Civilinė byla Nr. e2A-104-273/2019

       Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01156-2017-2

       Procesinio sprendimo kategorijos:   

        (S)

       2.1.3.8; 2.8.1.2; 2.8.1.7; 3.3.1.4; 3.3.1.20

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės  ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Marimotorai“ atstovo advokato R. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-554-835/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Marimotorai“ ieškinį atsakovams K. B. ir uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus kėbulų remontas“ dėl žalos sukeltos nesąžiningos konkurencijos veiksmais atlyginimo.

Teisėjų kolegija   

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Marimotorai“ ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Alytaus kėbulų remontas“ ir K. B. 39 382,00 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vėliau ieškovė, patikslinusi savo reikalavimą, jį sumažino iki 18 600,95 Eur.

2.       Ieškinyje nurodė, kad UAB „Marimotorai“ buvo įsteigta 1996 m. liepos 4 d. ir jos veiklos pobūdis - „Ford“ ir kitų markių automobilių priežiūra ir remontas, remonto paslaugos. Atsakovas K. B. pradėjo dirbti ieškovės įmonėje nuo 2003 m. rugpjūčio 13 d. serviso priėmėju-detalių pardavėju. Nuo 2013 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. sausio 6 d. K. B. ėjo serviso konsultanto - dalių prekybos vadovo pareigas. Atsakovo K. B. pareiginiuose priėmėjo - pardavėjo nuostatuose buvo nustatyta pareiga saugoti įmonės komercines paslaptis. 2015 m. spalio 1 d. pasikeitus ieškovės direktoriui, bendrovėje buvo atliktas išsamus auditas ir ieškovės veiklos vertinimas, kurio metu nustatyta, kad įmonėje darbuotojai dirba ne pagal nustatytas tvarkas. Ieškovės įmonėje paskyrus naują direktorių ir ėmus pertvarkyti ieškovės įmonės veiklą, ją efektyvinti, atsakovas K. B. pradėjo reikšti pasipiktinimą, ėmė grasinti įkursiąs savo įmonę, užsiimsiančią konkuruojančia veikla, pervilioti pas save geriausius klientus bei darbuotojus, ir taip sužlugdyti ieškovės įmonę. K. B. abipusiu susitarimu atleistas 2016 m. sausio 6 d., 2016 m. sausio 15 d. įsteigė konkuruojančią bendrovę - UAB „Alytaus kėbulų remontas“, kurios veiklos pobūdis visiškai identiškas ir analogiškas ieškovės veiklos pobūdžiui. Atsakovas K. B. perviliojo ilgamečius ieškovės bendrovės darbuotojus - serviso meistrą I. P., serviso techniką A. K., vyr. buhalterę A. ir ilgamečius bei svarbiausius klientus, o būtent, vienas didžiausių Alytaus miesto ir apskrities bendrovių: UAB „Parama“, Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, VSAT Lazdijų rinktinė, UAB „Dzūkijos statyba“, UAB „Moller auto Alytus“, UAB „Savos girios“, UAB „Salgina“, UAB „Saulmega“, UAB „BMC Service“, UAB „Cozyhouses“, KB „Dzūkijos pienas“, Valkininkų miškų urėdija, K. K. IĮ, UAB „Medinės sijos statyba“, UAB „Autodeta ir Ko“, MB „Alymont“, UAB „Grindalita“, UAB „Jdc prekyba“, UAB „Fht konstruktion“. Atsakovas K. B. naudojo ieškovės komercines paslaptis, t. y. užsakymų ir pardavimų duomenis, klientų serviso istoriją. Atsakovas K. B. ir vyr. buhalterė ieškovės įmonėje turėjo plačiausią galimą priėjimą prie ieškovės „Ecount“ programoje patalpintos informacijos. „Ecount“ sistema leidžia lengvai eksportuoti duomenis iš vienos „Ecount“ apskaitos sistemos į kitą (kitą kompiuterį). Ieškovė nurodė, kad žalos atlyginimą sudaro ieškovės negautos pajamos, kurias ji būtų gavusi, jeigu jos teisės ir teisėti interesai nebūtų buvę pažeisti. Ieškovė nurodė, kad per pirmus savo veiklos metus atsakovai gavo 120 628,75 Eur pajamų, o ieškovė  2016 m. gavo tik 14 082,00 Eur pajamų vietoje 112 481,00 Eur pajamų, gautų 2015 m. Pirmasis kriterijus, kuris gali būti naudojamas apskaičiuojant nesąžininga konkurencija padarytą žalą, yra atsakovės UAB „Alytaus kėbulų remontas“ pajamos, gautos už tą laikotarpį, per kurį ji atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Atsakovės pelno marža (grynojo pelno koeficientas) per nagrinėjamą laikotarpį (nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2017 m. kovo 13 d.) yra 15,42 procentų, gaunamas grynąjį pelną 14 880 Eur padalinus iš 96 437 Eur gautų pardavimo pajamų. Atsakovų neteisėtai gauta nauda nagrinėjamu laikotarpiu sudaro 18 600,95 Eur (120628,75 Eur x 15,42 procento). Kadangi atsakovų veiksmų civilinės atsakomybės taikymo požiūriu negalima atriboti, todėl 18 600,95 Eur nuostolių suma iš atsakovų turi priteista solidariai.

3.       Atsakovė UAB „Alytaus kėbulų remontas“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė iš pradžių įdarbino vieną ieškovės darbuotoją I. P., vėliau dar du automobilių techniką A. K. ir vyr. buhalterę A. M., kurie pas atsakovą įsidarbino dėl to, kad ieškovė sudaro nepalankias darbo sąlygos, vėluoja mokėti darbo užmokestį, dėl konfliktiškų santykių su darbdaviu ir blogos darbo atmosferos. Atsakovė šiems darbuotojams negalėjo pasiūlyti geriau apmokamų darbo sąlygų, nei šie turėjo dirbdami pas ieškovę. Atsakovė naujai priimtiems darbuotojams galėjo pasiūlyti tik minimalų darbo užmokestį, kuris tokio dydžio mokamas iki šiol, kai ieškovės bendrovėje šie asmenys uždirbdavo kur kas daugiau. Nurodė, kad klientai buvo pritraukiami aktyviais veiksmais, reklamuojant savo paslaugas internete. Nurodė, kad ieškovė savo teiginių nepagrindė jokiais, t. y. net ir netiesioginiais įrodymais. Nurodė, kad ieškovės skaičiavimai ir teisinis jų pagrindimas yra nepagrįsti. Ieškovė neįrodė, kad žala jai atsirado dėl atsakovės UAB „Alytaus kėbulų remontas“ veiksmų. Ieškovės pajamų kritimas, klientų, ir atitinkamai, pardavimų sumažėjimas, neigiami ūkinės-komercinės veiklos rezultatai buvo tendencingi ir niekaip nėra susiję su atsakovės UAB „Alytaus kėbulų remontas“ įsteigimu. Ieškovės grynojo pelningumo koeficientas buvo neigiamas  2015 m., dar iki UAB „Alytaus kėbulų remontas“ įsteigimo, nes ieškovės veikla 2015 m. ir 2016 m. buvo nuostolinga. Net jeigu ginčo laikotarpiui (nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2017 m. kovo 10 d.) būtų taikomas dar ankstesnių - 2014 finansinių metų - pelningumo rodiklis (kada ieškovė dirbo pelningai, o pelningumo koeficientas sudarė 8,29 procento) ir jeigu, pagal ieškovės atliktus skaičiavimus, atsakovės iš ginčo klientų gautos 120 628,75 Eur pajamos atitektų ieškovei, ji daugiausiai būtų galėjusi gauti 10 000,12 Eur grynojo pelno. Akivaizdu, kad ieškovė reikalaudama atsakovės UAB „Alytaus kėbulų remontas“ iš ginčo klientų 18600,95 Eur, nors pati pagal savo komercinės veiklos pelningumo rodiklius dirbo nuostolingai, siekia praturtėti atsakovės sąskaita.

