Civilinė byla Nr. e2-1018-381/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02231-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 18 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Danėja“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties, kuria pagal ieškovų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir uždarosios akcinės bendrovės „Lemora“ pareiškimus iškelta bankroto byla atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Danėja“.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Danėja“ iškėlimo, taip pat prašė bendrovės direktoriui V. B. 5 metams apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
2. Ieškovai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) ir UAB „Lemora“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „Danėja“ iškėlimo.
3. Ieškovė VMI nurodė, kad mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2016 m. spalio 13 d. duomenimis bendrovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui buvo 256 874,14 Eur.
4. VMI, vykdydama mokestinės nepriemokos išieškojimą, priėmė 2016 m. kovo 31 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)-467-64785, tačiau mokestinė nepriemoka neišieškota.
5. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenimis bendrovė nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto neturi.
6. VSDFV teikiamoje informacijoje apie draudėjo viešus duomenis nurodyta, kad bendrovėje yra 4 apdraustieji asmenys.
7. Bendrovės direktorius V. B. apie itin sunkią bendrovės finansinę situaciją žinojo, tačiau jokių veiksmų susijusių su bendrovės bankroto proceso inicijavimu nesiėmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-10314-929/2016 V. B. buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 506 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo ir jam skirta 1 500 Eur bauda. Nutarimas įsiteisėjęs. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 3 dalis 2 punktas minėto administracinio teisės pažeidimo padarymas yra viena iš tyčinio bankroto prezumpcijos sąlygų. Siekiant ateityje užkirsti kelią nesavalaikiams bankrotams, tikslinga bendrovės direktoriui taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalis numatytą sankciją, t. y. apriboti V. B. teisę penkeriems metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
8. Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, kad UAB „Danėja“ nuo 2016 m. kovo mėn. nesilaikė nustatytos valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų mokėjimo tvarkos, todėl įsiskolinimas VSDFV biudžetui nuolat didėjo. Bendrovės įsiskolinimas 2016 m. balandžio 1 d. – sudarė 456,52 Eur, 2016 m. liepos 1 d. – 4 565,21 Eur, 2016 m. spalio 1 d. – 6 118,51 Eur, iš jų: 6 075,56 Eur VSD įmokų ir 42,95 Eur delspinigių.
9. VSDFV Vilniaus skyrius, siekdamas iš bendrovės išieškoti susidariusį įsiskolinimą, įmonei taikė priverstinio poveikio priemones. Ieškovas priėmė sprendimus dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka ir nuo 2016 m. balandžio 21 d. teikė mokėjimo nurodymus vykdyti kredito įstaigoms, kuriose skolininkė turi atsiskaitomąsias sąskaitas, tačiau mokėjimo nurodymai iki šiol nėra įvykdyti, todėl darytina išvada, kad skolininkės kredito įstaigų sąskaitose lėšų nėra. Paskutinį kartą pagal debeto mokėjimo nurodymus 2016 m. rugsėjo 6 d. nurašyta dalis skolos 21,52 Eur, kuria padengta dalis VSD įmokų įsiskolinimo už 2016 m. kovo mėnesį.
10. VSDFV Vilniaus skyrius 2016 m. birželio 1 d. ir 2016 m. liepos 1 d. siuntė raštus, kuriais informavo UAB „Danėja“ apie esamą įsiskolinimą, ragindamas sumokėti įsiskolinimą arba pateikti įmonės finansinius dokumentus patikrinimui, tačiau įmonė skolos nesumokėjo, dokumentų patikrinimui nepateikė.
11. Paskutinio VĮ „Registrų centras“ pateikto UAB „Danėja“ balanso už 2014 m. duomenimis įmonės turtas sudarė 775 785 Eur, iš jo: trumpalaikis turtas – 775 785 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 851 370 Eur. Balanse nurodyti bendrovės įsipareigojimai jau 2014 m. ženkliai viršijo į balansą įrašyto turto vertę. UAB „Danėja“ Juridinių asmenų registro tvarkytojui nuo 2014 metų nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl nustatyti turto ir įsipareigojimų šiai dienai nėra galimybės.
