Civilinė byla Nr. e2-943-933/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00840-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.3.2.1.3; 3.4.3.2.2.1; 3.4.3.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Armendus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarties dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Armendus“,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, pareiškėja) prašė iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Armendus“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) nemokumo (bankroto) bylą.

2.       Pareiškėja nurodė, kad 2023 m. liepos 21 d. duomenimis atsakovės mokestinė nepriemoka yra 11 706,94 Eur, iš jų: pridėtinės vertės mokestis 11 682,11 Eur, gyventojų pajamų mokestis 7,40 Eur, mokestis už aplinkos teršimą 0,24 Eur ir 17,19 Eur suma, kuri mokesčio apraše nenurodoma. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2022 m. balandžio 25 d. Nors paskutiniame bendrovės pateiktame balanse už 2020 m. nurodyta viso turto vertė – 103 142,00 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 45 956,00 Eur, vis dėl to, vertinant bendrovės nemokumą, turi būti atsižvelgta į faktiškai bendrovės turimą turtą bei galimybę iš jos išieškoti skolas. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis, bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis, bendrovės vardu nėra registruotų transporto priemonių. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš bendrovės vykdomas priverstinis išieškojimas VMI naudai 5 vykdomosiose bylose. Bendrovė nuo 2022 m. gegužės 12 d. nesugebėjo atsiskaityti su VMI, priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką nepavyko. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas. Bendrovė yra nemoki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 2 straipsnio 7 dalies prasme, nes laiku negali vykdyti turtinių prievolių VMI.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi iškėlė UAB „Armendus“ bankroto bylą, išsprendė kitus su bankroto bylos iškėlimu susijusius klausimus.

4.       Teismas nustatė, kad atsakovė nekilnojamojo turto ar savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. VSDFV informacinės sistemos duomenimis, atsakovė turi 2 001,74 Eur pradelstas pinigines prievoles Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (2023 m. rugpjūčio 28 d. duomenys), nuo 2023 m. birželio 17 d. apdraustųjų asmenų skaičius – 0. Atsakovė nutarties priėmimo dieną nei ieškovės (kreditorės), nei atsakovės (skolininkės) statusu neturi aktyvių civilinių bylų.

5.       Teismas nustatė, kad atsakovės mokestinės prievolės VMI, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, 2023 m. liepos 21 d. sudarė: 10 781,79 Eur pridėtinės vertės mokestis ir 900,32 Eur mokesčio delspinigiai, 7,40 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai, 0,24 Eur mokesčio už aplinkos teršimą delspinigiai, 17,19 Eur skola pagal vykdomuosius dokumentus, iš viso 11 706,94 Eur. Antstolių informacinės sistemos 2023 m. liepos 27 d. duomenimis, antstoliai atsakovei vykdo 9 vykdomąsias bylas, bendra išieškoma suma iš atsakovės siekia 22 273,61 Eur.

6.       Teismas nustatė, kad bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2021, 2022 m. Juridinių asmenų registrui nepateikė. Pagal atsakovės 2020 m. balanso duomenis, atsakovė 2020 m. turėjo iš viso 103 142 Eur vertės turtą (77 984 Eur ilgalaikis ir 25 158 Eur trumpalaikis turtas), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 45 956 Eur. Iš 2020 m. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad 2020 m. finansinius metus atsakovė baigė turėdama 50 171 Eur grynąjį pelną. Teismas nusprendė, kad nors atsakovės balanse nurodyti įsipareigojimai (45 956 Eur) neviršija atsakovės turimo turto vertės (103 142 Eur), tačiau šie duomenys nėra aktualaus laikotarpio duomenys (2021–2022 m.). Nesant duomenų, kad bendrovė gautų pajamas, valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialųjį turtą, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje, teismas nusprendė, jog atsakovė nebevykdo veiklos.

7.       Teismo vertinimu, atsakovės negalėjimas apmokėti įsiskolinimus nėra laikinas. Atsakovei nepateikus objektyvių duomenų apie tai, kad vykdytų kokią nors ūkinę komercinę veiklą, kokiu būdu atsakovė ketina padengti esamus įsiskolinimus ieškovei ir kitiems kreditoriams, teismas konstatavo, jog atsakovės negalėjimas apmokėti skolas nėra laikinas ir dėl to atsakovė laikytina nemokia pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8.       Atsakovė (apeliantė) UAB „Armendus“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1.                      Bendrovės valdymo organai iš teismo negavo procesinių dokumentų, susijusių su nemokumo (bankroto) bylos nagrinėjimu teisme. Bendrovės vadovas nebuvo tinkamai informuotas apie teismo procesą. Faktiškai teismo procesiniai dokumentai bendrovei iki 2023 m. rugsėjo 1 d. nebuvo įteikti. 