4.       Atsakovas K. B. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad jo su ieškove sudarytoje darbo sutartyje nebuvo įrašyta jokių papildomų įsipareigojimų, tokių kaip konfidencialumo, komercinės paslapties ar panašiai laikymasis. Tokiuose dokumentuose kaip sąskaitos-faktūros nėra rašoma informacija, kuri yra slapta ar konfidenciali ta prasme, kad galėtų sukelti nesąžiningos konkurencijos kilimo galimybę ateityje, o jis niekada nesudarinėjo sutarčių su klientais, nesitarė dėl vienokių ar kitokių sutarčių sąlygų, todėl jam nėra ir negalėjo būti žinoma, kokiomis konkrečiai sąlygomis, ieškovė ir klientas susitardavo bendradarbiauti. Ieškovė ne tik nenurodė, kokios būtent konkrečios informacijos, kurią ieškovė buvo patikėjusi jam ar kitam atitinkamam darbuotojui, žinojimas yra konfidenciali informacija, bet ir nenurodė savo įdėtų protingų pastangų išsaugoti tos konkrečios informacijos slaptumą. Informacija, kuria disponavo atsakovas dirbdamas pas ieškovę, buvo tik ta informacija, kuri buvo reikalinga darbo funkcijoms atlikti. Ji nebuvo įvardinta kaip slapta, konfidenciali ar pan. Negautas pajamas (39382,00 Eur) ieškovė paskaičiavo, nepateikusi jokių šioms pajamoms skaičiuoti pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė neįrodė sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti. Nurodė, kad ieškovės žalos skaičiavimo metodika, paremta visomis atsakovės UAB „Alytaus kėbulų remontas“ gautomis pajamomis iš visų klientų išvedant grynojo pelno koeficientą ir taip išskaičiuojant naudą, ydinga, neparemta kasacinio teismo praktika, neteisinga. Ieškovė neteisingai apskaičiavo atsakovės UAB „Alytaus kėbulų remontas“ grynąjį pelną tuo aspektu, kad nesąžiningos konkurencijos atveju galima vertinti tik apie perviliotų nuolatinių klientų netekimą ir dėl to atsakovės UAB „Alytaus kėbulų remontas“ gautą gryną pelną, tačiau ne apie visas atsakovės gautas pajamas iš visų kitų jos klientų.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Alytaus  apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus kėbulų remontas“ 1 386,32 Eur, atsakovui K. B. 940 Eur bylinėjimosi  išlaidoms apmokėti; priteisė iš ieškovės valstybei 16,65 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėti.

6.       Dėl ūkio subjekto sampratos pagal Konkurencijos įstatymą. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, pateiktu išaiškinimu konstatavo, kad atsakovas K. B., įsteigęs naują juridinį asmenį, užsiimantį automobilių remontu, procesiškai gali būti atsakovu byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės ne tik dėl nesąžiningo konkuravimo, bet ir komercinių paslapčių panaudojimo.

7.       Dėl ieškovės nurodomos informacijos statuso. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nenurodė konkrečiai, kokią informaciją ji laiko konfidencialia, kokią komercine paslaptimi. Teismas nustatė, kad iš esmės ieškovė konfidencialia informacija, o kartu ir komercine paslaptimi nurodė bet kokią informaciją apie klientus. Nei K. B. darbo sutartis, nei su juo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. 65/1 neįtvirtino atsakovo pareigos saugoti konfidencialią informaciją ir nepateikė tokios informacijos apibrėžimo. K. B. nebuvo supažindintas nei su naujos pareigybės nuostatais, nei su komercinių paslapčių sąrašu. Ieškovė nepaneigė atsakovų atsikirtimų, kad su darbuotojais nebuvo sudaryti nekonkuravimo susitarimai, nepagrindė argumento, kad K. B. buvo atsakingas už prisijungimus prie „Ecount“, „Ford Ecat“ programų, ir, kad su buvusia vyr. buhaltere A. M. nukopijavo ieškovės įmonėje buvusios apskaitos sistemos „Ecount“ klientų duomenis ir konkrečias remonto istorijas bei persikėlė į atsakovų veikloje taip pat naudojamą „Ecount“ sistemą. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo netikėti atsakovo teiginiais, jog jis, būdamas serviso priėmėjas-detalių pardavėjas, vėliau konsultantas-dalių prekybos vadovas, programoje „Ecount“ turėjo teisę tik atlikti detalių pirkimą-pardavimą, suvedinėti sąskaitas.  Teismas padrė išvadą, kad „Ecount“ yra programa, skirta įmonės kasdieniai apskaitos veiklai, o ne klientų duomenų bazei formuoti, kuriai buvo taikoma atskira apsauga. Teismas nustatė, kad duomenų byloje, kad buvo sudaromi, kuriami konkretūs klientų sąrašai, jie skirstomi pagal mokumą ar taikant kitokius kriterijus, kuriais remiantis atliekamas klientų išlaikymas, aptarnavimas, ieškovė nepateikė ir šių aplinkybių negrindė. Teismas konstatavo, kad galimai ieškovės nurodyta informacija atitinka konfidencialios informacijos sampratą, kuri susijusi su darbuotojų įgyjamais gebėjimais ir žiniomis, bei tampa jų dalimi, vadybos metodais. Tačiau šių aplinkybių ieškovė neįrodinėjo, ir jos nėra bylos dalykas, todėl plačiau teismas apie tai nepasisako.

