Baudž. byla Nr. 1-40-557/2020
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 22 d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,
dalyvaujant prokurorei Daliai Stonienei,
gynėjams Mindaugui Dūdai, Gintarui Černiauskui, Tomui Januškevičiui, Ramūnui Dobrovolskiui, Regimantui Špelveriui, Irmantui Balčiūnui, Maurui Urbonavičiui,
civilinio ieškovo atstovui R. G.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. K.
, g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 182 str. 2 d., 183 str. 2 d., 222 str. 1 d., 24 str. 4 d. ir 182 str. 2 d., 24 str. 4 d. ir 183 str. 2 d., L. K., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 182 str. 2 d., 183 str. 2 d., 222 str. 1 d.,
M. V., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 182 str. 2 d., 183 str. 2 d., 222 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d., 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d., V. K., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, teistas:
1) 2017-06-30 Klaipėdos apygardos teismo (su Lietuvos apeliacinio teismo 2018-11-21 nuosprendžiu padarytais pakeitimais) pagal BK 183 str. 2 d., 222 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,
2) 2018-10-19 Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d., 300 str. 3 d., 253 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, Klaipėdos apygardos teismo 2019-12-11 nutartimi BK 63 str. nustatyta tvarka abiem nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir V. K. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str., šios bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuojant nuo 2018-11-21,
kaltinamas pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d., 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d.,
R. Z., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, teista 2018-10-19 Klaipėdos apygardos teismo (su Lietuvos apeliacinio teismo 2019-11-06 nuosprendžiu padarytais pakeitimais) pagal BK 183 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 3 d., 220 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, kaltinama pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d., 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d.,
D. B., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, žydas, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d., 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d., ir
nustato:
I. NUSIKALSTAMOS VEIKOS, SUSIJUSIOS SU UAB „(duomenys neskelbtini)“
Kaltinamasis T. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), kasininku, o taip pat faktiniu šios bendrovės vadovu ir faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendraturčiu (kartu su kaltinamuoju M. V.), turėdamas nusikalstamą sumanymą pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas bei išvengti pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą, susitarė su kaltinamuoju V. K., kuris nuo 2012-10-15 iki 2015-05-28 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, imituoti sandorį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Realizuodamas šį nusikalstamą sumanymą, T. K. 2015 metų vasario mėnesį Klaipėdoje, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui L. K. pateikė pasirašyti 2015-02-05 subrangos sutartį Nr. MŪR 2015/02/05-1, kurioje nurodyta, kad subrangovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, rangovui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo tinkamai ir laiku, naudodamas darbo jėgą ir priemones, atlikti kapitalinio remonto darbus ir suteikti paslaugas objekte VŠĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės korpuse Nr. 2, Liepojos g. 43, Klaipėda, t. y. suteikti statybinės technikos nuomą, atlikti santechnikos darbus ir elektros instaliacijos darbus su medžiagomis (subrangovas darbus pradeda nuo 2015-02-05 ir baigia iki 2015-04-22), kurią pasirašius L. K., pasirašė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. K.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis V. K. 2015 m. vasario – gegužės mėnesiais, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje Klaipėdoje pagamino netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus:
1. atliktų darbų aktą Nr. 1 (be datos) už 2015 m. vasario mėnesį, atliktų darbų vertė 46447,54 EUR;
2. atliktų darbų aktą Nr. 2 (be datos) už 2015 m. kovo mėnesį, atliktų darbų vertė 38477,40 EUR;
3. atliktų darbų aktą Nr. 3 (be datos) už 2015 m. balandžio mėnesį, atliktų darbų vertė 38957,28 EUR, bendra atliktų darbų aktuose nurodyta darbų suma 123882,22 EUR;
4. 2015-02-27 PVM sąskaitą faktūrą MŪR Nr. 00089 – 46447,54 EUR;
5. 2015-03-16 PVM sąskaitą faktūrą MŪR Nr. 00091 – 38477,40 EUR;
6. 2015-04-13 PVM sąskaitą faktūrą MŪR Nr. 00093 – 38957,28 EUR, iš viso 123882,22 EUR sumai;
7. 2015-03-13 pinigų priėmimo kvitą MŪR Nr. 00042 - 20000 EUR;
8. 2015-03-30 pinigų priėmimo kvitą MŪR Nr. 00043 – 26447,54 EUR;
9. 2015-04-15 pinigų priėmimo kvitą MŪR Nr. 00046 - 22000 EUR;
10. 2015-04-29 pinigų priėmimo kvitą MŪR Nr. 00048 - 16477 EUR;
11. 2015-05-04 pinigų priėmimo kvitą MŪR Nr. 00042 - 20000 EUR;
12. 2015-05-15 pinigų priėmimo kvitą MŪR Nr. 00057 – 18957 EUR, iš viso 123882,22 EUR sumai,
kuriuose buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl tariamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų atlikimo, jų perdavimo ir tariamo pinigų priėmimo, nors realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų neatliko ir pinigai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo mokami, šiuos netikrus dokumentus pasirašė ir perdavė T. K.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis T. K., žinodamas, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2015-02-05 subrangos sutartį Nr. MŪR 2015/02/05-1 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų, transporto paslaugų, santechnikos ir elektros instaliacijos medžiagų su montavimu, žvyro objekte - VŠĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės korpuse Nr. 2, nepirko, gautus iš V. K. netikrus dokumentus 2015 metų kovo – gegužės mėnesiais Klaipėdos mieste pateikė pasirašyti jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui L. K. ir, pastarajam pasirašius netikrus dokumentus, kartu su L. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikras PVM sąskaitas faktūras, netikrus pinigų priėmimo kvitus pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyriausiajai finansininkei V. A., kuri, nesuvokdama T. K. daromos nusikalstamos veikos pobūdžio, duomenis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikrų PVM sąskaitų faktūrų ir pinigų priėmimo kvitų užregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Po UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikrų dokumentų užregistravimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, dokumentiškai buvo pagrįstas UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų, kurios buvo išmokėtos grynaisiais iš bendrovės kasos T. K., panaudojimas.
Tokiu būdu kaltinamasis T. K., padedant kaltinamajam V. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje panaudodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikras PVM sąskaitas faktūras, tyčia pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas 123882,22 EUR sumoje, kurias T. K. saugojo grynais pinigais kaip atskaitingas asmuo (UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkas), o kaltinamasis V. K. padėjo kaltinamajam T. K. pasisavinti šį jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą bei tuo tikslu pagamino netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelę žalą.
Kaltinamasis T. K., tęsdamas nusikalstamą sumanymą pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, susitarė su kaltinamuoju M. V., kuris buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Radviliškio rajone (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku, o taip pat (kartu su kaltinamuoju T. K.) faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendraturčiu, imituoti sandorius tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Realizuodamas šį nusikalstamą sumanymą, T. K. 2015 metų kovo mėnesį Klaipėdoje, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui L. K. pateikė pasirašyti 2015-03-02 subrangos sutartį Nr. 2015-03-02/1, kurioje nurodyta, kad subrangovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, rangovui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo tinkamai ir laiku atlikti santechnikos medžiagų tiekimą, mechanizmų nuomą, atlikti santechnikos, elektros instaliacijos darbus objekte - VŠĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės korpuse Nr. 2, adresu Liepojos g. 43, Klaipėda (subrangovas darbus pradeda nuo 2015-03-02 ir baigia iki 2016-03-02), kurią pagal išankstinį susitarimą su T. K. pasirašė ir M. V.. Tęsdami nusikalstamą veiką, žinodami, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2015-03-02 subrangos sutartį Nr. 2015-03-02/1 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ santechnikos medžiagų, mechanizmų nuomos, santechnikos ir elektros instaliacijos darbų į objektą - VŠĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės korpuse Nr. 2, adresu Liepojos g. 43, Klaipėda, nepirko, kaltinamasis T. K. 2015 m. balandžio - gruodžio mėnesiais Klaipėdos mieste pateikė M. V. pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išrašytus netikrus dokumentus:
1. 2015-04-30 atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą Nr. 04-30/2, atliktų darbų vertė 3700,18 EUR,
2. 2015-12-31 atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą Nr. RD/057, atliktų darbų vertė 61710 EUR,
3. 2015-04-30 PVM sąskaitą faktūrą RD Nr. 0000052 – 3700,18 EUR,
4. 2015-12-31 PVM sąskaitą faktūrą RD Nr. 0000057 - 61710 EUR sumai, iš viso 65410,18 EUR sumai,
kuriuose buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl tariamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų atlikimo bei jų perdavimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kai realiai statybinės medžiagos ir darbai bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atlikti, o kaltinamasis M. V. šiuos T. K. pateiktus netikrus dokumentus pasirašė.
Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, T. K. 2015 metų balandžio mėnesį Klaipėdoje, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui L. K. pateikė pasirašyti 2015-04-07 subrangos sutartį Nr. 2015-04-07/1, kurioje nurodyta, kad subrangovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, rangovui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo tinkamai ir laiku atlikti žemės kasimo darbus projekte Administracinės paskirties pastate, adresu Vilties g. 2, Kužių miestelyje Šiaulių rajone, keičiant pastato paskirtį į kultūros, bei atlikti rekonstrukcijos projektą dėl gatvių rekonstrukcijos, lietaus nuotekų, pėsčiųjų tako ir žaidimų aikštelės įrengimo statybos projektus, adresu Kužių miestelyje, Šiaulių rajone (subrangovas darbus pradeda nuo 2015-04-07 ir baigia iki 2015-04-29), kurią pagal išankstinį susitarimą su T. K. pasirašė ir M. V.. Tęsdami nusikalstamą veiką, žinodami, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2015-04-07 subrangos sutartį Nr. 2015-04-07/1 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės kasimo darbų projekte - Administracinės paskirties pastate, adresu Vilties g. 2, Kužių miestelyje, Šiaulių rajone, nepirko, projekto dėl gatvių rekonstrukcijos, lietaus nuotekų, pėsčiųjų tako ir žaidimų aikštelės įrengimo statybos projektų adresu Kužių miestelyje, Šiaulių rajone, nepirko, kaltinamasis T. K. 2015 m. balandžio mėnesį Klaipėdos mieste pateikė M. V. pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus netikrus dokumentus:
1. 2015-04-30 atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą Nr. 04-30, atliktų darbų vertė 1447,16 EUR;
2. 2015-04-30 PVM sąskaitą faktūrą RD Nr. 0000051 – 1447,16 EUR,
kuriuose buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl tariamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų perdavimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kai realiai darbai bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atlikti, o kaltinamasis M. V. šiuos T. K. pateiktus netikrus dokumentus pasirašė.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis T. K. kartu su jo nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokusius L. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikras PVM sąskaitas faktūras pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyriausiajai finansininkei V. A., kuri, nesuvokdama T. K. daromos nusikalstamos veikos pobūdžio, duomenis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikrų PVM sąskaitų faktūrų užregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Šių UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikrų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-12-31 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „DNB“ banke, į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, neteisėtai buvo pervesta 69010 Eur suma. Tęsdamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis M. V., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingas asmuo – bendrovės kasininkas - savo žinioje turėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, nenustatytu būdu išgrynino neteisėtai pervestas iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas bei nenustatytu laiku ir vietoje perdavė jas T. K..
Tokiu būdu kaltinamasis T. K., padedant kaltinamajam M. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje panaudodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikras PVM sąskaitas faktūras, tyčia pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas 69010 EUR sumoje, o kaltinamasis M. V. padėjo kaltinamajam T. K. pasisavinti šį jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkanti vyriausioji finansininkė V. A., aukščiau nurodytomis aplinkybėmis gavusi iš T. K. netikras UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras: 2015-02-27 MŪR Nr. 00089 – 46447,54 EUR; 2015-03-16 MŪR Nr. 00091 – 38477,40 EUR; 2015-04-13 MŪR Nr. 00093 – 38957,28 EUR (bendrai 123882,22 EUR sumai), bei netikras UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras: 2015-04-30 RD Nr. 0000051 – 1447,16 EUR; 2015-04-30 RD Nr. 0000052 – 3700,18 EUR; 2015-12-31 RD Nr. 0000057 - 61710 EUR (bendrai 66857,34 EUR sumai), nesuvokdama T. K. daromos nusikalstamos veikos pobūdžio, duomenis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikrų PVM sąskaitų faktūrų įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą bei pridėtinės vertės mokesčio ir metinę pelno mokesčio deklaracijas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. kovo, balandžio, gegužės ir gruodžio mėnesių Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės turtą ir deklaruodama 33103 EUR daugiau grąžintino iš biudžeto PVM bei taip neteisėtai padidindama pirkimo PVM, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės pelną ir neteisėtai sumažindama 23645 EUR mokėtiną į biudžetą pelno mokestį. Po to pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas per elektroninę deklaravimo sistemą 2015-04-15, 2015-05-14, 2015-08-26, 2015-06-17, 2016-01-15 ir metinę pelno mokesčio deklaraciją per elektroninę deklaravimo sistemą 2016-05-31 V. A. pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Tokiu būdu kaltinamasis T. K., siekdamas išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, padedant kaltinamiesiems V. K. ir M. V., nurodydamas jo nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai vyriausiajai finansininkei V. A. įrašyti į atitinkamas deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną ir turtą ir pateikti jas Valstybinei mokesčių inspekcijai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė 33103 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 23645 Eur pelno mokesčio, viso 56748 Eur mokesčių sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą, o kaltinamieji V. K. ir M. V. aukščiau nurodytomis aplinkybėmis padėjo kaltinamajam T. K. įrašyti į atitinkamas deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną ir turtą ir pateikti jas Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip išvengiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės ir pelno mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą (V. K. padėjo išvengti 21500 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 15357 Eur pelno mokesčio, viso 36857 Eur mokesčių sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą; M. V. padėjo išvengti 11603 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 8288 Eur pelno mokesčio, viso 19891 Eur mokesčių sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą).
Kaltinamasis T. K.
, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu ir kasininku, 2014-01-02 įsakymo dėl darbo su kasa taisyklių patvirtinimo ir kasininko paskyrimo pagrindu būdamas atsakingu už bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos operacijų taisyklių laikymąsi bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, veikdamas per jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių L. K. (bendrovės direktoriumi buvo nuo 2014-08-19 iki 2015-07-16), kuris pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį („už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“) buvo atsakingas už įmonės ūkinę – finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 13 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas, <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“, nes į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė apskaitos dokumentus, kuriuose atvaizduotos neįvykusios operacijos: aukščiau nurodytomis aplinkybėmis laikotarpiu nuo 2015-02-27 iki 2015-12-31 aukščiau įvardintus dokumentus - tris UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikras PVM sąskaitas faktūras ir šešis netikrus pinigų priėmimo kvitus, tris UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikras PVM sąskaitas faktūras (UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikrą 2015-12-31 PVM sąskaitą faktūrą RD Nr. 0000057, 61710 EUR sumai, T. K. pateikė per jo nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių M. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvusį nuo 2015-07-16) - pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei V. A., kuri nesuvokdama T. K. daromos nusikalstamos veikos pobūdžio, pateiktus netikrus dokumentus užregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose „Pirkimo operacijos“ ir „Klientų apyvartos“ (Apyvartos nuo 2015-01-01 iki 2016-07-31, klientas UAB „(duomenys neskelbtini)“, klientas UAB „(duomenys neskelbtini)“); UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „Klientų apyvartos“ (Apyvartos nuo 2015-01-01 iki 2016-07-31, klientas UAB „(duomenys neskelbtini)“), „Išmokų operacijos“ bei „Kasos knyga“ (sąskaita 272 „Kasa“, „Prekybos skolos tiekėjams“); UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „Kasa“ (sąskaita 2714 „DNB banke EUR2196, „Išankstiniai mokėjimai tiekėjams“) ir „Klientų apyvarta“ (Apyvartos nuo 2015-01-01 iki 2016-07-31, klientas UAB „(duomenys neskelbtini)“). Tokiu būdu kaltinamasis T. K., tyčia pažeisdamas nurodytus teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2015-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
II. NUSIKALSTAMOS VEIKOS, SUSIJUSIOS SU UAB „(duomenys neskelbtini)“
Kaltinamasis. M. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku, ir kaltinamasis T. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), kasininku, o taip pat faktiniu šios bendrovės vadovu, tuo pačiu būdami ir faktiniais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendraturčiais, turėdami nusikalstamą sumanymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje dokumentaliai pagrindžiant tolesnį neteisėtai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų ir T. K., padedant M. V., aukščiau nurodytomis aplinkybėmis pasisavintų piniginių lėšų 69010 EUR sumoje panaudojimą pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas bei išvengti pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą, žinodami, kad pagal 2015-03-02 subrangos sutartį Nr. 2015-03-02/1 UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ realiai jokio santechnikos medžiagų tiekimo, mechanizmų nuomos, santechnikos ir elektros instaliacijos darbų objekte - VŠĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės korpuse Nr. 2, adresu Liepojos g. 43, Klaipėda, neatliko, susitarė imituoti sandorio pagal fiktyvią 2015-03-02 subrangos sutartį Nr. 2015-03-02/1 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tęsinį. Realizuodamas šį nusikalstamą sumanymą, T. K. susitarė su kaltinamuoju V. K., 2015-03-26 - 2015-07-16 laikotarpiu dirbusiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), statybos darbų vadovu, kad šis, pasitelkdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę R. Z. (bendrovėje dirbo 2014-04-08 - 2016-07-01 laikotarpiu) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorių D. B., padės imituoti sandorio pagal fiktyvią 2015-03-02 subrangos sutartį Nr. 2015-03-02/1 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tęsinį, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu imituojant sandorį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu imituojant sandorį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o taip pat, pasitelkdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę R. Z., bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu imituojant sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Realizuodamas šį nusikalstamą sumanymą, kaltinamasis V. K. 2015 m. balandžio mėnesį Klaipėdos mieste, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, įkalbėjo D. B. pasirašyti fiktyvią 2015-04-02 subrangos sutartį Nr. R-2015-04-02/1, kurioje nurodyta, kad subrangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo tinkamai ir laiku, naudodamas darbo jėgą ir priemones, atlikti kapitalinio remonto darbus ir suteikti paslaugas objekte - VŠĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės korpuse Nr. 2, adresu Liepojos g. 43, Klaipėda, t. y. atlikti santechnikos medžiagų tiekimą bei montavimą (subrangovas darbus pradeda nuo 2015-04-02 ir baigia iki 2015-06-19). D. B., nesuvokusiam nusikalstamo V. K. ir kitų kaltinamųjų veiksmų pobūdžio, tačiau siekusiam apgaulingai tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą fiktyviai padidinti bendrovės apyvartą (įsiteisėjusia Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2018 m. liepos 12 d. nutartimi dėl šios veikos, numatytos BK 222 str. 1 d., D. B., vadovaujantis BK 40 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), pasirašius minėtą fiktyvią 2015-04-02 subrangos sutartį Nr. R-2015-04-02/1 ir perdavus ją V. K., pastarasis ją perdavė T. K., o šis perdavė pasirašyti M. V., kuris fiktyvią 2015-04-02 subrangos sutartį Nr. R-2015-04-02/1 pasirašė.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis V. K. susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktore R. Z., toliau imituoti sandorio pagal fiktyvią 2015-04-02 subrangos sutartį Nr. R-2015-04-02/1 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tęsinį. Realizuodama šį nusikalstamą sumanymą, kaltinamoji R. Z. 2015 m. balandžio mėnesį Klaipėdos mieste, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, pasirašė fiktyvią 2015-04-03 subrangos sutartį Nr. 2015-04/03-01, kurioje nurodyta, kad subrangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ rangovui „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo tinkamai ir laiku, naudodamas darbo jėgą ir priemones, atlikti kapitalinio remonto darbus ir suteikti paslaugas objekte VŠĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės korpuse Nr. 2, adresu Liepojos g. 43, Klaipėda, t. y. atlikti santechnikos medžiagų tiekimą bei montavimą (subrangovas darbus pradeda nuo 2015-04-03 ir baigia iki 2015-06-19), ir perdavė ją V. K., kuris fiktyvią sutartį pateikė pasirašyti D. B., o pastarasis, nesuvokdamas nusikalstamo kaltinamųjų veiksmų pobūdžio, tačiau siekdamas apgaulingai tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą fiktyviai padidinti bendrovės apyvartą, minimą fiktyvią sutartį pasirašė.
Tęsdami nusikalstamą veiką, kaltinamieji V. K. ir R. Z., žinodami, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal subrangos sutartį Nr. 2015-04/03-01 bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ santechnikos medžiagų tiekimo bei montavimo darbų objekte - VŠĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės korpuse Nr. 2, neatliko, darbų atlikimą objekte patvirtinančių dokumentų nesurašė, fiktyvios subrangos sutarties Nr. 2015-04/03-01 pagrindu paruošė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui D. B. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės R. Z. pasirašytus, bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išrašytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikrus dokumentus:
1. 2015-04-30 PVM sąskaitą faktūrą RAM Nr. 00029 - 48400 EUR;
2. 2015-12-10 PVM sąskaitą faktūrą RAM Nr. 00060 - 17284,85 EUR;
3. 2015-12-22 PVM sąskaitą faktūrą RAM Nr. 00061 - 19360 EUR;
4. 2016-01-05 PVM sąskaitą faktūrą RAM16 Nr. 0002 - 19360 EUR;
5. 2016-02-09 PVM sąskaitą faktūrą RAM16 Nr. 0005 - 28840 EUR, iš viso 133244,85 EUR sumai;
1. 2015-05-21 pinigų priėmimo kvitą RAM Nr. 00001 - 48400 EUR;
2. 2016-01-02 pinigų priėmimo kvitą RAM16 Nr. 00001 - 17284,85 EUR;
3. 2016-01-07 pinigų priėmimo kvitą RAM16 Nr. 00002 - 19360 EUR;
4. 2016-01-11 pinigų priėmimo kvitą RAM16 Nr. 00003 - 19360 EUR;
5. 2016-03-10 pinigų priėmimo kvitą RAM16 Nr. 0005 - 28840 EUR, iš viso 133244,85 EUR sumai,
kuriuose buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl tariamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų atlikimo, jų perdavimo ir tariamo pinigų priėmimo, kai realiai prekės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo priimtos ir darbai neatlikti, o pinigai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo mokami.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. B., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybų darbų vadovo V. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės R. Z. gavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikrus dokumentus, nesuvokdamas nusikalstamo kaltinamųjų veiksmų pobūdžio, tačiau siekdamas apgaulingai tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą fiktyviai padidinti bendrovės apyvartą, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2015-04-02 subrangos sutartį Nr. R-2015-04-02/1 bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ santechnikos medžiagų tiekimo bei montavimo darbų objekte - VŠĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės korpuse Nr. 2, neatliko, darbų atlikimą objekte patvirtinančių dokumentų nesurašė, fiktyvios 2015-04-02 subrangos sutarties Nr. R-2015-04-02/1 pagrindu V. K. ir R. Z. perdavė D. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo A. P., nesuvokusio kaltinamųjų daromos nusikalstamos veikos pobūdžio, pasirašytus bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išrašytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikrus dokumentus:
1. 2015-04-30 PVM sąskaitą faktūrą MBC Nr. 0000604 - 50820 EUR;
2. 2015-05-29 PVM sąskaitą faktūrą MBC Nr. 0000609 – 18150 EUR;
3. 2015-06-30 PVM sąskaitą faktūrą MBC Nr. 0000617 - 85910 EUR, iš viso 154880 EUR sumai;
1. 2015-05-22 pinigų priėmimo kvitą MABRC Nr. 0047 - 50820 EUR;
2. 2015-06-05 pinigų priėmimo kvitą MABRC Nr. 0050 - 18150 EUR;
3. 2015-06-30 pinigų priėmimo kvitą MABRC Nr. 0053 - 12000 EUR;
4. 2015-07-03 pinigų priėmimo kvitą MABRC Nr. 0054 - 10000 EUR;
5. 2015-07-08 pinigų priėmimo kvitą MABRC Nr. 0055 - 10000 EUR;
6. 2015-07-13 pinigų priėmimo kvitą MABRC Nr. 0056 - 12000 EUR;
7. 2015-07-23 pinigų priėmimo kvitą MABRC Nr. 0058 - 10000 EUR;
8. 2015-07-30 pinigų priėmimo kvitą MABRC Nr. 0059 - 10000 EUR;
9. 2015-08-14 pinigų priėmimo kvitą MABRC Nr. 0060 - 10000 EUR;
10. 2015-08-21 pinigų priėmimo kvitą MABRC Nr. 0061 - 11910 EUR, iš viso 154880 EUR sumai,
kuriuose buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl tariamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų atlikimo, jų perdavimo ir tariamo pinigų priėmimo, kai realiai prekės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo priimtos ir darbai neatlikti, o pinigai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo mokami, o V. K. ir R. Z. šiuos netikrus dokumentus perdavė T. K..
Tęsdama nusikalstamą veiką ir toliau imituodama sandorio pagal fiktyvią 2015-03-02 subrangos sutartį Nr. 2015-03-02/1 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tęsinį, kaltinamoji R. Z. 2015 m. balandžio mėnesį Klaipėdos mieste, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, pasirašė fiktyvią 2015-04-08 subrangos sutartį Nr. R-2015-04-08/1, kurioje nurodyta, kad subrangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo tinkamai ir laiku, naudodamas darbo jėgą ir priemones, atlikti kapitalinio remonto darbus ir teikti paslaugas objekte - VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės korpuse Nr. 2, adresu Liepojos g. 43, Klaipėda, t. y. suteikti statybinės technikos nuomą, atlikti santechnikos darbus su medžiagomis, atlikti elektros instaliacijos darbus su medžiagomis (subrangovas darbus pradeda nuo 2015-04-08 ir baigia iki 2016-04-08), kurią kartu su V. K. perdavė T. K., o šis minėtą sutartį perdavė pasirašyti M. V., kuris fiktyvią 2015-04-08 subrangos sutartį Nr. R-2015-04-08/1 pasirašė.
Tęsdami nusikalstamą veiką, kaltinamieji V. K. ir R. Z., žinodami, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal subrangos sutartį Nr. R-2015-04-08/1 santechnikos darbų su medžiagomis, elektros instaliacijos darbų su medžiagomis, statybinės technikos nuomos objekte - VŠĮ Klaipėdos universitetinė ligoninės korpuse Nr. 2, neatliko, darbų atlikimą objekte patvirtinančių dokumentų nesurašė, fiktyvios subrangos sutarties Nr. R-2015-04-08/1 pagrindu paruošė ir T. K. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės R. Z. pasirašytus bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išrašytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikrus dokumentus:
1. 2015-04-30 PVM sąskaitą faktūrą RAM Nr. 00030 – 21780 EUR;
2. 2015-05-21 pinigų priėmimo kvitą RAM Nr. 00002 – 21780 EUR,
kuriuose buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl tariamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų atlikimo, jų perdavimo ir tariamo pinigų priėmimo, kai realiai prekės ir darbai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo priimti, o pinigai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo mokami.
Tęsdama nusikalstamą veiką ir toliau imituodama sandorio pagal fiktyvią 2015-04-07 subrangos sutartį Nr. 2015-04-07/1 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tęsinį, kaltinamoji R. Z. 2015 m. balandžio mėnesį Klaipėdos mieste, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, pasirašė fiktyvią 2015-04-08 subrangos sutartį Nr. R-2015-04-08/2, kurioje nurodyta, kad subrangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo tinkamai ir laiku, naudodama darbo jėgą ir priemones, nuomoti techniką bei atlikti elektroninių ryšių, telekomunikacijų, ryšių linijų rekonstravimo, apšvietimo tinklų rekonstravimo ir montavimo darbus objekte Administracinės paskirties pastate, adresu Vilties g. 2, Kužių miestelyje, Šiaulių rajone, keičiant pastato paskirtį į kultūros, bei atlikti rekonstrukcijos projektą dėl gatvių rekonstrukcijos, lietaus nuotekų, pėsčiųjų tako ir žaidimų aikštelės įrengimo statybos projektus, adresu Kužių miestelyje, Šiaulių rajone (subrangovas darbus pradeda nuo 2015-04-08 ir baigia iki 2016-04-08), kurią kartu su V. K. perdavė T. K., o šis minėtą sutartį perdavė pasirašyti M. V., kuris fiktyvią 2015-04-08 subrangos sutartį Nr. R-2015-04-08/2 pasirašė.
Tęsdami nusikalstamą veiką, kaltinamieji V. K. ir R. Z., žinodami, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal subrangos sutartį Nr. R-2015-04-08/2 jokių darbų objekte - Vilties g. 2, Kužių miestelyje, Šiaulių rajone, neatliko, darbų atlikimą objekte patvirtinančių dokumentų nesurašė, subrangos sutarties Nr. R-2015-04-08/2 pagrindu paruošė ir T. K. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės R. Z. pasirašytus bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išrašytus,UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikrus dokumentus:
1. 2015-04-30 PVM sąskaitą faktūrą RAM Nr. 00031 – 14520 EUR,
2. 2015-05-21 pinigų priėmimo kvitą RAM Nr. 00003 – 14520 EUR,
kuriuose buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl tariamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų atlikimo, jų perdavimo ir tariamo pinigų priėmimo, kai realiai prekės ir darbai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo priimti, o pinigai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo mokami.
Tęsdami nusikalstamą veiką, kaltinamasis T. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikrus pinigų priėmimo kvitus 2015 metų gegužės – rugpjūčio mėnesiais Klaipėdos mieste pateikė pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui M. V., o kaltinamasis M. V., žinodamas, jog pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui D. B. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei R. Z. nemokėjo, šiuos netikrus dokumentus pasirašė. Tęsdamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis M. V., iš T. K. gavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikras PVM sąskaitas faktūras ir netikrus pinigų priėmimo kvitus, kuriuos pats pasirašė, šiuos netikrus dokumentus pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai M. M., kuri, nesuvokdama jo daromos nusikalstamos veikos pobūdžio, duomenis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikrų PVM sąskaitų faktūrų bei pinigų priėmimo kvitų užregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Po šių netikrų dokumentų užregistravimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. V. dokumentiškai pagrindė UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų panaudojimą, tame tarpe ir tolesnį neteisėtai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų ir T. K., padedant M. V., aukščiau nurodytomis aplinkybėmis pasisavintų piniginių lėšų 69010 EUR sumoje panaudojimą
Tokiu būdu kaltinamasis M. V., padedant kaltinamiesiems T. K., V. K. ir R. Z., UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje panaudodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikrus dokumentus, tyčia pasisavino jo žinioje buvusį ir jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas 122170 Eur (154880 Eur + 36300 Eur – 69010 Eur) sumoje, o kaltinamieji T. K., V. K. ir R. Z. padėjo kaltinamajam M. V. pasisavinti šį jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkanti apskaitininkė - buhalterė M. M., aukščiau nurodytomis aplinkybėmis gavusi iš M. V. netikras UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras: 2015-04-30 MBC Nr. 0000604 - 50820 EUR; 2015-05-29 MBC Nr. 0000609 – 18150 EUR; 2015-06-30 MBC Nr. 0000617 - 85910 EUR (bendrai 154880 EUR sumai) bei netikras UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras: 2015-04-30 RAM Nr. 00030 – 21780 EUR; 2015-04-30 RAM Nr. 00031 – 14520 EUR (bendrai 36300 EUR sumai), nesuvokdama M. V. daromos nusikalstamos veikos pobūdžio, duomenis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikrų PVM sąskaitų faktūrų įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą bei pridėtinės vertės mokesčio ir metinę pelno mokesčio deklaracijas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. balandžio, gegužės, birželio mėnesių Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės turtą ir deklaruodama 33180 Eur daugiau grąžintino iš biudžeto PVM bei taip neteisėtai padidindama pirkimo PVM, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės pelną ir neteisėtai sumažindama 7900 Eur mokėtiną į biudžetą pelno mokestį. Po to pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas per elektroninę deklaravimo sistemą 2015-05-25, 2015-06-25, 2015-07-23 ir metinę pelno mokesčio deklaraciją per elektroninio deklaravimo sistemą 2016-03-24 M. M. pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Tokiu būdu kaltinamasis M. V., siekdamas išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, padedant kaltinamiesiems T. K., V. K. ir R. Z., nurodydamas jo nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai apskaitininkei - buhalterei M. M. įrašyti į atitinkamas deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną ir turtą ir pateikti jas Valstybinei mokesčių inspekcijai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė 33180 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 7900 Eur pelno mokesčio, viso 41080 Eur mokesčių sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą, o kaltinamieji T. K., V. K. ir R. Z. aukščiau nurodytomis aplinkybėmis padėjo kaltinamajam M. V. įrašyti į atitinkamas deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną ir turtą ir pateikti jas Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip išvengiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės ir pelno mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą.
