Civilinė byla Nr. e2A-486-553/2021
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00315-2020-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transjuda“ ir atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1112-777/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transjuda“ ieškinį atsakovei Šilutės rajono savivaldybės administracijai, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės polderiai“ (atsakovės pusėje), uždaroji akcinė bendrovė „Isolita“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti pasiūlymą viešajame pirkime panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Transjuda“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) supaprastinto atvirojo konkurso „Šilutės rajono Šilutės seniūnijos Sausgalvių II vasaros polderio rekonstrukcija“ projektavimo, projekto vykdymo priežiūros ir rangos darbų pirkimo Nr. 501171 (toliau – ir pirkimas) metu priimtą sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas.
2. Atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija per CVP IS sistemą 2020 m. rugpjūčio 7 d. paskelbė pirkimo sąlygas. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 20 d. pateikė pasiūlymą, kurį įvertinusi atsakovė 2020 m. rugpjūčio 24 d. paprašė ieškovės pateikti dokumentus, įrodančius pašalinimo pagrindų nebuvimą ir minimalių kvalifikacijos reikalavimų atitikimą. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 28 d. pateikė prašomus dokumentus, kuriuos įvertinusi atsakovė 2020 m. rugsėjo 1 d. paprašė patikslinti – atitikimą pirkimo dokumentų 3.5.1.1-3.5.1.3 punktuose įtvirtintiems reikalavimams, taip pat 3.5.1.5-3.5.1.7 punktuose nustatytiems minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 3 d. pateikė prašomus duomenis. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 4 d. pakartotinai paprašė patikslinti atitikimą minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams, nustatytiems konkurso sąlygų 3.5.1.3, 3.5.1.5-3.5.1.6 punktuose, bei papildomai paprašė patikslinti atitikimą konkurso sąlygų 3.6.1-3.6.2 punktuose nustatytiems reikalavimams. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 9 d. pateikė patikslintus duomenis, kuriuos įvertinusi, atsakovė 2020 m. rugsėjo 16 d. informavo ieškovę, kad jos pasiūlymas atmetamas dėl pasiūlymo neatitikimo konkurso sąlygų 3.6.1-3.6.2 punktuose nustatytų reikalavimų.
3. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės priimtu sprendimu atmesti ieškovės pasiūlymą, pateikė pretenziją, tačiau atsakovė ją taip pat atmetė.
4. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2018 m. gruodžio 11 d. įgijo Kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos atitikties sertifikatus. Tuo metu sertifikatuose nebuvo įrašyta teisė atlikti darbus statinių grupėje: hidrotechnikos statiniai. Paaiškino, kad taip nutiko dėl to, jog į sertifikatą įrašomos ne visos sritys, kurios yra nurodytos vadove, o tik tos, kurias paprašo nurodyti paslaugos užsakovas (ieškovė).
5. Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme laikėsi pozicijos, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog pasiūlymo pateikimo metu ieškovė buvo įgijusi kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartus statinių grupei: hidrotechnikos statiniai. Atsakovė teigė, kad ieškovė kaip profesionali viešųjų pirkimų dalyvė privalėjo atnaujinti kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartus arba pateikti perkančiajai organizacijai abejonių nekeliančius įrodymus apie turimą reikiamą kvalifikaciją pirkimo dokumentuose nurodytiems darbams atlikti. Šiuos argumentus palaikė ir trečiasis asmuo UAB „Šilutės polderiai“. Papildomai nurodė, kad sąlygos paaiškinti pasiūlymą ieškovei buvo sudarytos, tačiau ieškovė ne aiškino savo pasiūlymą, o pateikė naujus ieškovės atitiktį pirkimo sąlygoms grindžiančius įrodymus, įgytus po pasiūlymo pateikimo termino.
6. Trečiasis asmuo UAB „Isolita“ palaikė ieškovės ieškinio reikalavimą. Patvirtino, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. ieškovė darbų srityje (statinių grupės: hidrotechnikos statiniai) laikėsi kokybės vadybos sistemų ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartų. Nurodė, kad 2018 m. lapkričio 22 d. paruošė visus integruotos vadybos sistemos ISOx3 dokumentus (Kokybės, aplinkos apsaugos ir darbuotojų saugos ir vadybos vadovą (toliau – ir KAD), KAD politiką, KAD procedūras ir jas lydinčias formas, kuriuos patvirtino ieškovės direktorius ir be kurių ISOX3 atitikties sertifikatai negalioja.
7. Paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 11 d. UAB „Isolita“ įdiegė integruotos kokybės vadybos sistemą ISOX3 (ISO 9001: 2015 kokybės vadybos sistemą, ISO 14001:2015 aplinkos apsaugos vadybos sistemą ir BS OHSAS 18001:2007 darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemą) pagal paminėtų standartų reikalavimus ieškovei. Atitikties sertifikatai ieškovei buvo išduoti tokioms veiklos sritims: bendrieji statybos darbai (ypatingi statiniai; melioracijos darbai; sausinimo ir drėkinimo sistemų tiesimas; kitų inžinerinių statinių statyba; paruošiamieji žemės kasimo darbai tiesiant kelius). Pažymėjo, kad sertifikatai išduodami tik toms sritims, kurių prašo paslaugų užsakovas, nepaisant aplinkybių, kad veiklos sričių gali būti ir daugiau. Išdavimo pagrindas: UAB „Isolita“ vidaus audito rezultatų aktas, kuriuo remiantis įvertinta ir nustatyta, kad ieškovės veiklos procesai atitinka keliamus ISO standartų reikalavimus nurodytose veiklos srityse.
8. 2020 m. rugsėjo 8 d. ieškovė pateikė prašymą sertifikatus papildyti sritimi statinių grupės: hidrotechniniai statiniai. Prašymas buvo patenkintas tuo pačiu pagrindu – 2018 m. gruodžio 11 d. UAB „Isolita“ vidaus audito aktu. Tai, kad ieškovės sertifikatai Nr. 1849/1 ir Nr. 1849/2 aptariamų sričių standartais buvo papildyti tik 2020 m. rugsėjo 8 d., nepaneigė aplinkybės, jog ieškovė aptariamų standartų laikosi nuo 2018 m. gruodžio 11 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino neteisėtu atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės UAB „Transjuda“ pasiūlymas, priteisė ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą, taip pat atsisakė priimti ieškovės UAB „Transjuda“ atstovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
10. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas, nuo kada ieškovė turėjo būti įgijusi kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartus, atitinkančius pirkimo sąlygas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių duomenų, šalių pozicijas, pateiktas ieškovės pasiūlymo vertinimo metu, ikiteisminėje stadijoje, bylos nagrinėjimo metu, trečiojo asmens UAB „Isolita“ pateiktus atsakymus į šalių prašymus, konstatavo, kad ieškovė turėjo įgijusi kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartus, atitinkančius pirkimo sąlygas pasiūlymo pateikimo metu (iki galutinio pasiūlymo pateikimo momento). Tokią išvadą teismas darė, remdamasis trečiojo asmens UAB „Isolita“ patvirtinimu, kad sertifikatuose Nr. 1849/1 ir 1849/2 nurodytų sričių standartų, įskaitant papildytą sritį statinių grupės: hidrotechnikos statiniai, ieškovė laikosi nuo 2018 m. gruodžio 11 d., taip pat trečiojo asmens UAB „Isolita“ patvirtinimu, jog atitikties sertifikatai išduodami tik toms sritims, kurių prašo paslaugos užsakovas, nepaisant aplinkybių, kad veiklos sričių gali būti ir daugiau.