12. Ieškovė UAB „Lemora“ nurodė, kad yra atsakovės kreditorė, kreditorinio reikalavimo dydis yra 20 589,43 Eur. Dalis skolos – 15 000 Eur yra užtikrinta vekseliu. Atsakovės skola kreditorei pradelsta daugiau kaip pusmetį (paskutinės PVM sąskaitos-faktūros mokėjimo terminas 2016 m. gegužės 18 d. 2016 m. gruodžio 9 d. ieškovė išsiuntė atsakovei įspėjimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriuo nustatė 30 dienų terminą skolai apmokėti, tačiau atsakovė skolos nesumokėjo.
13. UAB „Lemora“ duomenimis 2015 m. birželio 30 d. atsakovės turto (įmonė turi tik trumpalaikį turtą) balansinė vertė sudarė 1 774 356 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 512 285 Eur. Įmonės skolos sudarė 85,23 procentus įmonės turto balansinės vertės, todėl atsakovė yra nemoki.
14. Ieškovas VSDFV 2016 m. lapkričio 30 d. pateikė raštą Nr. 3e-24714 „Dėl informacijos teikimo UAB „Danėja“ byloje dėl bankroto bylos iškėlimo“, kuriuo informavo, jog UAB „Danėja“ 2016 m. lapkričio 21 d. sumokėjo visą VSD įmokų įsiskolinimą ir 2016 m. lapkričio 26 d. duomenimis VSDFV biudžetui neskolinga. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, ieškovas atsisakė prašymo iškelti UAB „Danėja“ bankroto bylą.
15. Ieškovė VMI 2016 m. gruodžio 27 d. pateikė teismui pranešimą, kuriame nurodė, kad atsisako savo reikalavimo V. B.. 2017 m. vasario 3 d. pateikė teismui pranešimą, kuriame nurodė, jog 2017 m. vasario 3 d. duomenimis UAB „Danėja“ nėra skolinga, todėl VMI atsiima savo prašymą UAB „Danėja“ iškelti bankroto bylą.
16. Atsakovė UAB „Danėja“ atsiliepime prašė ieškovų VSDFV Vilniaus skyrius ir VMI ieškinius atmesti.
17. Atsakovė nurodė, kad padengė įsiskolinimus ieškovams, todėl vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punktu reikalavimas iškelti atsakovei bankroto bylą negali būti tenkinimas.
18. 2017 m. sausio 27 d. teismui pateiktuose papildomuose paaiškinimuose, atsakovė nurodė, kad UAB „Lemora“ išieškojo visą vekselio sumą, todėl atsakovės skolos likutis ieškovei negali būti didesnis nei 5 589,43 Eur. Antstolės B. P. vykdomojoje byloje Nr. 0171/16/04699, kurioje buvo vykdomas išieškojimas prieš solidarius skolininkus UAB „Danėja“ ir UAB „Green hotel“ pagal minėtą 15 000 Eur vekselį, buvo įvykdytas 16 698,68 Eur mokėjimas (vekselio suma su palūkanomis). Vykdomoji byla baigta.
19. UAB „Danėja“ turi 561 233,76 Eur dydžio reikalavimus į savo skolininkus, kurie yra laikomi įmonės turtu. Kadangi kreditoriniai reikalavimai nesudaro ir negali sudaryti daugiau kaip pusę atsakovės turimo turto vertės, atitinkamai nėra jokio teisinio pagrindo iškelti UAB „Danėja“ bankroto bylą.
20. UAB „Lemora“ pateikiami dokumentai ir skaičiavimai kelia pagrįstų abejonių, ieškovė nesąžiningai nutyli, kad 15 000 Eur skolos yra atgavusi, o dėl likusios skolos dalies atsakovė laikosi pozicijos, kad ji yra nepagrįsta. Kol nėra UAB „Lemora“ reikalavimą patvirtinančio įsiteisėjusio teismo sprendimo, šis reikalavimas negali būti pagrindu iškelti atsakovei bankroto bylą.