Kaltinamasis. M. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir kasininku, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę – finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 13 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas, <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“, nes į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė apskaitos dokumentus, kuriuose atvaizduotos neįvykusios operacijos - aukščiau nurodytomis aplinkybėmis pasirašė:
UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikras PVM sąskaitas faktūras:
1. 2015-04-30 RD Nr. 0000052 – 3700,18 EUR,
2. 2015-12-31 RD Nr. 0000057 - 61710 EUR;
fiktyvią 2015-04-02 subrangos sutartį Nr. R-2015-04-02/1 bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikrus dokumentus:
1. 2015-04-30 PVM sąskaitą faktūrą MBC Nr. 0000604 - 50820 EUR,
2. 2015-05-29 PVM sąskaitą faktūrą MBC Nr. 0000609 – 18150 EUR,
3. 2015-06-30 PVM sąskaitą faktūrą MBC Nr. 0000617 - 85910 EUR,
4. 2015-05-22 pinigų priėmimo kvitą MABRC Nr. 0047 - 50820 EUR,
5. 2015-06-05 pinigų priėmimo kvitą MABRC Nr. 0050 - 18150 EUR,
6. 2015-06-30 pinigų priėmimo kvitą MABRC Nr. 0053 - 12000 EUR,
7. 2015-07-03 pinigų priėmimo kvitą MABRC Nr. 0054 - 10000 EUR,
8. 2015-07-08 pinigų priėmimo kvitą MABRC Nr. 0055 - 10000 EUR,
9. 2015-07-13 pinigų priėmimo kvitą MABRC Nr. 0056 - 12000 EUR,
10. 2015-07-23 pinigų priėmimo kvitą MABRC Nr. 0058 - 10000 EUR,
11. 2015-07-30 pinigų priėmimo kvitą MABRC Nr. 0059 - 10000 EUR,
12. 2015-08-14 pinigų priėmimo kvitą MABRC Nr. 0060 - 10000 EUR,
13. 2015-08-21 pinigų priėmimo kvitą MABRC Nr. 0061 - 11910 EUR;
fiktyvią 2015-04-08 subrangos sutartį Nr. R-2015-04-08/1 bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikrus dokumentus:
1. 2015-04-30 PVM sąskaitą faktūrą RAM Nr. 00030 – 21780 EUR,
2. 2015-05-21 pinigų priėmimo kvitą RAM Nr. 00002 – 21780 EUR;
UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikrą PVM sąskaitą faktūrą 2015-04-30 RD Nr. 0000051 – 1447,16 EUR;
fiktyvią 2015-04-08 subrangos sutartį Nr. R-2015-04-08/2 bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikrus dokumentus:
1. 2015-04-30 PVM sąskaitą faktūrą RAM Nr. 00031 – 14520 Eur,
2. 2015-05-21 pinigų priėmimo kvitą RAM Nr. 00003 – 14520 Eur,
ir šiuos netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus 2015 metų balandžio – gruodžio mėnesiais tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai apskaitininkei – buhalterei M. M., kuri, nesuvokdama M. V. daromos nusikalstamos veikos pobūdžio, netikras PVM sąskaitas faktūras ir netikrus pinigų priėmimo kvitus užregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „Pardavimo operacijos“; UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „Kasos knyga“ (sąskaita 271 „Sąskaitos bankuose EUR 3769“), korespondentinė sąskaita 4441 „Iš pirkėjų gauti išankstiniai mokėjimai“; UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „Pirkimo operacijos“; UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „Klientų apyvarta“ (Apyvartos nuo 2015-01-01 iki 2017-09-30).
Tokiu būdu kaltinamasis M. V. tyčia pažeisdamas nurodytus teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
III. BYLOJE SURINKTI ĮRODYMAI
Kaltinamasis T. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad kartu su M. V. buvo faktiniai bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ savininkai ir vadovai. Jis buvo atsakingas už visus finansinius ir einamuosius klausimus, o M. V. didžiąją laiko dalį praleisdavo užsienyje, bendraudamas su užsienio partneriais. Formaliai „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir direktorius buvo M. V., nes bendrovė dalyvavo Europos Sąjungos paramos programose, pagal kurias bendrovėje galėjo būti tik vienas akcininkas, kuris tuo pat metu turėjo būti ir direktoriumi. „(duomenys neskelbtini)“ jis ėjo kasininko pareigas, o direktorius pareigas ėjo L. K., tuo metu formalus akcininkas buvo jo draugas R. K.. Dėl konfliktinių santykių su artimais giminaičiais jis pats tuo metu nenorėjo būti oficialiu bendrovės savininku ir vadovu. Visus sprendimus abiejų bendrovių veiklos klausimais priimdavo jis ir M. V.. Sprendimų iniciatorius buvo jis, kadangi buvo atsakingas už bendrovių finansinius reikalus. L. K. visada žinojo, kokie sprendimai priimami ir kodėl, tačiau lemiamo balso priimant sprendimus neturėjo. L. K. jis anksčiau nepažinojo, L. paskambino jam ieškodamas darbo. Iš pradžių priėmė jį komercijos direktoriumi, o vėliau paskyrė ir direktoriumi.
Dėl bendrovių veiklos specifikos, kuomet reikėdavo atlikti daug mokėjimų grynaisiais pinigais be apskaitos, per 2012-2015 metus bendrovėse susidarė didelis grynųjų pinigų trūkumas, t. y. pinigai formaliai figūravo bendrovių sąskaitose, tačiau iš tiesų jie be apskaitos jau buvo išleisti ir natūroje šių pinigų nebebuvo. Neturėdamas kaip dokumentaliai pagrįsti išleistus pinigus, nusprendė juos pagrįsti netikromis sąskaitomis. Tuo metu susipažino su V. K.. Išsikalbėjus apie esamas problemas, V. K. pasiūlė sutvarkyti pinigų trūkumą, nes jau buvo taip daręs. V. pasiūlė, kad jis išrašys fiktyvias sąskaitas – faktūras už darbus, kurie realiai nebus atliekami, o jis panaudos šias sąskaitas tuo metu vykdomiems objektams. Taip ir buvo daroma kaltinime nurodytuose objektuose – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ir Šiaulių rajone. Su V. K. buvo sutarę, kad už fiktyvias sąskaitas jis atgauna PVM ir tą PVM jam perduoda, o V. K. per „(duomenys neskelbtini),“ ar kitas įmones turėjo tą PVM sumokėti. Jo tikslas buvo ne pasisavinti PVM, tačiau formaliai sumažinti kasoje buvusią dokumentinę pinigų sumą. Visą PVM jis nuimdavo nuo sąskaitos ir atiduodavo V. K. grynais. V. sakė, kad viskas sumokėta ir sutvarkyta, ir jis buvo toje vietoje ramus. Tačiau bylos tyrimo metu paaiškėjo, kad V. K. jam perduotų PVM sumų nesumokėdavo. Jei būtų žinojęs, kad V. K. PVM nemoka, tai būtų kitų sąskaitų ir nerašęs. Jie buvo susitarę, kad V. sąskaitas įtrauks į apskaitą ir sumokės visus mokesčius, pelno mokestį, PVM, tačiau šioje vietoje jį apgavo.
Po kurio laiko V. K. pranešė, kad jo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ bankrutuoja, tačiau susitarimą galimą tęsti su kitomis įmonėmis, ir jis viskuo pasirūpins. Toliau V. K. nešė jam sąskaitas iš bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, jis perduodavo buhalterei šias sąskaitas apskaityti, o V. K. grynais pinigais perduodavo mokėtinas PVM sumas, kurias pastarasis įsipareigodavo sumokėti. V. K. sakė, kad su R. Z. ir D. B. yra sutarta ir jie žino visą situaciją. Jis pats su R. Z. ir D. B. nebendravo ir nesiaiškino, dėl kokių paskatų jie sutiko dalyvauti šioje veikloje.
Apie tai, kad V. K. jį apgaudinėjo, suprato tik bylos tyrimo metu. Jo paties tikslas buvo tik panaikinti kasoje esantį dokumentinį pinigų likutį, taip pat sutaupė pelno mokestį. Tuo tarpu PVM jis nepasisavino, nes visą atgautą PVM neoficialiai perduodavo V. K., kuris jį turėjo sumokėti, bet jį apgavo ir to nepadarė.
M. V. buvo jo partneris ir žinojo apie tuos reikalus. Jis pasiūlė tą variantą viską sutvarkyti, M. V. pritarė, ir jis sutvarkė. L. K. ir M. V. apie kasos trūkumus žinojo. Jis su V. K. pasišnekėjo apie galimybes ir jiems pasakė, kad yra galimybės sutvarkyti kasą. K. ir V.pasakė, kad gerai, tvarkom. Apsitarimuose su V. K. M. nedalyvavo, tai buvo jo ir V. K. tokie susitarimai. Sutartis jis atnešdavo M. V., L. K.. Sutarys buvo parengtos jo iniciatyva, visą dokumentaciją rašė jis ar administratorė. Visas sumas derino jis pagal V. galimybes. Jis V. K. neduodavo PVM, kol pats negaudavo. Sąskaitos-faktūros yra įtraukiamos į buhalteriją iš vienos ir kitos puses, tik tada PVM gražinamas jiems. Jis tada pinigus nuimdavo ir atiduodavo V. K.. Nežino, kokią naudą iš to gaudavo V. K.. Kaip dabar supranta, V. K. buvo sugalvojęs tas sąskaitas neuždeklaruoti ir tas sumas naudojo savo reikmėms. V. K. turėjo sumokėti ir PVM, ir pelno mokestį. Jis negalvojo, kad V. gali išmesti sąskaitas, buvo užtikrintas, kad jis savo įmonių nepakišinės.
Tarp „(duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo vienintelė sąskaita, kur V. K. nesudalyvavo. Jam tuo metu trūko pajamų „(duomenys neskelbtini)“, ir toms pajamoms parodyti jis sąmoningai išrašė fiktyvią sąskaitą nuo „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, todėl vienoje sąskaitoje V. K. nedalyvauja.
Visą civilinio ieškinio sumą pripažįsta, sumokėti sutinka ir sumokės pagal galimybes, bylos nagrinėjimo metu jau sumokėjo 10 000 eurų.
Kaltinamasis M. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad visiškai tvirtina kaltinamojo T. K. parodymus. Jis ir T. K. buvo faktiniai abiejų bendrovių savininkai ir vadovai, bendru sutarimu priimdavo sprendimus bendrovių veiklos klausimais. Su T. K. yra seni draugai, abi įmones įkūrė kartu. „(duomenys neskelbtini)“ jis formaliai dirbo konsultantu ir iš ten taip pat gaudavo atlyginimą. L. K. buvo tik formalus „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nors visada žinojo, kokie sprendimai priimami ir kodėl, tačiau lemiamo balso priimant sprendimus neturėjo, L. nebuvo jų draugas ir jis nepamena, kaip L. atsirado bendrovėje. Pagal darbo pasidalijimą su T. K., jis kuravo bendrovių veiklą užsienyje ir didesnę laiko dalį praleisdavo ten, o T. K. tvarkė bendrovių reikalus Lietuvoje, buvo atsakingas už bendrovių finansus. Nors jis formaliai buvo „(duomenys neskelbtini)“ kasininkas, tačiau visas pinigines operacijas tvarkė T. K., jis pats neturėjo prisijungimo prie sąskaitų rekvizitų (kodų, jų generatorių). Jis visiškai pasitikėjo T. K., todėl į bendrovių finansinės veiklos detales nesigilino. Kuomet grįždavo į Lietuvą, T. K. duodavo jam pasirašyti dokumentus, susijusius su „(duomenys neskelbtini)“. Pripažįsta, jog pasirašė kaltinime nurodytus dokumentus žinodamas, kad jie yra fiktyvūs, o darbai pagal šiuos dokumentus realiai nebuvo atliekami. Žinojo, kad tokiu būdu siekiama panaikinti abiejų bendrovių kasoje susidariusį grynųjų pinigų trūkumą. V. K., R. Z. ir D. B. nepažįsta, su jais nėra bendravęs, tik matydavo jų pavardes ant pasirašomų dokumentų, tačiau visus dokumentus pasirašymui jam perduodavo T. K.. Civilinį ieškinį pripažįsta ir ketina jį atlyginti, dalį atlygino jau bylos nagrinėjimo metu.
Kaltinamasis L. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad iki tapdamas UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi, įmonėje dirbo komercijos vadovu, vykdė darbus, susijusius su užsakovų suradimu, sutarčių sudarymu, objektų kontrole, medžiagų pirkėjų paieška. Kadangi bendrovė „(duomenys neskelbtini)" buvo didelė įmonė, jis daugiau vykdė darbus, susijusius su užsieniu. 2014 m. birželio mėnesį tuometinis UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriaus T. K. pasiūlė jam tapti įmonės direktoriumi, jis pasiūlymą priėmė. 2014 m. rugpjūčio 19 d. buvo paskirtas oficialiai direktoriumi. Su T. K. susitarė, kad jis vykdys direktoriaus pareigas ir kaip komercijos vadovas tęs ankstesnius darbus. T. K. jam pasakė ir jie sutarė, kad jis ir toliau maždaug vykdys darbus, ką ir prieš tai vykdė kaip buvęs direktorius. Jis palaipsniui įves jį į tą darbą, į direktorius pareigas, jis pasirašinės reikalingus dokumentus, dalyvaus pasitarimuose, bet jis iš principo T. vadovaus įmonei toliau. Sutarė, kad L. K. nelįs prie finansų, prie piniginių reikalų, prie kasos. Visiems darbuotojams buvo aišku, kad vadas liko T. K., o L. K. naujokas, neapšilęs, tik parašams sudėti. Kadangi taip susitarė, tai T. K. toliau sprendė visus finansinius klausimus, buvo atsakingas už kasą. Įmonėje dirbo daugiau kaip 250 darbuotojų ir sprendžiamų klausimų buvo aibė, vien parašams sudėti reikėjo pusdienio. Būdamas direktoriumi reguliariai pasirašydavo įvairiausius dokumentus, pradedant nuo įsakymų, sutarčių, visokiausių bankinių dokumentų. Vien sutarčių su užsakovais per dieną pasirašydavo po 1-2, kurias jis pats su užsieniu derindavo, o su Lietuvos partneriais derindavo T. K.. Įvairias sutartis su subrangovais pasirašinėdavo jis, nes buvo tokios jo pareigos ir jis privalėjo pasirašyti. Lietuviškų sutarčių jis praktiškai neskaitydavo, nes už tai buvo atsakingas T. K..
Dėl 2015 m. vasario 5 d. pasirašytos sutarties su „(duomenys neskelbtini), " dėl darbų atlikimo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gali paaiškinti, jog sutartį atnešė kaip ir kitus dokumentus pasirašyti T. K.. Kiekvieną dieną T. K. sėdėdavo jo kabinete apie 3 val. Šios sutarties jis neskaitė. Atėjęs vieną dieną į kabinetą T. K. pristatė V. K., kad tai jų subrangovas, kuris vykdo darbus su ligonine. Todėl nekilo nei menkiausias įtarimas dėl T. K. jam pateiktos subrangos sutarties pasirašymo. Tikslių aplinkybių, susijusių su pinigų kvitų pasirašymu nepamena, bet ten buvo jo parašai. Jeigu būtų kažką įtaręs, kad buvo nevykdomi darbai, kad buvo nemokami pinigai, tai būtų nepasirašęs ir kreipęsis į atitinkamas institucijas.
2015 m. kovo 2 d. ir 2015 m. balandžio 7 d. tuo pačiu principu pasirašė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)". Jos taip pat buvo atneštos pasirašyti dėl darbų atlikimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūko darbuotojų, tai tekdavo samdyti rangovus. Tuo klausimu T. labai daug dirbdavo, labai pergyvendavo, kur rasti darbuotojų. UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorius buvo M. V.. M. V. su T. K. buvo kaip bendrasavininkai abiejų įmonių ir jam nekilo jokių minčių. „(duomenys neskelbtini)" jiems daug padėdavo, nuomodavo automobilius, statybinę techniką ir atlikdavo statybinių darbų.
Jo „(duomenys neskelbtini)" direktoriaus atliekamų pareigų turinyje nebuvo numatyta važinėti po objektus, tikrinti subrangovų darbus ir jų kokybę. Įmonėje buvo meistrai, darbų vadovai, gamybos vadovas ir jie buvo atsakingi už šias funkcijas, už skaičiavimą, suskaičiavimą, darbų aktų priėmimą, PVM sąskaitų išrašymą. Norint įsitikinti, ar teisingai padedi parašą, tai reikėtų važiuoti ir matuoti tuos paklotus vamzdžius, kiek iškasta tranšėjų, kiek atvežta žvyro. Jis visada tikėjo tais žmonėmis, kurie buvo priimti dirbti. 2015 m. liepos mėnesį buvo netikėtai atleistas iš direktoriaus pareigų. Kiek pamena, atėjus į darbą pirmadienį gavo elektroninį laišką iš T. K., jog yra atleistas akcininkų sprendimu. Stengėsi dirbti, atrodo gerai dirbo, bet atleido. Klausė, kaip nori būti atleistas. Sekančią dieną susitvarkė, pasakė savo norus, pridavė įmonei telefoną, kompiuterį, kuro kortelę. Po to sužinojo, kad jį pakeitė M. V., M. V. brolis.
Komercijos direktoriumi dirbo gal metus, šiose pareigose įsidarbino bendrovėje. Anksčiau su T. K. pažįstamas nebuvo. Buvo skelbimas „(duomenys neskelbtini)", kad ieško komercijos direktoriaus. Prieš tai dirbo nedidelėje statybinėje įmonėje komercijos vadovu. Jo išsilavinimas – vadybininkas. „(duomenys neskelbtini)" akcininkais buvo T. K., M. V.. M. V. buvo „(duomenys neskelbtini)" direktorius ir dirbo „(duomenys neskelbtini)" įmonėje eksporto vadovu. Taip ir nesuprato, kodėl jį paskyrė direktoriumi, kodėl jam nieko neperdavė, kodėl jis negalėdavo spręsti pagrindinių klausimų. Jis negalėdavo net telefono nupirkti, turėdavo atsiklausti T., kad galėtų kuriam darbuotojui nupirkti telefoną. Jį paskyrus direktoriumi, T. K. tapo jo patarėju. T. sėdėdavo kiekvieną dieną ir jį mokydavo. Jis klausdavo T. K., kada bus perėmimas, kada jis taps tikruoju direktoriumi. Visi dokumentai turėjo būti pasirašyti jo, taip buvo sutarta, ir T. K. buvo pasakęs, kad po direktorius parašo ant sąskaitų jis perduotų buhalterijai, kad suvestų į apskaitą ir atliktų mokėjimus. Visus finansinius reikalus, visus mokėjimus, kurie atliekami įmonėje, laimino T. K.. Klaipėdos universitetinės ligoninės objekte yra buvęs vienintelį kartą, kai užsakovas darė pasitarimą su visomis tarnybomis. Ten buvo jų darbuotojai, buvo aibė jų subrangovų. Mokėjimo tvarkos nustatyta nebuvo, jis į mokėjimo tvarką nesigilino, nes T. K. buvo atsakingas už kasą, atsakingas už visus mokėjimus. Jis nebuvo prileistas prie šitokių žiūrėjimų, prie skaičių analizavimo ir sprendimų. Jis T. K. tikėjo, nes matė, kaip viskas gražiai vyksta, kaip įmonė auga. Dėl kaltinime nurodytų veikų jis nieko nežinojo ir nieko nesitarė nei su T. K., nei su V. K., jokio atlygio už tai negavo, gaudavo tik savo darbo užmokestį. Komercijos direktorius alga buvo 1800-2000€, būdamas direktoriumi gaudavo 4000-4500. T. K. buvo žadėjęs, jog kai jis įsilies į tuos darbus, tai jam mokės nuo pelno kažkokius procentus, tačiau, išskyrus direktorius algą, jokių papildomų lėšų nėra gavęs. Dėl sandorių aplinkybių su (duomenys neskelbtini),“, „(duomenys neskelbtini)" sužinojo, kai buvo iškviestas į FNTT. Paskyrus į direktoriaus pareigas, jokių dokumentų nepasirašė, nei finansinių, nei kasos, nei dėl spaudo perėmimo. Su T. K. jie kasdien kalbėdavo apie darbus, apie objektus ir niekada T. nėra prasitaręs ar pasakęs, kad kažkas ne taip bus daroma, ar galvojama daryti
Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo UAB “(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir vienintelis akcininkas. Tuo metu „(duomenys neskelbtini)“ vykdė statybos darbus, bet jau buvo prie bankroto ribos. Pažįsta visus kaltinamuosius, išskyrus M. V.. Nepamena, kas juos supažindino su T. K.. T., žinodamas, kad jo įmonė artėja prie bankroto, paprašė padėti sutvarkyti „skylę“ savo įmonės buhalterijoje, nes jam reikėjo pateisinti grynųjų pinigų trūkumą. T. paprašė išrašyti fiktyvias sutartis-faktūras ir taip pateisinti neva panaudotus jo įmonės pinigus. T. K. žinojo, kad jis gali netraukti į apskaitą tų sąskaitų. Visą mechanizmą, kaip tai padaryti, sugalvojo T. K., į sutartis buvo surašyti jų objektai, kuriuose jie anksčiau dirbo. Jis sutiko. Jau parengtus pasirašyti dokumentus gaudavo iš T., jam duodavo tik pasirašyti visais atvejais, jis pats dokumentų nerengdavo. Buvo sutarę, kad gaus po 1000 eurų už kiekvieną sąskaitą. T. K. meluoja, neva neoficialiai sumokėdavo jam PVM sumas. T. jam jokių pinigų nemokėjo, išskyrus sutartus po 1000 eurų už sąskaitą. Buvo išrašytos trys jo sąskaitos ir iš visos tos veiklos jis gavo tik 3000 eurų. Pokalbių metu L. K. sėdėdavo prie vieno stalo ir viską girdėjo, ką jis aptarinėdavo su T. K.. Žinojo, kad L. K. yra direktorius. T. K. buvo prisistatęs kaip akcininkas, bet žinojo iš kitų, kad T. K. faktiškai vadovauja bendrovei. Su R. Z. jis kartu dirbo „(duomenys neskelbtini)“ ir supažindino ją su T.. Nežino, ar T. K. buvo pažįstamas su D. B.. D. B. su savo įmone atlikinėjo „(duomenys neskelbtini)“ tam tikrus darbus. Kadangi toje įmonėje dirbo ir jis, tai jie palaikė ryšį ir bendravo. Jis su R. buvo pas D. dėl sąskaitų, dėl apyvartos. Jie D. pasiūlė padaryti sąskaitas ir atlikti tam tikrus darbus, kuriuos paskui išrašė kita pusė. Sutartis vežė pasirašyti pas D., o kas jas rengė, nežino. Sąskaitą jis rašė kartu su Z.. D. pasiūlė išrašyti sąskaitas, sutartis, kad padidėtų jo apyvarta. Naudos čia nebuvo, jam išrašė ir jis išrašė, o kas inicijavo, nežino. Nepamena, kas pasirašinėdavo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas. T. K. buvo atėjęs pas jį dėl „(duomenys neskelbtini)“. Kai važiavo pas B., dirbo „(duomenys neskelbtini)“ ir važiavo kaip „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Tada buvo darbų vadovas, dalyvavo pokalbiuose ir pasirašyme. D. išrašė ateinančias ir išeinančias sąskaitas, ten PVM nėra. Mokėti turėjo tas, kas išrašė. Pati pradžia buvo T.. Jis jokių sutarčių „(duomenys neskelbtini)i“ ir B. nenešė. Už kitų įmonių sąskaitas iš T. nieko negavo, gavo tik 3000 eurų už „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas. Į įmonės apskaitą tų sąskaitų netraukė. T. K. buvo žinoma, kad neįtrauks į apskaitą ir jis su tuo sutiko. Pinigus iš T. 3000 eurų gavo per 3 kartus, vieną kartą gaunant pinigus dalyvavo ir L. K.. Už tokio pobūdžio veikas, taip pat apgaulingą apskaitos tvarkymą jau yra teistas. Nepamena, kad dėl „(duomenys neskelbtini)“ tarėsi su T.. Mano, kad dėl „(duomenys neskelbtini)“ T. K. greičiausiai pats susitarė su R. Z.. Kodėl nebuvo sąskaitos įtrauktos į „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, reikėtų klausti R.. Apie įmonių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas subrangos sutartis nieko nežino, tų įmonių sąskaitų išrašyme ir sutarčių pasirašyme nedalyvavo. „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2015 m. vidurio. Po išėjimo ir „(duomenys neskelbtini)“ daugiau nieko nežino, matyt tarpusavyje dokumentų turinį derino B. ir Z..
Kaltinamasis D. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad pas jį atvyko V. K. ir R. Z. ir pasisiūlė jam padidinti apyvartą, nes ji jam buvo reikalinga. Pasiūlė, kad per jo įmones suvaikščiotų fiktyvūs dokumentai, jis sutiko. T. K., M. V. ir L. K. nepažinojo. Pripažįsta, kad pasirašė suklastotus dokumentus iš įtraukė juos į apskaitą, norėdamas pasididinti įmonės apyvartą, tačiau neigia kam nors tyčia padėjęs kažką pasisavinti. Jis savo PVM sumokėjo, nes po tų operacijų iškilo mokėtinas PVM, be to, sumokėjo ir GPM, nes 2015 metai jam buvo pelningi. R. Z. ir V. K. pažinojo, nes su jais dirbo namo renovacijos projekte. Jie atvyko kartu ir jam pasisiūlė padidinti jo įmonės apyvartą. Anksčiau kažkuriam buvo minėjęs, kad trūksta apyvartos. Atvykę jie pasiūlė tokią veiklą, pasiūlė, kad jie sutvarkys dokumentus, kad pro jo įmonę praeis dokumentai, jis pasirašys, o jam jokios rizikos nebus. Gerai nepagalvojęs, jis sutiko, ir tik vėliau suprato, kad tai yra apgaulinga apskaita. Apyvartos padidinimas jam buvo reikalingas, nes pagal Lietuvos įstatymus, siunčiant žmones į užsienį, reikia gauti tam tikrą socialinio draudimo formą, kurią reikia pateikti užsienio partneriams. Reikia turėti tam tikrą procentinį kiekį apyvartos ir jei Lietuvoje jos neturi, tai žymiai sunkiau siųsti tuos žmones į užsienį. Jo bendrovė užsiiminėjo laivų remontu ir laivų statyba, veiklą vykdė Lietuvoje ir užsienyje. Kokia būtų iš to nauda R. Z. ir V. K., nežino. Tada R. Z. ir T. K. dirbo kartu ir jo supratimu tai buvo vienas darinys. Visi dokumentai ėjo per „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Kas konkrečiai jam padavė dokumentus, neprisimena. Parengtas pasirašymui sutartis gaudavo iš „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Jo bendrovė rengė sąskaitas, kasos išlaidų ir pajamų orderius, į kuriuos jo nurodymu jo pavaldiniai įrašydavo sumas, kurias jis būdavo sutaręs su V. ir R.. Jo sutartys buvo „veidrodinės“, kad niekas negalėtų prie jo prikibti. „Veidrodinė sutartis“ reiškia, kad jis veikia tik kaip tarpininkas, sudaro sutartį su užsakovu ir po to sutartį tokiai pat sumai su rangovu, jos iš esmės skiriasi tik skaičiais, kiek jis kaip tarpininkas uždirba. Visuomet būdavo sutarys vienodos, buvo tik viena kitokio pobūdžio sutartis dėl ligoninės, tai buvo vienkartinis atvejis. Kai padarė tą apyvartą, tai jis savo mokesčius sumokėjo.
Kaltinamoji R. Z. kalta neprisipažino ir parodė, kad yra antrą kartą teisiama už tuos pačius veiksmus. Jos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo sukurta draugo, kolegos V. K.. V. turėjo labai daug asmeninių ir įmonių bankrotų, todėl jos vardu buvo sukurta įmonė, kurioje V. vykdė veiklą ir gaudavo užsakymus. Ji buvo iš esmės fiktyvi direktorė. Kai „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo, tai į „(duomenys neskelbtini)“ perėjo visi „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, ji buvo priversta mokėti atlyginimus „vokeliais“. T. K., L. K. ir M. V. ji nepažinojo. Tik kitoje byloje pamatė dokumentus ir schemas, kokias darė V. su „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Niekada nežinojo, ar tie objektai vykdomi, bet V. visą laiką sakydavo, kad darbai pasirašyti, kad objektai vykdomi, kad viskas gerai. Kalta, kad pasirašinėjo dokumentus, bet pačių grynų pinigų ji nematė ir niekuomet nėra gavusi. V. labai dažnai būdavo ofise pas T., kadangi ofisai buvo šalia. Dėl sąskaitų, susijusių su „(duomenys neskelbtini)“, tai ji šių sąskaitų net neįtraukė į apskaitą. Vėliau sužinojo, kad V. turi ir daugiau susikūręs įmonių. V. brolio vardu buvo sukurta „(duomenys neskelbtini)“. Už Kužių miestelį jau yra nuteista ir jai vėl pateikti kaltinimai už tą patį.
Dokumentų į apskaitą neįtraukė, nes su V. jau buvo labai rimtame konflikte ir matydama, ką jis toliau daro, tų sąskaitų ir neįtraukė. Nebuvo įmanoma žinoti, ar tie objektai vyksta. Tuo metu suprato, kad kažkas ne taip, nes pamatė, kad V. žmona važinėja nauju automobiliu. Kai pamatė, kad yra problemos, tai jų santykiai tapo įtempti. Sutarčių su „(duomenys neskelbtini)“ nepasirašinėjo. Sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė. V. jai pristatė D. 2014 m. kaip savo draugą ir investitorių, buvo pasakyta, kad reikia pasirašyti, kad viskas bus padaryta. Kai pasirašė, paskambinusi D. pasakė, kad nereikia traukti nieko į apskaitą, kad tų darbų nėra. Sumos buvo didžiulės. D. tarėsi su V. ir V. žadėjo, kad ji jam pasirašys ir viskas bus gerai. Mano, kad tai buvo schema pinigų išgavimui iš jos. Dokumentus pasirašė, bet jų neįtraukė į apskaitą. Susižiūrėjo balansus, kad jokių sąskaitų negalima traukti, nes darbų nėra. D. pasakė, kad nieko netraukia į apskaitą, nes ji tų pinigų negavo. Pasitikėjo V., jos pačios darbas buvo su darbuotojais, darbo sutartimis, darbų sauga. Į objektus važiuodavo tada, kai būdavo susirinkimai su technine priežiūra. Jau yra priteista suma 49972 € dėl „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ sandorių, šioje byloje vėl reiškiamas ieškinys. „(duomenys neskelbtini)“ kasininku buvo ji. Su V. K. ofise visada būdavo kartu. V. oficialios algos gauti negalėjo, buvo bankrutuojantis, todėl imdavo pinigus grynais, kaip objektams, kaip medžiagoms. Oficialiai V. buvo mokamas darbo užmokestis apie 200 €, buvo mokama ir neoficialiai. V. statėsi namą, o paskui sužinojo, kad namas įrenginėjamas ir kaip netyčia pamatė sąskaitas, kad buvo perkamos plytelės ir taip toliau. Pinigų nuolat trūko, paskui jai pradėjo darbuotojai pasakoti, kad V. namas sėkmingai kyla, tik jis nebuvo jo vardu. Su V. pažįstama gal 8 metai, jis turėjo problemų ir norėjo viską pradėti nuo balto lapo, buvo pradėjęs statyti namą ir buvo sutarta, kad įmonė dirbs, augs, kad atneš objektų, sutarčių. Nesantaika prasidėjo, kai darbuotojai pradėjo pasakoti, kad V. namas jau beveik įrengtas. Jai tai buvo šokas, nes nuolat trūkdavo apyvartinių lėšų, o atsirado statybinių medžiagų sąskaitos, kurios nebuvo reikalingos tiems objektams, kuriuos vykdė „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ direktorė buvo nuo 2014 iki 2016 ir tuo laikotarpiu ji ir veikė. Bendrovė vykdė daug objektų ir apyvarta buvo pakankamai didelė. „(duomenys neskelbtini)“ V. užėmė statybos vadovo pareigas. Visi dokumentai, kurie buvo susiję su ligonine, su Kužių miesteliu, jai buvo atnešti ir paduoti pasirašyti. Pasirašė ir padavė V., nes jis dirbo. V. pasakydavo, kad reikia darbuotojams sumokėti, jis skaičiuodavo algas. Apie V. ir T. susitarimus nieko nežinojo, nes tų žmonių nepažinojo. Buvo įsitikinusi, kad su „(duomenys neskelbtini)“ bus normalūs subrangos darbai. Kartu su V. pas D. nevažiavo, D. pats atvažiuodavo.