11. Pirmosios instancijos teismas svarbiu laikė trečiojo asmens UAB „Isolita“ patvirtinimą, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. ieškovė pateikė prašymą sertifikatus papildyti sritimi statinių grupės: hidrotechnikos statiniai. Prašymas buvo tenkintas remiantis tuo pačiu pagrindu – 2018 m. gruodžio 11 d. UAB „Isolita“ vidaus audito aktu. Teismo vertinimu tai, kad ieškovės sertifikatai Nr. 1849/1 ir Nr. 1849/2 aptariamų sričių standartais buvo papildyti tik 2020 m. rugsėjo 8 d., nepaneigė aplinkybės, jog ieškovė aptariamų standartų laikosi nuo 2018 m. gruodžio 11 d. Teismas nepagrįstais pripažino atsakovės argumentus, kad ieškovė perkamų darbų srityje (statinių grupės: hidrotechnikos statiniai) kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemas įdiegė tik 2020 m. rugsėjo 8 d., nes būtent tą dieną jos turimi kokybės vadybos sertifikatai buvo papildyti šia sritimi. Teismas atsižvelgė į trečiojo asmens UAB „Isolita“ patvirtinimą, kad jei ieškovė į sertifikatus būtų prašiusi įtraukti naują, neįvertintą veiklos sritį, tokiu atveju nebūtų buvę galima papildyti sertifikatų 2018 m. gruodžio 11 d. vidaus audito rezultatų akto pagrindu ir įmonei būtų buvę privaloma atlikti tai naujai veiklos sričiai vertinimo procedūrą ir tik po jos būtų buvę galima patikslinti sertifikatus.
12. Atsakovės nurodytas aplinkybes, kad remiantis viešai prieinamais duomenimis ieškovė, kaip tiekėja, neturi teisės savarankiškai vykdyti perkamų darbų srityje (statinių grupės: hidrotechnikos statiniai), ir abejones, kaip tokiu atveju ieškovė gali užtikrinti kokybės ir aplinkos apsaugos vadybą perkamų darbų srityje (statinių grupės: hidrotechnikos statiniai), teismas laikė nepakankamomis paneigti teismo padarytą išvadą, jog ieškovė turėjo įgijusi kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartus, atitinkančius pirkimo sąlygas pasiūlymo pateikimo metu (iki galutinio pasiūlymo pateikimo momento). Taip pat šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės ir abejonės nebuvo ginčo objektas ikiteisminėje stadijoje ir atsakovė neturi pagrindo jomis remtis bylos nagrinėjimo metu, nes tokiu atveju būtų paneigta ikiteisminė ginčo sprendimo stadija.
13. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog jai įgyjant sertifikatus to paties audito proceso metu buvo vertinta ieškovės kokybės ir aplinkos apsaugos vadyba perkamų darbų srityje (statinių grupės: hidrotechnikos statiniai), nes byloje trečiasis asmuo UAB „Isolita“ patvirtino, kad 2018 m. lapkričio 22 d. ji paruošė visus Integruotos vadybos sistemos ISOx3 dokumentus (Kokybės, aplinkos apsaugos ir darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos vadovą, KAD politiką, KAD procedūras ir jas lydinčias formas), kuriuos patvirtino ieškovės direktorius ir be kurių ISOx3 atitikties sertifikatai negaliotų, ir 2018 m. gruodžio 11 d. ji įdiegė Integruotos kokybės vadybos sistemą ISOx3 (ISO 9001:2015 kokybės vadybos sistemą, ISO 14001:2015 aplinkos apsaugos vadybos sistemą ir BS OHSAS 18001:2007 darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemą) pagal paminėtų standartų reikalavimus ieškovei. Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo UAB „Isolita“ pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino, jog integruotos vadybos sistemos ISOx3 sertifikatai yra išduodami tik atlikus integruotos vadybos sistemos ISOx3 auditą ir patikrinus, ar visi įmonės dokumentai ir aprašyti veiklos procesai atitinka ISO standartų keliamus reikalavimus, kas ir buvo padaryta, vertinant ieškovės atitiktį sertifikuotiems standartams. Duomenų, paneigiančių UAB „Isolita“ nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nenustatė.
14. Taip pat teismas nepagrįstais pripažino atsakovės argumentus, kad ieškovė savo atitiktį pirkimo dokumentų 3.6.1 ir 3.6.2 punktuose įtvirtintiems kvalifikacijos reikalavimams įrodinėja savo pačios paaiškinimais ir savo pačios 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 20/01-13 dėl statybos taisyklių patvirtinimo hidrotechninės statybos darbams. Teismas sprendė, kad ieškovė savo atitiktį pirkimo dokumentų 3.6.1 ir 3.6.2 punktuose įtvirtintiems kvalifikacijos reikalavimams įrodinėja ir trečiojo asmens UAB „Isolita“, kuri ruošia ISO 9001, ISO 14001 OHSAS 18001 sistemoms diegti reikalingus dokumentus, atlieka vidaus auditus, teikia pagalbą prieš tarptautinių sertifikuotojų vizitą, paaiškinimais, atliktais veiksmais, ieškovei įgyjant kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartus, atitinkančius pirkimo sąlygas.
15. Dėl atsakovės kartu su tripliku pateikto išrašo iš Statybos specialistų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų registro, patvirtinančio, kad 2020 m. liepos 24 d. atšauktas K. A. kvalifikacijos atestato sustabdymas nuo 2020 m. vasario 7 d., teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad minėto asmens kvalifikacijos atestatas negaliojo ieškovės pasiūlymo pateikimo metu. Kitų atsakovės abejonių, susijusių su K. A. atestatu, teismas išsamiau nevertino, pripažinęs, kad tai yra teisiškai nereikšminga nagrinėjamu atveju. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė duomenis, patvirtinančius, jog taisyklių hidrotechninės statybos darbams tvirtinimo metu ieškovė turėjo kitą darbuotoją (A. Š.), atitinkantį teisės aktų keliamus reikalavimus.
16. Teismas pažymėjo, kad visais atvejais ne kas kitas, o atsakovė privalėjo įsitikinti, nuo kada ieškovė turėjo įgijusi kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartus, atitinkančius pirkimo sąlygas. Galima sutikti su atsakovės argumentais, kad ieškovė turėjo galimybę pasiūlymo pateikimo metu pateikti ISO standartus, kuriuos pateikė atsakovei 2020 m. rugsėjo 9 d. Teismas sprendė, kad visuma byloje surinktų įrodymų, anksčiau teismo padarytos išvados nėra pakankami konstatuoti, jog ieškovė turi susitaikyti su jai kilusiais neigiamais jos pačios elgesio padariniais, nes tokiu atveju būtų paneigta VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga nepažeidžiant lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Atsakovei paprašius ieškovės patikslinti jos atitiktį pirkimo dokumentų 36.1-36.2 punktuose įtvirtintiems kvalifikacijos reikalavimams, ieškovė tą ir padarė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
17. Ieškovė UAB „Transjuda“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti papildomą sprendimą – panaikinti atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos sprendimą pirkimo laimėtoju pripažinti trečiojo asmens UAB „Šilutės“ polderiai pasiūlymą, pripažinti 2020 m. spalio 23 d. Rangos darbų sutartį Nr. R5-(4.1.5.)-807 negaliojančia nuo jos sudarymo momento, likusioje dalyje skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu pripažinęs atsakovės sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas neteisėtu, taip pat ex officio privalėjo išspręsti perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių klausimus, t. y. Klaipėdos apygardos teismas ex officio privalėjo atitinkamus atsakovo sprendimus panaikinti ir pirkimo sutartį pripažinti negaliojančia, o to nepadarydamas iš dalies priėmė neteisėtą sprendimą. Pirmosios instancijos teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė skubėjo sudaryti pirkimo sutartį, tačiau teismas pirkimo sutarties sudarymo ir galiojimo klausimo nesiaiškino. Atsakovė ir trečiasis asmuo byloje nesąžiningai nutylėjo pirkimo sutarties sudarymo faktą.
17.2. Atsakovė pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Šilutės polderiai“ sudarė 2020 m. spalio 23 d. Lietuvos apeliacinis teismas sutarties vykdymą sustabdė nuo 2020 m. lapkričio 26 d. Sutartis buvo vykdoma tik vieną mėnesį. Pagal ją įvykdyta tik maža dalis darbų, dėl to nėra jokios objektyvios priežasties išsaugoti neteisėtai sudarytą sutartį su UAB „Šilutės polderiai“.