8.       Dėl atsakomybės už komercinės paslapties įgijimą ir atskleidimą bei klientų viliojimo. Teismas nurodė, kad abstraktūs ieškovės teiginiai nepatvirtina nei informacijos įgijimo, nei naudojimo fakto, nes, byloje esant informacijai, kad iš „Ecount“ programos galimybė kopijuoti duomenis yra, ieškovė turėjo galimybę pateikti duomenis, ar tai buvo padaryta, ir jei buvo, tai kada konkrečiai tai buvo padaryta, nes iš ieškovės pateiktos informacijos matyti, kad kopijuojant sukuriama suvestinė, kurių sukurta nebuvo. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad kopijuota nebuvo, kas paneigia ieškovės teiginius dėl duomenų įgijimo. Be to, jeigu ieškovės nurodyta informacija buvo didelio kiekio, todėl nelogiška, kad atsakovas K. B. ją įsiminė. Teismas sutiko, kad atsakovas K. B., kaip ilgametis ieškovės darbuotojas, žinojo tam tikrą informaciją apie klientus, tačiau šios informacijos, įvertinus ieškovės poziciją ir byloje nustatytas aplinkybes, kvalifikavimas kaip komercinės yra negalimas, veikiau kaip konfidencialios informacijos, atsižvelgiant į darbuotojo kvalifikaciją ir su ja susijusią informaciją, kuri savaime, nesant visų kriterijų, nesudaro komercinės paslapties turinio. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad jos ieškinyje nurodomi klientai, kuriuos įvardijo kaip atsakovų perviliotus asmenis, dėl ko kilo žala, būtų ilgamečiai ir pastovūs ieškovės klientai. Nurodė, kad ieškovės motyvai, kad klientai perėjo pas atsakovus dėl jų automobilių remonto istorijos, o ne dėl, pavyzdžiui, išskirtinių sąlygų, kainų ir kt., savaime nesudaro pagrindo, kad taip ir buvo, nes byloje neatmesta galimybė, kad klientai perėjo pas atsakovę UAB „Alytaus kėbulų remontas“ patys ieškodami geresnių sąlygų ir atskleisdami ieškovės jiems sudarytas, siūlytas sąlygas. Taip pat byloje nėra duomenų, kad klientai daugiau nesinaudoja ieškovės paslaugomis, t. y. jie galėjo naudotis tiek ieškovės, tiek ir atsakovės paslaugomis. Ieškovė nenurodė, kaip ji suvokia ilgaamžius ir pastovius klientus, t. y. ar pakanka, kad klientas atvyktų remonto paslaugai vieną kartą per metus, ir tai jau laikytina nuolatiniu klientu, jeigu taip tęsiasi kelis metus, ar reikia tam tikro dažnumo ir tam tikro laiko. Kadangi ieškovės atstovas J. J. patvirtino, jog nuolatinės sutartys su klientais nesudarinėjamos, kad klientų poreikiai sužinomi per bendravimą (ne iš programos, kaip buvo teigiama anksčiau), ir kad atsakovo nuviliotų klientų niekas nebandė susigrąžinti, todėl teismas iš J. J. liudijimo padarė išvadą, kad nuolatinių klientų ieškovė neturėjo, nes apsilankymas vieną kartą per metus negali ir nėra laikomas nuolatinumo kriterijumi, teismas įvertinęs pateiktus ieškovės klientų atsiliepimus, t. y. klientų nusivylimą dėl ieškovės požiūrio į klientus, žemo aptarnavimo lygio,  sprendė, kad tikėtina, jog šios aplinkybės lėmė tai, kad ieškovės nurodyti klientai pradėjo lankytis dažniau kituose servisuose, todėl aplinkybę, kad jie lankėsi tik pas ieškovę, atmetė kaip neįrodytą.

9.       Dėl darbuotojų perviliojimo. Teismas atmetė kaip neįrodytus ir paneigtus ieškovės teiginius dėl jos darbuotojų viliojimo, laikė įrodyta ieškovės atstovo J. J. parodymais aplinkybę, kad ieškovės darbuotojai iš darbo išėjo dėl naujos jo įvestos įmonėje tvarkos.

10.       Dėl civilinės atsakomybės sąlygų ir nuostolių.  Teismas nustatė, kad ieškovė skaičiavo nuostolius per atsakovės UAB „Alytaus kėbulų remontas“ gautas pajamas ir pelną, t. y. ieškovė pripažino, kad naudos gavėjas būtų atsakovė UAB „Alytaus kėbulų remontas“. Teismo vertinimu tokiu atveju, ieškovės reikalaujama nuostolių suma kaip nepagrįstas praturtėjimas būtų priteistinas tik iš jį gavusio asmens, t. y. atsakovės UAB „Alytaus kėbulų remontas“, nes byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad atsakovas K. B. būtų neteisėtai gavęs pajamų, todėl nėra pagrindo iš jo reikalauti ir, atitinkamai, priteisti jo gautos naudos - nepagrįsto praturtėjimo sumos. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, kuo remdamasi  nuostolių skaičiavimui ėmė laikotarpį nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2017 m. kovo 13 d., t. y. ilgesnį negu vieneri metai. Teismas pažymėjo, kad atsakovės UAB „Alytaus kėbulų remontas“ visas grynasis pelnas už 2016 metus sudarė 14 880 Eur, o ieškovė prašė priteisti 18 600,95 Eur, todėl sutinkamai su teismine praktika bei teisiniu reglamentavimu, turi būti priteistina nauda, gauta iš perviliotų klientų, o ne apskritai visas grynasis pelnas. Įvertinęs ieškovės nurodytą žalos pagrindimą bei tai, kad ieškovė jau 2015 metais patyrė nuostolius, teismas sprendė, kad ieškovė nepagrindė ir neįrodė žalos, kuri kiltų konkrečiai iš atsakovų atliktų veiksmų, t. y. būtų jų pasekmė. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos. Teismas nepasisakė dėl kaltės, nes tai neturi esminės reikšmės įvertinus jau nurodytas aplinkybes. Teismas konstatavo, kad nesant civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovės ieškinys yra nepagrįstas.

11.       Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos atsakovams ir valstybei turi būti priteistos iš ieškovės. Teismas nustatė, kad atsakovės UAB „Alytaus kėbulų remontas“ prašoma priteisti 3150 Eur bylinėjimosi išlaidų suma viršija Rekomendacijose nurodytus dydžius, todėl bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 1386,32 Eur. Teismas, nustatęs, kad atsakovo K. B. prašoma priteisti 940 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nurodytus dydžių, atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkintino visiškai.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniame skunde ieškovė panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų UAB „Alytaus kėbulų remontas“ ir K. B. 18 600,95 Eur žalos atlyginimą 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, perskirstyti patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteisiant visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, o atsakovų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetant; priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:

