Civilinė byla Nr. N2-9776-122/2012.

Proceso numeris 2-06-3-07415-2012-3.

Procesinio sprendimo kategorija 77.6.;76.4.;78.2.1.;

(S)

82.2.2.;99.5.;116.4.;125.6.

                                 KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS             

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovei R. V., atsakovei O. S., trečiojo asmens Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų atstovėms G. K. ir M. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisų apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams O. S. ir A. K. (A. K.), trečiajam asmeniui Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namams dėl tėvystės nustatymo, neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečių vaikų išlaikymo bei jų nuolatinės globos,

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti tėvystę atsakovui A. K. į dukrą M. S., gimusią (duomenys neskelbtini), pripažįstant jį vaiko tėvu, o vaiką – A. K. dukra; neterminuotai atsakovams apriboti tėvų valdžią į jų nepilnamečius vaikus: dukrą K. K., gimusią (duomenys neskelbtini), ir dukrą M. S., gimusią (duomenys neskelbtini); priteisti iš abiejų tėvų kas mėnesį kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui po 130 Lt iki jų pilnametystės; nustatyti atsakovų nepilnamečiams vaikams valstybinę nuolatinę globą, paskiriant vaikų globėju Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namus ir juose nustatyti jų gyvenamąją vietą. Taip pat priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir paaiškino, kad abi mergaitės nuo 2010 metų vidurio gyvena Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Atsakovas A. K., pripažindamas save dukters M. tėvu, dokumentų tinkamai nesusitvarkė, todėl, ginant nepilnamečio vaiko interesus, yra pagrindas nustatyti tėvystę teismo keliu. Mergaičių motina institucijai yra žinoma nuo 2006 metų. Atsakovė, būdama 16 metų, pagimdė pirmąją dukrą K. ir apsigyveno pas savo motiną V. B., kuri, kiek jiems yra žinoma, vedė asocialų gyvenimą. Dėl tokio motinos gyvenimo būdo, atsakovei su vaiku buvo nesaugi buitis, motina jai nesugebėjo perduoti kūdikių auginimo pagrindų ar sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl nepilnametė atsakovė su vaiku ėmė nuomotis būstą, kuriuos nuolat keitė. Tokiu būdu, nuo 2006 metų gruodžio mėnesio atsakovės šeima buvo priskirta socialinės rizikos šeimų grupei, todėl perduota šeimos ir vaiko gerovės centro lankomajai priežiūrai. Po dviejų metų atsakovei valstybė suteikė socialinį būstą – vieno kambario bendrabučio tipo butą. Nepertraukiamai su atsakove intensyviai dirbo, konsultavo, mokino ir padėjo įgyti visus reikiamus vaiko auginimo įgūdžius įvairios organizacijos. Taip pat buvo jai teikiama psichologo ir Carito pagalba. Atsakovei buvo sudarytos visos sąlygos atitinkamai su vaikeliu gyventi: mokamos pašalpos, teikiama kompensacija už gyvenamąją patalpą, surasti rėmėjai, kurie padovanojo baldų, patalynės, vaikišką vežimėlį. Tačiau 2010 metų vasarą atsakovė suimama dėl narkotinių medžiagų platinimo, o jos mergaitėms įsteigta laikinoji valstybės globa. Atsakovai visiškai nesistengia pasirūpinti vaikais ir neteikia jiems materialinio išlaikymo. Atsakovė prarado socialinį būstą, todėl iki šiol neturi pastovios gyvenamosios vietos. Abu vaikų tėvai yra teisti ir bausti administracine tvarka. Vaikų tėvas dabartiniu metu atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, o vaikų motinai dviems metams bausmės vykdymas atidėtas, bet ji iki šiol nedirba, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl vaikais ir toliau tinkamai pasirūpinti negali. Atsakovė išreiškė norą vaikus susigrąžinti, bet neįsivaizduoja jų auginimo, auklėjimo, aprūpinimo masto ir galimybių. Yra įsitikinę, kad vaikų motinai pačiai šiai dienai reikia atkreipti dėmesį į savo sveikatą bei dar reikėtų jai ypatingos priežiūros dėl vartotinų narkotinių medžiagų. Mano, kad dėl tokių priežasčių vaikų į šeimą negalima sugrąžinti. Tuo tarpu Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose atsakovų dukros puikiai adaptavosi, kur iki šiol jomis tinkamai rūpinamasi, todėl tikslinga būtų trečiąjį asmenį paskirti nuolatiniais mergaičių globėjais. Yra įsitikinę, kad nuolatiniai socialinių darbuotojų pokalbiai su atsakove, įspėjimai įsidarbinti, keisti savo gyvenimo būdą, nedavė rezultatų. Motina mergaites lankė tik periodiškai, vaikų tėvas išvis nesidomėjo dukromis, t. y. atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo savo nepilnamečių vaikų auklėjimo. Motina, kaip faktiškai nustatė, atvykusi lankyti savo pažadų mergaitėms neįvykdo – vis randa įvairių pasiteisinimų, t. y. jas psichologiškai žaloja, nes mergaitės, įtikintos motinos pažadais, turėdavo tam tikrų lūkesčių, kurie vėliau nesišsipildydavo. Giminaičių, kurie norėtų ir galėtų tapti atsakovų nepilnamečių vaikų globėjais, nėra. Mano, jog esant tokiai padėčiai, ir neturint duomenų, kad padėtis pasikeis, prašo neterminuotai apriboti atsakovų tėvų valdžią į nepilnamečius vaikus, priteisti jiems išlaikymą, nustatyti nuolatinę globą ir gyvenamąją vietą valstybės globos namuose.