17.3. Viešųjų pirkimų esmė suponuoja, kad tiekėjui, norinčiam dalyvauti pirkime ir siekiančiam jo galimai pažeistų teisių apgynimo, ir perkančiajai organizacijai, veikiančiai valstybės interesais, yra svarbu racionaliai naudojant lėšas gauti valstybei reikalingą užsakymą, o ne reikalauti žalos atlyginimo iš perkančiosios organizacijos dėl jos neteisėtų veiksmų. Žalos atlyginimo institutas yra kraštutinė ieškovės interesų gynimo priemonė, nes žalos institutas paprastai kompensuoja tik tiesioginius ir netiesioginius nuostolius (negautas pajamas). Žalos atlyginimas nekompensuos ieškovės apyvartinių lėšų praradimo, darbuotojų užimtumo praradimo, įmonės patirties neįgijimo, kurią vėliau galėtų remtis kituose viešuosiuose pirkimuose ir taip didinti įmonės konkurencingumą bei žinomumą. Nepripažinus pirkimo sutarties negaliojančia, bus taip pat pažeistas viešasis interesas ir neracionaliai panaudoti vieši pinigai.
17.4. Nepripažinus pirkimo sutarties su UAB „Šilutės polderiai“ negaliojančia viešosios lėšos bus išleidžiamos neracionaliai ne tik dėl to, kad ieškovė sieks prisiteisti negautas pajamas, bet ir dėl to, jog pirkimas finansuojamas Europos sąjungos struktūrinių fondų. Pirkime, kuris yra finansuojamas Europos sąjungos struktūrinių fondų, nustačius viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, tokio pirkimo išlaidos pripažįstamos netinkamos finansuoti arba taikomos sankcijos. Valstybės biudžeto lėšų, savivaldybės biudžeto lėšų, Europos sąjungos lėšų pirminis šaltinis yra Lietuvos Respublikos (Europos Sąjungos narių valstybių) piliečių mokesčių pavidalu sumokėtos lėšos. Todėl visuomenė turi pagrįstą viešą interesą, kad vieši pinigai būtų panaudoti racionaliai ir kuo ekonomiškiau. Nenutraukus pirkimo sutarties su UAB „Šilutės polderiai“ bus padaryta didelė ekonominė žala visuomenei ir jų viešajam interesu racionaliai ir taupiai naudoti mokesčių mokėtojų pinigus ir jų pagrindu sugeneruotus viešuosius pinigus.
17.5. Ieškovės pasiūlymas pirkime buvo atmestas šiurkščiai pažeidžiant viešųjų pirkimų principus, todėl tokiu būdu neteisėtai sudaryta pirkimo sutartis negali būti išsaugoma.
18. Atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija pateiktame apeliaciniame skunde suformulavo reikalavimą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Transjuda“ ieškinį atmesti. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Ieškovė neatitinka kvalifikacijos reikalavimų, nes iki pasiūlymų pateikimo termino perkamų darbų srityje (statinių grupės: hidrotechnikos statiniai) nebuvo įdiegusi kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos sistemų, pagrįstų atitinkamų Europos standartų serijomis (ISO 9001 standarto ar lygiaverčių standartų, ISO 14001 standarto ar lygiaverčių standartų). Išvadą, kad ieškovė atitinka kvalifikacijos reikalavimus, teismas darė, remdamasis išimtinai ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Isolita“ tvirtinimais, esą ieškovės 2020 m. rugsėjo 8 d. prašymas papildyti trečiojo asmens UAB „Isolita“ išduotų ISO standartų sertifikatus buvo tenkintas tuo pačiu pagrindu, kuriuo buvo išduoti ankstesni ISO sertifikatai – 2018 m. gruodžio 11 d. UAB „Isolita“ vidaus audito aktu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tai, jog ieškovės sertifikatai Nr. 1849/1 ir Nr. 1849/2 aptariamų sričių standartais buvo papildyti 2020 m. rugsėjo 8 d., nepaneigė aplinkybės, kad ieškovė aptariamų standartų laikosi nuo 2018 m. gruodžio 11 d.
18.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jis nėra tinkamai motyvuotas, o sprendime padarytos išvados nėra pagrįstos jokiais byloje esančiais įrodymais. Teismas sprendime nepaaiškino ir visiškai nepagrindė aplinkybių, kurios teismui leido daryti išvadą, kad ieškovė laikosi aptariamų standartų nuo 2018 m. gruodžio 11 d.
18.3. Byloje esantys teismo sprendime padarytoms išvadoms prieštaraujantys duomenys pagrindžia, kad ieškovė teisiškai negalėjo taikyti turimų standartų reikalavimų hidrotechnikos statinių grupėje atliekamiems darbams nuo 2018 m. gruodžio 11 d., nes ieškovės įsakymas apie standartus įgyvendinančias taisykles buvo priimtas tik 2020 m. sausio 13 d. ir šiai darbų sričiai atestuotų darbuotojų ieškovė neturėjo iki 2020 m. sausio 8 d. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovei 2018 m. gruodžio 11 d. įgyjant sertifikatus konkrečioms sritims, to paties proceso metu buvo vertinta ir ieškovės kvalifikacija kitai sričiai, nei ji buvo atestuota, t. y. hidrotechnikos statinių sričiai. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad to paties proceso metu nebuvo galima sertifikuoti ieškovės hidrotechnikos statinių sričiai, nes 2018 m. gruodžio 11 d. ieškovė nebuvo priėmusi darbų vykdymo hidrotechnikos statiniuose taisyklių ir neturėjo darbams hidrotechnikos statiniuose atestuoto darbuotojo.
18.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė byloje įrodinėjimo naštą ir nepagrįstai perkėlė ieškovei naudingų aplinkybių įrodinėjimo pareigą atsakovei. Trečiasis asmuo UAB „Isolita“ nėra byloje išvadą teikianti institucija ar teismo paskirtas ekspertas. Tai yra ieškovės pusėje veikiantis subjektas, kuris ginčo metu tiesiog deklaravo ieškovei palankias aplinkybes. Be to, atsakovė net negalėjo pateikti jokių duomenų, paneigiančių trečiojo asmens UAB „Isolita“ paaiškinimus, nes nei atsakovė, nei kiti asmenys nedalyvavo ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Isolita“ komerciniuose santykiuose 2018 metais, kai UAB „Isolita“ išdavė ieškovei ISO sertifikatus.
18.5. Priimdamas sprendimą teismas nepagrįstai ir netinkamai taikė kvalifikacijos reikalavimus ir neatsižvelgė į kvalifikacijos įgijimo momento reikšmę. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai sprendė, kad ieškovė atitinka kvalifikacijos reikalavimus, iš esmės remdamasis aplinkybe, jog kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartų reikalavimų perkamų darbų srityje ieškovė laikosi nuo 2018 m. gruodžio 11 d. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo tiksliai nustatyti kvalifikacijos reikalavimų turinį ir atitinkamai jį taikyti. Atsakovės teigimu, 3.6.1. ir 3.6.2. punktuose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai reikalauja iš kiekvieno pirkimo dalyvio būti įdiegus kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemas būtent perkam darbų srityje (statinių grupės: hidrotechnikos statiniai). Ieškovė perkamų darbų srityje nei pateikė pirkimo sąlygas atitinkantį nepriklausomos įstaigos išduotą sertifikatą, nei lygiaverčių vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus.
18.6. Teismas skundžiamame sprendime ignoravo ieškovės įrodymų trūkumus ir kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų nepatikimumą. Ieškovė savo kvalifikacijos atitiktį pirkimo dokumentams įrodinėjo savo pačios paaiškinimais, ieškovės 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 20/01-13 dėl statybos taisyklių patvirtinimo hidrotechnikos statybos darbams bei trečiojo asmens UAB „Isolita“ raštais. Ieškovė ne tik pati išleido minėtą įsakymą, tačiau bet kada jį gali pakeisti ar panaikinti. O trečiasis asmuo UAB „Isolita“ nėra nešališkas ir nepriklausomas asmuo, nes jį su ieškove sieja komerciniai santykiai (UAB „Isolita“ išduoda ISO sertifikatus ir juos „papildo“ pagal gavėjų poreikius) ir ginčo nagrinėjimo metu veikė ieškovės pusėje. Dėl nurodytų argumentų nė vienas iš šių duomenų, kuriais remiasi ieškovė, įrodinėdama savo tariamą atitiktį nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, negali būti pripažįstami patikimais ar patikrinamais, nes jų šaltinis yra pati ieškovė ar jos naudai veikę asmenys.
