Civilinė byla Nr. 2S-82-440/2015
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05661-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija 114.4; 121.14;
122.4; 128.11; 129.5; 129.11; 129.20
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. vasario 9 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Prioritetas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6798-841/2014 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Prioritetas“ skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Citadele faktoringas ir lizingas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Prioritetas“ kreipėsi su skundu į antstolį A. B., prašydama panaikinti antstolio A. B. 2014-06-23 patvarkymo dalį dėl 3 ir 4 punktuose numatytos informacijos ir duomenų antstoliui pateikimo vykdomojoje byloje Nr. 41-1472/14. Nurodė, kad antstolio įpareigojimai pateikti duomenis apie UAB „Prioritetas“ priklausantį ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, jo likutinę vertę bei debitorius, taip pat informaciją apie įmonės kasoje esančių piniginių lėšų likutį bei kasos žurnalo kopiją patvarkymo gavimo dieną, pažeidžia ne tik skolininko interesus, bet ir sustabdys įmonės finansinę – ūkinę veiklą. Pažymėjo, kad tokiais veiksmais antstolis pažeidžia LR CPK 665 straipsnyje nustatytą išieškojimo iš skolininko juridinio asmens eiliškumą, kadangi pirmąja eile turi būti išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, o jeigu pardavus įkeistą turtą neužtenka ieškomai sumai padengti, antstoliui atsiranda teisė pradėti išieškojimą iš kito juridinio asmens turto, laikantis LR CPK 665 straipsnyje nustatyto eiliškumo.
Antstolis A. B. 2014-07-21 patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir jį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 510 straipsnio nustatyta tvarka, persiuntė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui. Nurodė, kad skolininko teiginiai, kad antstolis pažeidžia LR CPK 665 straipsnyje numatytą išieškojimo eiliškumą, nepagrįsti, nes antstolio kontoroje vykdomos vykdomosios bylos ne vien dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Pažymėjo, kad prašydamas informacijos apie skolininko turtą jokiu būdu nestabdo įmonės finansinės – ūkinės veiklos, nepažeidžia skolininko interesų, o siekia gauti informacijos, kad vykdant išieškojimą tie interesai nebūtų pažeisti.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) atsiliepimu į skundą prašė antstolio 2014-06-23 patvarkymą dėl informacijos pateikimo palikti nepakeistą. Nurodė, kad antstolio patvarkymas yra pagrįstas, prašymas pateikti informaciją nesustabdo bendrovės ūkinės finansinės – veiklos. Be to išieškojimas vykdomas ne tik iš įkeisto, bet ir iš kito turto, todėl LR CPK reglamentuota išieškojimo eiliškumo tvarka nėra pažeidžiama.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014-09-01 nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjos UAB „Prioritetas“ skundą. Teismas remdamasis byloje pateiktais duomenimis nustatė, kad antstolis vykdo išieškojimą ne tik iš įkeisto turto, tačiau ir iš skolininkės gautinų iš trečiojo asmens piniginių lėšų (pagal 2014-04-09 vykdomąjį įrašą Nr. GŠ-2349). Atsižvelgiant į šia aplinkybę teismas sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad antstolis reikalaudamas duomenų apie įmonės turtą, pažeidžia LR CPK reglamentuotą išieškojimo eiliškumo tvarką. Teismas pažymėjo, kad LR CPK 585 straipsnio 1 dalis numato, kad antstolio reikalavimai pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį privalomi visiems asmenims. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju antstolis, neviršydamas jam suteiktų įgalimų, pareikalavo pateikti duomenis apie skolininkės turtą. Įvertinęs bylos duomenis teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad pats duomenų apie įmonės turtą pateikimo antstoliui faktas, gali turėti kokios nors įtakos įmonės finansinės- ūkinės veiklos stabilumui, todėl šį skolininkės nurodytą argumentą atmetė kaip nepagrįstą. Remiantis išdėstytais motyvais, teismas pripažino, kad antstolis ėmėsi teisėtų priemonių išieškotojų interesams apginti, jo atliktus veiksmus vertino kaip pagrįstus ir teisėtus, todėl pareiškėjos skundą atsisakė tenkinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