Atsakovė nesutiko su ieškiniu. Paaiškino, kad su K. išgyveno aštuonerius metus, kurių metu jems gimė dvi dukros. Dabartiniu metu vaikų tėvas „sėdi“, o kai jis grįš, su juo negyvens. Gyvena viena, bet turi užsienyje 30 metų draugą, kuris žino jos praeitį, stebi ją ir palaiko morališkai. Patikino, kad ji savo vaikus labai myli ir yra pasirengusi mergaites susigrąžinti į šeimą, nes nebeturi žalingų įpročių – pusę metų nesinaudoja narkotikais bei adaptacijai vartoja vis mažesnę vaistų (metadono) dozę. Neseniai, toliau nuo ankstesnės narkomanų susibūrimo vietos, yra išsinuomojusi už 250 Lt bendrabutyje vieną kambarį, ieškosi darbo bei jai padeda draugas iš Olandijos pinigais, todėl jos ir vaikų  pragyvenimo lygis nenukentės. Vaikus ji lankė, bet kūdikių namuose nesudaromos reikiamos sąlygos – pokalbiai su vaikais vyksta rūbinėje ar koridoriuje. Vyresnioji duktė pasiskundė jos broliui, kad dėl mamos lankymo yra auklėtojos S. mušama. Nurodė, kad, girdint dukterims, globos namų darbuotojų buvo išvadinta „narkomane“, su ja nesiskaitoma, elgiamasi nepagarbiai, o, norint apginti vaikus, buvo paaiškinta, kad dabar įsigijo priešų. Tam, kad nepakenktų vaikams, jų tris mėnesius nebelanko. Mano, kad jos dukros nebegali augti kūdikių namuose, nori, kad jas perkeltų, iki ji išsigydys, į „(duomenys neskelbtini)“ globos namus. Patikino, kad savo kūnu nebeprekiauja. Teigė, kad buvo įsidarbinusi prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, bet, esant nepertraukiamam ilgam darbo laikui, prasidėjus abstinencijai, neišsilaikė, todėl paprašė atleisti. Tačiau sutinka kiekvienai dukrai kas mėnesį skirti prašomą išlaikymo sumą, nes draugas padės. Prašo ieškinio netenkinti ir priteisti jai vaikus.