18.7. Priimdamas sprendimą teismas nevertino socialiai atsakingo tiekėjo standarto. Ieškovė, kaip profesionali ir socialiai atsakinga tiekėja privalėjo kaip įmanoma greičiau (per protingą laiką) kreiptis į jam kvalifikaciją suteikusį tiekėją su prašymu išduoti teisės pripažinimo dokumentą (patikslinti sertifikatą). Pirkimas, kurį vykdant kilo ginčas buvo paskelbtas 2020 m. rugpjūčio 7 d. Pasiūlymų pateikimo terminas baigėsi 2020 m. rugpjūčio 20 d. Tuo tarpu ieškovė į trečiąjį asmenį UAB „Isolita“ kreipėsi tik 2020 m. rugsėjo 8 d. Sertifikatas su nauja sritimi ieškovei buvo išduotas tą pačią dieną, kai tik ji kreipėsi. Dėl šių argumentų teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškovės kvalifikacijos atitikties nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, tačiau ir paneigė tiekėjams taikomus aukštus profesionalumo bei socialinio atsakingumo standartus.
19. Atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės UAB „Transjuda“ apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Pareikšdama ieškinį ieškovė UAB „Transjuda“ prašė pripažinti perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas, neteisėtu. Kitų savarankiškų reikalavimų, susijusių su atsakovės priimtais sprendimais, ieškovė nereiškė, nors ieškinio pateikimo metu ieškovei UAB „Transjuda“ buvo žinoma, kad atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos sprendimu pirkimo laimėtoju paskelbtas trečiojo asmens UAB „Šilutės polderiai“ pasiūlymas.
19.2. Teismas, priimdamas sprendimą, bylą išnagrinėjo pagal ieškovo UAB „Transjuda“ ieškiniu pareikštus reikalavimus. Teismas nesprendė klausimų, susijusių su atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos tariamai neteisėtų veiksmų padariniais ir pirkimo sutarties nutraukimu, atitinkamai dėl šių reikalavimų atsiliepimo argumentų neteikė ir šalys. Klausimą dėl neteisėtų veiksmų padarinių ieškovė iškėlė tik apeliaciniame skunde, tuo pažeisdama CPK 312 straipsnį, draudžiantį apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
19.3. Tuo atveju, jeigu teismo sprendimas pripažinti atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos sprendimą atmesti ieškovės UAB „Transjuda“ pasiūlymą neteisėtu liktų nepakeistas, pagal VPĮ 106 straipsnio 2 dalį teismas gali nepripažinti viešojo pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas.
19.4. Atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija su pirkimo laimėtoju trečiuoju asmeniu UAB „Šilutės polderiai“ 2020 m. spalio 23 d. sudarė rangos sutartį, kurią trečiasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti. Iki rangos sutarties vykdymo sustabdymo trečiasis asmuo UAB „Šilutės polderiai“ atliko projektavimo darbus ir parengė projektą darbų atlikimui. Kadangi Sausgalvių II vasaros polderio rekonstrukcijos projektavimo ir rangos darbai buvo perkami kaip visuma, o projektą parengęs trečiasis asmuo UAB „Šilutės polderiai“ turi autorines teises į parengtą projektą, rangos sutarties išskaidymas ir tolimesnis darbų atlikimo pavedimas kitam asmeniui (ne autorių teisių turėtojui) neproporcingai apsunkintų rangos sutarties vykdymą. Taigi, rangos sutarties pripažinimas negaliojančia ir / ar rangos sutarties vykdymo išskaidymas kaip alternatyvi sankcija, šioje byloje prieštarautų protingumo principui.
19.5. Vertinant baudos skyrimą, kaip alternatyviąją sankciją, bauda gali būti skiriama ne už bet kokį neesminį pažeidimą viešųjų pirkimų procese, tačiau už konkretų VPĮ 106 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą arba kitų imperatyvių įstatymo nuostatų šiurkštų pažeidimą. Kadangi šiuo atveju nebuvo šiurkščiai pažeistos imperatyvios įstatymų normos, nėra jokio teisinio pagrindo skirti baudą kaip alternatyviąją sankciją.
20. Ieškovė UAB „Transjuda“ atsiliepime į atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, prijungti į bylą pateiktus naujus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė atsirado po apeliaciniame skunde pateiktų naujų atsakovės argumentų, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Vertinant, kas laikoma lygiaverčiais dokumentais VPĮ 48 straipsnyje įtvirtintų galimų reikalavimų atžvilgiu, teismų praktikoje tinkamais ir lygiaverčiais pripažįstami tokie dokumentai, kaip kokybės konsultacijų srityje dirbančios bendrovės pažyma, kokybės vadybos sistemos vadovas, auditorių bendrijos išduota pažyma ir t.t. Ieškovė UAB „Transjuda“ 2018 m. lapkričio 22 d. patvirtino Kokybės, aplinkosaugos ir darbuotojų saugos bei sveikatos vadovą, kurio 5 puslapyje (įvade) yra nurodyta, kad UAB „Transjuda“ – įmonė, kurioje suburta įvairių, savo srities profesionalų komanda gali atlikti: susisiekimo komunikacijų, melioracijos, inžinerinių tinklų, hidrotechninių statinių priežiūros, remonto, rekonstravimo, statybos, ar griovimo darbus. 2018 metais įmonėje įdiegta KVS, AVS IR DSS sistema pagal tarptautinio standarto ISO 9001:2015 , ISO 14001:2015 bei OHSAS 18001:2007 reikalavimus. Taigi, vadovo turinys įrodė, kad dar 2018 m. lapkričio 22 d., remiantis VPĮ 48 straipsnyje nustatytu reglamentavimu bei Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimu civilinėje byloje Nr. 2A-1198/2011, UAB „Transjuda“ visa apimtimi atitiko perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentų 3.6.1-3.6.2 punktuose nustatytus reikalavimus.
20.2. Atsakovė nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nėra tinkamai motyvuotas, padarytos išvados nepagrįstos jokiais byloje esančiais įrodymais. Priešingai, Klaipėdos apygardos teismas išsamiai įvertino byloje esančių duomenų visumą (visus pateiktus įrodymus).
20.3. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog UAB „Transjuda“ 2018 m. gruodžio 11 d. įgyjant sertifikatus konkrečioms sritims to paties proceso metu buvo vertinama ir UAB „Transjuda“ kvalifikacija hidrotechnikos statinių sričiai. Šie įrodymai buvo pateikti UAB „Transjuda“ vadove, kurį įdiegė trečiasis asmuo UAB „Isolita“.
20.4. Pirmosios instancijos teisme atsakovė laikėsi pozicijos, kad UAB „Transjuda“ kvalifikacinių reikalavimų atitiktį įrodinėja tik savo pačios paaiškinimais, tačiau Klaipėdos apygardos teismui konstatavus, kad atitiktis pagrįsta UAB „Isolita“, kuri ruošia ISO 9001, ISO 14001 OHSAS 18001 sistemoms diegti reikalingus dokumentus, atlieka vidaus auditus, teikia pagalbą prieš tarptautinių sertifikuotojų vizitą, paaiškinimais, atsakovė be jokio pagrindo pradėjo kvestionuoti trečiojo asmens UAB „Isolita“ vykdomos veiklos teisėtumą. Byloje nagrinėjamos aplinkybės UAB „Isolita“ buvo konstatuotos dar 2018 m. lapkričio 22 d., patvirtinant UAB „Transjuda“ Kokybės, aplinkosaugos ir darbuotojų saugos bei sveikatos vadovą. Būtent 2018 m. lapkričio 22 d. patvirtinu Kokybės vadovu buvo sureguliuoti, be kitą ko, ir hidrotechnikos statinių statybos darbų kokybės užtikrinimo procesai. UAB „Transjuda“ nuo 2015 m. dirba darbuotojas K. A., kuris tuo metu turėjo galiojantį kvalifikacijos atestatą eiti ypatingo statinio darbų vadovo pareigas hidrotechnikos statiniuose.