21. 2017 m. sausio 30 d. ieškovė UAB „Lemora“ pateikė teismui prašymą, kuriame prašė išreikalauti iš atsakovės bankroto bylos iškėlimo dienai sudarytus atsakovės kreditorių ir skolininkų sąrašus su informacija apie juos bei atsakovės direktoriui V. B., nepateikus nurodytų dokumentų per teismo nustatytą terminą, skirti iki 2 896 Eur. Ieškovė nurodė, kad UAB „Danėja“ nepadengtas skolos likutis ieškovei yra 5 589,43 Eur. Skolos suma paskaičiuota už prekes, parduotas pagal 2015 m. lapkričio 11 d. Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P-171/15 (toliau – Sutartis). Minėtos Sutarties 3.3 punkte nustatyta, kad už prekes pirkėjas turi atsiskaityti per 30 dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos. Kadangi atsakovė pažeidė apmokėjimo terminą, buvo pradėti skaičiuoti Sutarties 3.7 punkte nustatyti 0,05 procentų dydžio delspinigiai nuo laiku neapmokėtos prekių kainos už kiekvieną pradelstą dieną iki 2016 m. gruodžio 13 d. (tačiau ne daugiau kaip už 180 kalendorinių dienų laikotarpį), kai buvo sumokėta 15 000 Eur suma. Tokiu būdu pagal Sutartį atsakovės neįvykdyti įsipareigojimai kreditorei UAB „Lemora“ yra 5 589,43 Eur skola ir 1 853,05 Eur delspinigiai.
22. Atsakovė turi į bylą pateikti ne tik duomenis apie jos reikalavimo teises į skolininkus, bet ir ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatytus duomenis, kurių pagrindu būtų galima nustatyti į atsakovės balansą įrašyto turto vertę ir pradelstų įsipareigojimų sumą, taip pat duomenis apie realias galimybes išieškoti debitorines skolas.
23. Atsakovės skolininkės UAB „K&S Stilius“ (skolos suma 76 206,65 Eur) ir MB „Eurostairs“ nuo 2014 metų neteikia Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų ir neturi darbuotojų, skolininkė UAB „IDS LT“ turi tik vieną darbuotoją, todėl skolų išieškojimas iš nurodytų bendrovių yra neįmanomas ar labai apsunkintas. Atsakovė nepateikė duomenų, kada ir kokiu pagrindu susidarė šios skolos, kokių veiksmų ėmėsi joms ieškoti, kodėl iki šiol jos neišieškotos.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

24. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi priėmė ieškovų VSDVF Vilniaus skyriaus ir VMI atsisakymus nuo ieškinio ir šioje dalyje bylą nutraukė, UAB „Danėja“ iškėlė bankroto bylą.
25. Teismas pagal 2014 metų balansą nustatė, kad UAB „Danėja“ turtas sudarė 224 682,87 Eur (775 785 Lt), o įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 246 573,80 Eur (851 370 Lt), t. y. jau 2014 metais įmonės įsipareigojimai viršijo 1/2 įmonės balanse esančio turto ir įmonė buvo nemoki. Juridinių asmenų registrui įstatymų nustatyta tvarka įmonė finansinių ataskaitų nuo 2015 metų neteikė.
26. Atsakovė UAB „Danėja“, pripažindama pagrindinės skolos UAB „Lemora“ dydį 5 589,43 Eur, nesumoka skolos ieškovei UAB „Lemora“, tuo patvirtindama atsakovo įmonės nemokumą ir akivaizdų negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais bei ketinimą nevykdyti savo įsipareigojimų. Teismas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovė yra moki.
27. VĮ Registrų centras duomenimis UAB „Danėja“ nekilnojamojo turto neturi. VĮ Regitra duomenimis bendrovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Išdėstytos aplinkybės patvirtina UAB „Danėja“ nemokumą ir akivaizdų negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais bei ketinimą nevykdyti savo įsipareigojimų. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad UAB „Danėja“ keltina bankroto byla ir skirtinas bankroto administratorius.