Atsakovas A. K. apie įvyksiantį procesą informuotas tinkamai, bet nepateikė atsiliepimo (Civilinio proceso kodekso 117, 123-124 straipsniai). Nustatyta, kad atsakovas yra įkalinimo įstaigoje, todėl į teismo posėdį neatvyko. Atsakovas 2012-02-28 Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyriui raštu pranešė, kad jis yra abiejų mergaičių biologiniu tėvu. Viena duktė yra įregistruota jo pavarde, o kitos, t. y. M. S., gimusios (duomenys neskelbtini), dokumentai nesutvarkyti. Prašo pripažinti jį M. teisėtu tėvu. Nurodė, kad dabar jo laisvė yra apribota, bet savo vaikais rūpinsis, pasiims pas save gyventi, kai tik sugrįš iš Pataisos namų. Prašė neapriboti tėvystės teisių į dukras (b.l.10).

Trečiojo asmens atstovės visiškai ieškinį palaikė. Mano, kad esant vaiko tėvo sutikimui, yra pagrindas pripažinti  atsakovą biologiniu M. tėvu, nes mergaitė apie savo kilmę turi žinoti tiesą. Paaiškino, kad atsakovų dukterys pas juos buvo apgyvendintos 2010-08-11, t. y. po to, kai buvo gauta informacija dėl atsakovų bute prekybos narkotikais. Nuo to laiko vaikų tėvas išbuvo sulaikytas ir nuteistas, o mama - paleista po poros dienų. Sutinka, kad reikia neterminuotai apriboti tėvų valdžią į jų vaikus, nes požymių, kad kažkas pasikeis į gerąją pusę, nėra. Dabartiniu savo elgesiu atsakovai vaikams daro tik žalą. Tiki, kad tuo atveju, jeigu tėvų valdžia būtų apribota, dar turėtų vaikams galimybę suteikti gyventi kitoje darnioje šeimoje. Pažymėjo, kad mergaites motina lankė epizodiškai. Lankymas abiem pusėm yra skausmingas, ypač tada, kai vaikams pažadama įvairių dalykų ir netesima. Pastebėjo, kad vyresnėlei atsakovų dukrai ypatingai nepriimtina su tuo susitaikyti: tam tikrą laiko tarpą būna sveikatos sutrikimų (šlapinasi į lovą), su niekuo nebendrauja, pasidaro darbuotojų atžvilgiu užsispyrusi ir kaprizinga. Išsiaiškino priežastis, - mergaitė tiki ir laukia mamos pažadų išsipildymo. Po tokių atsakovės vizitų, tenka labiau su auklėtinėms bendrauti ir padėti su psichologų pagalba įveikti dėl to susidariusius sunkumus. Atsakovei ne kartą buvo išaiškinta vaikų lankymo tvarka, bet ji į tai nekreipia dėmesio ir ateina su kompanija tiesiai pas dukras, t. y. ne per socialinius darbuotojus. Dažnai dėl to kyla su atsakove konfliktai. Patikino, kad vaikų lankymas suintensyvėjo tik iškėlus bylą teisme bei jau trys mėnesiai kai vaikų mama nebeateina bei abu atsakovai net nepaskambina ir nepasidomi jų sveikata. Vaikai yra tinkamai prižiūrėti, jokių fizinių kontaktų tarp socialinės darbuotojos ir K. nenustatyta. Mergaitėms yra suteiktos beveik kaip šiltnamio sąlygs, nors žinoma, meilės trūksta. Byloje pakanka duomenų, įrodančių atsakovų gyvenimo būdą, materialinę padėtį bei jų artimųjų gyvenimo sąlygas. Vaikai pritapo globos namuose, įsigijo draugų, yra guvūs, noriai užsiima įvairia jiems siūloma veikla, o motinai yra netrukdoma bendrauti. Daugiau niekas šių mergaičių nelanko ir nesiekia jų globos. Kiek žinoma, atsakovės motina neseniai sugrįžo iš įkalinimo įstaigos. Kiti broliai ir seserys yra globos namų „(duomenys neskelbtini)“ auklėtiniai bei pati atsakovė taip pat ten augo. Vaiko teisių atstovės minėjo, kad dėl atsakovės vaikų buvo išreiškusi susirūpinimą teta, bet, pasiklausinėjusi, matyt, apsvarsčiusi savo galimybes, nepanoro vaikų globoti. Kadangi daugiau artimųjų, kurie galėtų ir norėtų sesutes globoti, nėra, tikslinga būtų nepilnamečiams nustatyti nuolatinę valstybinę globą, priteisti išlaikymą, nustatyti gyvenamąją vietą, kas išties, be tėvų paramos likusiems vaikams, yra būtina.