21. Trečiasis asmuo UAB „Šilutės polderiai“ atsiliepime į ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus prašo ieškovės UAB „Transjuda“ apeliacinį skundą atmesti, o atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos pateiktą apeliacinį skundą patenkinti. Atsiliepime trečiasis asmuo nurodė šiuos atsiliepimo argumentus:
21.1. Atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija ieškovės UAB „Transjuda“ pasiūlymą atmetė dėl to, kad pasiūlymų pateikimo metu ieškovė neturėjo įgijusi reikalaujamų kokybės vadybos sistemos standartų, o kitokių dokumentų, patvirtinančių lygiaverčių standartų taikymą, ieškovė kartu su pasiūlymu nepateikė. Atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija dėl ieškovės UAB „Transjuda“ pasiūlymo vertinimo negalėjo priimti jokio kito sprendimo, kaip tik ieškovės UAB „Transjuda“ pasiūlymą atmesti. Priešingu atveju būtų buvę pažeisti tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai.
21.2. Ieškovės UAB „Transjuda“ reikalavimas priimti papildomą sprendimą nepagrįstas, kadangi reikalavimų dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir sprendimo sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Šilutės polderiai“ ginčijimo ieškovas UAB „Transjuda“ ieškiniu nereiškė, o pagal CPK 312 straipsnį reikšti naujų reikalavimų teikiant apeliacinį skundą negalima. Nei pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nei šalys, teikdamos atsiliepimus į ieškovės UAB „Transjuda“ ieškinį ginčo šioje reikalavimų dalyje nenagrinėjo, todėl tuo atveju, jei sprendimas liktų nepakeistas, ginčas dėl pastarosios reikalavimų dalies nebent galėtų būti grąžintas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduotų apeliacinių skundų ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl rašytinių paaiškinimų
23. Ieškovė UAB „Transjuda“ pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimų bei rašytinius paaiškinimus dėl sutarties vykdymo aplinkybių. Rašytiniuose paaiškinimuose dėl atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimų ieškovė nurodė papildomus argumentus dėl atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepime nurodytų argumentų ir aplinkybių bei dėl su atsiliepimu pateiktų įrodymų. Rašytiniuose paaiškinimuose dėl sutarties vykdymo aplinkybių ieškovė nurodė papildomas aplinkybes, paaiškėjusias po apeliacinio skundo pateikimo, kuriomis grindžia atsakovės ir trečiojo asmens nesąžiningumą. Ieškovė kartu su šiais paaiškinimais pateikė rašytinius įrodymus, ieškovės vertinimu, patvirtinančius, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1797-302/2020 pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius viešojo pirkimo „Šilutės rajono Šilutės seniūnijos Sausgalvių II vasaros polderio rekonstrukcija“ projektavimo, projekto vykdymo priežiūros ir rangos darbai, pirkimo Nr. 501171, procedūras bei uždraudus sudaryti pirkimo sutartį, o jei tokia sutartis jau sudaryta, sustabdžius pirkimo sutarties vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, faktiškai pirkimo sutarties vykdymas nebuvo sustabdytas.
24. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nustatytam draudimui, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą.
25. Teisėjų kolegija vertinimu, ieškovė UAB „Transjuda“ pateiktais rašytiniais paaiškinimais nekeičia apeliaciniame skunde nurodytos pozicijos. Atsižvelgdama į tai, kad tiek atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija, tiek trečiasis asmuo UAB „Šilutės polderiai“ turėjo galimybę susipažinti su pateiktais rašytiniais paaiškinimais, o atsakovė pateikė ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių vertinimą, teisėjų kolegija sprendžia priimti ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus ir atsižvelgti į juose nurodytus argumentus. Atitinkamai priimtini ir vertintini atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos pateikti atsiliepimas ir prieštaravimai dėl ieškovės rašytinių paaiškinimų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
26. Ieškovė UAB „Transjuda“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė: i) ieškovės UAB „Transjuda“ pateiktą 2020 m. rugpjūčio 19 d. pasiūlymą Nr. 20/08-4P; ii) trečiojo asmens UAB „Šilutės polderiai“ pateiktą 2020 m. rugpjūčio 20 d. pasiūlymą Nr. 182; iii) atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 30 d. pranešimą dėl 2020 m. spalio 23 d. pirkimo sutarties Nr. R5-(4.1.5.)-807 sustabdymo Nr. R3-(4.1.22)-6410. Kartu su rašytiniais paaiškinimais dėl atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Šilutės polderiai“ atsiliepimų ieškovė pateikė: i) Projekto „Šilutės rajono Šilutės seniūnijos Sausgalvių II vasaros polderio rekonstrukcija“ projektavimo, projekto vykdymo priežiūros paslaugų ir rangos darbų pirkimo techninę specifikaciją; ii) išrašą iš internetinio tinklapio www.infostatyba.lt apie atsakovei Šilutės rajono savivaldybės administracijai išduotus statybos leidimus. Prie rašytinių paaiškinimų dėl sutarties vykdymo aplinkybių ieškovė pridėjo fotonuotrauką apie informacinį stendą dėl planuojamų vykdyti rangos darbų.
27. Tuo tarpu atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija kartu su atsiliepimu į ieškovės UAB „Transjuda“ apeliacinį skundą pateikė: i) atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens UAB „Šilutės polderiai“ 2020 m. lapkričio 11 d. pasirašytą Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą Nr. 67; ii) atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens UAB „Šilutės polderiai“ 2020 m. lapkričio mėn. Atliktų darbų aktą Nr. 67. Kartu su prieštaravimais dėl ieškovės pateiktų paaiškinimų atsakovė pateikė į bylą Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 11 d. išduotą Melioracijos statinių statybos leidimą Nr. 38 ir 2020 m. lapkričio 11 d. Statybvietės perdavimo-priėmimo aktą.
28. Naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme taisyklės reglamentuojamos CPK 314 straipsnyje. Šioje normoje reglamentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje pripažįstama, kad draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, siejamas su sąžiningu bylinėjimusi ir proceso operatyvumo principu bei saugo sąžiningus civilinio proceso dalyvius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005). Vis dėlto, draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme negali kliudyti teismui teisingai taikyti įstatymus, nustatyti visas reikšmingas bylos aplinkybes ir teisingai išspręsti civilinį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016). Formalus draudimo pateikti naujus įrodymus taikymas reikštų, kad teismais gali nustatyti nevisas reikšmingas bylos aplinkybes. Todėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimas neturi būti taikoma formaliai ir negali būti vertinama kaip kliūtis teismui įvykdyti teisingumą konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2006).
29. Nagrinėjamu atveju matyti, kad dauguma tiek ieškovės UAB „Transjuda“, tiek atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų (pavyzdžiui, ieškovės UAB „Transjuda“ 2020 m. rugpjūčio 19 d. pasiūlymas Nr. 20/08-4P; trečiojo asmens UAB „Šilutės polderiai“ 2020 m. rugpjūčio 20 d. pasiūlymas Nr. 182; Projekto „Šilutės rajono Šilutės seniūnijos Sausgalvių II vasaros polderio rekonstrukcija“ projektavimo, projekto vykdymo priežiūros paslaugų ir rangos darbų pirkimo techninė specifikacija; atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens UAB „Šilutės polderiai“ 2020 m. lapkričio 11 d. pasirašyta Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma Nr. 67; atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens UAB „Šilutės polderiai“ 2020 m. lapkričio mėn. Atliktų darbų aktas Nr. 67; Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 11 d. išduotą Melioracijos statinių statybos leidimas Nr. 38 ir 2020 m. lapkričio 11 d. Statybvietės perdavimo-priėmimo aktas) egzistavo jau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Vis dėlto, nenustačius šalių nesąžiningumo, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčas tarp šalių kilo iš viešųjų pirkimų teisių santykių, kuriuose vyrauja viešasis interesas ir teismo pareiga būti aktyviam, teisėjų kolegija sprendžia, jog šalių į bylą pateikti rašytiniai įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.