1.1.                      Teismas pažeidė procesinės bei materialinės teisės normas. Teismas atmesdamas ieškovės prašymus dėl įrodymų išreikalavimo ir leisdamas atsakovams nevykdyti paties teismo nurodymų užkirto kelią ieškovei įrodinėti ieškinyje dėstomas aplinkybes. Vienas iš esminę reikšmę bylos teisingam išsprendimui turinčių įrodymų (visų atitinkamo laikotarpio UAB „Alytaus kėbulų remontas“ sąskaitų faktūrų, nemodifikuoto bei pilno sąskaitų faktūrų žurnalo) buvo priimtas tik teismo apžiūrai bei nesudarius jokių galimybių ieškovei su juo susipažinti ir grąžintas atsakovei, sąlygojo, jog buvo neteisėtai apribotos ieškovės galimybės įrodinėti atsakovų nesąžiningo konkuravimo bei klientų perviliojimo veiksmus, tokių veiksmų apimtį, veiksmų vykdymo laiką, taip pat apribotos galimybės nustatyti tikslią ieškovės negautų pajamų sumą bei apsispręsti dėl reikalaujamų priteisti nuostolių apskaičiavimo būdo;

1.2.                      Iš esmės visos sprendime nurodytos teismo išvados bei motyvai, kuriais yra paremtas sprendimas, yra vienareikšmiškos bei tiesiogiai paneigtos nusistovėjusioje ir Lietuvos teismų jau suformuotoje teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais ir / ar byloje medžiagoje esančiais įrodymais;

1.3.                      Priešingai nei nurodoma sprendime, ieškovė aiškiai išdėstė, kad ieškovės konfidenciali informacija (užsakymų ir pardavimų duomenys, klientų serviso istorija, informacija apie klientų poreikius, mokumą, finansinę būklę, patikimumą, konkrečiam klientui teikiamų paslaugų komplektą, sąlygas ir kainas) ieškovės įmonėje buvo kaupiama ir saugojama Ecount apskaitos sistemos pagalba, prie kurios priėjimas nebuvo viešas. Priėjimą prie Ecount sistemos turėjo tik ieškovės darbuotojai įsipareigoję saugoti ieškovės įmonės komercines paslaptis. Kiekvienas darbuotojas turėjęs teisę prisijungti prie Ecount duomenų bazės turėjo jam skirtą slaptažodį ir vartotojo vardą;

1.4.                      Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ieškovo klientų perėjimas pas atsakovą, kai atsakovą įsteigė (jame įsidarbino) buvę ieškovo darbuotojai, yra pakankamas įrodymas, jog atsakovas pasinaudojo ieškovo komercinę paslaptį sudarančia informacija, kartu ir perviliojo klientus;

1.5.                      Priešingai nei nurodė teismas,  nekonkuravimo susitarimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Teismai nagrinėdami analogiškas bylas yra išaiškinę, kad ši faktinė aplinkybė (nekonkuravimo susitarimo nebuvimas) nėra reikšminga, kadangi ieškinys grindžiamas ne nekonkuravimo susitarimo pažeidimu, bet žalos padarymu konkuruojančiam subjektui atskleidus informaciją, sudarančią Ieškovo komercinę paslaptį. Tai skirtingi faktiniai pagrindai, kurių vieno nebuvimas savaime neeliminuoja kito galimybės egzistuoti. Priešingai nei nurodė teismas, nekonkuravimo susitarimo sudarymo faktas jokios teisinės reikšmės ginčo išsprendimui neturi bei negali sudaryti pareikšto ieškinio atmetimo teisinio pagrindo;

1.6.                      Priešingai nei nurodė teismas, teismų praktikoje yra aiškiai nurodyta, jog ilgalaikių bendradarbiavimo sutarčių nebuvimas nepaneigia, jog nebuvo neteisėtai atskleista ir pasinaudota komercine paslaptimi. Autoservisų veiklos vykdymo praktikoje ilgalaikės bendradarbiavimo sutartys nėra įprastos, todėl nepagrįsta ir prieštaringa teismo išvada, jog ieškovė neįrodė, jog pervilioti klientai buvo nuolatiniai;

1.7.                      Teismo išvados, jog byloje nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių duomenų, kad atsakovai būtų atlikę kokius nors nesąžiningus viliojimo veiksmus klientų atžvilgiu ir kad skelbimų talpinimas ir skrajučių dalijimas teismo vertinami kaip sąžiningi konkurencijos veiksmai, padarytos be jokių įrodymų;

1.8.                      Priešingai nei nurodė teismas, patys darbuotojai teismo posėdyje patvirtino, kad juos dirbti/pereiti į konkuruojantį subjektą pakvietė atsakovas K. B., o ne įsidarbino pagal skelbimą. Atsakovui steigiant konkuruojančią įmonę, norą nutraukti darbo santykius su ieškove pareiškė visi trys svarbiausi ieškovės kvalifikuoti specialistai. Visi jie svarių nutraukimo su ieškove darbo santykių priežasčių nenurodė. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad jei darbuotojas nutraukia darbo sutartį be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iš karto įsidarbinama konkuruojančiame ūkio subjekte, turi būti svarstoma, ar darbo sutarties nutraukimas nėra susijęs su nesąžiningu konkuravimu;

1.9.                      Reikalavimas dėl solidarios atsakovų atsakomybės yra pagrįstas nurodoma teismų praktika, kurioje yra nurodyta, kad naujai įsteigta konkuruojanti įmonė atsako solidariai su tą įmonę įsteigusiais buvusiais nukentėjusios įmonės darbuotojais; 

1.10.                      Ieškovė atsakovo K. B. nepagrįsto praturtėjimo niekuomet neįrodinėjo.  Civilinė atsakomybė taikytina tiek nesąžiningo konkuravimo, nepagrįstai praturtėjant (atsakovės UAB „Alytaus kėbulų remontas“ atžvilgiu), tiek ir generalinio delikto (CK 6.263 str. 1 d.) (atsakovo K. B. atžvilgiu) teisiniu pagrindu;

1.11.                      Priešingai nei nurodė teismas teismų praktikoje nurodytas vienerių metų laikotarpis, per kurį asmuo nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo įpareigojamas neatskleisti įmonės komercinės paslapties ir jos nenaudoti reiškia asmens įpareigojimas susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų. Tokios pareigos pažeidimas reiškia neteisėtą veiksmą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų;

1.12.                      Toks, koks buvo nurodytas ieškinyje, kaip vienas iš galimų patirtos žalos apskaičiavimo būdų (pagal nesąžiningai konkuravusio asmens gautą grynąjį pelną), yra nurodomas teismų praktikoje. Bet kokios UAB „Alytaus kėbulų remontas“ pajamos buvo gautos neteisėtų veiksmų pagrindu, todėl tokios pajamos pripažintinos ieškovės nuostoliais bei priteistinos ieškovei. Atsakovo atsisakymas pateikti į bylą pilną, o ne nemodifikuotą buhalterinės apskaitos dokumentą (PVM sąskaitų faktūrų žurnalą), leidžia daryti išvadą, kad prašyta informacija atsakovui yra nepalanki, kas sudaro pagrindą laikyti, kad visos atsakovų dėl nesąžiningos konkurencijos gautos pajamos yra pajamos gautos iš buvusių ieškovės klientų. Byloje surinkti įrodymai patvirtina pareikšto ieškinio pagrįstumą;