Liudytoja M. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog bendrovėje "(duomenys neskelbtini)" dirbo nuo 2015 metų vasario mėnesio, o bendrovėje "(duomenys neskelbtini) " dirbo nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio. Kadangi UAB "(duomenys neskelbtini)" yra viena buhalterė, tai atlieka visus buhalterinius darbus, t. y. išrašo pirminius apskaitos dokumentus, priima pirminius apskaitos dokumentus, suveda dokumentus į apskaitą, teikia deklaracijas, skaičiuoja atlyginimus, dirba su banku, atlieka kitus buhalterinius darbus. Su bendrovės kasa nedirba, nes bendrovėje kasininkas yra bendrovės direktorius M. V.. Jeigu atsiskaitymai vyksta grynais pinigais, tai pagal direktoriaus nurodymą iš buhalterinės programos atspausdina kasos išlaidų orderį ar pinigų priėmimo kvitą. Grynųjų pinigų nemato, tad dokumentus rašo pasitikėdama direktoriumi M. V.. Bendrovėje "(duomenys neskelbtini)" yra daugiau buhalterių, tad bendrovėje dirba su darbo užmokesčiu, deklaracijų teikimu. Esant poreikiui, į buhalterinę programą suveda apskaitos dokumentus, atlieka kitus vyr. buhalterės V. A. pavestus buhalterinius darbus. Bendrovės "(duomenys neskelbtini)" kasininku yra T. K. nuo 2014 metų. Su grynais pinigais nei ji, nei kitos bendrovės buhalterės nedirba. Jeigu bendrovėje vyksta grynųjų pinigų operacijos, tai apie jas praneša arba bendrovės direktorius, arba T. K.. Įvykus grynųjų pinigų operacijai, iš buhalterinės programos, pagal direktoriaus arba T. K. nurodymą, yra atspausdinami grynųjų pinigų operacijas patvirtinantys dokumentai. Tokius dokumentus ne kartą yra spausdinusi ir ji.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo PVM sąskaitas faktūras pateikė arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. V., arba vienas iš UAB "(duomenys neskelbtini)" įgaliotų asmenų, t. y. buvęs direktorius L. K. arba dabartinis direktorius M. V., arba T. K.. Į buhalterinę apskaitą dokumentai buvo įtraukti ta data, kuria ir buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Laikotarpiu nuo 2015-04-30 iki 2015-12-31 UAB"(duomenys neskelbtini) apskaitoje užregistruota 25 atvejais (51050 EUR) piniginių lėšų gavimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o už ką čia buvo sumokėta, dabar negali tiksliai pasakyti, nes apskaitos registre nėra detalizuota, už ką pinigai gauti. Matosi, kad gauti iš UAB "(duomenys neskelbtini)" ir tiek.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. V., kadangi iš jo gaudavo dokumentus. Mano, kad pinigus UAB "(duomenys neskelbtini)" atstovams sumokėjo direktorius M. V., nes jis buvo bendrovės kasininkas. Be to, iš UAB "(duomenys neskelbtini)" avansinės apyskaitos mato, kad M. V. yra nurodytas kaip pinigus išmokėjęs asmuo. UAB "(duomenys neskelbtini)" avansinėje apyskaitoje nurodyta, kad išlaiduoti pinigai yra apskaityti tomis pačiomis datomis, kaip ir pinigai sumokėti (data nurodyta pinigų priėmimo kvituose).
Mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. V., mano, kad pinigus UAB "(duomenys neskelbtini)" atstovams sumokėjo direktorius M. V., nes jis buvo bendrovės kasininkas. Be to, iš UAB "(duomenys neskelbtini)" avansinės apyskaitos mato, kad M. V. yra nurodytas kaip pinigus išmokėjęs asmuo. UAB "(duomenys neskelbtini)" avansinėje apyskaitoje nurodyta, kad išlaiduoti pinigai yra apskaityti tomis pačiomis datomis, kaip ir pinigai sumokėti (data nurodyta pinigų priėmimo kvituose).
Mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūra į buhalteriją pateikė vienas iš UAB "(duomenys neskelbtini)" įgaliotų asmenų, t. y. buvęs direktorius L. K., arba dabartinis direktorius M. V., arba T. K.. Iš darbinės praktikos gali pasakyti, kad šie asmenys pateikdavo PVM sąskaitas faktūras, tad mano, kad ir šias PVM sąskaitas faktūras pateikė vienas iš nurodytų asmenų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus turėjo sumokėti bendrovės "(duomenys neskelbtini)" kasininkas T. K.. Jis buvo atsakingas už grynus pinigus bendrovėje. UAB "(duomenys neskelbtini)" registre išmokėtos pinigų sumos buvo apskaitytos tomis pačiomis datomis, kaip kad ir išmokėti pinigai pagal pinigų priėmimo kvitus.
Pagal apklausos metu pateiktą UAB "(duomenys neskelbtini)" pardavimo operacijų registrą mato, kad laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė PVM sąskaitų faktūrų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už bendrą 39572,01 EUR sumą, PVM sąskaitų faktūrų išrašymo data 2015-02-28, 2015-03-25, 2015-04-30.
Kaip mato iš apklausos metu pateikto UAB "(duomenys neskelbtini)" pardavimo operacijų registro, 2015-04-28 buvo išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra 280,72 EUR sumai bendrovei "(duomenys neskelbtini)", kuri tame pačiame registre yra panaikinta, t. y. yra išrašyta kreditinė 2015-07-22 PVM sąskaita faktūra, 280,72 EUR sumai. Tad kodėl pradžioje buvo išrašyta sąskaita faktūra, kuri vėliau buvo panaikinta, vien iš registro nieko negali pasakyti, nes reikia žiūrėti buhalterinius dokumentus.
Į klausimą „UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „Klientų apyvarta“, laikotarpiu nuo 2015-04-30 iki 2015-12-31 užregistruota 25 atvejais 51050 EUR piniginių lėšų gavimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai už kokias paslaugas bendrovei „(duomenys neskelbtini) buvo sumokėta?“, liudytoja atsakė, kad šiais pinigų mokėjimais (per banką) buvo dengiamos UAB "(duomenys neskelbtini)" išrašytos PVM sąskaitos faktūros (2015-04-30 RD Nr. 0000051 - 1447,16 EUR; 2015-04-30 PVM s. f. RD Nr. 0000052 - 3700,18 EUR; 2015-12-31 PVM s. f. RD Nr. 0000057 - 61710 EUR ; 2015-04-30 PVM s. f. RD Nr. 0000053 - 85910 EUR ) bendrovei "(duomenys neskelbtini)", bei vykdomas mokėjimas avansu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose nurodyta bendra suma yra apie 150000 EUR, o pervesta suma yra tik 51050 EUR. Taip yra dėl to, kad "(duomenys neskelbtini)" 2014-12-31 datai buvo skolinga bendrovei "(duomenys neskelbtini)" daugiau kaip 142000 EUR, todėl PVM sąskaitose faktūrose nurodyta pinigų suma nesutampa su iš bendrovės "(duomenys neskelbtini)" gauta pinigų suma. Už ką buvo mokamas avansas, niekas neaiškino, o avanso mokėjimai tikriausiai buvo vykdomi UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriaus iniciatyva, bet tiksliai šito nežino.
Į klausimą „UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2015-12-31, apskaitos registre „Kasos knyga“ užregistravo piniginių lėšų gavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14 atvejų 642536,67 EUR, ar šios piniginės lėšos buvo gautos už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus Klaipėdos universitetinėje ligoninėje?“ liudytoja atsakė, kad dalis pinigų pagal 2015-06-11 – 14449,20 EUR; 2015-07-03 – 123439,17 EUR; 2015-08-13 – 81294,03 EUR; 2015-08-18 – 10478,42 EUR; 2015-09-02 – 71559,33 EUR; 2015-10-07 – 28821,68 EUR; 2015-10-29 – 50000 EUR; 2015-11-09 – 50000 EUR; 2015-11-27 – 50000 EUR; 2015-12-11 – 50000 EUR; 2015-12-29 – 19397,91 EUR; 2015-12-30 – 55607,78 EUR mokėjimo pavedimus buvo gauti už darbus, atliktus Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Iš 2015-11-20 vykdyto mokėjimo, kai buvo gauta 29422,88 EUR suma, iš šios sumos 23589,71 EUR suma yra gauta už darbus atliktus ligoninėje. Mokėjimas įvykęs 2015-11-18 – 8066,27 EUR ir likęs mokėjimas iš 2015-11-20 vykdyto mokėjimo yra gauti už darbų atlikimą Telšiuose.
Į klausimą „Ar laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2015-12-31 bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ūkinių, finansinių sandorių su bendrove „(duomenys neskelbtini)“?“ liudytoja atsakė, kad kadangi 2015-07-22 yra išrašyta kreditinė PVM sąskaita faktūra - 280,72 EUR sumai, vadinasi bendrovė "(duomenys neskelbtini)" jokių sandorių su UAB "(duomenys neskelbtini)" neturėjo.
Liudytojas G. Č. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog UAB "(duomenys neskelbtini)" dirbo nuo 2015 metų balandžio iki 2016 metų lapkričio vidurio projektų vadovu. Į darbą priėmė tuometinis bendrovės direktorius L. K.. Pradėjus dirbti UAB "(duomenys neskelbtini)", L. K. buvo pavesta iš A. S. perimti bendrovės atliekamų darbų kontrolę Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Šiame objekte buvo atliekami santechnikos, elektros instaliacijos darbai, šildymo, vėdinimo sistemų darbai, tad buvo pavesta vykdyti šių darbų kontrolę. Kai nuvyko į šį objektą, tuo laikotarpiu objekte dirbo tik UAB "(duomenys neskelbtini)" darbininkai. Niekas nesakė ir neminėjo, kad darbams atlikti būtų samdomi kitų bendrovių darbininkai. Tuo metu objekte dirbo apie 10-15 žmonių. Pusę buvo santechnikų, pusę elektrikų. Nors darbai objekte ir buvo jau pradėti vykdyti, bet darbų nebuvo atlikta daug, gal kokie 5-7 procentai nuo visų planuojamų atlikti darbų. Jeigu neklysta, buvo užaktuota darbų iki 20000 eurų, kai tuo tarpu viso objekto darbų vertė buvo daugiau nei vienas milijonas eurų. Iki atvykstant dirbti į Klaipėdos universitetinę ligoninę, visi darbai buvo atliekami patalpų viduje. Apie tai, kad darbai būtų atliekami lauke aplink pastatą, neteko girdėti. Pradėjus prižiūrėti darbus Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, panašiu laikotarpiu į UAB "(duomenys neskelbtini)" buvo priimtas ir E. M., kuris buvo nukreiptas irgi prižiūrėti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekamus darbus. Tuo laikotarpiu, kai prižiūrėjo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekamus darbus, santechnikos, elektros instaliacijos medžiagos buvo perkamos iš įvairių tiekėjų, kurie pigiausiai parduodavo objekte reikalingas sumontuoti medžiagas. Iš pagrindinių tiekėjų būdavo įmonės "(duomenys neskelbtini)", "(duomenys neskelbtini)". Medžiagų pirkimus derino su UAB "(duomenys neskelbtini)" tiekimo ar pirkimo vadovu G. Š.. Medžiagas tiesiai į objektą atveždavo patys tiekėjai. Išskirtinais atvejais, smulkias medžiagas atveždavo "(duomenys neskelbtini)" vairuotojai ar vadybininkai.
Apklausos metu pateikti pažiūrėti UAB "(duomenys neskelbtini)" dokumentai: 2015-02-27 PVM sąskaita faktūra MŪR Nr. 00089 ir atliktų darbų aktas Nr. 1 (už 2015 m. 02 mėn.); 2015-03-16 PVM sąskaita faktūra MŪR Nr. 00091 ir atliktų darbų aktas Nr. 2 (už 2015 m. 03 mėn.); 2015-04-13 PVM sąskaita faktūra MŪR Nr. 00093 ir atliktų darbų aktas Nr. 3 (už 2015 m. 04 mėn.), kuriose nurodyti UAB "(duomenys neskelbtini)" atlikti darbai ir suteiktos paslaugos: transporto paslaugos (stovėjimas); transporto paslaugos (kelionė); mini ekskavatoriaus nuoma; bobcat krautuvo nuoma; žvyras; santechnikos medžiagos ir darbai; elektros instaliacijos darbai. Dokumentuose nurodyti darbai ir paslaugos kelia abejonių, nes tokių PVM sąskaitų faktūrų nėra matęs. Nepastebėjo, kad tokie darbai būtų užaktuoti atliktų darbų akte tarp UAB "(duomenys neskelbtini)" ir UAB "(duomenys neskelbtini)". Nematė, kad objekte Klaipėdos universitetinėje ligoninėje būtų atkastos tranšėjos iš lauko pusės, lietaus ir buitinių nuotekų kanalizacijos įvadams pakeisti (rekonstruoti), nes visi šie darbai buvo atliekami jau jam dirbant UAB "(duomenys neskelbtini)". Tranšėjas kasė pati bendrovė. Dokumentuose nurodytas žvyro kiekis yra irgi kiek didokas, nes objekte galėjo būti žvyro sunaudota keletą mašinų, t. y. ne daugiau 100 kubinių metrų. Santechnikos medžiagos ir elektros instaliacijos medžiagos buvo tiekiamos objekte, bet ar šias medžiagas tiekė UAB "(duomenys neskelbtini)", nežino. Bendrovių pavadinimai "(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini)", "(duomenys neskelbtini)" iš vis nieko nesako ir jo darbo laikotarpiu UAB "(duomenys neskelbtini)" neteko girdėti, kad šių bendrovių darbininkai dirbtų objekte Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ar kad iš šių bendrovių būtų perkamos santechnikos ar elektros instaliacijos medžiagos. Bendrovė "(duomenys neskelbtini)" kažkur tai girdėta, bet kokiam kontekste, nežino.
Apie UAB "(duomenys neskelbtini)" turėtą objektą Šiaulių rajone, Kužių miestelyje teko girdėti, kad kažkokie minimalūs darbai objekte buvo pradėti daryti, bet negavus avanso, toliau darbai nebuvo tęsiami. Iš kažko teko girdėti, kad buvo kasama tranšėja ryšio kabeliui tiesti ir viduje atlikti esamų elektros tinklų demontavimo darbai. Bet kokiomis apimtimis darbai atlikti, nežino, nes šiame objekte jis iš vis nedirbo ir nebuvo.
Papildomai paaiškino, kad į darbą jį priėmė L. K.. Įmonėje jis buvo direktorius ir su juo buvo aptartos visos sąlygos. Gavo nurodymus perimti Klaipėdos universitetinės ligoninės objektą, susipažinti dar su kito objekto medžiaga ir periminėti darbus ir toliau būti projekto vadovu. Darydavo aktavimus objektuose, skirstydavo darbus žmonėms. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje konkretūs darbai buvo prižiūrėti darbus, padėti E. M. atlikti aktavimus, suskirstyti darbus, užpirkti medžiagas. Dėl darbų atlikimo pirmiausiai spręsdavo su E. M. ir A. S.. Su L. bendravo minimaliai ir paskui L. buvo atleistas. Atliekant darbus ligoninėje su K. teko bendrauti gal porą kartų. Finansinių reikalų su L. spręsti neteko. Paskutiniu metu darbo klausimus teko spręsti su T. K.. Tikslių T. K. pareigų nežino.
Liudytojas A. V. parodė, kad nuo 2014 m. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, po to transporto vadybininku ir ilgą laiką sandėlio vadovu. Jo viršininkai buvo T. K. ir M. V.. Jie yra jo vaikystės draugai ir jį pasikvietė dirbti „(duomenys neskelbtini)“. Iš pradžių L. K. buvo jo vadovas, iš pradžių „(duomenys neskelbtini)“ jis buvo komercijos direktorius, o paskui direktorius. Teko bendrauti pirkimo, transporto klausimais. Užsienio objektams pirkdavo reikalingas medžiagas, įrankius. Kužių miestelio objekte dalyvauti neteko. Girdėjo tik tiek, kad „(duomenys neskelbtini)“ atlikinėdavo kažkokius darbus. Objektų nepamena ir negali pasakyti, ar kažką pasirašinėjo. Sąskaitas-faktūras pasirašyti tekdavo. Jis tų dokumentų niekada nepildydavo, pasirašydavo, ką jam pateikdavo ir niekada tos informacijos netikrindavo. Gal tuos dokumentus pasirašyti duodavo kažkas iš buhalterijos. Teko dirbti ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kartais veždavo medžiagas į tą objektą. Nepamena, ar teko pasirašyti kokius nors dokumentus tame objekte. 2015 m. teko pasirašyti daug dokumentų ir darbas buvo susijęs su dokumentų pasirašymu. Pasirašydavo sąskaitas -faktūras, darbų atlikimo aktus. Pasirašydavo, nes reikėdavo tam tikro skaičiaus parašų, bet netikrino, kas ten surašyta.
Liudytojas E. M. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ statybos vadovu dirbo nuo 2015 m. balandžio mėnesio, o paskui nuo vasaros vidurio buvo gamybos vadovas. Tada bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo L.. Kas tuo metu buvo T. K., nelabai suprato, bet paskui suprato, kad dalininkas, konsultantas. Iš pradžių dėl darbų atlikimo atsiskaitydavo gamybos direktoriui K., o paskui direktoriui L. K.. Vėliau, kai neliko direktoriaus L. K., atsiskaitinėjo T. K.. Darbai buvo atliekami pagal sutartis, tai jie daugiau derino su genrangovu UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jie buvo kaip rangovai, o toliau susiderindavo su generaliniu rangovu ir ligoninės atstovu A. S., kokius darbus jie gali atlikti ir tada atiduodavo į buhalteriją aktus, ką jie nori atlikti ir kokias išrašys sąskaitas. Pradinis objektas buvo ligoninė, o paskui dalis darbų buvo Ventės rage, Kretingoje „Lidl“ parduotuvė, paskui buvo kolegija. Teko remontus atlikinėti Kužių mokykloje, iš pradžių ten dirbo, bet darbų taip ir nebaigė, nes išėjo iš darbo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ girdėta, buvo iš tos įmones imta įranga. Objekte Kužių miestelyje buvo prieš pat darbų pradžią su „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, tai buvo statybininkai, pagalbiniai, santechnikai, elektrikai. Buvo pradiniai ardymo darbai, sienų tvarkymas, ruošimas dažymui. Buvo paskirti atsakingi darbų vadovai šiems darbams, darbus jie atliko pagal pasirašytą sutartį ir pateiktą sąmatą. Paskutinis darbų vadovas buvo likęs M., o prieš tai buvo V. M.. Darbų atlikimo- perdavimo aktus, PVM sąskaitas faktūras turėdavo užvizuoti. A. V. buvo atsakingas už įrankių išdavimą, jis buvo „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Įrankius išduodavo (duomenys neskelbtini), kur tuo metu buvo „(duomenys neskelbtini)“. Nežino, ar A. V. reikėdavo pasirašyti dokumentuose dėl darbų priėmimo perdavimo, sąskaitų išrašymo. Jam reikėdavo tik pasirašyti ant išduodamų ir priduodamų įrangos dokumentų. Ligoninės objekte teko dirbti nuo balandžio ik birželio pradžios. Buvo paskirti keli darbų vadovai, kurie atsakingi už savo skyrius. Šie darbuotojai iš „(duomenys neskelbtini)“, bet buvo ir samdyti subrangovai. Elektros instaliacijos darbus, santechnikos darbus atliko „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Miesto ligoninės atstovai turėdavo sąmatą ir daugiau jie į nieką nesigilindavo, jei būdavo padaryta daugiau papildomų darbų, tai jie net nepriėmė. Darbai buvo tikrinami pagal sąmatas ir už papildomus atliktus darbus jie nemokėjo. Atliktų darbų aktą pateikdavo buhalterijai, kad tiek bus aktuojama, o paskui aktus teikdavo, kurie būdavo patvirtinti iš užsakovų puses ir tada galėdavo išrašyti sąskaitą. Jie paruošdavo formą už savo objektą, paruošdavo sąskaitą-faktūrą pagal atliktų darbų aktą ir atiduodavo į buhalteriją, pateikdavo vyriausiai buhalterei V.. Iš „(duomenys neskelbtini)“ išėjo po 3 metų. Iš senesnių darbuotojų elgesio suprato, kad T. K. yra direktorius, kaip dalininkas. Direktoriumi dar buvo L. K.. L. K. pasakydavo, kad reikia atsiskaityti akcininkams. K. K. neliko, atsiskaitydavo T. K.. Atsiskaitydavo, kaip bus aktuojama mėnesį, kaip darbai ir kaip situacija su genrangovais, ar viskas vyksta laiku, ar nėra papildomų darbų. Klausdavo, ar neatsiranda papildomų darbų, kiek planuojamas mėnesio gale planas. Nepamena, kaip buvo pasirašyta ant atliktų darbų akto, nes jų buvo daug, bet parašai yra jo. Aktus galėjo atnešti darbų vadovai, galėjo atnešti ir iš buhalterijos. Būdavo, kad dėl darbų krūvio ne visada galėdavo įsigilinti ir galėdavo suklysti, šiuo atveju taip pat galėjo būti. Buhalterijoje dirbo buhalterė V. A., paskui buvo pavaduotoja M., o kitos nepamena.
Liudytoja V. A. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vyr. buhaltere nuo 2014 metų vasario pradžios iki 2018 metų pavasario. Pažįsta T. K., M. V., L. K., su jais dirbo. Kiek pamena, 2015 m. įmonės direktorius buvo T. K., bet reikėtų žiūrėti archyvus, nes negali tiksliai prisiminti, direktoriumi galėjo būti T. K. arba L. K.. K. K. buvo direktorius, T. K. galimai buvo konsultantu. L. daugiau pažiūrėdavo sąskaitų teisingumą, vizuodavo ir paskui būdavo perduodamos apskaitos skyrių. Nebūtina, kad visos sąskaitos būtų vizuotos vadovo. Kas būdavo susiję su darbais, tai turėdavo peržiūrėti, ypatingai statybines sąskaitas. Priėmimo perdavimo aktai į buhalteriją patekdavo. Negali atsakyti, ar tokie aktai patekdavo be parašų. Jei būdavo kažkokie neatitikimai, tai reikalaudavo iš vadovybės. Jos vadovas buvo direktorius ir į jį kreipdavosi. Už kasą atsako vadovas, pavedimus darė ir tvirtino ji. Jai svarbiausia buvo teisingas balanso pristatymas. „(duomenys neskelbtini)“ ji pati tvarkė apskaitą. Šios įmonės direktorius buvo M. V.. Jų įmonė su „(duomenys neskelbtini)“ sandorių turėjo daug, nes jie turėjo reikalingos įrangos. Buvo įrangos nuoma.
Byloje sukaupti dokumentai, susiję su kaltinimuose nurodytomis sutartimis
UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos subrangos sutartys
I) 2015-02-05 subrangos sutartis MŪR Nr. 2015/02/05-1 tarp rangovo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subrangovo – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutartis pasirašyta L. K. ir V. K.. Subrangovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – įsipareigoja tinkamai ir laiku, naudodamas darbo jėgą ir priemones, atlikti sekančius darbus ir paslaugas objekte VŠĮ Klaipėdos universitetinė ligoninės Nr. 2 kapitalinis remontas, Liepojos g. 43, Klaipėda: - statybinės technikos nuoma; - santechnikos darbai su medžiagomis; - elektros instaliacijos darbai su medžiagomis. Subrangovas darbus atlieka nuo 2015-02-05 iki 2015-04-22 (6 t., b. l. 82-85).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros ir atliktų darbų aktai, išrašyti bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, viso už 123882,22 EUR:
1. 2015-02-27 PVM sąskaita faktūra MŪR Nr. 00089 – 46447,54 EUR sumai (pasirašyta A. S., V. K.) ir nurodyti darbai: - transporto paslaugos (stovėjimas) – 176 val.; - transporto paslaugos (kelionė) – 2420 val.; - mini ekskavatoriaus nuoma – 176 val.; - bobcat krautuvo nuoma – 165 val.; - žvyras – 260 m3; - santechnikos darbai – 1056 val.; - elektros instaliacijos darbai – 900 val. (2 t., b. l. 108).
Atliktų darbų aktas Nr. 1 už 2015 m. 02 mėnesį – 46447,54 EUR sumai (pasirašytas A. S., V. K.) ir nurodyti darbai: - transporto paslaugos (stovėjimas) – 176 val.; - transporto paslaugos (kelionė) – 2420 val.; - mini ekskavatoriaus nuoma – 176 val.; - bobcat krautuvo nuoma – 165 val.; - žvyras – 260 m3; - santechnikos darbai – 1056 val.; - elektros instaliacijos darbai – 900 val. (2 t., b. l. 109).
2015-03-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitas MŪR Nr. 00042 – 20000 EUR sumai (pasirašytas L. K. (nurodytas mokėtojas) ir V. K.) (2 t., b. l. 113).
2015-03-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitas MŪR Nr. 00043 – 26447,54 EUR sumai (pasirašytas L. K. (nurodytas mokėtojas) ir V. K.), mokėjimo pagrindas „pagal statybos rangos darbų priėmimo perdavimo aktą Nr. 1, 2015-02-27“. (2 t., b. l. 114).
2. 2015-03-16 PVM sąskaita faktūra MŪR Nr. 00091 – 38477,40 EUR sumai (pasirašyta K. K., V. K.) ir nurodyti darbai: - transporto paslaugos (stovėjimas) – 99 val.; - transporto paslaugos (kelionė) – 1450 val.; - mini ekskavatoriaus nuoma – 102 val.; - bobcat krautuvo nuoma – 98 val.; - žvyras – 155 m3; - santechnikos darbai – 750 val.; - elektros instaliacijos darbai – 680 val.; - santechnikos medžiagos – 1 kompl. (4500 EUR); - elektros instaliacijos medžiagos – 1 kompl. (2000 EUR) (2 t., b. l., 107).
Atliktų darbų aktas Nr. 2 už 2015 m. 03 mėnesį – 38477,40 EUR sumai (pasirašytas K. K., V. K.) ir nurodyti darbai: - transporto paslaugos (stovėjimas) – 99 val.; - transporto paslaugos (kelionė) – 1450 val.; - mini ekskavatoriaus nuoma – 102 val.; - bobcat krautuvo nuoma – 98 val.; - žvyras – 155 m3; - santechnikos medžiagos – 1 kompl. (4500 EUR); - elektros instaliacijos medžiagos – 1 kompl. (2000 EUR); - santechnikos darbai – 750 val.; - elektros instaliacijos darbai – 680 val. (2 t., b. l. 110).
2015-04-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitas MŪR Nr. 00046 – 22000 EUR sumai (pasirašytas L. K. (nurodytas mokėtojas) ir V. K.) (2 t., b. l. 115).
2015-04-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitas MŪR Nr. 00048 – 16477,40 EUR sumai (pasirašytas L. K. (nurodytas mokėtojas), V. K.), mokėjimo pagrindas „pagal statybos rangos darbų priėmimo perdavimo aktą Nr. 2, 2015-03-16“ (2 t., b. l. 116).
3. 2015-04-13 PVM sąskaita faktūra MŪR Nr. 00093 – 38957,28 EUR sumai (pasirašytas K. K., V. K.) ir nurodyti darbai: - transporto paslaugos (stovėjimas) – 82 val.; - transporto paslaugos (kelionė) – 200,55 val.; - mini ekskavatoriaus nuoma – 95 val.; - bobcat krautuvo nuoma – 98 val.; - žvyras – 155 m3; - santechnikos darbai – 750 val.; - elektros instaliacijos darbai – 680 val.; - santechnikos medžiagos – 2 kompl. (4500 EUR); - elektros instaliacijos medžiagos – 1 kompl. (2000 EUR) (2 t., b. l. 111).
Atliktų darbų aktas Nr. 3 už 2015 m. 04 mėnesį – 38477,40 EUR sumai (pasirašytas K. K., V. K.) ir nurodyti darbai: - transporto paslaugos (stovėjimas) – 82 val.; - transporto paslaugos (kelionė) – 200,55 val.; - mini ekskavatoriaus nuoma – 95 val.; - bobcat krautuvo nuoma – 98 val.; - žvyras – 155 m3; - santechnikos medžiagos – 1,5 kompl. (4500 EUR); - elektros instaliacijos medžiagos – 1 kompl. (2000 EUR); - santechnikos darbai – 750 val.; - elektros instaliacijos darbai – 680 val. (2 t., b. l. 112).
2015-05-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitas MŪR Nr. 00056 – 20000 EUR sumai (pasirašytas L. K. (nurodytas mokėtojas) ir V. K.) (2 t., b. l. 117).
2015-05-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitas MŪR Nr. 00057 – 18957,28 EUR sumai (pasirašytas L. K. (nurodytas mokėtojas) ir V. K.), mokėjimo pagrindas „pagal statybos rangos darbų priėmimo perdavimo aktą Nr. 2, 2015-03-16“ (2 t., b. l. 118).
2015-01-15 subrangos sutartis Nr.12/3, tarp rangovo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subrangovo - UAB „(duomenys neskelbtini)“. Subrangovas įsipareigoja savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe atlikti „Klaipėdos universitetinės ligoninės korpuso Nr. 2 kapitalinio remonto darbus ir viešinimo paslaugos“ Mechanikos darbai I etapas, Elektrotechnikos darbai I etapo įrengimo darbus (apimtys nurodytos techninio projekto dalyje Nr. 1 – kapitalinis remontas, pateiktuose darbų kiekių žiniaraščiuose, techninėse specifikacijose bei perduoti darbų rezultatą rangovui. Darbų bendra kaina 728052,44 ( PVM 152891,01 Eur) : Mechanikos darbai I etapas- 472177,90 Eur, Elektrotechnikos darbai- 408765,55 Eur. Sutartį pasirašo L. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas (nedetalizuojamas asmuo). Darbų pradžia – ne vėliau kaip 3 dienos po sutarties įsigaliojimo, darbų pabaiga 2015-12-31 (6 t., b. l. 43-56).