Dėl pateiktų apeliacinių skundų nagrinėjimo
30. Byloje apeliacinius skundus pateikė tiek ieškovė UAB „Transjuda“, tiek atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija. Ieškovė pateiktame skunde prašo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti papildomą sprendimą – panaikinti atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos sprendimą pirkimo laimėtoju pripažinti trečiojo asmens UAB „Šilutės“ polderiai pasiūlymą, pripažinti 2020 m. spalio 23 d. Rangos darbų sutartį Nr. R5-(4.1.5.)-807 negaliojančia nuo jos sudarymo momento, likusioje dalyje skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Tuo tarpu atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Transjuda“ ieškinį atmesti.
31. Įvertinusi tai, kad tik atsakovė pateiktu apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, o ieškovė priimto skundžiamo sprendimo pagrindu pareiškė reikalavimą priimti papildomą sprendimą, t. y. nekvestionuoja priimto sprendimo teisėtumo, teisėjų kolegija sprendžia, jog tikslingiausia pirmiausia įvertinti atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos apeliacinio skundo reikalavimų ir argumentų pagrįstumą, o tik po to pasisakyti dėl ieškovės pareikštų reikalavimų ir argumentų.
Dėl atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos apeliacinio skundo
32. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl ieškovės UAB „Transjuda“ atitikimo minimaliems kvalifikacijos reikalavimams, numatytiems pirkimo dokumentuose. Atsakovės teigimu, ieškovė neatitinka minimalių kvalifikacijos reikalavimų, nes iki pasiūlymų pateikimo termino perkamų darbų srityje (statinių grupės: hidrotechnikos statiniai) nebuvo įdiegusi kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos sistemų, pagrįstų atitinkamų Europos standartų serijomis (ISO 9001 standarto ar lygiaverčių standartų, ISO 14001 standarto ar lygiaverčių standartų).
33. VPĮ (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d.) 47 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama perkančiosios organizacijos pareiga išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio, techninio ir profesinio pajėgumo) negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose pareikalauti, kad tiekėjas turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Paslaugų pirkimo atveju ji gali pareikalauti, kad tiekėjai turėtų specialų leidimą arba būtų tam tikrų organizacijų nariai, jeigu tai privaloma norint teikti atitinkamas paslaugas savo kilmės šalyje (VPĮ 47 straipsnio 2 dalis).
34. Nors įstatyme konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį. Dėl perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti pirkimo pobūdį atitinkančius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ir pagal juos įvertinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktį sprendžiama pagal pirkimo sąlygas, VPĮ nuostatas ir kitus pirkimui reikšmingus teisės aktus bei įprastinę atitinkamų reikalavimų taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012).
35. Pagal VPĮ 47 straipsnio 6 dalį, tikrindama tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, perkančioji organizacija gali reikalauti žmogiškųjų ir techninių išteklių bei patirties, kurie reikalingi pirkimo sutarčiai įvykdyti pagal pirkimo dokumentuose pirkimo objektui nustatytus kokybės reikalavimus. Perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį nustatytiems reikalavimams liudijančių dokumentų turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas. Tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sąlygų turiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012). Minimalių kvalifikacijos reikalavimų tikslas yra padėti perkančiajai organizacijai išrinkti tiekėją, kuris būtų pajėgus ir kompetentingas įvykdyti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1241-381/2020).
36. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos parengtais pirkimo dokumentais, nustatė, kad pirkimo dokumentų 3.6.1 punkte nustatyta, jog tiekėjas perkamų darbų srityje (statinių grupės: hidrotechnikos statiniai) turi būti įdiegęs kokybės vadybos sistemą, pagrįstą atitinkamų Europos standartų serijomis (ISO 9001 standarto ar lygiaverčių standartų). Tiekėjas, siekdamas pagrįsti atitiktį šiam reikalavimui, pateikia nepriklausomos įstaigos išduoto kokybės vadybos sistemos ISO 9001 arba jam lygiaverčio sertifikato patvirtintą kopiją. Priimami ir kiti dalyvių lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymai. Atitinkamai pirkimų dokumentų 3.6.2 punkte perkančioji organizacija nustatė, kad tiekėjas perkamų darbų srityje (statinių grupės: hidrotechnikos statiniai) turi būti įdiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemą, pagrįstą atitinkamų Europos standartų serijomis (ISO 14001 standarto ar lygiaverčių standartų). Šiam reikalavimui pagrįsti pateikiama nepriklausomos įstaigos išduoto aplinkos apsaugos vadybos sistemos ISO 14001 arba jam lygiaverčio sertifikato patvirtinta kopija. Priimami ir kiti dalyvių lygiaverčių aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonių įrodymai.
37. Atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyrius 2020 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. R3-(4.1.22)-4679 „Dėl dokumentų pateikimo“ kreipėsi į ieškovę UAB „Transjuda“, be kita ko, nurodydamas, kad ieškovės pateikta nepriklausomos įstaigos išduota kokybės vadybos sistemos ISO 9001 sertifikato kopija laikoma netinkama, kadangi pagal konkurso sąlygų 3.6.2 punkto reikalavimą tiekėjas turi būti įdiegęs kokybės vadybos sistemą statinių grupėje – hidrotechnikos statiniai, o ne melioracijos darbai. Atitinkamus trūkumus atsakovė nurodė ieškovei ir dėl pateiktos nepriklausomos įstaigos išduotos aplinkos apsaugos vadybos sistemos ISO 14001 sertifikato kopijos. Atsakovė prašė paaiškinti pastebėtus neatitikimus ir pakartotinai patikslinti duomenis apie kvalifikaciją CVP IS susirašinėjimo priemonėmis iki 2020 m. rugsėjo 8 d. 17 val.
38. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė tinkamai ir laiku pateikė patikslintus atitikties sertifikatus Nr. 1849/1 ir Nr. 1849/2. Iš byloje esančių trečiojo asmens UAB „Isolita“ išduotų Atitikties sertifikato Nr. 1849/1 ir Atitikties sertifikato Nr. 1849/2 matyti, kad jų išdavimo pagrindas ieškovės UAB „Transjuda“ direktoriaus įsakymas Nr. TR5-1 „Dėl integruotos vadybos sistemos įdiegimo įmonėje“, taip pat UAB „Isolita“ 2018 m. gruodžio 17 d. vidaus audito rezultatų aktas Nr. 1. Atitikties sertifikatu Nr. 1849/1 patvirtinama, kad ieškovės UAB „Transjuda“ kokybės vadybos sistema atitinka standarto ISO 9001:2015/LST EN ISO 9001:2015 sertifikate nurodytoms veiklos sritims, įskaitant hidrotechnikos statiniai. Tuo tarpu Atitikties sertifikatu Nr. 1849/2 patvirtinama, kad ieškovės UAB „Transjuda“ aplinkos apsaugos vadybos sistema atitinka standarto ISO 14001:2015/LST EN ISO 14001:2015 sertifikate nurodytoms veiklos sritims, įskaitant hidrotechnikos statiniai. Abiejų nurodytų sertifikatų išdavimo data – 2018 m. gruodžio 11 d., galiojimo data – 2021 m. gruodžio 11 d.
39. Byloje nustatyta, kad atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija kreipėsi į ieškovės UAB „Transjuda“ vadybos sistemas sertifikavusią UAB „Isolita“ dėl pateiktų patikslintų sertifikatų, kuri nurodė, jog ieškovei išduoti sertifikatai buvo papildyti 2020 m. rugsėjo 8 d. Atsižvelgdama į tai, atsakovė sprendė, kad ieškovė pasiūlymo pateikimo dieną, t. y. 2020 m. rugpjūčio 20 d., neturėjo įgijusi Kokybės vadybos sistemos ir Aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų veiklos srityje – hidrotechnikos darbai. Todėl atsakovė 2020 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. R3-(4.1.22)-4913 „Dėl pasiūlymo atmetimo“ ieškovės pasiūlymą, kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų, atmetė.
40. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės priimtu sprendimu atmesti ieškovės pasiūlymą, 2020 m. rugsėjo 22 d. pateikė pretenziją, kurioje prašė: i) nedelsiant sustabdyti konkurso procedūras; ii) panaikinti Perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo tiekėjas UAB „Transjuda“ buvo pripažintas neatitinkantis kvalifikacijos reikalavimus ir UAB „Transjuda“ pasiūlymas buvo atmestas; iii) panaikinti Perkančiosios organizacijos sprendimus dėl Konkurso laimėtoju patvirtinimo UAB „Šilutės polderiai“ ir sudaryti sutartį; iv) priimti naują sprendimą ir pripažinti, kad ieškovė UAB „Transjuda“ atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir pripažinti ieškovę UAB „Transjuda“ konkurso laimėtoja bei sudaryti su ja pirkimo sutartį.
41. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. R3-(4.1.22)-5196 dar kartą kreipėsi į UAB „Isolita“, prašydama paaiškinti, kokia procedūra buvo atliekama patikslinant ieškovės UAB „Transjuda“ ISO sertifikatus, taip pat, kokio konkrečiai darbuotojo kvalifikacija buvo remiamasi ir nuo kada šis darbuotojas dirba ieškovės įmonėje. Trečiasis asmuo UAB „Isolita“ 2020 m. spalio 5 d. atsakyme nurodė, kad viskas buvo įdiegta seniai, tik išduoti Integruotos vadybos sistemos ISOx3 sertifikatai to neatspindėjo. Taip pat nurodė, kad diegiant Integruotą ISOx3 vadybos sistemą statybos vadovu buvo K. A.. Atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija 2020 m. spalio 6 d. raštu Nr. R3-(4.1.22.)-5285 „Dėl atsakymo į pretenziją“ atmetė ieškovės pareikštą pretenziją, motyvuodama tuo, kad minimalius kvalifikacijos reikalavimus ieškovė turėjo atitikti pasiūlymų pateikimo momentu.
42. Byloje iš esmės keliamas klausimas, ar ieškovė pasiūlymo pateikimo metu buvo įgijusi Kokybės vadybos sistemos ir Aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus veiklos srityje – hidrotechnikos darbai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime pagrįstai sprendė, kad ieškovė turėjo įgijusi kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartus, atitinkančius pirkimo sąlygas pasiūlymo pateikimo metu (iki galutinio pasiūlymo pateikimo momento). Pažymėtina, kad UAB „Isolita“ 2020 m. spalio 8 d. rašte patvirtinama, kad sertifikatuose Nr. 1849/1 ir Nr. 1849/2 nurodytų sričių standartų, įskaitant papildytą sritį statinių grupės hidrotechnikos statiniai, ieškovė UAB „Transjuda“ laikosi nuo 2018 m. gruodžio 11 d. Šiame rašte taip pat pažymėta, kad atitikties sertifikatai išduodami tik toms sritims, kurių prašo paslaugos užsakovas, nepaisant to, kad veiklos sričių gali būti ir daugiau. Jei UAB „Transjuda“ į sertifikatus būtų prašiusi įtraukti naują nevertintą veiklos sritį, tokiu atveju nebūtų buvę galima papildyti sertifikatus 2018 m. gruodžio 11 d. Vidaus audito rezultatų akto pagrindu ir įmonei būtų buvę privaloma atlikti naujai veiklos sričiai vertinimo procedūrą, po kurios būtų galima patikslinti sertifikatus.
43. Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbus ne kvalifikaciją įrodančio sertifikato patikslinimo laikas, o tai, jog kvalifikacija būtų įgyta iki galutinio pasiūlymų pateikimo termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-248/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-898-798/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1037-186/2017). Tiekėjui leidžiama pateikti kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą, kurio jis su pasiūlymu nebuvo pateikęs (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Ministeriet for Forskning, Innovation og Videregående Uddannelser prieš Manova A/S, Nr. C-336/12).
44. Kaip matyti, ieškovei išduoti sertifikavai buvo patikslinti iškart po ieškovės kreipimosi, t. y. ieškovei nebuvo taikyta nauja sertifikavimo procedūra veiklos srityje – hidrotechnikos statiniai, taip pat ieškovės UAB „Transjuda“ direktoriaus 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymu patvirtinto Kokybės, aplinkosaugos ir darbuotojų saugos ir sveikatos vadovo KADV-01 įvade nurodoma, kad UAB „Transjuda“ – įmonė, kurioje suburta įvairių, savo srities profesionalų komanda gali atlikti: susisiekimo komunikacijų, melioracijos, inžinerinių tinklų, hidrotechninių statinių priežiūros, remonto, rekonstravimo, statybos, ar griovimo darbus. Byloje esančių ieškovės UAB „Transjuda“ statybos taisyklių, patvirtintų direktoriaus 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 20/01-13 „Dėl statybos taisyklių patvirtinimo“, turinys patvirtina, kad šios statybos taisyklės taikomos statant naujus, remontuojant, rekonstruojant bei plečiant esamus, taip pat atstatant senus upių bei jūrų hidrotechnikos statinius (2 punktas). Šiose taisyklėse numatyta technologinių procesų kokybės ir kontrolės valdymo sistema, paremta bendraisiais vidaus kokybės valdymo principais, kurie aprašyti LST ISO 9001 (3 punktas). Šių aplinkybių visuma bei ieškovės UAB „Transjuda“ pateiktų patikslintų sertifikatų turinys leidžia spręsti, kad ieškovė pasiūlymo pateikimo metu atitiko pirkimo dokumentų 3.6.1-3.6.2 punktuose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus.
45. Taip pat atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija nepagrįstai nurodo, kad ieškovė negalėjo remtis K. A. turimu kvalifikacijos atestatu, nes visi K. A. atestatai negaliojo nuo 2020 m. vasario 7 d. iki 2020 m. liepos 24 d. Iš byloje esančio Statybos produkcijos sertifikavimo centro išrašo iš statybos specialistų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų registro matyti, kad specialistui K. A. nuo 2014 m. gruodžio 10 d. suteikta teisė eiti ypatingojo statinio statybos vadovo pareigas (Statiniai: hidrotechnikos statiniai, kitos paskirties inžineriniai statiniai: sąvartynai). Iš minėto išrašo matyti, kad atsakovės nurodytu laikotarpiu šiam specialistui buvo pritaikytos poveikio priemonės – sustabdytas atestato galiojimas, dėl nepateiktų kvalifikacijos tobulinimo dokumentų. Tačiau atestato galiojimas atnaujintas 2020 m. liepos 24 d. (iki atsakovės paskelbto pirkimo) Statybos produkcijos sertifikavimo centro direktoriaus 2020 m liepos 24 d. sprendimu Nr. 73, atšauktas kvalifikacijos atestato 24616 sustabdymas pripažinus kvalifikacijos tobulinimą įrodančius dokumentus tinkamais. Todėl ieškovė UAB „Transjuda“ teisėtai ir pagrįstai rėmėsi specialisto K. A. turimais kvalifikacijos dokumentais.
46. Taigi, atsižvelgdama į nurodytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus bei nepažeidė įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą reglamentuojančių teisės aktų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pripažinti atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės UAB „Transjuda“ pasiūlymas, neteisėtu.
47. Kiti atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos apeliacinio skundo argumentai laikytini teisiškai nereikšmingais kitokio sprendimo byloje priėmimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl ieškovės UAB „Transjuda“ apeliacinio skundo
48. Ieškovė pateiktame apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti papildomą sprendimą – panaikinti atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos sprendimą pirkimo laimėtoju pripažinti trečiojo asmens UAB „Šilutės“ polderiai pasiūlymą, pripažinti 2020 m. spalio 23 d. Rangos darbų sutartį Nr. R5-(4.1.5.)-807 negaliojančia nuo jos sudarymo momento, likusioje dalyje skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
49. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnio). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliacinio skundo pagrindu gali būti tik tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. CPK 312 straipsnyje nustatytu draudimu apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, bylos dalyviai skatinami veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).