1.13.                      Teismų praktikoje nurodoma, jog faktas, kad bendrovėje nėra patvirtinto komercinių paslapčių sąrašo nereiškia, kad negali kilti atsakomybė dėl nesąžiningų konkurencijos veiksmų. Atsakovui K. B. pagal jo įmonėje užimamas pareigas buvo žinoma informacija ne tik apie ieškovės klientus, bet ir konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, mokumas, finansinė būklė, patikimumas, konkrečiam klientui teikiamas paslaugų komplektas, sąlygos ir kainos,  visa esminė informacija.  Atsakovas K. B. pasinaudojo minėtomis jam prieinamomis bei žinomomis ieškovės komercinėmis paslaptimis, atliko nesąžiningo konkuravimo veiksmus, perviliodamas ieškovės darbuotojus, klientus bei tokiais veiksmais sukėlė ieškovei žalą;

1.14.                      Teismų praktikoje informacija apie ieškovo klientus pripažintina atitinkančia konfidencialios informacijos apibrėžtį (informacijos vertingumo, reikšmingumo ir naudingumo bendrovei, viešo neprieinamumo kriterijus). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą prezumpciją bei aplinkybę, jog klientai pervilioti į naujai įsteigtą ūkio subjektą, kurį įsteigė bei kuriame dirbo išskirtinai tik buvę ieškovės darbuotojai, taip pat į tai, jog pateiktos atsakovų išrašytos sąskaitos - faktūros patvirtina, kad jau pirmąjį savo veiklos mėnesį atsakovai pradėjo dirbti su ilgamečiais ieškovės klientais, nelieka jokių abejonių, jog buvo atlikti ieškovės nuolatinių klientų perviliojimo veiksmai, tokiu būdu sąlygojant žalą ieškovei;

1.15.                      Atsakovas nesąžiningai naudojosi ieškovės reputacija bei patirtimi, internetiniame tinklapyje reklamavo tariamai turimą 20 metų patirtį, pat tame pačiame tinklapyje naudojo FORD žymenis, tokiu būdu siekdamas sudaryti klientams įspūdį, jog UAB „Alytaus kėbulų remontas“ yra įgaliotas oficialus FORD atstovas;

1.16.                      Analogiškų bylų teismų praktikoje nurodoma, kad ieškovės patirta žala nustatoma vadovaujantis atsakovo gautomis pajamomis už tą laikotarpį, per kurį jis atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Ieškovei padarytą žalą geriausiai atspindi atsakovės pelno dydis

1.17.                      Teismas neabejotinai nukrypo ir / ar neatsižvelgė į įrodinėjimo specifiką tokio pobūdžio bylose, nepagrįstai taikė per aukštą įrodinėjimo standartą byloje, ko pagrindu padarė nepagristas bei neteisėtas išvadas apie tariamą ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių įrodytinumą. Sprendimas didele dalimi yra paremtas tariamu ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių neįrodymu. Nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo atveju sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų bei žalos priežastinio ryšio, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Šioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, aplinkybių laikas, tariamų sutapimų ir / ar atsitiktinumų apimtis ir tikėtinumas nepalieka jokių abejonių, jog ieškovės nuolatinių klientų praradimą bei naujai įsteigto ūkio subjekto UAB „Alytaus kėbulų remontas“ sėkmę lėmė ne kas kita kaip atsakovų atlikti neteisėti nesąžiningo konkuravimo, pasinaudojimo komercinėmis paslaptimis veiksmai.

13.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas K. B. prašė apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliaciniu procesu. Atsiliepime atsakovė iš esmės pritarė sprendimo motyvams, atsikirsdama  į apeliacinio skundo motyvus papildomai nurodė tokius argumentus:

2.1.                       Jokių konkrečių duomenų ieškovė net ir dabar, t. y. teikdama apeliacinį skundą, kurie galėtų būti įvardinti kaip komercinė paslaptis nepateikė, o apsiribojimo išvardijimu, kas atsakovui buvo žinoma. Pas ieškovę jokių komercinių paslapčių nebuvo;

2.2.                      Iš esmės ieškovė nurodė abstrakčias frazes iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kurios tiko jos veiklos pobūdžiui ir tai įvardijo tai konfidencialia informacija, tai komercine paslaptimi, kurią neva žinojo ir panaudojo atsakovas K. B.. Atsakovas K. B. ilgą laiką turėjo ir iki dabar turi įmonę UAB „AutoAlytus“, kuri veikė tose  pačiose patalpose, kaip ir ieškovės įmonė;

2.3.                      Apeliaciniame skunde nurodomos atsakovo K. B. atsakomybės ribos yra pačios ieškovės niekuo nepagrįsti teiginiai, kurie tėra bendro pobūdžio, o ne konkrečios įvardintos ieškovės atsakovui pavestos atlikti darbo funkcijos. Atsakovo K. B. atžvilgiu nebuvo įpareigojimo dėl komercinės paslapties saugojimo, nes tokių paslapčių nebuvo;

2.4.                      Dėl informacijos įgijimo ir panaudojimo bei klientų viliojimo ieškovė remiasi tik prielaidomis, o ne konkrečiais duomenimis. Darbuotojų galimo viliojimo veiksmai ir pats faktas paneigtas byloje pačiam ieškovės vadovui J. J. patvirtinus aplinkybes dėl darbuotojų išėjimo;

2.5.                      Atsakovas K. B. galėtų tik ta dalimi, kuria jis dėl savo veiksmų būtų neteisėtai praturtėjęs, nors to nebuvo. Ieškovė nepagrindė žalos skaičiavimo laikotarpio, o apeliaciniame skunde tiesiog vėl perrašo savo pirminių procesinių dokumentų teiginius ir perkelia skaičiavimus. Ieškovė neįrodė, kuo remiantis nuostolių skaičiavimui ėmė laikotarpį nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2017 m. kovo 13 d., t. y. ilgesnį negu vieni metai.

14.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Alytaus kėbulų remontas prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovė iš esmės pritarė sprendimo motyvams.

Teisėjų kolegija  

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

16.       Byloje sprendžiamas ginčas dėl žalos, sukeltos nesąžiningais konkurencijos veiksmais, atlyginimo.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų ir įrodinėjimo pareigos nagrinėjant bylas dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo

16. CK 1.116 straipsnio 4 dalyje yra reglamentuota, kad asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Pareigą atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį, ar kitokios sutarties šalis, atskleidusi gautą komercinę paslaptį pažeisdama sutartį. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas ūkio subjektui naudotis kito ūkio subjekto komercinę paslaptį sudarančia informacija.