Ieškinys visiškai tenkintinas

Iš byloje pateiktos medžiagos, ieškovės ir trečiojo asmens atstovių paaiškinimų matyti, jog ieškovė, kaip institucija, ginanti nepilnamečio vaiko interesus, stengiasi apriboti vaikų ir tėvų bendravimą, nes jie vengia atlikti savo pareigas tinkamai juos auklėti, savo elgesiu daro žalingą įtaką jų gyvenimui bei, dėl savo įpročių, visiškai negali pasirūpinti šeima.

Pažymėtina, kad šeimos, tėvystės ir vaikystės vertybių, tėvų teisių ir pareigų auklėjant vaikus bei vaikų interesų apsaugą sudaro konstitucinius Lietuvos visuomenės santvarkos pagrindus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38, 39 straipsniai). Šeimos ginčų, ypač ginčų dėl vaikų nagrinėjimas ir išsprendimas reiškia ne vien konkrečių asmenų individualių teisių ir pareigų nustatymą. Tokių ginčų išsprendimas susijęs su visuomenės sanklodos pagrindų išsaugojimu ir puoselėjimu. Šeimos santykių reglamentavimo pagrindiniais principais ir vertybėmis aiškiai išreikšti viešieji interesai sąlygoja aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose. Todėl teismas atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus – patenkinti daugiau reikalavimų negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.  

  Išnagrinėjus objektyviai, išsamiai ir visapusiškai visas bylos aplinkybes ir įrodymus, atsižvelgus į šalių paaiškinimus, teismas turi pagrindo manyti, kad atsakovei O. S. (duomenys neskelbtini) gimusios dukters M. S. biologiniu tėvu yra atsakovas A. K.. Pažymėtina, kad civilinės metrikacijos įstaigos tėvystės pripažinimo įrašus atlieka pagal vaiko motinos ir tėvo pareiškimus arba pateikus teismo patvirtintą prašymą dėl tėvystės pripažinimo (Civilinio kodekso 3.293 straipsnis). Vaiko motina teigė, o atsakovas nepaneigė, kad jis gera valia norėjo užregistruoti sūnui tėvystę, bet dėl susiklosčiusių aplinkybių vaikui gimus to nepadarė (Civilinio proceso kodekso 197-200 straipsniai). Svarbu paminėti, kad vaiko dokumentų sutvarkymui laiko atžvilgiu galėjo turėti lemiamos įtakos atsakovų gyvenimo būdas bei atsakovui taikyta kardomoji priemonė - suėmimas (Civilinio proceso kodekso 197, 200, 394-399 straipsniai).

Konstatuotina, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka per vienerius metus. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Tačiau duomenų vaiko gimimo įraše, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima (Civilinio proceso kodekso 3.149, 3.152 straipsniai).

Iš faktinių bylos aplinkybių ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog atsakovas vaikų atžvilgiu buvo abejingas, savo įsipareigojimų, duotų atsakovei (dukterų motinai), neįvykdė, nedėjo pastangų kartu vaikus auginti bei jokio materialinio išlaikymo iki šiol neteikė. Nepilnametės mergaitės nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio yra išlaikomas tik valstybės (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai).