28. Atsakovės vadovas V. B. iki šiol teismui nėra pateikęs ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatytų dokumentų bei nėra pateikęs jokių tokį jo elgesį pateisinančių įrodymų, todėl teismas konstatavo, kad atsakovės vadovas nėra suinteresuotas įrodyti UAB „Danėja“ mokumą. Teismo nuomone, baudos skyrimas nėra tikslingas, nes neužtikrintų bankroto proceso operatyvumo, atsižvelgiant į teismo nustatytą faktinę aplinkybę, kad jau 2014 metais įmonė buvo nemoki.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

29. Atsakovė UAB „Danėja“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir ieškovės UAB „Lemora“ reikalavimus dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo atmesti.
30. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, rėmėsi ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalimi ir nurodė, kad ši ĮBĮ nuostata numato, jog bankroto byla iškeliama, jeigu įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams) apie negalėjimą ar apie neketinimą vykdyti įsipareigojimų. Ši ĮBĮ nuostata yra pakeista ir nebegalioja nuo 2016 m sausio 1 d., t. y. šis pagrindas kelti atsakovei bankroto bylą yra panaikintas daugiau nei metus laiko, tačiau pirmosios instancijos teismas remdamasis būtent šia nuostata nutarė iškelti bankroto bylą atsakovei.
2. Aktuali ir galiojanti atitinkamo ĮBĮ straipsnio nuostata numato, kad bankroto byla iškeliama, jeigu įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų, o tokia aplinkybė byloje nenustatyta.
3. Teismas be pagrindo konstatavo, kad atsakovė pripažįsta ieškovės UAB „Lemora“ reikalavimą 5 589,43 Eur sumai. Atsakovė yra nurodžiusi teismui, kad mažiausiai 15 000 Eur ieškovei UAB „Lemora“ jau yra sumokėjusi, kuri atitinkamai sumažino savo reikalavimus nuo pradinių 20 589,43 Eur iki 5 589,43 Eur. Dėl likusios sumos atsakovė jau yra nurodžiusi, kad neturi duomenų apie skolos susidarymą pagrindžiančias aplinkybes, visų pirma, dėl to, kad nėra gavusi jokios UAB „Lemora“ sąskaitos dėl šios sumos. Atsakovė nurodo, kad ji neginčija egzistavus sutartinius santykius tarp jos ir ieškovės UAB „Lemora“, todėl atitinkamai ir buvo sumokėta 15 000 Eur, tačiau atsakovė neturi jokių duomenų, dėl kokių priežasčių ir kokiomis sąlygomis UAB „Lemora“ reikalavimas yra būtent tokio dydžio. Atsakovės nuomone, pati ieškovė UAB „Lemora“ tiksliai nežino, kokio dydžio yra jos reikalavimas ir ar jis tikrai egzistuoja.
4. Ieškovė UAB „Lemora“ dėl nežinomų priežasčių atsakovei visą korespondenciją siuntė su atsakovė nesusijusiu adresu Kooperatininkų g. 41, Vilkaviškis, nors tikrasis atsakovės adresas yra Mūrinės Vokės g. 7-3, Vilnius, kaip nurodyta VĮ Registro centro juridinių asmenų registre, teismui siųstuose dokumentuose ir tarp šalių sudarytoje sutartyje. Tikėtinai dėl šios priežasties atsakovė negavo ir sąskaitų, kuriomis ieškovė UAB „Lemora“ grindžia savo reikalavimą taip pat ir kreipimosi dėl prievolių įvykdymo, kuris turėjo būti pateiktas prieš kreipiantis į teismą dėl prievolių nevykdymo.
5. Neturėdama PVM sąskaitos-faktūros, atsakovė neturėjo jokio pagrindo atlikinėti mokėjimus UAB „Lemora“. Atsakovė negalėjo nuolat tikrinti, ar jos kontrahentai tinkamai vykdo savo pareigas dėl sąskaitų pateikimo. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog atsakovė pripažįsta atsakovės reikalavimą ir nurodė neketinanti jo vykdyti.