2015-01-29 subrangos sutartis Nr.15/1/1, tarp rangovo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subrangovo - UAB „(duomenys neskelbtini)“. Subrangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą darbų atlikimo ir paslaugų teikimo terminą atlikti ir perduoti Klaipėdos universitetinės ligoninės korpuso Nr. 2 paprastojo remonto darbus ir darbo projekto rengimo paslaugas, Mechanikos darbai II etapas: vandentiekis, buitinė nuotekynė su įrengimais, lietaus nuotekynė, kaip numatyta sutartyje bei ištaisyti defektus. Darbų bendra kaina 317060,57 EUR vandentiekis, buitinė nuotekynė, lietaus nuotekynė). Sutarties 5.6 punktas numato, kad jei subrangovas nenurodė savo pasiūlyme konkursui, kad pasitelks Subrangovus, tokiu atveju jis neturės galimybės pasitelkti subrangovų Sutarties vykdymo metu. Sutartį pasirašo L. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gen. direktorius K. S.. Darbų pradžia – ne vėliau kaip 3 dienos po sutarties įsigaliojimo, darbų pabaiga 2015-12-30 (6 t., b. l., 57-74).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-11-20 raštu Nr. 01-419 nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus Klaipėdos universitetinės ligoninėje atliko nuo 2015-02 mėn. iki 2016-08 mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko šildymo sistemos PI-1, PI-2, PI-3, I-1, I-2, I-3, I-4, I-5, I-6, I-7, I-8, I-9, I-10, I-11, I-12 vėdinimo sistemų, vėsinimo, dūmų šalinimo, šilumos punktų, vandentiekio (V1, R3, T4, V2), buitinės nuotekynės F1, Lietaus nuotekynės L1 įrengimo darbus, el. kabelių ir laidų, kištukinių lizdų, jungiklių, sensorių, šviestuvų, skirstomųjų skydų, žaibosaugos, automatizavimo darbus. (7 t., b. l. 168-169) Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pažymas apie atliktų darbų ir išlaidų vertę bei atliktų darbų aktus, kuriuose fiksuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti darbai ir patirtos išlaidos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, laikotarpiu 2015-02 mėn. – 2016-08 mėn. (7 t., b. l. 170-191; 8 t., b. l. 1-182):
- iš pažymos Nr. 1 už 2015 m. vasario mėn. apie atliktų darbų ir išlaidų vertę matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte atliko darbų už 202,62 EUR sumą. Atliktų darbų akte už 2015 m. vasario mėn. nurodyta atlikta darbų už 699,59 Lt (202,62 EUR) sumą. Dokumentus pasirašo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. A. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas J. M. (8 t., b. l. 181,182);
- iš 2015-02-28 pažymos Nr. 1 už 2015 m. vasario mėn. apie atliktų darbų ir išlaidų vertę matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte atliko darbų už 1548,20 EUR sumą. Atliktų darbų aktuose (2 vnt.) už 2015 m. vasario mėn. nurodyta atlikta darbų už 865,15 Lt (202,62 EUR) ir 4480,48 Lt (1297,64 EUR) sumą. Dokumentus pasirašo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. A. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas J. M. (8 t., b. l. 177,178-180);
- iš 2015-03-25 pažymos Nr. 2 už 2015 m. kovo mėn. apie atliktų darbų ir išlaidų vertę matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte atliko darbų už 1512,81 EUR sumą. Atliktų darbų akte už 2015 m. kovo mėn. nurodyta atlikta darbų už 5223,42 Lt (1512,81 EUR) sumą. Dokumentus pasirašo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. A. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. S. (8 t., b. l. 175, 176);
- iš 2015-03-25 pažymos Nr. 2 už 2015 m. kovo mėn. apie atliktų darbų ir išlaidų vertę matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte atliko darbų už 14289,22 EUR sumą. Atliktų darbų akte už 2015 m. kovo mėn. nurodyta atlikta darbų už 24600,56 Lt (7124,81 EUR) sumą. Dokumentus pasirašo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. A. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. S. (8 t., b. l. 173, 174);
- iš pažymos Nr. 3 už 2015 m. balandžio mėn. apie atliktų darbų ir išlaidų vertę matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte atliko darbų už 16785,17 EUR sumą. Atliktų darbų aktuose (2 vnt.) už 2015 m. balandžio mėn. nurodyta atlikta darbų už 28101,04 Lt (8138,62 EUR) ir 29854,71 Lt (8646,52 EUR) sumą. Dokumentus pasirašo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. A. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. S. (8 t., b. l. 168, 169-171, 172);
2018-01-22 apžiūros protokolu apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai ir nustatyta, kad 2017-11-20 raštu Nr. 01-419 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė objekto – VŠĮ Klaipėdos universitetinė ligoninės atliktų darbų aktus, pažymas apie atliktų darbų vertę, kuriuose fiksuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti darbai ir patirtos išlaidos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Laikotarpiu 2015-02 mėn. – 2016-08 mėn. iš pažymos Nr. 1 už 2015 m. vasario mėn., iš 2015-02-28 pažymos Nr. 1 už 2015 m. vasario mėn., iš 2015-03-25 pažymos Nr. 2 už 2015 m. kovo mėn., iš 2015-03-25 pažymos Nr. 2 už 2015 m. kovo mėn., iš pažymos Nr. 3 už 2015 m. balandžio mėn. apie atliktų darbų ir išlaidų vertę matyti, kad viso laikotarpiu 2015 m. vasario mėn. – balandžio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridavė darbus bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už 34338,02 Eur sumą (išlaidų pavadinimas Mechanikos darbai 1 etapas, elektrotechnikos darbai, 1 etapas), o pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytus atliktų darbų aktus už laikotarpį 2015 m. vasario mėn. – balandžio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė darbų už 123882,22 EUR) (8 t., b. l. 183-184)
VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė 2017-12-05 raštu Nr. 17-4495 pateikė Klaipėdos universitetinės ligoninės statybos darbų žurnalą, duomenis apie statybos darbų eigą (9 t., b. l. 24-190, 10 t., b.l. 1- 190, 11t., 1-192), bei atliktų darbų aktus 2015 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėn., pagal kuriuos VŠĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė darbus Nr. 1-4 (9 t., b. l. 37-44).
2017-01-22 apžiūros protokolu apžiūrėjus VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės pateiktus dokumentus nustatyta, kad
- 2015 m. sausio mėn. atliktų darbų akte Nr. 1 nurodyta, kad neatlikti: šildymo sistemos rekonstrukcijos, vėdinimo sistemos rekonstrukcijos, šilumos punkto rekonstrukcijos, vidaus elektros tiekimo sistemos modernizavimo, suspausto oro ir deguonies tiekimo sistemos darbai,
- 2015 m. vasario mėn. atliktų darbų akte Nr. 2 nurodyta, kad atlikti darbai ir už kokią vertę: šildymo sistemos rekonstrukcijos – 7731,36 Lt; vėdinimo sistemos rekonstrukcijos – 2455,78 Lt; šilumos punkto rekonstrukcijos – 0 Lt; vidaus elektros tiekimo sistemos modernizavimo – 13897,63 Lt; suspausto oro ir deguonies tiekimo sistemos – 0 Lt. Viso atlikta santechnikos ir elektros instaliacijos darų už 24084,77 Lt (6975,43 EUR) sumą be PVM,
- 2015 m. kovo mėn. atliktų darbų akte Nr. 3 nurodyta, kad atlikti darbai ir už kokią vertę: šildymo sistemos rekonstrukcijos – 19596,71 Lt; vėdinimo sistemos rekonstrukcijos – 0 Lt; šilumos punkto rekonstrukcijos – 0 Lt; vidaus elektros tiekimo sistemos modernizavimo – 29063,12 Lt; suspausto oro ir deguonies tiekimo sistemos – 0 Lt. Viso atlikta santechnikos ir elektros instaliacijos darų už 48659,83 Lt (14092,86 EUR) sumą be PVM,
- 2015 m. balandžio mėn. atliktų darbų akte Nr. 4 nurodyta, kad atlikti darbai ir už kokią vertę: šildymo sistemos rekonstrukcijos – 44343,28 Lt; vėdinimo sistemos rekonstrukcijos – 33422,38 Lt; šilumos punkto rekonstrukcijos – 0 Lt; vidaus elektros tiekimo sistemos modernizavimo – 25579,92 Lt; suspausto oro ir deguonies tiekimo sistemos – 0 Lt,
Viso atlikta santechnikos ir elektros instaliacijos darų už 103345,58 Lt (29930,94 EUR) sumą be PVM (iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų laikotarpio 2015 m. vasario mėn. – balandžio mėn. atliktų darbų aktų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridavė darbus bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už 34338,02 Eur sumą. Tuo tarpu pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytus atliktų darbų aktus už laikotarpį 2015 m. vasario mėn. – balandžio mėn. matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė darbų už 123882,22 EUR (11 t., b. l. 193-194).
VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė 2016-07-18 raštu Nr. 17-2736 informavo, kad dėl darbų atlikimo Klaipėdos universitetinės ligoninės korpuse Nr. 2 sutartis buvo pasirašyta su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarčių nėra sudariusi (2 t., b. l. 101).
2017-05-08 raštu Nr. 30-S-19033 (4.68) Klaipėdos AVPK KP ENTV informavo, kad valdyboje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytos veiklos laikotarpiu nuo 2012-10-23 iki 2015-05-19. Tyrimas 2017-01-24 baigtas (4 t., b. l. 29).
2017-05-05 raštu Nr. 71 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius UAB „Daliveta“ informavo, kad 2015-05-08 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. K. pagal aktus perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Tarp perduotų dokumentų nebuvo dokumentų, patvirtinančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytus ūkinius, finansinius sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b. l. 31-32).
2019-09-04 apžiūros protokolu apžiūrėtos UAB "(duomenys neskelbtini) pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos 2015 m. vasario – balandžio mėnesio laikotarpio. Iš į tyrimo medžiagą pateiktų dokumentų matyti, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V. K. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui T. K. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas netikras (kaip teigia V. K.) PVM sąskaitas faktūras, kuriose atvaizduota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbus bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ objekte Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, nors realiai darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte nepadarė. Dėl darbų atlikimo šiame objekte yra išrašytos šios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros:
- 2015-02-27 PVM sąskaita faktūra MŪR Nr. 00089 – 46447,54 Eur (iš jų: 8061,14 Eur PVM);
- 2015-03-16 PVM sąskaita faktūra MŪR Nr. 00091 – 38477,40 EUR (iš jų: 6677,90 Eur PVM);
- 2015-04-13 PVM sąskaita faktūra MŪR Nr. 00093 – 38957,28 EUR (iš jų: 6761,18 Eur PVM), iš viso 123882,22 EUR sumai (iš jų: 21500,22 Eur PVM suma).
Patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas laikotarpio 2015 m. vasario – balandžio mėnesių nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš elektroninio pašto adreso uabmuralis@gmail.com valstybinei mokesčių inspekcijai:
- 2015-03-25 pateikė pirminę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją, mokestinis laikotarpis 2015-02-01 – 2015-02-28, kurios grafoje 11 „PVM apmokestinami sandoriai“ nurodė – 103421 Eur sumą; grafoje 25 „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ nurodė – 22041 Eur sumą; grafoje 29 „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nurodė – 21718 Eur sumą; grafoje 36 „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ nurodė - 259 Eur sumą,
- 2015-04-27 pateikė pirminę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją, mokestinis laikotarpis 2015-03-01 – 2015-03-31, kurios grafoje 11 „PVM apmokestinami sandoriai“ nieko nenurodė; grafoje 25 „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ nurodė – 49 Eur sumą; grafoje 29 „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nieko nenurodė; grafoje 36 „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ nurodė - 49 Eur sumą,
- 2015-04-29 pateikė patikslintą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją, mokestinis laikotarpis 2015-03-01 – 2015-03-31, kurios grafoje 11 „PVM apmokestinami sandoriai“ nurodė – 71800 Eur sumą; grafoje 25 „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ nurodė – 14277 Eur sumą; grafoje 29 „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nurodė – 15078 Eur sumą; grafoje 36 „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ nurodė - 801 Eur sumą,
- 2015-05-28 pateikė pirminę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją, mokestinis laikotarpis 2015-04-01 – 2015-04-30, kurios grafoje 11 „PVM apmokestinami sandoriai“ nurodė – 0 Eur; grafoje 25 „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ nurodė – 0 Eur sumą; grafoje 29 „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nurodė – 0 Eur; grafoje 36 „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ nieko nenurodė.
Duomenų bazėje „Tarpžinybinė duomenų saugykla“ patikrinus laikotarpiu 2015 m. sausio – gegužės mėnesiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus mokėjimus į VMI sąskaitas nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-01-07 į VMI sąskaitą sumokėjo 1150 Eur sumą, o 2015-05-05 sumokėjo 280 Eur sumą, nurodant mokėjimo pagrindą „VMI deklaruojami mokesčiai, mokami vienu įmokos kodu“. Kaip matyti iš dokumentų, UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu 2015 m. sausio – gegužės mėnesiais, į VMI sąskaitas sumokėjo bendrą 1430 Eur sumą, tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose (3 PVM sąskaitose faktūrose) nurodyta bendra PVM suma yra 21500,22 Eur. (20 t., b. l. 39-46).
2019-09-19 raštu Nr. (27.4E) Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija informavo, kad:
- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-02-27, 2015-03-16 ir 2015-04-13 mokestinių nepriemokų neturėjo,
- UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu 2015-04-30 - 2015-05-29 mokestinių nepriemokų neturėjo. Nuo 2015-06-30 iki 2015-07-24 mokestinė nepriemoka 10327,67 Eur, iš kurios - 10327,12 Eur pelno mokesčio ir 0,55 Eur gyventojų pajamų mokesčio,
- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-04-30, 2015-12-10, 2015-12-22 ir 2016-02-09 mokestinių nepriemokų neturėjo. Įmonės mokestinė nepriemoka susidariusi nuo 2016-01-05: 2016-01-05 2803,55 Eur pelno mokesčio; 2016-01-17 - 2803,55 Eur pelno mokesčio ir 731 Eur gyventojų pajamų mokesčio; 2016-01-21 - 731 Eur gyventojų pajamų mokesčio; 2016-01-26 - 689,56 Eur gyventojų pajamų mokesčio; 2016-01-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės nepriemokos nebeturėjo,
- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-02-27 turėjo 1338,86 EUR mokestinę nepriemoką, kuri susidarė nuo 2014-05-15, iš jų 1337,21 EUR gyventojų pajamų mokesčio ir 1,65 EUR pridėtinės vertės mokesčio. Ši nepriemoka buvo sumokėta 2015-03-02. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu 2015-03-16 - 2015-04-13 mokestinių nepriemokų neturėjo,
- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-04-30 mokestinių nepriemokų neturėjo. Įmonės mokestinė nepriemoka nuo 2015-05-25: 2015-05-25 - 3713,00 EUR pridėtinės vertės mokesčio; 2015-12-10 - 8953,40 EUR pridėtinės vertės mokesčio; 2015-12-22 - 8953,40 EUR pridėtinės vertės mokesčio; 2016-01-05 - 20886,06 EUR pridėtinės vertės mokesčio; 2016-02-09 - 18130,17 EUR pridėtinės vertės mokesčio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-02-01 sumokėjo 2755,89 EUR anksčiau minėtos nepriemokos (20 t., b. l. 64-65).
II) 2015-03-02 subrangos sutartis Nr. 2015-03-02/1 tarp rangovo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subrangovo – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutartis pasirašyta L. K. ir M. V.. Subrangovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – įsipareigoja atlikti šiuos darbus: - santechnikos medžiagų tiekimas; - mechanizmų nuoma; - santechnikos darbai; - elektros instaliacijos darbai projekte VŠĮ Klaipėdos universitetinė ligoninės Nr. 2 kapitalinis remontas, Liepojos g. 43, Klaipėda. Sutarties Darbų atlikimo kaina yra 3058,00 Eur + PVM. Subrangovas darbus pradeda nuo 2015-03-02 iki 2016-03-02. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoris su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ už 65400,18 EUR) (6 t., 86-87).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros ir atliktų darbų priėmimo perdavimo aktai, išrašyti bendrovei „(duomenys neskelbtini)“:
1. 2015-04-30 PVM sąskaita faktūra RD Nr. 00000052 – 3700,18 EUR sumai (pasirašyta M. V. ir A. V.) bei nurodyti atlikti darbai: - už atliktus darbus pagal aktą Nr. 04-30/2 (2 t., b. l. 138)
2015-04-30 atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas Nr. 04-30/2 – 3700,18 EUR sumai (pasirašytas M. V. ir A. V.), bei nurodyti atlikti darbai: - metalinių lovių montavimas – 100 m. x 3,6;- kabelių tiesimas įrengimas konstrukcijomis – 100 m. x 5,6; - polietileninių vamzdžių montavimas iki 25 mm – 100 m. x 27,3; - laidų tiesimas kanaluose sienose – 100 m. x 14,5; - laido iki 2,5 mm klojimas vamzdžiuose – 100 m. x 25; - rozečių montavimas – 121 vnt. (2 t., b. l. 139)
2. 2015-12-31 PVM sąskaita faktūra RD Nr. 0000057 – 61710 EUR sumai (nepasirašyta PVM s. f.), bei nurodyti atlikti darbai: - už darbus pagal aktą (2 t., b. l. 140)
2015-12-31 atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas Nr. RD/057 – 61710 EUR sumai (pasirašytas M. V. ir A. V.), bei nurodyti atlikti darbai: - iki 25 mm skersmens polietileninių vamzdžių montavimas – 100 m. x 160; - pirmo viengyslio arba daugiagyslio laido vienoje pynėje iki 2,5 mm skerspjūvio įtraukimas į sumontuotus vamzdžius – 100 m. x 160; - dviejų-trijų gyslų laidų tiesimas paruoštuose kanaluose, sienose ir perdenginiuose – 100 m. x 25,5; - metalinių lovių montavimas ant ankščiau sumontuotų atraminių konstrukcijų – 100 m. x 7,85; - kabelių tiesimas įrengtomis konstrukcijom arba loviais, tvirtinant visu ilgiu, kai 1 m kabelio masė iki 3 kg – 100 m. x 12,5; - izoliuotų laidų iki 3,5 mm skerspjūvio tiesimas laidadėžėse – 100 m. x 732;- jungiklių montavimas, kai instaliacija paslėptoji – 100 vnt. x 10,21; - rozečių montavimas, kai instaliacija paslėptoji – 100 vnt., - sujungimo dėžutė iki 25 gnybtų montavimas – vnt. x 625; - šviestuvų su LED lempomis arba evakuacinių šviestuvų montavimas – 100 vnt. x 4,69; - iki 2 lempų liuminescencinių šviestuvų montavimas, tvirtinant smeigėmis – 100 vnt. x 11,31; - sieninių panelių su šviestuvu, kištukiniais lizdais ir iškvietimo jungikliu (virš lovų) montavimas – 100 vnt. x 1,63; - 24 modulių paskirstymo skydelių surinkimas ir montavimas, tvirtinant medsraigčiais – vnt. x 38; - 48 modulių paskirstymo skydelių surinkimas ir montavimas, tvirtinant medsraigčiais – vnt. x 13; - įžeminimo iki 25 mm skerspjūvio varinių izoliuotų laidininkų montavimas, tvirtinant prie konstrukcijų – 100 m. x 9,8. (2 t., b. l. 141-142; 3 t., b. l. 145-146).
III) 2015-04-07 subrangos sutartis Nr. 2015-04-07/1 tarp rangovo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subrangovo – UAB „(duomenys neskelbtini)“, Sutartis pasirašyta L. K. ir M. V.. Subrangovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – įsipareigoja atlikti žemės kasimo darbus projekte „Administracinės paskirties pastato, keičiant paskirtį į kultūros, Vilties g. 2, Kužių miestelis, Šiaulių rajonas, rekonstrukcijos projektas“ ir „Gatvių rekonstrukcijos, lietaus nuotekų, pėsčiųjų tako ir žaidimų aikštelės įrengimo Kužių miestelis, Šiaulių rajone, statybos projektas“. Sutarties darbų atlikimo kaina 1196,00 Eur + PVM. Subrangovas darbus atlieka nuo 2015-04-07 iki 2015-04-29. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoris su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ už 1447,06 EUR sumą) (6 t., b. l. 99-100).
2015-04-30 PVM sąskaita faktūra RD Nr. 0000051 – 1447,16 EUR sumai (pasirašyta M. V. ir A. V.) bei nurodyti atlikti darbai: - už atliktus darbus pagal aktą Nr. 04-30 (2 t., b. l. 136).
2015-04-30 atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas Nr. 04-30 – 1447,16 EUR sumai (pasirašytas M. V. ir E. M.), bei nurodyti atlikti darbai: - tranšėjų kasimas, užkasimas I-II grupės grunte iki 1 m gylio mechanizuotu būdu – 260 m; - vamzdžio klojimas tranšėjoje – 540 m; - gerbūvio atstatymo darbai – 84 m2 (2 t., b. l. 137).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-08-10 raštu Nr. S-1024 informavo, kad statybos objekte Vilties g. 2, Kužių miestelis, Kužių sen., Šiaulių r., bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo generalinis rangovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB "(duomenys neskelbtini)" ir UAB "(duomenys neskelbtini)" statybos objekte nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ subrangovais, darbų, paslaugų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ neteikė (4 t., b. l. 27).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-11-20 raštu Nr. S-705 nurodė, kad 2015-04-03 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta statybos subrangos sutartis Nr. 545-9, tačiau šiai įmonei taip ir nepradėjus dirbti, jokie darbai ar mokėjimai pagal šią pasirašytą sutartį nebuvo vykdomi (7 t., b. l. 155, 7 t., b. l. 157- 166).
Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2017-12-06 raštu Nr. S-2769(3.39) pateikė „Gyvenamosios aplinkos ir bendruomenės infrastruktūros gerinimas bei viešojo pastato modernizavimas Šiaulių rajone, Kužių miestelyje“ statybos darbų žurnalus ir atliktų darbų aktus tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, iš kurių matyti, kad darbai pradėti objekte vykdyti 2015 m. kovo mėnesį. Informacijos, kad objekte dirbtų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra (9 t., b. l. 2-19).
2018-01-25 apžiūros protokolu apžiūrėjus 2017-12-06 raštu Nr. S-2769(3.39) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos pateiktus objekto Šiaulių rajone, Kužių miestelyje, Vilties g. 2, atliktų darbų aktus ir statybos darbų žurnalus laikotarpiu 2015-03 mėn. – 2015-11 mėn. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos nustatyta, kad darbai pradėti objekte vykdyti 2015 m. kovo mėnesį. Informacijos, kad objekte dirbtų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra. Statybos darbų žurnale Nr. 1 nurodyta, kad 2015-04-02 atliktas medžių kirtimas – 4 vnt; 2015-04-03 atliktas augalinio žemės sluoksnio kasimas – 5 m3; 2015-04-06 atliktas augalinio žemės sluoksnio nuėmimas – 5 m3; 2015-04-08 atliktas kelmų rovimas – 4 vnt; 2015-04-08 atliktas augalinio žemės sluoksnio nuėmimas – 5 m3; 2015-04-09 atliktas augalinio žemės sluoksnio nuėmimas – 5 m3; nuo 2015-04-10 iki 2015-04-16 atliktas polių gręžimas; 2015-04-16 atliktas polių betonavimas – 11,4 m3; 2015-04-17 atliktas langų demontavimas; 2015-04-17 atliktas langų montavimas; nuo 2015-04-21 iki 2015-04-27 atliktas armatūros rišimas; 2015-04-28 atliktas medienos antiseptikavimas; 2015-04-29 atliktas senų grindų demontavimas; 2015-04-30 atliktas medienos antiseptikavimas antrą kartą (9 t., b. l. 20-21).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-10-12 raštu nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kužių miestelyje darbų neatliko, tad darbuotojams komandiruotės nebuvo forminamos. Kužių miestelyje darbų vadovo nebuvo (6 t., b. l. 101).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-11-22 raštu nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kužių miestelyje darbų neatliko, todėl nebuvo paskirto darbų vadovo, nepildė statybos žurnalo. Ryšium su Klaipėdos universitetinės ligoninės objektu, darbų vadovu buvo paskirtas E. M.. Statybos darbų žurnalai buvo perduoti užsakovui (6 t., b. l. 116).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu laišku pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrus laikotarpio 2015-02-01 – 2015-12-31 (6 t., b. l. 118-185; 6 t., b. l. 10-28; 7 t., b. l. 1-79).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo operacijų žurnalą, pirkimo PVM apskaitos registrus laikotarpio 2015-02-01 – 2015-12-31 (7 t., b. l. 81-148).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-10-12 raštu nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektuose - Kužių miestelyje ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje - darbų neatliko ir samdė subrangovus. Darbuotojams komandiruotės nebuvo forminamos (5 t., b. l. 160).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-10-12 raštu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašus iš buhalterinės programos; UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras 2015-04-30 MBC Nr. 0000604 - 50820 EUR; 2015-05-29 MBC Nr. 0000609 – 18150 EUR; 2015-06-30 MBC Nr. 0000617 - 85910 EUR, iš viso 154880 EUR sumai; pinigų priėmimo kvitus: 2015-05-22 MABRC Nr. 0047 - 50820 EUR; 2015-06-05 MABRC Nr. 0050 - 18150 EUR; 2015-06-30 MABRC Nr. 0053 - 10000 EUR; 2015-07-03 MABRC Nr. 0054 - 10000 EUR; 2015-07-08 MABRC Nr. 0055 - 10000 EUR; 2015-07-13 MABRC Nr. 0056 - 12000 EUR; 2015-07-23 MABRC Nr. 0058 - 10000 EUR; 2015-07-30 MABRC Nr. 0059 - 10000 EUR; 2015-08-14 MABRC Nr. 0060 - 10000 EUR; 2015-08-21 MABRC Nr. 0061 - 11910 EUR, iš viso 154880 EUR sumai (5 t., b. l. 160-176).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-09-26 raštu pateikė 2015-04-02 subrangos sutartį Nr. R-2015-04-02/1, kuria subrangovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, rangovui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo tinkamai ir laiku, naudodamas darbo jėgą ir priemones, atlikti kapitalinio remonto darbus ir suteikti paslaugas objekte - VŠĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės korpuse Nr. 2, adresu Liepojos g. 43, Klaipėda, t. y. atlikti santechnikos medžiagų tiekimą bei montavimą (subrangovas darbus pradeda nuo 2015-04-02 ir baigia iki 2015-06-19, darbų kaina nenurodyta) (5 t., b. l. 140-159).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ į 2017-11-21 FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos raštą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrus laikotarpio 2015-04-01 – 2015-12-31 (5 t., b. l. 123-138; 6 t., b. l. 1-9).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrus laikotarpio 2015-04-01 – 2015-12-31 (6 t., b. l. 30-38).
FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018-03-14 specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-6-2765 atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinį, finansinį veiklos tyrimą nurodoma, kad jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-02-27 iki 2015-04-13 3 (vnt.)UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras panaudojo prekių bei paslaugų iš viso 123882,22 Eur (iš jų: 21500,22 Eur PVM) įsigijimui pagrįsti; laikotarpiu nuo 2015-03-13 iki 2015-05-15 6 (vnt.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus Pinigų priėmimo kvitus panaudojo iš viso 123882,22 Eur grynųjų pinigų sumokėjimui pagrįsti; laikotarpiu nuo 2015-04-30 iki 2015-12-313 (vnt.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras panaudojo darbų iš viso 66857,34 Eur įsigijimui pagrįsti; laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2015-12-31 sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), esančios AB DNB banke, išrašu pagrindė iš viso 66857,34 Eur piniginių lėšų pervedimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas, <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“, nes: - laikotarpiu nuo 2015-02-27 iki 2015-04-13 3 (vnt.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose ūkinių operacijų duomenys neatitinka ūkinės operacijos tapatumo, panaudojo prekių bei paslaugų už iš viso 123882,22 Eur (iš jų: 21500,22 Eur PVM) įsigijimui pagrįsti; - laikotarpiu nuo 2015-03-13 iki 2015-05-15 6 (vnt.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus Pinigų priėmimo kvitus, kuriuose ūkinių operacijų duomenys neatitinka ūkinės operacijos tapatumo, panaudojo iš viso 123882,22 Eur grynųjų pinigų sumokėjimui pagrįsti; - laikotarpiu nuo 2015-04-30 iki 2015-12-31 3 (vnt.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose ūkinių operacijų duomenys neatitinka ūkinės operacijos tapatumo, panaudojo darbų už iš viso 66857,34 Eur įsigijimui pagrįsti; - laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2015-12-31 sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), esančios AB DNB banke, išrašu pagrindė iš viso 66857,34 Eur piniginių lėšų pervedimą UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Todėl pagal 6 (vnt.) PVM sąskaitų faktūrų, 6 (vnt.) Pinigų priėmimo kvitų, banko sąskaitos išrašo rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 3 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad: „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“ reikalavimų, t. y. pagal aukščiau nurodytus apskaitos dokumentus, kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas kiekybine ir pinigine išraiška) neatitinka tikrovės, tiriamuoju laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2015-12-31 atliko įrašus, t. y. užregistravo ūkines operacijas, apskaitos registruose.
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, pagal pateiktus apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00023-17 medžiagą, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 dalies nuostatų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2015-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (13 t., b. l. 55-65, priedai 66-184).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartys su UAB „(duomenys neskelbtini)", UAB (duomenys neskelbtini)"
I) 2015-04-08 subrangos sutartis Nr. R-2015-04-08/1 tarp rangovo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subrangovo – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutartis pasirašyta M. V. ir R. Z.. Subrangovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – įsipareigoja tinkamai ir laiku, naudodamas darbo jėgą ir priemones, atlikti darbus ir teikti paslaugas objekte VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Nr. 2 kapitalinis remontas, Liepojos g. 43, Klaipėda, dėl: 1. statybinės technikos nuoma, 2. santechnikos darbai su medžiagomis, 3. elektros instaliacijos darbai su medžiagomis. Subrangovas darbus pradeda nuo 2015-04-08 ir baigia iki 2016-04-08. Sutartyje Darbų kaina nenumatyta ( UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoris su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ už 21780 EUR Klaipėdos universitetinė ligoninė) (3 t., b. l. 39-43).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros ir pinigų priėmimo kvitai, išrašyti bendrovei „(duomenys neskelbtini)“:
2015-04-30 PVM sąskaita faktūra RAM Nr. 00030 - 21780 EUR sumai (pasirašyta M. V. ir R. Z.) bei nurodyti atlikti darbai: - santechnikos darbų su medžiagomis ir elektros instaliacijos darbai su medžiagomis įsigijimas pagal Subrangos sutartį Nr. R-2015-04-08/1 (3 t., b. l. 38)
2015-05-21 pinigų priėmimo kvitas RAM Nr. 00002 - 21780 EUR (pasirašytas M. V. ir R. Z.) (3 t., b. l. 31).
II) 2015-04-08 Subrangos sutartis Nr. R-2015-04-08/2 tarp rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subrangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Subrangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja tinkamai ir laiku, naudodamas darbo jėgą ir priemones nuomoti techniką bei atlikti elektroninių ryšių, telekomunikacijų, ryšių linijų rekonstravimo, apšvietimo tinklų rekonstravimo ir montavimo darbus objekte: Administracinės paskirties pastato, keičiant paskirtį į kultūros, Vilties g. 2, Kužių miestelis, Kužių sen., Šiaulių raj., rekonstrukcijos projektas<...> Gatvių rekonstrukcijos, lietaus nuotekų, pėsčiųjų tako ir žaidimų aikštelės įrengimo Kužių miestelis, Kužių sen., Šiaulių raj., statybos projektas <...>Subrangovas darbus pradeda nuo 2015 m. balandžio 08 d. ir baigia iki 2016 m. balandžio 08 d. Sutartyje Darbų kaina nenumatyta (UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoris su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ už 14520 EUR) (3 t., b. l. 33-37).
2015-04-30 PVM sąskaita faktūra RAM Nr. 00031 – 14520 EUR (pasirašyta M. V.), bei nurodyti atlikti darbai: technikos nuomos paslaugų ir elektroninių ryšių, telekomunikacijų, ryšių linijų rekonstravimo, apšvietimo tinklų rekonstravimo bei montavimo darbai, pagal Subrangos sutartį Nr. R-2015-04-08/2. (3 t., b. l. 32).
2015-05-21 pinigų priėmimo kvitas serija RAM Nr. 00003 - 14520 EUR (pasirašytas M. V. ir R. Z.) (3 t., b. l. 31).
III) 2015-04-02 subrangos sutartis Nr. R-2015-04-02/1 tarp rangovo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subrangovo – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutartis pasirašyta M. V. ir D. B.. Subrangovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – įsipareigoja tinkamai ir laiku, naudodamas darbo jėgą ir priemones, atlikti sekančius darbus ir paslaugas objekte VŠĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė Nr. 2 kapitalinis remontas, Liepojos g. 43, Klaipėda – santechnikos medžiagų tiekimas bei montavimas. Subrangovas darbus pradeda nuo 2015-04-02 ir baigia iki 2015-06-19. Sutartyje darbų kaina nenurodyta (UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoris su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ už 154880 EUR) (3 t., b. l. 56-60).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros išrašytos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir pinigų priėmimo kvitai:
1. 2015-04-30 PVM sąskaita faktūra MBC Nr. 0000604 – 50820 EUR sumai (pasirašyta M. V. ir A. P.), bei nurodyti atlikti darbai: - pagal subrangos sutartį R-2015-04-02/1 objekto VŠĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė Nr. 2 santechnikos medžiagų teikimas ir montavimas (3 t., b. l. 55),
2015-05-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitas MABRC Nr. 0047 – 50820 EUR sumai, (pasirašyta M. V. ir D. B.), mokėjimo pagrindas: - už sąskaitą faktūrą MBC Nr. 0000604 (3 t., b. l. 52).