17.       Atsakomybė už neteisėtu įmonės komercinę paslaptį sudarančios informacijos panaudojimu padarytą žalą plačiąja prasme grindžiama siekiu saugoti sąžiningą ūkio subjektų konkurenciją, kaip visuomenės ekonominės pažangos prielaidą. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu yra draudžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmai, kurie nėra suderinami su sąžininga verslo praktika ir iškreipia konkurenciją rinkoje. Konkurencijos įstatymo 15 ir 16 straipsniuose įtvirtintas draudimas atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Vieni iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų, kurie draudžiami, – draudimas naudoti, perduoti, skelbti kito ūkio subjekto komercinę paslaptį be šio subjekto sutikimo, taip pat gauti tokią informaciją iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą kitam subjektui. Paprastai neteisėtai komercine paslaptimi pasinaudojęs konkurentas pervilioja, o komercinių paslapčių teisėtas turėtojas praranda klientus ir toks klientų netekimas ūkio subjektui lemia turtinius praradimus, o iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų gaunama ekonominė nauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 46 punktas).

18.       Teisė į komercinę paslaptį sudarančią informaciją, akivaizdu, pati savaime yra vertinga, todėl, priklausomai nuo ūkio sektoriaus, kuriame įmonė veikia, tokios teisės gali sudaryti didelę įmonės turto dalį, taip pat jos pačios savaime gali būti civilinės apyvartos objektas. Todėl komercinės paslaptys yra vertingos, kai jos būna naudojamos tiek pagal tiesioginę paskirtį, tiek ir kitais būdais, – jos gali būti atlygintinai perduodamos, taip pat gali tapti jų savininko indėliu į bendrą su kitu subjektu projektą ar kt. Neteisėtas komercinės paslapties panaudojimas vykdant veiklą toje pačioje rinkoje, kurioje veikia jos savininkas, savo ruožtu reiškia, kad, paklausai nesant neribotai, komercinės paslapties savininkas netenka galimybės turėti verslo santykių, o kitas asmuo, neteisėtai pasinaudojęs komercine paslaptimi, įgyja prieš jį konkurencinį pranašumą, turėdamas galimybę naudotis kito subjekto komercine paslaptimi, tačiau nepatyręs jokių sąnaudų jai sukurti ar plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-378/2018, 46, 47 punktai).

19.       Kasacinis teismas priimtose nutartyse yra išaiškinęs dėl komercinių paslapčių sampratos, neteisėto komercinės paslapties įgijimo ir panaudojimo sąvokų bei teisinės atsakomybės už nesąžiningos konkurencijos veiksmus taikymo sąlygų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016; 2018 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018 ir šiose nutartyse nurodytą kasacinio teismo praktiką).

20.       Civilinės atsakomybės prievolei už nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą konstatuoti būtinos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis) ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Nustatant civilinės atsakomybės sąlygas taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo civilinės atsakomybės bylose taisyklė: ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir pareiga paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, tenka atsakovui (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013).

21.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodinėjimo ypatumai bylose dėl komercinių paslapčių yra tokie, kad tokiose kaip nagrinėjamoji bylose įrodinėjimas turi savitą specifiką, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, priežastinio ryšio tarp atitinkamų veiksmų ir padarytos žalos, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gaunant pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 72 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

21. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis t.y., kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą  bei netinkamai taikė materialiosios teisės normas dėl nesąžiningo konkuravimo, pasinaudojimo komercinėmis paslaptimis bei nustatant neteisėtais veiksmais ieškovei padarytą žalą.

Dėl  civilinio proceso normų taikymo

22.       Atsakovo K. B. veiksmų neteisėtumą ieškovė sieja su tuo, jog atsakovas, nutraukęs darbo sutartį su ieškove, įkūrė konkuruojančią bendrovę – UAB „Alytaus kėbulų remontas“, kurios veiklos pobūdis analogiškas ieškovės veiklos pobūdžiui – „Ford“ markės ir kitų markių automobilių priežiūra, remontas, remonto paslaugos. Tuo pačiu atsakovas K. B. perviliojo ilgamečius ieškovės darbuotojus - I. P., A. K., A. M., o taip pat ir ilgamečius bei svarbiausius klientus. Atsakovas naudojo ieškovės komercines paslaptis, t.y. užsakymų ir pardavimų duomenis, klientų serviso istoriją. Ieškovė nurodė, kad informacija, kuria disponavo K. B. (informacija apie ieškovės klientus, konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, mokumas, finansinė būklė, serviso istorija, patikimumas, teikiamas paslaugų komplektas, sąlygos ir kainos) autoservisų rinkoje yra laikoma komercine paslaptimi, nes ši informacija turi komercinę vertę. Be to, ieškovė nurodė, kad atsakovas K. B. su buvusia ieškovės vyr. buhaltere nukopijavo iš ieškovės įmonėje buvusios apskaitos sistemos „Ecount“ duomenis ir juos persikėlė į atsakovės veikloje naudojamą „Ecount“ sistemą bei duomenis naudojo persiviliojant klientus.

23.       Byloje nustatyta, kad atsakovas K. B. ieškovės įmonėje nuo 2003-08-13 dirbo serviso priėmėjo-detalių pardavėju, o nuo 2013-05-03 iki 2016-01-06 - serviso konsultanto-dalių prekybos vadovu. Iš darbo atleistas 2016-01-06 šalių susitarimu. 2016-01-15 atsakovas K. B. įsteigė bendrovę UAB „Alytaus kėbulų remontas“, kurios veiklos pobūdis – „Ford“ markės ir kitų markių automobilių priežiūra ir remontas. Atsakovo vadovaujamojoje įmonėje pradėjo dirbti pas ieškovę dirbę darbuotojai, t.y. serviso meistras I. P., kuris iš ieškovės įmonės buvo atleistas 2016-02-19, serviso technikas A. K., kuris iš ieškovės įmonės buvo atleistas 2016-04-25, vyr. buhalterė A. M. , kuri iš ieškovės įmonės buvo atleista 2016-07-01. Ieškovė nurodo, kad atsakovas persiviliojo ne tik darbuotojus, bet ir ilgamečius bei svarbiausius klientus, o būtent, vienas didžiausių Alytaus miesto ir apskrities bendrovių: UAB „Parama”, Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, VSAT Lazdijų rinktinė, UAB „Dzūkijos statyba”, UAB „Moller auto Alytus”, UAB „Savos girios”, UAB „Salgina”, UAB „Saulmega”, UAB „BMC Service”, UAB „Cozyhouses”, KB „Dzūkijos pienas”, Valkininkų miškų urėdija, K. K. IĮ, UAB „Medinės sijos statyba”, UAB „Autodeta ir Ko”, MB „Alymont”, UAB „Grindalita”, UAB „Jdc prekyba”, UAB „Fht konstruktion”. Ieškovė ne tik ieškinio pareiškime, bet ir apeliaciniame skunde pateikia pajamų iš nuolatinių ieškovės klientų pokyčių lentelę, įsteigus ūkio subjektą UAB „Alytaus kėbulų remontas“, iš kurios matosi, kad po atsakovo įmonės įkūrimo mažėja arba iš viso neteikiami ieškovės nurodytų klientų užsakymai pas ieškovę.