8.2.                      Bendrovei faktiškai nebuvo suteikta galimybė pirmosios instancijos teismui pateikti atsiliepimą su įrodymais, kurie patvirtina bendrovės gyvybingumą.

8.3.                      Bendrovės verslo partneris ir paslaugų teikėjas UAB „Amfitrionas“ garantiniu raštu įsipareigojo nedelsiant bendrovės skolą sumokėti, jeigu klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei bus perduotas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

9.       Pareiškėja VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius atsikirtimus į apeliantės skundo argumentus:

9.1.                      Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad bendrovės valdymo organai iš teismo negavo procesinių dokumentų, susijusių su bankroto bylos nagrinėjimu teisme ar bendrovės vadovas nebuvo tinkamai informuotas apie teismo procesą. Procesiniai dokumentai bendrovei buvo įteikti tinkamai – bendrovės nurodytu korespondencijos adresu (duomenys neskelbtini) (įteikta 2023 m. rugpjūčio 5 d.) bei bendrovės vadovo D. V. (D. V.) registruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (įteikta 2023 m. liepos 29 d.).

9.2.                      Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2022 m. balandžio 25 d. bendrovei mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. VMI išieškojimo metu, t. y. nuo 2022 m. gegužės 12 d. sistemingai bandė išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Bendrovė nevykdo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnyje nustatytos pareigos – Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2021 ir 2022 m. Nekilnojamojo turto bendrovė neturi, bendrovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad antstoliai bendrovei vykdo 9 vykdomąsias bylas, bendra išieškoma suma siekia 22 273,61 Eur. VSDFV duomenimis, bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas. Nors bendrovė atskirajame skunde nurodo, kad jai nebuvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimą su įrodymais, patvirtinančiais bendrovės gyvybingumą, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog bendrovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, tikėtina, realiai nevykdo veiklos, negeneruoja pajamų, kuriomis galėtų ateityje atsiskaityti su VMI.

9.3.                      Bendrovės į bylą pateiktas UAB „Amfitrionas“ garantinis raštas savaime nepatvirtina, kad šis įsipareigojimas bus įgyvendintas, t. y. 11 706,94 Eur bus pervesti į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Bendrovė nėra pateikusi įrodymų, pagrindžiančių bendrovės gyvybingumą. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų, kad bendrovė vykdo realią veiklą ir gauna kokias nors pajamas.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

11.       Skundžiamos nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla.

Dėl prašymo atidėti bylos nagrinėjimą

13.       Apeliantės (atsakovės) vadovas pateikė prašymą atidėti paskirtą teismo posėdį. Nurodo, kad bendrovės skola VMI bus padengta iš UAB „Amfitrionas“ sąskaitos pervedant tam skirtas lėšas į VMI sąskaitą pagal trišalį susitarimą. Antstolis šiam veiksmui neprieštarauja. Dėl vadovo sveikatos būklės negalėjo vykdyti veiklos, bendrovė ruošia biokurą, tai sezoninis darbas, susijęs su šaltuoju metų laiku, esama situacija susiklostė dėl veiklos sezoniškumo ir sveikatos problemų. Nuo šių metų rugpjūčio mėnesio 14 d. bendrovė atnaujino veiklą, bendrovėje yra du darbuotojai. Bendrovės apyvarta per mėnesį yra apie 16 000 Eur, kurių užtenka vykdyti visus įsipareigojimus.

14.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės prašymas ir jame nurodyti faktai yra deklaratyvūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis. Įvertinus tai, kad bendrovė viso teisminio proceso metu nesiėmė veiksmų dokumentams, kurie galėtų atskleisti tikrąją bendrovės turtinę padėtį ir realias galimybes toliau vykdyti įprastą veiklą, pateikti, nėra pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 1622 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

15.       Apeliantė (atsakovė) kartu su atskiruoju skundu pateikė: Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-2580-936/2023 ir 2023 m. rugsėjo 5 d. Garantinį raštą, kuriuo UAB „Amfitrionas“ įsipareigojo apmokėti bendrovės 11 706,94 Eur skolą.

16.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

17.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikta skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartis yra nagrinėjamoje byloje, todėl šis dokumentas neprijungiamas prie nagrinėjamos bylos.

18.       Vertindamas apeliantės pateiktą 2023 m. rugsėjo 5 d. Garantinį raštą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šis dokumentas negali užvilkinti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktą naują įrodymą priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Pareiškėja dėl šio įrodymo pasisakė atsiliepime į atskirąjį skundą.

Dėl atsakovės (ne)tinkamo informavimo

19.       Atskirajame skunde apeliantė kelia klausimą dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo, pažeidusio jos teisę į teisminę gynybą, teisingą teismą.