2. 2015-05-29 PVM sąskaita faktūra MBC Nr. 0000609 – 18150 EUR sumai (pasirašyta A. P.), bei nurodyti atlikti darbai: - pagal subrangos sutartį R-2015-04-02/1 objekto VŠĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė Nr. 2 santechnikos medžiagų tikimas ir montavimas (3 t., b. l. 54).
2015-06-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitas MABRC Nr. 0050 – 18150 EUR sumai (pasirašyta M. V. ir A. P.), mokėjimo pagrindas: - už sąskaitą faktūrą MBC Nr. 0000609 (3 t., b. l. 51).
3. 2015-06-30 PVM sąskaita faktūra MBC Nr. 0000617 – 85910 EUR sumai (pasirašyta M. V. ir A. P.) bei nurodyti atlikti darbai: - pagal subrangos sutartį R-2015-04-02/1 objekto VŠĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė Nr. 2 santechnikos medžiagų tikimas ir montavimas) (3 t., b. l. 53).
2015-06-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitas MABRC Nr. 0053 – 10000 EUR sumai (pasirašyta M. V. ir D. B.), mokėjimo pagrindas: - už sąskaitą faktūrą MBC Nr. 0000617 (3 t., b. l. 50).
2015-07-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitas MABRC Nr. 0054 – 10000 EUR sumai (pasirašyta M. V. ir D. B.), mokėjimo pagrindas: - už sąskaitą faktūrą MBC Nr. 0000617 (3 t., b. l. 49).
2015-07-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitas MABRC Nr. 0055 – 10000 EUR sumai (pasirašyta M. V. ir A. P.), mokėjimo pagrindas: - už sąskaitą faktūrą MBC Nr. 0000617 (3 t., b. l. 48).
2015-07-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitas MABRC Nr. 0056 – 12000 EUR sumai (pasirašyta M. V. ir A. P.), mokėjimo pagrindas: - už sąskaitą faktūrą MBC Nr. 0000617 (3 t., b. l. 47).
2015-07-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitas MABRC Nr. 0058 – 10000 EUR sumai (pasirašyta M. V. ir D. B.), mokėjimo pagrindas: - už sąskaitą faktūrą MBC Nr. 0000617 (3 t., b. l. 46).
2015-07-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitas MABRC Nr. 0059 – 10000 EUR sumai (pasirašyta M. V. ir D. B.), mokėjimo pagrindas: - už sąskaitą faktūrą MBC Nr. 0000617 (3 tomas, 46 psl.).
2015-08-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitas MABRC Nr. 0060 – 10000 EUR sumai (pasirašyta M. V. ir D. B.), mokėjimo pagrindas: - dalinis sąskaitos faktūros MBC Nr. 0000617 apmokėjimas (3 t., b. l. 45).
2015-08-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitas MABRC Nr. 0061 – 11910 EUR sumai, (pasirašyta M. V. ir D. B.), mokėjimo pagrindas: - dalinis sąskaitos faktūros MBC Nr. 0000617 apmokėjimas (3 t., b. l. 45).
2015-04-03 subrangos sutartis Nr. 2015-04/03-01 tarp rangovo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subrangovo – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutartis pasirašyta D. B. ir R. Z.. Subrangovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – įsipareigoja tinkamai ir laiku, naudodamas darbo jėgą ir priemones, atlikti sekančius darbus ir paslaugas objekte VŠĮ Klaipėdos universitetinė ligoninės Nr. 2 kapitalinis remontas, Liepojos g. 43, Klaipėda – santechnikos medžiagų tiekimas bei montavimas. Subrangovas darbus pradeda nuo 2015-04-03 ir baigia iki 2015-06-19. Sutartyje darbų kaina nenumatyta (UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoris su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 133244 EUR) (3 t., b. l. 177-181).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros ir pinigų priėmimo kvitai išrašyti bendrovei „(duomenys neskelbtini)“:
1. 2015-04-30 PVM sąskaita faktūra RAM Nr. 00029 – 48400 EUR sumai (pasirašyta R. Z. ir D. B.) bei nurodyti darbai: - pagal subrangos sutartį 2015-04/03-01 objeke VŠĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė Nr. 2 santechnikos medžiagų tiekimas ir montavimas (3 t., b. l. 182)
2015-05-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitas RAM Nr. 00001 – 48400 EUR sumai, pasirašyta R. Z. (pinigus gavo) ir D. B.), mokėjimo pagrindas: pagal sąskaitą faktūrą RAM 00029 (3 t., b. l. 185).
2. 2015-12-10 PVM sąskaita faktūra RAM Nr. 00060 – 17284,85 EUR sumai (pasirašyta R. Z. ir A. P.) bei nurodyti darbai: pagal subrangos sutartį 2015-04/03-01 objekte VŠĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė Nr. 2 santechnikos medžiagų tiekimas (periodas 2015 m. 06 mėn.) (3 t., b. l. 183).
2016-01-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitas RAM16 Nr. 00001 – 17284,85 EUR sumai (pasirašytas R. Z. (pinigus gavo) ir D. B.), mokėjimo pagrindas: pagal sąskaitą faktūrą RAM 00060. (3 t., b. l. 186).
3. 2015-12-22 PVM sąskaita faktūra RAM Nr. 00061 – 19360 EUR sumai (pasirašyta R. Z. ir D. B.) bei nurodyti darbai: - pagal subrangos sutartį 2015-04/03-01 objekte VŠĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė Nr. 2 santechnikos medžiagų tiekimas (periodas 2015 m. 06 mėn.) (3 t., b. l. 184).
2016-01-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitas RAM16 Nr. 00002 – 19360 EUR sumai (pasirašyta R. Z. (pinigus gavo) ir D. B.), mokėjimo pagrindas: pagal sąskaitą faktūrą RAM 00061 (3 t., b. l. 186).
4. 2016-01-05 PVM sąskaita faktūra RAM16 Nr. 0002 – 19360 EUR sumai (pasirašyta R. Z. ir D. B.), bei nurodyti darbai: - pagal subrangos sutartį 2015-04/03-01 objekte VŠĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė Nr. 2 santechnikos medžiagų tiekimas (periodas 2015 m. 06 mėn.) (3 t., b. l. 187).
2016-01-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitas RAM16 Nr. 00003 – 19360 EUR sumai, pasirašyta R. Z. (pinigus gavo) ir D. B., mokėjimo pagrindas: pagal sąskaitą faktūrą RAM16 0002 (3 t., b. l. 176).
5. 2016-02-09 PVM sąskaita faktūra RAM16 Nr. 0005 – 28840,35 EUR sumai (pasirašyta R. Z.) bei nurodyti darbai: - pagal subrangos sutartį 2015-04/03-01 objekte VŠĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė Nr. 2 santechnikos medžiagų tiekimas 2015 m. 06 mėn. (3 t., b. l. 188).
2016-03-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitas RAM16 Nr. 00004 – 28840,35 EUR sumai, pasirašyta R. Z. (pinigus gavo) ir A. P., mokėjimo pagrindas: pagal sąskaitą faktūrą RAM16 0004 (4 t., b. l. 25).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-10-06 elektroniniu laišku nurodė, kad VŠĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės korpuse Nr. 2 UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesiogiai darbų neatliko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nurodytame objekte nedirbo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbams atlikti samdė UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių konkrečių darbų minėtame objekte neatliko. Statybos darbams atlikti šiame objekte UAB „(duomenys neskelbtini)“ samdė subrangovą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tikslus darbus atlikusių samdomų bendrovių darbuotojų laikas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežinomas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys atliktų darbų žurnalo nepildė (7 t., b. l. 152-153).
FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018-03-08 specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-6-2592 atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinį, finansinį veiklos tyrimą nurodoma, kad jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-04-30 iki 2015-06-30 3 (vnt.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras panaudojo santechnikos medžiagų tiekimo bei montavimo paslaugų iš viso 154880 Eur įsigijimui pagrįsti; 2 (vnt.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2015-04-30 išrašytas PVM sąskaitas faktūras panaudojo santechnikos darbų su medžiagomis ir elektros instaliacijos darbų su medžiagomis įsigijimui bei technikos nuomos paslaugų ir elektroninių ryšių, telekomunikacijų, ryšių linijų rekonstravimo, apšvietimo tinklų rekonstravimo bei montavimo darbų iš viso 36300 Eur (21780 Eur+14520 Eur) įsigijimui pagrįsti; laikotarpiu nuo 2015-05-22 iki 2015-08-21 10 (vnt.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytų Pinigų priėmimo kvitų panaudojo iš viso 154880 Eur grynųjų pinigų sumokėjimui pagrįsti; 2 (vnt.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2015-05-21 išrašytus Pinigų priėmimo kvitus panaudojo iš viso 36300 Eur grynųjų pinigų sumokėjimui pagrįsti; laikotarpiu nuo 2015-04-30 iki 2015-12-31 3 (vnt.) PVM sąskaitomis faktūromis pagrindė atliktų elektros instaliacijos ir žemės (tranšėjų) kasimo darbų už iš viso 66857,34 Eur pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“; laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-12-31 sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, išrašais pagrindė iš viso 66857,34 Eur piniginių lėšų gavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas, <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“, nes: - laikotarpiu nuo 2015-04-30 iki 2015-06-30 3 (vnt.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose ūkinių operacijų duomenys neatitinka ūkinės operacijos tapatumo, panaudojo santechnikos medžiagų tiekimo bei montavimo paslaugų už iš viso 154880 Eur įsigijimui pagrįsti, - laikotarpiu nuo 2015-05-22 iki 2015-08-21 10 (vnt.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytų Pinigų priėmimo kvitų, kuriuose ūkinių operacijų duomenys neatitinka ūkinės operacijos tapatumo, panaudojo iš viso 154880 Eur grynųjų pinigų sumokėjimui pagrįsti, - 2 (vnt.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2015-04-30 išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose ūkinių operacijų duomenys neatitinka ūkinės operacijos tapatumo, panaudojo santechnikos darbų su medžiagomis ir elektros instaliacijos darbų su medžiagomis įsigijimui bei technikos nuomos paslaugų ir elektroninių ryšių, telekomunikacijų, ryšių linijų rekonstravimo, apšvietimo tinklų rekonstravimo bei montavimo darbų už iš viso 36300 Eur įsigijimui pagrįsti, - 2 (vnt.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2015-05-21 išrašytus Pinigų priėmimo kvitus, kuriuose ūkinių operacijų duomenys neatitinka ūkinės operacijos tapatumo, panaudojo iš viso 36300 Eur grynųjų pinigų sumokėjimui pagrįsti, - laikotarpiu nuo 2015-04-30 iki 2015-12-31 3 (vnt.) pardavimo PVM sąskaitomis faktūromis, kuriose ūkinių operacijų duomenys neatitinka ūkinės operacijos tapatumo, pagrindė atliktų elektros instaliacijos ir žemės (tranšėjų) kasimo darbų už iš viso 66857,34 Eur pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, - laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-12-31 sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, išrašais, kuriuose ūkinių operacijų duomenys neatitinka ūkinės operacijos tapatumo, pagrindė iš viso 66857,34 Eur piniginių lėšų gavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Todėl pagal 8 (vnt.) PVM sąskaitų faktūrų, 12 (vnt.) Pinigų priėmimo kvitų, banko sąskaitos išrašų rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 3 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad: „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“ reikalavimų, t. y. pagal aukščiau nurodytus apskaitos dokumentus, kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas kiekybine ir pinigine išraiška) neatitinka tikrovės, tiriamuoju laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-12-31 atliko įrašus, t. y. užregistravo ūkines operacijas, apskaitos registruose.
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, pagal pateiktus apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00023-17 medžiagą, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 dalies nuostatų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (12 t., b. l. 114-125, priedai 126-194, 13 t., b. l. 1-48)
2017-12-12 apžiūros protokolu apžiūrėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB "(duomenys neskelbtini)" apskaitos registrus specialistas pateikė išvadą ir nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „Pirkimo operacijos 2015 m.“ užregistravo: - UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras iš viso 66857,34 Eur sumai: 2015-04-30 PVM S.F. RD Nr. 0000051 - 1447,16 Eur sumai, operacijos data 2015-05-01; 2015-04-30 PVM S.F. RD Nr. 0000052 - 3700,18 Eur sumai, operacijos data 2015-05-01; 2015-12-31 PVM S.F. RD Nr. 0000057 - 61710 Eur sumai, operacijos data 2015-12-31; - UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras iš viso 123882,22 Eur sumai: 2015-02-27 PVM S.F. MŪR Nr. 00089 - 46447,54 Eur sumai; 2015-03-16 PVM S.F. MŪR Nr. 00091 - 38477,40 Eur sumai; 2015-04-13 PVM S.F. MŪR Nr. 00093 - 38957,28 Eur sumai.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „Pirkimo operacijos 2015 m.“ užregistravo: - UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras iš viso 3903,46 Eur sumai: 2015-03-18 PVM sąskaita faktūra KON Nr. 3992 – 803,35 Eur sumai; 2015-03-18 PVM sąskaita faktūra KON Nr. 4017 – 2232,06 Eur sumai; 2015-04-01 PVM sąskaita faktūra KON Nr. 4030 – 68,23 Eur sumai; 2015-09-01 PVM sąskaita faktūra KON Nr. 4295 – 244,52 Eur sumai; 2015-10-01 PVM sąskaita faktūra KON Nr. 4323 – 51,52 Eur sumai; 2015-12-31 PVM sąskaita faktūra KON Nr. 4511 – 503,78 Eur sumai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „Pirkimo operacijos 2015 m.“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų neužregistravo.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2015-02-01 iki 2015-12-31 apskaitos registre „Kasos knyga“ (sąskaita 2714 „DNB banke EUR 2196“) užregistravo piniginių lėšų pervedimą laikotarpiu nuo 2015-04-30 iki 2015-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš viso 51050 Eur (korespond. sąskaita 2021 „Išankstiniai mokėjimai tiekėjams“). UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre nenurodyta, pagal kokias UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras buvo atsiskaityta.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „Išmokų operacijos“ iš viso 6 atvejais užregistravo 123882,22 Eur piniginių lėšų išmokėjimą iš kasos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitas faktūras: 2015-02-27 PVM sąskaitą faktūrą MŪR Nr. 00089 - 46447,54 Eur sumai; 2015-03-16 PVM sąskaitą faktūrą MŪR Nr. 00091 - 38477,40 Eur sumai; 2015-04-13 PVM sąskaitą faktūrą MŪR Nr. 00093 - 38957,28 Eur sumai; iš viso 123882,22 Eur sumai.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais nepagrindė ir laikotarpio nuo 2015-02-01 iki 2015-12-31 apskaitos registre „Kasos knyga“ (sąskaita 2714 „DNB banke EUR 2196“) neužregistravo piniginių lėšų pervedimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais nepagrindė ir laikotarpio nuo 2015-02-01 iki 2015-12-31 apskaitos registre „Kasos knyga“ (sąskaita 2714 „DNB banke EUR 2196“) neužregistravo piniginių lėšų gavimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais nepagrindė ir laikotarpio nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 apskaitos registre „Kasos knyga“ (sąskaita 272 „Kasa“) neužregistravo piniginių lėšų išmokėjimo iš kasos UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir piniginių lėšų gavimo į kasą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „Pardavimo operacijos“ užregistravo išrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo PVM sąskaitas faktūras iš viso 66857,34 Eur sumai: 2015-04-30 PVM S.F. RD Nr. 0000051 - 1447,16 Eur sumai, operacijos data 2015-04-30; 2015-04-30 PVM S.F. RD Nr. 0000052 - 3700,18 Eur sumai, operacijos data 2015-04-30; 2015-12-31 PVM S.F. RD Nr. 0000057 - 61710,00 Eur sumai, operacijos data 2015-12-31.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „Pirkimo operacijos“ užregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, iš viso 154880,00 Eur sumai: 2015-04-30 PVM sąskaitą faktūrą MBC Nr. 0000604 – 50820 Eur sumai; 2015-05-29 PVM sąskaitą faktūrą MBC Nr. 0000609 – 18150 Eur sumai; 2015-06-30 PVM sąskaitą faktūrą MBC Nr. 0000617 – 85910 Eur sumai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, iš viso 36300 Eur sumai: 2015-04-30 PVM sąskaitą faktūrą RAM Nr. 00030 – 21780 Eur sumai; 2015-04-30 PVM sąskaitą faktūrą RAM Nr. 00031 – 14520 Eur sumai. (12 t., b. l. 4-11)
2018-09-27 apžiūros protokole apžiūrėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)" dokumentus, registrus, deklaracijas specialistas pateikė išvadą ir nurodė, kad jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikė, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos apskrities VMI pateiktose 2015 m. 03 mėn., 2015 m. 04 mėn., 2015 m. 05 mėn. ir 2015 m. 12 mėn. mokestinių laikotarpių Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą ir Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų (forma FR0600) 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 33103 Eur daugiau įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 33103 Eur daugiau atskaitomo PVM, 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 33103 Eur daugiau grąžintino iš biudžeto PVM.
Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikė, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos apskrities VMI pateiktoje 2015 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pelną, t. y. III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ 19 laukelyje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą“ deklaravo iš viso 157636 Eur mažiau pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuoto mokestinio metų pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą, III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ skiltyje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas“ 40 laukelyje „Pelnas“ sumažino pelną iš viso 157636 Eur, 52 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ sumažino apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną, iš viso 157636 Eur, 55 laukelyje „Pelno mokesčio suma“ sumažino pelno mokestį, iš viso 23645 Eur (157636 x 15%), 62 laukelyje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ sumažino 23645 Eur mokėtiną į biudžetą pelno mokestį. Klaipėdos apskrities VMI pateiktoje 2015 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) nedeklaravo ir nesumokėjo iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos iš viso 23645 Eur pelno mokesčio ir Valstybės biudžetui padarė 23645 Eur nuostolį.
Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikė, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos apskrities VMI pateiktose 2015 m. 04 mėn., 2015 m. 05 mėn. ir 2015 m. 06 mėn. mokestinių laikotarpių Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, t. y. 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 33180 Eur daugiau įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 33180 Eur daugiau atskaitomo PVM, 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 15120 Eur mažiau mokėtino į biudžetą ir 18060 Eur daugiau grąžintino iš biudžeto PVM.
Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikė, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos apskrities VMI pateiktoje 2015 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pelną, t. y. III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ 19 laukelyje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą“ deklaravo iš viso 158000 Eur mažiau pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuoto mokestinio metų pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą, III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ skiltyje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas“ 40 laukelyje „Pelnas“ sumažino pelną iš viso 158000 Eur, 52 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ sumažino apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną, iš viso 158000 Eur, 55 laukelyje „Pelno mokesčio suma“ sumažino pelno mokestį iš viso 7900 Eur, 62 laukelyje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ sumažino 7900 Eur mokėtiną į biudžetą pelno mokestį. (12 t., b. l. 15-18, 19-89)
2019-02-04 apžiūros protokole apžiūrėjus UAB "(duomenys neskelbtini)" apskaitos dokumentus, specialistas pateikė išvadą ir nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. balandžio mėn. apskaitos registre „Pardavimų skolon žurnalas“ užregistravo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2015-04-30 RAM Nr. 00031 - 14520 EUR sumai; 2015-04-30 RAM Nr. 00030 – 21780 EUR sumai, bei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą: 2015-04-30 RAM Nr. 00029 - 48400 EUR. 2015 m. gegužės mėn. apskaitos registre „Kasos knyga“ užregistravo: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-05-21 pinigų priėmimo kvitą RAM Nr. 00002 - 21780 EUR sumai (UAB „(duomenys neskelbtini)“); UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-05-21 pinigų priėmimo kvitą RAM Nr. 00003 - 14520 EUR (UAB „(duomenys neskelbtini)“); UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-05-21 pinigų priėmimo kvitą RAM Nr. 00001 - 48400 EUR (UAB „(duomenys neskelbtini)“). UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose „Pardavimų skolon žurnalas“ už 2015 m. 12 mėn. – 2016 m. 03 mėn. neužregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų: 2015-12-10 RAM Nr. 00060 – 17284,85 EUR; 2015-12-22 RAM Nr. 00061 – 19360 EUR; 2016-01-05 RAM16 Nr. 0002 – 19360 EUR; 2016-02-09 RAM16 Nr. 0005 – 28840,35 EUR. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose „Kasos knyga“ už 2015 m. 12 mėn. – 2016 m. 03 mėn. neužregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų pinigų priėmimo kvitų (UAB „(duomenys neskelbtini)“): 2015-05-21 RAM Nr. 00001 - 48400 EUR; 2016-01-02 RAM16 Nr. 00001 – 17284,85 EUR; 2016-01-07 RAM16 Nr. 00002 - 19360 EUR; 2016-01-11 RAM16 Nr. 00003 - 19360 EUR; 2016-03-10 RAM16 Nr. 00003 - 28840,35 EUR. (14 t., b. l. 151-152, 153-186)
2019-02-04 raštu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius informavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros: 2015-12-10 RAM Nr. 00060 – 17284,85 EUR; 2015-12-22 RAM Nr. 00061 – 19360 EUR; 2016-01-05 RAM16 Nr. 0002 – 19360 EUR; 2016-02-09 RAM16 Nr. 0005 – 28840,35 EUR ir pinigų priėmimo kvitai: 2016-01-02 RAM16 Nr. 00001 – 17284,85 EUR; 2016-01-07 RAM16 Nr. 00002 - 19360 EUR; 2016-01-11 RAM16 Nr. 00003 - 19360 EUR; 2016-03-10 RAM16 Nr. 00003 - 28840,35 EUR bankroto administratoriui nebuvo perduoti (14 t., b. l. 183).
2019-08-13 raštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad duomenis iš 2015-04-30 PVM sąskaitos faktūros MBC Nr. 0000604 – 50820 Eur sumai įtraukė į 2015-04-01 – 2015-04-30 pirminę PVM deklaraciją; duomenis iš 2015-05-29 PVM sąskaitos faktūros MBC Nr. 0000609 – 18150 Eur sumai, įtraukė į 2015-05-01 – 2015-05-31 pirminę PVM deklaraciją; duomenis iš 2015-06-30 PVM sąskaitos faktūros MBC Nr. 0000617 – 85910 Eur sumai įtraukė į 2015-06-01 – 2015-06-30 pirminę PVM deklaraciją. Duomenis iš 2015-04-30 PVM sąskaitos faktūros RAM Nr. 00029 – 48400 EUR sumai įtraukė į 2015-04-01 – 2015-04-30 tikslintą PVM deklaraciją; duomenis iš 2015-12-10 PVM sąskaitos faktūros RAM Nr. 00060 – 17284,85 EUR sumai ir 2015-12-22 PVM sąskaitos faktūros RAM Nr. 00061 – 19360 EUR sumai įtraukė į 2015-12-01 – 2015-12-31 pirminę PVM deklaraciją; duomenis iš 2016-01-05 PVM sąskaitos faktūros RAM16 Nr. 0002 – 19360 EUR sumai įtraukė į 2016-03-01 – 2016-03-31 pirminę PVM deklaraciją; duomenis iš 2016-02-09 PVM sąskaitos faktūros RAM16 Nr. 0005 – 28840 EUR sumai įtraukė į 2016-03-01 – 2016-03-31 pirminę PVM deklaraciją. (20 t., b. l. 37, 38)
FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018-03-02 specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-6-2398 atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinį, finansinį veiklos tyrimą nurodoma, kad jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2016-03-31 santechnikos medžiagų tiekimo ir montavimo paslaugų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįsigijo ir minėtų paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei pinigų priėmimo kvitus, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei "(duomenys neskelbtini)" išrašytas PVM sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus panaudojo ūkinėms operacijoms pagrįsti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas, <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“, tai yra:
- laikotarpiu nuo 2015-04-30 iki 2016-02-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose ūkinių operacijų duomenys neatitinka ūkinės operacijos tapatumo, panaudojo santechnikos medžiagų tiekimo ir montavimo paslaugų įsigijimui už 133245,20 EUR sumą pagrįsti;
- laikotarpiu nuo 2015-05-21 iki 2016-01-11 keturis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus, kuriuose ūkinių operacijų duomenys neatitinka ūkinės operacijos tapatumo, panaudojo grynųjų pinigų sumokėjimui pagrįsti;
- laikotarpiu nuo 2015-04-30 iki 2015-06-30 tris UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo PVM sąskaitas faktūras bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kuriose ūkinių operacijų duomenys neatitinka ūkinės operacijos tapatumo, pagrindė santechnikos medžiagų tiekimo bei montavimo paslaugų už 154880 EUR suteikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“;
- laikotarpiu nuo 2015-05-22 iki 2015-08-21 dešimt pinigų priėmimo kvitų, kuriuose ūkinių operacijų duomenys neatitinka ūkinės operacijos tapatumo, pagrindė iš viso 154880 EUR grynųjų pinigų gavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Pagal 8 PVM sąskaitų faktūrų bei 14 Pinigų priėmimo kvitų rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 3 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad: „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“ reikalavimų, t. y. pagal tiriamojoje dalyje nurodytus apskaitos dokumentus, kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas kiekybine ir pinigine išraiška) neatitinka tikrovės, tiriamuoju laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2016-03-31 atliko įrašus, t. y. užregistravo ūkines operacijas, apskaitos registruose ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-08-31 bei laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2016-03-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (12 t., b. l. 98-106)
Apžiūros protokole, apžiūrėjus kratos metu išimtą iš R. Z. USB atmintinę "Belintertrans" rasti dokumentai: UAB"(duomenys neskelbtini)" PVM sąskaitos faktūros įmonėms UAB "(duomenys neskelbtini)", "(duomenys neskelbtini)", UAB "(duomenys neskelbtini)" pinigų priėmimo kvitai dėl pinigų priėmimo iš UAB "(duomenys neskelbtini)", sutartis su UAB "(duomenys neskelbtini)", UAB "(duomenys neskelbtini)" pinigų priėmimo kvitai dėl pinigų priėmimo iš UAB"(duomenys neskelbtini)", sukurti dokumentais nuo 2015-04-30 iki 2015-08-31; UAB "(duomenys neskelbtini)" užsakovo vertinimas dėl UAB "(duomenys neskelbtini)" darbų atlikimo (4 tomas, b. l. 43-47).
R. Z. gynėjas I. Balčiūnas 2019-04-02 raštu pateikė elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) laiškus - 2015-05-21 UAB "(duomenys neskelbtini)| susirašinėjimą su UAB" (duomenys neskelbtini)" (su A. P.) dėl PVM sąskaitų 2015-03-12,22,30, pinigų priėmimo kvitų, 2015-04-29; 2015-05-20 susirašinėjimą su UAB "(duomenys neskelbtini)" dėl sutarties 2015-04-02 sudarymo, klausiama kurią sutartį atsiųsti - su (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), atsakoma "nesvarbu, bet kokią" (16 t., b. l. 118-141).
Iš kaltinamojo L. K. gynėjo pateikto L. K. susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad T. K. ir M. V. UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriaus pareigas ėjusiam L. K. duodavo nurodymus bendrovės veiklos, piniginių lėšų panaudojimo klausimais, o L. K. su jais derindavo priimamus sprendimus šiais klausimais, T. K. taip pat informavo L. K., kad jis atleidžiamas iš direktoriaus pareigų akcininkų sprendimu, ir nurodė L. K. pačiam sugalvoti atleidimo pagrindą (t. 24, b. l. 59-81).
IV. TEISMO IŠVADOS DĖL KALTINAMIESIEMS INKRIMINUOTŲ NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ ĮRODYTUMO IR JŲ KVALIFIKAVIMO
Nusikalstamos veikos, susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad jie visiškai patvirtina kaltinamųjų T. K., V. K. ir M. V. kaltę padarius nusikaltimus, susijusius su UAB "(duomenys neskelbtini)" veikla. Kita vertus, teismo įsitikinimu, kaltinamajam L. K. inkriminuoti kaltinimai teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino.
Kaip matyti iš kaltinamųjų T. K. ir M. V. parodymų, jie abu buvo faktiniai bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ savininkai ir vadovai. Formaliai „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir direktorius buvo M. V., nes bendrovė dalyvavo Europos Sąjungos paramos programose, pagal kurias bendrovėje galėjo būti tik vienas akcininkas, kuris tuo pat metu turėjo būti ir direktoriumi. Dėl konfliktinių santykių su artimais giminaičiais T. K. pats tuo metu nenorėjo būti oficialiu „(duomenys neskelbtini)“ savininku ir vadovu, todėl „(duomenys neskelbtini)“ jis ėjo kasininko pareigas, o direktorius pareigas formaliai ėjo L. K., tuo metu formalus vienintelis bendrovės akcininkas buvo T. K. draugas R. K.. Visus sprendimus abiejų bendrovių veiklos klausimais priimdavo T. K. ir M. V.. Sprendimų iniciatorius buvo T. K., kadangi pagal tarpusavio funkcijų pasidalijimą buvo atsakingas už bendrovių finansinius reikalus, o M. V. iš esmės kuravo įmonių veiklą užsienyje.
Kaltinamųjų T. K. ir M. V. teigimu, per eilę veiklos metų be apskaitos naudojant bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ grynuosius pinigus, bendrovės kasoje susidarė didelis grynųjų pinigų trūkumas, kurį jie pagal T. K. parengtą planą nusprendė dokumentaliai pateisinti, atlikdami nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytas manipuliacijas fiktyviais dokumentais. Nors kaltinamieji teigia, kad pinigų trūkumas bendrovės kasoje susidarė dar iki jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo, o pinigai be apskaitos buvo panaudoti išimtinai bendrovės interesais, jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Akivaizdu, jog tokių didelių piniginių sumų trūkumas negalėjo likti nepastebėtas tvarkant bendrovės apskaitą, atliekant metines inventorizacijas ir suvedant metinius balansus, todėl vertintina, kad pinigai buvo pasisavinti būtent tada, kuomet ir buvo sudaryti jų pasisavinimą pateisinantys šiame nuosprendyje aptarti fiktyvūs sandoriai. Kaltinamasis V. K. taip pat pripažįsta, jog pagal susitarimą su T. K. padėjo pastarajam savintis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, padėdamas imituoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ fiktyvų sandorį su jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagamindamas, pasirašydamas ir pateikdamas T. K. netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Kaltinamasis M. V. atitinkamai pripažįsta pagal susitarimą su T. K. padėjęs imituoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ fiktyvų sandorį su UAB "(duomenys neskelbtini)", pasirašydamas T. K. jam pateiktus netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Kaltinamųjų parodymus apie imituojamų sandorių fiktyvumą, fiktyvių dokumentų sukūrimo ir jų panaudojimo aplinkybes visiškai patvirtina ir teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų M. M., G. Č., A. V., E. M., V. A. parodymai, ankstesnėje nuosprendžio dalyje aptarti byloje sukaupti dokumentai.
Tuo būdu teismas pripažįsta įrodytu, jog kaltinamasis T. K. pasisavino jam patikėtas kaltinamajame akte nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas. Kaltinamojo T. K. veiksmai, pasisavinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas 123 882, 22 EUR sumoje bendrininkaujant su V. K., ir 69 010 EUR sumoje bendrininkaujant su M. V., kaltinamajame akte buvo kvalifikuoti kaip du atskiri nusikaltimai, numatyti BK 183 str. 2 d. Teismo vertinimu, sutikti su tokia T. K. veiksmų kvalifikacija nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad abiem atvejais T. K. pasisavino jam patikėtas tos pačios bendrovės - UAB „(duomenys neskelbtini)“ - pinigines lėšas, savo nusikalstamą veiką pradėjo, turėdamas vieningą sumanymą ir tyčią pasisavinti kuo daugiau jam patikėtų bendrovės piniginių lėšų, lėšas grobstė iš esmės tapačiu būdu – imituojant fiktyvius sandorius su kitomis bendrovėmis, esant nedideliam laiko tarpui tarp atskirų nusikalstamų veiksmų. Todėl vien ta aplinkybė, kad esant bendrai vieningai tyčiai pasisavinti svetimą turtą, dalies šio turto pasisavinimui T. K. pasitelkė vieną padėjėją (V. K.), o kitos dalies turto pasisavinimui – kitą padėjėją (M. V.), negali nulemti T. K. teisinės padėties pasunkinimo, jo vientisą ir vieningos tyčios apimamą nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip du atskirus sunkius nusikaltimus.
