Baudžiamoji byla Nr. 1-776-806/2014

             Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02017-2013

               Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.29.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 5 d.

Vilnius

         Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,

sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei,

dalyvaujant prokurorei Sigitai Boratinskienei,

kaltinamajam S. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

S. S. 1996 m. kovo 27 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens įgijo žinomai suklastotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) S. S. vardu, kurį nuo 1996 m. kovo 27 d. iki 2012 m. vasaros, tiksliai nenustatytos datos ir laiko, laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), o nuo 2012 m. vasaros, tiksliai nenustatytos datos ir laiko, iki 2012 m. lapkričio 23 d., 11.00 val., suklastotą dokumentą laikė pas O. O., gyv. (duomenys neskelbtini).

Apklaustas teisme kaltinamasis parodė, kad jis buvo praradęs savo vairuotojo pažymėjimą. Tada buvo tokia oficiali tvarka, kad iš naujo išlaikyti egzaminą reikėjo praradus vairuotojo pažymėjimą. Jis, S. S. dirbo taksi vairuotoju, jam reikėjo vairuotojo pažymėjimo ir nelabai turėjo laiko laikyti vairuotojo pažymėjimui gauti egzamino. Susitiko vieną keleivį, kuris pasakė, jog gali padaryti vairuotojo pažymėjimą už 300 Lt. Pasak S. S., jis galvojo, kad tas žmogus padarys jam pažymėjimo dublikatą, nes buvo dirbęs kažkur policijoje, bet po kelių dienų pamatė, kad ten visai kitas vairuotojo pažymėjimas, su kitomis datomis. Jis, S. S. pažymėjimo nenaudojo ir laikė namuose. Vėliau jis, S. S. davė tą pažymėjimą kaip užstatą už paskolintus pinigus O. O., kuri nežinojo, kad vairuotojo pažymėjimas suklastotas.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos BPK 291 str. reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Liudytoja O. O. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. vasarą, tikslios datos neprisimena, jai paskambino S. S. ir paprašė paskolinti 30-40 Lt bei pasiūlė kaip užstatą savo vairuotojo pažymėjimą. Ji nieko blogo neįtardama, paėmė jo vairuotojo pažymėjimą, o jam davė pinigus. S. S. vairuotojo pažymėjimą laikė namuose iki 2012-11-23, kratos metu pas ją namuose pažymėjimą surado policijos pareigūnai. Kad vairuotojo pažymėjimas yra suklastotas, ji nežinojo ( b.l.15-16 ).

              Iš 2012-11-23 kratos protokolo  kopijos matyti, kad pas O. O., (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) S. S. vardu (b.l.4-6).

              Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) S. S. vardu (b.l.7-10) ir laikomas byloje (b.l. 14).

              Valstybinė įmonė „Regitra“ į bylą pateikė pažymą, kad vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) S. S., gim. (duomenys neskelbtini), nebuvo išduotas (b.l.3).

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad S. S. iš nenustatyto asmens įgijo žinomai suklastotą  vairuotojo pažymėjimą S. S. vardu, kurį laikė savo namuose, o vėliau suklastotą dokumentą laikė pas O. O., šiai nežinant, kad minėtas dokumentas suklastotas. Pagal BK 300 str. 2 d. atsako tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Minėto straipsnio dispozicijoje išvardinti alternatyvus veiksmai – atitinkamo dokumento suklastojimas, jo laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas, todėl bet kurio vieno įgyvendinimas ar kelių atlikimas asmeniui užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 300 str. 2 d. Pagal BK 300 str. dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas. Dokumento turinys ir forma, kaip nagrinėjamu atveju suklastotas vairuotojo pažymėjimas, turi ypatingą reikšmę, nes juo melagingai deklaruojama, kam atsiranda sukurto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos. Būtent tokių tikslų, kaip nustatyta, ir siekė kaltinamasis. Kaip S. S. paaiškino teismo posėdyje, kadangi jis dirbo taksi vairuotoju, o pametus vairuotojo pažymėjimą, reikėjo iš naujo laikyti egzaminus, o jis tam lako neturėjo, S. S. suvokdamas situaciją pasirinko kitą variantą - įgijo suklastotą vairuotojo pažymėjimą, kurį laikė, S. S. tą suprato ir to norėjo. S. S. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas bausmę S. S., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką. Tiriant S. S. asmenybę nustatyta, kad jis vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)” plataus profilio darbuotoju, teistas 2 kartus, baustas administracine tvarka, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l.54), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l.52), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 53 ).

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus S. S. arešto bausmę.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra S. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad S. S. skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Kaltinamajam S. S. 2013-09-13 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( b.l. 24-25), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

BK 641 str. įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad S. S. skiriama bausmė sumažintina 1/3.

BK 75 str. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo išvada dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo išsprendimo turi būti motyvuota, teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 str. taikymo, turi vadovautis Lietuvos Respublikos BK 41 ir 54 str. nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Remiantis šiais ir kitais duomenimis, gali būti daroma išvada, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. apibrėžta bausmės paskirtis gali būti pasiekta be realaus laisvės atėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-404/2007, 2K-160/2009). Lietuvos Aukščiausiojo teismo Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgoje (BK 75 str. ir 92 str.) nurodyta, kad nors BK 75 str. nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, kuriems jau vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas arba kuriems nors ir nebuvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jie turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais.

            Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes bei tai, kad 2013 m. liepos 10 d. Trakų rajono apylinkės teismo S. S. buvo nuteistas ir pastarajam bausmės vykdymas buvo atidėtas, suteikiant šansą pastarajam pasitaisyti, atsižvelgiant į šios nusikalstamos veikos pobūdį, į tai, kad S. S. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. buvo pradėta dar 1996 m., t.y. minėtu metu jis įgijo žinomai suklastotą vairuotojo pažymėjimą, kurį vėliau laikė iki 2012 metų lapkričio mėn., S. S. yra dirbantis, gerai charakterizuojmas darbdavio, teismas mano, kad kaltinamajam S. S. visgi tikslinga, suteikiant jam šansą pasitaisyti, atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoneriems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 45 parų areštą.

Paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 9 d., šią bausmę subendrinti su bausme, skirta 2013-07-10 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu visiško bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę S. S. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams ir 20 MGL (2600 Lt) baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant Pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą S. S. atidėti 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoneriems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į S. S. bausmės laiką įskaityti bausmės laiką įskaitytą pagal 2013-07-10 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią S. S. skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. S. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Bylos (b.l. 14) voke laikomą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) S. S. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                        Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė