuvo tinkamai pranešti ieškovei. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2024 m. spalio 30 d. nutartį, pažeidė ieškovės procesines teises, nes nebuvo užtikrintas jos tinkamas dalyvavimas procese. Remiantis CPK, teismas privalo užtikrinti abiejų šalių teisę būti išklausytoms. Dėl netinkamo informavimo ir netikėto atstovės teisinių paslaugų sutarties nutraukimo, iš ieškovės buvo atimta galimybė būti išklausytai. Tai laikytina esminiu procesiniu pažeidimu.
3. Neteisėtai priteisė atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Šį skundo argumentą grindžia aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės bylos neišnagrinėjęs ir nepasisakęs dėl ginčo dalyko, t. y., ieškinį palikęs nenagrinėtu, išsprendė atsakovės bylinėjimosi išlaidų klausimą, priteisdamas atsakovei bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Tokiu būdu neteisėtai priteistos išlaidos sudaro tiesioginį nuostolį ieškovei visiškai be jokios ieškovės kaltės.
4. Nepagrįstai negrąžino ieškovei jos už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismui palikus ieškovės ieškinį nenagrinėtu, ieškovė turi teisę susigrąžinti sumokėtą žyminį mokestį iš valstybės.
Atsakovė MB „SHARABANAI“ nesutinka su atskiruoju skundu. Prašo ieškovės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7621-955/2024 atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepime pažymima, kad :
5. Ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Šiuo atveju iki teismo posėdžio pradžios nebuvo gautas nei prašymas atidėti teismo posėdį, nei tokio neatvykimo į teismo posėdį pagrindžiantys įrodymai. Ieškovė teigia, kad teismo posėdyje turėjo dalyvauti advokatė Kristina Česnauskienė, kuri apie teismo posėdžio datą neinformavo nei ieškovės, nei kitos ieškovės atstovės advokato padėjėjos Gitanos Kukcinavičiūtės, todėl šiai atstovei prieš pat teismo posėdį nutraukus atstovavimo sutartį nei ji, nei kita jos atstovė neatvyko. Tokie ieškovės teiginiai neatitinka tikrovės ir patvirtina tiek pačios ieškovės, tiek jos atstovių aplaidumą ir elgesį nesuderinamą su CPK įtvirtintomis šalių pareigomis ir principais. Pirmiausia, atsakovė atkreipia dėmesį, kad šioje byloje ieškinys buvo pateiktas ieškovės atstovės advokato padėjėjos Gitanos Kukcinavičiūtės. Teisinių paslaugų sutartis su šia atstove yra byloje, ji yra galiojanti ir nebuvo nutraukta. Ši ieškovės atstovė visą laiką turėjo prieigą prie bylos elektroninės kortelės EPP, ji niekada nebuvo panaikinta, taigi ši ieškovės atstovė, priešingai nei teigia ieškovė, žinojo apie teismo paskirtą posėdį, ką patvirtina ir byloje esantis šaukimas. Antra, ieškovė su antrąja savo atstove atstovavimo sutartį sudarė 2024 m. rugpjūčio 26 d. ir tuo, pagrindu, kad sutartis sudaryta tik dieną prieš teismo posėdį buvo pateiktas prašymas teismo posėdį atidėti, kuris buvo tenkintas ir paskirtas teismo posėdis. Akivaizdu, kad ieškovė sudariusi naują atstovavimo sutartį turėjo aptarti su atstove pavedimo detales, taigi ir informaciją apie bylos eigą, paskirtus teismo posėdžius. Jei ieškovė sudarė naują atstovavimo sutartį ir net nepasidomėjo bylos eiga, tai reikštų ne ką kitą kaip nepateisinamą ieškovės aplaidumą, dėl kurio negali nukentėti atsakovė, kuri tiek pats, tiek jos atstovė rengėsi tiek 2024 m. rugpjūčio 27 d. turėjusiam vykti teismo posėdžiui, tiek ir atvyko į teismo posėdį. Atsakovės vertinimu, ieškovė ir jos pasirinktos atstovės savo procesines pareigas vykdė aplaidžiai ir neatidžiai, nesidomėjo nagrinėjamos bylos eiga bei nesirūpino greitu ir tinkamu bylos išnagrinėjimu, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą CPK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu.