Pažymėtina, kad kaltinimo pozicija T. K. veikų kvalifikavimo klausimu taip pat nėra nuosekli. Nors pinigų pasisavinimas padedant V. K. ir pinigų pasisavinimas padedant M. V. kaltinamajam T. K. yra inkriminuoti kaip du atskiri nusikaltimai, numatyti BK 183 str. 2 d., iš esmės tie patys veiksmai, kaltinime įvardinti kaip didelės vertės turtinės prievolės panaikinimas kitų naudai (apie tai detaliau bus kalbama tolesnėje nuosprendžio dalyje), T. K. yra inkriminuoti jau kaip vientisas nusikaltimas, numatytas BK 182 str. 2 d. Atitinkamai kaip vientisas nusikaltimas, numatytas BK 222 str. 1 d., T. K. yra inkriminuotas ir apgaulingas apskaitos tvarkymas, susijęs su fiktyvių dokumentų, liečiančių abu inkriminuotus turto pasisavinimo epizodus, įtraukimu į apskaitą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vieningos tyčios apspręsti kaltinamojo T. K. veiksmai, pasisavinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas 123 882,22 EUR sumoje (UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje panaudojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikras PVM sąskaitas faktūras), ir pasisavinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas 69 010 EUR sumoje (UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje panaudojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikras PVM sąskaitas faktūras), kvalifikuojami pagal BK 183 str. 2 d. kaip vientisas nusikaltimas, t. y. T. K. patikėto didelės vertės svetimo turto - UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų 192 892,22 EUR sumoje pasisavinimas. Atitinkamai kaltinamojo V. K. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d. kaip padėjimas T. K. pasisavinti jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas 123 882,22 EUR sumoje, o kaltinamojo M. V. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d. kaip padėjimas T. K. pasisavinti jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas 69 010 EUR sumoje.
Kaltinamojo V. K. veiksmai, pagaminant nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytus netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, kuriuos panaudodamas T. K. pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, kvalifikuojami pagal BK 300 str. 3 d. kaip netikrų dokumentų pagaminimas, dėl ko buvo padaryta didelės žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Kaltinamojo T. K. veiksmai, nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis pateikiant jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyriausiajai finansininkei V. A. netikras UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras bei netikras UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras, duomenis iš kurių V. A. įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą bei pridėtinės vertės mokesčio ir metinę pelno mokesčio deklaracijas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. kovo, balandžio, gegužės ir gruodžio mėnesių Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės turtą ir deklaruodama 33103 EUR daugiau grąžintino iš biudžeto PVM bei taip neteisėtai padidindama pirkimo PVM, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės pelną ir neteisėtai sumažindama 23645 EUR mokėtiną į biudžetą pelno mokestį, po to pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas per elektroninę deklaravimo sistemą 2015-04-15, 2015-05-14, 2015-08-26, 2015-06-17, 2016-01-15 ir metinę pelno mokesčio deklaraciją per elektroninę deklaravimo sistemą 2016-05-31 V. A. pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, kaltinamajame akte buvo kvalifikuoti pagal BK 182 str. 2 d. kaip didelės vertės turtinės prievolės - 33103 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 23645 Eur pelno mokesčio, viso 56748 Eur mokesčių sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą - išvengimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Teismo vertinimu, tokia T. K. veiksmų kvalifikacija yra netinkama ir neatitinka formuojamos teismų praktikos dėl įstatymo taikymo nusikaltimų nuosavybei ir finansų sistemai bylose.
Sukčiavimas (BK 182 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Vadinasi, sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą). Nagrinėjamos bylos kontekste svarbus yra turtinės prievolės išvengimo kaip alternatyvaus sukčiavimo požymio aiškinimas. Turtinės prievolės išvengimas – tai kaltininko ar kito asmens pareigos, kilusios iš delikto, sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, nevykdymas ar tik dalinis vykdymas panaudojant apgaulę (pvz., kaltininkas neteisėtai atsisako vykdyti savo pareigą kreditoriui, sudarydamas situaciją, kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės). Išvengti turtinės prievolės reiškia atsisakyti vykdyti ją arba naudojant apgaulę sudaryti tokią padėtį, kad kreditorius prarastų realią galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba ši galimybė būtų iš esmės suvaržyta, o kaltininkas išvengtų realaus pavojaus būti teisiškai priverstas vykdyti savo pareigą teisės turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265/2011, 2K-224/2008, 2K-7-648/2019).
Kita vertus, kasacinės instancijos teismas yra pateikęs išaiškinimus, kad mokestis savo teisine prigimtimi yra piniginė prievolė valstybei, t. y. mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20, 25 punktai). Nors mokestinė prievolė bendriausia prasme gali būti traktuojama kaip turtinės prievolės rūšis, tačiau teisės sistemoje joms suteikiamas skirtingas teisinis statusas ir teisinis režimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-648/2019).
Sprendžiant, ar mokestiniai pažeidimai užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir kaip juos kvalifikuoti, pirmiausia vertintina šių pažeidimų atitiktis būtent nusikalstamų veiksmų finansų sistemai (BK XXXII skyrius) požymiams. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas valstybės įgaliotai institucijai siekiant nuslėpti mokesčius (BK 220 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į finansų sistemą. Nusikalstamos veikos finansų sistemai (BK XXXII skyrius) pirmiausia identifikuojamos pagal jų priešingumą pinigų ir vertybinių popierių apyvartos saugumui, taip pat valstybės fondų (biudžetų) formavimo bei naudojimo tvarkai. Teisingas mokesčių, taip pat ir pelno mokesčio, apskaičiavimas ir mokėjimas – būtina valstybės biudžeto surinkimo sąlyga, taigi tokio pobūdžio mokestiniai pažeidimai pirmiausia laikytini priešingais būtent finansų sistemai. Paprastai neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas mokesčių administratoriui yra kvalifikuojamas pagal BK 220 straipsnį, taip pat, priklausomai nuo bylos aplinkybių, ir kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal BK 222 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-185-942/2016, 2K-270-942/2015, 2K-180/2014, 2K-16/2014, 2K-99/2013, 2K-646/2012, 2K-213/2012, 2K-511/2011 ir kt.). Sprendžiant dėl sukčiavimo (BK 182 straipsnis) ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo (BK 220 straipsnis) skirtumų, kasacinės instancijos teismo praktikoje atsižvelgiama į tokius pagrindinius šių nusikalstamų veikų atribojimo kriterijus: kėsinimosi objektą, atitinkamo mokesčio reglamentavimo specifiką, naudojamos apgaulės pobūdį, grobimo požymių buvimą ar nebuvimą, tyčios turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-156-788/2016).
Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas mokesčių administratoriui, pareigos įsiregistruoti mokesčių mokėtoju nevykdymas, neteisėtai gautų pajamų nedeklaravimas, taigi ir atitinkamų mokesčių nesumokėjimas teismų praktikoje nelaikomi turtiniu sukčiavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-398/2013, 2K-515/2014, 2K-189/2014 ir kt.). Ši praktika patvirtinta ir išplėstinėje septynių teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 2K-7-304-976/2016.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. K. nurodymu neteisingi duomenys į pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio deklaracijas buvo įrašyti siekiant išvengti mokėtinų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, t. y. padidinus įmonės sąnaudas (fiktyvių sutarčių sudarymo pagrindu) buvo sumažinti įmonės mokėtini pridėtinės vertės (toliau – ir PVM) ir pelno mokesčiai. Pažymėtina, kad pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai suklastotus dokumentus, buvo sumažintas mokėtinas PVM, bet nebuvo siekiama susigrąžinti neva susidariusios šio mokesčio permokos, o pelno mokesčio teisinis reguliavimas apskritai nesuponuoja asmeniui galimybės jį susigrąžinti arba gauti kitokį kompensavimą. Taigi biudžeto lėšos grobiamos nebuvo. Kasacinėje praktikoje neteisingų duomenų į pelno mokesčio deklaraciją įrašymas taip sumažinant mokėtino pelno mokesčio sumą vertinamas ne kaip sukčiavimas, o kaip nusikaltimas finansų sistemai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-46-699/2018, 2K-7-648/2019). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad neteisėti asmens veiksmai, kuomet suklastoti dokumentai panaudojami siekiant apgaule sumažinti į biudžetą mokėtiną PVM, nesudaro BK 182 straipsnyje nustatytos nusikaltimo sudėties, todėl nepagrįstai teismų yra kvalifikuojami kaip sukčiavimas apgaule panaikinant turtinę prievolę ir (ar) kaip sukčiavimas apgaule įgyjant svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-322/2013).
Prokurorė, argumentuodama kaltinamajame akte nurodytos T. K. veiksmų kvalifikacijos pagal BK 182 str. 2 d. tinkamumą, baigiamųjų kalbų metu rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-151-697/2020. Teismas atkreipia dėmesį, jog minimoje kasacinėje nutartyje nagrinėta situacija nėra visiškai tapati nagrinėjamai šioje baudžiamojoje byloje. Beje, kaltinamasis aktas nagrinėjamoje byloje buvo surašytas gerokai anksčiau, nei priimta prokurorės minima kasacinė nutartis, todėl akivaizdu, jog kaltinamajame akte sprendžiant veikų kvalifikavimo klausimus, šia nutartimi nebuvo remiamasi. Tuo tarpu aukščiau plačiai pacituota gana gausi kasacinio teismo praktika, suformuota ir visoje eilėje išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutarčių, buvo aktuali tiek kaltinamojo akto surašymo, tiek ir bylos teisminio nagrinėjimo metu. Svarbu yra ir tai, jog būtent šia praktika buvo remiamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2019-11-06 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-387/2019, kuriuo nuteistosios R. Z. veiksmai, iš esmės identiški veiksmams, kuriais pagal BK 182 str. 2 d. yra kaltinami nagrinėjamos bylos kaltinamieji (tame tarpe ir pati R. Z.) buvo perkvalifikuoti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį. Tai dar kartą patvirtina, jog būtent aukščiau aptarti kasacinės praktikos pavyzdžiai, minimas Lietuvos apeliacinio teismo 2019-11-06 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-387/2019 ir jame cituojama kasacinė praktika yra tinkami precedentai nagrinėjamoje byloje, nes juose buvo sprendžiamos maksimaliai panašios ar net tapačios nagrinėjamai bylai situacijos. Pažymėtina, jog su Lietuvos apeliacinio teismo 2019-11-06 nuosprendžiu R. Z. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-387/2019, susijusioje ir su nagrinėjama baudžiamąja byla, prokuratūra sutiko ir jo kasacine tvarka neskundė, tačiau 2019-12-18 surašydama kaltinamąjį aktą nagrinėjamoje byloje, prokurorė kaltinamųjų veikas kvalifikavo, kaip ir ankstesnėje R. Z. byloje, pagal BK 182 str., priešingai kaltinamojo akto surašymo metu suformuotai pačiai aktualiausiai ir naujausiai teismų praktikai. Taigi, vadovaujantis šiuo metu formuojama teismų praktika, T. K. įvykdyta veika sumažinant tiek mokėtiną pelno mokestį, tiek mokėtiną PVM vertintina kaip nusikaltimas finansų sistemai ir sudaro BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1472, galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2017 m. sausio 1 d.).
Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pagal T. K. inkriminuotas ir teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, kaltinamajame akte T. K. veiką kvalifikuojant pagal BK 182 str. 2 d. yra netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-P-36/2010, 2K-42-942/2016, 2K-265-693/2015, 2K-526/2014, 2K-441/2014, 2K-262/2014, 2K-7-304-976/2016).
Nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis BPK 255, 256 straipsnių prasme yra laikomos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, 2K-44-648/2016, 2K-42-942/2016, 2K-265-693/2015, 2K-262/2014, 2K-102/2014, 2K-7-304-976/2016). Aiškinant BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatą ,,faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų“, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tokia situacija gali susiklostyti, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, nustatoma, kad ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-8-696/2016, 2K-265-693/2015, 2K-197/2014, 2K-262/2014, 2K-282/2013, 2K-651/2012, 2K-381/2011, 2K-233/2008, 2K-7-304-976/2016).
Kita vertus, tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes (neįspėjus apie tai gynybos) asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes įvertinus, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-8-696/2016, 2K-265-693/2015, 2K-197/2014, 2K-262/2014, 2K-282/2013, 2K-651/2012, 2K-381/2011, 2K-233/2008, 2K-7-304-976/2016).
Nagrinėjamoje byloje T. K. iš anksto nebuvo pranešta apie jo veiksmų perkvalifikavimo galimybę, tačiau nepaisant to, atsižvelgiant į tokį teismo sprendimą nulėmusias priežastis, teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo teisė į gynybą ir teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas nebuvo pažeista. Kaip jau buvo minėta, pakeičiant T. K. veikos kvalifikavimą yra siekiama ištaisyti teisės taikymo klaidą. Pažymėtina, kad perkvalifikavus T. K. veiksmus, jam pareikštame kaltinime nurodomos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės išlieka nepakitusiomis, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad jam pranešus apie tokią galimybę, kaltinamojo gynyba galėtų būti kitokia. Kaip ir kaltinamojo akto surašymo metu, T. K. inkriminuojamas pridėtinės vertės ir pelno mokesčių nesumokėjimas. Teismui nustačius, kad kaltinime nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)” sudaryti sandoriai buvo fiktyvūs, taip pat nustačius, kad šias netikras finansines operacijas pagrindžiantys buhalterinės apskaitos dokumentai buvo įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą, bendrovei besąlygiškai atsiranda pareiga sumokėti valstybei mokesčius, kurių buvo išvengta įrašius į deklaracijas aukščiau nurodytus žinomai neteisingus duomenis. Priimtina dėmesin ir tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu tiek kaltinamasis T. K. ir jo gynėjas, tiek ir kaltinamasis M. V. bei jo gynėjas patys pareiškė prašymus dėl atitinkamos veikos perkvalifikavimo iš BK 182 str. į BK 220 str. nurodydami, kad su tokiu veikos perkvalifikavimu jie sutinka ir jo pageidauja, pritarimą atitinkamam veikos perkvalifikavimui išreiškė ir kaltinamasis V. K. bei jo gynėjas.
Tokiu būdu, teismui nustačius, jog kaltinamasis T. K., nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis siekdamas išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, padedant kaltinamiesiems V. K. ir M. V., nurodydamas jo nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai vyriausiajai finansininkei V. A. įrašyti į atitinkamas deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną ir turtą ir pateikti jas Valstybinei mokesčių inspekcijai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė 33103 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 23645 Eur pelno mokesčio, viso 56748 Eur mokesčių sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą, o kaltinamieji V. K. ir M. V. aukščiau nurodytomis aplinkybėmis padėjo kaltinamajam T. K. įrašyti į atitinkamas deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną ir turtą ir pateikti jas Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip išvengiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės ir pelno mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą (V. K. padėjo išvengti 21500 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 15357 Eur pelno mokesčio, viso 36857 Eur mokesčių sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą; M. V. padėjo išvengti 11603 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 8288 Eur pelno mokesčio, viso 19891 Eur mokesčių sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą), kaltinamojo T. K. veika, kaltinamajame akte kvalifikuota pagal BK 182 str. 2 d., perkvalifikuojama pagal BK 220 str. 1 d. (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1472, galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2017 m. sausio 1 d.). Atitinkamai kaltinamųjų V. K. ir M. V. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 24 str. 6 d. ir 220 str. 1 d. (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1472, galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) kaip padėjimas T. K. įrašyti į atitinkamas deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną ir turtą ir pateikti jas Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip išvengiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės ir pelno mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą (V. K. padedant išvengti 21500 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 15357 Eur pelno mokesčio, viso 36857 Eur mokesčių sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą; M. V. padedant išvengti 11603 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 8288 Eur pelno mokesčio, viso 19891 Eur mokesčių sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą).
Nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyti kaltinamojo T. K. veiksmai, tyčia pažeidžiant nurodytus teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko, kaip nurodyta specialisto išvadoje, laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2015-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, kvalifikuojami pagal BK 222 str. 1 d. kaip apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas, dėl kurio negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
L. K. šioje byloje buvo kaltinamas tuo, jog veikdamas bendrininkų grupe su T. K.: pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, padedant V. K. (BK 183 str. 2 d.); pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, padedant M. V. (BK 183 str. 2 d.); apgaule kitų naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę, padedant V. K. ir M. V. (BK 182 str. 2 d.); apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą (BK 222 str. 1 d.). Šių kaltinimų turinys ir faktinės aplinkybės yra identiškos T. K. inkriminuotiems kaltinimams ir dėl jų teismo nustatytoms aplinkybėms, kurios išdėstytos nuosprendžio nustatomojoje dalyje, todėl papildomai nebekartojamos. Teismo įsitikinimu, L. K. inkriminuoti kaltinimai teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino.
Kaip jau minėta, kaltinamųjų T. K. ir M. V. parodymais nustatyta, kad jie abu buvo faktiniai bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ savininkai ir vadovai. Nagrinėjamu laikotarpiu T. K. dėl tam tikrų asmeninių priežasčių nenorint oficialiai būti „(duomenys neskelbtini)“ savininku ir vadovu, formaliu vieninteliu bendrovės akcininku buvo įformintas T. K. draugas R. K., o vadovu – prieš tai bendrovės komercijos direktoriumi dirbęs L. K.. T. K., M. V. ir L. K. parodymais taip pat nustatyta, kad visus sprendimus abiejų bendrovių veiklos klausimais priimdavo T. K. ir M. V., o L. K. buvo tik formalus direktorius, vykdantis faktinių bendrovės savininkų ir vadovų nurodymus. Iš L. K. parodymų taip pat matyti, kad jį paskyrus direktoriumi, T. K. greta kasininko pareigų ėmė eiti ir direktoriaus patarėjo pareigas, kiekvieną dieną po keletą valandų kartu su L. K. sėdėdavo jo kabinete ir spręsdavo bendrovės veiklos klausimus, to neneigia ir T. K..
Kaip nurodė L. K., iki tapdamas UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi, įmonėje dirbo komercijos vadovu, vykdė darbus, susijusius su užsakovų suradimu, sutarčių sudarymu, objektų kontrole, medžiagų pirkėjų paieška, jo darbas daugiausiai buvo susijęs su bendrovės veikla užsienyje. 2014 m. birželio mėnesį tuometinis UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorius T. K. pasiūlė jam tapti įmonės direktoriumi, jis pasiūlymą priėmė. 2014 m. rugpjūčio 19 d. buvo paskirtas oficialiai direktoriumi. Su T. K. susitarė, kad jis vykdys direktoriaus pareigas ir kaip komercijos vadovas tęs ankstesnius darbus. T. K. jam pasakė ir jie sutarė, kad jis ir toliau maždaug vykdys darbus, ką ir prieš tai vykdė kaip buvęs direktorius. Jis palaipsniui įves jį į tą darbą, į direktorius pareigas, jis pasirašinės reikalingus dokumentus, dalyvaus pasitarimuose, bet iš principo T. vadovaus įmonei toliau. Sutarė, kad L. K. nelįs prie finansų, prie piniginių reikalų, prie kasos. Visiems darbuotojams buvo aišku, kad vadas liko T. K., o L. K. naujokas, neapšilęs, tik parašams sudėti. Kadangi taip susitarė, tai T. K. toliau sprendė visus finansinius klausimus, buvo atsakingas už kasą. Įmonėje dirbo daugiau kaip 250 darbuotojų ir sprendžiamų klausimų buvo aibė, vien parašams sudėti reikėjo pusdienio. Būdamas direktoriumi, reguliariai pasirašydavo įvairiausius dokumentus, pradedant nuo įsakymų, sutarčių, visokiausių bankinių dokumentų. Vien sutarčių su užsakovais per dieną pasirašydavo po 1-2, kurias jis pats su užsieniu derindavo, o su Lietuvos partneriais derindavo T. K.. Įvairias sutartis su subrangovais pasirašinėdavo jis, nes buvo tokios jo pareigos ir jis privalėjo pasirašyti. Lietuviškų sutarčių jis praktiškai neskaitydavo, nes už tai buvo atsakingas T. K.. Šie L. K. parodymai kitais byloje surinktais įrodymais nėra paneigti.
T. K. ir M. V. pripažįsta, kad jie buvo faktiniai UAB „(duomenys neskelbtini)" savininkai ir vadovai, o L. K. buvo tik formalus bendrovės direktorius, savo, kaip direktoriaus valdingais sprendimais tik įformindamas jų valią ir sprendimus bendrovės veiklos klausimais. Nors, T. K. ir M. V. teigimu, L. K. buvo informuotas apie jų priimto sprendimo esmę pinigų pasisavinimo ir mokesčių vengimo tikslu imituoti fiktyvius bendrovės sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, šie kaltinamųjų parodymai kelia pagrįstų abejonių. Visų pirma, kaltinamųjų parodymais nustatyta, jog T. K. ir M. V. buvo vaikystės draugai, ilgą laiką kartu vykdė komercinę veiklą, vieni kitu visiškai pasitikėjo. Tuo tarpu L. K. buvo atsitiktinis žmogus jų gyvenime, T. K. priėmė jį į darbą bendrovėje pagal skelbimą, o M. V. L. K. priėmimo į darbą aplinkybės apskritai nebuvo žinomos. Akivaizdu, jog vystydami sėkmingą verslą, T. K. ir M. V. nebūtų turėję jokio pamatuoto pagrindo skirti sėkmingai veikiančios jiems priklausančios bendrovės vadovu visiškai atsitiktinį asmenį, trumpai padirbusį bendrovės komercijos direktoriumi ir per šį laikotarpį jokiais ypatingais organizaciniais gabumais nepasižymėjusį, kurį dar ilgą laiką būtų tekę mokyti savarankiško darbo direktoriaus pareigose. Akivaizdu ir tai, jog tokiam atsitiktiniam asmeniui būtų buvę neatsargu atskleisti T. K. ir M. V. planuojamą nusikalstamą veiklą ir pasiūlyti joje dalyvauti. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog L. K. T. K. ir M. V. buvo pasirinktas į formalaus bendrovės vadovo pareigas būtent tikslu ateityje per jį vykdyti nusikalstamas veikas, pasinaudojant L. K. pasitikėjimu, neįgudimu vadovauti didelei įmonei bei nepakankamu vadovo veiklos išmanymu, tokiu būdu suklaidinant L. K. ir jo, kaip formalaus bendrovės vadovo vardu, įforminant T. K. ir M. V. nusikalstamus veiksmus, kuriais buvo imituojami fiktyvūs bendrovės sandoriai. Atitinkama veiksmų schema T. K. ir M. V. taip pat leido tikėtis, jog nusikaltimams išaiškėjus, atsakomybėn bus patraukti ne jie, jo formaliai fiktyvius bendrovės sandorius sudaręs L. K.. Tokią veiksmų eigą patvirtina ir aplinkybė, jog atlikus didžiąją dalį nusikalstamų veiksmų, kuriuose formaliai kaip formalus bendrovės direktorius dalyvavo L. K., pastarasis T. K. ir M. V. sprendimu buvo atleistas iš darbo bendrovėje, o bendrovės direktoriumi paskirtas M. V. brolis. Vėlgi akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu T. K. ir M. V. būtų ketinę supažindinti su jų nusikalstamais planais ir pasiūlyti dalyvauti nusikalstamų veiksmų schemoje ir bendrovės direktoriui, bendrovės direktoriaus pareigoms geriausiai ir būtų tikęs M. V. brolis, kuriuo kaltinamieji būtų galėję visiškai pasitikėti. Tačiau nustatyti objektyvūs T. K. ir M. V. veiksmai leidžia daryti išvadą, kad jie planavo veikti per jų suklaidintą ir nusikalstamos jų veikos pobūdžio nesuvokusį bendrovės direktorių L. K., kuriam nesėkmės atveju būtų galima bandyti suversti atsakomybę, tokiu būdu išvengiant M. V. brolio įtraukimo į nusikalstamą veiklą ir apsaugant jį nuo atsakomybės nesėkmės atveju. Tuo būdu teismas laiko, jog aptartų aplinkybių kontekste kaltinamųjų T. K. ir M. V. parodymai nepaneigia kaltinamojo L. K. versijos, jog jam nebuvo žinoma, kad T. K. jam pateikti pasirašymui bendrovės sandoriai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei juos lydintys dokumentai yra fiktyvūs.
Kaip paaiškino L. K., 2015 m. vasario 5 d. sutartį su „(duomenys neskelbtini)" dėl darbų atlikimo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atnešė, kaip ir kitus dokumentus, pasirašyti T. K.. Šios sutarties jis neskaitė. Atėjęs į kabinetą T. K. pristatė jam V. K. kaip jų subrangovą, kuris vykdo darbus su ligonine. Todėl nekilo nei menkiausias įtarimas dėl T. K. jam pateiktos subrangos sutarties pasirašymo. Jeigu būtų kažką įtaręs, kad buvo nevykdomi darbai, kad buvo nemokami pinigai, tai būtų nepasirašęs ir kreipęsis į atitinkamas institucijas. 2015 m. kovo 2 d. ir 2015 m. balandžio 7 d. tuo pačiu principu pasirašė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)". UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūko darbuotojų, tai tekdavo samdyti rangovus. Tuo klausimu T. labai daug dirbdavo, labai pergyvendavo, kur rasti darbuotojų. UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorius buvo M. V.. M. V. su T. K. buvo kaip bendrasavininkai abiejų įmonių ir jam nekilo jokių minčių. „(duomenys neskelbtini)" jiems daug padėdavo, nuomodavo automobilius, statybinę techniką ir atlikdavo statybinių darbų. Jo „(duomenys neskelbtini)" direktoriaus atliekamų pareigų turinyje nebuvo numatyta važinėti po objektus, tikrinti subrangovų darbus ir jų kokybę. Įmonėje buvo meistrai, darbų vadovai, gamybos vadovas ir jie buvo atsakingi už šias funkcijas, už skaičiavimą, suskaičiavimą, darbų aktų priėmimą, PVM sąskaitų išrašymą. Norint įsitikinti, ar teisingai padedi parašą, tai reikėtų važiuoti ir matuoti tuos paklotus vamzdžius, kiek iškasta tranšėjų, kiek atvežta žvyro. Jis visada tikėjo tais žmonėmis, kurie buvo priimti dirbti.
Nors kaltinamasis V. K. nurodė, kad pokalbių metu L. K. sėdėdavo prie vieno stalo ir viską girdėjo, ką jis aptarinėdavo su T. K., tačiau taipogi patvirtino, kad visą nusikalstamų veiksmų mechanizmą sugalvojo T. K., į sutartis buvo surašyti jų objektai, kuriuose jie anksčiau dirbo, jau parengtus pasirašyti dokumentus gaudavo iš T.. Žinojo, kad L. K. formaliai yra direktorius. T. K. buvo prisistatęs kaip akcininkas, bet žinojo iš kitų, kad T. K. faktiškai vadovauja bendrovei. Tuo tarpu T. K. parodė, kad susipažino su V. K.. Išsikalbėjus apie esamas problemas, V. K. pasiūlė sutvarkyti pinigų trūkumą, nes jau buvo taip daręs. V. pasiūlė, kad jis išrašys fiktyvias sąskaitas – faktūras už darbus, kurie realiai nebus atliekami, o jis panaudos šias sąskaitas tuo metu vykdomiems objektams. Taip ir buvo daroma kaltinime nurodytuose objektuose. Tik suderinęs su V. K. veiksmų planą, apie tai informavo L. K. ir M. V.. Kaip matyti, T. K. nepatvirtino V. K. parodymų, neva V. K. ir T. K. tarėsi dėl nusikalstamos veikos darymo, L. K. dalyvaujant ir girdint jų pokalbį. Šią aplinkybę neigia ir L. K., kuris nurodė, kad T. K. pristatė jam V. K. kaip jų rangovą, vykdantį darbus ligoninės objekte. Tuo būdu, įvertinant kaltinamųjų parodymų prieštaringumą, aukščiau aptartą T. K. ir M. V. motyvaciją veikti per jų nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokusį L. K., teismas konstatuoja, jog byloje nėra surinkta patikimų ir objektyvių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad pasirašinėdamas kaltinime nurodytus dokumentus, L. K. suvokė, kad jis dalyvauja T. K. ir kitų kaltinamųjų vykdomoje nusikalstamoje veikloje, ir nori taip veikti.
Kaip jau minėta, kaltinamieji T. K., M. V., V. K. patvirtino kaltinamojo L. K. parodymus, kad jis buvo tik formalus bendrovės vadovas, vykdęs faktinių vadovų, pagrinde T. K., sprendimus. Aplinkybę, kad T. K. buvo tikrasis faktinis bendrovės vadovas, patvirtino ir liudytojai buvę bendrovės darbuotojai G. Č., A. V., E. M.. Iš kaltinamojo L. K. gynėjo pateikto L. K. susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad T. K. ir M. V. UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriaus pareigas ėjusiam L. K. duodavo nurodymus bendrovės veiklos, piniginių lėšų panaudojimo klausimais, o L. K. su jais derindavo priimamus sprendimus šiais klausimais, T. K. taip pat informavo L. K., kad jis atleidžiamas iš direktoriaus pareigų akcininkų sprendimu, ir nurodė L. K. pačiam sugalvoti atleidimo pagrindą. L. K. taip pat parodė, kad paskyrus į direktoriaus pareigas, įmonės turtas, piniginės lėšos, bankiniai rekvizitai jam nebuvo perduoti, savo nuožiūra jis negalėjo atlikti net smulkių pirkimų, pvz., nupirkti darbuotojui telefoną. Jį paskyrus direktoriumi, T. K. tapo jo patarėju, T. sėdėdavo kiekvieną dieną jo kabinete ir jį mokydavo bei prižiūrėdavo. T. K. buvo pasakęs, kad po direktorius parašo ant sąskaitų jas perduotų buhalterijai, kad suvestų į apskaitą ir atliktų mokėjimus. Visus finansinius reikalus, visus mokėjimus, kurie atliekami įmonėje, laimino T. K..
Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, jog L. K. buvo tik formalus bendrovės direktorius, kuriam faktiškai nebuvo perduotas ir patikėtas bendrovės turtas, piniginės lėšos, elektroninės bankininkystės rekvizitai, ir kuris iš esmės visų sprendimų priėmime buvo saistomas faktinio bendrovės vadovo T. K. valios ir nurodymų, ko pasekoje L. K. neturėjo realių galimybių tikrinti ir kontroliuoti T. K. jam pateikiamų pasirašyti dokumentų, o taip pat ir bendrovės vardu sudaromų sandorių tikrumą, pagrįstumą ir realumą, nesant patikimų ir objektyvių įrodymų, kurie galėtų neginčijamai patvirtinti, kad L. K. žinojo apie T. K., M. V. ir V. K. nusikalstamą veiką ir joje bendrininkavo, teismas konstatuoja, jog pasirašydamas kaltinamajame akte nurodytus T. K. jam pateiktus fiktyvius dokumentus ir kartu su T. K. pateikdamas juos bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai V. A. įtraukimui į apskaitą, kaltinamasis L. K., kaip ir V. A., nesuprato T. K., M. V. ir V. K. nusikalstamos veikos pobūdžio. Tuo būdu L. K. veiksmuose nėra būtino jam inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymio – kaltės, t. y. tyčios padaryti BK 183 str. 2 d., 182 str. 2 d., 222 str. 1 d. numatytus nusikaltimus. Remiantis išdėstytu, L. K. dėl visų jam inkriminuotų kaltinimų išteisinamas jam nepadarius veikų, turinčių inkriminuotų nusikaltimų požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).