6. Kaip nurodyta ir nustato ĮBĮ 2 straipsnio 8 d., įmonės nemokumas gali būti konstatuojamas tik tada, jei pradelsti įsipareigojimai, o ne visi bendrovės įsipareigojimai viršija pusę bendrovės turto. Balanse, pagal kurį teismas darė išvadas dėl nemokumo, yra nurodyti visi įsipareigojimai, o ne pradelsti.
7. Faktas, kad tiek SODRA, tiek VMI savo reikalavimus atsiėmė, patvirtina tai, kad atsakovė visiškai su jomis atsiskaitė. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo iškelti atsakovei bankroto bylą, nes pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą tiek dėl pradelstų įsipareigojimų apimties, tiek dėl atsakovės nemokumo.
31. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Danėja“ atskirąjį skundą ieškovė prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį nepakeistą ir priteisti iš atsakovės 242,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
32. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovė UAB „Danėja“ neįvykdė teismo įpareigojimo ir į bylą nepateikė dokumentų, kuriuos privalėjo pateikti pagal ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalį, tame tarpe nepateikė bankroto bylos iškėlimo dienai sudaryto atsakovės balanso ir duomenų apie atsakovės pradelstus įsipareigojimus kreditoriams. Taigi UAB „Danėja“ slepia duomenis apie dabartinę savo turtinę padėtį. Atsakovė neįrodė, kad jos turtinė padėtis, lyginant su turtine padėtimi pagal 2014 m. gruodžio 31 d. balansą, yra pakitusi (pagerėjusi) ir mokumas yra atkurtas. Atsakovė su savo atskiruoju skundu taip pat nepateikė nei bankroto bylos iškėlimo dienai sudaryto atsakovės balanso, nei kitų duomenų apie atsakovės turtinę padėtį. Atsakovė UAB „Danėja“ savo procesiniuose dokumentuose vengia atskleisti, koks yra į atsakovės balansą įrašyto turto ir atsakovės pradelstų įsipareigojimų santykis.
2. Savo atskirajame skunde atsakovė UAB „Danėja“ pakeitė poziciją ir ėmė ginčyti ieškovės UAB „Lemora“ kreditorinį reikalavimą, nes tariamai nėra gavusi ieškovės išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų. Tokie atsakovės UAB „Danėja“ teiginiai yra nepagrįsti ir visiškai nelogiški. Ieškovės kreditorinį reikalavimą pagrindžiantys dokumentai (sutartis, neapmokėtos PVM sąskaitos-faktūros, neapmokėtų PVM sąskaitų-faktūrų suvestinė) į bylą buvo pateikti kartu su ieškovės 2016 m. lapkričio 17 d. prašymu. Bylos nagrinėjimo metu ieškovei UAB „Lemora“ buvo pervesta dalis skolos ir atsakovės skola (neskaičiuojant delspinigių) ieškovei sumažėjo iki 5 589,43 Eur. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė UAB „Danėja“ nurodytą skolą pripažino. Atsakovė savo 2017 m. sausio 26 d. papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovės skolos ieškovei likutis yra 5 589,43 Eur. Šiai dienai atsakovės skolos ieškovei likutis yra 5 589,43 Eur ir 1 853,05 Eur delspinigių (delspinigių apskaičiavimas yra detalizuotas ieškovo 2017 m. sausio 30 d. prašyme). Atsakovė nei skolos, nei delspinigių neginčijo. Nors atsakovė savo atskirajame skunde pakeitė poziciją ir ėmė neigti savo įsiskolinimą ieškovei, atsakovė nenurodė konkrečių argumentų, paneigiančių skolą, t. y. nenurodė, dėl kokių konkrečių priežasčių ir kokios skolos dalies nebepripažįsta. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė savo įsiskolinimo kreditoriams sąrašo, patvirtinančio, kad ieškovė UAB „Lemora“ nėra įtraukta į atsakovės kreditorių sąrašą.
3. Kadangi atsakovė nesugeba sumokėti sąlyginai nedidelės skolos ieškovei UAB „Lemora“, tai parodo, kad atsakovės turtinė padėtis yra itin sunki, o pati atsakovė faktiškai nemoki.
33. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ieškovė UAB „Lemora“ ir atsakovė UAB „Danėja“ pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

34. ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalis numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo ginčo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja kilusį teisinį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, ginčo šalys abipusiu sutarimu susitaria dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą.
35. Pateiktoje šalių rašytinėje taikos sutartyje nurodyta, kad ją sudariusiems asmenims yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo teisinės pasekmės. Taikos sutarties sąlygose išreikšta aiški bylos šalių valia taikiai išspręsti šioje byloje iškilusį ginčą.
36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs taikos sutarties sąlygas, nustatė, kad nėra pagrindo netenkinti bylos šalių prašymo patvirtinti taikos sutartį, kuria išsprendžiamas atsakovės skolos ieškovei ir bankroto bylos atsakovei iškėlimo klausimas, nes šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui.
37. Teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Danėja“ po skundžiamos teismo nutarties iškelti jai bankroto bylą patenkino kreditorės atsakovės „Lemora”, kuri kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus.
38. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių sudarytos taikos sutarties sąlyga dėl atsakovės įsiskolinimo ieškovei apmokėjimo iš esmės atitinka IBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą, t. y. atsakovė UAB „Danėja“ patenkino kreditorės, kuri kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus ir įrodė savo pajėgumą vykdyti prievoles kreditoriams. Ši aplinkybė galėtų būti savarankišku pagrindu atsisakyti įmonei kelti bankroto bylą. Tačiau kadangi šalių taikos sutartimi taip pat išspręsti kiti (procesiniai) klausimai - nustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių, taip pat jų atlyginimo valstybei tvarka, teismas tvirtina šalių sudarytą taikos sutartį.
39. Tuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tarp šalių sudaryta taikos sutartis yra pagrindas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties skundžiamą dalį panaikinti, tarp šalių sudaryta taikos sutartis joje nurodytomis sąlygomis tvirtinama (CK 6.983 straipsnis, CPK 140 straipsnio 3 dalis) ir civilinės bylos dalis pagal UAB „Lemora“ ieškinį atsakovei UAB „Danėja“ dėl bankroto bylos iškėlimo nutraukiama (CPK 293 straipsnio 5 punktas).
40. Esant nurodytam procesiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi atsakovės UAB ,,Danėja“ turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 140 straipsnio 3 dalimi ir 150 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties dalį, kuria atsakovei UAB „Danėja“ (j. a. k. 233623430) iškelta bankroto byla, panaikinti.

Patvirtinti ieškovės UAB „Lemora” (j. a. k. 302906972) ir atsakovės UAB „Danėja“ (j. a. k. 233623430) sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

1. Ieškovė UAB „Lemora“ pripažįsta, kad UAB „Green hotel“ už atsakovę UAB „Danėja“ sumokėjo 8 591,98 Eur sumą, kurią sudaro 5 589,43 Eur skolos, 1 853,05 Eur delspinigių ir 1149,50 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
2. Ieškovė UAB „Lemora“ atsisako ieškinio reikalavimo iškelti atsakovei UAB „Danėja” bankroto bylą.
3. Ieškovė UAB „Lemora“ patvirtina, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos jau yra atlygintos UAB „Green hotel“ už atsakovę UAB „Danėja“. Atsakovei UAB „Danėja“ jos patirtų bylinėjimosi išlaidų ieškovė UAB „Lemora“ neatlygina.
4. Mokėtinas bylinėjimosi išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, atlygina atsakovė UAB „Danėja”.

Civilinės bylos dalį pagal uždarosios akcinės bendrovės „Lemora“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Danėja“ dėl bankroto bylos iškėlimo nutraukti.

        Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi atsakovės UAB ,,Danėja“ turtui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

           Kitą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties dalį, kuria teismas priėmė ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsisakymus nuo ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Danėja“ dėl bankroto bylos iškėlimo ir šią bylos dalį nutraukė, palikti nepakeistą.

           Nutarties kopiją siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėjas                                                                                          Artūras Driukas