Atskiruoju skundu apeliantė UAB „Prioritetas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-01 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolio A. B. 2014-06-23 patvarkymo dalį dėl 3 ir 4 punktuose numatytos informacijos ir duomenų antstoliui pateikimo vykdomojoje byloje Nr. 41-1472/14. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą, jog antstolis vykdo išieškojimą ne tik iš įkeisto turto, bet ir iš skolininkės gautinų iš trečiojo asmens piniginių lėšų, netinkamai taikė ir aiškino LR CPK 665 straipsnio normą, reglamentuojančią išieškojimo iš juridinio asmens eiliškumą. Šioje vykdomojoje byloje antstolis vykdo išieškojimą iš įkeisto turto, todėl pirmąja eile turi būti išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, o jeigu pardavus įkeistą turtą neužtenka išieškomai sumai padengti, antstoliui atsiranda teisė pradėti išieškojimą iš kito juridinio asmens turto, laikantis LR CPK 665 straipsnyje nustatyto eiliškumo. Nagrinėjamu atveju antstolis, pažeisdamas LR CPK 665 straipsnyje nustatytą išieškojimo eiliškumą iškart vykdo išieškojimą iš įkeisto turto ir iš skolininkės gautinų iš trečiojo asmens piniginių lėšų. Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai taikė ir aiškino LR CPK 585 straipsnio 1 dalies normą, kadangi šiuo atveju yra vykdomas išieškojimas iš įkeisto turto ir kol nebaigtas išieškojimas iš įkeisto turto, antstolio reikalavimas pateikti informaciją apie skolininko turtinę padėtį, yra neteisėtas.
Atsiliepimu į pareiškėjos UAB „Prioritetas“ atskirąjį skundą, antstolis A. B. nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka, laiko jį nepagrįstu. Pažymėjo, kad skundžiamu patvarkymu prašoma informacija reikalinga vykdant priverstinį skolos išieškojimą 3 eilės išieškotojo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ naudai, todėl skolininko teiginiai, kad antstolis pažeidžia LR CPK 665 straipsnyje nustatytą išieškojimo eiliškumą yra nepagrįsti. Antstolis prašydamas informacijos apie skolininko turtą jokiu būdu nestabdo įmonės finansinės - ūkinės veiklos, nepažeidžia skolininko interesų, o siekia gauti informacijos, kad vykdant išieškojimą tie interesai nebūtų pažeisti, kaip ir LR CPK 665 straipsnyje numatytas išieškojimo eiliškumas. Antstolio vertinimu, skolininkas siekdamas nepateikti duomenų apie turimą turtą, skundžia antstolio veiksmus, kuriais siekiama nustatyti skolininko turtą, iš kurio galimas išieškojimas, ir tokiais savo veiksmais vilkina išieškojimo procesą.
Suinteresuotas asmuo VMI prie LR FM atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodė, jog skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Apeliantė neteisingai traktuoja LR CPK teisės normų nuostatas reglamentuojančias išieškojimo vykdymą ir neteisingai nurodo bylos aplinkybes. Išieškojimas vykdomas ne tik iš išieškotojui VMI prie LR FM įkeisto turto, bet ir UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ naudai pagal 2014-05-26 Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1610-553.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Atskirasis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl antstolio priimto patvarkymo, kuriuo pareiškėja įpareigota pateikti informaciją apie turtą, debitorius, įmonės kasoje esančių piniginių lėšų likutį bei kasos žurnalo kopiją, pagrįstumo ir teisėtumo.