24.       CPK 178 straipsnyje reglamentuota, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą juos pateikti (CPK 178 str.).

25.       Apeliantė nurodė, kad nagrinėjamojoje byloje ieškovės įrodinėjimo galimybės yra ribotos, todėl dalis reikšmingų įrodymų galėjo būti nustatyta tik bylos nagrinėjimo teisme metu. 2017-09-04 teismui įpareigojus atsakovą pateikti išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą už laikotarpį nuo 2016-01-15 iki 2017-03-13, 2017-09-12 vykusio teismo posėdžio metu buvo pateiktas PVM sąskaitų – faktūrų žurnalas, tačiau teismas nesudarė galimybės su šiuo žurnalu susipažinti ieškovei. Be to, nurodoma, kad PVM sąskaitų faktūrų žurnalas buvo grąžintas atsakovui, pašalinant galimybę šiuo įrodymu remtis teismo sprendimo priėmimo metu.

26.       Esant šiems duomenims teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad buvo apribotos ieškovės galimybės įrodinėti nesąžiningo konkuravimo bei klientų perviliojimo veiksmus, tokių veiksmų apimtų, veiksmų vykdymo laiką, taip pat apribotos galimybės nustatyti tikslią ieškovės negautų pajamų sumą. Byloje nėra jokių argumentų dėl kokių priežasčių ieškovei nesuteikta galimybė susipažinti su išreikalautais įrodymais bei kokiu pagrindu buvo nutarta minėtą įrodymą teikti tik teismo apžiūrai. Kaip minėta, išreikalautas žurnalas buvo grąžintas atsakovui, nors teismas turėjo galimybę nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša (CPK 10 straipsnio 2 dalis). Be to, iš teismo sprendimo nėra aišku, kokioms aplinkybėms patvirtinti ar paneigti buvo reikalaujamas minėtas įrodymas, teismo sprendime nėra nurodyta kokias faktines aplinkybes teismas konstatavo išreikalauto įrodymo apžiūros metu.

27.       Pažymėtina, kad svarbiausia teismo pareiga yra apginti asmens pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus. Tai galima padaryti tik nustačius visas teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Teismas negali pažeisti šalių rungimosi bei lygiateisiškumo principus. Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad buvo pažeista ieškovės teisė įrodinėti nesąžiningo konkuravimo bei klientų perviliojimo veiksmus, nėra pagrindo konstatuoti, kad byla buvo išspręsta teisingai.

Dėl informacijos pripažinimo bendrovės komercine paslaptimi

28.       Apeliantė nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo argumentu, kad ieškovė nenurodė, kokia konkreti informacija turi esminę komercinę reikšmę, o „Ecount“ programa, skirta įmonės kasdieniai apskaitos veiklai, o ne klientų duomenų bazei formuoti, kuriai buvo taikoma atskira apsauga. 

29.       Kaip matyti iš ieškovės procesinių dokumentų turinio, ieškovė yra nurodžiusi, kad  informacija apie ieškovės klientus, konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, mokumas, finansinė būklė, serviso istorija, patikimumas, teikiamas paslaugų komplektas, sąlygos ir kainos autoservisų rinkoje yra laikoma komercine įmonės paslaptimi, nes ši informacija turi komercinę vertę. Nagrinėjamojoje byloje nėra duomenų, kad ieškovės klientų sąrašas, kuriame pateikti nurodyti duomenys, būtų prieinamas viešai.

30.       Vertinant, ar informacija apie klientus turi komercinę vertę, svarbu atsižvelgti į aplinkybes, jog paprastai kliento pasitikėjimas, parinktas kliento siekius ir poreikius atitinkantis produktas garantuoja jo lojalumą ir įmonės vardo žinomumo augimą. Investuoti į turimą klientą įmonėms apsimoka labiau nei bandyti pritraukti naujų, nes iš lojalių klientų jos gali uždirbti daugiau pelno nei iš naujai pritrauktų, todėl praktikoje pripažįstama, kad ūkio subjekto klientų sąrašas priskirtinas rinkos informacijai, sudarančiai komercinę paslaptį. Tokia informacija užtikrina ūkio subjekto pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, todėl šios informacijos atskleidimas tretiesiems asmenims gali lemti sąžiningos konkurencijos pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Transekspedicija“ v. UAB „Lastra“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2014). Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje taip pat konstatuota, kad komercinę vertę turi duomenys apie tai, kokiomis paslaugomis ir kokiomis sąlygomis ūkio subjektai naudojasi. Informacija apie klientus susideda iš įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma. Tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama viešai. Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad atsakovas K. B., kaip ilgametis ieškovės darbuotojas, žinojo tam tikrą informaciją apie klientus, tačiau šios informacijos nepripažindamas ieškovės komercine paslaptimi, netyrė aukščiau išvardintų aplinkybių, sudarančių komercinės paslapties turinį, kaip tai nurodyta kasacinio teismo praktikoje.

31.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų žinojęs kokie ieškovės duomenys laikomi komercine paslaptimi ir nėra duomenų, kad atsakovas būtų buvęs įpareigotas saugoti komercinę paslaptį. Teismas nurodė, kad priėmėjo-pardavėjo pareiginių nuostatų Nr. 4 punkte 38 abstrakčiai numatyta, kad priėmėjas-pardavėjas pasižada ir įsipareigoja neatskleisti žodžiu, raštu ar kitokiu pavidalu pašaliniams asmenims jokios komercinės, dalykinės, finansinės bei kitokios konfidencialios informacijos, su kuria jis buvo supažindintas arba ji tapo jam prieinama ir žinoma dirbant UAB „Marimotorai“, tačiau nuostatuose nėra pateikta nei konfidencialios informacijos apibrėžimas nei prie konkrečių II skirsnyje išvardintų priėmėjo-pardavėjo pareigų nėra įtvirtinta atsakovo pareiga saugoti tokią informaciją.

32.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktas, jog bendrovėje nėra patvirtinto komercinių paslapčių sąrašo, savaime neturėtų būti suabsoliutinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2011). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamojoje byloje vien faktas, jog ieškovė vienareikšmiškai neįrodė, kad atsakovas buvo supažindintas su komercinių paslapčių sąrašu nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovė nedėjo pakankamų pastangų apsaugoti konfidencialią informaciją. Kaip nurodė apeliantė, ieškovė duomenis apie klientus kaupė „Ecount“ apskaitos sistemos pagalba. Šie duomenys nebuvo vieši, nes kiekvienas darbuotojas turėjęs teisę prisijungti prie „Ecount“ duomenų bazės turėjo jam skirtą slaptažodį ir vartotojo vardą. Be to, byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų nustatęs, jog ieškovė savo interneto svetainėje ar kitoje viešai prieinamoje erdvėje skelbtų savo klientų sąrašus, jų poreikius, su jais sudaromų sutarčių sąlygas ir kt. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė kokia informacija yra ieškovės komercinė paslaptis  bei neištyrė  kokių priemonių ėmėsi  ieškovė užtikrinti jos apsaugą, todėl tik visumos byloje esančių įrodymų pagrindu  būtų galima padaryti išvadą, ar ieškovė saugojo viešai neskelbiamą informaciją apie savo klientus ir ar ši aplinkybė  atsakovui buvo žinoma.