6. Atsakovė teigia, jog apeliantės teiginiai, kad teismas netinkamai informavo ieškovę apie teismo posėdį yra visiškai nepagrįsti. Pažymi, jog abi ieškovės atstovės buvo prisijungusios prie elektroninės bylos kortelės (vienai atstovei prieiga buvo panaikinta jau po teismo posėdžio). Tai, kad advokatė Kristina Česnauskienė žinojo apie teismo posėdį patvirtina jos pateiktas pranešimas apie atstovavimo sutarties nutraukimą, o tai, kad apie teismo posėdį žinojo advokato padėjėja Gitana Kukcinavičiūtė, patvirtina byloje esantis šaukimas į teismo posėdį. Apie tai, kad ji posėdžio metu turi kitą teismo posėdį, kuris būtų paskirtas anksčiau, atstovė teismo neinformavo. Teismas nepažeidė jokių procesinių nuostatų, tuo tarpu pats ieškovė nevykdė savo kaip ieškovo pareigų, nesidomėjo bylos eiga, nebendradarbiavo su savo atstovėmis, nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu, todėl teismas pagrįstai ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu.
7. Atsiliepdama į apelianto atskirojo skundo motyvus dėl atsakovei priteistų jos bylinėjimosi išlaidų, atsakovė nurodo, kad ji patyrė bylinėjimosi išlaidas tiek procesinių dokumentų atsiliepiant į ieškovės ieškinį, parengimui, tiek pasirengimui ir atstovavimui teisme. Byla buvo palikta nenagrinėta dėl ieškovės kaltės, todėl atsakovei pagrįstai buvo priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
8. Atsakovė nurodo, pirmosios instancijos teismas neturėjo spręsti žyminio mokesčio grąžinimo ieškovei klausimo, kadangi, pirmiausias, CPK nenumato žyminis mokesčio grąžinimo ieškovui, kai ieškinys paliktas nenagrinėtu dėl ieškovo kaltės; antra, teismas spręsti žyminio mokesčio grąžinimo klausimą turėtų esant šalies prašymui. Šiuo atveju, tokio prašymo nebuvo; trečia, nutartis neužkerta kelio ieškovei prašyti grąžinti jos sumokėtą žyminį mokestį, nes CPK 87 straipsnio 5 dalis numato, kad pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali būti paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią yra atliktas atitinkamas procesinis veiksmas, kurio pagrindu prašoma grąžinti žyminį mokestį. Žyminio mokesčio grąžinimo klausimą teismas išsprendžia nutartimi rašytinio proceso tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Šiuo atveju pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl apeliantės atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo 2024 m. spalio 30 d. nutartis, kuria teismas ieškovės VŠĮ „Kitoks teatras“ ieškinį atsakovei MB „SHARABANAI“ dėl avanso grąžinimo ir nuostolių kompensavimo paliko nenagrinėtą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas atskirajame skunde išdėstytų motyvų ir atsiliepimo į jį kontekste.
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atsakovei paliko nenagrinėtą, pripažinęs, kad ieškovė ir jos atstovai apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką buvo informuoti tinkamai, tačiau neatvyko į teismo posėdį ir nepateikė duomenų, pateisinančių nedalyvavimą teismo posėdyje. Apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi, teigdamas, kad teismas netinkamai įvertino teisinių paslaugų vienašališko nutraukimo aplinkybes, neinformavo ieškovės apie teismo posėdį, todėl ieškinį nenagrinėtu paliko nepagrįstai. Taip pat ginčija bylinėjimosi išlaidų atsakovei priteisimą. Savo ruožtu atsakovė atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pragrįstą nutartį ir prašo apelianto skundą atmesti.
Dėl nutarties (ne) teisėtumo
Vienu iš ginčijamos nutarties neteisėtumo pagrindų apeliantė nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino vienašališką teisinių paslaugų sutarties nutraukimo faktą bei paliko ieškinį nenagrinėtą neinformavęs tinkami ieškovės apie teismo posėdį. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus vėliau nurodytais motyvais.
Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.
Minėta teisės norma reglamentuoja ieškovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmes. Šių teisinių pasekmių taikymas yra susijęs su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų tinkamu įgyvendinimu, kurie apima šalių pareigą sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kt. (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis). Įstatymas nustato, jog tuo atveju, kai ieškovas ar jo atstovas, kuriems apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, dėl objektyvių priežasčių negali atvykti į teismo posėdį, teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą, esant dviem sąlygoms: 1) ieškovas ar jo atstovas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir neatvykimą pateisinančius dokumentus pateikia iki teismo posėdžio, į kurį neturi galimybių atvykti, pradžios; 2) teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (CPK 246 straipsnio 1 dalis).
Taigi nagrinėjau atveju svarbu nustatyti ar pirmosios instancijos teismas buvo tinkamai informavęs ieškovę (jos atstoves) apie paskirtą teismo posėdį bei ar pagrįstai ieškovės (jos atstovių) neatvykimo į teismo posėdį pripažino nesvarbiomis.