Byloje esanti medžiaga pagrindžia, kad atsakovės tėvas V. S. (duomenys neskelbtini) yra miręs, o motina V. B. yra priklausoma nuo alkoholio, psichologiškai – emociškai nestabili, turinti daug sveikatos sutrikimų, vedanti amoralų gyvenimo būdą bei valkataujanti su socialinės rizikos asmenimis. Atsakovas A. K., prieš apsigyvendamas su O. S., kartu su čigonų tautybės tėvais, gyveno (duomenys neskelbtini). Atsakovai santuokos nebuvo įregistravę. Nepilnametei atsakovei, kaip vienišai motinai, (duomenys neskelbtini) gimė duktė K. K., o  (duomenys neskelbtini) – M. S. (b.l. 5-6). Pirmajai dukrai K., Vaiko teisių apsaugos tarnybos iniciatyva, atsakovas pripažino tėvystę ir gimimo liudijime (duomenys neskelbtini) mergaitės tėvu yra įrašytas atsakovas A. K. (b.l.5). Atsakovas pripažįsta, kad jiems, gyvenant su atsakove O. S., ne santuokoje yra gimusios dvi dukterys: K. ir M. (b.l.10). Tą pačią aplinkybę patvirtino ir atsakovė O. S., kuri nurodė, jog su atsakovu bendrą šeimos ūkį vedė aštuonerius metus bei jiems su A. yra gimę dvi dukros K. ir M.. Iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, kad atsakovas nevengia tėvystės, bet, gimus antrajai dukrai, dėl vedamo netvarkingo šeimos biudžeto ir nerūpestingumo, mergaitės dokumentai nebuvo tinkamai įforminti, todėl M. S. gimimo liudijime grafoje „tėvas“ jokio įrašo nėra (b.l.6). Kadangi atsakovas pripažįsta save nepilnametės M. biologiniu tėvu, atsižvelgiant išskirtinai į vaiko interesus dėl jos kilmės, yra pagrindas nustatyti jai tėvystę ir pakeisti gimimo liudijime žinias apie tėvą (Civilinio kodekso 3.137-3.139, 3.146 straipsniai). 

Apie atsakovų įsidarbinimą duomenų nėra, darbo biržoje darbui gauti nėra įregistruoti. Atsakovė, gimus pirmam vaikui, gyveno pas savo motiną, kur socialiniai darbuotojai nustatė esant antisanitarines gyvenimos sąlygas. Apsilankymo aktais užfiksuoti duomenys apie tai, kad jaunoji mama taip pat buvo nelinkusi didesnio dėmesio skirti švaros ir tvarkos palaikymui. Atsakovei buvo pasiūlyta laikinai K. atiduoti į kūdikių namus, bet ji atsisakė palikti savo vaiką. Siekiant atsakovei įdiegti vaiko auginimo, priežiūros ir kitus socialinius gyvenimo įgūdžius bei atsakovei su vaiku sudaryti saugias gyvenimo sąlygas, Vaiko krizių centras atsakovei padėjo surinkti reikiamus dokumentus dėl socialinio rezervinio būsto gavimo, lankė ją, mokino ir konsultavo įvairiais klausimais. Tokiu būdu, 2008-03-14 atsakovė O. S. su VšĮ „Klaipėdos butai“ pasirašė buto nuomos sutartį ir  2008 m. kovo 26 d. apsigyveno valstybės suteiktame socialiniame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Su atsakove intensyviai dirbo socialiniai darbuotojai, psichologai, buvo surasti rėmėjai bei daug padėjo „Caritas“. Tačiau atsakovė nesugebėjo branginti suteikto būsto. Į jį priimdavo nakvoti pašalinius asmenis bei savo sugyventinį, tarp kurių dažnai kildavo nesutarimų. Policijos nuovada apie atsakovo elgesį (naudojamą smurtą sugyventinės atžvilgiu) informuodavo Vaiko teisių apsaugos tarnybą (b.l. 28). Atsakovė nuolat buvo stebima ir raginama, kad laiku susitvarkytų dokumentus nuomos sutarčiai pratęsti, socialinei pašalpai ir kompensacijai gauti. Tačiau atsakovė nepaisė nuorodų, todėl susidarė didelis įsiskolinimas už buto nuomą ir komunalinius patarnavimus. Kaip matyti, atsakovų šeima nuo 2006-12-06 yra Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro socialinės rizikos šeimų žinioje. Šios institucijos nustatyta pagrindinė šeimos problema – moters priklausomybė ir prekyba narkotinėmis medžiagomis, socialinių įgūdžių stoka ir vaikų nepriežiūra (b.l.34-35).