50. Nagrinėjamu atveju, ieškovė UAB „Transjuda“ pareikštu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė pripažinti perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas, neteisėtu. Nors ieškovė atsakovei pareikštoje pretenzijoje buvo pareiškusi reikalavimą panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus dėl konkurso laimėtoju patvirtinimo UAB „Šilutės polderiai“ ir sudaryti sutartį, tačiau ieškinyje suformulavo reikalavimą tik dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą neteisėtumo. Ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo ginčijamas ir vertinamas atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos sprendimo laimėtoju pripažinti UAB „Šilutės polderiai“ teisėtumas, taip pat nebuvo pareikštas reikalavimas dėl sudarytos sutarties pripažinimo negaliojančia.
51. Ieškovė apeliaciniame skunde pareiškė reikalavimą priimti papildomą sprendimą – panaikinti atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos sprendimą pirkimo laimėtoju pripažinti trečiojo asmens UAB „Šilutės“ polderiai pasiūlymą, pripažinti 2020 m. spalio 23 d. Rangos darbų sutartį Nr. R5-(4.1.5.)-807 negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Papildomo sprendimo institutas reglamentuojamas CPK 277 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: i) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; ii) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; iii) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.
52. Byloje susiklosčiusi situacija, kuomet reikalavimas pripažinti pirkimo procedūrų metu sudarytą sutartį negaliojančia pareiškiamas apeliacinės instancijos teismui ne tik neatitinka nei vieno iš pirmiau nurodytų pagrindų, kuriems esant gali būti priimtas papildomas sprendimas, tačiau tai taip pat reiškia draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus pažeidimą (CPK 312 straipsnis).
53. Ieškovė UAB „Transjuda“ pateiktame apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, viešojo pirkimo procedūras pripažinus neteisėtomis, turi būti sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių; tokiomis iš esmės yra pripažįstamos įstatyme įtvirtintos neigiamo pobūdžio priemonės – viešojo pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia (VPĮ 105 straipsnis) ar jos išsaugojimas ir alternatyvios sankcijos skyrimas (VPĮ 106 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020). Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos sprendimas laimėtoja pripažinti UAB „Šilutės polderiai“, kurio pagrindu 2020 m. spalio 23 d. buvo sudaryta apeliantės UAB „Transjuda“ apeliaciniame skunde kvestionuojama Rangos darbų sutartis Nr. R5-(4.1.5.)-807, yra nenuginčytas ir galiojantis, taip pat šio sprendimo teisėtumas nebuvo ieškovės kvestionuojamas ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Atsižvelgiant į tai, ieškovės UAB „Transjuda“ apeliacinis skundas atmestinas kaip pažeidžiantis CPK 312 straipsnyje nustatytą draudimą apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus ir neatitinkantis apeliacinės instancijos proceso tikslų bei paskirties.
Dėl procesinės bylos baigties
54. Atsižvelgiant į tai, kad šios nutarties 46 ir 53 punktais tiek ieškovės UAB „Transjuda“, tiek atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos apeliaciniai skundai netenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo
55. Reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo pareiškė ieškovė UAB „Transjuda“ ir trečiasis asmuo atsakovės pusėje UAB „Šilutės polderiai“. Ieškovė prašo priteisti 4 695,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Iš ieškovės pateiktos Šedbaro advokatų profesinės bendrijos 2021 m. sausio 20 d. PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sudaro 1 440 Eur už ieškovės apeliacinio skundo parengimą, 630 Eur už atsiliepimo į atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą parengimą ir 540 Eur už rašytinių paaiškinimų dėl atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimų parengimą.
56. Trečiasis asmuo UAB „Šilutės polderiai“ prašo priteisti 1 191,41 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Prie prašymo trečiasis asmuo pateikė Advokatų profesinės bendrijos NJORD Law Firm sudarytą ir vadovaujančio partnerio Sauliaus Avižos patvirtintą pažymą dėl teisinių paslaugų suteikimo ir jų apmokėjimo. Iš pažymoje nurodytų duomenų matyti, kad trečiojo asmens prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro 28,96 Eur išlaidos už teisinę skundžiamos nutarties analizę, 202,72 Eur išlaidos už atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos apeliacinio skundo teisinę analizę, 289,60 Eur išlaidos už ieškovės UAB „Transjuda“ apeliacinio skundo teisinę analizę, 231,68 Eur išlaidos už atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos atsiliepimo į apeliacinį skundą teisinę analizę, 231,68 Eur išlaidos už atsiliepimo į ieškovės UAB „Transjuda“ ir atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus parengimą.
57. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo „Šilutės polderiai“ prie prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nepateikė pirminių duomenų, pagrindžiantys patirtų bylinėjimosi išlaidų realumą. Vis dėlto, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei pažymoje, teikiamoje teismui kaip išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą byloje patvirtinančiame įrodyme, aiškiai nurodytas pirminių atsiskaitymo dokumentų tarpusavio ryšys, t. y. iš pažymos turi būti aišku, kuriais atsiskaitymą patvirtinančiais dokumentais kuri advokatų kontoros išrašyta sąskaita kliento yra apmokėta, o tais atvejais, jei apmokėta tik dalis sąskaitos, – advokatų kontoros patvirtinimas, kad atsiskaityta būtent už tas sąskaitoje nurodytas teisines paslaugas, kurios yra susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). Atsižvelgiant į šį kasacinio teismo išaiškinimą ir į tai, kad iš trečiojo asmens į bylą pateiktos pažymos dėl teisinių paslaugų suteikimo ir jų apmokėjimo matyti, kokios teisinės paslaugos trečiajam asmeniui buvo suteiktos bei koks atlyginimo už suteiktas paslaugas dydis, be to, yra patvirtinimas, kad trečiasis asmuo už suteiktas paslaugas yra atsiskaitęs, darytina išvada, jog trečiasis asmuo tinkamai pagrindė savo prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
58. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pagal šiose teisės normose nustatytas taisykles bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškų reikalavimų, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas priimtas naudai tos šalies, kurios pusėje dalyvavo tokie tretieji asmenys (CPK 47 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006).
59. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės UAB „Transjuda“ pateiktas apeliacinis skundas netenkintas, konstatuotina, jog ieškovė UAB „Transjuda“ neįgijo teisės į 1440 Eur išlaidų, patirtų už ieškovės apeliacinio skundo parengimą, ir 540 Eur išlaidų, patirtų už rašytinių paaiškinimų dėl atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimų parengimą, atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė UAB „Transjuda“ minėtais rašytiniais paaiškinimais grindė savo pateikto apeliacinio skundo pagrįstumą, todėl išlaidos už šiuos procesinius dokumentus priskirtinos prie ieškovės teisės į apeliaciją įgyvendinimo.
60. Ieškovei UAB „Transjuda“ iš atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos priteistinos 630 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys).
61. Atitinkamai netenkinus atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos, kurios pusėje byloje dalyvavo ir kurios apeliacinio skundo reikalavimus palaikė trečiasis asmuo UAB „Šilutės polderiai“, apeliacinio skundo, teisės į 202,72 Eur išlaidų, patirtų už atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos apeliacinio skundo teisinę analizę, atlyginimą neįgijo ir trečiasis asmuo UAB „Šilutės polderiai“. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens prašomos priteisti 231,68 Eur išlaidos už atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos atsiliepimo į apeliacinį skundą teisinę analizę, 231,68 Eur išlaidos už atsiliepimo į ieškovės UAB „Transjuda“ ir atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus parengimą ir 28,96 Eur išlaidos už teisinę skundžiamos nutarties analizę patirtos tiek atsikertant į ieškovės UAB „Transjuda“ apeliacinio skundo argumentus, tiek palaikant atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos pateikto apeliacinio skundo argumentus, trečiasis asmuo UAB „Šilutės polderiai“ įgijo teisę į pusę nurodytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tokiu būdu, iš ieškovės UAB „Transjuda“ trečiojo asmens UAB „Šilutės polderiai“ naudai priteistinos 246,16 Eur ((231,68 Eur + 231,68 Eur + 28,96) / 2) bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Transjuda“ iš atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos 630 Eur (šešis šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės polderiai“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transjuda“ 246,16 Eur (du šimtus keturiasdešimt šešis eurus ir 16 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Teisėjos Danutė Gasiūnienė
Danguolė Martinavičienė
Aldona Tilindienė