20.       Procesinių dokumentų įteikimas reglamentuotas CPK XI skyriaus Antrajame skirsnyje (CPK 117–132 straipsniai). CPK 117 straipsnyje įtvirtinti procesinių dokumentų įteikimo būdai. CPK 122 straipsnio 2 dalis numato, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

21.       Juridiniai asmenys privalo Juridinių asmenų registre nurodyti apie save ir savo veiklą visus įstatymų reikalaujamus duomenis (atskleidimo principas) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.62 straipsnio 3 dalis). Juridinių asmenų registre, be kita ko, turi būti nurodytas juridinio asmens buveinės adresas (CK 2.66 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, jog jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018 24 punktas).

22.       Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB „Armendus“ įregistruota 2018 m. spalio 24 d., nurodytas buveinės adresas – (duomenys neskelbtini). Bendrovės vadovas ir akcininkas yra D. V. (D. V.), Juridinių asmenų registre nurodytas jo adresas – (duomenys neskelbtini).

23.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėjos pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo buvo priimtas 2023 m. liepos 27 d., atsakovei buvo nustatytas terminas iki 2023 m. rugpjūčio 21 d. pateikti atsiliepimą į pareiškimą, o klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo paskirtas nagrinėti rašytinio posėdžio tvarka 2023 m. rugpjūčio 29 d. Pranešimas apie pareiškimo iškelti bendrovės bankroto bylą priėmimą ir apie 2023 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį buvo paskelbtas specialiame internetiniame puslapyje.

24.       Be to, VMI pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo bei teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis buvo išsiųsti atsakovei (adresu (duomenys neskelbtini)) bei atsakovės vadovui D. V. (D. V.) (jo Juridinių asmenų registre nurodytu adresu (duomenys neskelbtini)). Procesiniai dokumentai, siųsti atsakovės vadovo adresu (duomenys neskelbtini), buvo įteikti vadovo motinai „D. V.“ 2023 m. liepos 29 d.; procesiniai dokumentai, siųsti atsakovės adresu buvo įteikti 2023 m. rugpjūčio 5 d., asmuo pasirašęs pažymoje – „P. T.“ – tėvas. 

25.       Juridinių asmenų registre nurodytas atsakovės buveinės adresas nėra tikslus (nurodyta tik (duomenys neskelbtini) savivaldybė), todėl teismas pagrįstai procesinių dokumentų įteikimą bendrovei vykdė neformaliai, o vadovavosi pareiškėjos pateiktais Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, kur nurodytas bendrovės adresas korespondencijai – (duomenys neskelbtini). Įvertinus nurodytas aplinkybes, nesutiktina su skundo argumentais dėl normų, reglamentuojančių dokumentų įteikimą, pažeidimo.

26.       Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, bendrovės vadovas buvo tinkamai informuotas apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo tiek išsiunčiant procesinius dokumentus paštu, tiek paskelbiant specialiame interneto tinklapyje. Vien apeliantės deklaratyvūs teiginiai, kad bendrovės vadovas negavo procesinių dokumentų, susijusių su bankroto bylos nagrinėjimu teisme, nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytų aplinkybių.

Dėl atsakovės (ne)mokumo

27.       JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023 19 punktas ir jame nurodyta praktika).

28.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

29.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią bendrovę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

30.       Juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka bendrovei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent bendrovė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

31.       Pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumą konstatavo remdamasis tuo, kad atsakovė realiai nebevykdo ūkinės-komercinės veiklos, turi įsiskolinimų valstybės biudžetui, įdarbintų asmenų bendrovėje nėra, o galimybės, jog atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, nėra. Apeliantė atskiruoju skundu iš esmės įrodinėja, kad jeigu ji būtų tinkamai informuota apie teismo procesą, ji būtų pateikusi duomenis apie bendrovės gyvybingumą, o skola VMI būtų sumokėta. Nors apeliantė atskiruoju skundu nekvestionuoja teismo atlikto bendrovės (ne)mokumo įvertinimo (nei balanso testo, nei likvidumo testo aspektu), tačiau išreiškia poziciją dėl jos galimo gyvybingumo ir nurodo, kad gali padengti susidariusią skolą.

32.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad gyvybingumas siejamas su kompleksiniu juridinio asmens veiklos, padėties verslo rinkoje vertinimu, kartu pasisako ir dėl JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų alternatyvių nemokumo sąlygų.