Atitinkamai tikslinami ir kitiems kaltinamiesiems inkriminuoti kaltinimai laikant nustatytu, jog kaltinamasis T. K. jam inkriminuotus nusikaltimus padarė veikdamas ne bendrininkų grupe su L. K., kaip nurodyta kaltinime, o per tarpininką L. K., nesuvokusį jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio. Ši aplinkybė neturi esminės reikšmės T. K. subjektiškumui padarant BK 183 str. 2 d., 220 str. 1 d., 222 str. 1 d. numatytus nusikaltimus, kadangi T. K. veikė ne tik pats būdamas bendrovės kasininku ir faktiniu vadovu bei savininku, bet ir per jo nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokusį formalų bendrovės vadovą. Atitinkamai tikslintinas kaltinimas laikant nustatytu, kad V. K. ir M. V. padėjo padaryti nusikaltimus, numatytus BK 183 str. 2 d., 220 str. 1 d., T. K., o ne bendrininkų grupe veikusiems T. K. ir L. K., kaip nurodyta kaltinime.
Kaltinamųjų T. K., M. V. ir V. K. kaltė dėl aukščiau aptartų nusikaltimų padarymo visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamieji privalo atsakyti.
Nusikalstamos veikos, susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad jie visiškai patvirtina kaltinamųjų M. V., T. K., V. K. ir R. Z. kaltę padarius nusikaltimus, susijusius su UAB "(duomenys neskelbtini)" veikla. Kita vertus, teismo įsitikinimu, kaltinamasis D. B. baudžiamojon atsakomybėn šioje byloje patrauktas nepagrįstai.
Kaip matyti iš kaltinamųjų T. K. ir M. V. parodymų, jie abu buvo faktiniai bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ savininkai ir vadovai. Formaliai „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir direktorius buvo M. V., nes bendrovė dalyvavo Europos Sąjungos paramos programose, pagal kurias bendrovėje galėjo būti tik vienas akcininkas, kuris tuo pat metu turėjo būti ir direktoriumi. Visus sprendimus abiejų bendrovių veiklos klausimais priimdavo T. K. ir M. V.. Sprendimų iniciatorius buvo T. K., kadangi pagal tarpusavio funkcijų pasidalijimą buvo atsakingas už bendrovių finansinius reikalus, o M. V. iš esmės kuravo įmonių veiklą užsienyje.
Kaltinamųjų T. K. ir M. V. teigimu, per eilę veiklos metų be apskaitos naudojant bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ grynuosius pinigus, kaip ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atveju, bendrovės kasoje susidarė didelis grynųjų pinigų trūkumas, kurį jie pagal T. K. parengtą planą ir nusprendė dokumentaliai pateisinti, atlikdami nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytas manipuliacijas fiktyviais dokumentais, panaudodami nusikalstamą patirtį, įgytą manipuliuojant fiktyviais bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais ir tuo pačiu imituojant fiktyvių bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sandorių tęsinį. Nors kaltinamieji teigia, kad pinigų trūkumas bendrovės kasoje susidarė dar iki jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo, o pinigai be apskaitos buvo panaudoti išimtinai bendrovės interesais, jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Akivaizdu, jog tokių didelių piniginių sumų trūkumas negalėjo likti nepastebėtas tvarkant bendrovės apskaitą, atliekant metines inventorizacijas ir suvedant metinius balansus, todėl vertintina, kad pinigai buvo pasisavinti būtent tada, kuomet ir buvo sudaryti jų pasisavinimą pateisinantys šiame nuosprendyje aptarti fiktyvūs sandoriai.
Kaltinamasis T. K. toliau parodė, kad jam su V. K. pradėjus vykdyti manipuliacijas fiktyviais bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, po kurio laiko V. K. pranešė, kad jo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ bankrutuoja, tačiau susitarimą galimą tęsti su kitomis įmonėmis, ir jis viskuo pasirūpins. Toliau vykdant nusikalstamą veiklą su fiktyviais bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, V. K. nešė jam sąskaitas iš bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. V. K. sakė, kad su šių bendrovių vadovais R. Z. ir D. B. yra sutarta ir jie žino visą situaciją. Jis pats su R. Z. ir D. B. nebendravo ir nesiaiškino, dėl kokių paskatų jie sutiko dalyvauti šioje veikloje.
Kaltinamasis V. K. parodė, kad su R. Z. jis kartu dirbo „(duomenys neskelbtini)“, D. B. su savo įmone atlikinėjo „(duomenys neskelbtini)“ tam tikrus darbus, jie palaikė ryšį ir bendravo. Nors kaltinamasis V. K. nurodo, kad neprisimena, ar tarėsi dėl „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavimo nusikalstamoje veikloje su T. K. ir teigia, kad T. K. pats galėjo susitarti su R. Z., kurią jis buvo supažindinęs su T. K., tačiau pripažįsta, kad kartu su R. vyko pas D. ir įkalbėjo jį išrašyti fiktyvias sąskaitas, kad tokiu būdu D. galėtų pasididinti „(duomenys neskelbtini)“ apyvartą. Jie D. pasiūlė padaryti sąskaitas dėl tam tikrų darbų atlikimo, kuriuos paskui išrašė kita fiktyvaus sandorio šalis. Sutartis vežė pasirašyti pas D., o kas jas rengė, nežino. Sąskaitą jis rašė kartu su Z.. D. pasiūlė išrašyti sąskaitas, sutartis, kad padidėtų jo apyvarta. Kai su Z. važiavo pas B., dirbo „(duomenys neskelbtini)“ ir važiavo kaip „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Tada buvo darbų vadovas, dalyvavo pokalbiuose ir pasirašyme. D. išrašė ateinančias ir išeinančias sąskaitas. „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2015 m. vidurio. Po išėjimo ir „(duomenys neskelbtini)“ daugiau nieko nežino, matyt tarpusavyje dokumentų turinį derino B. ir Z..
Kaltinamasis D. B. taip pat patvirtino, jog pas jį atvyko V. K. ir R. Z. ir pasisiūlė jam padidinti apyvartą, nes ji jam buvo reikalinga. Pasiūlė, kad per jo įmones suvaikščiotų fiktyvūs dokumentai, jis sutiko. R. Z. ir V. K. pažinojo, nes su jais dirbo namo renovacijos projekte. Jie atvyko kartu ir jam pasisiūlė padidinti jo įmonės apyvartą. Anksčiau kažkuriam buvo minėjęs, kad trūksta apyvartos. Atvykę jie pasiūlė tokią veiklą, pasiūlė, kad jie sutvarkys dokumentus, kad pro jo įmonę praeis dokumentai, jis pasirašys, o jam jokios rizikos nebus. Kokia būtų iš to nauda R. Z. ir V. K., nežino. Tada R. Z. ir T. K. dirbo kartu ir jo supratimu, tai buvo vienas darinys. Visi dokumentai ėjo per „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Kas konkrečiai jam padavė dokumentus, neprisimena. Parengtas pasirašymui sutartis gaudavo iš „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“.
Kaltinamosios R. Z. teigimu, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo sukurta jos tuometinio draugo ir kolegos V. K.. V. turėjo labai daug asmeninių ir įmonių bankrotų, todėl jos vardu buvo sukurta įmonė, kurioje V. vykdė veiklą ir gaudavo užsakymus. Ji buvo iš esmės fiktyvi direktorė. Tik kitoje jos pačios byloje pamatė dokumentus ir schemas, kokias darė V. su „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Niekada nežinojo, ar tie objektai vykdomi, bet V. visą laiką sakydavo, kad darbai pasirašyti, kad objektai vykdomi, kad viskas gerai. Teigia, kad pasirašinėjo dokumentus, suklaidinta ir apgauta V. K.. Sąskaitų, susijusių su „(duomenys neskelbtini)“, ji net neįtraukė į apskaitą, nes nebuvo įmanoma žinoti, ar tie objektai vyksta. Sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė, nes V. jai pristatė D. 2014 m. kaip savo draugą ir investitorių, buvo pasakyta, kad reikia pasirašyti, kad viskas bus padaryta. Kai pasirašė, paskambinusi D. pasakė, kad nereikia traukti nieko į apskaitą, kad tų darbų nėra. D. tarėsi su V. ir V. žadėjo, kad ji jam pasirašys ir viskas bus gerai. Mano, kad tai buvo schema pinigų išgavimui iš jos. Dokumentus pasirašė, bet jų neįtraukė į apskaitą. Susižiūrėjo balansus, kad jokių sąskaitų negalima traukti, nes darbų nėra. D. pasakė, kad nieko netraukia į apskaitą, nes ji tų pinigų negavo. Pasitikėjo V.. „(duomenys neskelbtini)“ V. užėmė statybos vadovo pareigas. Visi dokumentai, kurie buvo susiję su ligonine, su Kužių miesteliu, jai buvo atnešti ir paduoti pasirašyti. Pasirašė ir padavė V., nes jis dirbo. V. pasakydavo, kad reikia darbuotojams sumokėti, jis skaičiuodavo algas. Apie V. ir T. susitarimus nieko nežinojo, nes tų žmonių nepažinojo. Buvo įsitikinusi, kad su „(duomenys neskelbtini)“ bus normalūs subrangos darbai. Kartu su V. pas D. nevažiavo, D. pats atvažiuodavo.
Sugretinus kaltinamųjų parodymus matyti, kad R. Z. ir D. B. parodymai iš esmės patvirtina T. K. aiškinimą, jog dėl bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavimo manipuliacijose fiktyviais dokumentais su šių bendrovių vadovais R. Z. ir D. B. susitarė būtent V. K.. Šios aplinkybės iš principo neneigia ir pats V. K., darydamas tik prielaidą, jog dėl nusikalstamos veikos darymo T. K. ir pats galėjo tiesiogiai tartis su R. Z.. Kaltinamųjų parodymus apie imituojamų sandorių fiktyvumą, fiktyvių dokumentų sukūrimo ir jų panaudojimo aplinkybes visiškai patvirtina ir ankstesnėje nuosprendžio dalyje aptarti byloje sukaupti dokumentai.
Kita vertus, D. B. ir V. K. parodymai visiškai paneigia R. Z. aiškinimą, neva ji nežinojo apie kaltinime nurodytų „(duomenys neskelbtini)“ sudaromų sandorių fiktyvumą, nes buvo suklaidinta ir apgauta V. K., kuris pats susitarė su D. B.. Nustatyta priešingai, jog R. Z. ir V. K. kartu vyko pas D. B., pasiūlė ir įkalbėjo jį sudaryti fiktyvius sandorius, tokiu būdu dirbtinai pasididinant „(duomenys neskelbtini)“ apyvartą, kartu veždavo jam pasirašyti sutartis.
Vertinant R. Z. vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, labai reikšmingos yra ir aplinkybės, nustatytos jau minėtu įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2019-11-06 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-387/2019. Šiuo nuosprendžiu buvo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2018-10-19 nuosprendis baudžiamojoje byloje, kuriuo buvo nuteisti R. Z. ir V. K.. Minėtuose pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose buvo nagrinėjama R. Z. ir V. K. veikla laikotarpiu, kuris aktualus ir šioje byloje, taip pat ir R. Z. vaidmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais dokumentais nustatyta, kad R. Z. tyčia pasisavino jos vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, o V. K., aktyviais veiksmais bendrininkaudamas, tyčia padėjo jai padaryti šį nusikaltimą. Taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne tik formaliai, bet ir faktiškai vadovavo R. Z., ji reguliariai lankydavosi statybos objektuose, tikrindavo darbų atlikimą, duodavo nurodymus ir pan. Tuo pačiu ji negalėjo nežinoti apie statybos objektuose vykdomus darbus, nes 2015 m. sausio – gegužės mėnesiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektų nebuvo daug. Lietuvos apeliacinio teismo 2019-11-06 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-387/2019 buvo paneigta R. Z. versija, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai vadovavo V. K., o ji, neva pastarojo suklaidinta, tik pasirašinėjo V. K. paruoštus ir jai pateiktus suklastotus dokumentus, ir konstatuota, kad R. Z. pati vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir aktyviai dalyvavo šios bendrovės veikloje – lankydavosi statybos objektuose, skirstydavo darbus, teikdavo visus buhalterinės apskaitos dokumentus buhalterei, mokėdavo atlyginimus darbuotojams ir pan. Minimoje byloje taip pat nustatyta, kad imituodama toje byloje nagrinėtus fiktyvius sandorius tarp jos vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. K. vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. Z. visiškai nesidomėjo ir šių sandorių vykdymu, priešingai susiklosčiusiai praktikai, kuomet R. Z. visuomet aktyviai kontroliuodavo realių UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių vykdymą, kas taip pat paneigia R. Z. aiškinimą, neva ji nežinojo apie sandorių fiktyvumą ir buvo apgautą V. K..
Remiantis išdėstytu ir įvertinant aukščiau aptartais įrodymais nustatytą R. Z. veiksmų pobūdį, teismas pripažįsta įrodytu, jog R. Z., veikdama kartu su V. K., pastarojo informuota apie jo nusikalstamo susitarimo su T. K. esmę, kartu su V. K. atliko nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytus nusikalstamus veiksmus, bendrininkaudama pasisavinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas ir vengiant sumokėti mokesčius.
Tuo būdu teismas pripažįsta įrodytu, jog kaltinamasis M. V. pasisavino jam patikėtas ir jo žinioje buvusias kaltinamajame akte nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas. Jo veika kvalifikuojama pagal BK 183 str. 2 d. kaip kaltininkui patikėto ir jo žinioje buvusio didelės vertės svetimo turto pasisavinimas.
Kaltinamojo T. K. veiksmai šiame epizode kaltinamajame akte buvo kvalifikuoti pagal BK 24 str. 4 d. ir 183 str. 2 d. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto pasisavinimo organizavimas, tuo pačiu nurodant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas M. V. ir T. K. pasisavino veikdami kartu, padedant kitiems kaltinamiesiems. Teismo vertinimu, sutikti su tokia T. K. veiksmų kvalifikacija nėra pagrindo.
BK 24 str. 4 d. nustato, kad organizatorius yra asmuo, inter alia parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Organizatoriaus vaidmuo teisės teorijoje ir teismų praktikoje paprastai laikomas pavojingesniu net už nusikaltino vykdytojo vaidmenį. Pažymėtina, kad kaltinimo pozicija T. K. veikų kvalifikavimo klausimu šioje byloje nėra nuosekli. Byloje nustatyta, kad T. K. iš esmės vienoda apimtimi buvo tiek nusikalstamų veikų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir nusikalstamų veikų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, iniciatoriumi, nustatyti jo veiksmai tiek vienoje, tiek kitoje nusikaltimų grupėje savo pobūdžiu buvo labai panašūs. Tačiau kaltinimuose dėl nusikalstamų veikų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, T. K. veiksmai buvo kvalifikuoti kaip vykdytojo, be nuorodos į BK 24 str. 4 d., kaip ir kito kaltinamojo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ formalaus direktoriaus L. K.. Kaip minėta, priimdamas sprendimą L. K. dėl jam inkriminuotų kaltinimų išteisinti, teismas tuo pačiu nustatė, jog inkriminuotus nusikaltimus minėtoje nusikaltimų grupėje T. K. padarė kaip vykdytojas, veikdamas per tarpininką – jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusį L. K..
Teismo įsitikinimu, pripažinti įrodytais T. K. veiksmai, padarant nusikalstamas veikas, susijusias su UAB „(duomenys neskelbtini)“, savo esme ir pobūdžiu nėra pavojingesni už T. K. veiksmus, padarant nusikalstamas veikas, susijusias su UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš dalies tai buvo minėtų nusikalstamų veiksmų tęsinys. Minėtų atvejų specifika yra tame, kad inkriminuotų nusikalstamų veikų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, būtinus subjekto požymius turi tik vienintelis iš kaltinamųjų – šios bendrovės direktorius ir kasininkas M. V.. Todėl jo veika kaltinamajame akte buvo tinkamai kvalifikuota pagal BK 183 str. 2 d. kaip nusikaltimo vykdytojo. Tuo tarpu T. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, būtinų subjekto požymių neturi, nes nustatyta, kad M. V. buvo ne tik formalus, bet ir faktinis šios bendrovės vadovas bei kasininkas, visiškai atsakingas už bendrovės veiklą ir turtą. Nagrinėjamu atveju neina kalba ir apie nusikaltimo padarymą per tarpininką, nes nustatyta, jog M. V. suprato nusikalstamą savo veikos pobūdį, norėjo taip veikti ir siekė atitinkamų pasekmių, t. y. tiesiogine tyčia veikė kaip nusikaltimo vykdytojas. Tuo būdu, nesant pakankamo pagrindo kvalifikuoti T. K. veiksmus kaip organizatoriaus (tai logiškai prieštarautų ir jo veiksmų kvalifikavimui padarant nusikaltimus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“), ir nesant galimybės jo veiksmus kvalifikuoti kaip vykdytojo (T. K. neturint specialaus subjekto požymių), teismas laiko, jog tinkamiausia T. K. veiksmų kvalifikacija, labiausiai atitinkanti jų pavojingumo laipsnį, pobūdį ir T. K. vaidmenį bendrininkaujant, yra pagal BK 24 str. 6 d. kaip padėjėjo, davusio patarimus, nurodymus, teikusio priemones ir šalinusio kliūtis, ką atspindi nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyti nustatyti objektyvūs T. K. nusikalstami veiksmai bendrininkaujant nusikaltimų padaryme.
Teismo vertinimu, toks T. K. veikos perkvalifikavimas, iš anksto apie tai neįspėjus proceso dalyvių, nesuvaržys T. K. teisės į gynybą, nes, kaip ir ankstesniu veikos perkvalifikavimo iš BK 182 str. į BK 220 str. atveju, faktinės veikos padarymo aplinkybės iš esmės nesikeičia, tik joms kvalifikuoti pritaikomas kitas, kaltinamajam palankesnis baudžiamasis įstatymas. Pažymėtina, jog teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. K. ir jo gynėjas prašė T. K. veiką perkvalifikuoti tiesiog pagal BK 183 str. 2 d. be nuorodos į BK 24 str. 4 d., todėl akivaizdu, jog veikos kvalifikavimas pagal BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d., dar labiau lengvinantis kaltinamojo padėtį, nepažeidžia jo teisės žinoti, kuo yra kaltinamas.
Tuo būdu kaltinamųjų T. K., V. K. ir R. Z. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d. kaip padėjimas M. V. pasisavinti jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas.
Remiantis iš esmės tais pačiais motyvais, kurie jau yra nurodyti šiame nuosprendyje aptariant nusikalstamas veikas, susijusias su UAB „(duomenys neskelbtini)“, teismui nustačius, jog kaltinamasis M. V., nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis siekdamas išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, padedant kaltinamiesiems T. K., V. K. ir R. Z., nurodydamas jo nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai M. M. įrašyti į atitinkamas deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną ir turtą ir pateikti jas Valstybinei mokesčių inspekcijai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė 33180 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 7900 Eur pelno mokesčio, viso 41080 Eur mokesčių sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą, o kaltinamieji T. K., V. K. ir R. Z. aukščiau nurodytomis aplinkybėmis padėjo kaltinamajam M. V. įrašyti į atitinkamas deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną ir turtą ir pateikti jas Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip išvengiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės ir pelno mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, kaltinamojo M. V. veika, kaltinamajame akte kvalifikuota pagal BK 182 str. 2 d., perkvalifikuojama pagal BK 220 str. 1 d. (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1472, galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2017 m. sausio 1 d.). Atitinkamai kaltinamųjų T. K., V. K. ir R. Z. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 24 str. 6 d. ir 220 str. 1 d. (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1472, galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2017 m. sausio 1 d.). kaip padėjimas M. V. įrašyti į atitinkamas deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną ir turtą ir pateikti jas Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip išvengiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės ir pelno mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą (keičiant T. K. veikų kvalifikaciją iš BK 24 str. 4 d. į 24 str. 6 d., remiamasi tais pačiais argumentais, kurie jau yra nurodyti aptariant veikos kvalifikaciją pagal BK 183 str. 2 d.). Teismo vertinimu, toks veikų kvalifikavimas, nekeičiant kaltinamiesiems inkriminuotų ir teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kaltinamųjų teisės į gynybą nesuvaržys, kadangi šiuo atveju yra ištaisoma tik teisės taikymo klaida kvalifikuojant veikas, kaltinamieji T. K., M. V., V. K. ir jų gynėjai teisminio bylos nagrinėjimo metu patys išreiškė pageidavimą ir pritarimą tokiam veikų perkvalifikavimui, o R. Z. veika iš esmės analogiškoje situacijoje tokiu pat būdu buvo perkvalifikuota įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2019-11-06 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-387/2019, konstatuojant tokio perkvalifikavimo leistinumą.
Nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyti kaltinamojo M. V. veiksmai, tyčia pažeidžiant nurodytus teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko, kaip nurodyta specialisto išvadoje, laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, kvalifikuojami pagal BK 222 str. 1 d. kaip apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas, dėl kurio negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Spręsdamas veikų kvalifikavimo klausimus, teismas atkreipia dėmesį, jog kaltinamųjų T. K. ir M. V. veikos, numatytos BK 183 str. ir 220 str., susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir taip pat kvalifikuotos veikos, susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors ir turi panašumų, tarpusavyje iš esmės skiriasi. Nurodytais atvejais piniginės lėšos buvo grobiamos iš skirtingų šaltinių, buvo išvengta mokesčių skirtingų juridinių asmenų naudai, skiriasi ir kaltinamųjų vaidmuo nusikaltimų padaryme: UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju T. K. buvo nusikaltimų vykdytoju, o M. V. – jo padėjėju, gi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju kaltinamųjų vaidmuo buvo atvirkštinis. Taigi kalba eina apie atskiras nusikalstamas veikas, nesiejamas vieningos tyčios ir padarytas skirtingais bendrininkavimo modeliais, be to, ir skirtingu laiku. Remiantis išdėstytu, teismas pripažįsta nepagrįstu gynėjų prašymą T. K., M. V. ir V. K. veikas, susijusias su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kvalifikuoti kaip vientisus nusikaltimus, numatytus BK 183 str. ir 220 str., ir jo netenkina.
D. B. šioje byloje buvo kaltinamas tuo, jog padedant V. K. ir R. Z., padėjo M. V. ir T. K. pasisavinti didelės vertės svetimą turtą (BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d.); padedant V. K. ir R. Z., padėjo M. V. ir T. K. apgaule kitų naudai panaikinti didelės vertės turtinę prievolę (BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d.). Šių kaltinimų turinys ir faktinės aplinkybės yra identiškos T. K., M. V., V. K. ir R. Z. inkriminuotiems kaltinimams ir dėl jų teismo nustatytoms aplinkybėms, kurios išdėstytos nuosprendžio nustatomojoje dalyje, todėl papildomai nebekartojamos. Teismo įsitikinimu, D. B. inkriminuoti kaltinimai teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino.
Kaip nurodė kaltinamasis D. B., įforminti fiktyvius sandorius jo vadovaujamoje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė jo partneriai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. Z. ir statybos darbų vadovas V. K.. Anksčiau jiems buvo minėjęs, kad trūksta apyvartos. Apyvartos padidinimas jam buvo reikalingas, nes pagal Lietuvos įstatymus, siunčiant žmones į užsienį, reikia gauti tam tikrą socialinio draudimo formą, kurią reikia pateikti užsienio partneriams. Reikia turėti tam tikrą procentinį kiekį apyvartos ir jei Lietuvoje jos neturi, tai žymiai sunkiau siųsti tuos žmones į užsienį. Jo bendrovė užsiiminėjo laivų remontu ir laivų statyba, veiklą vykdė Lietuvoje ir užsienyje. Gerai nepagalvojęs, jis sutiko su R. Z. ir V. K. pasiūlymu ir ėmėsi tokiu būdu apgaulingai tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Pagal R. Z. ir V. K. pasiūlytą fiktyvių sandorių schemą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tik tarpininkas ir realiai jokių darbų neatlikinėjo, todėl sandorių realumu jis nesidomėjo, kokia buvo iš to nauda R. Z. ir V. K., nežino. Tokiais neleistinais veiksmais, apgaulingai tvarkydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, jis pasididino bendrovės apyvartą, be to, įtraukęs į apskaitą duomenis iš fiktyvių sandorių, sumokėjo ir visus priklausančius mokesčius, jokios kitos naudos iš to neturėjo.
Ši kaltinamojo D. B. versija jokiais kitais byloje surinktais įrodymais nėra paneigta. Byloje nenustatyta, kad D. B. būtų buvęs pažįstamas su T. K. ar M. V. ir taręsis su jais dėl nusikalstamos veikos darymo. V. K. taip pat patvirtino, kad jie su R. Z. pasiūlė B. dalyvauti manipuliacijose fiktyviais dokumentais būtent dėl jam reikalingos apyvartos fiktyvaus padidinimo, nieko neaiškindami nei apie susitarimus su T. K., nei apie tai, kam jiems patiems reikalingos tokios manipuliacijos. Taigi byloje nenustatyta, kad D. B. būtų žinojęs ir suvokęs, jog savo veiksmais jis kartu su V. K., R. Z. ir T. K. padeda M. V. pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas ir išvengti mokesčių šios bendrovės naudai. Byloje nesurinkta jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti tokius kaltinimo teiginius.
Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, jog D. B. dalyvavo fiktyvių dokumentų apyvartoje turėdamas tikslą tik neteisėtai padidinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartą, nesant patikimų ir objektyvių įrodymų, kurie galėtų neginčijamai patvirtinti, kad D. B. žinojo apie kitų kaltinamųjų nusikalstamą veiką ir joje bendrininkavo, teismas konstatuoja, jog atlikdamas kaltinime inkriminuotus faktinius veiksmus, kaltinamasis D. B. nesuprato T. K., M. V., V. K. ir R. Z. nusikalstamos veikos pobūdžio. Tuo būdu D. B. veiksmuose nėra būtino jam inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymio – kaltės, t. y. tyčios padaryti BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d., 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. numatytus nusikaltimus. Remiantis išdėstytu, D. B. dėl visų jam inkriminuotų kaltinimų išteisinamas jam nepadarius veikų, turinčių inkriminuotų nusikaltimų požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.). Atitinkamai tikslinami ir kitiems kaltinamiesiems inkriminuoti kaltinimai laikant nustatytu, jog kaltinamieji teismo pripažintus įrodytais nusikaltimus padarė ne bendrininkaudami su D. B. (jam padedant), o veikdami per tarpininką D. B., nesuvokusį jų nusikalstamų veiksmų pobūdžio.
Nagrinėjamoje byloje aktualu ir tai, jog įsiteisėjusia Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2018 m. liepos 12 d. nutartimi dėl veikos, numatytos BK 222 str. 1 d., D. B., vadovaujantis BK 40 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (t. 15, b. l. 1-21). Nutartyje konstatuota, kad D. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės vartotojams pateikiamą informaciją, sudarė fiktyvius sandorius bei pasirašė fiktyvius dokumentus, nurodytus ir nagrinėjamoje byloje D. B. inkriminuotame kaltinime, ir organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymą, įtraukdamas į apskaitą žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis iš šių fiktyvių dokumentų. Kaip matyti, priimant šį procesinį sprendimą, buvo nustatytos visos sprendimo priėmimui reikšmingos faktinės aplinkybės, t. y. jog D. B., veikdamas vadovaujamos bendrovės vardu, sudarė fiktyvius sandorius, pasirašė fiktyvius dokumentus ir jų duomenis įtraukė į bendrovės apskaitą, jo veika buvo kvalifikuota pagal BK 222 str. 1 d. ir dėl šios veikos padarymo jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prokurorės 2018-07-05 nutarimu (t. 1, b. l. 33) konstatavus, kad D. B. padaryta nusikalstama veika yra savarankiška nusikalstama veika, ir nenustačius D. B. veiksmuose jokių kitų nusikaltimų požymių, ikiteisminis tyrimas dėl minimos nusikalstamos veikos buvo atskirtas nuo nagrinėjamos bylos ikiteisminio tyrimo. Taigi įsiteisėjusia Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2018 m. liepos 12 d. nutartimi D. B. baudžiamosios atsakomybės klausimas dėl faktinių veiksmų, kurie D. B. yra inkriminuoti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje (fiktyvių sandorių sudarymas, fiktyvių dokumentų surašymas, pasirašymas ir pan.), jau yra išspręstas.
BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. EŽTT praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, neatskiriamai susijusių tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš. Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03 ir kt. Be to, pažeidimų teisinių formuluočių skirtumai nėra pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl vėlesnio proceso atitikimo non bis in idem principui. Non bis in idem principas turi būti aiškinamas kaip žmogaus persekiojimo ar teisminio proceso dėl antro pažeidimo draudimas, jei jis pradedamas dėl tų pačių arba labai panašių faktų, neatskiriamai susijusių tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta.
Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad norint atsakyti į klausimą, ar baudžiamasis procesas prieš D. B. nepažeidė non bis in idem principo, būtina nustatyti, dėl kokios racionalios priežasties, prokurorei atskyrus ikiteisminį tyrimą dėl D. B. padarytos nusikalstamos veikos nuo nagrinėjamos bylos ir įsiteisėjusia ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi išsprendus D. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, buvo būtina vykdyti baudžiamąjį procesą prieš D. B. dėl to paties įvykio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-167-788/2015, 2K-109-788/2016). Teismo vertinimu, po D. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2018 m. liepos 12 d. nutartimi dėl veikos, numatytos BK 222 str. 1 d., nei ikiteisminio tyrimo metu, nei šios bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių naujų duomenų, kurie duotų pagrindą manyti, kad D. B. gali būti padaręs ir kitas veikas, dėl kurių būtų buvę reikalinga tęsti jo baudžiamąjį persekiojimą. Esant tokiai situacijai, net ir kvestionuojant teismo išvadas dėl inkriminuotų nusikaltimų sudėties nebuvimo D. B. veiksmuose, tolesnis jo baudžiamasis persekiojimas turėtų būti vertinamas kaip pažeidžiantis non bis in idem principą, ir baudžiamasis procesas turėtų būti nutrauktas, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 6 p. numatytu pagrindu.
Kita vertus, teismas neturi jokio pamatuoto pagrindo sutikti su kaltinamosios R. Z. pozicija, neva nagrinėjamoje byloje ji yra antrą kartą teisiama už tuos pačius nusikaltimus. Klaipėdos apygardos teismo 2018-10-19 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-40-606/2018 (su Lietuvos apeliacinio teismo 2019-11-06 nuosprendžiu padarytais pakeitimais) R. Z. ir V. K. nuteisti už nusikaltimus, susijusius su fiktyvių sandorių tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymu, su tuo susijusiu dokumentų klastojimu ir jų panaudojimu apgaulingai tvarkant apskaitą bei išvengiant mokesčių, taigi už savo esme ir turiniu visiškai skirtingas nuo šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamas veikas. Todėl R. Z. patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nagrinėjamoje byloje niekaip nesuponuoja non bis in idem principo pažeidimo.
Kaltinamųjų T. K., M. V., V. K. ir R. Z. kaltė dėl aukščiau aptartų nusikaltimų padarymo visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamieji privalo atsakyti.
V. BAUSMIŲ SKYRIMAS IR KITI NUOSPRENDŽIO KLAUSIMAI
Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.
