Baudžiamosios bylos Nr. 1-75-377/2016
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.28.4; 2.10.1.4.
(S)
Proceso Nr. 1-01-1-01079-2016-9

TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S
Į S A K Y M A S
Lietuvos Respublikos vardu
2016 m. kovo 01 d.
Tauragė
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Gražina Gudžiūnienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Nomedo Metrikio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-01-1-01079-2016-9 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
V. Š., (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini) Lietuva, nevedęs, bedarbis, neteistas, kaltinamas pagal BK 294 str. 2 d.,
n u s t a t ė :
V. Š. 2016 m. sausio 7 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,03 prom. girtumas) nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę – savavaldžiavo, panaudodamas fizinę prievartą ir padarydamas didelę neturtinę žalą, tai yra manydamas, kad Š. B. pagrobė dviratį, sugriebė viena ranka Š. B., gim. (duomenys neskelbtini), už kaklo ir suspaudęs reikalavo pasakyti kur yra dviratis, o Š. B. atsakius apie kokį dviratį kalba, kumščiu sudavė tris kartus nukentėjusiajam į dešinę galvos pusę, tokiu būdu nukentėjusiajam Š. B. sukėlė fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 294 str. 2 d.
Kaltinamojo V. Š. kaltė įrodyta jo pačio parodymais ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Kaltinamasis V. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. sausio 4 dieną, būdamas savo namuose, ėjo į malkinę, parsinešti malkų. tenai pasigedo dviračio. Suprato, kad kažkas nupjovė spyną ir pavogė dviratį. Tas dviratis priklausė (duomenys neskelbtini) gyventojui, pravarde „R.“. Jo vardo tiksliai nežino, gali būti, kad R. Jo pavardės taip pat negali nurodyti, nes nežino. Dėl vagystės iš garažo į policiją nesikreipė, pareiškimo nerašė. Šiais metais, po naujų metų, tiksliai dienos neprisimena, buvo pas draugą „R.“, pas jį namuose šventė. Iš „R.“ grįžo į namus su jo dviračiu. Sekančią dieną, po dviračio vagystės iš garažo, „R.“ paskambino ir paprašė, kad jam atvarytų dviratį. Tada jam pasakė, kad to dviračio pas jį nėra, kažkas jį pavogė, nes rado nupjautą garažo spyną. Jis su „R.“ kalbėjo, kad dviratį iš jo garažo galėjo pavogti Š., nepilnametis, gyvenantis (duomenys neskelbtini). Dėl to, kad buvo apvogtas, susinervino. Po to 2016 m. sausio 7 dieną, vakare, tiksliai laiko pasakyti negali, nepamena, gėrė alkoholį. Su draugais išsikalbėjo, kad kiek tai gali tęsti, kad Š. eina ir vagia daiktus jam neatlaikė nervai, todėl paprašė A. R., savo švogerio, kad jis nuvežtų pas Š., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), pasiaiškinti, kur yra dviratis. A. R. sutiko ir jį nuvežė iki Š., kurio pavardės nežino, namų. A. R. pasiliko prie automobilio, niekur nesikišo, o ji nuėjo į kambarį. Tenai pamatė, kad sėdėjo keli jaunuoliai, vienas gulėjo sulaužyta koja. Jis paklausė, kur „Š.