Bylos medžiaga pagrindžia, kad mokesčiai už nuomojamą butą nebuvo mokami bei atsakovai iš šio gyvenamojo ploto išsikėlė kitur, apie tai nepranešę būsto savininkei - Savivaldybei. Tokiu būdu atsakovai prarado teisę į minėtą butą. Nustatyta, kad bute nuolat lankėsi asocialūs asmenys bei vyko prekyba narkotinėmis medžiagomis. Apsilankymo aktais užfiksuoti duomenys apie tai, kad dėl prekybos narkotinėmis medžiagomis, vedamo aplaidaus ir nerūpestingo gyvenimo būdo, atsakovai negalėjo tinkamai pasirūpinti vaikais, todėl jie buvo apgyvendinti kūdikių namuose. Be to, faktinės bylos aplinkybės pagrindžia, kad atsakovės ir vaikų pagrindinis pragyvenimo šaltinis  buvo  socialinės pašalpos ir neteisėta veika.

Atsakovė dėl motinos pareigų nevykdymo, valstybės skirto būsto ir socialinių išmokų naudojimo kitiems tiklams, gydytojų nurodymų nevykdymo, mokesčių mokėjimo ne kartą oficialiai  buvo įspėta ir supažindinta su atsakomybe. Atsakovė 2010 metais tris kartus buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50 straipsnį bei jai skirtos piniginės baudos (b.l.12). Atsakovė 2010-08-12 pripažinta pagal Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį kaltinamaja už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, 2010-08-18 – pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 2010-09-20 – pagal BK 178 4 dalies normas, vagystė (b.l.14). Klaipėdos miesto apylinkės teismas atsakovės atžvilgiu 2010-09-24 priėmė nuosprendį dėl laisvės apribojimo (b.l.15).

Atsakovas nuo 2005 metų gegužės mėnesio kasmet net po kelis kartus buvo baustas administracinėmis baudomis, jam net paskirtas administracinis areštas bei konfiskuoti daiktai ((duomenys neskelbtini) 127, 128, 129, 130 straipsniai). Taip pat atsakovas nuo 2008 metų ne kartą teistas už plėšimą, vagystes bei turto sunaikinimą. Jo asmeniui buvo taikomos kardomosios priemonės, o atlikęs bausmę, vėl darydavo naujus tapačius nusikaltimus. Dabartiniu metu nuo 2011-05-09 atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje (b.l.120).

Socialiniai darbuotojai, patikrinę atsakovės gyvenimo sąlygas, patvirtino, jog  atsakovė nepajėgi vaikų auklėti ar tinkamai jais rūpintis. Byloje esantys įrodymai pagrindžia ieškovės teiginius, jog pas atsakovę, pagal abiejų tėvų įpročius, vaikams nebūtų sudarytos tinkamos sąlygos augti saugiai jaukios šeimos aplinkoje. Atsakovė nesugebėjo išsaugoti valstybės duoto socialinio būsto, savo pažadų mokytis, įsidarbinti neįvykdė, o atsakovui esant įkalinimo įstaigoje, darytina išvada, kad atsakovai nesugebės tinkamai vaikais pasirūpinti, t. y. jų šeimoje nepilnamečiams vaikams nebūtų saugu.

Atsižvelgus į byloje esančią medžiagą, šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad atsakovė savotiškai myli savo vaikus, bet iki šiol teisiškai nesiekė ir nesistengė jų susigrąžinti, jos charakterio bruožai bei materialinė padėtis nepasikeitė, todėl teigti, kad ji galės toliau tinkamai pati pasirūpinti vaikais, nėra pagrindo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad atsakovei tinkamai neprižiūrėjus savo vaikų, buvo įsteigta laikinoji valstybės globa. Faktinės bylos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad padėtis atsakovės šeimoje iki šiol nėra pasikeitusi - ji neturi nuolatinio darbo ir materialinių išteklių šeimos išlaikymui (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai).

Vadinasi, yra pagrindo manyti, jog esant dabartiniam atsakovų gyvenimo būdui, ir laukiant iki biologiniai mergaičių tėvai susiprotės ir ims tinkamai rūpintis bei auklėti savo vaikus, jų vystymuisi būtų padaryta ypač didelė žala, todėl nepilnamečiams nustatytina valstybės globa ir jų gyvenamoji vieta pas trečiąjį asmenį bei jis paskirtinas atsakovų nepilnamečių vaikų globėju (Civilinio kodekso 3.183 straipsnis).

Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams, atsakovų tėvų valdžia į abi nepilnametes dukras K. K., gimusią (duomenys neskelbtini), ir  M. S., gimusią (duomenys neskelbtini), apribotina neterminuotai, nes nėra duomenų, kad jų esama padėtis galėtų pasikeisti (Civilinio kodekso  3.180 straipsnis).

Priteistinas nuo faktinės globos (2010 m. rugpjūčio 11 d.) įsteigimo iš abiejų atsakovų kiekvienam nepilnamečiui vaikui po 130 Lt išlaikymas iki jų pilnametystės, pervedant lėšas į mergaičių asmenines banko sąskaitas (Civilinio kodekso 3.194, 3.195, 3.196 str. 1 d. 1 p.). Taip pat nustatytina atsakovų dukterų gyvenamoji vieta Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose bei kūdikių namai paskirtini atsakovų vaikų globėjais (Civilinio kodekso 3.183 straipsnis).

Bylinėjimosi (130 Lt x 2 x 12 mėnesių = 3120 Lt – 3 procentai (93,60 Lt) žyminio mokesčio dėl išlaikymo priteisimo ir 141,00 Lt - už tėvų valdžios apribojimą bei globos nustatymo) išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovų po lygiai (234,60 Lt:2) (Civilinio proceso kodekso 80,82, 93 straipsniai).

Pažymėtina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (Civilinio kodekso 3.181 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 269, 270, 282 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį visiškai tenkinti:

nustatyti, kad A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), yra M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini),  biologiniu tėvu;

pripažinti, kad M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), yra A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), duktė;

įpareigoti Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyrių pakeisti M. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimą, įrašant nustatytus duomenis;

neterminuotai apriboti O. S., a. k. (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ir A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) atliekančio bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje, tėvų valdžią į nepilnamečius vaikus: K. K., gimusią (duomenys neskelbtini), ir M. S., gimusią (duomenys neskelbtini);

nustatyti K. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir M. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuolatinę valstybinę globą (rūpybą), apgyvendinant jas nuolatinai Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose;

nustatyti K. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir M. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą esant Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, buveinė – (duomenys neskelbtini);

paskirti nepilnamečių K. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir M. S., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatiniu globėju (rūpintoju) Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namus;

priteisti iš O. S., a. k. (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nuo 2010-08-11 iki motinos valdžios apribojimo termino pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki vaiko pilnametystės išlaikymą nepilnametei K. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokamomis kas mėnesį po 130,00 Lt (vienas šimtas trisdešimt Lt ir 00 ct) išmokomis, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka;

priteisti iš O. S., a. k. (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nuo 2010-08-11 iki motinos valdžios apribojimo termino pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki vaiko pilnametystės išlaikymą nepilnametei  M. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokamomis kas mėnesį po 130,00 Lt (vienas šimtas trisdešimt Lt ir 00 ct) išmokomis, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka;

priteisti iš A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) atliekančio bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje, nuo 2010-08-11 iki tėvo valdžios apribojimo termino pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki vaiko pilnametystės, išlaikymą nepilnametei  K. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokamomis kas mėnesį po 130,00 Lt (vienas šimtas trisdešimt Lt ir 00 ct) išmokomis, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka;

priteisti iš A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) atliekančio bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje, nuo 2010-08-11 iki tėvo valdžios apribojimo termino pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki vaiko pilnametystės išlaikymą nepilnametei  M. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokamomis kas mėnesį po 130,00 Lt (vienas šimtas trisdešimt Lt ir 00 ct) išmokomis, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka;

lėšų, skirtų nepilnamečių vaikų išlaikymui, tvarkytoju uzufrukto teise skiriami  Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai.

Priteisti iš O. S., a. k. (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 117,30 Lt (vienas šimtas septyniolika Lt ir 30 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, mokamą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB (nurodyti mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“ ir įmokos kodą „5660“).

Priteisti iš A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) atliekančio bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje, 117,30 Lt (vienas šimtas septyniolika Lt ir 30 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, mokamą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB (nurodyti mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“ ir įmokos kodą „5660“).

Sprendimą per 30 dienų, nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                                          Elena Pauliukienė