Iš bylos duomenų ir antstolio pateiktų vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad antstolio A. B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 41-963/14 dėl 543535,97 Eur piniginių lėšų išieškojimo iš UAB „Prioritetas“ iš varžytynių parduodant sutartinio įkeitimo lakšte, identifikavimo kodas 05220110003440, įkeistą daiktą, išieškotojo VMI prie LR FM naudai pagal 2014-04-09 Šiaulių m. 4-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. GŠ-2349, vykdomoji byla Nr. 41-964/14 dėl 28646,71 Eur piniginių lėšų išieškojimo iš UAB „Prioritetas“ iš varžytynių parduodant sutartinio įkeitimo lakšte, identifikavimo kodas 05220090002118, įkeistą daiktą VMI prie LR FM naudai pagal 2014-04-09 Šiaulių m. 4-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. GŠ-2347 bei vykdomoji byla Nr. 41-1472/14 dėl 28646,71 Eur skolos išieškojimo iš UAB „Prioritetas“ 3 eilės išieškotojo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ naudai pagal 2014-05-26 Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1610-553. Vykdymo procese 2014-06-23 patvarkymo dėl informacijos pateikimo Nr. BLO029049 trečiu ir ketvirtu punktais skolininkas UAB „Prioritetas“ įpareigotas ne vėliau kaip per dešimt dienų, skaičiuojant nuo patvarkymo gavimo dienos, antstolio A. B. kontorai pateikti duomenis apie UAB „Prioritetas“ priklausantį ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, jo likutinę vertę bei UAB „Prioritetas“ debitorius, informaciją apie įmonės kasoje esančių piniginių lėšų likutį bei kasos žurnalo kopiją patvarkymo gavimo dienai (4 b.l.). Skolininkas su antstolio priimtu patvarkymu nesutinka, teigdamas, kad antstolis vykdydamas išieškojimą iš įkeisto turto, neturi teisės atlikti kitų vykdymo veiksmų ir reikalauti pateikti duomenis apie skolininkei priklausantį turtą. Taip pat UAB „Prioritetas“ teigia, kad antstolio priimto patvarkymo vykdymas sustabdytų įmonės finansinę – ūkinę veiklą bei pažeistų jos interesus.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šalių argumentus, bylos faktines aplinkybes, vykdomųjų bylų medžiagą, neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiais apeliantės motyvais, laiko juos nepagrįstais ir neįrodytais.
Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (LR CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (LR CPK 584 straipsnis, 586-587 straipsniai). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (LR CPK 585 straipsnio 1 dalis). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (LR CPK 688 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis LR CPK 645 straipsniu, skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, gali iškviesti skolininką ir išieškotoją, išaiškinti jiems jų teises ir pareigas, numatytas šio kodekso 639, 640, 643, 644 straipsniuose, išklausyti jų pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo, įteikti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, užklausti reikiamus asmenis dėl skolininko turto ir atlikti kitus parengiamuosius veiksmus, reikalingus operatyviam ir efektyviam išieškojimui (LR CPK 654 straipsnis). Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad skundžiamu patvarkymu antstolis jokių tiesioginių skolos išieškojimo veiksmų neatliko. Šiuo patvarkymu, priešingai nei nurodo apeliantė, skolos išieškojimas nebuvo nukreiptas į skolininkės turtą esantį pas trečiuosius asmenis (į iš trečiųjų asmenų gautinas lėšas), kadangi iš patvarkymo turinio matyti, jog minėtu procesiniu veiksmu antstolis tik atliko parengiamuosius veiksmus, reikalingus tolimesniam skolų išieškojimo proceso vykdymui. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, jog antstolis neturi teisės reikalauti iš skolininko pateikti duomenis apie jam priklausantį turtą, pinigines lėšas, kitus reikšmingus duomenis, kadangi vadovaujantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis nuostatomis, antstolis turi teisę gauti visą informaciją, reikalingą operatyviam ir efektyviam skolos išieškojimui, o tokią informaciją pateikti yra viena iš skolininko pareigų (LR CPK 645 straipsnis).