Iš bylos medžiagos apeliacinis teismas nustatė, kad pirmos instancijos teisme 2024 m. kovo 4 d. gautas ieškovės ieškinys atsakovei, kurį ieškovės vardu pateikė advokato padėjėja Gitana Kukcinavičiūtė. Vienas iš ieškinio priedų – Sutartis dėl teisinių paslaugų Nr. 11, sudaryta 2023 m. lapkričio 10 d., patvirtina nuolatinių tęstinių teisinių paslaugų santykių egzistavimą tarp ieškovės ir minėtos atstovės. Šios sutarties pagrindu advokato padėjėja Gitana Kukcinavičiūtė 2024 m. balandžio 9 d. pateikė teismui ieškovės dubliką, o pirmosios instancijos teismas savo ruožtu 2024 m. gegužės 6 d. išsiuntė šiai ieškovės atstovei teismo šaukimą į paskirta teismo posėdį 2024 m. birželio 20 d. 13:00 val. Teisme 2024 m. rugpjūčio 26 d. gautas ieškovės atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės prašymas perskirti teismo posėdžio datą, kadangi ji su ieškove atstovavimo sutartį sudarė tik 2024 m. rugpjūčio 26 d. ir nespėjo susipažinti su bylos medžiaga. 2024 m. rugpjūčio 26 d. teismo nutartimi bylos nagrinėjimas teismo posėdyje perskirtas iš 2024 m. rugpjūčio 27 d. 9.00 val., į 2024 m. spalio 30 d., 9.00 val. Proceso dalyviams (advokato padėjėjai Gitanai Kukcinavičiūtei ir Advokatų profesinei bendrijai „TRINITI JUREX“) 2024 d. rugpjūčio 28 d. per EPP išsiųsti teismo pranešimai bei 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartis. Taigi apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad apie byloje numatyta teismo posėdį 2024 m. spalio 30 d., 9.00 val. buvo tinkamai informuota ieškovė, kadangi apie posėdžio datą ir laiką pranešta abiem jos atstovėms.
Vertindamas ieškovės (jos atstovių) neatvykimo į teismo posėdį priežastis, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teisme, paskirtą posėdžio dieną, t. y. 2024 m. spalio 30 d., gauta ieškovės atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės informacija, jog ji teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartį su VŠĮ „Kitoks teatras“ nutraukė vienašališkai ir bylos nagrinėjime 2024 m. spalio 30 d. nedalyvaus (prašymo pateikimo duomenys 2024 m. spalio 30 d., 08:44:48). Atstovė paprašė panaikinti prieigą prie el. bylos, teismas atstovės prašymą tenkino. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad teismui susisiekus su kita ieškovės atstove advokato padėjėja Gitana Kukcinavičiūte, atstovė nurodė, jog apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką ieškovei žinoma, tačiau atstovė neatvyks, kadangi dalyvauja kitoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, pagal Lietuvos Respublikos teismų formuojamą praktiką, svarbiomis priežastimis, dėl kurių šalys ar jų atstovai neatvyksta į teismo posėdį, nelaikomos atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-939-464/2018). CPK 51 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atstovas ir atstovaujamasis privalo nedelsdami pranešti teismui apie atstovavimo santykių pabaigą ar pasikeitimą. Byloje duomenų, kad Sutartis dėl teisinių paslaugų Nr. 11, sudaryta 2023 m. lapkričio 10 d., su advokato padėjėja Gitana Kukcinavičiūte, būtų nutraukta iki 2024 m. spalio 30 d. 9:00 val. teismo posėdžio, nėra. Juolab, kad tokios aplinkybės nenurodo ir pati apeliantė. Kaip minėta anksčiau, advokato padėjėjai Gitanai Kukcinavičiūtei apie teismo posėdžio datą pranešta teismo pranešimu bei nutartimi. Apeliantės atstovė pati patvirtino žinanti apie nagrinėjamos bylos vietą ir laiką, prašymą atidėti bylos nagrinėjimą teismui pateikė 2024 m. spalio 30 d., 09:59:00 val. (beveik po valandos, kai teismas išeina į sprendimų priėmimo kambarį priimti nutartį), todėl apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino ieškovės (jos atstovės) neatvykimo į teismo posėdį priežastis nebuvus svarbiomis ir, esant atsakovės prašymui, paliko ieškinį nenagrinėtą.
Apeliantės skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su jam teisines paslaugas teikusių atstovių (ne)tinkamu paslaugų teikimu, sutarties nutraukimu ir pan. yra kliento ir advokato (advokato padėjėjo) tarpusavio sutartinių santykių, o ne šios bylos dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Apeliantė ginčija bylinėjimosi išlaidų atsakovei priteisimo pagrįstumą tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas, neišnagrinėjęs bylos iš esmės ir nepasisakęs dėl ginčo dalyko, t. y., ieškinį palikęs nenagrinėtu, išsprendė atsakovės bylinėjimosi išlaidų klausimą, priteisdamas atsakovei bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Apeliantės teigimu, tokiu būdu neteisėtai priteistos išlaidos sudaro tiesioginį nuostolį ieškovei visiškai be jokios ieškovės kaltės. Apeliacinės instancijos teismas atmetą šį apeliantės teiginį kaip nepagrįstą.
CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 21 punktas; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-248/2021, 25, 26 punktai; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-248/2021, 17 punktas).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė bylinėjimosi išlaidas patyrė, kadangi gynėsi nuo jai ieškovės pareikšto ieškinio. Kaip nustatyta anksčiau, ieškovė pareiškusi ieškinį negynė jo teisme, t. y. neatvyko į paskirtą teismo posėdį be pateisinamos priežasties. Pažymėtina, kad ieškovė pati sudarė naują teisinių paslaugų sutartį. Taigi turėjo aptarti su atstove (atstovėmis) atstovavimo paslaugų turinį ir apimtis (informacijos apie bylos eigą teikimo tvarką, paskirtus teismo posėdžius, sutarties nutraukimo sąlygas ir tvarką ir kt.). Tačiau pažymėtina, kad ir naujos teisinių paslaugų sutarties sudarymo faktas nepanaikino pačios ieškovės pareigos domėtis bylos eiga. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks ieškovės elgesys laikytinas neapdairiu ir nerūpestingu. Taigi pripažintina, kad ieškovės nerūpestingas elgesys negali nulemti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų padidėjimą ar neatlygintinumą, kadangi atsakovė (jos atstovai) aktyviai dalyvavo procese, rengė procesinius dokumentus, ruošėsi tiek 2024 m. rugpjūčio 27 d. turėjusiam vykti teismo posėdžiui, tiek ir atvyko į teismo posėdį 2024 m. spalio 30 d.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog šalys bylos nagrinėjimo metu turi ne tik procesines teises, bet ir pareigas, tokias kaip sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, veikti siekiant, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis. Tuo tarpu, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė ir jos pasirinktos atstovės savo procesines pareigas vykdė aplaidžiai ir neatidžiai, nesidomėjo nagrinėjamos bylos eiga bei nesirūpino greitu ir tinkamu bylos išnagrinėjimu, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai pripažino atsakovės teisę į patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jas priteisė iš ieškovės.
Atskiruoju skundu apeliantė bylinėjimosi išlaidų dydžio neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.
Apeliantės argumentas dėl jai negrąžinto žyminio mokesčio pripažintinas nepagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad palikus ieškinį nenagrinėtą atsirado pagrindas spręsti žyminio mokesčio grąžinimo ieškovei klausimą (CPK 87 straipsnio 1 dalis 5 punktas). Savo ruožtu pažymi, kad šį klausimą teismas turi teisę (bet ne pareigą) spręsti savo iniciatyva (CPK 87 straipsnio 5 dalis) arba gavęs pareiškimą dėl žyminio mokesčio grąžinimo. Byloje nustatyta, kad ieškovė tokio prašymo teismui nėra pateikusi. Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas CPK nuostatų nepažeidė ir žyminio mokesčio grąžinimo klausimo nesprendė pagrįstai. Šiame kontekste atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad ji gali pasinaudoti savo procesine teise ir pateikti teismui pareiškimą dėl žyminio mokesčio grąžinimo, kuris gali būti paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, pirmosios instancijos nutarties įsiteisėjimo dienos (CPK 87 straipsnio 4 dalis).
Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010). Todėl atsakius į esminius apeliacinio skundo argumentus, dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo pirmosios instancijos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Taigi atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nutarties priėmimo metu buvusias faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktus ir teismų praktiką, tuo tarpu apeliantas atskirajame skunde nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Atsakovė pateikė teismui prašymą priteisti apeliacijos procese patirtas bylinėjimosi išlaidas - 595,90 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas. Nurodytų išlaidų patyrimo faktą ir jų dydį pagrindžia Teisinių paslaugų suvestine (pažyma apie kliento apmokėtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdami teisinės pagalbos išlaidų dydžio pagrįstumą, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinės bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Rekomendacijų 8.15. punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, yra 0.5. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovės apeliacinis skundas surašytas 2024 m. lapkričio 22 d., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2024 m. II ketvirtį buvo 2196,40 Eur, taigi maksimali už atsiliepimą į atskirąjį skundą – 1 098,20 Eur. Akivaizdu, kad atsakovės patirtos 595,90 Eur išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytos sumos, yra pagrįstos, todėl priteistinos atsakovės naudai iš apeliantės.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Ieškovės viešosios įstaigos „Kitoks teatras“ atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės viešosios įstaigos „Kitoks teatras“, juridinio asmens kodas 135676861, atsakovės mažosios bendrijos „SHARABANAI“, juridinio asmes kodas 305811127, naudai 595,90 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 90 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Ramunė Mikonienė