33.       Vertinant atsakovės nemokumą balanso testo (ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę) aspektu, atsižvelgtina į teismų praktikos išaiškinimą, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, bendrovės turimo turto vertę. Nors bendrovės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau bendrovės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti bendrovės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

34.       Apeliantė pirmosios instancijos teismui nepateikė jos finansinę būklę apibūdinančių įrodymų (finansinės atskaitomybės dokumentų, kreditorių ir debitorių sąrašų), todėl teismas apie bendrovės mokumą galėjo spręsti tik iš paskutiniųjų Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų už 2020 m., kurie atspindi 2020 m. buvusią finansinę padėtį, bei byloje surinktų duomenų. Iš paskutinio Juridinių asmenų registrui pateikto balanso už 2020 m. matyti, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovės turtas siekė 103 142 Eur (ilgalaikis turtas – 77 984 Eur, trumpalaikis turtas – 25 158 Eur). Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 45 956 Eur. Ir nors pagal minėtus finansinės atskaitomybės duomenis, bendrovės turto ir įsipareigojimų santykis buvo teigiamas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai nėra pakankami konstatuoti, kad atsakovės balanse už 2020 m. apskaitytas turtas realiai egzistuotų aktualiu laikotarpiu. Atsakovė į bylą nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2021 m., 2022 m., todėl šiuo metu bendrovės turtas, įvertinus iš jos vykdomus priverstinius išieškojimus, taip pat finansinius sunkumus, su kuriais bendrovė susidūrė, galimai yra sumažėjęs. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių nėra.

35.       Jau nurodyta, kad mokumo pagrindimo pareigą turi bendrovė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (žr. šios nutarties 30 punktą). Tai reiškia, kad atsakovė turėjo įrodyti šiuo metu turinti tiek turto, kiek jo nurodyta 2020 m. balanse. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų turto realų buvimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atsakovė neįrodo savo mokumo.

36.       Vertinant atsakovės (ne)mokumą likvidumo testo aspektu (juridinis asmuo negali laiku vykdyti turtinių prievolių) matyti, kad atsakovės negalėjimas sumokėti skolų nėra laikinas. Nors atsakovė nepateikė kreditorių sąrašo, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrovė yra skolinga net tik pareiškėjai, bet ir VSDFV, UAB „Aivenos statybinė technika“, UAB „Gaschema“, UAB „Kriketas“, UAB „VL Rental“.

37.       Iš pareiškėjos pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo matyti, kad bendrovė su VMI neatsiskaito nuo 2022 m. balandžio 25 d., bendrovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2023 m. rugsėjo 27 d. siekia 2 001,74 Eur (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/). Atsakovės atžvilgiu vykdomas priverstinis skolų išieškojimas vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tokios aplinkybės patvirtina, kad bendrovė sistemingai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams ir toks įsipareigojimų nevykdymas nėra laikinas.

38.       Byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gauna pajamas (pelną) ir dengia kreditorių įsiskolinimus. Nors apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė UAB „Amfitrionas“ pasirašytą Garantinį raštą, tačiau vien minėto rašto pateikimas nepatvirtina, kad bendrovės įsipareigojimas VMI bus įgyvendintas. Nesant objektyvių duomenų, kad bendrovės turtinė padėtis gerėja ir ji yra pajėgi patenkinti visų kreditorių finansinius reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini ir jos finansinė padėtis artimiausiu metu nepagerės. Juolab įdarbintų asmenų atsakovė neturi (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/). Duomenų, kad bendrovė aktyviai vykdo ūkinę komercinę veiklą, gauna užsakymus, vykdo darbus, gauna pelną ir pan. apeliantė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismams nėra pateikusi. Be to, kaip matyti iš Juridinių asmenų registro išrašo, VĮ Registrų centras yra priėmęs sprendimą inicijuoti bendrovės likvidavimą CK 2.70 straipsnio pagrindu. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė ūkinės komercinės veiklos nevykdo, pajamų negeneruoja ir nėra realių perspektyvų stabilizuoti padėtį (CPK 185 straipsnis).

39.       Pagal galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad apeliantė savo gyvybingumui ir veiklos vykdymui pagrįsti į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog ji aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių bendrovės ūkinės komercinės veiklos vykdymą, konstatuojama, kad bendrovė negali būti laikoma gyvybinga, kurios išsaugojimas rinkoje užtikrintų finansinių sunkumų išsprendimą ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą.

40.       Apeliantė nepagrindė savo veiklos perspektyvų, kurios leistų konstatuoti, kad ji iš esmės gali laiku įvykdyti turtines prievoles ar tai, jog atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė yra nemoki. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai nepaneigia šios teismo išvados.

41.       Atsakovė ir bankroto proceso metu turi teisę siekti taikos sutarties su kreditoriais sudarymo ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokiu atveju būtų pagrindas svarstyti dėl bankroto bylos nutraukimo (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 2, 3 dalys, 79, 80 straipsniai).

42.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

43.       Įvertinęs apskųstos nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, todėl pagrįstai iškėlė atsakovei bankroto bylą. Apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                               Irmantas Šulcas