Įvertinus byloje pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantės nuorodos į LR CPK 665 straipsnyje nustatytą išieškojimo eiliškumą konkrečiu atveju neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant priimto antstolio patvarkymo teisėtumo klausimą, kadangi spręsti kokia informaciją yra reikalinga vykdymo procese yra antstolio prerogatyva, o LR CPK 665 straipsnio nuostatose jokių apribojimų dėl antstolio atliekamų parengiamųjų veiksmų nėra numatyta. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, antstolis konkrečiu atveju skolos išieškojimą turi teisę vykdyti ne tik iš įkeisto turto, tačiau ir kito skolininkui priklausančio turto, kadangi vykdomojoje byloje Nr. 41-1472/14 skolos išieškojimas yra vykdomas ne hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, o trečios eilės išieškotojo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ naudai. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad priverstinio vykdymo priemones reglamentuoja LR CPK 624 straipsnis, kuriame nurodyta, kad pirmiausia išieškojimas vykdomas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių. LR CPK 662 straipsnio l dalyje nustatyta, kad išieškotojas, laikydamasis LR CPK 664, 665 straipsnių nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia. LR CPK 662 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu išieškotojas iki priverstinio vykdymo pradžios nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis laikydamasis LR CPK 664, 665 straipsnių nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti. LR CPK 624 straipsnio 3 dalis taip pat nustato, kad vienu metu gali būti taikomos kelio priverstinio vykdymo priemonės. Išieškojimą iš juridinių asmenų, reglamentuoja LR CPK 665 straipsnis, kuriame nustatyta išieškojimo iš juridinių asmenų tvarka - pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, pagamintos produkcijos (prekių), taip pat iš kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto tiesiogiai naudoti gamyboje, išskyrus administracines patalpas; trečiąja eile išieškoma iš kito turto, išskyrus nurodytą LR CPK 665 straipsnio 4 dalyje; ketvirtąja eile išieškoma iš gamybai būtinų nekilnojamojo turto objektų, taip pat žaliavų ir medžiagų, staklių, įrengimų, kitų pagrindinių priemonių, skirtų tiesiogiai gamybai. Konkrečiu atveju antstolis vykdydamas skolos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 41-1472/14 ne hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, turi vadovautis LR CPK 665 straipsnio 2-4 punktų nuostatomis bei turi teisę atlikti visus kitus vykdymo veiksmus, numatytus vykdymo procesą reglamentuojančių įstatymų nuostatose, tame tarpe ir reikalauti skolininko pateikti duomenis apie jo turimą turtą, pinigines lėšas ir kita. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo procesui reikalingos informacijos pateikimo būtų galima vertinti kaip priimtą pažeidžiant minėtas LR CPK nuostatas ar antstoliui viršijant jam suteiktus įgaliojimus. Iš vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad antstolio veiksmai vykdomosiose bylose buvo nuoseklūs ir pagrįsti, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės atskirojo skundo motyvais ir konstatuoti, kad antstolis, vykdydamas skolos išieškojimą, pažeidė vykdymo proceso teisės normas, t.y. LR CPK 665 straipsnio ir 585 straipsnio nuostatas.
Taip pat pažymėtina, kad proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašydama panaikinti 2014-06-23 patvarkymo dalį tuo pagrindu, kad antstolio priimtas patvarkymas dėl tam tikros informacijos pateikimo trikdo įmonės finansinę ir ūkinę veiklą, nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio šiuos teiginius. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių, motyvuotų ir konkrečių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių kokiu būdu minėtas patvarkymas pažeidžia pareiškėjos interesus.
Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad antstolio priimtas patvarkymas trikdo apeliantės ūkinę ir komercinę veiklą, pažeidžia jos interesus bei vykdymo procesą reglamentuojančias įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, pateiktą civilinės, bei vykdomosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apeliantės atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-01 nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos dalyviams.
Vykdomąsias bylas Nr. 41-963/2014, Nr. 41-964/2014 ir Nr. 41-1472/2014 (2 tomai) grąžinti antstoliui A. B..
Teisėja Vilija Valantienė