Kaltinamųjų T. K., M. V. ir V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamieji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltę, duodami parodymus, padėjo išaiškinti nusikaltimus ir juos padariusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Vadovaudamasis BK 59 str. 2 d., kaltinamųjų T. K. ir M. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta ir tai, jog jie savanoriškai atlygino dalį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos. Kaltinamosios R. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat nenustatyta ir kaltinamųjų T. K., M. V., V. K. ir R. Z. atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Kaltinamasis T. K. anksčiau neteistas, nuo 2015 m. nuolat ir sistemingai daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus (tame tarpe ir šiurkščius), nereaguodamas į jam skiriamas administracines nuobaudas (t. 20, b. l. 129-161), dirba, šeimos neturi. T. K. padarė du sunkius, apysunkį ir du nesunkius tyčinius nusikaltimus, buvo bendrininkų padarytų nusikaltimų iniciatorius ir įtraukė į nusikaltimų darymą kitus asmenis, jo vaidmuo bendrininkų nusikaltimuose buvo itin svarbus ir reikšmingas tiek tais atvejais, kuomet T. K. buvo nusikaltimų vykdytojas, tiek ir tais atvejais, kuomet jis atliko padėjėjo funkcijas. Darydamas tyčinius sunkius savanaudiškus nusikaltimus, T. K. pasisavino itin didelės vertės svetimą turtą, pasisavinto turto vertė keliolika kartų viršija BK 190 str. 1 d. nustatytą minimalią didelės vertės turto ribą. Per praėjusius keletą metų nuo nusikaltimų padarymo T. K. savo noru atlygino tik nedidelę dalį padarytos turtinės žalos, nors, kaip matyti iš byloje sukauptų duomenų, per tą laiką dideles pinigų sumas išleido poilsinėms kelionėms į egzotiškas šalis, taip pat ir nuolatiniam administracinių baudų mokėjimui. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo sutikti su kaltinamojo gynėjo pozicija, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas T. K. aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.). Remiantis išdėstytu, už sunkių nusikaltimų padarymą T. K. skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Už apysunkio ir nesunkių nusikaltimų padarymą pirmą kartą teisiamam kaltinamajam skiriamos sankcijose numatytos baudos bausmės. Atsižvelgiant į tai, kad nustatytos dvi T. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, parenkamas ženkliai mažesnis už sankcijų vidurkį bausmių dydis. Baudų dydis parenkamas pagal BK 47 str. nuostatas, galiojusias veikų padarymo metu, o baudų apskaičiavimo pagrindu imamas veikų padarymo metu galiojęs MGL dydis.
Atkreiptinas dėmesys, jog teisminio bylos nagrinėjimo kaltinamieji T. K. ir M. V. visiškai pripažino savo kaltę ir pareiškė prašymą tirti byloje įrodymus sutrumpinta tvarka, pretenduodami į BK 641 str. numatytas bausmės skyrimo lengvatas. Kitiems proceso dalyviams nesutikus, sutrumpintas įrodymų tyrimas byloje nebuvo atliekamas, todėl BK 641 str. nuostatų taikymui T. K. atžvilgiu formalaus pagrindo nėra. Visgi, priimant dėmesin, kad kaltinamasis T. K. pripažino savo kaltę ir pageidavo tirti byloje įrodymus sutrumpinta tvarka, tačiau sutrumpintas įrodymų tyrimas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą byloje nebuvo atliekamas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltinamojo T. K. užimtos procesinės pozicijos, į šias aplinkybes teismas taip pat atsižvelgia, parinkdamas T. K. skiriamų bausmių dydį jų mažinimo linkme.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d. ir 5 d. 1 p., už nusikaltimus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos apėmimo būdu, lygiai kaip ir bausmės, paskirtos už nusikaltimus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o už šias abi nusikaltimų grupes skiriamos subendrintos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant minimalią švelnesnės bausmės dalį. Vadovaujantis BK 63 str. 6 d., bausmės bendrinamos vienu etapu.
Kaip minėta, kaltinamojo T. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jis nusikalto pirmą kartą, per keletą metų, praėjusių nuo nusikaltimų padarymo, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, kaltinamasis dirba ir ketina atlyginti nusikaltimais padarytą žalą. Visos aukščiau aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, BK 75 str. nustatyta tvarka bausmės vykdymą atidedant ilgesniam nei minimalus įstatymo numatytam terminui. Atkreiptinas dėmesys, kad nuosprendžio priėmimo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės taikyti BK 75 str. nuostatas asmeniui, nuteistam už sunkaus nusikaltimo padarymą, vienok tokią galimybę numatė 2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcijos BK 75 str. 1 d., galiojusi nuo 2015-03-24 iki 2017-10-06, t. y. veikų padarymo metu.
Kaltinamasis M. V. anksčiau neteistas, eilę kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, mokestinių deklaracijų nepateikimą (t. 20, b. l. 118-121), dirba, šeimos neturi. M. V. padarė du sunkius, apysunkį ir du nesunkius tyčinius nusikaltimus, buvo dalies bendrininkų padarytų nusikaltimų vykdytojas. Darydamas tyčinius sunkius savanaudiškus nusikaltimus, M. V. pasisavino didelės vertės svetimą turtą, kurio vertė beveik 10 kartų viršija BK 190 str. 1 d. nustatytą minimalią didelės vertės turto ribą, taip pat padėjo T. K. pasisavinti dar didesnės vertės svetimą turtą. Per praėjusius keletą metų nuo nusikaltimų padarymo M. V. savo noru atlygino tik nedidelę dalį padarytos turtinės žalos, nors, kaip matyti iš byloje sukauptų duomenų, per tą laiką pinigus leido ir atostogaudamas egzotiškose šalyse, ir nuolatiniam administracinių baudų mokėjimui. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo sutikti su kaltinamojo gynėjo pozicija, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas M. V. aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.). Remiantis išdėstytu, už sunkių nusikaltimų padarymą M. V. skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Už apysunkio ir nesunkių nusikaltimų padarymą pirmą kartą teisiamam kaltinamajam skiriamos sankcijose numatytos baudos bausmės. Atsižvelgiant į tai, kad nustatytos dvi M. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, parenkamas ženkliai mažesnis už sankcijų vidurkį bausmių dydis. Baudų dydis parenkamas pagal BK 47 str. nuostatas, galiojusias veikų padarymo metu, o baudų apskaičiavimo pagrindu imamas veikų padarymo metu galiojęs MGL dydis.
Atkreiptinas dėmesys, jog teisminio bylos nagrinėjimo kaltinamieji T. K. ir M. V. visiškai pripažino savo kaltę ir pareiškė prašymą tirti byloje įrodymus sutrumpinta tvarka, pretenduodami į BK 641 str. numatytas bausmės skyrimo lengvatas. Kitiems proceso dalyviams nesutikus, sutrumpintas įrodymų tyrimas byloje nebuvo atliekamas, todėl BK 641 str. nuostatų taikymui M. V. atžvilgiu formalaus pagrindo nėra. Visgi, priimant dėmesin, kad kaltinamasis M. V. pripažino savo kaltę ir pageidavo tirti byloje įrodymus sutrumpinta tvarka, tačiau sutrumpintas įrodymų tyrimas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą byloje nebuvo atliekamas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltinamojo M. V. užimtos procesinės pozicijos šiuo klausimu, į šias aplinkybes teismas taip pat atsižvelgia, parinkdamas M. V. skiriamų bausmių dydį jų mažinimo linkme.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d. ir 5 d. 1 p., už nusikaltimus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos apėmimo būdu, lygiai kaip ir bausmės, paskirtos už nusikaltimus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o už šias abi nusikaltimų grupes skiriamos subendrintos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant minimalią švelnesnės bausmės dalį. Vadovaujantis BK 63 str. 6 d., bausmės bendrinamos vienu etapu.
Kaip minėta, kaltinamojo M. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jis nusikalto pirmą kartą, per keletą metų, praėjusių nuo nusikaltimų padarymo, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, kaltinamasis dirba ir ketina atlyginti nusikaltimais padarytą žalą. Visos aukščiau aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, veikų padarymo metu galiojusios BK 75 str. redakcijos nustatyta tvarka bausmės vykdymą atidedant ilgesniam nei minimalus įstatymo numatytam terminui.
Kaltinamasis V. K. du kartus yra teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimus, tačiau šiame nuosprendyje aptartus nusikaltimus padarė, dar nebūdamas teistas. V. K. eilę kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (tame tarpe ir itin šiurkščius - t. 20, b. l. 113-115), dirba. V. K. padarė du sunkius, apysunkį ir du nesunkius tyčinius nusikaltimus, jo vaidmuo bendrininkų nusikaltimuose buvo itin svarbus ir reikšmingas, V. K. įtraukė į nusikaltimų darymą kitus asmenis. Darydamas tyčinius sunkius savanaudiškus nusikaltimus, V. K. padėjo pasisavinti didelės vertės svetimą turtą, kurio vertė keliolika kartų viršija BK 190 str. 1 d. nustatytą minimalią didelės vertės turto ribą. Remiantis išdėstytu, už sunkių nusikaltimų ir apysunkio padarymą V. K. skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Už nesunkius nusikaltimus, kuriuos V. K. padarė, dar būdamas neteistas, kaltinamajam skiriamos sankcijose numatytos baudos bausmės. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, parenkamas mažesnis už sankcijų vidurkį bausmių dydis. Baudų dydis parenkamas pagal BK 47 str. nuostatas, galiojusias veikų padarymo metu, o baudų apskaičiavimo pagrindu imamas veikų padarymo metu galiojęs MGL dydis.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d. ir 5 d. 1 p., už nusikaltimus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos apėmimo būdu, lygiai kaip ir bausmės, paskirtos už nusikaltimus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o už šias abi nusikaltimų grupes skiriamos subendrintos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant minimalią švelnesnės bausmės dalį. Vadovaujantis BK 63 str. 6 d., bausmės bendrinamos vienu etapu. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant minimalią švelnesnės bausmės dalį, bendrinama su V. K. ankstesniais nuosprendžiais paskirta ir Klaipėdos apygardos teismo 2019-12-11 nutartimi subendrinta bausme.
Kaip minėta, kaltinamojo V. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jis nusikalto dar būdamas neteistas, per keletą metų, praėjusių nuo nusikaltimų padarymo, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, kaltinamasis dirba. Nenustatyta, kad V. K. būtų pažeidinėjęs ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtos probacijos sąlygas. Visos aukščiau aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, veikų padarymo metu galiojusios BK 75 str. redakcijos nustatyta tvarka bausmės vykdymą atidedant. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų, už kurias V. K. nuteistas tiek šiuo, tiek ir ankstesniais nuosprendžiais skaičių ir pavojingumą, atidedant bausmės vykdymą, nustatomas maksimalus įstatymo numatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas, paliekant tokius pat įpareigojimus, kokie buvo nustatyti ir atidedant bausmės vykdymą Klaipėdos apygardos teismo 2019-12-11 nutartimi.
BPK 339 str. 3 d. nustato, kad bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Klaipėdos apygardos teismo 2019-12-11 nutartimi nustatyta, kad šia nutartimi V. K. paskirtos galutinės subendrintos 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 str., atidėtas 2 metams, bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuojant nuo 2018-11-21. Taigi minima nutartimi V. K. nustatytas 2 metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas jau yra pasibaigęs. Todėl į šiuo nuosprendžiu V. K. nustatomą bausmės vykdymo atidėjimo terminą, kuris bus pradėtas skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pagal ankstesnius nuosprendžius atliktas 2 metų probacijos terminas.
Kaltinamoji R. Z. yra teista už panašaus pobūdžio nusikaltimus, tačiau šiame nuosprendyje aptartus nusikaltimus padarė, dar nebūdama teista. R. Z. eilę kartų bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 20, b. l. 187-190), dirba. R. Z. padarė sunkų ir nesunkų tyčinius nusikaltimus, jos vaidmuo bendrininkų nusikaltimuose buvo mažiau reikšmingas, nei kitų kaltinamųjų. Kita vertus, darydama tyčinį sunkų nusikaltimą, R. Z. padėjo pasisavinti didelės vertės svetimą turtą, kurio vertė beveik 10 kartų viršija BK 190 str. 1 d. nustatytą minimalią didelės vertės turto ribą. Kaltinamoji savo elgesį vertina nekritiškai, teismui nebuvo nuoširdi ir išsisukinėjo, bandydama išvengti atsakomybės. Remiantis išdėstytu, už sunkaus nusikaltimo padarymą R. Z. skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Už nesunkų nusikaltimą, kurį R. Z. padarė, dar būdama neteista, kaltinamajai skiriama sankcijoje numatyta baudos bausmė. Nesant kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, parenkamas mažesnis už sankcijų vidurkį bausmių dydis. Baudos dydis parenkamas pagal BK 47 str. nuostatas, galiojusias veikų padarymo metu, o baudos apskaičiavimo pagrindu imamas veikų padarymo metu galiojęs MGL dydis.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d. ir 5 d. 1 p., paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant minimalią švelnesnės bausmės dalį, bendrinama su R. Z. ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme.
Kaip minėta, kaltinamosios R. Z. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ji nusikalto dar būdama neteista, per keletą metų, praėjusių nuo nusikaltimų padarymo, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, kaltinamoji dirba. Nenustatyta, kad R. Z. būtų pažeidinėjusi ankstesniu nuosprendžiu jai paskirtos probacijos sąlygas. Visos aukščiau aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai nuteistajai dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, veikų padarymo metu galiojusios BK 75 str. redakcijos nustatyta tvarka bausmės vykdymą atidedant maksimaliam įstatymo nustatytam terminui, kaip ir buvo padaryta ankstesniu nuosprendžiu, paliekant tokius pat įpareigojimus.
Klaipėdos
apskrities valstybinė mokesčių inspekcija byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovų T. K., M. V., L. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ solidariai priteisti valstybės biudžetui padarytos 97 828 Eur turtinės žalos atlyginimą (t. 23, b. l. 149-156). Ieškinys iš dalies tenkintinas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ankstesnėje nuosprendžio dalyje aptartais kaltinamųjų veiksmais buvo išvengta 97 828 Eur mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, iš jų 56 748 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir 41 080 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus (Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalis). Neįvykdytą mokestinę prievolę vertinant civilinės atsakomybės aspektu - kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtą žalą, aktualios CK nuostatos dėl juridinio asmens - mokesčių mokėtojo teisinio savarankiškumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu (CK 2.33, 2.50 straipsniai), iš kurių išplaukia išvada, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016). Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką vienas iš tokių atvejų, kai civilinio ieškovo civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareiškiamas juridinio asmens vadovui ar kitam darbuotojui, yra tuomet, kai mokestinės prievolės negalima išieškoti iš juridinio asmens dėl jo nemokumo, kuris suprantamas kaip nepajėgumas vykdyti turtinio pobūdžio prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs visas bylos aplinkybes, turėtų spręsti, ar juridinio asmens nemokumas yra toks, kad nėra galimybių arba jos labai menkos išieškoti žalą iš paties mokesčių mokėtojo - juridinio asmens (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018). Taigi, nustatydamas juridinio asmens vadovo ar kito darbuotojo civilinės atsakomybės sąlygas, teismas, be kita ko, turi išsiaiškinti, ar nėra galimybių mokesčių bei žalos išieškoti iš juridinio asmens - mokesčių mokėtojo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2019).
Civilinio ieškinio baudžiamajame procese pareiškimo ir nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodekso X skyrius (BPK 109–118 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Jį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2011, 2K-278/2011), tačiau civilinis ieškinys, reiškiamas baudžiamojoje byloje, turi atitikti CPK 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-526-693/2015). BPK 113 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas, tačiau kai kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimtame sprendime dėl pareikšto civilinio ieškinio teismas, remdamasis įrodymais, privalo pateikti motyvuotas išvadas dėl jo pagrįstumo ir dydžio (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos (pasireiškusios veikimu ar neveikimu) pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Tai deliktinės civilinės atsakomybės bendrosios sąlygos, įtvirtintos ir CK 6.246–6.249 straipsniuose, nesant bent vienos iš jų, civilinė atsakomybė neatsiranda. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, jog būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.
Turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagal naujai formuojamą praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018) žala, kuri pagal BPK 109 straipsnį gali būti išieškoma baudžiamajame procese, yra suprantama plačiau, nei ji apibrėžiama CK 6.249 straipsnyje, nes apima ir kitus dėl nusikalstamos veikos atsiradusius turtinius praradimus, pavyzdžiui, dėl tyčinės nusikalstamos veikos nesumokėtus mokesčius, jei mokestinės prievolės neįvykdymą lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės ją įvykdyti Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais.
Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-389/2014, 3K-7-328-248/2015, e3K-7-115-915/2017) juridinio asmens vadovas ir (arba) darbuotojas bei jo dalyvis juridinio asmens kreditoriui tiesiogiai atsako tik tada ir tik tokia apimtimi, kai kreditorius negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens, t. y. kai: 1) juridinis asmuo (darbdavys), privalantis už darbuotoją atlyginti žalą, iki žalos atlyginimo išnyksta; 2) žala padaryta individualiam kreditoriui konkrečiai į jį nukreiptais neteisėtais veiksmais; 3) vadovas yra kaltas dėl tyčinio bankroto ir aišku, kad su kreditoriais bendrovė nebeatsiskaitys. Pagal kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018 pateiktą išaiškinimą juridinio asmens vadovas ar kitas darbuotojas gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas ir tais atvejais, kai mokestinės prievolės negalima išieškoti iš juridinio asmens dėl jo nemokumo, kuris suprantamas kaip nepajėgumas vykdyti turtinio pobūdžio prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Visais minėtais atvejais juridinio asmens vadovas ir (arba) darbuotojas tiesiogiai kreditoriui atsako tik tada ir tik tokia apimtimi, kai kreditorius negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens. Šioje nutartyje išaiškinta ir tai, kad teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs visas bylos aplinkybes, turėtų spręsti, ar juridinio asmens nemokumas yra toks, kad nėra galimybių arba jos labai menkos išieškoti žalą iš paties mokesčių mokėtojo – juridinio asmens. Tokiu atveju tam, kad baudžiamojoje byloje būtų patenkintas žalos atlyginimo reikalavimas iš juridinio asmens vadovo ar kito darbuotojo, kuris nėra mokesčių mokėtojas, turi būti nustatyta: vadovo ar kito darbuotojo nusikalstama veika, dėl kurios valstybė patyrė žalą nesumokėtų mokesčių forma; žala, kurią sudaro dėl vadovo ar kito darbuotojo nusikalstamų veiksmų nesumokėta ir iš paties juridinio asmens dėl jo nemokumo negalima išieškoti mokesčių suma; priežastinis ryšys tarp vadovo ar kito darbuotojo veiksmų ir žalos; vadovo ar kito darbuotojo kaltė. Juridinio asmens – mokesčių mokėtojo – vadovo ar kito darbuotojo civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti mokesčius administruojanti institucija. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (CK 2.50 straipsnio 3 dalis). Viena iš būtinųjų subsidiarios atsakomybės sąlygų – juridinio asmens faktinis nemokumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-1073/2019).
Kaip matyti iš kaltinamųjų T. K. ir M. V. parodymų bei jų gynėjų pasisakymų baigiamosiose kalbose, to neneigia ir civilinis ieškovas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sėkmingai veikiantys ir mokantys mokesčius juridiniai asmenys. Todėl, nustačius, kad šių juridinių asmenų naudai buvo išvengta mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, juridiniai asmenys ir privalo įvykdyti savo prievoles mokesčių administratoriui. Byloje nenustatyta, kad nesumokėtų mokesčių išieškojimas iš sėkmingai veikiančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų kokiu nors būdu apsunkintas. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kaltinamųjų T. K. ir M. V. civilinei atsakomybei (tuo labiau solidariai, kaip prašoma ieškininiame pareiškime) kilti, tai liečia ir šiuo nuosprendžiu išteisinamą kaltinamąjį L. K.. Remiantis išdėstytu, nesumokėta 97 828 Eur mokesčių suma turėtų būti priteistina iš juridinių asmenų, vėlgi ne solidariai, o tokiomis dalimis, kokiomis buvo išvengta mokesčių kiekvieno juridinio asmens naudai, t. y. 56 748 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir 41 080 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.
Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismo nutartimi formaliai nebuvo įtrauktos į bylą kaip civiliniai atsakovai (BPK 111 str. 1 d.), teismo nuomone, pagal byloje susiklosčiusią situaciją jų procesinės ir atstovavimo teisės tuo nebuvo esmingai suvaržytos. VMI civilinis ieškinys buvo pareikštas teisme iki įrodymų tyrimo pradžios, ieškinio nuorašai buvo įteikti kaltinamiesiems ir jų gynėjams. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji T. K. ir M. V. yra faktiniai abiejų juridinių asmenų savininkai, šiuo metu T. K. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, o M. V. - UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Iš to seka, kad kaltinamųjų T. K. ir M. V. gynybos nuo jiems solidariai pareikšto civilinio ieškinio interesai iš esmės sutampa su juridinių asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių savininkais ir vadovais yra T. K. ir M. V., interesais. Akivaizdu, jog T. K. ir M. V. įgaliojus jų vadovaujamus juridinius asmenis atstovauti kitus jiems pavaldžius darbuotojus ar samdomus teisininkus, pastarieji būtų neišvengiamai saistomi T. K. ir M. V. valios, taigi toks atstovavimas būtų išimtinai formalus ir bet kuriuo atveju visų pirma atitiktų T. K. ir M. V. interesus. Remiantis išdėstytu, teismas laiko, jog nagrinėjamu atveju kaltinamieji T. K. ir M. V. bei jų gynėjai, teisminio bylos nagrinėjimo metu įgyvendindami savo procesines funkcijas, iš esmės atstovavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kiek tai susiję su šiems juridiniams asmenims pareikštu civiliniu ieškiniu. Kaip matyti, kaltinamojo M. V. gynėjas baigiamųjų taip pat išsakė poziciją, jog pagal civilinį ieškinį turėtų atsakyti patys juridiniai asmenys, o ne kaltinamieji T. K. ir M. V.. Kita vertus, abu kaltinamieji ir jų gynėjai nurodė, kad kaltinamieji ieškinį pripažįsta ir pasirengę jį atlyginti, o patvirtindami šiuos savo teiginius, kaltinamieji teisminio bylos nagrinėjimo metu dalį civilinio ieškinio savanoriškai atlygino. Kaltinamųjų T. K. ir M. V. gynėjai taip pat išsakė argumentą, jog sprendžiant civilinio ieškinio dydžio klausimą, būtina aiškintis, ar šis ieškinys iš dalies nesidubliuoja su 49 972 Eur dydžio civiliniu ieškiniu, kuris yra priteistas valstybės naudai iš R. Z. Klaipėdos apygardos teismo 2018-10-19 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-40-606/2018. Šį gynėjų argumentą teismas pripažįsta nepagrįstu. Kaip jau minėta aukščiau, Klaipėdos apygardos teismo 2018-10-19 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-40-606/2018 (su Lietuvos apeliacinio teismo 2019-11-06 nuosprendžiu padarytais pakeitimais) R. Z. ir V. K. nuteisti už nusikaltimus, susijusius su fiktyvių sandorių tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymu, su tuo susijusiu dokumentų klastojimu ir jų panaudojimu apgaulingai tvarkant apskaitą bei išvengiant mokesčių, taigi už savo esme ir turiniu visiškai skirtingas nuo šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamas veikas, su kurių padarymu susijęs ir minimoje byloje VMI pareikštas bei teismo patenkintas civilinis ieškinys. Susipažinęs su Klaipėdos apygardos teismo 2018-10-19 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-40-606/2018, teismas jame neįžvelgia jokių nustatytų aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos sprendžiant nagrinėjamoje byloje pareikštą civilinį ieškinį.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji T. K. ir M. V. savanoriškai atlygino dalį pareikšto civilinio ieškinio: T. K. – 15 000 Eur, M. V. – 5 000 Eur, ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus (t. 24, b. l. 43, 124-125), dalinio civilinio ieškinio atlyginimo faktą pripažino ir civilinio ieškovo atstovas. Remiantis išdėstytu, atlyginta ieškinio dalis įskaitoma į ieškinio sumą ir šioje dalyje procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 str.).
Kaip minėta, identifikavus, kokios konkrečiai mokesčių sumos sumokėjimo išvengė kiekvienas juridinis asmuo, nesumokėta 97 828 Eur mokesčių suma turėtų būti priteistina iš juridinių asmenų tokiomis dalimis, kokiomis buvo išvengta mokesčių kiekvieno juridinio asmens naudai, t. y. 56 748 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 41 080 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl, konstatavus, kad nagrinėjamu atveju pareiga sumokėti mokesčius tenka patiems juridiniams asmenims, o kaltinamiesiems T. K. ir M. V. nei solidari, nei subsidiari civilinė atsakomybė netaikytina, kaltinamųjų savanoriškai įneštos civilinio ieškinio atlyginimui sumos priskiriamos atitinkamiems juridiniams asmenims, priklausomai nuo jų darbinių santykių su kaltinamaisiais. Tuo pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo T. K. savanoriškai sumokėta 15 000 Eur suma mažinamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistinos sumos dydis iki 41 748 Eur (56 748-15 000), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo M. V. savanoriškai sumokėta 5 000 Eur suma mažinamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistinos sumos dydis iki 36 080 Eur (41 080-5 000).
Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis T. K. iš nusikalstamos veikos, pasisavinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, gavo 192 892,22 Eur neteisėtų pajamų. Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis M. V. iš nusikalstamos veikos, pasisavinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, gavo 122 170 Eur neteisėtų pajamų. Kaltinamasis V. K. taip pat patvirtino, kad už pagalbą darant nusikaltimus jis iš T. K. gavo 3 000 Eur neteisėtų pajamų. Byloje nėra patikimų ir objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad kaltinamieji T. K. ir M. V. jų pasisavintas pinigines lėšas būtų kokiu nors būdu dalijęsi tarpusavyje ar su kitais bendrininkais (išskyrus V. K. nurodytą atvejį dėl 3 000 Eur nusikalstamo atlygio gavimo iš T. K.).
Spręsdamas turto konfiskavimo ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo koliziją Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad tais atvejais, kai iš nusikalstamos veikos gautas turtas turi būti grąžinamas savininkui (nukentėjusiajam) BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 108 straipsnyje nustatyta tvarka arba, neradus tokio turto, tenkinamas pareikštas civilinis ieškinys dėl tokio turto vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo, BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalies nuostatos netaikomos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-95/2004, 2K-213/2004, 2K-270/2004, 2K-632/2004). Taigi nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimui yra teikiamas prioritetas prieš baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskavimą.
Bylos nagrinėjamo metu civilinių ieškinių T. K. ir M. V. dėl jų nusikalstamomis veikomis padarytos žalos pasisavinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas atlyginimo šios bendrovės nepareiškė. Remiantis išdėstytu, nusikalstamu būdu gautos lėšos iš kaltinamųjų turi būti konfiskuotos.
Užbėgant už akių argumentams dėl galimo dvigubo žalos išieškojimo pažymėtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ateityje pareiškus civilinį ieškinį ir esant priimtam sprendimui išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, kaltinamieji neprivalės du kartus atlyginti tą pačią žalą. Remiantis naujausia teismų praktika (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-969/2019, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-223-976/2020), sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimas po nuosprendžio išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą priėmimo nelemia dvigubo nubaudimo, nes konfiskuotino turto vertės išieškojimo ir teismo sprendimu priteistos žalos atlyginimo tarpusavio santykis (jei toks klausimas iškyla) išsprendžiamas vykdymo procese pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas.
Sprendžiant dėl konkrečių konfiskuotinų pinigų sumų dydžio, iš T. K. konfiskuotina 192 892,22 Eur suma mažintina 3 000 Eur, kuriuos jis sumokėjo V. K. už padėjimą daryti nusikalstamas veikas, ir 15 000 Eur, kuriuos T. K. sumokėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai padengdamas dalį VMI pareikšto civilinio ieškinio, t. y. iš T. K. konfiskuotina 174 892,22 Eur. Iš M. V. konfiskuotina 122 170 Eur suma mažintina 5 000 Eur, kuriuos M. V. sumokėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai padengdamas dalį VMI pareikšto civilinio ieškinio, t. y. iš M. V. konfiskuotina 117 170 Eur. Iš V. K. konfiskuotina 3 000 Eur. T. K. ir M. V. taikomo laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstinas iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas
nusprendžia:
T. K.
pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 183 str. 2 d., 220 str. 1 d. (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1472, galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2017 m. sausio 1 d.), 222 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d., 24 str. 6 d. ir 220 str. 1 d. (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1472, galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2017 m. sausio 1 d.), ir jį nubausti: · pagal BK 183 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams,
· pagal BK 220 str. 1 d. (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) 100 MGL dydžio bauda,
· pagal BK 222 str. 1 d. 200 MGL dydžio bauda,
· pagal BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams,
· pagal BK 24 str. 6 d. ir 220 str. 1 d. (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) 100 MGL dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 str. (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį tęsti darbą. Kardomąją priemonę palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Vadovaujantis BK 72 str. 1, 2, 3 ir 5 d., taikyti nuteistajam T. K. baudžiamojo poveikio priemonę turto konfiskavimą, konfiskuojant iš jo 174 892,22 Eur dydžio pinigų sumą.
Pratęsti nuteistajam T. K. laikino nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą: 1) butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 2) butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimo terminą iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.
M. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 183 str. 2 d., 220 str. 1 d. (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1472, galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2017 m. sausio 1 d.), 222 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d., 24 str. 6 d. ir 220 str. 1 d. (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1472, galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2017 m. sausio 1 d.), ir jį nubausti:
· pagal BK 183 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams ir devyniems mėnesiams,
· pagal BK 220 str. 1 d. (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) 100 MGL dydžio bauda,
· pagal BK 222 str. 1 d. 200 MGL dydžio bauda,
· pagal BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams,
· pagal BK 24 str. 6 d. ir 220 str. 1 d. (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) 100 MGL dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 str. (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį tęsti darbą. Kardomąją priemonę palikti užstatą.
Vadovaujantis BK 72 str. 1, 2, 3 ir 5 d., taikyti nuteistajam M. V. baudžiamojo poveikio priemonę turto konfiskavimą, konfiskuojant iš jo 117 170 Eur dydžio pinigų sumą.
Pratęsti nuteistajam M. V. laikino nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą: 1) butą / patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2) negyvenamąją patalpą – pagalbinę patalpą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 3) butą / patalpą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimo terminą iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d. (padėjimas pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą), 24 str. 6 d. ir 220 str. 1 d. (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1472, galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) (padėjimas įrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijas žinomai neteisingus duomenis), 300 str. 3 d., 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d. (padėjimas pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą), 24 str. 6 d. ir 220 str. 1 d. (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1472, galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) (padėjimas įrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijas žinomai neteisingus duomenis), ir jį nubausti:
· pagal BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d. (padėjimas pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą) laisvės atėmimu vieneriems metams ir devyniems mėnesiams,
· pagal BK 24 str. 6 d. ir 220 str. 1 d. (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (padėjimas įrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijas žinomai neteisingus duomenis) 100 MGL dydžio bauda,
· pagal BK 300 str. 3 d. laisvės atėmimu vieneriems metams,
· pagal BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d. (padėjimas pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą) laisvės atėmimu vieneriems metams ir devyniems mėnesiams,
· pagal BK 24 str. 6 d. ir 220 str. 1 d. (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (padėjimas įrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijas žinomai neteisingus duomenis) 100 MGL dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti V. K. subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su V. K. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme, ir paskirti V. K. galutinę subendrintą dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 str. (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį tęsti darbą ir be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Į bausmės vykdymo atidėjimo termino laiką įskaityti pagal Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį atliktą dvejų metų probacijos terminą. Kardomąją priemonę palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Vadovaujantis BK 72 str. 1, 2, 3 ir 5 d., taikyti nuteistajam V. K. baudžiamojo poveikio priemonę turto konfiskavimą, konfiskuojant iš jo 3 000 Eur dydžio pinigų sumą.
R. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d., 24 str. 6 d. ir 220 str. 1 d. (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1472, galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2017 m. sausio 1 d.), ir ją nubausti:
· pagal BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams,
· pagal BK 24 str. 6 d. ir 220 str. 1 d. (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) 100 MGL dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti R. Z. subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nuosprendžiu (su Lietuvos apeliacinio teismo 2019-11-06 nuosprendžiu padarytais pakeitimais) R. Z. paskirta subendrinta bausme, ir paskirti R. Z. galutinę subendrintą dvejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 str. (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant nuteistąją per šį laikotarpį tęsti darbą ir be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo 2019-11-06. Kardomąją priemonę palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
L. K. dėl kaltinimų pagal BK 183 str. 2 d., 182 str. 2 d., 222 str. 1 d. išteisinti jam nepadarius veikų, turinčių inkriminuotų nusikaltimų požymių. L. K. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Panaikinti L. K. laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausantį turtą: negyvenamąją patalpą – parduotuvę, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).
D. B. dėl kaltinimų pagal BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d., 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. išteisinti jam nepadarius veikų, turinčių inkriminuotų nusikaltimų požymių. D. B. paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.
Klaipėdos
apskrities VMI civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 41 748 Eur, o iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 36 080 Eur valstybės naudai. Likusioje dalyje procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.
Teisėjas Linas Pauliukėnas