“ ir tada pradėjo vienas bėgti. Š. prabėgus koridoriuje jį pasigavo ir sugriebė už kaklo iš nugaros pusės. Taip jį apsikabino viena ranka ir paklausė jo kur yra dviratis. Š. atsakė, kad nieko nežino. Po jo tokių žodžių susinervino ir sudavė vieną smūgį į galvą. Tiksliai visko gerai nepamena, tačiau Š. kelis kartus paklausė, kur yra dviratis, o kai jis neatsakė, tik paklausė koks dviratis, apsimetė, kad apie jokį dviratį nieko nežino, tai jis jam dar sudavė kumščiu du kartus į galvą. Po suduoto trečio smūgio Š. ištrūko iš rankų ir pabėgo į kaimą. Jis bandydamas jį pasivyti, krito nuo lauko laiptų ir užsigavo nugarą. Jis niekur iš jo kiemo nevažiavo, stovėjo ir laukė kol Š. grįš. Tačiau jis negrįžo, po kurio laiko į namus parėjo Š. motina V., jos pavardės nežino, negali pasakyti. Ji paklausė „ko muši jos vaiką, ar žinai, kad jis nepilnametis ir atvažiuoji čia girtas aiškintis“. Lauke būdama ji pasakė, kad iškvies policiją ir nuėjo į kambarį. Jis neišsigando, nieko nebijojo, žinojo, kad yra nekaltas, nes bandė iš Š. išgauti tiesą apie dviračio vagystę iš garažo, todėl ramiai laukė, kol atvyks policijos pareigūnai ir jiems norėjo viską paaiškinti kaip čia viskas įvyko. Po to matė, kad iš už namo Š. buvo parvestas į namus. Kas jį parvedė negali pasakyti, nes nematė, kadangi jie buvo apsigobę dekiu. Tuo metu kai buvo parvestas Š., jis buvo prie policijos automobilio ir kalbėjosi su pareigūnais. Dėl to, kad ėjo pats aiškintis kodėl Š. iš jo garažo pavogė dviratį ir dėl to jam sudavė tris smūgius kumščiu į galvą, nes norėjo, kad jis prisipažintų padaręs vagystę, nuoširdžiai gailisi. Supranta, kad padarė klaidą, jog apie savo įtarimus nepranešė, nesikreipė iš karto po vagystės į policiją, dėl to dabar gailisi (b. l. 36-37, 42).
Nepilnametis nukentėjusysis Š. B. parodė, kad jis su draugais ir broliu buvo namuose, kai sausio mėn., ketvirtadienį, kada tiksliai nepamena, atvažiavo vyriškiai. Vienas buvo pravarde "V.", jis jį iš matymo pažinojo. šis jį išsivedė į lauką ir klausinėdamas apie pavogtą dviratį sudavė tris kartus į galvą su kumščiu. Jis labai dėl to išsigando, jam tai sukėlė fizinį skausmą, kelias dienas jam skaudėjo galvą, vieną dieną negalėjo iš vis nueiti į mokyklą, nes skaudėjo galvą. Po to keletą dienų sunku buvo įsiminti, ką pamokų metu kalbėjo mokytojai. Bijojo kreiptis į medicinos ekspertą, manė, kad jeigu būtų tai padaręs ir apie tai būtų sužinojęs „V.“, būtų negrįžęs į namus sveikas, mano, kad „V.“ vėl būtų jį sumušęs grįžtantį į namus. Šis įvykis labai sukrėtė, keletą dienų po įvykio bijojo grįžti į namus pėsčiomis, išeiti iš namų pas kitus soduose gyvenančius draugus, nes bijojo, kad „V.“ jo nepersekiotų. Tą dieną, kai jį sumušė reikalaudamas pasakyti kur yra dviratis, jis tai padarė jo namuose, jo kieme, jis buvo priešiškai nusiteikęs, agresyvus. „V.“ yra už jį vyresnis, todėl jis negalėjo tinkamai apsiginti ar pasipriešinti jam, tik pasitaikius progai, po trijų suduotų smūgių į galvą, pabėgo. Pasislėpė šiltnamyje, kadangi buvo labai šalta. Jis buvo su kambarinėmis šlepetėmis, be striukės. Šiltnamyje pralaukė kažkur apie 40 minučių, suprato, kad jeigu grįš, jis dar kartą sumuš ar užmuš, nes kaip tik taip jis rėkė, kai nuo jo bėgo. Tą dieną jį į namus parsivedė mama, nes vienas labai bijojo pareiti (b. l. 10-12, 15-16).
