ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                  2013 m. vasario 11 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. S. atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria priimtas ieškovės L. A. atsisakymas nuo ieškinio, panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs  atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė L. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo S. S. 14000 Lt skolą, tačiau pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodė, kad liudytojai, kurių parodymais ji tikėjosi įrodyti pinigų paskolinimą atsakovui, atsisakė liudyti teisme, todėl ji atsisakė nuo ieškinio ir prašė bylą nutraukti.

Atsakovas su pareiškimu dėl ieškinio atsisakymo nesutiko, prašė atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą, nustatyti ar ieškovė nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir tam pasitvirtinus, taikyti jai piniginę baudą iki 20000 Lt bei įpareigoti padengti atsakovo S. S. patirtus nuostolius, sudarančius 5000 Lt bei atlyginti patirtas 2400 Lt bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartimi priėmė ieškovės L. A. atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė. Teismas taip pat priteisė iš L. A. S. S. 200 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovo prašymą dėl nuostolių (neturtinės žalos) atlyginimo ir baudos priteisimo piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis atmetė.

Teismas nurodė, kad atsakovo sutikimas ieškovui atsisakant ieškinio nereikalingas. Taip pat nurodė, kad byloje nenustatytas ieškovės sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos nagrinėjimą, priešingai, ji nevilkindama bylos ir negaišindama proceso dalyvių laiko, būdama įsitikinusi, kad jai nepavyks įrodyti ieškinio, jo atsisakė. Duomenys, patvirtinantys akivaizdų ieškovės nesąžiningumą, piktnaudžiavimą procesu, teismui taip pat nepateikti. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, nutarė, kad tikslinga priteisti iš ieškovės 200 Lt atsakovui už advokato surašytą atsiliepimą į ieškinį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti  Kelmės   rajono   apylinkės   teismo   2012-09-24 nutartį   civilinėje   byloje   Nr.   2-424-446/2012 ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantas nurodo, kad dėl nepagrįstos civilinės bylos iškėlimo patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, o kai buvo įsiteisėjęs 2011-09-06 Tauragės rajono apylinkės teismo įsakymas L2-1716-377/2011 ir pradėtas priverstinis jo vykdymas, buvo areštuotos sąskaitos. Todėl atsakovas mano, kad jis turi teisę ir į nuostolių bei moralinės žalos atlyginimą.
2. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovė nepagrįstai pareiškė atsakovo atžvilgiu ieškinį ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl pirmosios instancijos privalėjo ieškovei taikyti CPK 95 str. numatytas sankcijas.
3. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriėmė 2012-08-22 kvito kuro įsigijimui, motyvuodamas, tuo, kad nėra paskaičiuota vidutinė kuro suvartojimo norma. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad nuo Vilniaus iki Kelmės yra 224 km į vieną pusę, o važiuota 2 kartus, viso – 896 km. Atkreipia dėmesį į tai, kad buvo važiuota BMW 530 d lengvuoju automobiliu, kurio vidutinės kuro sunaudojimo normos nenurodytos Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos 1995-10-12 įsakyme Nr. 405, kuriuo patvritinta „Dėl automobilių kuro normų nustatymo metodikos“. Vidutiniškai šis automobilis suvartoja 100 kilometrų 9,60 litro dizelino, todėl praktiškai sunaudota 86,02 litrų dizelino, taikant kuro kainą – 4,71 Lt, kelionės išlaidos sudarytų – 405,13 Lt.

Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė L. A. nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad savo procesinėmis teisėmis ieškovė nepiktnaudžiavo, o atsakovas jokių psichologinių sukrėtimų nepatyrė.

             IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Kaip matyti iš atskirojo skundo, atsakovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei nutarties dalimi, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl nuostolių priteisimo, ieškovei piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis.

Atsakovas prašymą skirti 20000,00 Lt baudą ieškovei už piktnaudžiavimą procesu bei įpareigojimą atlyginti nuostolius grindė tuo, kad ieškovė pareiškė nepagrįstą ieškinį. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo bei kito procesinio dokumento nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005, yra pažymėjusi, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Ieškovė pateikė teismui ieškinį naudodamasi CPK 5 straipsnyje numatyta teise ir savo ieškinį motyvavo, teismo posėdyje ieškovės advokatė prašė iškviesti į teismo posėdį liudytojus, tačiau ieškovė ieškinio atsisakė dar iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, supratusi, jog jai nepavyks įrodyti ieškinyje nurodytų aplinkybių. Atsižvelgiant į šias aplinkybės, sutiktina su pirmosios instancijos argumentais, kad nagrinėjamu atveju teigti, jog ieškovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi akivaizdžiai nepagrįstai, nėra pagrindo. Nenustačius ieškovės nesąžiningumo paduodant ieškinį, nėra pagrindo spręsti ir nuostolių atlyginimo klausimo.

Pagal CPK 94 str. 1 d., kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, kad paskirstydamas šalims bylinėjimosi išlaidas, teismas negali formaliai vadovautis įstatymo normomis, neatsižvelgdamas į ginčo esmę, bylos sudėtingumą, į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, nesivadovauti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

CPK 98 str. 2 d. numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytą dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Be to, bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio. Tokia poziciją yra išreiškęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008. Nors pirmosios instancijos teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, kad prašoma priteisti 2400 Lt dydžio suma už advokato surašytą atsiliepimą yra akivaizdžiai per didelė, apeliacinės instancijos teismo manymu, priteista 200 Lt suma už atsiliepimo į ieškinį surašymą yra neproporcingai sumažinta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo. Kadangi byloje buvo keliamas tik vienas reikalavimas, ši civilinė byla, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytina sudėtinga, byloje nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai santykiai, teismų praktika tokio pobūdžio bylose yra suformuota,  todėl nebuvo reikalingos specialios atstovo žinios. Be to, byla buvo nedidelės apimties, išnagrinėta per 4 mėnesius (nuo 2012-05-21 iki 2012-09-24). Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su Kelmės rajono apylinkės teismo motyvais, kad ši byla nesudėtinga, nepareikalavusi atsakovo atstovo specialių žinių, pasinaudojęs savo diskrecijos teise, konstatuoja, kad atsakovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų tik už advokato atsiliepimo į ieškinį paruošimą, suma, atsižvelgiant į proporcingumo, teisingumo bei protingumo principus, Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius bei susiklosčiusią teismų praktiką, mažintina iki 1000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viršijančios priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį atsakovo patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo ir protingumo, ir nepaisant jų realumo, tai yra pernelyg didelis šalies išlaidavimas, tenkantis jai pačiai. Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirojo skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintina iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 338 str., atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 312 str. nurodyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja apelianto atskirojo skundo argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio bei kelionės išlaidų atlyginimu. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas pirmosios instancijos teisme nereiškė reikalavimo priteisti 105 Lt už sumokėtą žyminį mokestį, nepateikė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, ir nors pirmosios instancijos teismas nepriėmė atsakovo atstovo kvito dėl degalų pirkimo ir įpareigojo atsakovą pateikti tikslų kuro sąnaudų paskaičiavimą, atsakovo atstovas 2012-09-17 teismo posėdyje nurodė, kad rašytinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų neteiks, „dėl kuro, laiko sąnaudų nėra prasmės teistis, smulkintis neverta“. Dėl šios priežasties, atskirojo skundo argumentai dėl išlaidų už žyminį mokestį ir kelionės išlaidų priteisimo laikytini visiškai nepagrįstais, todėl atmestini.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-09-24 nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina, padidinant iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 1000 Lt (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :  

Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti, iš ieškovės L. A. atsakovui S. S. priteisti 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                          Danutė Burbulienė