Dėl klientų perviliojimo

33.       Nagrinėjamu atveju aktuali kasacinio teismo praktika, kurioje pripažinta, kad ieškovo klientų perėjimas pas atsakovą, kai atsakovą įsteigė (jame įsidarbino) buvę ieškovo darbuotojai, yra pakankamas įrodymas, jog atsakovas pasinaudojo ieškovo komercinę paslaptį sudarančia informacija, kartu ir perviliojo klientus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Prekybos marketingo paslaugos“ v. UAB ,,Rinkodaros ir prekybos paslaugos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2007; 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-326/2012).

34.       Ieškovė byloje nurodė ilgamečius savo klientus, kuriuos perviliojo atsakovė ir dėl to ieškovė patyrė žalą. Teismas darė išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ieškovės ieškinyje nurodyti klientai būtų ilgamečiai ir pastovūs ieškovės klientai. Faktinei aplinkybei pagrįsti, kad ieškovės nurodyti klientai nuolat pirko paslaugas, ieškovė pateikė sąskaitų-faktūrų kopijas bei ieškovės pajamų lentelę (ieškinio priedas Nr. 2 ir Nr. 12). Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismo padaryta išvada neįvertinus visų ištirtų įrodymų visumos, yra pagrįsta ir teisinga.

35.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30).

36.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016 ir kt.). Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas iš viso  netyrė ar ginčo laikotarpiu atsakovė gavo pajamas ir kokio dydžio iš ieškovės nurodytų perviliotų klientų. Kadangi šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriamos ir vertinamos, o tai reiškia, kad ir dėl šios aplinkybės yra pagrindas konstatuoti klausimo esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme.

Dėl darbuotojų perviliojimo

37.       Apeliantas nurodo, kad nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados dėl darbuotojų perėjimo dirbti pas atsakovę, įsteigus konkuruojantį ūkio subjektą UAB „Alytaus kėbulų remontas“. Apeliantės nuomone, buvusių ieškovės darbuotojų I. P., A. K. ir A. M. perėjimą dirbti pas atsakovę sąlygojo nesąžiningas atsakovo K. B. atliktas darbuotojų perviliojimas į konkuruojantį ūkio subjektą. 

38.       Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, šiuo klausimu nurodyti darbuotojai byloje buvo apklausti, taip pat apklaustas ieškovės direktorius J. J.. Darbuotojų parodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad darbuotojai iš ieškovės įmonės išėjo dėl nepalankių darbo sąlygų, naujo direktoriaus J. J. įvestos naujos tvarkos įmonėje, konfliktiškų santykių su darbdaviu ir blogos atmosferos. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė teismo nustatytų aplinkybių, todėl apeliacinis skundas dalyje dėl atsakovo K. B. nesąžiningų veiksmų perviliojant darbuotojus laikytinas nepagrįstu.

Dėl žalos dydžio

39.       Ieškovė prašė iš atsakovų solidariai priteisti 18600,68 Eur žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė nurodydamas, kad ieškovė neįrodė kuo remiantis nuostolių skaičiavimui ėmė laikotarpį nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2017 m. kovo 13 d., t.y. ilgesnį negu vieneri metai. Be to, teismas nurodė, kad ieškovė jau 2015 metais patyrė nuostolius, todėl sprendė, kad ieškovė nepagrindė ir neįrodė žalos, kuri kiltų konkrečiai iš atsakovų atliktų veiksmų, t.y. būtų jų pasekmė.

40.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Šios bendrosios civilinės atsakomybės nuostatos taikomos ir sprendžiant dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos.

41.       CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik dėl to, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-915/2018 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

42.       Iš neteisėtų veiksmų gauta nauda – tai dėl neteisėtų veiksmų atsiradęs faktinis pažeidėjo turtinės padėties pagerėjimas, kuris nebūtinai gali sutapti su grynuoju pelnu. Iš neteisėtų veiksmų gauta nauda gali būti pripažįstama ir tai, ką pažeidėjas sutaupė dėl padaryto pažeidimo, nors ekonominiu požiūriu negavo pelno (pvz., naudodamasis komercine paslaptimi, padidino savo veiklos našumą ir atitinkamai sumažino įmonės nuostolingumą). Esant pareikštam reikalavimui priteisti iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų neteisėtai gautą naudą netiesioginiai nuostoliai turėtų būti apskaičiuojami ir jų atlyginimas priteisiamas pagal tai, kiek pajamų konkrečiai iš naudojimosi komercine paslaptimi gavo pažeidėjas, t. y. iš pažeidėjo išreikalautina ta naudos dalis, kurią jis gavo dėl neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 87 punktas). Be to, kasacinis teismas, atsižvelgdamas į šios kategorijos bylų įrodinėjimo specifiką išaiškino, kad ieškovui, reiškiančiam reikalavimą priteisti neteisėtai komercine paslaptimi pasinaudojusio asmens neteisėtai gautą naudą, tenka pareiga įrodyti atsakovo gautą bendrąjį pelną, o atsakovas, nesutikdamas su reiškiamu reikalavimu, turi pareigą įrodyti, kad jo gautas pelnas ar jo dalis yra teisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 90 punktas).

43.        Kadangi spendžiant  dėl žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika, todėl teismo argumentai šioje sprendimo dalyje nėra pagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties

44.       Įvertinusi bylos medžiagos visumą bei aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija pripažįsta teisingais ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos sukeltos nesąžiningos konkurencijos veiksmais atlyginimo,  nepagrįstai netaikė aptartos kasacinio teismo praktikos dėl įrodinėjimo taisyklių ypatumų šios kategorijos bylose, netyrė šioje nutartyje nurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, ieškovei taikė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą, vertino kiekvienos atskiros byloje nustatytos aplinkybės, o ne jų visumos, įrodomąją reikšmę, sureikšmino tiesioginius įrodymus, kurių, kaip jau minėta, buvimas šios kategorijos bylose ne visada įmanomas. Dėl šių proceso teisės normų pažeidimų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas dėl nurodytų pažeidimų ir byla, konstatavus, kad reikia iš naujo tirti įrodymus ir vertinti visas faktines aplinkybes, perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą  panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                  Evaldas Burzdikas 

                                                                                     Virginija Gudynienė  

                                                                                      Izolda Nėnienė