Š. B. atstovė pagal įstatymą, jo mama V. B. parodė, kad jai grįžtant į savo namus, einant Saulės gatve, pastebėjo automobilį, pilkos spalvos, kuris įtartinai važinėjosi aplink jos namus. Kai automobilis sustojo netoli namų, iš jo išlipo „V.“, kuris gyvena Tilžės plente, Tauragės r., jį žino gerai iš matymo. "V.“ pradėjo ją koneveikti necenzūriniais žodžiais ir liepė pakviesti sūnų Š. B.. Ji „V.“ paklausė, ką sūnus padarė, tačiau jis nieko neaiškino. Tada jam pasakė, kad jis dingtų nuo kiemo, nes iškvies policiją. Kai įėjo į kambarį, jos sūnus A. E., kuris lovoje gulėjo su lūžusia, gipsuota koja, pasakė, kad „V.“ buvo atėjęs į kambarį ir sumaišęs jį su Š. B., sakė jam eiti į lauką. A. E. pasakojo, kad „V.“ išsivedė Š. B. į lauką. Tuo metu Š. B. namuose nebuvo, todėl jam paskambino telefonu ir pasakė, kad grįžtų į namus. Š. B. atsakė, kad bijo grįžti į namus, nes ir taip gavo. Tada jis pasikvietė savo draugą R. J., kad padėtų Š. B. grįžti į namus. Jokių sužalojimų jos sūnui Š. B., dėl kurių būtų buvusi reikalinga medicininė pagalba, nebuvo padaryta, todėl į med. ekspertą nesikreipė, sūnaus gydyti nereikėjo, vaistų jokių nepirko, todėl turtinė žala nepadaryta. „V.“ nei jos, nei Š. B. neatsiprašė, todėl jam neatleido. Civilinio ieškinio byloje nereikš. (b. l. 8, 23-24),
Liudytojas J. B. parodė, kad jis buvo pas A. E. namuose ir kartu buvo šio brolis Š. B.. vakare atvyko neblaivus "V.", kuris išsivedė Š. B.. lauke jis išgirdo garsą ir pamanė, kad "V." trenkė Š. B.. Išėjo į lauką ir "V." pasakė, kad Š. B. nuo jo pabėgo Grįžus B. mama su "V." susiginčijo (b. l. 26-27).
Analogiškai apie situaciją parodymus davė ir liudytojas A. E. (b. l. 29-30).
Atpažinimo iš fotonuotraukų metu Š. B. atpažino V. Š., kaip asmenį, kuris jį sumušė (b. l. 17-19).
Alkotesterio parodymais V. Š. nustatytas 1,03 promilių girtumas (b. l. 4).
Kaltinamojo V. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą V. Š. padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 294 str. 2 d.
Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos BK 294 str. 2 d., nes jis nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę – savavaldžiavo, panaudodamas fizinę prievartą prieš Š. B..
Procesas užbaigtinas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Siūloma kaltinamąjį V. Š. pagal LR BK 294 str. 2 d. nuteisti 30 parų arešto. Taikyti LR BK 64(1) str. ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę - 20 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.
Kaltinamasis V. Š. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Dėl siūlomos bausmės rūšies sutinka ( b.l. 49 ).
Teismas, skirdamas bausmę V. Š. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes. V. Š. į Tauragės psichikos sveikatos centro psichiatrinę ir narkologinę įskaitą neįrašytas ( b.l. 46), administracine tvarka nebaustas. ( b. l. 43).
Kaltinamajam V. Š. skirtina 30 parų arešto. Taikytinas LR BK 64(1) str. ir paskirta bausmė sumažintina 1/3 ir paskirtina galutinė bausmė - 20 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,
n u s p r e n d ž i a:
V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. ir paskirti jam 30 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str., šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. Š. galutinę bausmę - 20 ( dvidešimt ) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti V. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti V. Š., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Gražina Gudžiūnienė